Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) R. V. ir V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-12-10 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-44-723/2014 išnagrinėjus atsakovų R. V. ir V. V. atsiliepimo-priešieškinio priėmimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovams R. V. ir V. V. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo J. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą, kuris yra naikintinas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Nors CPK 142 ir 143 straipsniuose atsiliepimas ir priešieškinys įtvirtinti kaip atskiri procesiniai dokumentai, tačiau privatinių santykių teisinio reglamentavimo sferoje yra taikomas visuotinai pripažintas principas, kad „leidžiama viskas, kas nėra draudžiama“. Dispozityvus privatinių teisinių santykių reglamentavimo pobūdis sąlygoja atsakovo laisvę, nepažeidžiant įstatymų imperatyvų, ginantis nuo ieškinio teikti priešieškinį kartu atsiliepiant į ieškinį. Kitoks teisės aiškinimas neatitiktų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų. Akivaizdu, kad priešieškinio motyvai ir argumentai didele dalimi sutampa su atsiliepimo motyvais ir argumentais. Svarbiausia, kad teikdamas tokį vieningą procesinį dokumentą (kaip šiuo atveju atsiliepimas-priešieškinys) atsakovas tinkamu būdu realizuotų savo teisę pareikšti toje pačioje byloje savarankiškus reikalavimus ir atsiliepti į jam ieškiniu pareikštus reikalavimus. Pagal CPK 143 straipsnio 3 dalį priešieškinys pareiškiamas pagal CPK taisykles, nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 135 straipsnis), o CPK 135 straipsnio 1 dalis nustato, kad pateikiamas ieškinys (nagrinėjamu atveju atsiliepimas į ieškinį – priešieškinys) turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad priešieškinyje turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, prie priešieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors CPK 135 straipsnio 2 dalis nustato pareigą prie ieškinio pridėti įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas, tačiau kreipimosi į teismą momentu, negali būti reikalaujama įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Atsiliepime į ieškinį – priešieškinyje apeliantai turėjo nurodyti, bet ne įrodyti, jo faktinį pagrindą bei pateikti, jų nuomone, priešieškinio dalyką grindžiančius įrodymus. Priešieškinio faktinį pagrindą patvirtinantys įrodymai (materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su atsakovų teise į reikalavimo patenkinimą) gali būti pateikiami ir bylos nagrinėjimo metu arba renkami su teismo pagalba, jei jų šalis negali gauti. Kilusias abejones dėl išreikalautinų dokumentų teismas turi galimybę išsiaiškinti bendradarbiaudamas su šalimis pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje (CPK 225 – 227 straipsniai). Kaip teisingai nurodytą atskirajame skunde, pateiktame atsakovų procesiniame dokumente (atsiliepime į ieškinį – priešieškinyje) yra visi privalomi elementai ir duomenys, motyvai ir argumentai reikalingi tolesnei proceso byloje eigai, aiškiai išdėstyti šalies prašymai teismui, tarp jų ir dėl įrodymų išreikalavimo, pateikti motyvai prašymams pagrįsti. Tokiu būdu darytina išvada, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-12-10 nutartimi buvo nustatyti tik formalūs procesinio dokumento trūkumai, nesudarantys pakankamo pagrindo apeliantams (atsakovams) užkirsti kelią teisme apginti savo pažeistas ar ginčijamas teises bei teisėtus interesus jų pasirinktu būdu. Tokia dokumento forma, kaip atsiliepimas į ieškinį – priešieškinys, nesudaro kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, t. y. nėra pagrindo taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalį ir nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-12-10 nutartis yra neteisėta, todėl naikintina ir atsakovų R. V. ir V. V. atsiliepimo į ieškinį – priešieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137, 143 straipsniai, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-12-10 nutartį panaikinti ir perduoti atsakovų R. V. ir V. V. atsiliepimo į ieškinį – priešieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.