- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-28
- Bylos Nr.
- 1-165-1111/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28805-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Gecevičius
- Kaltinamasis
- J. S.
- Kategorijos
- 1.1.5.1.1Būtinosios ginties samprata ir sąlygos (BK 28 str. 1-2 d.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.13Teistumas (BK XIII skyrius)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. S. 2021 m. rugpjūčio 21 d., apie 20.40 val., parko teritorijoje „Beržynėlis“, Ylakių mstl., Skuodo r., tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė M. M. į veido sritį, kuris nuo suduoto smūgio pargriuvo ant žemės. Iš karto po to J. S. ne mažiau kaip tris kartus koja įspyrė ant žemės gulinčiam M. M. į galvos sritį. Tokiu būdu J. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą M. M., padarydamas poodinę kraujosruvą aplink dešinę akį, muštinę žaizdą burnos dešinėje pusėje, dešinio skruostikaulio, dešinio žandinio sinuso priekinės ir išorinės sienelių, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimus, kai dėl to M. M. ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje (Sunkus sveikatos sutrikdymas) nurodytų padarinių.
Nukentėjusysis M. M. teisme parodė, kad su kaltinamuoju J. S. yra pažįstami. Rugpjūčio 21 d. su pusbroliu D. S. atvyko į šventę Ylakiuose. Atvykus iš karto ėjo į tualetą. Išėjus iš tualeto jį pašaukė J. S., jis (M. M.) ėjo prie jo. Jis (J. S.) jam trenkė į galvą, nieko daugiau nepamena. Trenkė į galvą, į dešinę pusę. Dėl konflikto aplinkybių nieko negali paaiškinti - nebuvo. Jis (J. S.) jį pašaukė pravarde, ėjo pasisveikinti. Jis (J. S.) jam sudavė smūgį ir jis nieko nebepamena, „atsijungė“. J. S. nuo tualeto stovėjo apie 7-10 m atstumu. Smūgis buvo suduotas kai priėjo prie jo (J. S.), tiesė ranką pasisveikinti. Su juo pažįstami iš seniau, Norvegijoje kartu ėjo į sporto salę. Anksčiau jokių nesutarimų, konfliktų su kaltinamuoju nėra buvę. Po įvykio su J. S. jokio bendravimo nebuvo, nesusisiekė. Dėl civilinio ieškinio. Buvo sužalotas, dvi savaites gydėsi ligoninėje, po to du mėnesius nedarbingume. Galvą skauda, dantys skauda, buvo sutinę, iki šiol gydosi. Dėl sužalojimų kreipėsi į gydymo įstaigą, turėjo receptą, bet jį vaistinėje paėmė. Kiti čekiai iš vaistinės, kur pirko vaistus, laikė juos piniginėje, bet per ilgą laiką išsitrynė. Lankėsi Skuodo poliklinikoje kai grįžo iš ligoninės. Kada lankėsi poliklinikoje tiksliai pasakyti negali, po kažkiek laiko grįžęs iš ligoninės, lankėsi du kartus. Pirmą kartą po savaitės grįžęs iš ligoninės, po to po poros savaičių, kai baigėsi receptiniai vaistai. Įvykio vietoje vyko šventė, aplinkui buvo daug žmonių, su juo kartu buvo D. S.. Kas aplink dar buvo, negali pasakyti. D. S. turėjo būti šalia jo, jis laukė kol jis išeis iš tualeto. Įvykio metu D. S. tikslios buvimo vietos nurodyti negali. Po įvykio bendravo tik su D. S.. Jis įvykio aplinkybes pasakojo. Sakė, kad matė kaip J. S. jam sudavė du kartus į galvą ir jam nugriuvus J. S. spardė jam į galvą. Pagal tiek sužalojimų, kiek turėjo, vien rankomis nesusmūgiuota. Jis važiuojant iš Kretingos išgėrė vieną alaus, buvo nustatytas 0,7 prom. neblaivumas. Iki sumušimo nevartojo jokių psichotropinių medžiagų, neturėjo tokių medžiagų šventėje. Nėra teistas už namo padegimą. Nėra padegęs jokio namo, kitokio nekilnojamojo J. S. turto. Neblaivumas - nebuvo prigėręs, kad nesuvoktų savo veiksmų, nesijautė apsvaigęs. Po įvykio kaltinamasis neatsiprašė, nebendravo. Sąmonę buvo praradęs. Pusė žando užmirė, vartoja vaistus nuo skausmo, buvo išrašyti antibiotikai. Būna ir dabar užeina galvą, žandą skaudėti, dantis ant danties lipa, lyg stumia lauk. Kiek žino, J. S. agresyvus žmogus, prieš savaitę buvo apstojęs jo draugą, norėjo sumušti, ranką išsukti. Kiek žino iš aplinkinių visą laiką konfliktiškas žmogus. Iki įvykio dienos paskutinį kartą buvo sutikęs J. S. labai senai, kai dar Norvegijoje būdavo. Alų išgėrė kelionės metu važiuojant iš Kretingos į Ylakius. Gydėsi namuose, masažai ar kitokios procedūros nebuvo daromos. Iš J. S. pinigų nėra skolinęsis. J. S. lygtai kairiarankis, kiek pamena iš tų laikų, kai kartu sportuodavo - svarmenis kilnojo, negali tiksliai atsakyti. Kad J. S. jį nurodė ikiteisminio tyrimo metu kaip asmenį, galimai padegusį jam priklausantį nekilnojamą turtą, to nežinojo. Jis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas dėl J. S. ir K. M. konflikto, ne apie padegimą. Apklausa niekaip nesusijusi su padegimu.
Liudytojas D. S. teisme parodė, kad su kaltinamuoju J. S. jo niekas nesieja, toje šventėje jį matė pirmą kartą. Su nukentėjusiuoju M. M. yra šiek tiek giminės, jo mama ir M. M. mama yra pusseserės. Matė visą įvykį kaip nukentėjo M. M.. Su M. M. atvyko į Ylakius, į šventę. Jis vairavo M. M. buvo kaip keleivis. Nuvykus į Ylakius M. M. iš karto nuėjo į tualetą, jis laukė lauke. M. M. išėjęs iš tualeto jau priėjo prie jo, M. M. pašaukė pravarde „Čiornu“. M. M. suprato, kad jį šaukia, jis nuėjo pasisveikinti. Tas kaltinamasis pasakė M.: „tu norėjai man trobą padegti“ ir sudavė M. į veidą smūgį. Matė kaip sudavė smūgį į galvos sritį, su kuria ranka suduotas smūgis, negali pasakyti. M. M. nugriuvo ant žemės be sąmonės. Tas kaltinamasis priėjo prie M., kažką sumurmėjo ir spardė M. su koja į galvą. Matė, kad smūgiavo, spardė su koja, tuo tarpu M. M. gulėjo ant žemės be sąmonės. Ar jis dar klausė, M. M. gulėjo be sąmonės, nieko nesakė, kaltinamasis jam spardė į galvą. Su kuria koja spyriai – nepasakys, buvo pasimetęs, spyrė M. 3 ar 4 kartus koja. Nuo įvykio vietos buvo 5 m atstumu, gal daugiau. Nuo tualeto iki įvykio vietos atstumas, nelabai žvalgėsi, neįsidėmėjo, gal 6-7 m atstumas, visas dėmesys buvo į M. Tuo metu, kai M. gulėjo ant žemės, skambino pagalbos telefonu, kaltinamasis pamatė, jis lyg ir ėjo link jo, kai pasakė, kad skambina pagalbos, atsitraukė. Jis prieš kaltinamąjį jokių veiksmų neatliko. Pasimetė, stovėjo vietoje. Važiuojant į šventę M. M. gėrė alų, išgėrė vieną butelį alaus, jis kelionės metu vartojo alų. Alų gėrė važiuojant iš D. Rūšupių į Ylakius. Kitokių medžiagų nei jis, nei M. M. nevartojo. Jis vairavo, nebuvo pavartojęs išvis. Įvykio metu pradėjo skambinti greitajai pagalbai, kalbant su pagalbos centro darbuotoja nepastebėjo kuriuo momentu kaltinamasis dingo, jis pasišalino. Dėl tų smūgių sudavimo ranka, kai M. M. buvo be sąmonės, tiksliai pasakyti negali, nebepamena, bet jam įstrigo iš kojos spyriai į galvą. Matė, kad M. M. visas veidas buvo sukruvintas. Dėl smūgio ranka po to kai M. M. nugriuvo be sąmonės, dėl tų smūgių sudavimo ranka negali patvirtinti. Iškvietė greitąją, iki atvykstant greitajai M. M. atgavo sąmonę, klausė kas sudavė, norėjo keltis, neleido dar buvo atėję žmonių. Policijos pareigūnai atvyko pirmieji. Viską pareigūnams paaiškino kaip kas buvo. Dėl ko įvyko įvykis nežino. Tik kaltinamasis pasakė M. M.: „norėjai namą padegti“ ir susmūgiavo ranka. Kai M. M. pašaukė, kaltinamasis stovėjo šalia tualeto, iš kur jis atėjo, nežino, jį matė pirmą kartą. Pamatė jį stovinį nuo tualeto apie 3-4 m atstumu. Su M. M. susitinka mėnesį kartą, arba kas du mėnesiai. Tą dieną į Kretingą važiavo M. parvežti namo, persirengti. D. Rūšupiuose užsuko į parduotuvę, M. nusipirko alaus, jį pradėjo gurkšnoti. Lygtai 4 butelius pirko, išgėrė vieną butelį, kiti liko automobilyje. Prie jų kitas trečias asmuo priėjęs nebuvo. Po įvykio su M. M. bendravo, kai jis sugrįžo iš gydymo įstaigos. J. S. su juo susisiekęs nebuvo. Kai M. M. ėjo prie kaltinamojo, M. M. jam nenorėjo suduoti, jis tiesė ranką sveikintis. Kai M. M. nukrito ant žemės, jo visas veidas buvo kruvinas, žandas kaip įtrūkęs. Šalia M. M. jokių iškritusių daiktų, tokių kaip milteliai, nebuvo. Tyrimo metu buvo du kartus apklaustas, davė teisingus parodymus. Po įvykio buvo apklaustas 2021-08-21 ir parodė, kad M. M. nukritus ne mažiau 3 kartus spyrė koja ir 2 kartus sudavė į galvą. Akistatoje paneigė, kad buvo suduoti 2 smūgiai į galvą. Taip buvo todėl, kad tuo metu, po įvykio, tiksliau galėjo paaiškinti įvykio aplinkybes. Dėl smūgių ranka, dėl antro smūgio dabar negali pasakyti, nepamena. Kokioje padėtyje J. S. buvo kai sudavė smūgius gulinčiam M. M. ranka? Sudavė ranka į galvą stovinčiam, nugriuvus spardė koja. M. M. nugriuvo be sąmonės nuo smūgio ranka, po to jis spardytas koja. Į galvos sritį buvo spardomas, spyriai viena koja, ar abiem, kuria koja spyrė, nepamena. Po įvykio M. M. visas veidas buvo pasruvęs kraujais, kruvinas. Kai M. M. atgavo sąmonę, su rankove nuolat valėsi veidą. Koks buvo intensyvumas smūgių į veido sritį - negali pasakyti. Iš šalies stebint buvo labai stiprus smūgis nuo kurio nugriuvo. Kai M. M. nuėjo link kaltinamojo, jis (liudytojas) liko stovėti. M. M. nueidamas buvo į jį nugara. M. M. emocijų, veido išraiškos nematė. M. M. ėjo sveikintis, ištiesė ranką kaip sveikintis. M. M. pažįsta nuo mažens. Tą ranką ištiesė ne sudavimui, grėsmės kaltinamajam nebuvo. Nuo gauto smūgio M. M. griuvo ant nugaros, krito aukštielninkas. M. M. vykstant į šventę, kelionės metu, išgėrė 1 butelį alaus, kiek matė. Koks buvo alus ar skardinėje, ar butelyje, nepaskys, stiprumo nepasakys, nežino.
Ekspertė K. Š. teisme parodė, kad yra ekspertų sąraše. Su kaltinamuoju, nukentėjusiuoju jokie santykiai nesieja. Specialisto išvadoje nustatyti šie sužalojimai nukentėjusiajam M. M.: poodinė kraujosruva aplink dešinę akį, muštinė žaizda burnos dešinėje pusėje, dešinio skruostikaulio, dešinio žandinio sinuso priekinės ir išorinės sienelių, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžiai. Dėl sužalojimų, dėl smūgių kiekio - burnos dešinės pusės sužalojimai - du trauminiai poveikiai, akies sužalojimas - vienas trauminis poveikis. Dėl to ar sužalojimai padaryti smūgiuojant ranka, ar kojomis - identifikuoti sužalojimo daikto, objekto, nėra galimybės, tiek rankos, tiek kojos priskiriamos kietiems bukiems daiktams. Bet smūgiai buvo suduoti rankomis ar kojomis, negali pasakyti. Ar pristačius asmenį į gydymo įstaigą būtų buvę fiksuoti individualūs sužalojimo požymiai? Jei būtų avalynė, rašteliai, sagtis? Ar matytųsi, jei būtų papildomos detalės? Dažniausia gydytojai neįžvelgia, nėra aprašyta, apžiūrintis gydytojas nedetalizuoja, jie, ekspertai, žiūri į žaizdą, jos kraštus. Iš gydymo stacionare ligos istorijos daryta ekspertizė, duota išvada. Medicininiai dokumentai nurašomi pažodžiui, nebent kažkas nereikšminga. Iš gydytojų įrašų medicininėje dokumentacijoje daro, jei būtų, pvz., nubrozdinimai, turėtų būti gydytojo nurodyta, aprašyta. Aplink dešinę akį hematoma, žaizda, abstraktaus matymo aprašas, tai priklauso nuo gydytojo, kiti gydytojai nurodo net žaizdos matmenis. Patirti sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminių poveikių, ne mažiau, bet galėjo būti ir daugiau. Ar galėjo padaryti sužalojimus koja ne tik toj vietoj kas aprašyta, atsirasti sumušimai? Teoriškai galima, aprašė kas medicininiuose dokumentuose užfiksuota. Iš liudytojo parodymų, kad nukentėjęs krito aukštielninkas, teorinis klausimas, neaišku ant kokio paviršiaus krito, kaip hematoma susidaro. Tikisi, kad ligoninėje aprašo visus randamus sužalojimus, nes būna, kad fiksuoja pagrindinius sužalojimus, po to atvyksta asmenys, randa daugiau sužalojimų nei nurodyta. Specialisto išvadoje nurodyta kas užfiksuota medicininiuose dokumentuose. O ar galėjo būti daugiau sužalojimų, ar galėjo jų būti mažiau - teorinis klausimas. Suduotų smūgių kiekis - ne mažiau 2 trauminiai smūgiai, į tai įeina ir akies sužalojimas ir žandikaulio, kadangi negali pasakyti konkrečiai kokioj vietoj padaryta žaizda. Ar galėjo būti padaryti sužalojimai kaip liudytojas nurodė, spiriant koja 3-4 kartus, kaip minėjo, tiek spyris koja, tiek smūgio sudavimas ranka tai trauminis poveikis kietu buku daiktu. Rėmėsi gydymo stacionare ligos istorija. Žaizda padaryta ranka, ar koja, teoriškai galėjo būti ir nuo danties, traumuojant dantis sužalojo gleivinę, jei kalbama apie burnos žaizdą, dantis toks pat kietas bukas daiktas, tik kad mažesnis. Pagal išvadą ar nukentėjęs patyrė 1 smūgį ranka ir 3-4 koja - teorinė galimybė yra, jis patyrė mažiausiai 1 smūgį ranka, o dėl 3-4 smūgių koja, tokia galimybė teoriškai galima. Pagal esamus duomenis M. M. sužalotas kietu buku daiktu, ar ranka, ar koja, to sukonkretinti negali, sužalotas mažiausiai dviem trauminiais smūgiais. Nuo patirto smūgio į akies sritį ar galėjo žmogus nuvirsti aukštielninkas ant žemės - gali nuvirsti, virtimo krypties nenustatys. Smūgio stiprumo mato nepasakys, bet turi būti stiprus smūgis, kad lūžtų kaulai.
Kaltinamasis J. S. teisme prisipažino kaltas iš dalies. Parodė, kad M. M. nespardė kojomis. Kai ant jo puolė (M. M.) kartą sudavė M. M., po to dar kartą sudavė stovinčiam. Nesutinka su spardymu koja. Su M. M. kartu lankė sporto salę iš ten ir pažįstami. Apie įvykį. Buvo gegužinė, atvyko su šeima į gegužinę, pamatė, kad jie buvo trise prie tualeto. Jis (J. S.) užėjo į tualetą, išėjęs pamatė, kad jie eina į viršų. Matė, kad buvo M. M. ir dar du. Pašaukė: „čiornai (M. M. pravardė) ar bepadeginėji trobas“. M. M. ir jo draugai akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivūs. Jis buvo blaivus, vairavo automobilį. Tuo metu jis pats nuo tualeto buvo apie 2 m atstumu, kai jis pašaukė M. M., o jie lipo į viršų, nuo tualeto galėjo būti apie 10 m. atstumu. Jis pats stovėjo apačioje, pakalnėje, o jie parsileido nuo viršaus. Leisdamasis link jo M. M. buvo sugniaužęs kumštį, norėjo jam trenkti. Kai jis (M. M.) sukosi, jis (J. S.) jam (M. M.) trenkė į galvą, jį (M. M.) suėmė už megztinio, jis (M. M.) jį (J. S.) už peties, tada pajuto D. S. spyrį jam į krūtinę, paleido M. M., vijosi D. S.. D. S. pabėgo. Grįžo prie M. Jo kruvino nematė, gal čia prie danties. Sakė: „kaip čia nusivažiavot iki tokio lygio“. M. keikėsi, jis ir nuėjo. Medikų pagalbos jam (M. M.) nereikėjo, nekvietė. Iš tualeto M. M. pirmas išėjo, kai jis (J. S.) išėjo, jį pamatė jau nutolusį, einantį į viršų, į šventę. M. M. buvo apsvaigęs, matė, kad jam iš kišenės buvo išriedėję kažkokie maišiukai. Kai vijosi D. S., grįžo, pamatė prie M. M. miltelius, sakė jam: „ar tiek jau nusivažiavai“, žinojo jo šeimą, dėl ko viskas vyksta. M. M. eidamas link jo, jį puolė kumščiais, jis ne sveikintis ėjo, o puolė. Puolė dešiniu kumščiu užsimojęs (parodo, kad M. M. kumštis buvo prie peties, alkūnė atkišta atgal). Buvo kumščiu prie peties, smūgis buvo virš peties. Toje vietoje reljefas iš viršaus eina į daubą, jis parėjo nuo viršaus su kumščiu, parbėgo galima sakyti. Dėl trobos padegimo. Buvo parašytas pareiškimas dėl namo padegimo Lietuvoje. Norėjo jie iš jo pinigų, vienas iš jų buvo M. M.. Jie žinojo kur jis gyvena Norvegijoje su šeima, buvo namas padegtas ir mašina sudeginta. Tyrėjas iki galo kas ir kaip, dėl ko viskas vyko, neišsiaiškino, teismas neįvyko dėl tos bylos. Dėl civilinio ieškinio. Kiek mąstė apie įvykį, gailisi, kad taip įvyko, bet M. M. pats jį puolė, D. S. irgi užpuolė. Kad sako, jog spardė M. M. kojomis, to tikrai nebuvo. Jo šeiminė padėtis - yra vedęs, turi tris vaikus, vaikai lanko darželį. Norvegijoje dirba, dabar Lietuvoje turi verslą. Sutuoktinė šiuo metu niekur nedirba, turi 5 mėnesių vaiką. Jo pajamos - stabilios, į mėnesį apie 4000 eurų, kol vykdoma veikla Norvegijoje, kol statomas namas. Tokios pajamos nusimato iki vasario mėnesio. Dėl turimo kilnojamo, nekilnojamo turto. Turi 2 namus Norvegijoje, namą Lietuvoje ir sodybą, turi 6 automobilius. Su sutuoktine santykiai labai geri, gyvena kartu 6 m. susituokę ir prieš tai draugavo, iš viso bendrai gyvena 12 metų. Su sutuoktine daug kalbėjo apie šitą įvykį. Kokią įtaką ji galėtų daryti, jei būtų paskirta laiduotoja - gyvena šeimoje, pasikalba, visi supranta, ne be reikalo, dėl jo padarytų veiksmų, viskas į gerą. Ateity tokių dalykų neįvyks, geriau numoti ranka, nesikišti. Žmona iki vaiko auginimo dirbo buhaltere. Jo išsilavinimas vidurinis, po vidurinės mokyklos baigimo išvyko dirbti į užsienį. Anksčiau teistas niekada nebuvo. Buvo įvykis Prancūzijoje, vairavo automobilį, kuriame buvo dar trys asmenys. Sustojo prie pajūrio, jie (kiti asmenys) pavogė suvenyrus iš pajūrio. Jį pagavo kaip vairuotoją, pristatė į areštinę. Sakė pardavėjai, kad jis nieko nevogė, ji pranešė tiekėjams. Draugai, kurie buvo Prancūzijoje, nurodė jį, jį įkišo dėl to, kad vairavo, bet tai buvo dieną 11 val. 2012 m. teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, buvo abiturientas, pilnametis. Ten buvo apsistumdę, pareiškimas parašytas, bet po to susitaikė, pareiškimą atsiėmė. Viešuosius darbus atliko savivaldybėje. Dėl administracinių nuobaudų 1 kartą baustas už tai, kad nesegėjo diržo, tai buvo 2011 m. Dėl 2019 m. nuobaudos dėl karinės prievolės atlikimo. Atsiuntė baudą, sugrįžo į Lietuvą, paskambino į Plungę, pasakė, kad buvo savanoris, tada jam viską ištrynė, patvirtino, kad buvo savanoris ir yra kaip atlikęs karinę prievolę. Dėl ligonių kasų civilinio ieškinio. Kiek galėjo, tiek iki teismo posėdžio atlygino. Atsižvelgiant į jo materialinę padėtį, kad Norvegijoje nė vieno namo nėra pardavęs. Tenai elektros kainos dar didesnės, reikia namus jau šildyti, ten sąskaitos ženkliai didesnės. Su kaltinimu sutinka, čia jis padarė sveikatos sutrikdymą, bet tie veiksmai neįvyko be reikalo. Jie jį norėjo sumušti. M. M. pats žino, kad jis puldamas neturėjo jokių galimybių, ką jis galvojo, neįvertino galimybes. Kad M. M. neblaivus matėsi iš veido, jis visas „plūduriavo“ ir su D. S., iš visos fizionomijos, kaip elgėsi, šaukojo. Jų elgesys iššaukiantis. Ką jie prieš tai darė, kaip elgėsi, visi buvo pakraupę. Kai M. M. ėjo prie jo, kaip jis sako, pasisveikinti - jis kaip visada keikėsi. Kai puolė kumščiu su necenzūriniais žodžiais, jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. M. M. sudavė 2 smūgius. Norvegijoje turi nemažai įsipareigojimų. Kol kas iš gaunamų pajamų tik užtenka pragyvenimui. Ligonių kasoms reikia žalą atlyginti, tikisi teismo supratimo ir galės per kažkurį laiką ieškinius atlyginti. Čia ne dėl jo vieno viskas įvyko. M. M. civilinis ieškinys tai bandymas pasipelnyti, tokia suma neįmanomas dalykas. Ieškinys ir 1000 eurų iš jo pusės žiūrint per didelė suma, kada žino kaip viskas įvyko. Čia gal atsiprašymo užtektų. Jei kažkokia suma M. M. būtų priteista, dar yra ieškinys ligonių kasoms, prašytų sumų mokėjimą išdėstyti per protingą, kelių metų laiką. Administracinės nuobaudos jam nereikėjo mokėti. Dėl 2020 m. nuobaudos 45 eurų, buvo tuo laikotarpiu Norvegijoje, niekas nepaėmė šaukimo, kai grįžo sumokėjo. Dėl teismo Prancūzijoje jo niekas nekvietė. Su M. M. nuo 2018 m. įvykių nebendrauja. Eidamas į tualetą lygtai matė prie tualeto M. M.. Lygtai tas pats asmuo, negali būti 100 procentų tuo tikras, tad ten buvo tas pats asmuo. Matė, kad prie tualeto jie kažkokius miltelius vienas kitam davė, jie buvo trise. Matė iš 10 m atstumo, buvo šviesu. Jis stovėjo nugara į jį, buvo dar D. S. ir dar vienas su liemene apsirengęs. Tuo tarpu vienas buvo viename šone, kitas kitame, o M. M. per vidurį, nugara į jį, jie kažką dalinosi. Negali pasakyti ką, bet traukė miltelius, kažkokias baltas medžiagas. Matė, kad kairėje stovintis žmogus prisidėjęs prie nosies buvo maišelį. Maišelyje milteliai balti, maišelis skaidrus. Jis M. M. pašaukė pravarde, jį taip šaukia - juodu arba „čiornas“. Šventėje, mano, jis jį būtų puolęs, kadangi link jo jis atėjo užsimojęs dešine ranka - smūgiuoti. Smūgis jam nekliuvo, praėjo pro šoną, tada jam (M. M.) dešine ranka sudavė smūgį. Jo (M. M.) smūgis nepraėjo oru, jam (J. S.) kliuvo į kairę ranką. Po jo (J. S.) pirmo smūgio M. M. nenugriuvo, nugriuvo po antrojo smūgio, smūgiavo antrą kartą iš dešinės rankos. Pirmas smūgis iš dešinės rankos M. M. į dešinio skruosto dalį. Po smūgio sudavimo tiek jis jį laikė, tiek jis jį laikė. Jis elgėsi agresyviai. Po pirmojo smūgio jo (M. M.) neapkabino. Po pirmojo smūgio jis keikėsi, kaip sukosi jis, bandė daužti, tada trenkė jam žemiau į apatinę skruosto dalį. Po pirmojo smūgio jis (M. M.) vos ne link jo ne krito, tiesiog sviro pro jo dešinę pusę. Ne krito, o taip kaip sukosi. Jis keikėsi, murmėjo, kaip sukosi, dar kartą jam (M. M.) daužė iš dešinės rankos. Pataikė į dešinę pusę. Po antro smūgio M. M. paleido, jis nukrito ant žemės. Iš karto jam D. S. sudavė smūgį į paširdžius. M. M. paleistas nukrito aukštielninkas. M. M. krito ant nugaros, krito ant žemės. Jis krito su nugara, po to su galva ant žemės. M. M. nukritęs kažką „bumbuliavo“, negali įvardinti žodžius, ką jis sakė. Iš kišenės jam buvo iškritęs folijos gabaliukas. Po D. S. spyrio jį nusivijo, po to grįžo prie M. M., matė, kad buvo pakraujavęs. Jis buvo atsimerkęs, mano, kad sąmoningas. Jo akys buvo atmerktos, nekalbėjo. Jis gulėjo, gal prie barzdos čiupinėjosi su dešine ranka, ieškojo. Nekvietė greitosios, nematė pagrindo. Jo pusbrolis skambino greitąją ir jis nuėjo į viršų, prie šeimos, šeima nuo įvykio vietos buvo gal apie 80 m atstumu. Po to pasakė žmonai, kad susitiko „juodulį“, susimušė. Išvyko su šeima namo. Po įvykio nepasiliko, nesulaukė policijos, žinojo, kad med. pagalba jam bus suteikta, jis (M. M.) turi ir taip problemų, kam jų papildomai. Įvykis įvyko ne be reikalo, išeis į gerą - nukentėjusysis gal nebereikalaus iš jo nieko, bus įvykusi byla. Jo telefonas lygtai buvo automobilyje paliktas. Po įvykio skambino M. M. sesuo, jo draugai rašė žinutes, grasino, sakė, kad susidoros. Po įvykio skambino H., sakė policija apie M. žino, po skambučio nenuvyko į policiją, sakė atvyks pareigūnai jį apklausti. Sakė, kad duotų telefono numerį, nuvyks kur reikia pats. Prancūzijoje jam paskirta bausmė už bendrininkavimą, kokia bausmė nežino, bausmės neatliko. Lietuvoje turi ūkį, ūkininkauja, kol kas pajamų negauna. Kada gaus kol kas neaišku, pinigai investuojami. Yra ūkininkas, turi 10 ha žemės.
Liudytoja R. S. kaltinamojo J. S. sutuoktinė teisme parodė, kad su nukentėjusiuoju M. M. asmeninių santykių nėra, su juo asmeniškai susidūrusi nėra buvusi. Apie įvykį sužinojo tą patį vakarą, kai vyko iš šventės namo. Jie atvyko į koncertą, buvo nėščia, jautėsi blogai, sakė vyrui važiuoti namo. Važiuojant namo vyras pasakė, kad jį prie tualeto užsipuolė trise, sakė buvo „Čiornas“, t. y. M. M. ir dar du jo draugai. Pateikė teismui prašymą perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą. Kas yra laidavimas žino. Ji daro gerą įtaką savo vyrui, būna su juo kiekvieną dieną, turi tris vaikus, yra darbšti, nėra nei teista, nei bausta. Įtaką gali daryti kalbėjimu, patarimais: ką daryti, ko nedaryti. Dėl ankstesnių jo nuobaudų, teistumų, žino, kad kažkas buvo su juo Prancūzijoje, už diržo nesegėjimą yra baustas, dėl karinės tarnybos, bet tada buvo Norvegijoje, negavo laiškų, grįžę į Lietuvą susitvarkė. Dėl jo teistumų, baustumų, kas buvo iki jų pažinties nesidomėjo. Jiedu susipažino 2012 m., o nuo 2017 m. susituokė, pažįstami nuo mokyklos laikų. Jos išsilavinimas - geografija ir buhalterija, turi aukštąjį išsilavinimą. Dabar yra motinystės atostogose, augina vaiką pusės metų amžiaus. Šeimos turtinė padėtis - normali, užtenka pragyvenimui, kažką įsigyti, maistui, rūbams. Ligonių kasoms apmokėta dalis ieškinio. Tuo metu Justas neturėjo lietuviškos kortelės, jos buvo 300 su kažkiek eurų, nusprendė abu pradėti išmokėti tą sumą. Ji gauna iš valstybės lėšas už vaikus, kitų pajamų negauna. Abu nei geria, nei rūko. Justas darbštus, atsakingas žmogus, kai reikia pabūna su vaikais, padeda namuose, kai reikia ruošia maistą. Apie įvykį žino tik iš vyro, nieko pati nematė. Iš M. M. draugės mamos žino, kad M. M. nesirūpina vaikais, pas jų bėdos, problemos, nemoka alimentų vaikų išlaikymui. Dėl namo padegimo Norvegijoje. Ji tuo metu buvo tame name Norvegijoje, kartu su vaikais. Justas dėl namo padegimo kreipėsi į policiją Norvegijoje ir čia Lietuvoje. Yra tokie įtarimai, kad padegė M. M.. Dėl galimybės atlyginti žalą M. M.. Yra didelė šeima, turi tris vaikus, minimaliai galėtų atlyginti žalą M. M.. Dabar lėšų pragyvenimui pakanka, dėl socialinių pašalpų nesikreipė. Dėl M. M. 10000 Eur ieškinio nesutinka. Dėl ieškinio atlyginimo, jeigu teismas priteistų mokėti po 100-200 eurų kas mėnesį, galėtų susimokėti. Mažojo vaiko amžius 6 mėnesiai, dar turi du vaikus: 2 ir 5 m. amžiaus. Dvi mergytės lanko darželį, už darželį įmokos mokamos. Ji pati pajamų negauna, pragyvena iš J. gaunamų pajamų. Kad J. būtų naudojęs prieš ką nors fizinę jėgą jai tai nežinoma. Kodėl neatlygino nė dalies žalos M. M.. Čia nuo ko viskas prasidėjo, reikia žiūrėti kas ant ko puolė, bet kad vyras žalą padarė, pripažįsta abu, dėl to pirma lygino žalą ligonių kasai, o ne M. M.. Iš valstybės gauna 400 eurų už tris vaikus. Iki tol, kol išėjo auginti vaiką, dirbo vienoje darbovietėje, Norvegijoje. Už vaikus buvo išmokėta vienkartinė išmoka 8000 eurų. Paskutinius 5 metus gyveno Norvegijoje, į Lietuvą grįžo šią vasarą. Dėl dokumentų pateikimo apie Norvegijoje padarytų ar nepadarytų pažeidimų, nežino net kur kreiptis, kad tokius dokumentus gauti, jos deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl tokius dokumentus ir pateikė. Nekilnojamas turtas: Norvegijoje turime du namus, Lietuvoje ji nekilnojamojo turto neturi, vyras turi namą ir žemės. Kiek žemės, nežino. Vyro pajamos Lietuvoje, nieko negauna, Norvegijoje apie 3000 per mėnesį. Dėl vyro ankstesnių pažeidimų. Kai jis padarė pažeidimą Prancūzijoje, ji tada gyveno Lietuvoje, jie buvo tik draugai, susituokė 2017 m. Įvykio metu nebuvo su J., buvo koncerte. Kiek buvo suduota smūgių, gal sakė, nepamena. Kai vyras grįžo, ant vyro veido sumušimo žymių nebuvo, rūbai suplėšyti nebuvo. Vyras vertina elgesį kritiškai. Jis dėl įvykio gailisi, kad taip nutiko, prašomi dideli pinigai iš jų didelės šeimos. Kodėl taip pasielgė, gal po padegimo vyras jaučiasi nesaugiai, kad jų šeima gali nukentėti materialiai, kad gal per stipriai sudavė. Kiek sakė sudavė su ranka du kartus, su kuria ranka, negali atsakyti. Važiuojant namo ar vyro brolis vyrui skambino, nežino, negirdėjo. Visą laiką šalia vyro nebuvo. Ar iš policijos kas nors skambino tą vakarą nežino, buvo nuėjusi prie vaikų.
Policijos pareigūnės S. P. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2021-08-21 20.43 val. iš Klaipėdos AVPK budėtojų buvo gautas pranešimas apie, tai kad adresu Židikų g., Ylakių mstl., Skuodo r., M. M. 35 m. ką tik buvo sumuštas šventės metu pažįstamo asmens. Vyrui stipriai kraujuoja galva. Pranešė draugas, laukia kartu su nukentėjusiu šventėje prie mokyklos, prie medinio tualeto, adreso tiksliai nežino. Nuvykus nurodytu adresu, prie viešojo tualeto esančio parko teritorijoje „Beržynėlis“, ant žemės, kruvinu veidu, gulėjo M. M., kuris dėl sužalojimų sunkiai bendravo, tačiau nurodė, kad buvo sumuštas iš matymo pažįstamo asmens J. S., daugiau duomenų apie jį sumušusį asmenį nepateikė bei kitų įvykio aplinkybių nenurodė. Paklausus M. M. ar jis buvo praradęs sąmonę, jis nurodė, kad neprisimena. Alkoholio kiekio matuokliu M. M. nustatytas 0,79 prom. neblaivumas. Atvykę GMP medikai M. M. medicininės pagalbos suteikimui išsivežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Aiškinantis įvykio aplinkybes bendrauta su pranešėju D. S., kuris paaiškino, kad kartu su M. M. atvyko į Ylakių miestelyje esančią šventę, kuri vyko Židikų g., esančiame parkelyje „Beržynėlis“. Apie 20.30 val. jie kartu su M. M. nuėjo prie viešojo tualeto, kur M. M. iš jo išėjus, jau einant šventės link, prie jų priėjo pranešėjui nepažįstamas asmuo ir kažką pasakęs M. M. vieną kartą kumščiu trenkė į veido sritį. Po smūgio M. M. parkrito ant žemės. Jam, be sąmonės gulinčiam ant žemės, asmuo nemažiau kaip tris kartus spardė jį koja ir nemažiau kaip du kartus rankomis sudavė į galvos sritį. Po suduotų smūgių asmuo pasišalino, o D. S. tuo tarpu paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė pagalbą. Asmuo sumušęs M. M. buvo apsirengęs tamsiu megztuku ir džinsinėmis kelnėmis, jo ūgis apie 1,80 cm, vidutinio kūno sudėjimo. Šiek tiek toliau nuo įvykio vietos buvo daug žmonių, bet ar jie matė įvykio aplinkybes pranešėjas nurodė, kad nežino. Apžiūrint įvykio vietą, šalia viešojo tualeto buvo stebima kraujo dėmė. Šalia įvykio vietos buvo susirinkę daug asmenų, kurie nurodė, kad įvykio nematė, aplinkybių, turinčių reikšmės tyrimui, nurodyti negalėjo. Turima informacija buvo perduota atvykusiam ekipažui L6001. Galimai nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo nenustatytas (1 t., b. l. 1-7).
Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentelėmis nurodyta kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), kur nuo gyvenamojo namo 41 m atstumu pietvakarių kryptimi, parko teritorijoje stebimas medinis pastatas - viešasis tualetas. Medinis pastatas nuo Židikų gatvės nutolęs 33 m atstumu šiaurės vakarų kryptimi. Nuo medinio pastato 2 m atstumu pietvakarių kryptimi stebima įvykio vieta. Įvykio vieta apaugusi žole, kurioje stebima raudonos spalvos dėmė, galimai kraujo. Įvykio vietos apžiūros metu pėdsakų ar kitų objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nestebima, nepaimta. Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima (1 t., b. l. 17-26).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijose nurodyta, kad 2021-08-21 21.15 val. M. M. neblaivumas 0,79 prom. (1 t., b. l. 27-29).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas 2021-08-21 policijos pareigūnų įvykio vietoje, parko teritorijoje „Beržynėlis“ Ylakių mstl., Skuodo r., daryti garso ir vaizdo įrašai. Įraše užfiksuotas policijos pareigūnės ir liudytojo D. S., nukentėjusiojo M. M. pokalbis. Stebime, kaip policijos pareigūnai parko teritorijoje eina iki nukentėjusiojo. Policijos pareigūnė radijo ryšiu skubina greitąją pagalbą. Policijos pareigūnė: - tai jūs nieko nematėt? Vyras (liudytojas D. S.): - nu. Policijos pareigūnė: - matėt? D. S.: - no no. Policijos pareigūnas: - daugiau kas matė? D. S.: - nežinau. Aš šalia ten, iš tualeto išėjo, čia stovėjo ir pasakė „nu „čiornai“, jo pravardė tokia, priėjo pasisveikinti ir iš karto bumt iš rankos į nosį, nuvirto ir pradėjo iš kojos spardyti. Policijos pareigūnė: - o kas čia tokie? D. S.: - nežinau, aš vienas pats tebuvau. Policijos pareigūnė: - nepažįsti? D. S.: - aš tai nepažįstu. Jis pats pažįsta. Kažkokie must yra turėję, sako mano trobą norėjai padegti, ir pradėjo jį mušti. Vienu žodžiu, ką girdėjau tą ir viskas. Policijos pareigūnė: - jūsų vardas, pavardė? D. S.: - D. S.. Policijos pareigūnė: - D. S.. Policijos pareigūnė užsirašo D. S. anketinius duomenis. D. S.: - yra prakirsta jam visa lūpa. Yra prakirsta čia grynai visa. Policijos pareigūnė: - o kaip jis yra? D. S.: - M. M.. Policijos pareigūnė: - M. M.. Policijos pareigūnė: - kada jis yra gimęs, jaučiu nežinote. Kur jis gyvena? Stebime ant žemės ant kairiojo šono gulintį M. M., kuriam sužalotas veidas, kruvinas, ranka užsidėjęs servetėlę prie lūpų. Policijos pareigūnei pasako savo anketinius duomenis. Policijos pareigūnė: - ar buvote sąmonę praradęs? D. S.: - buvo buvo. Policijos pareigūnė: - o kas čia jus sumušė? M. M.: - J. S.. Policijos pareigūnė: - kas toks? M. M.: - J. S.. Policijos pareigūnė: - J. S.. O kur jis gyvena? M. M.: -Trumplaukėje. Policijos pareigūnė: - Trumplaukėje? Nausėduose? O koks ten tikslus adresas? J. S., tas kuris sumušė, iš N. Stebime atvyko greitosios pagalbos medikai. Policijos pareigūnė: - labas vakaras, sumuštas yra, muštynės buvo. Įrašo trukmė 05 min 03 s. 2021/08/21 21:01:19. Įraše užfiksuotas policijos pareigūnės ir liudytojo D. S., moters pokalbis. Moteris: - jo žmona gyvena Sedos gatvėje. Policijos pareigūnė: - kieno? Jo? Moteris: - to. Policijos pareigūnė: - to S? Sedos gatvėje, čia Ylakiuose? Moteris: - jo. Policijos pareigūnė: - bet jie kartu gyvena? Moteris: - nu tai taip, vaikus turi bendrus. Policijos pareigūnė: - Sedos gatvė. Moteris: - R. J.. Policijos pareigūnė: - o kiek ten Sedos tiksliai? Moteris: - nežinau, kaip sukam ant kapų važiuojant ir grynai iš karto kelelis eina ir tokia kaip pilka troba yra, ir tokie dideli langai iki žemės yra. Policijos pareigūnė: - tai galbūt jie kartu išėjo, jeigu su vaikais buvo. Moteris: - su vaikais buvo ir jo nebeliko. Policijos pareigūnė: - gal reikėjo pabandyti jam girtumą nustatyti. Policijos pareigūnas: - ne, nu kai į mašiną pasodins. Moteris kažką policijos pareigūnams pasakoja, tačiau žodžių neina suprasti, nesigirdi. Policijos pareigūnė: - kur vešite? Aš suprantu. GMP medikas: - į Respublikinę. Policijos pareigūnė: - o tas jis vienas pats buvo? D. S.: - vienas vienas. Policijos pareigūnė: - vienas pats. To S. sakė žmona yra R. J., gyvena Sedos gatvėje, nežinai? Policijos pareigūnas: - Ylakiuose? Policijos pareigūnė: - tipo sako, kur sukti link kapų tai ten po kaire puse yra kažkokia pilka trobelė ir jis greičiausiai ten bus išėjęs. Policijos pareigūnas: - mes jį atrasime, svarbiausiai, kad žino kas, ar vėliau ar anksčiau. Gal su savo telefonu tau nuotraukas reikia padaryti. Policijos pareigūnė: - bet tau normaliai čia išeina. Įrašo trukmė 05 min 00 s.2021/08/21 20:56:21. Įraše užfiksuotas policijos pareigūno ir liudytojo D. S. pokalbis. Stebime, kaip policijos pareigūnai parko teritorijoje eina iki nukentėjusiojo. Policijos pareigūnas: - kur tas žmogus guli? Vyras: - iškvietė greitąją. Policijos pareigūnas: - ai, yra iškviesta greitoji. Čia jūs draugas esat? D. S.: - aha. Policijos pareigūnas: - nosis visa kruvina. Kur čia greitoji galėtų atvažiuoti. Ar žinote, kas sumušė? D. S.: - man nepažįstamas, bet jis pažino. Policijos pareigūnas: - M., ar žinai, kas sumušė? Ką? Pažįsti? Kur jis dabar yra nežinai? Pabėgo kažkur. Sąmonę buvau praradęs, ką? Kaip? Ar matei? O daugiau, kas matė? D. S.: - nežinau, daugiau kaip niekas. Policijos pareigūnas: - bet jūs buvote kažkur čia netoli? D. S.: - aš šalia ten, iš tualeto išėjo, čia stovėjo ir pasakė „nu „čiornai“, jo pravardė tokia, priėjo pasisveikinti ir iš karto bumt iš rankos į nosį, nuvirto ir pradėjo iš kojos spardyti. Policijos pareigūnas: - ai dar spardė. Policijos pareigūnas kalba radijo ryšiu ir nueina iki policijos tarnybinio automobilio. Policijos pareigūnas: - tai sakei tu vienas tebuvai? D. S.: - vienas temačiau, gal ir buvo kažkas, bet žinai ne tas galvoje. Policijos pareigūnas: - ar jis pabėgo kažkur ar išėjo? D. S.: - pasiėmiau iškart telefoną skambinti, sako padėk telefoną, policijai skambinu, sakau greitąją kviečiu, ir kažkur, ne tas galvoje tebuvo. Policijos pareigūnas: - o tai kas jis buvo toks? Ar pasakė tau vardą? Policijos pareigūnė: - jo, J. S.. Policijos pareigūnas: - iš kur jis yra? Ką? Tie ūkininkai kur yra? Ai, bet jis pačiuose N. gyvena. Įrašo trukmė 05 min 03 s. 2021/08/21 21:01:23. Įraše užfiksuotas policijos pareigūno ir moters, vyro pokalbis. Policijos pareigūnas: - ar girdi reikia man patraukti, tu privažiuosi čia arčiau. Policijos pareigūnas išeina prie policijos tarnybinio automobilio, įlipa į jį ir pavažiuoja į priekį. Grįžta į įvykio vietą. Policijos pareigūnas: - kaip jį reikia atrasti? Kaip tas J. atrodo? Moteris: - dabar visi draugai žiūri ant kalno atsistoję. Tai čia visi jie kartu buvo tie draugai. Policijos pareigūnas: - kur rankos kišenėse? Moteris: - po kaire biški. Po kaire. Policijos pareigūnas: - ten. Moteris: - jis yra stambus ir žemas. Policijos pareigūnas: - su tokia lazda. O kur jo draugai yra? Stebime kaip policijos pareigūnas prieina prie dviejų vyrų. Policijos pareigūnas: - laba diena. Vyras: - labas vakaras. Policijos pareigūnas: - ar vakaras jau. Kaip šventė? Vyras: - normaliai. Policijos pareigūnas: - kur J. galima atrasti? Vyras: - padaugino. Policijos pareigūnas: - kur J. galima atrasti? Vyras: - kokį? Policijos pareigūnas: - tavo draugą S. Vyras: - ką? Policijos pareigūnas: - S. pažįsti? Vyras: - kažkokį mačiau, čia buvo. Policijos pareigūnas: - buvo, ar ne? Vyras: - buvo. Policijos pareigūnas: - nežinai, kur dingo? Tai kas čia įvyko? Vyras: - ką aš žinau. Policijos pareigūnas: - mušti gavo nuo blogo dėdės. Būtų gerai, kad jis ateitų tas Justas. Vyras: - ką aš žinau. Policijos pareigūnas: - paskambink. Vyras: - jūs juokaujat, ar girdi. Policijos pareigūnas: - tai aš žinau, kad tu buvai šalia. Vyras: - aš. Policijos pareigūnas: - netoli buvai. Vyras: - aš ten buvau, va prie savo vaiko priėjau. Policijos pareigūnas: - tai nematei nieko? Vyras: - ne. Policijos pareigūnas: - tai netraukti jus kaip į liudininkus. Vyras: - ne. Rimtai nemačiau nieko. Tik va man vaikas. Policijos pareigūnas: - ir bendrininku irgi negali patapti. Vyras: - ne, net nemačiau. Policijos pareigūnas: - gerai, tai skambink tam J. tegul prisistato. Atrasime ar taip, ar taip. Policijos pareigūnė: - sakė žmona yra R. J., gyvena Sedos gatvėje, nežinai? Policijos pareigūnas: - Ylakiuose? Policijos pareigūnė: - tipo sako, kur sukti link kapų tai ten po kaire puse yra kažkokia pilka trobelė ir jis greičiausiai ten bus išėjęs. Policijos pareigūnas: - mes jį atrasime, svarbiausiai, kad žino kas, ar vėliau ar anksčiau. Gal su savo telefonu tau nuotraukas reikia padaryti. Policijos pareigūnė: - bet tau normaliai čia išeina. Policijos pareigūnas: - bet dabar dar tamsiau yra. Aš galvoju, kad iš toli reiktų. Įrašo trukmė 05 min 00 s. 2021/08/21 21:06:22. Įraše užfiksuotas policijos pareigūno ir liudytojo D. S., nukentėjusiojo M. M. pokalbis. Policijos pareigūnas: - ar įkelsite, ar padėti? Bet vešite jau? Kur vešite? Į Klaipėdą? Kur dingo mano kolegė, ar telefono numerį pasakė? Viską? Kokia pirminė diagnozė? Ar yra lūžiai? D. S.: - iš kojos spardė į galvą ir kokius tris kartus iš rankos davė, iš rankos ir tada iš kojos, visą laiką į galvą. GMP medikas: - gali būti smegenų sutrenkimas. Stebime, kaip GMP medikai M. M. nuveža į GMP automobilį. Policijos pareigūnas: - iš karto ir gabensite, ane? Tu, Martynai, ar alkoholio esi vartojęs? Alaus ane biški? O dėl sužalojimo, ar galėtum į alkotesterį įpūsti? Ką? M. M.: - galėsiu. Policijos pareigūnas: - galėsi? Policijos pareigūnas nueina iki policijos tarnybinio automobilio pasiimti alkoholio kiekio matavimo prietaiso, vėl grįžta prie GMP automobilio. Policijos pareigūnas: - užpildyk knygą, duomenis turi. Nu bandys sakė, kad gali. Nu, M., bandykime, jeigu išeina. M. M. pučia į alkoholio kiekio matavimo prietaisą. Policijos pareigūnas: - gerai, ačiū. Ar tau geras jis pažįstamas yra? Ai, kartu esate dirbę? M. M.: - nedirbę. Policijos pareigūnas: - ai, taip tiktai. 0,79 tiktai. Čia lengvas girtumas. Taip, 21:13. Eik pasiimk parašą. Jūs nepabėkite, gerai? Apsiklausime. D. S.: - gerai gerai. Policijos pareigūnas: - o jūs vietinis? D. S.: - iš Didžiųjų Rūšupių. Policijos pareigūnas: - ir jis, ane? 21:13 laikas yra. Policijos pareigūnė: 21:13. Kiek įpūtė? Policijos pareigūnas: - 0,79. Kaip tą įvykio vietą čia reikia. Įrašo trukmė 05 min 00 s. 2021/08/21 21:11:21. Įraše užfiksuotas policijos pareigūno ir liudytojo D. S. pokalbis. Policijos pareigūnas: - užrašei, ar ne? Policijos pareigūnė: - kaip čia reikia pririšti? Policijos pareigūnas: - čia nepririši, parkas. Prie tos gatvės, va čia Židikų gatvė. Liudininku apsiklausime. Tas numeris 2157 turėtų būti. Ar jūs esate gėręs ką nors? D. S.: - ne. Policijos pareigūnas: - nu dar bandyk iš toliau, iš arčiau, nuo gatvės gali bandyti, kad matytųsi tualetas. O dabar jūs važiuotumėte į Skuodą, ar ne? Ar šventėje žadėjote būti? D. S.: - nu žadėjau. Neseniai tik atvykome. Policijos pareigūnas: - nu gerai gerai. D. S.: - iš karto nusileidome į tualetą, išėjo ir iš karto, nespėjome. Policijos pareigūnas: - gerai, mes tuomet iškart mašinoje čia apsiklausime. Policijos pareigūnas kalbasi mobilaus ryšio telefonu. Įrašo trukmė 04 min 22 s. Skaitmeninė laikmena (DVD-R diskas) su garso ir vaizdo įrašais pridėta prie baudžiamosios bylos (1 t., b. l. 120-125).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos ekspertės K. Š. specialisto išvadoje Nr. G 1335/2021(04) nurodyta, kad M. M. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva aplink dešinę akį; muštinė žaizda burnos dešinėje pusėje; dešinio skruostikaulio, dešinio žandinio sinuso priekinės ir išorinės sienelių, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžiai. M. M. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. M. M. nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Klaipėdos Universitetinę ligoninę 2021-08-21, galimai užduotyje nurodytu laiku. M. M. nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinio skruostikaulio, dešinio žandinio sinuso priekinės ir išorinės sienelių, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžių sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai, poodinė kraujosruva aplink dešinę akį; muštinė žaizda burnos dešinėje pusėje kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, o dešinio skruostikaulio, dešinio žandinio sinuso priekinės ir išorinės sienelių, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžiai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 103-104).
Kaltinamojo J. S. sutuoktinė R. S. pateikė teismui prašymą perduoti J. S. jos atsakomybei pagal laidavimą (2 t., b. l. 115-119).
Kaltinamojo J. S. sutuoktinė R. S. 2022-09-08 sumokėjo 311,59 Eur dalį žalos atlyginimo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai (2 t., b. l. 139).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Nukentėjusysis M. M. parodė, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jį sumušė kaltinamasis J. S., kuris jam sudavė smūgį į dešinę galvos pusę, nieko daugiau nepamena, po smūgio „atsijungė“. Smūgis buvo suduotas, kai jis kaltinamojo J. S. pašauktas priėjo prie jo ir tiesė ranką pasisveikinti.
Kaltinamasis J. S. prisipažino, kad sumušė nukentėjusįjį M. M., tačiau neprisipažino, kad sudavė jam smūgius į galvą koja. Parodė, kad M. M. dešine ranka sudavė du smūgius į dešinę skruosto pusę. Tai padarė gindamasis, nes M. M. jį užpuolė.
Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.
Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-319/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017, 2K-291-942/2018 ir kt.).
Kaltinamojo J. S. parodymus, kad jis nespardė nukentėjusiojo M. M. koja į galvą bei tai, kad M. M. jį užpuolė, paneigia liudytojo D. S. parodymai, kurie patvirtina ir nukentėjusiojo M. M. parodymus. D. S. parodė, kad kaltinamasis J. S. ranka sudavė smūgį nukentėjusiajam M. M. į veidą ir M. M. nugriuvo ant žemės be sąmonės. Tada J. S. 3 ar 4 kartus koja spyrė M. M. į galvą. Smūgiai buvo suduoti kai M. M. priėjo prie J. S. pasisveikinti ir ištiesė ranką, jokios grėsmės kaltinamajam nebuvo.
Teismas sprendžia, kad be paties kaltinamojo J. S. parodymų byloje nėra jokių kitų duomenų apie tai, kad nukentėjusysis M. M. užpuolė kaltinamąjį J. S., todėl nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis J. S. veikė esant būtinosios ginties situacijai.
Žemesnės instancijos teismas
Kad J. S. koja spardė nugriuvusį M. M. į galvą liudytojas D. S. pirmiausiai paaiškino į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, tai yra užfiksuota kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėti 2021-08-21 policijos pareigūnų įvykio vietoje daryti garso ir vaizdo įrašai, kurie taip pat buvo peržiūrėti teisiamajame posėdyje (1 t., b. l. 120-125). Tas aplinkybes liudytojas D. S. taip pat nurodė 2021-08-21 apklausiamas kaip liudytojas (1 t., b. l. 54-55), 2021-12-15 akistatos tarp jo ir J. S. metu (1 t., b. l. 60-66), 2021-08-21 papildomai apklausiamas kaip liudytojas (1 t., b. l. 56-57).
Tiesa, vėlesnių savo parodymų metu D. S. parodė, kad jis negali patvirtinti savo pirmiau duotuose parodymuose nurodytų aplinkybių, kad J. S. po to kai spardė M. M. galvą dar ne mažiau kaip du kartus rankomis sudavė M. M. į galvos sritį, nes tarp apklausų praėjo nemažai laiko, todėl šių aplinkybių tiksliai nebeprisimena. Tačiau pažymėtina tai, kad atsižvelgiant į D. S. parodymus pastarosios aplinkybės J. S. pareikštame kaltinime ir nėra nurodytos.
Tiek D. S., tiek J. S. parodė, kad iki įvykio vienas kito nepažinojo, todėl nėra pagrindo manyti, kad D. S. melagingai liudija prieš J. S.. Teismo vertinimu vien tai, kad M. M. ir D. S. yra giminės, bendrauja, savaime nesuteikia pagrindo D. S. parodymus vertinti kritiškai.
Nukentėjusiajam M. M. padaryti sužalojimai yra užfiksuoti pirmiau minėtoje specialisto išvadoje. Specialisto išvadą pateikusi teismo medicinos ekspertė K. Š. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti dėl smūgių M. M. (ne)sudavimo koja. M. M. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, kuriems priskiriamos tiek rankos, tiek kojos. Patirti sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminių poveikių, bet teoriškai galėjo būti ir daugiau, jei buvo smūgiuota į tą pačią vietą. Smūgis turi būti stiprus, kad lūžtų kaulai.
Kaltinamasis J. S. po nukentėjusiojo M. M. sumušimo iš įvykio vietos pasišalino, nepranešė policijai, kad, pasak jo, M. M. jį užpuolė, kad liudytojas D. S. jam įspyrė, kad įvykio vietoje galimai buvo vartojamos narkotinės medžiagos, kurios buvo iškritusios iš M. M. kišenės. Atkreiptinas dėmesys, kad M. M. buvo sumuštas miestelyje vykusios šventės metu, todėl neįtikinama atrodo J. S. keliama versija, kad visai netoli viešojo tualeto, kuriuo naudojasi į šventę atvykę žmonės, galimai buvo vartojamos narkotinės medžiagos. J. S. parodė, kad M. M. norėjo padegti jo namą, tačiau į bylą nėra pateikta jokių tai patvirtinančių duomenų. Taip pat be kaltinamojo J. S. parodymų byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad įvykio vietoje su M. M. ir D. S. buvo dar ir trečias asmuo. Taip pat J. S. nurodo, kad liudytojas D. S. irgi buvo neblaivus. Tačiau tiek D. S., tiek nukentėjusysis M. M. parodė, kad jiedu buvo ką tik atvykę į šventę D. S. vairuojamu automobiliu. D. S. yra užfiksuotas įvykio vietoje policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytuose vaizdo ir garso įrašuose. D. S. išvaizda atrodo tvarkinga, jis normaliai bendrauja su policijos pareigūnais, orientuojasi situacijoje.
Teismas sprendžia, kad pirmiau nurodytų ir įvertintų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimus, visuma yra įrodyta, kad J. S. 2021 m. rugpjūčio 21 d., apie 20.40 val., parko teritorijoje „Beržynėlis“, Ylakių mstl., Skuodo r., tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė M. M. į veido sritį, kuris nuo suduoto smūgio pargriuvo ant žemės. Iš karto po to J. S. ne mažiau kaip tris kartus koja įspyrė ant žemės gulinčiam M. M. į galvos sritį. Tokiu būdu J. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą M. M., padarydamas poodinę kraujosruvą aplink dešinę akį, muštinę žaizdą burnos dešinėje pusėje, dešinio skruostikaulio, dešinio žandinio sinuso priekinės ir išorinės sienelių, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimus, kai dėl to M. M. ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje (Sunkus sveikatos sutrikdymas) nurodytų padarinių, bei tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Dėl atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai).
Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, norint konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę turi būti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, atsiprašo nukentėjusiųjų, stengiasi atlyginti žalą ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189/2013, 2K-212/2013, 2K-352-511/2015, 2K-119-689/2020).
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo J. S. smūgių nukentėjusiajam M. M. sudavimas yra vienos iš esminių J. S. inkriminuoto nusikaltimo faktinių aplinkybių. Šioje byloje yra įrodyta, kad J. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė M. M. į veido sritį, kuris nuo suduoto smūgio pargriuvo ant žemės, iš karto po to J. S. ne mažiau kaip tris kartus koja įspyrė ant žemės gulinčiam M. M. į galvos sritį.Tačiau J. S. neprisipažino, kad sudavė M. M. smūgius į galvą koja. Parodė, kad M. M. dešine ranka sudavė du smūgius į dešinę skruosto pusę. Be to, tai padarė gindamasis, nes M. M. jį užpuolė. Tokie J. S. parodymai prieštarauja byloje įrodytoms aplinkybėms. Pripažįstama, kad J. S. tokiais savo parodymais siekė suklaidinti teismą ir tokiu būdu sušvelninti savo padėtį dėl padaryto nusikaltimo.
Taip pat J. S. parodė, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau dėl to kaltino patį nukentėjusįjį M. M.. Parodė, kad įvykis nutiko ne be reikalo, o dėl M. M. padarytų veiksmų, jo užpuolimo, tariamai norėto padegti J. S. namo, todėl viskas išeis tik į gerą. Nusikaltimą prieš M. M. J. S. padarė 2021 m. rugpjūčio 21 d., tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo atlyginęs nė dalies M. M. pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo. Parodė, kad ir 1000 eurų iš jo pusės žiūrint per didelė suma, kada žino kaip viskas įvyko, čia gal atsiprašymo užtektų. Per visą šį laikotarpį J. S. nesusisiekė su M. M., nebandė aiškintis situacijos dėl M. M. sveikatos būklės. Taip pat J. S. formaliai atsiprašė M. M. tik paskutiniojo žodžio metu.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Dėl laidavimo
Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).
Net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).
Kaltinamasis J. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veika padaryta 2021 m. rugpjūčio 21 d. Iš IKNR duomenų (1 t., b. l. 141-143) matyti, kad J. S. nuteistas Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 4 mėn. viešųjų darbų bausme. 2013 m. kovo 15 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro.
BK 40 straipsnio taikymo aspektu aktualu, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008).
J. S. nuteistas Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. baudžiamuoju įsakymu už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 3 dalis), teistumas už šią veiką yra išnykęs, todėl J. S. laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 1 dalis, BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktis, BK 97 straipsnio 5, 6 dalys).
Pažymėtina, kad IKNR taip pat yra duomenys apie tai, kad J. S. teistas Pranūzijoje, Dieppe teismo (TRIBUNAL CORRECTIONEL DE DIEPPE) 2015 m. spalio 27 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2019 m. kovo 1 d., už 2015 m. balandžio 19 d. padarytą nusikalstamą veiką (nusikalstamos veikos ECRIS kategorija – O-00-170400, vagystės sunkinančiomis aplinkybėmis formos, nevartojant smurto, nepasinaudojant ginklais ir asmeniui negrasinant smurtu ar ginklais), jam paskirta 1 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 5 m.
Pagal BK 97 straipsnio 9 dalį teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į įsiteisėjusį šio straipsnio 1 dalyje nurodytą kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, jeigu: 1) atsižvelgimas į įsiteisėjusį teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves; 2) padaryta veika pagal šį kodeksą nelaikoma nusikaltimu; 3) asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką; 4) nepakanka gautos informacijos apie kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir šią informaciją persiuntusi valstybė per nustatytą terminą jos nepateikia; 5) yra kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytų pagrindų.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad iš IKNR esančių duomenų negalima savaime daryti neabejotinos išvados, jog veika už kurios padarymą J. S. teistas Pranūzijoje, Dieppe teismo (TRIBUNAL CORRECTIONEL DE DIEPPE) 2015 m. spalio 27 d. sprendimu, yra laikoma nusikalstama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, todėl teismas į minėtą sprendimą neatsižvelgia. Laikytina, kad J. S. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą.
BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga yra tai, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Nuosprendyje pirmiau motyvuotai pasisakyta, kodėl teismas nepripažįsta, jog kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš esmės BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas sutampa, todėl laikytina, kad J. S. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.
BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga yra tai, kad asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) M. M. kaltinamajam J. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (1 t., b. l. 67-70). Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa kaltinamajam J. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui padarytos 1911,59 Eur žalos atlyginimą dėl nukentėjusiojo M. M. gydymo (1 t., b. l. 83-85). Kaltinamojo J. S. sutuoktinė R. S. 2022-09-08 sumokėjo 311,59 Eur dalį žalos atlyginimo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai (2 t., b. l. 139). Nukentėjusiajam M. M. padaryta žala ar jos dalis neatlyginta. Teisme kaltinamasis J. S. parodė, kad sutinka su tuo, jog savo veiksmais padarė žalą nukentėjusiajam M. M., tik nesutinka su prašomos priteisti žalos dydžiu, tačiau, jeigu teismas priteis žalą tai ją atlygins. Dėl to laikytina, kad J. S. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą.
BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga yra tai, kad yra pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip pirmiau minėta J. S. parodė, kad atlygins teismo priteistą žalą. Taip pat parodė, kad jis dirba Norvegijoje, turi verslą Lietuvoje. Jo pajamos per mėnesį apie 4000 eurų, kol vykdoma veikla Norvegijoje, kol statomas namas. Tokios pajamos nusimato iki vasario mėnesio. Turi 2 namus Norvegijoje, namą Lietuvoje ir sodybą, turi 6 automobilius. Lietuvoje turi ūkį, ūkininkauja, turi 10 ha žemės. Dėl to teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis J. S. visiškai atlygins padarytą žalą.
Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).
Kaip pirmiau minėta kaltinamasis J. S. nuteistas Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Taip pat J. S. teistas Pranūzijoje, Dieppe teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimu. Pažymėtina, kad vien tai, jog teismas nesivadovavo minėtu sprendimu spręsdamas klausimą dėl J. S. teistumo, savaime nereiškia, kad tai paneigia J. S. padarytą įstatymo pažeidimą. Taip pat J. S. 2019 m. spalio 21 d. buvo nubaustas 45 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 560 straipsnio 1 dalį. Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, jog kaltinamojo J. S. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį kaip asmenį, kuris nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio normų, daro nusikaltimus ir pažeidinėja įstatymus. Todėl laikytina, kad J. S. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-102-303/2019). Laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant, ar laiduotojas galės daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, vertintinas ir laiduotojo materialaus priklausomumo nuo kaltininko faktas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435/2011, 2K-67-942/2019).
Kaltinamojo J. S. sutuoktinė R. S. yra neteista, nebausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai. Nurodė, kad būdama laiduotoja galėtų kaltinamajam daryti teigiamą įtaką kalbėjimu, patarimais: ką daryti, ko nedaryti. Jiedu susipažino 2012 m., o nuo 2017 m. susituokė, pažįstami nuo mokyklos laikų. Teismo vertinimu, tokie R. S. teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Nors R. S. ir nurodo, kad su kaltinamuoju J. S. gerai sutaria, su juo nuolat bendrauja, yra pažįstami nuo mokyklos laikų, tačiau tai nesulaikė kaltinamojo J. S. nuo visų jo pirmiau paminėtų teisės pažeidimų padarymo. R. S. nenurodė jokių naujų, objektyvių aplinkybių pasikeitimų tuo atveju, jeigu kaltinamasis J. S. būtų perduotas jos atsakomybėn pagal laidavimą. Taip pat R. S. parodė, kad yra motinystės atostogose, augina vaiką pusės metų amžiaus, turi dar du vaikus. Norvegijoje už vaikus buvo išmokėta vienkartinė išmoka 8000 eurų. Ji gauna iš valstybės 400 eurų už tris vaikus, kitų pajamų negauna, pragyvena iš J. S. gaunamų pajamų, Lietuvoje nekilnojamojo turto neturi. Dėl to teismas sprendžia, kad R. S. yra materialiai priklausoma nuo kaltinamojo J. S., todėl negali įtakoti R. S. priimamų sprendimų. Teismo vertinimu, R. S. nėra autoritetas kaltinamajam J. S. ir negali teigiamai įtakoti jo elgesio, todėl nėra verta teismo pasitikėjimo kaip laiduotoja (BK 40 straipsnio 3 dalis).
Apibendrinant nurodytas aplinkybes pripažįstama, kad nėra pagrindo atleisti kaltinamąjį J. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl už padarytą nusikaltimą jam skiriama bausmė.
Dėl bausmės skyrimo
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamasis J. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, laikomas neteistu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kurios terminas artimas įstatyme numatytam vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 1-3 dalys). Siekiant tinkamai paveikti kaltinamojo agresyvų ir smurtinį elgesį, kaltinamasis J. S. įpareigotinas dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Taip pat kaltinamajam uždraustina bendrauti su nukentėjusiuoju M. M. visą bausmės laikotarpį (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Dėl civilinių ieškinių
BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.
Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1, 2 dalys).
Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) M. M. kaltinamajam J. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (1 t., b. l. 67-70).
Nurodė, kad nuo J. S. suduoto smūgio jam veido srityje lūžo kaulas, kas sukėlė ilgalaikes pasekmes, skausmą, ilgą gydymąsi, šis įvykis sukėlė dideles kančias ir išgyvenimus įvykio metu ir vėliau. Nukentėjusysis savaitę gulėjo ligoninėje, kur jo būklė buvo labai bloga, po to reabilitaciją tęsė namuose. Dėl patirto šoko jis gėrė raminamuosius ir nuskausminamuosius vaistus, šiuo metu bijo įtariamojo, nenori jo sutikti ir su juo matytis. Jam ilgą laiką buvo apribota galimybė laisvai kvėpuoti bei dėl sumušto veido bendrauti su aplinkiniais. Be to šiuo metu jam praėjus nemažai laiko nuo įvykio iki šiol skaudą galvą, naktimis prastai miega, yra suprastėjęs kvėpavimas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio 2 dalį nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal minėto straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).
Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo J. S. nusikalstamais veiksmais padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kelių veido kaulų lūžių nukentėjusysis M. M. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, išgąstį, buvo apribotos bendravimo galimybės ir dėl to patyrė neturtinę žalą.
Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio taip pat atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusysis M. M. buvo gydomas ligoninėje nuo 2021-08-21 iki 2021-08-27. Teisme nukentėjusysis parodė, kad išleistas iš ligoninės dėl sužalojimų pas gydytoją lankėsi du kartus. Pirmą kartą po savaitės grįžęs iš ligoninės, po to po poros savaičių, kai baigėsi vaistai. Ieškinyje nurodyta reabilitacija nebuvo atliekama. Tačiau su ieškiniu nepateikti medicininiai dokumentai dėl M. M. gydymosi po išleidimo iš ligoninės. Todėl teismas neturi galimybės įvertinti ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl raminamųjų ir nuskausminamųjų vaistų vartojimo, liekamųjų reiškinių dėl galvos skausmo, blogo miego, suprastėjusio kvėpavimo. Taip pat dėl teisme M. M. papildomai nurodytų aplinkybių, jog skauda dantys, užmirė pusė žando, kad gydosi iki šiol.
Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016).
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl jis mažinamas iki 3000 eurų ir ši suma priteisiama nukentėjusiajam M. M. iš kaltinamojo J. S. neturtinės žalos atlyginimui. Likusi civilinio ieškinio dalis atmestina. Taip pat teismas atsižvelgdamas į pirmiau nuosprendyje paminėtus kaltinamojo J. S. ir jo sutuoktinės R. S. parodymus apie kaltinamojo turtinę ir šeiminę padėtį sprendžia, kad J. S. turi galimybę sumokėti minėto dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa kaltinamajam J. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui padarytos 1911,59 Eur žalos atlyginimą dėl nukentėjusiojo M. M. gydymo (1 t., b. l. 83-85).
Nurodė, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo sužalotas nukentėjusysis, kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų.
Iš su ieškiniu pateikto gydymo paslaugų išrašo matyti, kad 2021-08-21 – 2021-08-27 VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė nukentėjusiajam M. M. suteikė stacionarines gydymo paslaugas už 1911,59 Eur, kurios yra apmokėtos.
Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusysis M. M. buvo sužalotas kaltinamojo J. S. nusikalstamais veiksmais, todėl jis privalo atlyginti nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Kaip pirmiau minėta kaltinamojo J. S. sutuoktinė R. S. 2022-09-08 sumokėjo 311,59 Eur dalį žalos atlyginimo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai (2 t., b. l. 139).
Dėl to civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo J. S. priteisiamas PSDF biudžetui padarytos 1600 Eur žalos atlyginimas. Likusi civilinio ieškinio dalis atmestina (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Dėl proceso išlaidų
Nukentėjusysis M. M. patyrė 2000 Eur išlaidas (konsultacija – 100 Eur, atstovavimas ikiteisminiame tyrime – 700 Eur, ieškinio paruošimas – 300 Eur, susipažinimas su bylos medžiaga po ikiteisminio tyrimo užbaigimo – 250 Eur, atstovavimas teisme – 650 Eur) savo atstovo advokato V. A. paslaugoms apmokėti (2 t., b. l. 120-121).
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Teismas sprendžia, kad įvertinus nukentėjusiojo advokato suteiktas paslaugas, atsižvelgiant į bylos teisiamųjų posėdžių trukmę, minėtos išlaidos nelaikytinos per didelėmis, todėl išieškotinos nukentėjusiajam M. M. iš kaltinamojo J. S..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros; įpareigojant J. S. dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius; uždraudžiant J. S. bendrauti su nukentėjusiuoju M. M. visą bausmės laikotarpį.
Nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) M. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti M. M. iš kaltinamojo J. S. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą; likusią M. M. civilinio ieškinio dalį atmesti.
Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo J. S. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos 1600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų 00 ct) žalos atlyginimą; likusią Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dalį atmesti.
Iš kaltinamojo J. S. išieškoti nukentėjusiajam M. M. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 ct) išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais (1 t., b. l. 119, 125) palikti saugoti byloje.
Kaltinamajam J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.