Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,M. S.“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,M. S.“ priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Priešieškinyje nurodė, jog įstatymas nustato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio procesines priemones – priešinį ieškinį ir atsikirtimus į ieškinį. Šios atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės realizuojamos atsakovui pateikiant atsiliepimą ir (arba) pareiškiant priešieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami.

Iš byloje pateiktos Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos nuo 2019 m. kovo 31 d. iki 2020 m. birželio 17 d. (toliau – Ataskaita) matyti, jog 2019 m. kovo 30 dienai UAB ,,M. S.“ yra fiksuojama skola 4 208,11 Eur sumai. Iš Ataskaitoje užfiksuotų atsakovės mokėjimų ieškovei dydžių matyti, jog atsakovė skolinius įsipareigojimus dengė dalimis, ataskaitoje fiksuota, jog atsakovė 2019 m. balandžio 25 d. pasirašė vekselį (atidėta skola 2 584,20 Eur). Iš Ataskaitos turinio taip pat matyti, jog 2019 m. liepos 1 d. buvo pasirašytas vekselis (atidėta skola 2 956,91 Eur), 2019 m. rugpjūčio 30 d. pasirašytas vekselis (atidėta skola 1 084,94 Eur), 2019 m. spalio 11 d. pasirašytas vekselis (skolos dydis neįvardintas), tačiau 2019 m. spalio 11 d. atsakovei fiksuojama 2 300,28 Eur skola. Ieškovė išrašė ir atsakovei pateikė apmokėti 2019 m. spalio 31 d. sąskaitą – faktūrą Nr. EASP 00239769 už 2019 m. spalio mėn. patiektą elektros energiją 1 053,89 Eur sumai bei 3,15 Eur delspinigių sumai. Be to, 2019 m. lapkričio 30 d. ieškovė išrašė ir atsakovei pateikė apmokėti sąskaitą – faktūrą Nr. EASP 00289405 už 2019 m. lapkričio mėn. patiektą elektros energiją 921,05 Eur sumai bei 3,56 Eur delspinigiams. Iš byloje pateiktos ataskaitos turinio matyti, jog 2019 m. lapkričio 30 d. atsakovei yra fiksuojama 4 281,93 Eur skola. Atsakovė 2020 m. vasario 4 d. pavedimu sumokėjo 2 300,28 Eur, todėl pagal Ataskaitoje esančius duomenis liko skolinga 1 981,65 Eur, iš kurių 1 974,94 Eur skola už patiektą elektros energiją bei 6,71 Eur delspinigiai.

Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko, byloje pareiškė priešieškinį kuriuo prašė iš ieškovės priteisti 248,96 Eur skolą. Priešieškinio reikalavimą grindė byloje pateiktu dokumentu, įvardintu ,,mokėjimų istorija“. Civilinio proceso įstatymas įtvirtina, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Rašytiniai įrodymai skirstomi į oficialius ir privačius (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog rašytinei įrodinėjimo priemonei nekeliami specialūs formos reikalavimai, išskyrus tai, kad įrodymai turi būti išdėstyti raštu. Reikalavimai rašto surašymui – teksto dalims, jų išdėstymui, turiniui ir kt.– detaliai nereglamentuoti. Jei proceso normose tam tikri reikalavimai nenurodyti, tai jie palikti spręsti teismo nuožiūra. Teismas, spręsdamas tokius klausimus, turi vadovautis CPK 3 straipsnio 7dalimi ir spręsti pagal protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Laisva forma surašomi dokumentai, kad jie būtų pripažįstami tinkama įrodinėjimo priemone, turi atitikti bendruosius reikalavimus įrodinėjimo priemonėms. Jose turi būti nurodyta informacija, jos surinkimo laikas, vieta, būdas ir kitos atskiru atveju svarbios aplinkybės bei nurodyti informaciją surinkę asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovės (ieškovės pagal priešieškinį) pateiktas dokumentas nėra konkretus, iš dokumento turinio nėra galimybės identifikuoti mokėtojo bei gavėjo duomenų, objekto, už kurį mokama. Tačiau remiantis kasacinio teismo praktika dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.) pateiktas dokumentas vertintinas kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Atsakovė į bylą pateikė 3 lapų turinio dokumentą, tačiau informacija dviejuose iš trijų lapų kartojasi, t. y. duomenys nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. priskaitytas sumas ir atliktus mokėjimus (pavedimus) kartojasi. Be to, iš pateiktų duomenų taip pat matyti, jog 2019 m. lapkričio 1 d. sąskaita (sąskaitos suma 1 057,04 Eur) yra neapmokėta, kaip ir 2019 m. gruodžio 1 d. sąskaita (sąskaitos suma 924,61 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pateiktuose dokumentuose sąskaitos suma bei mokama suma atitinkamais laikotarpiais iš esmės atitinka Ataskaitoje užfiksuotoms sumoms, darytina tikėtina prielaida, o atsakovė pateikė duomenis apie ieškovei sumokėtas sumas bei UAB ,,M. S.“ pateiktas sąskaitas – faktūras apmokėjimui (CPK 185 straipsnis). Iš pateikto dokumento matyti, jog per visą ataskaitinį laikotarpį (2018 m. kovo 16 d. – 2019 m. gruodžio 1 d., 2020 m. vasario 4 d.) atsakovė ieškovei sumokėjo 27 265,19 Eur sumą.

Bylos medžiaga patvirtina, jog tarp šalių buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo. Byloje pateikti duomenys, jog ieškovė į atsakovės naudojamą Objektą tiekė elektros energiją, o atsakovė įsipareigojo už patiektą elektros energiją sumokėti nustatyta tvarka ir sąlygomis. Byloje esančių įrodymų visuma taip pat patvirtina, jog atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Nors atsakovė akcentuoja 2018 m. kovo 31 d. išrašytų sąskaitų – faktūrų kilmę, prievolinių santykių pagal šias sąskaitas pobūdį, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog tai nėra šios civilinės bylos dalykas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Remiantis ieškinio dalyką ir pagrindą sudarančiais duomenimis, ieškovė prašo iš atsakovės priteisti įsiskolinimą, susidariusį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. ir tai sudaro įrodinėjimo dalyką šioje byloje.

Byloje pateikti duomenys, jog 2018 m. kovo 9 d. prašymu, adresuotu ieškovei, UAB ,,M. S.“ prašė su bendrove sudaryti elektros energijos teikimo sutartį pagal negyvenamųjų patalpų sutartį 2017 m. spalio 1 d. Nr. 001; pagal nuomos sutartį UAB ,,M. S.“ įsipareigoja mokėti už elektros energiją nuo 2018 m. sausio 1 d., kai bus pradėta gamyba; už elektros energiją bendrovė sutinka mokėti už sausio ir vasario mėn., bet už sausio mėn. jau apmokėjo UAB ,,M. S.“<..>. Ieškovė byloje pateikė 2018 m. kovo 30 d. vekselio Nr. (duomenys neskelbtini), kurio suma 3 472,14 Eur, vekselio davėjas – UAB ,,M. S.“ įsipareigojęs šią sumą sumokėti AB ,,(duomenys neskelbtini)“ , vekselio mokėjimo terminas – vekselis turi būti apmokėtas jį pateikus, projektą. Byloje taip pat pateikta Juridinio asmens skolos grąžinimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (nepasirašyta), kuria UAB ,,M. S.“ sutinka ir patvirtina, kad jos skola AB ,, (duomenys neskelbtini)“ sudaro 3 466,53 Eur (sutarties 1 punktas), skolininkė įsipareigojo sumokėti skolą 2.1 punkte nustatytais terminais bei sumokėti palūkanas, iš viso 3 742,14 Eur, įsipareigojimai pagal šią sutartį užtikrinti skolininkės išduotu vekseliu, kuris yra sutarties priedas (sutarties 5 punktas). Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, jog vekselio originalo pateikti negali, kadangi vekselis sudaromas vienu egzemplioriumi, o šis vekselis yra apmokėtas.

Iš byloje pateiktos Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. (toliau ir –Ataskaita2) matyti, jog per ataskaitinį laikotarpį ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti sąskaitas – faktūras bendrai 29 955,18 Eur sumai, atsakovė ieškovei už suteiktas paslaugas sumokėjo 27 265,19 Eur, todėl liko skolinga 1 981,65 Eur. Pastebėtina, jog iš Ataskaitos2 matyti, jog ieškovė atsakovei išrašė bei pateikė apmokėti 2018 m. kovo 16 d. sąskaitą 2 223,90 Eur sumai, o 2018 m. kovo 31 d. sąskaitą 1 242,63 Eur sumai. Ataskaitoje fiksuojamas 2018 m. balandžio 30 d. pasirašytas vekselis. Ieškovė byloje pateikė 2018 m. balandžio 30 d. vekselio projektą kartu su Juridinio asmens skolos grąžinimo sutartimi (nepasirašyti), kurioje buvo nurodyti skolos grąžinimo terminai bei suma ir šie duomenys sutampa su Ataskaitoje2 nurodytomis 2018 m. kovo mėn. atsakovei išrašytų sąskaitų – faktūrų sumomis. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė 2018 m. kovo 16 d. sąskaitą bei 2018 m. kovo 31 d. sąskaitą apmokėjo Juridinio asmens skolos grąžinimo sutartyje nustatytais terminais (2018 m. balandžio 30 d. sumokėjo iš viso 1 242,63 Eur, o 2018 m. gegužės 11 d. – 2 223,90 Eur). Be to, iš Ataskaitos2 turinio matyti, jog atsakovei siekiant atidėti pradelstų sumokėti skolinių įsipareigojimų mokėjimo pagal išrašytas sąskaitas terminus atsakovė pasirašydavo vekselį (pvz.: 2018 m. liepos 30 d., 2018 m. rugpjūčio 30 d., 2018 m. spalio 1 d., 2018 m. lapkričio 13 d., ir kt.). Tokiu būdu UAB ,,M. S.“ visą ataskaitinį laikotarpį (pradedant nuo 2018 m. gegužės 31 d.) dengė pradelstus skolinius įsipareigojimus už suvartotą elektros energiją.

Nustatytų aplinkybių kontekste kritiškai vertinti atsakovės atstovo paaiškinimai, jog UAB ,,M. S.“ avansinis apmokėjimas (2 223,90 Eur) buvo įformintas vekseliu (CPK 185 straipsnis). Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Nagrinėjamu atveju byloje duomenų, sudarančių pagrindą spręsti apie būtinybę šalims (vienai jų) būsimus mokėjimus vykdant sutartį užtikrinti avansiniu mokėjimu, nėra pateikta (CPK 185 straipsnis). Be to, teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, neturi pagrindo išvadai, jog ieškovė liko skolinga atsakovei (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl elektros energijos tiekimo ir persiuntimo, ieškovė nuo 2018 m. kovo 1 d. atsakovei teikė elektros energiją, atsakovė šiomis paslaugomis naudojosi, tačiau nustatyta tvarka ir terminais už suvartotą ir persiųstą elektros energiją pilnai nesumokėjo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Nors atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog 2018 m. kovo 14 d. tarp ieškovės, atstovės ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas trišalis susitarimas dėl atsiskaitymo už elektros energiją, pagal kurį UAB ,,M. S.“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo paslaugos teikėjui atsakyti solidariai, objektyvių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Byloje pateikti duomenys, jog nuo 2018 m. kovo 1 d. ieškovė atsakovei tiekė elektros energiją, UAB ,,M. S.“ raštu įsipareigojo už elektros energiją, patiektą Objektui, mokėti nuo 2018 m. sausio mėn. Savo ruožtu vien ta aplinkybė, jog iki šalių sudarytos sutarties atsakovė įsipareigojo padengti trečiojo asmens iki sutarties sudarymo susidariusį įsiskolinimą ieškovei savaime nepaneigia atsakovės pareigos tinkamai vykdyti prievolę pagal sutartį (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis), atkreipiant dėmesį, jog kito asmens prievolę įvykdžiusi atsakovė įgyja reikalavimo teisę į skolininką, o ne į jo kreditorių (CK 6.50 straipsnis).

Įstatymas numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė prievolės atsiskaityti su ieškove už suvartotą elektros energiją tinkamai nevykdė, už suteiktas paslaugas laiku ir tinkamai neatsiskaitė, todėl pripažintina, jog atsakovė pažeidė prievolę (CPK 185 straipsnis, CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas, 2 dalis). Byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė ieškovei sumokėjo daugiau, nei turėjo pagal byloje pateiktus apskaitos dokumentus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pastebėtina, jog pagal CK 6.54 straipsnį (1-4 dalys) jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Byloje pateikti duomenys suponuoja išvadą, jog ieškovė 2020 m. vasario 4 d. atsakovės atliktą įmoką 2 300,28 Eur sumai panaudojo dengdama vėliausiai susidariusį įsiskolinimą (pagal Ataskaitos ir Ataskaitos2 duomenis, atsakovės skolą 2019 m. lapkričio 30 d. sudarė 4 281,93 Eur). Tokiu būdu byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė skolinio įsipareigojimo, susidariusio nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d., nepadengė ir liko skolinga 1 981,65 Eur (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, jog ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visuma, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pripažinus, jog ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo pagrįstas, atsakovės priešieškinis dėl skolos priteisimo netenkintas, kadangi nėra pagrįstas, be to, ieškinio tenkinimas šioje byloje eliminuoja priešieškinio tenkinimo galimybę (CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, pripažintina, jog ieškovė įrodė ieškinio reikalavimus, todėl vadovaujantis CPK 183, 185 straipsniais, ieškovės ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 981,65 Eur skola, o atsakovės priešieškinis netenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).

Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (teismo įsakymo priėmimo) (2020 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog už ieškinio pareiškimą sumokėjo 45 Eur žyminį mokestį. Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 45 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Netenkinus atsakovės priešieškinio atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,M. S.“ 1 981,65 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 65 ct) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 45 Eur (keturiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai.

Netenkinti atsakovės priešieškinio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.