Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atstovui advokatui Konradui Pabijanskui,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui pagal įgaliojimą Tadui Budvyčiui,

trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovams pagal įgaliojimą Eglei Mackienei, Andriui Kačalinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau AB) „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau ir Inspekcija) dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, UAB „Studija 33“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė akcinė bendrovė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (toliau – ir ieškovė, Bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 23 d. savavališkos statybos aktus Nr. SSA-30-190723-00024, Nr. SSA-30-190723-00025 ir Nr. SSA-30-190723-00026; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 24 d. privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-190724-00026, Nr. PNSD-30-190724-00027, Nr. PNSD-30-190724-00028; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 25 d. privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-190725-00025, Nr. PNSSP-30-190725-00026, Nr. PNSSP-30-190725-00027.

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

3. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), valdomame ir naudojamame nuomos sutarties, sudarytos su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, pagrindu, vykdo sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sandėlis), kapitalinį remontą. Sandėlio kapitalinis remontas yra vykdomas pagal projektavimo įmonės UAB „Studija 33“ 2016 m. parengtą kapitalinio remonto techninį projektą (toliau ir – Projektas), kuriam buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas – 2016-08-19 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas Nr. RPSP-31-160819-00131. Kadangi ieškovės įsipareigojimai partneriams dėl krovos ir kitų darbų turi būti vykdomi ir Sandėlio kapitalinio remonto metu, Projekte buvo sprendžiamas klausimas dėl Sandėlyje (pastate) esančių sandėlių atlaisvinimo nuo sandėliuojamų medžiagų / produktų, nes kapitalinis remonto vykdymas galimas tik atlaisvinus patalpas. Projekto tekstinėje dalyje nurodyta, kad prieš kapitalinio remonto darbų pradžią sandėliuojamos medžiagos / produktai, reaguojantys į lietų ar kitokius kritulius bei saulės poveikį, iš Sandėlio bus perkelti į laikinas palapines, kurios apsaugotų nuo atmosferos poveikio. Remiantis Projektu žemės sklypuose, esančiuose adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių didelę dalį dengia dangos (aikštelės), pagal supaprastintus statybos projektus ir gautus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016-03-16 rašytinius pritarimus, 2016 m. buvo sumontuotos trys laikinos tentu dengtos surenkamų metalo konstrukcijų palapinės, kuriose Sandėlio kapitalinio remonto laikotarpiu sandėliuojami grūdai. Ieškovė pagal Projekto rengimo metu egzistavusias aplinkybes Sandėlio remonto darbus planavo atlikti per dvejus metus. Vėliau, dėl ieškovės suplanuotų teritorijos vystymo pokyčių, ieškovė 2018-07-11 raštu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydama, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neprieštarautų vadovaujantis Projektu ir 2016-08-19 Rašytiniu pritarimu įrengtų laikinų palapinių tolesnei eksploatacijai iki 2025 m. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybė ) 2018-07-27 raštu Nr. (4.39.) -R2-2222 sutiko, jog ieškovė toliau iki 2025 m. eksploatuotų įrengtas palapines. 2019-07-31 ieškovė gavo 2019-07-23 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija) surašytus savavališkos statybos aktus, kuriuose nepagrįstai konstatuota, jog ieškovė neva savavališkai vykdė ypatingųjų statinių – sandėlių – statybos darbus. Šių aktų pagrindu pateikti 2019-07-24 privalomieji nurodymai nevykdyti statybos darbų ir 2019-07-25 privalomieji nurodymai pašalinti statybos padarinius yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl panaikintini. Ieškovė pažymėjo, kad palapinės buvo įrengtos vadovaujantis Sandėlio kapitalinio remonto techniniu projektu ir gavus 2016-08-19 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą. Ieškovė nevykdė jokios savavališkos statybos, o įrengė palapines kaip laikinus įrenginius grūdams saugoti per Sandėlio kapitalinio remonto laikotarpį pagal Projektą, kuriam buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas, todėl Savavališkos statybos aktai yra nepagrįsti ir neteisėti. Be to, Inspekcija savavališkos statybos aktuose netyrusi palapinių savybių ir neįvertinusi visos ieškovės turimos dokumentacijos, kurios pagrindu ieškovė turėjo teisę įrengti ir vėliau eksploatuoti palapines, konstatavo, jog palapinės yra ypatingieji statiniai, kuriems privalomas statinio statybos projektas ir statybą leidžiantis dokumentas. Inspekcija neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų, kurie patvirtina, jog palapinės yra ne statiniai, bet kilnojamieji daiktai, kuriems Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau ir – Statybos įstatymas) netaikomas. Palapinių techniniuose pasuose-eksploatavimo instrukcijose yra nurodyta, jog palapinės – tai karkasiniai inžineriniai gaminiai iš metalo konstrukcijų, apdengti tentine danga. Kadangi palapinių konstrukcijas sudaro karkasas ir tentinė danga, šios konstrukcijos yra surenkamos, t. y. nesunkiai išmontuojamos, ir palapinės neturi pamato, jos gali būti nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės perkeliamos į kitą vietą. Atsižvelgiant į aptartas palapinių savybes, jos yra priskiriamos kilnojamiesiems daiktams, dėl to nėra ir negali būti laikomos statiniais, kuriems privalomas statybos leidimas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį (anksčiau galiojusios redakcijos 23 straipsnio 1 dalį). Inspekcija nepagrįstai pripažino palapines statiniais, neatsižvelgė į technines palapinių, kaip surenkamų kilnojamųjų objektų, charakteristikas, dokumentus, kurių pagrindu palapinės sumontuotos ir yra eksploatuojamos, ir dėl to surašė neteisėtus ir nepagrįstus palapinių savavališkos statybos aktus, kurie turi būti teismo panaikinti. Nepagrįstai konstatavusi savavališkos statybos faktą, Inspekcija neteisėtai ir visiškai nepagrįstai 2019-07-24 surašė privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, taip pat neteisėtai ir nepagrįstai 2019-07-25 surašė privalomuosius nurodymus pašalinti statybos padarinius. Kadangi palapinės nėra statiniai ir ieškovė nevykdė jokios savavališkos statybos, o palapinės kaip kilnojamieji daiktai yra laikinai sumontuotos Sandėlio remonto tikslais pagal Projektą, 2016-08-19 Rašytinį pritarimą ir 2018-07-27 Savivaldybės sutikimą, ieškovė turi teisę šias palapines eksploatuoti iki 2025 m., Inspekcija neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo surašyti tokių privalomųjų nurodymų nevykdyti statybos darbų, taip pat neturėjo jokio pagrindo duoti privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius. Mano, kad minėti privalomieji nurodymai yra neteisėti ir privalo būti panaikinti.

4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog Inspekcija nesutinka su jai pareikštu ieškiniu ir prašo ieškinio reikalavimus atmesti. Nurodė, kad Sandėlio projekto pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalyje laikinų palapinių įrengimas yra numatytas tik kaip ūkinės veiklos (kraunamos produkcijos sandėliavimo veiklos) kapitališkai remontuojamame statinyje sustabdymo sąlyga, aprašant, kur bus laikomos remontuojamame statinyje esančios medžiagos ir produkcija, tačiau laikinų palapinių, kaip statinių, statybos sprendiniai statinio projekte nenustatomi, pateikiama tik bendra pastatymo vietos ir palapinių ilgį ir plotį nurodančių duomenų informacija (nesuplanuotas laikančiųjų ir atitvarų konstrukcijų įrengimas, jų tipas, medžiagiškumas ir kt., nurodant tik, kad palapinių tvirtinimas numatytas į įrengtą g/b sandėliavimo aikštelės dangą) toje pačioje pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalyje, o Savivaldybės išduotame rašytiniame pritarime nurodyti tik kapitališkai remontuojamo Sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rodikliai – visa tai akivaizdžiai patvirtina, kad statinio (Sandėlio) projekte palapinės kaip statiniai nesuprojektuotos ir statybą leidžiantis dokumentas jų statybai neišduotas. Statinio projekte be paminėtos bendro pobūdžio informacijos daugiau nėra jokių techninių charakteristikų, skaičiavimų, konstrukcinės, architektūrinės ir kitų statinio projekto dalių, kuriose būtų aprašomi ir grafiškai pateikiami pagrindiniai palapinių duomenys. Pažymi, kad statinio (Sandėlio) projekto pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalyje numatyta tik statinio požymių neturinčių palapinių įrengimo galimybė, nenustatant palapinių – statinių – statybos sąlygų. Taip pat pažymėjo, kad priskiriant objektą statiniui yra teisiškai reikšmingos trys aplinkybės: objektas yra nekilnojamasis daiktas; turi laikančiąsias konstrukcijas; laikančiosios konstrukcijos (visos ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Įvertinus techniniuose pasuose pateiktus duomenis matyti, kad palapinių laikančiosios konstrukcijos montuojamos statybvietėje atliekant statybos darbus ir norint perkelti į kitą vietą jas būtina išardyti. Palapines išardžius, būtų prarasta jų paskirtis (sandėliavimo), liktų atskiros konstrukcijos ir detalės (gelžbetonio plokštės, kolonos, metalo konstrukcijų rėmai, sriegti strypai, veržlės, tvirtinimo juostos ir kt.), išardytų palapinių nebūtų galima naudoti pagal paskirtį, jos turėtų būti montuojamos iš naujo. Tokioms palapinėms montuoti reikalingos didelės sąnaudos, todėl išardytų palapinių dalių vertė būtų mažesnė nei jau sumontuotų. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tokios konstrukcijos sandėliams (4 320 m² ir 4 080 m² užstatymo ploto) pritvirtinti reikalingas tvirtas pagrindas (pagal gamintojo nustatytas charakteristikas – iš anksto įtemptos gelžbetoninės plokštės). Esant šiuolaikinėms technologijoms nėra būtina įrengti įprastus betoninius pamatus – statinių tvirta sąsaja su žeme gali būti užtikrinama įvairiais būdais, kaip pavyzdžiui šiuo konkrečiu atveju sandėlių tvirtinimas atliktas varžtinėmis jungtimis prie iš anksto įtemptų gelžbetoninių plokščių pagrindu pastatytos aikštelės, kuri yra kaip specialus pagrindas sandėliavimo paskirties statiniams ir užtikrina patvarų statinių sąlytį su žeme. Mano, kad ginčo sandėliai (palapinės) turi būti pripažįstami nekilnojamaisiais daiktais ir gali būti laikomi statiniais, nes atitinka visus statinių požymius, todėl jų statybai taikomos Statybos įstatymo nuostatos dėl statybos savavališkumo ir statybą leidžiančio dokumento privalomumo. Nurodyto vertinimo nekeičia sandėlių (palapinių) konstrukcijų gamintojos UAB ,,Tilta“ techniniuose pasuose pateiktos charakteristikos ir eksperto Leono Ustinovičiaus išvados. Daikto prigimtis nustatoma ne pagal jį pagaminusio asmens kvalifikavimą, bet įvertinus jo požymius pagal įstatymą. Vien tai, kad atskiros jo konstrukcinės dalys yra pagamintos gamykloje ir yra kilnojamojo tipo, savaime neapibrėžia šių konstrukcinių elementų pagrindu sukurto objekto kaip kilnojamojo daikto statuso. Ieškovei įsigijus UAB ,,Tilta“ pagamintas konstrukcijas ir medžiagas bei atlikus papildomus veiksmus (sandėlių statybos darbus, dėl kurių sandėliai buvo tvirtai sujungti su žeme) buvo sukurti nauji nekilnojamieji daiktai – sandėliai.

5. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodo, kad ginčo objektai yra nekilnojamieji daiktai. Pagrindui – plokštėms – yra išduoti statybą leidžiantys dokumentai. Be to, objektai nepažeidžia nei trečiųjų asmenų, nei viešo intereso.

6. Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus, pažymėjo, kad ginčijami Inspekcijos savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai surašyti pagrįstai. Ginčo objektai yra statiniai ir jie pastatyti neturint statybą leidžiančių dokumentų, t. y. pastatyti savavališkai. Ginčo objektų pagrindą sudaro plokštės, kaip pamatas, ir tai nustatyta objektų gamintojo techniniuose pasuose. Taip pat pažymėjo, kad ginčo objektų teisinę kvalifikaciją turi atlikti teismas.

7. Teismui nagrinėjant bylą iš naujo, teismo nutartimi nustatytas privalomas trečiųjų asmenų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, UAB „Studija 33“ dalyvavimas, nes, pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, byla buvo išnagrinėta trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant.

8. Trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė neteisingai interpretuoja Savivaldybės administracijos 2018-07-27 raštą, nes jame nurodoma, kad Savivaldybę tenkina ieškovės 2017-10-04 rašte nurodytas terminas, t. y. darbų užbaigimas iki 2019 m. lapkričio mėnesio. Taip pat pažymėjo, kad tai buvo tik savivaldybės pozicija, bet ne sprendimo priėmimas, nes statybos leidimas išduodamas įstatymo nustatyta tvarka. Mano, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, jog nepažeistas viešasis interesas. Nemokamas nekilnojamojo turto mokestis, vykdant statybos procesą yra eilė įstatymo reikalavimų, kurie turi būti įvykdomi, įskaitant išviešinimą, būtinus atlikti architektūrinius sprendinius.

9. Trečiojo asmens UAB ,,Studija 33“ vadovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonė parengė Sandėlio remonto projektą, kuriame buvo numatytas laikinų palapinių, kaip kilnojamų daiktų, įrengimas – plane pažymėtos vietos, kuriose jos turi būti įrengtos, ką ieškovė ir padarė. Pačių palapinių projekte nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

10. byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad ieškovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), valdomame ir naudojamame nuomos sutarties, sudarytos su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, pagrindu, vykdo jai nuosavybės teise priklausančio Sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą pagal projektavimo įmonės UAB „Studija 33“ 2016 m. parengtą kapitalinio remonto techninį projektą. Sandėlio kapitalinio remonto projekto aiškinamajame rašte, 6 dalyje „Pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalis. Bendri reikalavimai“ nurodyta, kad prieš kapitalinio remonto darbų pradžią, esami kapitališkai remontuojamo pastato sandėliai turi būti atlaisvinti nuo sandėliuojamų medžiagų / produktų, juos perkeliant į palapines, apsaugančias medžiagas / produktus nuo atmosferinių poveikių; taip pat nurodyta, kad Projekte numatytos laikinos palapinės bus naudojamos iki 2 metų (Sandėlio kapitalinio remonto metu). Situacijos schemoje pavaizduotos įrengiamų palapinių vietos. Sandėlio kapitaliniam remontui buvo gautas 2016-08-19 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas Nr. RPSP-31-160819-00131. Taip pat buvo gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016-03-16 rašytinis pritarimas teritorijos dangų, esančių žemės sklypuose, adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybos projektui.

11. Inspekcija 2019-03-26 atliko faktinių duomenų patikrinimą žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) stovi du metalo konstrukcijų tentu dengti objektai ir (duomenys neskelbtini) stovi vienas metalo konstrukcijų tentu dengtas objektas, žemės sklype (duomenys neskelbtini) stovi rekonstruotas pastatas – Sandėlis. 2019-03-27 privalomuoju nurodymu Inspekcija nurodė iki 2019-04-23 ieškovei pateikti paaiškinimus, dokumentus, susijusius su vykdomais metalo konstrukcijų tentu dengtų objektų statybos darbais. Ieškovė, vykdydama Inspekcijos nurodymą, 2019-04-19, 2019-04-23 pateikė paaiškinimus, kad metalo konstrukcijų tentu dengti objektai pastatyti vadovaujantis Sandėlio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektu. Palapinės įrengtos kaip įrenginiai, jos yra lengvai išrenkamos ir surenkamos, neturi pamatų, kartu pateikiant techninius pasus-eksploatavimo instrukcijas.

12. 2019-05-09 Inspekcija surašė pakartotinį faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame nurodyta, kad dar kartą apžiūrėti objektai – palapinės, jų tvirtinimo prie pagrindo konstrukcijos ir mazgai, – nurodant, kad, išskyrus techninius pasus, jokie kiti dokumentai nepateikti.

13. Ieškovė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatė du objektus: vieno jų matmenys – ilgis 100 m, plotis 48 m, aukštis 15, užstatymo plotas 4 800 m²; kito – ilgis 90, plotis 48 m, užstatymo plotas 4 320 m². Ieškovė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir dalyje nuomojamo valstybei priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatė objektą, kurio matmenys – ilgis 85 m, plotis 48 m, aukštis 15 m, užstatymo plotas 4 080 m². Dėl šių objektų Inspekcija 2019-07-23 surašė savavališkos statybos aktus Nr. SSA-30-190723-00024, Nr. SSA-30-190723-00025 ir Nr. SSA-30-190723-00026, kuriuose nurodyti duomenys apie statinį: naujo statinio statyba, paskirtis Sandėliavimo, kategorija Ypatingas. Inspekcijos 2019-07-24 surašytais privalomaisiais nurodymais nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-190724-00026, Nr. PNSD-30-190724-00027, Nr. PNSD-30-190724-00028 pareikalauta nevykdyti jokių statinių statybos darbų iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai, o Inspekcijos ieškovei pateiktais 2019-07-25 privalomaisiais nurodymais pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-190725-00025, Nr. PNSSP-30-190725-00026 ir PNSSP-30-190725-00027 pareikalauta iki 2020-01-25 nugriauti savavališkai pastatytus sandėlius. Nesutikdama su Inspekcijos surašytais savavališkos statybos aktais ir privalomaisiais nurodymais, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama juos panaikinti.

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar ginčo objektai, ieškovės įvardijami palapinėmis, atsakovės – sandėliais, laikytini nekilnojamaisiais daiktais, nes nuo to priklauso, ar pagrįstai atsakovė šiuos objektus laikė neteisėtai pastatytais statiniais ir ar pagrįstai surašė ginčijamus savavališkos statybos aktus bei privalomuosius nurodymus.

15. Ieškovė ieškinyje teigė, kad palapinės buvo įrengtos vadovaujantis Sandėlio kapitalinio remonto techniniu projektu ir gavus 2016-08-19 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą, bei nurodydama, jog, kadangi palapinės nėra statiniai ir ieškovė nevykdė jokios savavališkos statybos, palapinės kaip kilnojamieji daiktai yra laikinai sumontuotos Sandėlio remonto tikslais pagal Projektą, 2016-08-19 Rašytinį pritarimą ir 2018-07-27 Savivaldybės sutikimą.

16. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Sandėlio remonto projekte laikinų palapinių, kaip statinių, statybos sprendiniai statinio projekte nenustatyti, pateikta tik bendra pastatymo vietos ir palapinių ilgį ir plotį nurodančių duomenų informacija, o Savivaldybės 2016-08-19 išduotame Rašytiniame pritarime nurodyti tik kapitališkai remontuojamo Sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rodikliai. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu UAB ,,Studija 33“ vadovas paaiškino, kad įmonė parengė tik Sandėlio remonto projektą, pačių palapinių projekte nedalyvavo.

17. Iš byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad Savivaldybė 2017-09-12 raštu kreipėsi į Bendrovę, nurodydama, kad Savivaldybės administracija 2016-08-19 Pritarimu išdavė rašytinį pritarimą Sandėlio (duomenys neskelbtini) kapitaliniam remontui atlikti, pažymėdama, kad Sandėlio remonto projekte buvo nurodyta, kad remonto metu bendrovei priklausančioje teritorijoje buvo numatyta įrengti tris laikinas palapines, kurios išspręs nenutrūkstamą sandėlio produktų sandėliavimą / krovą, numatytos palapinės bus naudojamos iki 2 metų. Šiuo raštu Savivaldybė paprašė Bendrovę informuoti, kokioje stadijoje yra Sandėlio remonto darbai, bei kada planuojama demontuoti tris laikinas palapines. Bendrovė, atsakydama Savivaldybei 2017-10-04 raštu, nurodė, kad 2018 m. gegužės mėn. pasibaigus nuomos sutarčiai, bus pradėti Sandėlio kapitalinio remonto darbai, visus darbus planuojama užbaigti iki 2019 m. lapkričio mėnesio. Bendrovė 2018-07-11 raštu kreipėsi į Savivaldybę, prašydama neprieštarauti palapinių eksploatacijai dar 7 metus, o apie tolesnę eksploataciją spręsti po 2025 metų. Savivaldybė, atsakydama į šį Bendrovės raštą, nurodė, kad Bendrovės 2017-10-04 rašte buvo aiškiai nurodytos Sandėlio kapitalinio remonto darbų eigos aplinkybės bei laikinų palapinių poreikis, Savivaldybės administraciją šiame rašte nurodytas terminas tenkina. Taigi, tiek ištirti rašytiniai įrodymai, tiek Savivaldybės atstovų paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, paneigia ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ieškovė turėjo Savivaldybės pritarimą eksploatuoti laikinai pastatytas palapines iki 2025 metų.

18. Ieškovės atstovas nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, privalo vadovautis teismo eksperto D. Kalibato, kuris turi specialių žinių, išvada, jog ginčo objektai yra kilnojamieji daiktai.

19. Visų pirma, akcentuotina, kad teismo ekspertizės išvada teismui nėra privaloma. Eksperto išvada yra vienas iš įrodymų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į šalių nuomones, pateiktus klausimus ekspertui, teismas padarė išvadą, kad tikslu išsiaiškinti kilusius klausimus, reikalaujančius specialių žinių (CPK 212 straipsnio 1 dalis), reikalinga byloje paskirti teismo ekspertizę – statybos techninės veiklos ekspertizę. Tačiau ekspertizės išvada neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje – ji teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių visų įrodymų ištyrimu. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020). Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų faktorių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2013). Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymo. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

20. Antra, sutiktina su atsakovės argumentu, kad ginčo objektų teisinę kvalifikaciją turi atlikti teismas. Pažymėtina, kad tai ieškovės su apeliaciniu skundu pateiktoje konsultacinėje išvadoje nurodė ir teismo ekspertas prof. Sigitas Mitkus, pažymėdamas, kad teismo ekspertas negali atsakyti į klausimą, ar trys objektai yra statiniai pagal Statybos įstatymo normas, nes tai teisinis klausimas.

21. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas grąžinti civilinę bylą nagrinėti iš naujo, nurodė, kad teismas savo sprendime nepašalino prieštaravimų tarp eksperto E. Lenkevičiaus teismo ekspertizės akto išvadų, specialisto išvados, surašytos eksperto L. Ustinovičiaus, ir eksperto Sigito Mitkaus konsultacinės išvados, bei nurodė, kad teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl pakartotinės teismo ekspertizės skyrimo byloje.

22. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo padarytą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje tikslinga paskirti pakartotinę statybos techninės veiklos ekspertizę, šalys teismo nutartimi buvo įpareigos raštu pateikti nuomones / prašymus dėl pakartotinės teismo ekspertizės skyrimo / neskyrimo, nurodant ekspertą (ekspertizės įstaigą), kuriam siūloma pavesti atlikti teismo ekspertizę, preliminarią ekspertizės kainą, prašomus užduoti ekspertui klausimus, ekspertizės atlikimo terminus (CPK 212-213 straipsniai, 90 straipsnis).

23. Teismo nustatytu terminu ieškovė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ pateikė teismui prašymą paskirti civilinėje byloje pakartotinę ekspertizę, pateikiant ekspertui klausimus: 1. Ar trys palapinės (be aikštelių, ant kurių jos sumontuotos), įrengtos žemės sklypuose, esančiuose adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (kiekviena jų) yra laikomos statiniais pagal LR statybos įstatymo 2 str. 84 d. nurodytą „statinio“ sąvokos apibrėžtį; 2. Ar išardžius palapines (kiekvieną iš jų) į atskiras dalis, šias dalis galima transportuoti į kitą vietą ir vėl jas surinkti įrengiant palapinę kitoje vietoje ir ją naudojant pagal jos paskirtį.

24. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad nesinaudos procesinėmis teisėmis prašyti byloje skirti ekspertizę ir teikti teismui klausimus eksperto išvadai gauti, tačiau Inspekcija prašė netenkinti ieškovės prašymo pagal suformuluotus klausimus.

25. Įvertinęs ieškovės prašomus užduoti ekspertui klausimus, teismas, priimdamas 2022 m. sausio 28 d. nutartį, sutiko su atsakovės nuomone, kad pagal ieškovės prašomus užduoti ekspertui klausimus, teismo ekspertizė negali būti skiriama, išaiškino šalims, kad tai netrukdo teikti pakartotinio prašymo ekspertizei skirti, tinkamai suformulavus ir pagrindus prašomus užduoti teismo ekspertui klausimus.

26. 2022 m. kovo 8 d. teisme gautas naujas ieškovės prašymas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, nurodant, kad teikia šį prašymą dėl ekspertizės skyrimo, pateikiant ekspertui tapačius klausimus, kurie buvo suformuluoti 2020-09-15 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmąja instancija, t. y.: 1. Ar trys objektai (palapinės) – palapinė Nr. 1 (matmenys: ilgis 85 m, plotis 48 m), įrengta sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kurios dalis patenka į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritoriją (žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini)); palapinė Nr. 2 (matmenys: ilgis 100 m, plotis 48 m), įrengta sklype, adresu (duomenys neskelbtini) palapinė Nr. 3 (matmenys: ilgis 90 m, plotis 48 m), įrengta sklype, adresu (duomenys neskelbtini), – (kiekviena jų) yra laikomos statiniais pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nurodytą „statinio“ sąvokos apibrėžtį, t. y. ar minėti objektai yra nekilnojamieji daiktai (pastatai arba inžineriniai statiniai), turintys laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus? 2. Kokia yra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019-07-23 savavališkos statybos aktuose Nr. SSA-30-190723-00024, Nr. SSA-30-190723-00025 ir Nr. SSA-30-190723-00026 užfiksuotų objektų (vertinant kiekvieną iš jų atskirai) vertė, kol šie objektai surinkti ir pastatyti žemės sklypuose, esančiuose adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir kokia yra šiuos objektus sudarančių konstrukcijų (vertinant kiekvieno objekto konstrukcijas atskirai) vertė po jų išmontavimo / išardymo? 3. Ar galima ginčo objektus, nurodytus 1, 2 klausime, perkelti į kitą vietą, jų neišardžius / neišmontavus? Jeigu negalima, ar ginčo objektus išardžius bus išsaugotos jų savybės ir paskirtis? 4. Ar ginčo objektus, nurodytus 1, 2 klausime, galima perkelti į kitą vietą, nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės?

27. Ieškovė pasiūlė teismo ekspertu byloje skirti Darių Kalibatą, kuris yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą ir jam suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto ekspertizės vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas.

28. Iki teismo posėdžio, kuriame buvo svarstomas teismo ekspertizės skyrimo klausimas, atsakovė pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad teismui nusprendus paskirti teismo ekspertizę, atsižvelgdami į statinio apibrėžimą, ir poreikį išsiaiškinti statybos inžinerinius ir techninius klausimus, aktualius statinio apibrėžime pateiktų statinio požymių nustatymui, prašė ekspertui pateikti šiuos klausimus: 1. Ar trys sandėliai, esantys adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gali būti pastatyti kitoje vietoje jų neišardžius? Jei šiuos objektus būtina išardyti, ar galima juos išardžius naudoti pagal jų paskirtį, kol objektai išardyti? 2. Kokia yra šių objektų vertė (vertinant kiekvieną jų atskirai), kol šie objektai pastatyti, ir kokia yra šių objektų konstrukcijų vertė po jų išmontavimo / išardymo? Kas sudaro šių objektų konstrukcines dalis, užtikrinančias ginčo objektų, pastatytų sklypuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), mechaninį atsparumą ir stabilumą?

29. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi paskirta teismo ekspertizė – statybos techninės veiklos ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui Dariui Kalibatui. Ekspertui pavesta atsakyti į klausimus: 1) Ar trys objektai – Nr.1 (matmenys: ilgis 85 m, plotis 48 m), įrengtas sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kurios dalis patenka į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritoriją (žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini)); Nr. 2 (matmenys: ilgis 100 m, plotis 48 m), įrengtas sklype, adresu (duomenys neskelbtini); Nr. 3 (matmenys: ilgis 90 m, plotis 48 m), įrengtas sklype, adresu (duomenys neskelbtini), – (kiekvienas jų) yra statiniai, jeigu taip, tai kokie (kokios kategorijos)? 2) Kokia yra šių trijų objektų (vertinant kiekvieną iš jų atskirai) vertė, kol šie objektai surinkti ir pastatyti žemės sklypuose, esančiuose adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir ar ši vertė skirtųsi po jų išmontavimo / išardymo? Jeigu taip, – nurodyti vertę (vertinant kiekvieno objekto konstrukcijas atskirai) po jų išmontavimo / išardymo. 3) Ar galima ginčo objektus, nurodytus 1, 2 klausime, perkelti į kitą vietą, jų neišardžius / neišmontavus? Jeigu negalima, ar ginčo objektus išardžius bus išsaugotos jų savybės ir ar bus galima naudoti pagal jų paskirtį?

30. 2022 m. gruodžio 16 d. teisme gavus 2022-12-16 teismo ekspertizės aktą, teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas.

31. Tiek vadovaujantis apeliacinės instancijos teismo nutartimi, tiek CPK normomis, reglamentuojančiomis įrodymus ir įrodinėjimą (CPK XIII skyrius), 265 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, įvertina visus įrodymus byloje.

32. Nustatyta, kad ieškovė, nesutikdama su eksperto E. Lenkevičiaus pateikta teismo ekspertizės išvada, teismo prašė skirti pakartotinę ekspertizę, motyvuodama tuo, kad ekspertas E. Lenkevičius neapžiūrėjo ginčo objektų vietoje ir neįvertino realios situacijos, kur ir kaip yra pritvirtintos palapinės, be to, pagal turimą kvalifikaciją ekspertas negalėjo atsakyti į klausimą dėl tiriamų objektų vertės, taip pat pateikta išvada ir paaiškinimai teismo posėdžio metu kelia abejonių ir nėra aiškūs dėl tikslaus pagrindo, prie kurio tvirtinamas palapinių karkasas, traktavimo (tai statinys ar statybos produktas). Ieškovė prašymą argumentavo ir tuo, kad su ieškiniu pateikta specialisto – eksperto L. Ustinovičiaus – išvada yra priešinga E. Lenkevičiaus išvadai.

33. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovės apeliacinį skundą, atkreipė dėmesį į šiuos, apeliacinės instancijos manymu, pagrindinius prieštaravimus tarp eksperto E. Lenkevičiaus teismo ekspertizės akto išvadų, specialisto išvados, surašytos eksperto L. Ustinovičiaus, ir eksperto Sigito Mitkaus konsultacinės išvados: 1) nors ekspertizės aktą surašęs ekspertas E. Lenkevičius jo apklausos byloje metu patvirtino, kad pagrindas, ant kurių stovi palapinės, t. y. aikštelės, yra savarankiški statiniai, bet ne statybos produktas, ekspertizės akte palapinių sudėtinėmis dalimis laikė ne tik metalinį palapinių karkasą, bet ir aikšteles, prie kurių pritvirtintos palapinės. O L. Ustinovičiaus 2019 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad palapinės turi tik surenkamą metalinį karkasą su tentu, kuris laikinai inkariniais varžtais pritvirtintas prie palapinių montavimo vietose esančių gelžbetoninių plokščių PAG-14. Palapinės konstrukcija netvirtinama į žemę. S. Mitkaus konsultacinėje išvadoje nustatyta, kad teritorijos dangoms (aikštelėms) buvo parengti statinių projektai ir gauti statybą leidžiantys dokumentai, o tai rodo, kad aikštelės yra atskiri statiniai. Aplinkybė, kad techniniuose pasuose palapines numatyta įrengti ant gelžbetoninių plokščių pagrindo, nereiškia, kad gelžbetoninių plokščių pagrindas yra palapinių dalis. Eksperto daroma išvada, kad palapinėms įrengti nereikia atlikti žemės darbų ir plokščių montavimo darbų; 2) teismo ekspertizės akte nurodoma, kad tiriami objektai įrengiami / sumontuoti vykdant statybos darbus, t. y. žemės kasimo, pamatų plokščių įrengimo, konstrukcijų montavimo, dangos įrengimo. Tačiau L. Ustinovičiaus specialisto išvadoje teigiama, kad objektai neturi atskirų pamatų ir nėra aikštelės konstrukcijos dalis. Apžiūros metu nustatyta, kad objekto karkaso konstrukcija sudaryta iš lengvai surenkamų metalinių elementų, kurie apdengti tentu. Taip pat nustatyta, kad kolonos neturi atskiro pamato, o remiasi ant įrengto grindinio betoninės plokštės. Palapinės elementai jungiami varžtinėmis jungtimis ir yra lengvai surenkami ar išrenkami. Eksperto S. Mitkaus konsultacinėje išvadoje pažymima, kad palapinėms įrengti nereikia atlikti žemės darbų ir plokščių montavimo darbų; 3) atkreipiamas dėmesys į teismo eksperto pateiktą atsakymą į užduotą klausimą dėl vertinamų objektų vertės, kol šie objektai surinkti ir pastatyti žemės sklypuose, ir šiuos objektus sudarančių konstrukcijų vertės po jų išmontavimo / išardymo. Ekspertas E. Lenkevičius atliko palapinių vertės sudedamųjų dalių skaičiavimus. O pateikus klausimą dėl palapinių vertės iš esmės analogišką kvalifikaciją kaip ir E. Lenkevičius turinčiam teismo ekspertui prof. S. Mitkui, jis pateikė atsakymą, kad neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto vertinimo kvalifikacijos ir jokios išvados tuo klausimu neteikė; 4) teismo ekspertizės akte nurodoma, kad vertinamų objektų negalima perkelti į kitą vietą, nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, nes statybos produktai įrengimo ir demontavimo metu dėvisi bei lūžta, o vertinamiems objektams išardyti ir vėl sumontuoti bus būtinos papildomos išlaidos. Tačiau L. Ustinovičiaus specialisto išvadoje ir prof. S. Mitkaus konsultacinėje išvadoje nurodoma priešingai, t. y. jog palapinės konstrukcija yra pritaikyta daugkartiniam jos surinkimui ir išrinkimui. Visus palapinių elementus galima išardyti ir tuos pačius elementus, nenaudojant naujų elementų, panaudoti surenkant palapines kitoje vietoje. Prof. L. Ustinovičius ir prof. S. Mitkus davė vienareikšmišką išvadą, kad palapines galima perkelti į kitą vietą ir naudoti pagal paskirtį, visus elementus galima panaudoti pakartotinai, jų vertės pasikeitimas yra ne statybos inžinierių kompetencijos klausimas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju vertinant, ar byloje pateiktas ekspertizės aktas ir juo padarytos išvados gali būti laikomos patikimomis ir pakankamai išsamiomis, atkreipė dėmesį į tai, kad teismo ekspertas išvadas padarė, neapžiūrėjęs pačių palapinių jų buvimo vietoje.

34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. Ustinovičius specialisto išvadoje nurodė, kad palapinės turi tik surenkamą metalinį karkasą su tentu, kuris laikinai inkariniais varžtais pritvirtintas prie palapinių montavimo vietose esančių gelžbetoninių plokščių PAG-14. Išvadas dėl palapinių išrinkimo, kvalifikavimo (kilnojamas (transportuojamas) daiktas, kuris gali būti naudojamas kaip ilgalaikis arba trumpalaikis objektas) L. Ustinovičius padarė išstudijavęs gamintojo techninius pasus. Nurodė, kad palapinės karkasą sudarantys elementai ir kitos dalys yra kilnojami, visas panaudotų palapinių konstrukcijas galima surinkti ir išrinkti jų nesugadinant.

35. Teismo nutartimi paskirtos teismo ekspertizės išvadoje teismo ekspertas Erikas Lenkevičius nurodė, kad ekspertiniam tyrimui aktuali Statybos įstatymo suvestinė redakcija nuo 2016-04-01 iki 2016-12-31 ir nuo 2017-01-01 iki 2017-06-30, Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (aktuali suvestinė redakcija nuo 2014-10-11 iki 2016-12-31); Statybos reglamentas STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ (aktuali suvestinė redakcija nuo 2014-03-28 iki 2016-12-31). Teismo ekspertas nurodė, kad sumontavus visas tiriamų objektų konstrukcijas (pagrindą iš gelžbetoninių plokščių, metalines konstrukcijas) gaunama vientisa standi konstrukcija, kuri negali būti naudojama be kažkurios dalies ir negali būti perkeliama vientisa. Taip pat tiriami objektai įrengiami / sumontuoti vykdant statybos darbus, t. y. žemės kasimo, pamatų plokščių įrengimo, konstrukcijų montavimo, dangos įrengimo. Tiriami objektai pagal techninio paso instrukcijas suprojektuoti perimti tiek savąjį svorį, tiek sniego ir vėjo apkrovas. Vertinami objektai vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis turi laikančiąsias konstrukcijas (konstrukcinius elementus, kurie laiko sniego, vėjo ir pan. apkrovas), kurios statybos vietoje sumontuotos atliekant statybos (pamatų plokščių įrengimo, konstrukcijų montavimo, tvirtinimo, dangos įrengimo) darbus. Vertinami objektai negali būti perkelti į kitą vietą jų neišardžius – turi būti nuimta danga, metalinės konstrukcijos (rėmas) turi būti atskirtos nuo joms priklausančių pamatų plokščių (pagrindo), kurios perima metalinės konstrukcijos (rėmo) perduodamas skėtimo jėgas, metalinės konstrukcijos (rėmas) turi būti išardytos atskirais elementais, nes tokių gabaritų ir masės vientiso daikto neįmanoma transportuoti jo nesugadinant.

36. Sigitas Mitkus konsultacinėje išvadoje nurodė, kad iš pateiktų dokumentų aikštelėms (teritorijos dangai) buvo parengti statinių projektai ir gauti statybą leidžiantys dokumentai, tai rodo, kad teritorijos dangos (aikštelės) yra atskiri statiniai. Tik todėl palapinėms įrengti nereikia atlikti žemės darbų ir plokščių montavimo darbų.

37. Teismo paskirtoje pakartotinėje ekspertizėje teismo ekspertas Darius Kalibatas davė teismui išvadą, kad trys tiriamieji objektai nelaikytini (nei bendrai, nei kiekvienas jų atskirai ) statiniais. Jie neatitinka Statybos įstatymais bei statybos techninių reglamentais nustatytų privalomų požymių pastatui, su patalpomis (vidaus atitvaromis), su laikančiosiomis konstrukcijomis – išorės atitvaromis (sienomis, stogu). Tiriamieji objektai surinkti iš metalinio karkaso sijų su tentu ir pritvirtinant šias sijas ant gelžbetoninių plokščių dangos. Ši sklypuose (teritorijose) esanti danga nelaikytina tiesiogiai skirta šiems objektams, nes po įrengimo objektų esamos dangos teritorijoje naudojimą ir kitiems tikslams (pvz. greta laikyti transporto priemones ar įrenginius). Dėl šių priežasčių šie tiriamieji objektai negali būti laikomi nei bendrai pastatu, nei negyvenamuoju statiniu, nei atitinkamai skirti sandėliavimo paskirčiai. Tiriamieji objektai dėl savo savybių negali būti laikomi ir inžineriniu statiniu (pvz. sandėliavimo statinys skirtas aptarnauti pagrindinį pastatą, nes tokio nėra; nepritaikytas darbo vietoms, nes nėra minimalių higienos normas atitinkančių, pvz. vandens / nuotekų tinklų, ar kitų reikalavimų sanitarijai; ventiliacijos ir pan.). Nagrinėjami tiriamieji objektai buvo įrengti 2016 metais, surinkti jiems neprarandant savo atskirties bei iš esmės nesumažinant jų vertės, jiems nereikėjo Statybos įstatyme 27 straipsnyje nurodytų statybą leidžiančių dokumentų, atitinkamai jiems negali būti priskirta statinio kategorija, nes šie objektai nėra statiniai. Tiriamieji objektai yra pastatyti iš surenkamų konstrukcijų, sujungtų varžtais, išardžius galimas jų pakartotinis sumontavimas kitoje ar toje pačioje vietoje, panaudojant tas pačias tvirtinimo medžiagas (varžtus), todėl nėra duomenų, kad dėl tiriamųjų objektų išardymo keistųsi tiriamųjų objektų ir juos sudarančių konstrukcijų vertė. Tiriamuosius objektus perkelti į kitą vietą, jų neišardžius / neišmontavus negalima.

38. Visų pirma, sutiktina su atsakovės atstovo argumentu, kad yra pagrindas abejoti teismo eksperto D. Kalibato kvalifikacija, nes teismui pateiktoje ekspertizės išvadoje teismo ekspertas vadovaujasi ne visais tiriamų objektų įrengimo metu galiojusiais teisės aktais, nors nurodo, kad tiriamieji objektai įrengti 2016 metais ir dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra. Taip pat pažymėtina, kad teismo ekspertas tendencingai nurodo, kad tyrimo objektas (ekspertizės akto 5 lapas) – 2016 metais sumontuotos „trys laikinos tentu dengtos surenkamų metalo konstrukcijų palapinės, kuriose statybos darbų laikotarpiu sandėliuojami grūdai“. 2022 m. balandžio 6 d. teismo nutartyje, kuria paskirta nagrinėjamoje byloje teismo ekspertizė, tokios sąvokos apie ginčo objektus nėra.

39. Kaip teisingai nurodė teismo paskirtos teismo ekspertizės išvadoje teismo ekspertas Erikas Lenkevičius, ginčui aktuali statybos metu galiojusi Statybos įstatymo suvestinė redakcija nuo 2016-04-01 iki 2016-12-31, Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (aktuali suvestinė redakcija nuo 2014-10-11 iki 2016-12-31); Statybos reglamentas STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ (aktuali suvestinė redakcija nuo 2014-03-28 iki 2016-12-31 ). Taip pat ginčui išnagrinėti aktuali Statybos įstatymo redakcija, galiojusi Inspekcijai konstatavus savavališką statybą ir tuo pagrindu surašius privalomuosius nurodymus.

40. Statybos įstatymo (aktuali suvestinė redakcija nuo 2016-04-01 iki 2016-12-31) 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas.

41. Iš esmės analogiškas statinio apibrėžimas įtvirtintas ir Statybos įstatymo redakcijoje, galiojusioje ginčijamų aktų ir privalomųjų nurodymų surašymo metu (redakcija, galiojusi nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31), ir šiuo metu galiojančiame Statybos įstatyme, kurio 2 straipsnio 84 dalyje numatyta, jog statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

42. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 1.98 straipsnio 2 dalį, nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita. CK 4.2 straipsnyje įtvirtinta, kad nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Kilnojamasis daiktas, įeinantis į nekilnojamąjį daiktą ir praradęs savo individualius požymius, yra nekilnojamojo daikto dalis. Kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi. Laikinai atskirtos sudėtinės nekilnojamojo daikto dalys išsaugo savo, kaip nekilnojamojo daikto, savybes, jeigu yra numatoma jas grąžinti atgal. Nekilnojamiesiems pagal prigimtį daiktams nustatytos taisyklės gali būti taikomos kilnojamiesiems pagal prigimtį daiktams ir atvirkščiai, jeigu tai nustatyta įstatymo arba šalių susitarimu, kai susitarimas neprieštarauja įstatymams.

43. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą statinio sąvoką, statinys yra nekilnojamasis daiktas, kurį apibūdina trys požymiai; 1) daikto sukūrimas vykdant statybos darbus; 2) kuriant daiktą buvo vartojami statybos produktai; 3) daiktas yra tvirtai sujungtas su žeme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-17 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146-345/2008).

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis CK 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Tokio daikto sąlytis su žeme turi būti patvarus, t. y. neleidžiantis be gana didelių sąnaudų perkelti jį į kitą vietą, bei pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui). Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančia pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012).

45. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – Ekspertizės įstatymo) 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismo ekspertizė – teismo eksperto atliekamas teismo ar teisėjo jam pavestas tyrimas, kuriuo šis ekspertas atsako į specialių žinių reikalaujančius klausimus ir kurio rezultatus jis fiksuoja ekspertizės akte. Ekspertizės įstatymo 14 straipsnis nustato teismo eksperto teises, viena iš jų – savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus.

46. Nagrinėdamas ginčą iš naujo, teismas, be abejo, turi įvertinti apeliacinės instancijos teismo motyvus, kuriais remiantis buvo panaikintas ankstesnis pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas. Byloje nustatyta, kad teismo ekspertas E. Lenkevičius nebuvo nuvykęs objektų apžiūrai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jis, skirtingai negu L. Ustinovičius ir S. Mitkus, ekspertiniam tyrimui turėjo ir naudojo visą civilinės bylos medžiagą, kurioje buvo ir atsakovės pateiktos nuotraukos, kurias Inspekcija padarė atlikdama faktinių duomenų patikrinimą ginčo objektų vietoje (DOK- 29569) ir kurių į bylą su ieškiniu ieškovė nebuvo pateikusi.

47. Teismo eksperto Eriko Lenkevičiaus 2021-02-18 teismo ekspertizės akto Nr. 21/02/18-01 išvadose nurodyta, kad sumontavus visas tiriamų objektų konstrukcijas (pagrindą iš gelžbetoninių plokščių, metalines konstrukcijas) gaunama vientisa standi konstrukcija, kuri negali būti naudojama be kažkurios dalies ir negali būti perkeliama vientisa. Taip pat tiriami objektai įrengiami / sumontuoti vykdant statybos darbus, t. y. žemės kasimo, pamatų plokščių įrengimo, konstrukcijų montavimo, dangos įrengimo. Teismo eksperto Dariaus Kalibato išvadoje nurodyta, kad tiriamieji objektai surinkti iš metalinio karkaso sijų su tentu ir pritvirtinant šias sijas ant gelžbetoninių plokščių dangos. D. Kalibatas nurodė, kad sklypuose (teritorijose) esanti danga nelaikytina tiesiogiai skirta šiems objektams, nes po įrengimo objektų esanti danga teritorijoje naudojama ir kitiems tikslams (pvz. greta laikyti transporto priemones ar įrenginius). Taip pat nurodė, kad tiriamieji objektai yra pastatyti iš surenkamų konstrukcijų, sujungtų varžtais, išardžius galimas jų pakartotinis sumontavimas kitoje ar toje pačioje vietoje panaudojant tas pačias tvirtinimo medžiagas ( varžtus ), todėl nėra duomenų, kad dėl tiriamųjų objektų išardymo keistųsi tiriamųjų objektų ir juos sudarančių konstrukcijų vertė. Tačiau ekspertas D. Kalibatas neanalizavo ginčo objektų techninių pasų ir instrukcijų (gamintojas UAB ,,Tilta“), kuriose nurodyta, kad palapinės konstrukcija – metaliniai rėmai, suprojektuoti iš kvadratinio vamzdžio profilių, plienas, kurie jungiami šarnyriškai prie g/b 2x14 cm storio plokščių ankeriais, konstrukcijos virinamos pusiau automatiniu būdu, konstrukcijos jungiamos galvanizuotais varžtais. Visos skylės varžtams turi būti gręžtos. Palapinės pagrindui naudojamos iš anksto įtemptos gelžbetoninės plokštės PAG-14, plokštės yra 140 mm storio, betono markė C20/25. Prie plokščių rėmai ir fachverko kolonos tvirtinamos metaliniais inkariniais strypais. Atrėmimo vietose yra įrengiama papildoma plokštė, bendras betono storis 280 mm. Gelžbetoninės plokštės sujungtos tarpusavyje pagal plokščių gamintojo pateiktus mazgus. Sujungtos plokštės sudaro bendrą bloką, kuris perima rėmo skėtimo jėgas. Palapinės stogui apdengti naudojama tentinė danga, kuri montuojama ant jau sumontuotų metalinių konstrukcijų. Tento įtempimui naudojami pakabinimo ir tvirtinimo elementai: sriegti strypai, veržlės, poveržlės bei tvirtinimo juostos.

48. Teismo ekspertas D. Kalibatas ekspertizės akte nepasisakė dėl to, kad pagal gamintojo instrukcijas, techninius pasus, yra būtinas palapinės pagrindas, kuriam naudojamos specialios plokštės, nurodytas jų storis, betono markė, nurodyta, kad prie plokščių rėmai tvirtinami tik naudojant atrėmimo vietose įrengiamą papildomą plokštę, bendras betono storis 280 mm.

49. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas atkreipė teismo dėmesį į teismo eksperto D. Kalibato ekspertizės metu darytas nuotraukas (21 pav., ekspertizės 24 lapas) bei prašė palyginti su Inspekcijos tyrimo metu darytomis nuotraukomis, kuriose matosi aplink ginčo objektą papildoma plokščių eilė, bei pateikė teismui prašymą nuvykti ginčo objektų apžiūrai, kad būtų galima įsitikinti, jog tokia papildoma plokščių eilė yra apie visus ginčo objektus. Teismas tenkino atsakovės prašymą. Objektų apžiūroje, be teismo posėdžio metu dalyvavusių šalių atstovų, dalyvavo Bendrovės vadovas V. Š. (kuris dalyvavo ir atliekant D. Kalibato teismo ekspertizę, ekspertizės akto 4 lapas) bei ieškovės ir atsakovės atstovai pagal įgaliojimą Vidas Endzinas ir Dalytė Rapalienė. Teismui svarstant atsakovės prašymą dėl ginčo objektų apžiūros, į teismo klausimą dėl teismo eksperto dalyvavimo ginčo objekto apžiūroje, šalys teismo eksperto dalyvavimo atsisakė, todėl apžiūros metu nebuvo daromos nuotraukos, planai ar brėžiniai, apžiūroje dalyvaujančių asmenų pastebėjimai užfiksuoti garso įraše, kuris pagal dabartinį reglamentavimą yra teismo posėdžio protokolas ( CPK 209, 168 straipsnis ).

50. Kadangi ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad žemės sklypuose, esančiuose adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių didelę dalį dengia dangos (aikštelės), įrengtos pagal supaprastintus statybos projektus ir gautus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016-03-16 rašytinius pritarimus, 2016 m. buvo sumontuotos trys laikinos tentu dengtos surenkamų metalo konstrukcijų palapinės, teismas nagrinėdamas bylą iš naujo, įpareigojo ieškovę pagrįsti šią aplinkybę, pateikiant papildomus įrodymus – dangos (aikštelių) projektus.

51. Nei objektų apžiūros metu, nei teismo posėdžio metu ieškovė nepagrindė jos nurodomos aplinkybės, kad ginčo objektai pastatyti ant tos pačios aikštelių dangos, nepanaudojant atraminės papildomos plokštės į kurią tvirtinamos konstrukcijos – metaliniai rėmai, kurie jungiami šarnyriškai prie g/b 2x14 cm storio plokščių ankeriais. Ieškovės į bylą pateiktas 2023 m. vasario 10 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo, kad nėra papildomos atraminės plokštės, į kurią tvirtinamos konstrukcijos. Todėl darytina išvada, kad Eriko Lenkevičiaus 2021-02-18 teismo ekspertizės akto Nr. 21/02/18-01 išvadose pagrįstai nurodyta, kad sumontavus visas tiriamų objektų konstrukcijas (pagrindą iš gelžbetoninių plokščių, metalines konstrukcijas), gaunama vientisa standi konstrukcija, kuri negali būti naudojama be kažkurios dalies ir negali būti perkeliama vientisa. Taip pat sutiktina su teismo eksperto E. Lenkevičiaus išvada, kad tiriami objektai įrengiami / sumontuoti vykdant statybos darbus, t. y. žemės kasimo, pamatų plokščių įrengimo, konstrukcijų montavimo, dangos įrengimo.

52. Atliekant ginčo objektų apžiūrą ieškovės vadovas V. Š. ir atstovas V. Endzinas patvirtino teismui, kad „viskas buvo atliekama vienu metu“: prieš dengiant aikštelę danga, tam tikrose vietose (kuriose dabar stovi ginčo objektai ) padaryti paaukštinimai (kurių plotis sutampa su ginčo objektų pločiu), dengiama aikštelė ir pastatytos „palapinės“, t. y. visi darbai atlikti 2016 metais. Ieškovės atstovų argumentai, kad paaukštinimai reikalingi nuotekoms, laikytini nepagrįstais, nes ieškovės atstovai patys patvirtino, kad teritorijoje vandeniui nutekėti yra inžineriniai tinklai. Be to, sutiktina su atsakovės atstovo argumentu, kad šie paaukštinimai nebuvo numatyti aikštelių projekte. Pažymėtina, kad aikštelių projekte nurodyta, kad paviršinis vanduo surenkamas į naujai projektuojamus valymo įrenginius. Taip pat objektų apžiūros metu ieškovės atstovai patvirtino, kad transporto priemonėms įvažiuoti į palapines padarytas specialus nuolydis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismo ekspertas D. Kalibatas nurodė, kad sklypuose (teritorijose) esanti danga nelaikytina tiesiogiai skirta šiems objektams, nes po įrengimo objektų esamos dangos teritorijoje naudojamos kitiems tikslams (pvz. greta laikyti transporto priemones ar įrenginius), todėl tiriamieji objektai negali būti skirti sandėliavimo paskirčiai. Tačiau iš ieškovės į bylą pateiktų aikštelių projektų matyti, kad projektuojamos dangos skirtos generalinių krovinių sandėliavimui (geležies rūdos briketai, skalda ir kt.) ir važinėti krovininiams automobiliams bei aptarnaujančiam transportui. Objektų apžiūros metu ieškovės atstovai nurodė, kad „sandėlių nebeliko, atsirado sandėliavimo poreikis, todėl buvo pastatytos palapinės“. Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6 straipsnis nustato, kad yra dvi pagrindinės statinių rūšys: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai. Reglamento 8.9 straipsnyje nustatyta, kad sandėliavimo paskirties pastatai – pastatai, kurių tiesioginė paskirtis – ką nors laikyti (sandėliuoti).

53. Dar vienas esminis požymis, kuris buvo nustatytas visų teismo ekspertų – ginčo objektų negalima perkelti jų neišardžius. Teismo eksperto D. Kalibato teiginys, kad tiriamieji objektai yra pastatyti iš surenkamų konstrukcijų, sujungtų varžtais, kuriuos išardžius galima juos pakartotinai sumontuoti kitoje ar toje pačioje vietoje, panaudojant tas pačias tvirtinimo medžiagas (varžtus), todėl nėra duomenų, kad dėl tiriamųjų objektų išardymo keistųsi tiriamųjų objektų ir juos sudarančių konstrukcijų vertė, laikytinas nepagrįstu. Gamintojas yra nurodęs, kad konstrukcijos yra virinamos, skylės varžtams turi būti gręžtos, montavimo darbams atlikti reikalingi automobiliniai kranai, savaeigis keltuvas, 10 darbuotojų, iš kurių du kranistai, likusieji turi turėti aukštalipio pažymėjimus bei metalo konstrukcijas galintys surinkti darbuotojai. Tik teisingai atlikus visus montavimo darbus, sumontuojamas vientisas standus metalinis laikantis palapines rėmas – karkasas. Ir tik ant stabilaus metalinio karkaso montuojama palapinės danga – tentas. Tentui montuoti taip pat naudojami automobiliniai kranai, keltuvai. Gamintojo instrukcijoje nurodyta „Sandėlio stogo dangą sudaro 3 tento dalys“. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ nustato, kad stogas – viršutinė pastatą dengianti dalis, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio. Stogo konstrukcija – stoge panaudotų statybos produktų ir jų sluoksnių struktūra. Stogai turi būti atsparūs atmosferos poveikiui ir projektiniams eksploatacijos poveikiams. Stogai turi būti suprojektuoti, pastatyti ir naudojami taip, kad atitiktų esminius statinių reikalavimus.

54. Kaip ir nurodo teismo ekspertas E. Lenkevičius, objektai yra statiniai, turintys laikančiąsias konstrukcijas, kurios (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus (statybos darbų atlikimo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 13, 15, 68, 69 dalys, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.1.; 6.1.1.; 6.1.2.; 6.2.; 6.4. straipsniai). Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamam ginčui yra aktuali ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-30-524/2023, kurioje, be kita ko, pasisakyta ir dėl Statybos techninio Reglamento STR 2.04.01:2018 netaikymo šaltiems sandėliams.

55. Sutiktina su atsakovės atstovo argumentu, kad ginčo objektai turi ir požymių, kurie nurodyti Statybos techniniame reglamente STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“, t. y. ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių požymiai – negyvenamieji pastatai, kai pastate montuojamos ilgesnės kaip 12 m tarp atramų (angos) laikančiosios konstrukcijos, gaminamos pagal statinio projektą, pastato bendras plotas didesnis kaip 2 000 m².

56. Kaip jau nurodyta, teismas visiškai sutinka su atsakovės atstovo teiginiu, kad sprendžiant ginčą negali būti taikomas teismo eksperto D. Kalibato nurodytas Statybos techninis reglamentas STR 2.0401:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“, kaip ir Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Pažymėtina, kad ieškovė į bylą yra pateikusi Sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto techninį projektą, kuriam buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas ir kuris parengtas 2016 metais, ir jame yra išvardyti visi pagrindiniai norminiai statybos dokumentai, kuriais vadovaujantis parengtas techninis projektas. Taip pat 2016 metais parengti teritorijos trijų aikštelių projektai, kuriuose taip pat nurodyti statybos metu galiojantys Statybos techniniai reglamentai.

57. Taip pat sutiktina su teismo eksperto E. Lenkevičiaus išvada, kad tiriamų objektų vertės, kol jie įrengti / sumontuoti, turėtų atitikti jų įrengimo / sumontavimo vertę vertinant darbą, medžiagas ir mechanizmus, o išardytų tiriamų objektų vertes sudarytų tik konstrukcijų vertė nevertinant darbo, mechanizmų ir papildomų medžiagų; išardžius vertinamus objektus bus tik statybos produktai, kurie nesudarys statinio ir neatliks statinio paskirties. Objektų apžiūros metu ieškovės atstovas V. Endzinas nurodė, kad, jeigu bus priimti kiti sprendiniai dėl sandėliavimo, „gal kai ką panaudos iš palapinių“.

58. Taip pat pažymėtina, kad net ieškovei teigiant, kad „palapinės“ laikinas statinys, tai jos gali stovėti tik ribotą laiką. Kaip jau nustatyta, ieškovė ne tik, kad neturi Savivaldybės pritarimo objektų eksploatavimui iki 2025 metų, bet ir nepagrindė, kad apskritai toks pritarimas turėtų kokią nors teisinę galią. Tačiau pažymėtina ir tai, kad ieškovė nepagrindžia ginčo objektų paskirties laikinumo. Bendrovės vadovas patvirtino, kad Sandėlio remonto darbai apskritai nevyksta, Bendrovės 2018-07-11 raštas Savivaldybei ir Bendrovės vadovo paaiškinimai patvirtina, kad Bendrovė mąsto ir apie kitokius sprendinius, Bendrovės vadovas patvirtino, kad buvo galvojama, ar ginčo objektus įteisinti, padarant projektus. Pažymėtina, kad teismas bylos nagrinėjimo metu ne kartą siūlė taikų ginčo sprendimo būdą, su tuo sutiko ir atsakovė, nurodydama, kad įstatymas nustato galimybę pašalinti savavališkos statybos padarinius (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis), tačiau šie veiksmai nėra galimi be paties statytojo (ieškovės) veiksmų.

59. Taip pat sutiktina su Savivaldybės atstovo argumentu, jog nepagrįstas ieškovės teiginys, kad nėra pažeidžiamas viešas interesas. Kaip nustatyta, Inspekcija tyrimą atliko gavusi Klaipėdos bendruomenių asociacijos 2019-03-07 prašymą „Dėl Klaipėdos istorinės miesto dalies Vitės kvartalo teritorijos neteisėto naudojimo užkardymo“. Nors ginčo objektai yra pastatyti uždaroje Bendrovės teritorijoje, tai nereiškia, kad Bendrovės teritorija yra ne Klaipėdos miesto teritorijoje, ir kad Bendrovė gali nuspręsti nevykdyti visiems statytojams privalomų statybos procesui keliamų reikalavimų, nesilaikyti statybą reglamentuojančių norminių aktų.

60. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju reikia vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012 nurodytais išaiškinimais, kilus ginčui dėl to, ar prie žemės ankeriais tvirtinamas angaras laikytinas nekilnojamuoju daiktu, nes nuo to priklauso, ar pagrįstai atsakovas šį angarą laikė neteisėtai pastatytu statiniu ir teisėtai reikalavo nugriauti. Kasacinis teismas pažymėjo, kad montuojami ypač didelio ploto sandėliai, angarai ar garažai turi būti laikomi statiniais, nes jų laikančiosios konstrukcijos montuojamos statybvietėje, ir, norint perkelti į kitą vietą, juos būtina išardyti. Tokį objektą išardžius, prarandama jo paskirtis, nes išardyto jo negalima naudoti pagal buvusią paskirtį, jis turi būti iš naujo montuojamas. Be to, didelio ploto angaro montavimas reikalauja nemažų sąnaudų, todėl jį išmontavus likusios konstrukcinės dalys yra mažesnės vertės, nei jau sumontuotas objektas. Taigi, išardžius tokį daiktą sumažėja jo vertė, reikalingos papildomos investicijos tam, kad būtų paruoštas pagrindas ir angaras, sumontuotas kitoje vietoje, ir vėl galėtų būti naudojamas pagal paskirtį.

61. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikomi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-230-662/2019 padaryti išaiškinimai, nes buvo nustatyta, jog biuras yra laisvai padėtas ant betoninio pagrindo, t. y. jo neprivirtinant, taigi nėra tvirtai sujungtas su žeme. Šioje teismo nagrinėjamoje byloje tokiu pavyzdžiu yra teismo eksperto D. Kalibato ekspertizės akte 23 pav. užfiksuotos pastato viduje esančios gelžbetoninės plokštės biriems produktams sulaikyti, kurios yra tik padėtos ant betoninio pagrindo, jų nepritvirtinant.

62. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, CK 1.98 straipsnio 2 dalies ir 4.2 straipsnio 2 dalies, Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalies nuostatas, teismas sprendžia, kad ginčo objektai yra nekilnojamieji daiktai, todėl yra laikomi statiniais, ir atsakovė, nustačiusi, jog palapinės pastatytos be privalomų statybą leidžiančių dokumentų, turėjo teisėtą pagrindą dėl šių statinių surašyti ginčijamus savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus (Statybos įstatymo (redakcija galiojusi statybos metu) 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Statybos įstatymo (galiojusio Inspekcijai surašant ieškovės prašomus panaikinti aktus) 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11, 14 straipsniai).

63. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas nustato ieškinio pagrindas ir dalykas. Atsiliepimas / atsikirtimai į ieškinį gali kisti, priklausomai nuo į bylą teikiamų papildomų įrodymų. Laikytinas visiškai nepagrįstu ieškovės atstovo teiginys, kad atsakovė klausimą dėl tiriamų objektų pagrindo iškėlė tik objektų apžiūros metu. Jau nustatyta, kad teismo ekspertui E. Lenkevičiui teismo ekspertizės akte padarius išvadą jog „palapinių“ sudėtinėmis dalimis yra ne tik metalinis palapinių karkasas, bet ir aikštelės, pirmos instancijos teismas nustatydamas šią aplinkybę priėmė teismo sprendimą, dėl kurio ieškovė teikė apeliacinį skundą. Taip pat atmestinas ieškovės atstovo argumentas, kad atsakovė, surašydama ginčijamus aktus, nenurodė šios aplinkybės. 2019-05-09 pakartotiniame faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodyta, kad dar kartą apžiūrėti objektai – palapinės, jų tvirtinimo prie pagrindo konstrukcijos ir mazgai, – nurodant, kad, išskyrus techninius pasus, jokie kiti dokumentai nepateikti. Taip pat sutiktina su atsakovės atstovo argumentu, kad statytojui neatlikus visų statybą reglamentuojančių teisės aktų numatytų reikalavimų, t. y. neparengus projekto ir kt., negalima tiksliai įvertinti ir visų konkrečiam statiniui privalomų reikalavimų.

64. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. spalio 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e3K-3-254-421/2020) kasacinėje byloje sprendžiant dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių privalomąjį nurodymą pašalinti neteisėtos statybos padarinius, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir teisę į tinkamą procesą, aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, ieškovei, ieškinyje pareiškus reikalavimą panaikinti Privalomąjį nurodymą ir jį grindžiant teiginiu, kad šuns voljeras nėra statinys, būtent jai kilo pareiga įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir aplinkybes, kuriomis ji rėmėsi (CPK 178 straipsnis).

65. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).

66. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimo tvarka reglamentuota CPK 185 straipsnyje. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

67. Pažymėtina, kad įrodinėjimo civiliniame procese specifika lemia tai, jog išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018).

68. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ištyrus ir įvertinus šalių pateiktus įrodymus, įrodinėjimo pareigą, darytina išvada, kad ieškovė ieškinio reikalavimų neįrodė, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

69. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Atsakovė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.