Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui žemės ūkio bendrovei „Fintera“ dėl skolos priteisimo. Byloje dalyvauja tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, O. S. ir uždaroji akcinė bendrovė „Finsida“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dublike ieškovas patikslino ieškinio dalyką (patikslino skolos dydį – 16 288,61 Eur). Nurodė, kad nesutinka su atsakovo argumentais ir prideda savo banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. ieškovui buvo atliktas tik vienas 2 000 Eur mokėjimas, o ne du, kaip nurodo atsakovas. Todėl ieškovui išmokėta suma mažinama iki 37 535,12 Eur. Iš 37 535,12 Eur, kurie buvo išmokėti ieškovui, 9 793,27 Eur sudaro darbo užmokestis, kuris nėra siejamas su prievolių įvykdymu už atsakovą, todėl ieškovui grąžinta suma mažintina iki 27 741,85 Eur. Įvertinus, kad ieškinyje nurodyta reikalavimo suma sudarė 36 328,99 Eur, patikslinta ieškinio suma, įvertinus atsakovo grąžintus pinigus, sudaro 8 587,14 Eur.

Dėl 2020 m. gegužės 28 d. atlikto mokėjimo UAB „Viada LT“ nurodė, kad atliekant pavedimą buvo padaryta klaida nurodant už kurią konkrečiai įmonę buvo daromas pavedimas (kadangi ir „Fintera“, ir „Finsida“ turėjo finansinių sunkumų), bet mokėjimas buvo atliktas už atsakovo prievolę. Dėl mokėjimų iš O. S. sąskaitos nurodė, kad iš O. S. atlikti mokėjimai ieškovui neturi būti traktuojami kaip atsakovo atsiskaitymas su ieškovui. Vien tas faktas, kad atsakovo vadovė naudojosi O. S. (kuri yra ieškovo ir atsakovo vadovės dukra) sąskaita, neįrodo, kad mokėjimais iš jos sąskaitos buvo siekiama atsiskaityti su ieškovu. O. S. sąskaita naudojosi ir pati ieškovo dukra (duomenys neskelbtini), todėl tarp tėvo ir dukros vyko įvairūs santykiai, taip pat ir pavedimai vienas kitam, bet tai visiškai neįrodo fakto, kurį bando įrodyti atsakovas. Neteisingi atsakovo argumentai, kad 2020 m. sausio 14 d. atlikus pavedimą į O. S. sąskaitą kaip darbo užmokestį, A. S. tą pačią ir sekančią dieną pinigai grąžinami ieškovui, kad pastarasis įvykdytų prievoles kitiems asmenims, nors atsakovo vadovė sėkmingai galėjo tai atlikti pati, turėdama savo sąskaitoje ieškovo pinigus.

Dėl papildomų reikalavimų nurodė, kad pateikęs ieškinį, ieškovas susisiekė ir jam pavyko gauti iš atsakovo tiekėjų sąskaitas faktūras, kurias ieškovas apmokėjo savo lėšomis, t. y. įvykdė finansinę prievolę už atsakovą. Todėl papildomai prašo iš atsakovo priteisti sumas, kurios buvo išmokėtos šiems atsakovo kreditoriams: UAB „Girilis“ – 1 838,40 Eur; UAB „Kilobaitas“ – 366,89 Eur; UAB „Juta“ – 372,26 Eur; UAB „Veksama“ – 1 170,01 Eur; UAB „Technilita“ – 181,50 Eur; UAB „Brūzgos dirbtuvė“ – 200 Eur; UAB „Alterno auto“ – 556,78 Eur; UAB „Suvirinimo technika“ – 191,65 Eur; UAB „Wurth Lietuva“ – 29,55 Eur; R. A. įmonė – 546,74 Eur; „Vilniaus Lytagra“ – 1 102,17 Eur; „Kauno Lytagra“ – 1 145,52 Eur. Papildoma suma, kuri buvo sumokėta atsakovo kreditoriams sudaro 7 701,47 Eur. Viso 16 288,61 Eur (8 587,14 Eur + 7 701,47 Eur).

Teismo posėdžių metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti, atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, ieškovo, atsakovo atstovo pasisakymai fiksuoti teismo posėdžių protokoluose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 straipsnis numato, kad prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Prievolės atsiranda iš sandorių ar kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). CK 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (1 dalis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (1 dalis). Paskolos davėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis susaisto jos šalis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tačiau pagal CK 6.50 straipsnį prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti ir trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai (1 dalis). Pagal CK 6.50 straipsnio 3 dalį trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.50 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad kreditoriaus interesų apsaugai ir civilinės apyvartos pagreitinimui įstatyme nustatyta, jog prievolę už skolininką kreditoriui visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, galintis tai padaryti dėl įvairių priežasčių tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva (CK 6.50 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtis gali nustatyti įstatymas arba šalių sutartis. Toks prievolės įvykdymas negalimas ir tada, kai prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2010). Įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra teisėtas prievolės įvykdymo būdas, kuris lemia pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimą ir skolininko pareigos įvykdyti savo prievolę trečiajam asmeniui atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2014; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018, 48 punktas). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad jis įvykdė už atsakovę prievolę, turi įrodyti atsakovės prievolės egzistavimo faktą, šios prievolės dydį ir faktą, taip pat kad įvykdė prievolę už atsakovę (įvykdytos prievolės dydį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-701/2021, 23 punktas).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas tam tikru laikotarpiu dirbo pas atsakovą komercijos vadovo pareigose. Jo darbo pas atsakovą laikotarpiu jis buvo suteikęs atsakovui paskolas, taip pat šiuo bei vėlesniu laikotarpiu atliko mokėjimus už atsakovą tretiesiems asmenims. Aplinkybių, kad ieškovas buvo suteikęs atsakovui paskolas, taip pat ieškovo nurodytu laikotarpiu atliko tam tikrus mokėjimus už atsakovą tretiesiems asmenims, atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė. Tarp šalių ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar ieškovas atsakovui yra paskolinęs ir už atsakovą tretiesiems asmenims sumokėjęs tiek piniginių lėšų, kiek jis nurodo, taip pat dėl to, kokią dalį šių piniginių lėšų atsakovas ieškovui yra grąžinęs. Ieškovo teigimu, nepaisant to, kad atsakovas dalį piniginių lėšų, jo išleistų mokant už atsakovą tretiesiems asmenims, yra grąžinęs, jis vis dar yra skolingas ieškovui. Atsakovo gi teigimu, vertinant ieškovo pateiktų įrodymų mokėjimams už atsakovą tretiesiems asmenims pagrįsti patikimumą ir pakankamumą, ne atsakovas yra skolingas ieškovui, o ieškovas yra skolingas atsakovui. Taigi, šiais klausimais teismas sprendime pasisako iš esmės.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas atsakovui suteikė dvi paskolas: 2017 m. rugpjūčio 17 d. 4 000 Eur (b. l. 19, t. 1), o 2019 m. rugpjūčio 14 d. 5 120 Eur (b. l. 27, t. 1). Be to, ieškovas už atsakovą tretiesiems asmenims 2019 m. liepos mėn. sumokėjo 2 216,11 Eur (435,11 Eur + 500 Eur + 500 Eur + 570 Eur + 200 Eur + 56 Eur) sumą (b. l. 20-25, t. 1), 2019 m. rugpjūčio mėn. – 694,79 Eur (195 Eur + 372,86 Eur + 41,23 Eur + 85,70 Eur) sumą (b. l. 26, 67, 69, 70, t. 1), 2019 m. lapkričio mėn. – 28 Eur sumą (b. l. 28, t. 1), 2019 m. gruodžio mėn. – 10 752,70 Eur (20,92 Eur + 400 Eur + 22,40 Eur + 224,81 Eur + 105,38 Eur + 100,64 Eur + 52,56 Eur + 2 700 Eur + 813,67 Eur + 1 567,29 Eur + 749,62 Eur + 1 300 Eur + 600 Eur + 750,40 Eur + 300 Eur + 100 Eur + 945,01 Eur) sumą (b. l. 30-43, 45-47, t. 1), 2020 m. sausio mėn. – 9 274,17 Eur (800 Eur + 1 567,29 Eur + 748,21 Eur + 1 308,94 Eur + 1 120 Eur + 759,55 Eur + 536 Eur + 850 Eur + 12,09 Eur + 1 360,94 Eur + 111,15 Eur + 50 Eur + 50 Eur) sumą (b. l. 49-61, t. 1), 2020 m. kovo mėn. – 84,70 Eur sumą (b. l. 63, t. 1), 2020 m. liepos mėn. – 194,96 Eur (94,96 Eur + 100 Eur) sumą (b. l. 64-65, t. 1), 2020 m. rugsėjo mėn. – 750,46 Eur (b. l. 66, t. 1), 2020 m. spalio mėn. – 500 Eur sumą (b. l. 68, t. 1). Iš viso šie mokėjimai apima 33 660,89 Eur sumą. Dėl šių ieškovo paskolintų pinigų gavimo, už atsakovą atliktų mokėjimų tretiesiems asmenims atsakovas ginčo byloje nekėlė, juos pripažino.

Atkreiptinas dėmesys, kad tarp šių mokėjimų patenka ir ieškovo atlikti mokėjimai po 2020 m. birželio 16 d., nors pats ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis komercijos vadovo pas atsakovą pareigas ėjo nuo 2019 m. sausio 30 d. iki 2020 m. birželio 16 d. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas šią aplinkybę patikslino, nurodydamas, kad šias pareigas jis ėjo ilgiau, nes nebuvo nustatyta tvarka atleistas, ką neigė atsakovas. Teismas pažymi, kad aplinkybė, kokia tvarka ir kada ieškovas buvo atleistas iš darbo pas atsakovą, teismo vertinimu, nėra esminė šiai bylai teisingai išnagrinėti. Viena vertus, tai nepaneigia aplinkybės, kad mokėjimus, kuriuos kaip atliktus ieškovo atsakovui ar už atsakovą patvirtina byloje surinkti įrodymai, atliko šis asmuo, nepaisant ėjo jis darbines pareigas pas atsakovą ar ne. Kita vertus, byloje nėra tikslių duomenų apie ieškovo atleidimo iš darbo pas atsakovę pagrindus, momentą, o byloje surinkti duomenys – 2021 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. DGKS leidžia tikėtinai spręsti, kad tarp šalių buvo ginčas galimai ir dėl darbo pas atsakovą laikotarpio ir už tai priklausančio ieškovui darbo užmokesčio.

Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

Nagrinėjamu atveju ieškovas, teigdamas, kad jo nurodytais anksčiau atliktais mokėjimais jis įvykdė prievolę tretiesiems asmenims už atsakovą, pateikia tik mokėjimo pavedimus, kuriuose mokėjimo paskirtis nurodyta pačio ieškovo. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, jog tokią prievolę tretiesiems asmenims atsakovas turėjo, nepagrindžia jos dydžio. Atsakovas tokios prievolės minėtiems tretiesiems asmenims faktą byloje neigia, jį motyvuodami tuo, kad atsakovo finansinėje atskaitomybėje nėra duomenų apie tokių prievolių buvimą ir/ar vykdymą minėtiems tretiesiems asmenims. Kaip minėta, pagal įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisyklę ieškovas, reikšdamas reikalavimą CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad jis įvykdė už atsakovą prievolę, turi įrodyti atsakovo prievolės egzistavimo faktą, šios prievolės dydį. Atsakovo prievolėms V. Š. veterinarinei įmonei, Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui ir UAB „Viada LT“ pagal minėtas keturias sąskaitas faktūras, jų dydžiui nustatyti byloje surinktų įrodymų nepakanka, todėl šios aplinkybės laikytinos nenustatytomis.

Teismas pažymi, kad ieškovo paaiškinimai, susiję su, ieškovo teigimu, UAB „Viada LT“ klaidingai išrašyta 2020 m. gegužės 28 d. sąskaita UAB „Finsida“, o ne atsakovui, pateikta UAB „Viada LT“ 2020 m. birželio 2 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 2 150,17 Eur sumai, išrašyta atsakovui, nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą. Viena vertus, atsakovas neigia, jog ši sąskaita buvo pateikta jam apmokėti UAB „Viada LT“, buvo/yra įtraukta į atsakovo buhalterinę apskaitą. Kita vertus, joje, o taip pat kituose įrodymuose nėra duomenų, jog ji buvo apmokėta iš anksto ieškovo 2020 m. gegužės 28 d. mokėjimo nurodymu. Atkreiptinas dėmesys, kad pačioje UAB „Viada LT“ 2020 m. birželio 2 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta ją apmokėti per 10 dienų – iki 2020 m. birželio 12 d.

Dubliku ieškovas pateikė papildomą reikalavimą dėl 7 701,47 Eur sumos priteisimo iš atsakovo, jį grįsdamas iš esmės panašiu pagrindu, kad ši suma ieškovo taip pat buvo sumokėta, tik grynais pinigais, tretiesiems asmenims už prekes/paslaugas, teiktas atsakovui, iš jų 1 838,40 Eur UAB „Girilis“, 366,89 Eur UAB „Kolibaitas“, 372,26 Eur UAB „Juta“, 1 170,01 Eur UAB „Veksama“, 181,50 Eur UAB „Technilita“, 200 Eur UAB „Brūzgos dirbtuvė“, 566,78 Eur UAB „Alterno auto“, 191,65 Eur UAB „Suvirinimo technika“, 29,55 Eur UAB „Wurth Lietuva“ 546,74 Eur R. A. įmonei, 1 102,17 Eur Vilniaus lytagrai, 1 145,52 Eur Kauno lytagrai. Aplinkybėms, kad prievoles minėtiems tretiesiems asmenims atsakovas turėjo, šių prievolių dydį ir faktą, kad jas apmokėjo ieškovas grynais pinigais, pagrįsti ieškovas į bylą pateikė įvairius rašytinius įrodymus – PVM sąskaitas-faktūras, pinigų priėmimo kvitus, kasos pajamų orderius, skolų suderinimo aktus, pirkėjo skolų žurnalus, išrašus iš trečiųjų asmenų duomenų bazių, elektroninį susirašinėjimą. Atsakovas nesutinka su šia ieškovo pateikto reikalavimo dalimi, be kita ko, teikdamas, kad ieškovo pateiktos sąskaitos faktūros nėra įtrauktos į atsakovo apskaitą, atsakovas nurodomose sąskaitose faktūrose pažymėtų prekių ar paslaugų nėra gavęs.

CPK 177 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, arba kad jų nėra. Bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (1, 2, 3 dalys).

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, galiojęs ieškovo nurodomų kaip atliktų mokėjimų tretiesiems asmenims metu, nustatė, kad ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams (4 straipsnis). Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (6 straipsnio 2 dalis). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (12 straipsnio 1 dalis). Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir/arba surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus (12 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė į bylą įrodymus – trečiųjų asmenų atsakovui išrašytas sąskaitas-faktūras, skolų suderinimo aktą, pirkėjo skolų žurnalą, kurie, nepaisant to, kad dalis jų nepasirašyta, leidžia konstatuoti esant tikėtina, kad atsakovas turėjo tam tikrų prievolių tretiesiems asmenims – R. A. įmonei, UAB „Brūzgos dirbtuvė“, UAB „Juta“, UAB „Kilobaitas“, UAB „Suvirinimo technika“, UAB „Technilita“, UAB „Veksama“, UAB „Alterna auto“ ir UAB „Girilis“. Atsakovo prievolių tretiesiems asmenims Vilniaus lytagrai, Kauno lytagrai ir UAB „Wurth Lietuva“ faktas pripažintinas nepagrįstu įrodymais – į bylą pateiktos lentelės ar elektroninis susirašinėjimas tokiam faktui nustatyti nepakankamas. Kita gi vertus, vien tai, kad ieškovo pateikti įrodymai leidžia konstatuoti tam tikrų santykių tarp atsakovo ir minėtų trečiųjų asmenų R. A. įmonės, UAB „Brūzgos dirbtuvė“, UAB „Juta“, UAB „Kilobaitas“, UAB „Suvirinimo technika“, UAB „Technilita“, UAB „Veksama“, UAB „Alterna auto“ ir UAB „Girilis“ buvimą, pačios savaime nepakankamos ieškovo ieškiniui patenkinti. Kaip minėta, ieškovui tenka pareiga pagrįsti ne tik atsakovo prievolės trečiajam asmeniui faktą ir jos dydį, bet ir tai, kad ją už atsakovą įvykdė ieškovas.

Remiantis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 (redakcija nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.) (toliau – Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės), nuostatomis, pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas (3 punktas); atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą; pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas (10 punktas); jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai nėra išmokėti (19 punktas).

Kasacinis teismas, aiškindamas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas, dėl kasos išlaidų orderio yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai šalis teigia, jog pinigai buvo išmokėti, tačiau negali pateikti kasos išlaidų orderio, atitinkančio 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus, preziumuojama, kad pinigai nebuvo išmokėti, tačiau šalis, teigianti priešingai (kad pinigai buvo išmokėti), gali paneigti šią prezumpciją visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-403/2018, 24 punktas). Nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas pagal analogiją taikytinas ir sprendžiant dėl pinigų gavimo fakto nustatymo, kai kartu yra pateikiamas kasos pajamų orderis (kasos pajamų orderio kvitas). Tokiu atveju šalis, teigianti, kad pinigai buvo sumokėti, privalo tai įrodyti, pateikdama šią savo poziciją pagrindžiančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-823/2019, 43 punktas).

Šiuo aspektu teismas konstatuoja, kad į bylą nėra pateikta pakankamai duomenų nustatyti, ar apmokėjo ir/ar kas apmokėjo sąskaitas, atsakovui išrašytas UAB „Brūzgo dirbtuvė“ (2019 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitoje yra tik įrašas, kad atsiskaityta tą pačią dieną, kas priėmė paslaugas sąskaitoje nenurodyta), UAB „Juta“ (2019 m. spalio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 16 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitose yra tik įrašai, kad atsiskaityta tą pačią dieną, kas priėmė prekes sąskaitose nenurodyta), UAB „Kilobaitas“ (2019 m. sausio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų, kad pagal sąskaitą atsiskaityta apskritai), UAB „Technilita“ (2020 m. sausio 23 d. PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini), į bylą pateiktas 2020 m. sausio 23 d. kasos pajamų orderis Serija (duomenys neskelbtini), tačiau jame nenurodytas pagal jį mokėjęs asmuo), UAB „Alterno Auto“ (pateiktas išvestinis įrodymas – skolų suderinimo aktas, kuriame nurodomos atsakovui išrašytos sąskaitos, jų apmokėjimo faktas, tačiau kas jas apmokėjo byloje įrodymų nėra), UAB „Girilis“ (pateiktas išvestinis įrodymas – pirkėjo skolų žurnalas, kuriame nurodomos atsakovui išrašytos sąskaitos, jų apmokėjimo faktas, tačiau kas jas apmokėjo byloje įrodymų nėra). Atkreiptinas dėmesys, kad vien ieškovo paaiškinimų, kad iš šių trečiųjų asmenų paslaugas/prekes atsiimdavo jis ir jis už paslaugas atsiskaitydavo, tokioms aplinkybėms, vertinant ieškovo suinteresuotumą bylos baigtimi, nustatyti nepakanka. Kitų įrodymų tokioms aplinkybėms pagrįsti į bylą ieškovas nepateikė.

Vertinant atsakovo prievolių likusiems tretiesiems asmenims R. A. įmonei, UAB „Suvirinimo technika“ ir UAB „Veksama“ vykdymo aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti faktą, kad ieškovas įvykdė 546,74 Eur dydžio prievolę už atsakovą R. A. įmonei pagal 2019 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (113,47 Eur), 2019 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (248,33 Eur), 2019 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (184,94 Eur), ką patvirtina į bylą pateikti ieškovo pasirašyti pinigų priėmimo kvitai – 2019 m. rugpjūčio 16 d. serija (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 24 d. serija (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 13 d. serija (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti faktą, kad ieškovas įvykdė 151,66 Eur prievolę už atsakovą UAB „Suvirinimo technika“ pagal 2019 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) (67,13 Eur), 2019 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) (10,04 Eur), 2019 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) (74,49 Eur), ką patvirtina įrašai sąskaitose apie atsiskaitymą grynais ir tai, kad prekes pasiėmė ieškovas. Pažymėtina, kad tokie duomenys ieškovo pateiktoje UAB „Suvirinimo technika“ 2019 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitoje-faktūroje serija (duomenys neskelbtini) (39,99 Eur) nenurodyti, todėl aplinkybė, kad šią sąskaitą apmokėjo ieškovas, byloje laikytina neįrodyta. Taip pat byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti faktą, kad ieškovas už atsakovą įvykdė 750,01 Eur dydžio prievolę už atsakovą UAB „Veksama“ pagal 2019 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) (750,51 Eur), ką patvirtina į bylą pateiktas ieškovo pasirašytas 2019 m. lapkričio 26 d. kasos pajamų orderis serija (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad kas pasirašė 2019 m. lapkričio 8 d. kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), byloje duomenų nėra, todėl teigti, kad UAB „Veksama“ 2019 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) apmokėjo ieškovas, teismas neturi pagrindo. Taigi, byloje nustatyta, kad ieškovas minėtiems tretiesiems asmenims už atsakovą sumokėjo 1 448,91 Eur (546,74 Eur + 151,66 Eur +750,51 Eur).

Teismas trumpai pažymi, kad aplinkybės, ar paslaugas/prekes, nurodytas minėtose trečiųjų asmenų atsakovui išrašytose sąskaitose-faktūrose faktiškai gavo atsakovas (prekės ieškovo buvo atsakovui perduotos/neperduotos, pristatytos į tinkamą/netinkamą objektą, pan.), šiai bylai teisingai išnagrinėti esminės reikšmės neturi.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. spalio mėn. atsakovas ieškovui pervedė 28 710 Eur sumą, mokėjimo pavedimų paskirtyse nurodydamas, kad tai yra lėšos ieškovui kaip atskaitingam asmeniui ir/ar paskolos grąžinimas. Tai yra 2019 m. kovo 21 d. atsakovas ieškovui pervedė 6 000 Eur (paskirtis – atskaitingiems asmenims), 2019 m. birželio 13 d. – 100 Eur (paskirtis – atskaitingam asmeniui), 2019 m. birželio 21 d. – 2 250 Eur (paskirtis – atskaitingam asmeniui), 2019 m. liepos 25, 30 d. – 1 100 Eur (paskirtis – atskaitingam asmeniui), 2019 m. rugsėjo 23 d. – 1 032,15 Eur (paskirtis – atskaitingam asmeniui), 2019 m. spalio 8 d. – 200 Eur (paskirtis – atskaitingam asmeniui), 2019 m. spalio 23 d. – 5 000 Eur (paskirtis – paskolos grąžinimas), 2019 m. lapkričio 27 d. – 3 000 Eur (paskirtis – atskaitingam asmeniui), 2019 m. gruodžio 1, 5 d. – 10 027,85 Eur (paskirtis – atskaitingam asmeniui). Nors atsakovas procesiniuose dokumentuose, remdamasis prie atsiliepimo pridėtu atsakovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., nurodė šiuo laikotarpiu papildomai 2019 m. rugsėjo 23 d. buvo pervedęs 2 000 Eur, ieškovui pateikus jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už 2019 m. rugsėjo 23 d. – 2019 m. rugsėjo 24 d. laikotarpį atsakovas pripažino, kad ši suma buvo grąžinta atsakovui į jo sąskaitą, todėl šios sumos teismas į skaičiavimus neįtraukia. Be to, 2000 m. sausio 14 d., 2000 m. sausio 15 d., 2000 m. sausio 21 d. į ieškovo sąskaitą 1 120 Eur, 850 Eur ir 1 360 Eur dydžio piniginės lėšos buvo pervestos iš trečiojo asmens O. S. banko sąskaitos, iš viso 3 330 Eur. Nors ieškovas procesiniuose dokumentuose, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi pozicijos, kad O. S. į jo sąskaitą pervestos lėšos negali būti siejamos su atsakovu, tai yra ieškovo ir O. S., kuri yra jo dukra, santykiai, trečiuoju asmeniu byloje įtraukta O. S. nurodė, kad iš jos sąskaitos į ieškovo sąskaitą minėtais pavedimais pervestos 3 330 Eur dydžio piniginės lėšos buvo atsakovo. Netikėti tokiais O. S. paaiškinimais teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, neturi pagrindo. Kaip teisingai atkreipė dėmesį bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas, šie piniginių lėšų pervedimai iš O. S. banko sąskaitos sutapo su ieškovo mokėjimais už atsakovą: 2020 m. sausio 14 d. ieškovas sumokėjo 1 120 |Eur U. Č. pagal „s.f. (duomenys neskelbtini) už ŽŪB „Fintera“, 2020 m. sausio 15 d. 850 Eur J. M. P. pagal „s.f. (duomenys neskelbtini) už ŽŪB „Fintera“, 2020 m. sausio 21 d. 1 360 Eur K. R. kaip atskaitingam asmeniui už ŽŪB „Fintera“. Taigi, pagal į bylą pateiktus įrodymus atsakovas įrodė ieškovui pervedęs 32 040 Eur (28 710 Eur + 3 330 Eur).

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad ieškovas įrodė pervedęs atsakovui ar sumokėjęs už jį 35 109,80 Eur (33 660,89 Eur + 1 448,91 Eur), o atsakovas įrodė grąžinęs ieškovui tik 32 040 Eur, ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovo 3 069,80 Eur (35 109,80 Eur – 32 040 Eur) skolos.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 8 procentų metines procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (1 dalis). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutarties nenustato kitokio palūkanų dydžio (2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas yra fizinis asmuo, todėl jo reikalavimas tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 3 069,80 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. kovo 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu, kurį grindžia tuo, kad atsakovui pateikus atsiliepimą, ieškovas sumažino savo reikalavimus 76 procentais, be to, pateikė visiškai nepagrįstą papildomą reikalavimą dėl 7 701,47 Eur priteisimo.

Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. CPK 95 straipsnyje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai: nesąžiningas nepagrįsto procesinio dokumento pareiškimas; sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Be to, piktnaudžiavimu gali būti pripažįstami ir kitokie atvejai. Kaip antai, gali būti atvejų, kai piktnaudžiavimu kėsinamasi tik į viešąjį visos visuomenės suinteresuotumą efektyviu teisingumo sistemos veikimu. Kasacinio teismo praktikoje piktnaudžiavimu pripažįstami ir tokie atvejai, kai veiksmas ne tik sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai proceso šalies veiksmai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti nepateisinamu teismo ir šalių laiko bei materialinių resursų eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus ieškinius, prašymus ir kitus procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014, 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys yra patenkintas iš dalies, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovas pateikė aiškiai nepagrįstą ieškinį. Vien tai, kad atsakovui pateikus atsiliepimą ieškovas naudojosi įstatymo jam suteikta teise mažinti ieškinio reikalavimus, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas veikė nesąžiningai. Atkreiptinas dėmesys, kad viso proceso metu ieškovas laikėsi pozicijos, kad atsakovas yra skolingas ieškovui didesnę sumą, tokią poziciją, be kita ko, grindė dar 2020 m. rugpjūčio 18 d. jam pačio atsakovo pateiktu pranešimu dėl ketinimo inicijuoti nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo, kuriame atsakovas pats buvo pripažinęs tam tikrą atsakovo įsipareigojimų ieškovui sumą – 15 739,09 Eur. Nors šis ieškovo pateiktas rašytinis įrodymas šiam ginčui išnagrinėti jokio reikšmės neturi – jame nėra atskleistas šios skolos pagrindimas, vien tai, kad ieškovas, remdamasis CPK įtvirtintomis taisyklėmis, neįrodė jo teikiamo ieškinio pagrįstumo pilna apimtimi, nesudaro pagrindo jį pripažinti nesąžiningu ir spręsti dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu priteisimo.

CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 770 Eur žyminio mokesčio, kurio dalis 404 Eur buvo grąžinta ieškovui 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi šioje byloje. Taigi, ieškovas yra patyręs 366 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų ieškovas į bylą nepateikė. Įvertinus tai, kad ieškovo ieškinys yra patenkintas iš dalies (18,85/100 dalimi (3 069,80 Eur x 100 / 16 288,61 Eur)), ieškovui atlygintinos 68,99 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas, tretieji asmenys nepateikė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

Valstybė šioje byloje patyrė 17,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Įvertinus patenkintų/atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovo valstybės naudai priteisiami 14,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (17,76 Eur x 81,15/100). Likusios išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš atsakovo nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybės naudai priteistinos sumos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo žemės ūkio bendrovės „Fintera“, juridinio asmens kodas 300928614, 3 069,80 Eur (tris tūkstančius šešiasdešimt devynis eurus 80 ct) skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 069,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. kovo 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 68,99 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 99 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,41 Eur (keturiolika eurų 41 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.