Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Memel sell“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Memel sell“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ ieškiniu (e. b. l. 15–18), pareikštu priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, prašo iš atsakovės UAB „Memel sell“ priteisti 1 981,65 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 45 Eur žyminį mokestį. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartimi (e. b. l. 21–22) ieškinys priimtas ir atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti, terminą skaičiuojant nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos.

2. Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. liepos 13 d. gautas atsakovės priešieškinis (e. b. l. 27–29), kuriuo prašoma ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 248,96 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis, kuria atsakovei UAB ,,Memel sell“ nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti priešieškinio trūkumus. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį buvo neobjektyvus, šališkas, iš anksto nusistatęs prieš atsakovės atstovą. Taip pat tuo, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, kad negalima identifikuoti pateikto procesinio dokumento. Atskirajame skunde teigiama, kad vadovaujantis skundžiama nutartimi teismas negalėjo priimti ir ieškovės ieškinio, nes ji taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad tarp šalių egzistavo sutartiniai teisiniai santykiai, iš kurių ji kildina savo reikalavimą. Nurodoma, jog teismo nutartimi nustatytas trūkumas, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl sutarties nutraukimo, neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisinėje valstybėje kiekvienam užtikrinama galimybė savo teises ginti teisme nuo kitų asmenų neteisėtų veiksmų, taip pat nuo valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmeniui turi būti garantuojama teisė turėti nepriklausomą ir nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą; šią teisę turi kiekvienas asmuo; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų. Asmens teisių ir laisvių teisminio gynimo garantija – tai procesinio pobūdžio garantija, esminis asmens teisių ir laisvių konstitucinio instituto elementas, būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga, neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas. Teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį teisinio aiškumo reikalavimą. Kad asmuo iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo, įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).

14. Ieškinio turiniui, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnis), nustatyti specialūs CPK 135 straipsnyje išdėstyti reikalavimai. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumų šalinimo tvarka (CPK 138 straipsnis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

15. Taigi, teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka nustatytų reikalavimų, taiko ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, ieškovui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu. Tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas. Įstatymuose nustatytos tvarkos nesilaikymas paduodant ieškinį sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Įstatymas įsakmiai nustato teisines pasekmes, jeigu ieškovas nustatytu terminu nepašalina teismo nurodytų trūkumų. Tokiu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovui. Šių įstatyme įsakmiai nustatytų teisinių pasekmių taikymas nevertintinas kaip konstitucinės teisės kreiptis teisminės gynybos pažeidimas ar paneigimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-701/2017).

16. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente, be kita ko, turi būti: procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; priedai, pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4-6 punktai). Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, be to, ieškinyje, be kita ko, nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, ir prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens (CPK 114 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

17. Pažymėtina, jog kartu su ieškinio kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui (CPK 142 straipsnio 1 dalis). Atsiliepimo turiniui, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnis), nustatyti specialūs CPK 142 straipsnio 2 dalyje išdėstyti reikalavimai. Atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu (CPK 143 straipsnio 1 dalis). Priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, CPK nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 143 straipsnio 3 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju atsakovės UAB „Memel sell“ priešieškiniu prašoma ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 248,96 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nors CPK 142 ir 143 straipsniuose atsiliepimas ir priešieškinis įtvirtinti kaip atskiri procesiniai dokumentai, tačiau privatinių santykių teisinio reglamentavimo sferoje yra taikomas visuotinai pripažintas principas, kad „leidžiama viskas, kas nėra draudžiama“. Dispozityvus privatinių teisinių santykių reglamentavimo pobūdis sąlygoja atsakovo laisvę, nepažeidžiant įstatymų imperatyvų, ginantis nuo ieškinio teikti priešieškinį kartu atsiliepiant į ieškinį. Kitoks teisės aiškinimas neatitiktų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų. Akivaizdu, kad priešieškinio motyvai ir argumentai didele dalimi sutampa su atsiliepimo motyvais ir argumentais. Svarbiausia, kad teikdamas tokį procesinį dokumentą atsakovas tinkamu būdu realizuotų savo teisę pareikšti toje pačioje byloje savarankiškus reikalavimus ir atsiliepti į jam ieškiniu pareikštus reikalavimus (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-545-553/2014). Tai, jog šalis viename procesiniame dokumente, pavadintame priešieškiniu, sujungė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, negali užkirsti kelio šaliai įgyvendinti jos nuožiūra pasirinktą procesinių teisių įgyvendinimo būdą. Klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas arba kiti aiškūs netikslumai nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente (CPK 115 straipsnio 4 dalis), nes negalima dėl formalių dalykų užkirsti kelio šaliai įgyvendinti jos procesines teises pasirinktu būdu. Teismas turi išspręsti tiek bendrame procesiniame dokumente, pavadintame priešieškiniu, išdėstyto priešieškinio, tiek atsiliepimo priėmimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347–393, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-499-567/2011). Atsižvelgiant į tai, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, jog iš procesinio dokumento turinio nėra galimybės identifikuoti, ar procesinis dokumentas gali būti vertinamas kaip atsiliepimas į pareikštą ieškinį, kadangi jame kartu yra reiškiami materialiniai teisiniai reikalavimai ir procesiniai reikalavimai, laikytina nepagrįsta.

19. Atsakovės UAB „Memel sell“ priešieškinyje nurodoma, kad 2017 m. spalio 1 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią patalpų savininkė (nuomotoja) UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ atlygintinai išnuomojo UAB „Memel sell“ (nuomininkei) administracinės paskirties patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1091,55 kv. m. Teigiama, kad pagal šią nuomos sutartį nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį bei mokesčius už komunalinius patarnavimus. Nurodoma, jog 2018 m. kovo 14 d. tarp AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ ir UAB „Memel sell“ buvo sudarytas trišalis susitarimas dėl atsiskaitymo už elektros energiją, pagal kurį UAB „Memel sell“ ir UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ prisiėmė įsipareigojimą solidariai atsakyti paslaugos tiekėjui už elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Memel sell“, sąlygų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Teigiama, kad 2019 m. gruodžio mėn. atsakovė UAB „Memel sell“ nutraukė nuomos sutartį ir pranešė paslaugų teikėjui apie 2018 m. kovo 14 d. trišalio susitarimo nutraukimą. Priešieškinyje paaiškinama, jog, ieškovės teigimu, atsakovė neapmokėjo sąskaitų už 2019 m. spalio mėn. ir 2019 m. lapkričio mėn. suteiktas paslaugas, suma 1 974,94 Eur, tačiau ieškovė nuslėpė faktą, kad atsakovė 2018 m. kovo 16 d. sumokėjo kaip avansą 2 223,90 Eur ir tokiu būdu visiškai atsiskaitė su ieškove, o ieškovė liko skolinga atsakovei 248,96 Eur. Priešieškinyje teigiama, kad ieškovė negali paneigti fakto, kad nuo 2018 m. kovo 14 d. sutarties pasirašymo iki 2018 m. kovo 16 d. sąskaitos išrašymo atsakovė negalėjo išnaudoti elektros energijos už 2 223,90 Eur sumą. Priešieškinyje nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jokių įsiskolinimų atsakovė neturi, o atvirkščiai – ieškovė yra skolinga atsakovei 248,96 Eur.

20. Kartu su priešieškiniu pateikti dokumentai – mokėjimų istorijos, kuriuose pateikiama informacija apie galbūt atliktus mokėjimus. Tačiau kartu su priešieškiniu nepateikiama nei 2017 m. spalio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, nei 2018 m. kovo 14 d. trišalis susitarimas dėl atsiskaitymo už elektros energiją, nei įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovė 2019 m. gruodžio mėn. nutraukė nuomos sutartį ir pranešė paslaugų teikėjui apie 2018 m. kovo 14 d. trišalio susitarimo nutraukimą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; kt.). Kaip minėta, pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), ir savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tačiau įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; kt.).

21. Vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Priešieškinio faktinį pagrindą patvirtinantys įrodymai (materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su atsakovų teise į reikalavimo patenkinimą) gali būti pateikiami ir bylos nagrinėjimo metu arba renkami su teismo pagalba, jei jų šalis negali gauti. Kilusias abejones dėl išreikalautinų dokumentų teismas turi galimybę išsiaiškinti bendradarbiaudamas su šalimis pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje (CPK 225 – 227 straipsniai).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės priešieškinyje aiškiai suformuluotas jo dalykas ir pagrindas – atsakovė iš ieškovės prašo priteisti 248,96 Eur skolą, remdamasi tuo, kad atsakovė 2018 m. kovo 16 d. sumokėjo 2 223,90 Eur avansą, iš kurio atėmus ieškovės prašomą priteisti skolą, ieškovė lieka skolinga atsakovei 248,96 Eur. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė, pareikšdama priešieškinį, nurodė esmines priešieškinio faktines aplinkybes, o neesminiai priešieškinio trūkumai galėjo būti pašalinti bylos nagrinėjimo metu, todėl jie netrukdė priešieškinį priimti. Atsižvelgiant į tai, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, jog ieškovė turėtų patikslinti pateikto procesinio dokumento dalyką ir pagrindą, pateikti priešieškinį pagrindžiančius įrodymus, atitinkančius civilinio proceso įstatymo keliamus reikalavimus, taip pat laikytina nepagrįsta. Skundžiamoje nutartyje paminėta aplinkybė apie tai, kad priešieškinyje aptariamos priešieškinio priėmimo sąlygos ir kasacinio teismo praktika šiuo klausimu, niekaip nekeičia išvados dėl aiškiai suformuluoto priešieškinio dalyko ir pagrindo.

23. Esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta, o tai suponuoja jos neteisėtumą. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai – dėl teismo neobjektyvumo, šališkumo, išankstinio nusistatymo prieš atsakovės atstovą bei ieškovės ieškinio trūkumų vertintini kaip deklaratyvūs, neturintys teisinės reikšmės teisingam šioje byloje nagrinėjamo atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

24. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl ieškovės atskirasis skundas tenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis naikintina ir priešieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį ir priešieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.