Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

3. Ieškinyje nurodoma, kad 2019-11-11 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-31-191111-00245 (toliau – SLD1), suteikiantį teisę statytojui statyti naują neypatingosios kategorijos kitą inžinerinį statinį adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)). Statybą leidžiantis dokumentas išduotas projektui „Kito inžinerinio statinio (duomenys neskelbtini), statybos projektas (projekto Nr. 16.02.35-TDP pakeitimai)“ (toliau – projekto 1 A laida). Projektas parengtas 2019 m., projekto numeris 16.02.35-TDP, projekto rengėjas – UAB „Progresyvūs projektai“, projekto vadovas G. Z.

4. Ieškinyje nurodoma, kad 2019-11-11 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-31-191111-00246 (toliau – ir SLD2), suteikiantį teisę statytojui statyti naują neypatingosios kategorijos kitą inžinerinį statinį, neypatingosios kategorijos vandentiekio ir lietaus nuotekų tinklus, nesudėtingosios kategorijos kiemo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)). Statybą leidžiantis dokumentas išduotas projektui „Kito inžinerinio statinio (duomenys neskelbtini), statybos projektas (projekto Nr.15.02.71 pakeitimai)“ (toliau – projekto 2 A laida). Projektas parengtas 2019 m., projekto numeris 15.02.71-TP, projekto rengėjas – UAB „Progresyvūs projektai“, projekto vadovas G. Z. Išdavus naujus SLD1 ir SLD2, anksčiau išduotų statybą leidžiančių dokumentų Nr. LSNS-30-160831-00084 ir Nr. LNS-31-160301-00050 galiojimas panaikintas.

5. Ieškinyje nurodoma, kad Inspekcija, atlikusi patikrinimą dėl statytojui išduotų statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo, nustatė, kad SLD1 ir SLD2 išduoti neteisėtai, kadangi projekto 1 A laidoje ir projekto 2 A laidoje neteisingai nurodyta statinio kategorija, projektų sprendiniai neatitinka išduotų specialiųjų architektūros reikalavimų, nepateikti projektų ekspertizės aktai ir statybą leidžiantys dokumentai išduoti netinkamo subjekto.

6. Ieškovė pažymėjo, kad ginčijami statybą leidžiantys dokumentai išduoti naujų statinių statybai žemės sklype, kuris patenka į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritoriją, kuri laikoma Rytų–Vakarų transporto koridoriaus dalimi, pripažinta ypatingos valstybinės svarbos projektu. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, išdavusi statybą leidžiančius dokumentus, leidžiančius žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vykdyti statybas, viršijo įgaliojimus ir pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

12. Trečiasis asmuo UAB „Progresyvūs projektai“ per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas. Vadovaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 11 straipsniu, už infrastruktūrą ir jos projektų įgyvendinimą yra atsakinga Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, todėl, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, SLD 1 ir SLD 2 teisėtai bei pagrįstai išdavė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus Nr. LNS-31-160301-00050 (2016-03-01) ir Nr. LSNS-30-160831-00084 (2016-08-31) dėl ypatingosios kategorijos pastatų – sandėlių statybos, adresu (duomenys neskelbtini) (pagal pirminius projektų variantus), taip pat buvo išdavusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Inspekcija 2016-11-24 ir 2016-11-21 išdavė pažymas apie statinių statybą be esminių nukrypimų nuo projektų ir tuo metu nekilo abejonių, jog statybą leidžiančius dokumentus išdavė tinkamas subjektas. Šiuo metu situacija nėra pasikeitusi – ginčo statiniai yra toje pačioje vietoje, tačiau jie iki šiol nėra priskirti ypatingos svarbos projektui.

27.2. Apeliaciniame skunde cituojamas 2016-12-12 aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-878 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas“ ir Lietuvos Respublikos Seimo 2013-06-18 nutarimas Nr. XII-381 „Dėl Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – Seimo nutarimas) ir jo priedelis Nr. 13. Atsižvelgdama į nurodytas teisės aktų nuostatas Inspekcija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju SLD1 ir SLD2 išduoti naujų statinių statybai žemės sklype, kuris patenka į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritoriją, kuri laikoma Rytų–Vakarų transporto koridoriaus dalimi, pripažintame ypatingos valstybinės svarbos projektu. Būtent atsižvelgiant į pirmiau nurodytus teisės aktus bei faktines aplinkybes buvo pagrįstai nurodyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, išdavusi SLD1 ir SLD2, leidžiančius žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vykdyti statybas, viršijo įgaliojimus ir pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

27.3. Spręsdamas ginčą dėl statybą leidžiančius dokumentus išduodančio subjekto tinkamumo, teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovo A. K. pateiktais paaiškinimais, jog reikėtų skirti dvi sąvokas – Uosto infrastruktūra ir Uosto suprastruktūra, nes Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio 3 dalis Uosto infrastruktūrą apibrėžia kaip hidrotechninių ir inžinerinių įrenginių ir statinių, navigacinių įrenginių, taip pat kelių bei privažiuojamųjų geležinkelio kelių kompleksą, o Uosto suprastruktūra – tai laivų krovos įrenginių kompleksas ir kiti statiniai bei įrenginiai, nepriskirti uosto infrastruktūrai. Inspekcija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir atkreipia dėmesį į tai, kad Seimo nutarimo 2 straipsnyje nėra išskirta tik uosto infrastruktūra, o nurodyta, kad Rytų–Vakarų transporto koridoriumi Lietuvos Respublikoje laikytinas Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir jo privažiuojamųjų kelių infrastruktūra. Pažymėtina, kad lingvistiškai aiškinant Seimo nutarimo 2 straipsnį matyti, kad teismas, išskirdamas tik uosto infrastruktūros objektus, padarė klaidingas išvadas ir nepagrįstai konstatavo, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija turėjo teisę išduoti SLD1 ir SLD2.

27.4. Kadangi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl statybą leidžiančio subjekto tinkamumo, netinkamai taikė Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalį ir savaip interpretavo Seimo nutarimo nuostatas, prašo pridėti prie bylos 2018-01-08 Susisiekimo ministerijos raštą Nr. 1D-358 ,,Dėl informacijos pateikimo“, kuriame pateikta Susisiekimo ministerijos nuomonė dėl objektų statybos žemės sklype, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)), galimybių. Pažymėjo, kad vertinant Susisiekimo ministerijos nurodytą aplinkybę, jog nuo 2019-12-19 valstybei svarbaus projekto „Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksas)“ 1 projektas laikytinas užbaigtu, matyti, kad 2019-11-11 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija visgi neturėjo teisės išduoti SLD1 ir SLD2.

27.5. Pažymėjo, kad nors rašytinis įrodymas ir galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, tačiau atsižvelgdami į tai, kad minėtas raštas yra svarbus vertinant apeliacinio skundo argumentus, mano, kad jo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, siekiant visapusiško bei išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimo, yra pagrindas tokį prašymą tenkinti ir pateiktą raštą pridėti prie bylos.

28. Apeliacinio skundo motyvų dėl projektuose nurodytos statinių paskirties ir jų kategorijos dalyje nurodoma:

28.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Pastebėtina, kad teismas visiškai sutikdamas su teismo eksperto A. S. paaiškinimais, jog ,,statiniai skirstomi į ypatinguosius, neypatinguosius ir nesudėtinguosius atsižvelgiant į galimą žalą jų avarijos atveju ir esmė yra ne statinių konstrukcijoje, o žalos dydyje“, neatsižvelgė ir nebevertino byloje pateikto projekto 1 A laidos brėžinių Nr. 16.02.35-TDP-SA-2101 „Fasadai“; Nr. 16.02.35-TDP-SA-2301 „Stoginės planas“ sprendinių, kuriuose aiškiai nurodyta, jog suprojektuotame statinyje laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) yra 30 m ir statinio bendras plotas sudaro 3487 kv. m., taip pat ir projekto 2 A laidos brėžinių Nr. 15.02.71-TP-SA-2101 „Vaizdai“; Nr. 15.02.71-TP-SA-2301 „Stoginės planas“ sprendinių, numatančių, kad suprojektuotame statinyje laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) yra 30 m ir statinio bendras plotas sudaro 3206 kv. m. Inspekcijos nuomone, pirmosios instancijos teismas atmestinai ištyrė byloje surinktą medžiagą ir tinkamai jos neįvertino, o nepagrįstai rėmėsi tik atsainiai ir nekvalifikuotai parengtos ekspertizės akto išvadomis, kurios turėjo būti vertinamos kritiškai dėl savo neišsamumo ir prieštaravimo statybos procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimams ir projekto 1 ir projekto 2 A laidų sprendiniams.

28.2. Ekspertizės akte nėra jokių nuoseklių ir logiškai tarpusavio ryšiais susietų paaiškinimų ir argumentų, iš kurių išplauktų eksperto daromos išvados. Ekspertizės akte iš esmės pateikiamos tik teisės aktų, normatyvinių statybos techninių ir normatyvinių statinių saugos ir paskirties techninių dokumentų, kai kurių statinių projekto dalių, literatūros šaltinių iškarpos, kurios pačios savaime niekaip nepatvirtina eksperto daromų išvadų.

28.3. Darydamas išvadas ekspertas nurodo, kad suprojektuoti statiniai netenkina reikalavimų, taikomų sandėlių paskirties pastatams, kuriuose numatomas grūdų sandėliavimas, kadangi projektų sprendinių turinys netenkina žemiau išvardytų normatyvinių dokumentų reikalavimų:

1) statybos techninio reglamento STR 2.02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ VI skyriaus 34, 35, 36 punktų;

2) Grūdų sandėlių technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 05:2011 1 ir 4 punktų;

3) Lietuvos Respublikos licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo 2 straipsnio 16 dalies;

4) Licencijuoto sandėlio grūdų sandėliavimo paskirties pastato techninio reglamento 2, 3, 5.3, 5.9 ir 41 punktų.

28.4. Pažymėjo, kad statybos techniniame reglamente STR 2.02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ išdėstyti sandėliavimo, gamybos ir pramonės statinių bendrieji reikalavimai, projektiniai, planiniai ir tūriniai sprendiniai (2 p.). Minėto reglamento 34 punkte nurodyta, kad sandėlių aukštis, atstumas tarp kolonų, aukštų skaičius ir kiti rodikliai nustatomi, atsižvelgiant į gamybos technologiją, laikomų medžiagų apyvartą, kiekį, rūšį ir kitas specifines sąlygas; 35 punkte nurodyta, kad viename sandėlyje tikslinga įrengti saugyklų, krovinių priėmimo, rūšiavimo, komplektavimo, administracines, buitines ir kitas patalpas, reikalingas sandėlių pastato reikmėms tenkinti, jei tai neprieštarauja higienos, aplinkos apsaugos ir gaisrinės saugos reikalavimams, o 36 punkte nurodyta, kad sandėliuose galima įrengti pagalbines patalpas, technologinę ir inžinerinę įrangą ir tinklus, skirtus tik sandėliavimo reikmėms tenkinti.

28.5. Įvertinus pateiktą reglamentavimą akivaizdu, kad nurodyti statybos techninio reglamento STR 2.02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ punktai savo turiniu yra pasirinktiniai, jų taikymo ribos priklauso nuo statinyje vykdomos veiklos specifikos ir paties statytojo poreikių. Šio reglamento 34 punktas net nenustato jokių sandėlių aukščio, atstumų tarp kolonų ir kitų rodiklių ribinių dydžių, į kuriuos reikėtų orientuotis, tik siūlo šiuo planinius sprendinius nustatyti pačiam statytojui pagal numatomos veiklos turinį. Be to, vien tai, kad sandėliuose nebuvo numatyta įrengti dalies patalpų, kurias būtų galima, bet ne privalu įrengti, jokiu būdu savaime nėra joks pažeidimas. Eksperto išvados grįstos klaidingu UAB Kamineros krovinių terminalo vykdomos veiklos ir sandėlių naudojimo tikslo įvertinimu. Minėta bendrovė vykdo logistikos, bet ne žemės ūkio produkcijos gamybos veiklą. Įmonės specializacija – birių ir fasuotų krovinių krova įmonės operuojamose Klaipėdos uosto krantinėse bei birių krovinių pervežimai įmonės autotransportu. Analizuojant statinių projektinę dokumentaciją, galima matyti, kad ginčo statiniai 2016 m. buvo suprojektuoti ir vėliau pastatyti ,,siekiant padidinti terminalo krovos pajėgumus, planuojamoje teritorijoje rengiamame techniniu projektu numatoma papildomai pastatyti šaltą sandėlį, kuriame numatoma sandėliuoti: generalinius krovinius, pašarus, maisto produktus ir trąšas. <...> Šaltas sandėlis, kaip dengtos sandėliavimo aikštelės, skirti laikinam įvairios produkcijos sandėliavimui, perkraunant produkciją iš vienos transporto priemonės į kitą. Numatoma sandėliuoti tokius produktus, kurie sukelia mažiausius reikalavimus šaltam sandėliui gaisrinės saugos ir higienos reikalavimais – rapsus, grūdus, fasuotas trąšas bei kitus įvairius krovinius maišuose arba ant padėklų“.

28.6. Klaidingas bendrovės veiklos ir sandėlių naudojimo tikslo įvertinimas lėmė ir netinkamą Grūdų sandėlių technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 05:2011 taikymą. Šios taisyklės priimtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-21 nutarimu Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ 18 punktu. Jame nurodyta, kad Žemės ūkio ministerijos normatyvinių statinio paskirties dokumentų normavimo sritys yra: kitos (fermų, ūkio, šiltnamių) paskirties pastatai, išskyrus skerdyklų laboratorijas, veterinarinės priežiūros objektų ir subjektų patalpas, kurioms būtinas veterinarinio patvirtinimo numeris; melioracijos statiniai. Taigi Žemės ūkio ministerijai pavesta normuoti tik tas normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų sritis, kurios susijusios su fermų, ūkio, šiltnamių statinių statyba. Minėtos Grūdų sandėlių technologinio projektavimo taisyklės nustato pagrindinius technologinius reikalavimus projektuojant grūdų ir sėklų sandėlius (toliau – sandėlius), skirtus maistinių, pašarinių ir sėklinių grūdų, aliejinių ir žolių sėklų popjūtiniam tvarkymui ir sėklų ruošimui, ir leidžia įgyvendinti svarbiausias nuostatas, užtikrinančias grūdų ir sėklų kokybę, švarią aplinką ir saugų darbą (1 punktas). Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad UAB ,Kamineros krovinių terminalas pastatyti statiniai naudojami popjūtiniam gūdinių kultūrų tvarkymui, t. y. kad sandėliuose sandėliuojami grūdai būtų surenkami tiesiai iš laukų, juose valomi, džiovinami ir kitaip ruošiami galutinės grūdinės kultūros suformavimui ir subrandinimui, kad ji būtų tinkama naudoti. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad įmonės veikla šiuo atveju susijusi tik su logistika – krovinių vežimu ir perkrovimu. Bendrovė tik transportuoja ir perkrauna žemės ūkio produkciją, bet ne ją ruošia. Tokia ruošos (popjūtinio tvarkymo) veikla apskritai nebūtų suderinama su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veikla ir nėra leidžiama. Vadovaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, uostas – Lietuvos Respublikos transporto sistemos dalis, skirta laivams aptarnauti ir kitai su laivyba susijusiai komercinei ir ūkinei veiklai vykdyti. Uosto naudotojai uosto teritorijoje gali vykdyti tik tokią komercinę ir ūkinę veiklą, kuri atitinka uosto funkcinę paskirtį, ir jeigu dėl jų veiklai reikalingos uosto žemės yra sudaryta uosto žemės nuomos sutartis šio įstatymo nustatyta tvarka. Taigi Grūdų sandėlių technologinio projektavimo taisyklėse numatytas technologinių įrenginių ir procesų taikymas nėra aktualus vykdant jau paruoštų grūdinių kultūrų logistikos ir sandėliavimo veiklą, todėl eksperto vertinimas, kad ši įranga privalo būti, o jos nebuvimas jau sąlygoja sandėliavimo paskirties statiniui keliamų reikalavimų neatitikimą, yra labai neatsakingas ir nepagrįstas.

28.7. Eksperto nurodytas Licencijuoto sandėlio grūdų sandėliavimo paskirties pastato techninis reglamentas parengtas vadovaujantis pirmiau nurodytu Lietuvos Respublikos licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymu. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad UAB Kamineros krovinių terminalas turi licenciją verstis licencijuoto sandėlio veikla, mano, kad teismo eksperto pastebėjimai apie licencijuotam sandėliui keliamus reikalavimus yra pertekliniai ir visai neaktualūs. Su tuo, beje, sutiko ir pirmosios instancijos teismas.

28.8. Teismo konstatuota, kad teismo ekspertas A. S., nustatydamas, ar statinys priskiriamas inžineriniams statiniams ar pastatams, vadovavosi „atitvaros“ apibrėžimu, pateiktu STR 2.01.02:2016 7.3 punkte. Tiek teikdama rašytinius paaiškinimus dėl ekspertizės akto, tiek dėstydama savo apeliacinio skundo argumentus, Inspekcija atkreipia dėmesį į tai, kad eksperto nurodytas STR 2.01.02:2016 – tai statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ (toliau – STR 2.01.02:2016) ir šiame reglamente „atitvaros“ apibrėžimo nėra ir niekada nebuvo. Be to, šis statybos techninis reglamentas taikomas projektuojant šildomų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų (jų dalių) energinį naudingumą ir netaikomas nešildomiems pastatams (STR 2.01.02:2016 1 p.).

28.9. Pažymėjo, kad teismo eksperto nurodytas „atitvaros“ apibrėžimas atitinka statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ (toliau – STR 2.04.01:2018) 7.3 papunktį, kuriame nurodyta, jog atitvara – tai pastato elementas, skiriantis patalpas nuo išorės arba nuo kitų patalpų, kai oro temperatūrų skirtumas skirtingose šio elemento pusėse didesnis už 4 ?C. Taip pat labai svarbu pažymėti, kad STR 2.04.01:2018 nustato šildomų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų atitvarų projektavimo reikalavimus ir taip pat nenustato reikalavimų nešildomiems pastatams (2 p. ir 4 p.). Nurodytina, kad atitvaros apibrėžimas, pateiktas STR 2.04.01:2018 7.3 papunktyje, taikomas pagal šį reglamentą, taip pat projektuojant pastatų energinį naudingumą, tačiau šis apibrėžimas nėra taikomas nustatant statinio priskyrimą inžineriams statiniams ar pastatams ir nėra joks tokį atribojimą lemiantis požymis. Šio reglamento 4.7 punkte aiškiai nurodyta, kad reglamentas netaikomas nešildomiems pastatams. Ginčo statiniai nėra šildomi ir aiškiai įvardinti kaip šalti sandėliai.

28.10. Teismo sprendime teisingai nurodoma, kad ieškovė šioje byloje laikėsi pozicijos, jog pakeisti ginčo statinių paskirtį iš sandėliavimo paskirties pastatų į inžinerinius statinius, neatliekant jokių statybos darbų, kaip yra nurodyta projektų A laidose, nėra galimybių, tačiau toliau daroma nepagrįsta išvada, kad tokios savo pozicijos ieškovė nepagrindė konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir, be kitą ko, pažymėjo, kad, teismo vertinimu, Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata, numatanti, jog statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį – keičiant ypatingojo ar neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantį neypatingąjį pastatą (patalpą, patalpas) ar inžinerinį statinį), kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, suponuoja, kad statinio paskirtis ar jo dalis gali būti keičiama, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, ir ši įstatymo nuostata apima tiek pastatus (ypatinguosius ir neypatinguosiu), tiek inžinerinius statinius. Inspekcijos nuomone, Pirmosios instancijos teismas išėjo už nagrinėjamos bylos ribų ir pritarė eksperto išvadai, nežiūrint į tai, kad toks klausimas ekspertui net nebuvo suformuluotas, jog siekiant atvirkščiai pakeisti inžinerinių statinių paskirtį į sandėliavimo pastatų paskirtį, projekto sprendiniuose neabejotinai būtų privaloma numatyti papildomų statybos darbų atlikimą.

28.11. Inspekcija visiškai nesutinka su teismo sprendime padarytomis išvadomis ir pateikdama savo nesutikimo argumentus nurodo, kad nagrinėjamam ginčui yra aktualios Statybos įstatymo 2 straipsnyje pateiktos sąvokos: esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai (11 d.); naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį (26 d.); pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos (37 d.); patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė (41 d.); inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai (16 d.); statinio paskirtis – viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose (59 d.).

28.12. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – STR 1.01.03:2017) 1 punkte įtvirtinta, kad reglamentas nustato: 1.1. statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį; 1.2. ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą; 1.3. nesudėtingųjų statinių sąrašą ir nesudėtingiesiems statiniams priskirtų pastatų ir inžinerinių statinių paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus. STR 1.01.03:2017 5 punkte nurodyta, jog statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius (su nuoroda į Statybos įstatymą). Akcentuotina, jog minėtas punktas nenumato statinių skirstymo į pastatus ir inžinerinius statinius atsižvelgiant į jų naudojimo paskirtį. Šis skirstymas reglamente pateikiamas su nuoroda į Statybos įstatymą, kuris apibrėžia pastatų ir inžinerinių statinių sąvokas, todėl manytina, kad statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius atsižvelgiant į statinio atitiktį Statybos įstatyme numatytoms sąvokoms.

28.13. Apibendrinant pirmiau nurodytas nuostatas, pažymėtina, kad statinys yra laikomas pastatu, atsižvelgiant į Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalį, t. y. vertinama, ar statinys turi stogą ir ar didžiausią jo dalį sudaro patalpos. Pažymėtina, kad pastatą gali sudaryti ir viena patalpa (atitvaromis apribota statinio erdvė). Kiti statiniai, kurie nėra pastatai, priskiriami inžineriniams statiniams.

28.14. Ypatingosios kategorijos sandėliavimo paskirties pastatai buvo pastatyti pagal statybą leidžiančius dokumentus Nr. LNS-31-160301-00050 ir Nr. LSNS-30-160831-00084 ir neatlikus jų statybos užbaigimo procedūrų buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip ypatingieji sandėliavimo paskirties pastatai. Teikdama ieškinį Inspekcija nurodė, kad susipažinus su projekto 1 A laidos brėžiniais: Nr. 16.02.35-TP-SA-2101 „Fasadai“ ir Nr. 16.02.35-TDP-SA-2301 „Stoginės planas“, ir projekto 2 A laidos brėžiniais: Nr. 15.02.71-TP-SA-2101 „Vaizdai“ ir Nr. 15.02.71-TP-SA-2301 „Stoginės planas“, matyti, kad neypatingaisiais inžineriniais statiniais pavadinti statiniai atitinka pastato požymius, nes abu suprojektuoti statiniai apdengti stogu ir abiejuose statiniuose yra sienomis, stogu ir vartais apribota erdvė, atitinkanti patalpos požymius. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, mano, kad, jeigu statinio projekte numatyta pastato, atitinkančio Statybos įstatyme įtvirtintą sąvoką, statyba, tai vien pakeisti statinio pavadinimą nepakanka, kad statinys būtų laikomas inžineriniu statiniu. STR 1.01.03:2017 numato statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį pastatams ir inžineriniams statiniams atskirai, todėl, norint pakeisti pastato paskirtį į STR 1.01.03:2017 inžineriniams statiniams numatytą paskirtį, turi būti pakeisti pastato projekto sprendiniai taip, kad statinys atitiktų inžinerinio statinio požymius ir Statybos įstatyme numatytą apibrėžimą.

28.15. Statiniai buvo suprojektuoti, faktiškai baigti pastatyti ir įregistruoti kaip vientisų konstrukcijų sandėliai su patalpomis, kurios atribotos atitvaromis (sienomis, stogu). Inspekcija 2016-11-24 ir 2016-12-21 išdavė pažymas apie statinių statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, kuriomis buvo pripažintas statybos vykdymas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (įskaitant laikančiųjų konstrukcijų išdėstymą ir statinių paskirtį). Taigi ginčo statinių paskirties ir kategorijos vertinimas nėra tik teorinis, o pagristas objektyviais duomenimis. Pažymėjo, kad vien tik pervadinimas jau įrengtų laikančiųjų statinių konstrukcijų kilnojamosiomis ir net statinių dalimis, nenumatant jokių statybos darbų, šalinant jau pastatytas statinių laikančiąsias konstrukcijas, negali būti laikomas tinkamu ir teisės aktų reikalavimus atitinkančiu sprendimu.

28.16. Nustatant, ar statinys priskiriamas inžineriniams statiniams ar pastatams, vadovaujamasi jau pirmiau nurodytomis Statybos įstatymo 2 straipsnio sąvokomis ir statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – STR 1.01.08:2002) nuostatomis, kurios yra privalomos visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas (STR 1.01.08:2002 3 p.). STR 1.01.08:2002 6.1 papunktyje nurodyta, kad išorinė atitvara: 6.1.1. stogas (šlaitinis, plokščiasis); 6.1.2. sienos, besiribojančios su išorine aplinka.

28.17. Apibendrinat tai, kas nurodyta pirmiau, darytina pagrįsta išvada, kad šildomi ir nešildomi statiniai priskiriami pastatams ar inžineriniams statiniams vienoda tvarka, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnyje pateiktas apibrėžtis. Taip pat pastebėtina, kad patalpų buvimas ir jų dalis statinyje lemia statinio priskyrimą inžineriniams statiniams arba pastatams, nepriklausomai iš kokių statybinių medžiagų / produktų yra atitvara, apribojanti statinio erdvę.

28.18. Pažymėjo, kad statiniai priskiriami ypatingiesiems statiniams vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalimi ir STR 1.01.03:2017 13 punktu, todėl tuo atveju, kai akivaizdu, kad ginčo statiniai yra sandėliavimo paskirties pastatai, jų priskyrimas ypatingųjų statinių kategorijai atliekamas pagal STR 1.01.03:2017 1 lentelės 4 punkte pateiktus požymius ir techninius parametrus, o ne vadovaujantis STR 1.01.03:2017 1 lentelės 5–23 punktais.

28.19. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas teisės aktų nuostatas, pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad ieškovė nepagrindė savo pozicijos dėl ginčo statinių paskirties pakeitimo iš sandėliavimo paskirties pastatų į inžinerinius statinius, neatliekant jokių statybos darbų, galimumo konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, atmestina kaip nepagrįsta, kadangi visos teisės aktų nuostatos buvo nurodytos Inspekcijos ieškinyje bei rašytiniuose paaiškinimuose dėl atlikto teismo ekspertizės akto.

28.20. Inspekcijos nuomone, teismas visiškai netinkamai aiškino ir konkrečiu atveju nepagrįstai taikė Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą, nes ši nuostata reglamentuoja, kokios gali būti statybą leidžiančių dokumentų rūšys, ir nurodo, kad tai yra leidimas statyti naują statinį, leidimas rekonstruoti statinį, leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą, leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą, leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą, leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, leidimas nugriauti statinį ir leidimas tęsti sustabdytą statybą. Ši nuostata jokiu būdu negali būti suprantama kaip tiesioginė nuoroda į tai, kad, norint pakeisti ypatingojo pastato paskirtį į inžinerinio statinio paskirtį, atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai.

28.21. Nurodo, kad bendruoju atveju, neužbaigus statinio statybos, esminį statinio projekto sprendinį, nustatantį statinio paskirtį (kaip ji apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 59 dalyje), keisti galima, jei tokios paskirties statinio statyba konkrečiame žemės sklype pagal galiojančius teisės aktus ir teritorijų planavimo dokumentus yra galima. Šis keitimas atliekamas vadovaujantis statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 42 punkto nuostatomis, kuriose nurodyta, kad kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir norint tęsti statybą privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, turi būti rengiamas naujos laidos projektas. Pažymėjo, kad, keičiant statinio paskirtį (kaip ji apibrėžta Įstatymo 2 straipsnio 59 dalyje), statybos darbai atliekami pagal poreikį, užtikrinant pakeistos paskirties statinio atitiktį saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomiesiems reikalavimams, nustatytiems normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

28.22. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismas visiškai nevertino byloje pateiktų kadastrinių matavimų bylų, taip pat ir 2020-07-20 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-1448, iš kurių matyti, kad joks ypatingųjų pastatų sandėlių pokytis į neypatinguosius inžinerinius statinius – atramines sienutes neįvyko. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti 13,30 ir 13,20 metro aukščio ypatingieji pastatai sandėliai, nors, kaip teigia abi atsakovės ir trečiojo asmens UAB ,,Progresyvūs projektai“ vadovė, neatliekant jokių statybos darbų yra suprojektuoti ir pastatyti inžineriniai statiniai – 4 metrų aukščio atraminės sienutės. Iš pateiktų faktinių aplinkybių manyti, kad 2017-07-05 ir 2017-07-11 IS „Infostatyba“ buvo pateikti prašymai išduoti statybos užbaigimo aktus, reg. Nr. CCA-100-170705-01301 ir Nr. CCA-100-170711-01321, tačiau statybos užbaigimo aktai ypatingosios kategorijos sandėliavimo paskirties pastatams nebuvo išduoti dėl komisijos darbo metu nustatytų gaisrinės saugos pažeidimų. Pastebėtina, kad antrą kartą užbaigti statinių statybą buvo bandoma gavus ginčijamus byloje SLD1 ir SLD2 ir 2020-04-07 pateikus Inspekcijai prašymus patvirtinti deklaracijas apie kitos paskirties inžinerinių statinių statybos užbaigimą, adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. CCR-100-200407-03811 ir reg. Nr. CCR-100- 200407-03813.

28.23. Iš byloje pateiktų kadastrinių matavimo bylų ir 2020-07-20 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-1448 priedų matyti, kad ieškovės nurodyti argumentai, kad nagrinėjamu atveju keičiant ypatingosios kategorijos pastatų sandėlių paskirtį į neypatingosios kategorijos kitų inžinerinių statinių atraminių sienučių paskirtį, kurioms keliami ne tokie griežti gaisrinės saugos reikalavimai, situacija iš esmės lieka tokia pati, yra pagrįsti byloje pateiktais duomenimis, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino, tiesiog pritardamas trečiojo asmens UAB „Progresyvūs projektai“ atstovės D. Z. argumentams, kad šiuo atveju pakeisdamas (susiaurindamas) statinio naudojimo paskirtį pats statytojas save apribojo, papildomai pažymėtina, jog kontroliuoti ir užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama (pvz., vykdoma tokia veikla, kuri inžineriniame statinyje nėra galima vykdyti), turėtų kompetentingos institucijos.

28.24. Teismo sprendime konstatuota, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo statiniai yra nekilnojamieji daiktai, tačiau, Inspekcijos nuomone, tuomet lieka neaišku, kodėl teismas nevertino atsakovių nurodytų argumentų, kad SLD 1 ir SLD2 neva buvo išduoti kitos paskirties inžineriniams statiniams atraminėms sienutėms, ant kurių būtų sumontuotas pramoninis angaras, t. y. kilnojama, laikino eksploatavimo, lengvų konstrukcijų palapinė. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija savo atsiliepime buvo nurodžiusi, kad gamykloje pagamintas gaminys (paviljonas) tiekiamas rinkai kaip įrenginys ir atitinka Civiliniame kodekse apibrėžtą kilnojamojo daikto sąvoką, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas nėra statinys, todėl jo įrengimui Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos netaikomos, taip ir nepaaiškino, kodėl jiems tikrinant projekto 1 ir projekto 2 A laidų sprendinius neužkliuvo ta aplinkybė, jog projekto 1 ir projekto 2 A laidų sprendiniuose visgi yra projektuojami „kilnojamieji“ sandėliai, nors, kaip patys prieš tai nurodė, kilnojamiesiems daiktams Statybos įstatymo nuostatos nėra taikomos, todėl ir tokių „kilnojamųjų“ daiktų projektavimas turėjo būti pastebėtas tikrinant pateiktus projekto 1 ir projekto 2 A laidų sprendinius.

28.25. Pažymėjo, kad pastatytų pastatų – sandėlių laikančiosios konstrukcijos – pamatai, sienos ir stogo metalinės konstrukcijos tarpusavyje sujungtos ir sudaro vientisą konstrukciją. Inspekcijos 2020-07-20 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-1448 nėra užfiksuota, kad pastatytų pastatų stogai turi kilnojamųjų daiktų požymių. Nei projekto 1 A laidos, nei projekto 2 A laidos sprendiniuose nėra numatyti statybos darbai, kuriuos atlikus, pastatytų pastatų stogo konstrukcijos pagal požymius būtų prilygintos kilnojamiesiems daiktams ir būtų galima vertinti statinio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 95 proc. baigtumą ir statinio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 100 proc. baigtumą ir įregistruotų Nekilnojamojo turto registre ypatingosios kategorijos pastatų – sandėlių paskirties keitimą į neypatinguosius kitos paskirties inžinerinius statinius. Inspekcija, pasisakydama dėl ekspertizės akto išvadų, buvo nurodžiusi, kad tiek projekto 1 A laidoje, tiek projekto 2 A laidoje kaip kilnojamieji įvardinti paviljonai negali būti laikomi kilnojamaisiais daiktais. Nurodyti argumentai yra pagrįsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-29 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012, kurioje teisėjų kolegija pasisakė byloje keliamais teisės aiškinimo klausimais dėl daikto pripažinimo nekilnojamuoju (CK 1.98 straipsnio 2 dalis, 4.2 straipsnio 2 dalis).

28.26. Apeliaciniame skunde cituojami projektų 1 ir 2 A laidos bendrosios dalies aiškinamieji raštai ir juose buvo numatyta pastatų, atitinkančių Statybos įstatyme įtvirtintą sąvoką, statyba, vien pakeisti statinių pavadinimų nepakanka ir tokie statiniai negali būti laikomi inžineriniais statiniais.

29. Apeliacinio skundo motyvų dėl specialiųjų architektūros reikalavimų ir projektų ekspertizės dalyje nurodoma:

29.1 . Statybos įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje, galiojusioje 2018-05-01–2018-10-31 laikotarpiu, kai buvo išduoti reikalavimai, buvo nurodyta, kad specialieji reikalavimai – neprivalomas statytojo (užsakovo) pageidavimu statiniui nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys, kurį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje, galiojusioje 2018-05-01–2018-10-31 laikotarpiu, buvo nurodyta, kad specialiaisiais reikalavimais privalu vadovautis rengiant statinio projektą, jeigu jie buvo gauti.

29.2 . Vadovaujantis nurodytomis Statybos įstatymo nuostatomis ir Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017-01-06 įsakymu Nr. D1-22, 1 – 5 priedais, nurodytina, kad specialieji reikalavimai sietini su konkrečiu statiniu, to statinio projekto pavadinimu, statinio paskirtimi, kategorija. Vadovaujantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, projektuotojas, vadovaudamasis išduotais reikalavimais, turėjo užtikrinti, kad būtų suprojektuoti ypatingosios kategorijos statiniai, o projektuose nurodoma statinių kategorija – neypatingieji, byloje remiantis vien aplinkybe, kad keitėsi statytojo poreikiai. Pastebėtina, kad projektuotojas, būdamas savo srities žinovas ir profesionalas, galėjo statytojui išaiškinti teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir esminius statinio projekto pakeitimus atlikti jų nepažeisdamas. Atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog rengiant projektų A laidas buvo neprivaloma laikytis specialiųjų architektūros reikalavimų, kurie savo esme yra neprivalomas dokumentas, be to, buvo išduoti planuojant rengti kitokį projektą, prieštarauja Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatomoms. Be to, atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju nebuvo rengiami nauji projektai, projektų A laidos buvo projektų 0 laidų tąsa, todėl rengiant projektų A laidas buvo privaloma vadovautis specialiaisiais reikalavimais, jeigu jie buvo gauti, kaip tai numatyta Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatose.

29.3 . Pažymėjo, kad atvejai, kada privaloma atlikti statinio projekto ekspertizę, nustatyti Statybos įstatymo 34 straipsnyje ir statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 69 punkte.

47. Prašomas pridėti dokumentas yra tik informacinio pobūdžio, jame išdėstyta ministerijos nuomonė. Šiai institucijai nepriskirtas įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimas.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

48. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame padarytomis išvadomis, kurių pagrindu nuspręsta ieškinį atmesti, ir mano, kad teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, neobjektyviai įvertino faktines bylos aplinkybes, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus.

70. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Vieni tokių duomenų – duomenys, apibūdinantys geometrinius statinių parametrus (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).

71. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą (redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-01-01) statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, keičiant ypatingojo ar neypatingojo pastato (patalpos ar patalpų) paskirtį, kai neatliekami jokie statybos darbai. Tokį statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnybos tarnautojas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis).

73. Trečiasis asmuo nepagrįstai pirmosios instancijos teisme pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog statytojo pateikta projektavimo užduotimi buvo numatoma keisti galiojančio statybos projekto sprendinius, toliau nebevykdyti sandėlio statybos darbų, pakoreguoti statybos projektą ir, neatliekant statybos darbų, statinį užbaigti kaip kitą inžinerinį statinį; technologijos tikslu naudoti įrenginį – kilnojamąjį gamyklinį daiktą – pramoninį (gamyklinį) angarą (paviljoną), turintį techninę dokumentaciją ir techninį pasą, nesujungtą su kitu inžineriniu statiniu. Tuo tarpu pradiniuose Projektuose (0 laida) gamyklinis paviljonas buvo numatytas (pagal užduotį), atitinkamai ir suprojektuotas kaip vientiso statinio konstrukcija, tvirtai sujungta nuo pamatų iki paviljono konstrukcijų. Toks statinys būtent ir turėjo pastato – sandėlio požymių pagal STR 1.01.09:2003 ,,Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 7.9 punktą.

75. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodomos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. sąvokos, pvz., esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.