- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-09
- Bylos Nr.
- 1S-64-606/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28805-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Nuteistasis
- J. S.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. S. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. liepos 24 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu J. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas vienerių metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per aštuonis mėnesius, uždraudžiant jam bendrauti su nukentėjusiuoju M. M. visą bausmės laikotarpį.
1.1. Iš J. S. priteista M. M. 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai – 1 600 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti.
1.2. Iš J. S. priteista nukentėjusiajam M. M. 2 000 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
2. Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmuose buvo gautas nuteistojo J. S. prašymas panaikinti jam teistumą, netenkinus prašymo panaikinti teistumą – sutrumpinti jo terminą, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. liepos 24 d. nutartimi nuteistojo J. S. prašymas netenkintas.
Šalies argumentai
3. Skundu apygardos teismui nuteistasis J. S. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. liepos 24 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl teistumo panaikinimo ar jo termino sutrumpinimo.
3.1. Skunde nuteistasis J. S. pažymi, kad nei BK, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nėra numatytų objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti tokio prašymo pagrįstumą, todėl kiekvienu individualiu atveju teismas privalo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti tokį nuteistojo pateiktą prašymą pagal savo vidinį įsitikinimą bei bylos aplinkybių visetą.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad teistumas įtakos jo veikloje medžiotojų klube neturi, kadangi tariamai jo dalyvavimas klubo veikloje nėra apribotas. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teisė medžioti nesuteikiama ir medžiotojo bilietas neišduodamas asmenims, kurie teisti už tyčinius nusikaltimus, jei dar neišnykęs ar nepanaikintas teistumas. Kita vertus, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad medžioklei B ir C kategorijų ilguosius graižtvinius, lygiavamzdžius, pneumatinius ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, turintys medžiotojo bilietą, ir subjektai, turintys licenciją nuomoti ir suteikti panaudos pagrindais ginklus, gavę leidimą laikyti ginklus. Todėl, nepanaikinus teistumo, jis neturi teisės laikyti ir turėti medžioklei skirto ginklo ir, kaip medžiotojas, galimybės užsiimti tokia veikla.
3.3. Taip pat, nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės nepagrįstai įvertino, kad galiojantis teistumas visiškai netrukdo jam vystyti savo ūkį ir jį modernizuoti, pasitelkiant Europos Sąjungos paramos mechanizmus. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pateikta charakteristika atspindi bendrą jo, kaip ūkininko, vertinimą, todėl joje yra minima informacija apie tai, jog jis, dar prieš įgydamas teistumą, naudojosi Europos Sąjungos teikiama parama ūkininkams. Šiuo atveju teistumo faktas dažnu atveju daro reikšmingą įtaką paraiškų dėl ES ir Lietuvos Respublikos teikiamos paramos ūkininkams vertinimui ar net visiškai užkerta kelia tokias paraiškas teikti, todėl tai tiesiogiai daro įtaką jo galimybei plėsti ir modernizuoti savo ūkį, be kita ko, kurti naujas darbo vietas vietovėje, kurioje ypatingai jų trūksta. Pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta kelią ne tik jam pačiam vystyti savo ūkininkavimo veiklą, tačiau kartu ir prisidėti prie naujų darbo vietų kūrimo kaimiškoje vietovėje, kurioje šiuo metu yra ypatingas darbo vietų bei užimtumo trūkumas. Mano, kad toks teismo sprendimas akivaizdžiai prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principų turiniui, be kita ko, atspindi ne visiškai išsamų jo pateiktų įrodymų įvertinimą.
3.4. Nuteistasis visiškai nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu argumentu, kad jo pateikti motyvai, susiję su jo asmeninio pobūdžio aplinkybėmis, poreikiu turėti ginklą, verslo plėtra ar siekiu pagerinti gyvenimo kokybę, ir neturi jokios reikšmės teistumo panaikinimui ar jo sutrumpinimui. Teigia, kad kadangi BK ir BPK nėra jokių objektyvių kriterijų, kurie leistų patikimai nuspręsti dėl galimybės panaikinti ar sutrumpinti asmens teistumą, dėl šios priežasties teismas privalo kiekvienu individualiu atveju įvertinti visą faktinių aplinkybių visetą pagal savo vidinį įsitikinimą ir bylos kontekstą.
3.5. Nurodo, kad nuosprendžiu paskirta bausmė jam yra įvykdyta tinkamai, žala nukentėjusiajam yra atlyginta, be kita ko, jis tinkamai įgyvendino visas kitas teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones. Nuteistojo teigimu, skundžiamoje nutartyje išreiškiamas visiškai formalus požiūris į baudžiamosios atsakomybės taikymo tikslus visiškai prieštarauja paties teistumo panaikinimo ar jo termino sutrumpinimo instituto esmei ir tikslui. Akcentuoja, kad įstatymų leidėjas šį institutą įtvirtino tam, kad suteiktų galimybę nuteistiesiems, kuriems teistumas nepagrįstai apsunkina kasdienį gyvenimą, jo terminą sutrumpinti arba jį panaikinti. Šiuo atveju jis pateikė daugybę aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kuriais vadovaujantis galima konstatuoti faktą, jog teistumas neproporcingai ir neteisingai suvaržo jo gyvenimą. Be to, jau yra praėję daugiau kaip pusė jo teistumo laiko, todėl mano, kad jam taikytos baudžiamosios atsakomybės tikslai yra visiškai pasiekti, be kita ko, pakeitė jo elgesį į teigiamą pusę.
3.6. Pirmosios instancijos teismas iš esmės neįvertino galimybės proporcingai sutrumpinti teistumo terminą bei pasirinko priimti patį kardinaliausią ir griežčiausią sprendimą, visiškai atmetant jo pateiktą prašymą, nepaisant to, kad BK 97 straipsnio 7 dalies nuostatos leidžia ne tik panaikinti, tačiau ir sutrumpinti teistumo terminą nuteistajam. Todėl, nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo išsamiai įvertinti ne tik teistumo panaikinimo, bet ir jo termino sutrumpinimo galimybę, tačiau to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
4. Skundas atmestinas.
5. BK 97 straipsnio 1 dalis numato, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi, asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikalstamą veiką (tik nusikaltimą) teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa. Iš BK 97 straipsnio 3 dalies darytina išvada, kad teistumas yra ne tik pats nuteisimo faktas, tačiau ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Šis laiko tarpas tęsiasi visą bausmės atlikimo laiką ir baudžiamuoju įstatymu nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. Kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą (BK 97 straipsnio 7 dalis).
6. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei teismų praktika, spręsdamas teistumo panaikinimo prieš terminą ar jo laiko sutrumpinimo klausimus, teismas turi įvertinti duomenis, apibūdinančius bausmę atlikusį asmenį, jo darbinę veiklą, elgesį po bausmės atlikimo ir kitas aplinkybes, kurių visuma leidžia teismui spręsti apie tolimesnio nuteisto asmens teisių ir laisvių suvaržymo, sietino su teistumo teisinėmis pasekmėmis, taikymo tikslingumą.
8. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad byloje yra formalus BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas spręsti klausimą dėl nuteistajam J. S. teistumo panaikinimo ar jo termino sutrumpinimo (BK 97 straipsnio 3 dalis), tačiau apygardos teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, įvertinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pritardamas joje padarytoms išvadoms konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo nuteistojo J. S. skunde nurodytus argumentus, kuriais jis remiasi, prašydamas panaikinti teistumą arba sutrumpinti jo terminą, pripažinti aplinkybėmis, varžančiomis jo teises ir laisves daugiau nei tai numatyta įstatyme asmeniui patirti neigiamas pasekmes dėl savo neteisėtų veiksmų.
9. Akcentuotina, kad sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą yra teismo teisė, bet ne pareiga.
10. Skunde nuteistasis nurodo, kad nuosprendžiu paskirta bausmė jam yra įvykdyta tinkamai, žala nukentėjusiajam yra atlyginta, be kita ko, jis tinkamai įgyvendino visas kitas teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones. Tačiau šiuo atveju apygardos teismas pažymi, kad Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu J. S. buvo nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo žmogaus sveikatai, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą vienerių metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per aštuonis mėnesius, uždraudžiant jam bendrauti su nukentėjusiuoju M. M. visą bausmės laikotarpį, todėl privalėjo tinkamai atlikti paskirtą bausmę, nes priešingu atveju būtų buvęs pagrindas jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti griežtesne bausme – areštu (BK 48 straipsnio 8 dalis). Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiajam ir Klaipėdos teritorinei ligonių kasai žalos buvo išieškotos priverstinai per antstolį, t. y., nuteistasis nusikaltimu padarytų žalų geranoriškai neatlygino, nors iš teismo posėdyje duotų J. S. paaiškinimų nustatyta, kad tuo metu jo finansinė padėtis bloga nebuvo, kad jis negalėtų atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytų žalų, tačiau jis visų pirma rūpinosi savo asmenine gerove. Skundžiama nutartimi pagrįstai atkreiptas dėmesys ir į tai, kad J. S. ir nagrinėjant bylą teisme, savo kaltę pripažino tik iš dalies, nepripažino ir tos aplinkybės, kad jo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta ir neturtinė žala. Be to, pažymėtina, kad nors baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu J. S. teistumas buvo išnykęs, ir jis pagal įstatymą nuosprendžio priėmimo metu buvo laikomas kaip neteistas, tačiau jo ankstesnis teistumas Lietuvoje, be to, ir Prancūzijoje, sprendžiant klausimą dėl teistumo panaikinimo ar jo termino sutrumpinimo, neabejotinai charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį nusikalsti, tokie duomenys negali būti ignoruojami, nes jie sudaro pagrindą abejoti asmens nepriekaištingu elgesiu būtent laikantis įstatymų reikalavimų. Tai, kad nuteistasis J. S. po jam priimto Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. apkaltinamojo nuosprendžio nepadarė naujų nusikalstamų veikų, nebaustas administracine tvarka, ši aplinkybė parodo, kad J. S. gyvena visuomenei priimtiną gyvenimo būdą, nes būtent tokio elgesio tikimasi iš nuteisto asmens teistumo laikotarpiu, toks nuteistojo elgesys tik patvirtina faktą, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu jam skirta bausmė tinkamai įgyvendina bausmės paskirčiai keliamus tikslus.
11. Pažymėtina, kad skunde J. S. daro tik prielaidą, kad teistumo faktas dažnu atveju daro reikšmingą įtaką paraiškų dėl ES ir Lietuvos Respublikos teikiamos paramos ūkininkams vertinimui ar net visiškai užkerta kelia tokias paraiškas teikti, todėl tai tiesiogiai daro įtaką jo galimybei plėsti ir modernizuoti savo ūkį, nes jokių šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių duomenų, t. y., kad būtent dėl jo teistumo ir buvo nepriimta kokia nors paraiška paramai gauti ar panašiai, nuteistasis nepateikė, o šiuo atveju skunde nurodomo asmeninio pomėgio, tokio kaip negalėjimas medžioti, aplinkybė, nėra neproporcingai apsunkinanti nuteistojo padėtį dėl jo teistumo, juolab, šiuo atveju nėra reikšmingas leidimo įgijimas laikyti ginklą, ir šios aplinkybės visiškai nesudaro jokio pagrindo lengvinti nuteistojo teisinę padėtį.
12. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas konstatuoja, kad nustatytos nuteistąjį J. S. apibūdinančios aplinkybės negali būti pripažintos pakankamomis pagrindui taikyti BK 97 straipsnio 7 dalies nuostatas ir panaikinti teistumą ar sutrumpinti jo terminą, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. liepos 24 d. nutartis, kuria netenkintas nuteistojo J. S. prašymas dėl jam teistumo panaikinimo ar jo termino sutrumpinimo, yra teisėta bei pagrįsta ir nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
nuteistojo J. S. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. liepos 24 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.