Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Padremas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Padremas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys R. V., D. M., antstolis J. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolio J. P. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0172/12/01377, pradėta vykdyti pagal 2008 m. sausio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. N1-677-108/2007 dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. V. išieškotojos UAB „Padremas“ naudai. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad skolininkas R. V. ir suinteresuotas asmuo D. M. nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. yra susituokę, todėl 2022 m. rugsėjo 27 d. turto arešto aktu Nr. B22-183 areštuotos skolininko sutuoktinės D. M. sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančios ir būsimos piniginės lėšos. 2023 m. kovo 13 d. turto arešto aktu Nr. S23-1012 areštuotas darbo užmokestis, mokamas sutuoktinei D. M. įmonėje UAB „BALTIJOS DIDMENA“, išskaičiuojant 50 proc. gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą Minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA), ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.

12. Taip pat nustatyta, kad vykdymo procese antstolio padėjėja pasiūlė skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkui nepateikus nurodyto sutikimo, antstolio padėjėja 2023 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu išieškotojai pateikė pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo. Vykdydama antstolio nurodymą, pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje buvo sprendžiamas klausimas, kylantis iš vykdymo proceso.

13. Kaip minėta, byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo netenkintas pareiškėjos prašymas priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Akcentuotina, jog bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra tokia, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Išlaidų advokato ar advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimas yra išsprendžiamas pagal tą patį principą – jos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas (CPK 98 straipsnis). Taigi CPK 93 ir 98 straipsniuose yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal tos bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-516/2023).

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje buvo sprendžiamas klausimas, kylantis iš vykdymo proceso, pažymi, jog CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Antstolis kartu su pareiškimu turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

15. Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo Nr. I-1274 9, 41 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad, siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Lietuvos antstolių rūmų siūlymą, siūloma papildyti CPK 593 straipsnį, reglamentuojantį pareiškimų teismui nagrinėjimą vykdymo proceso metu, ir nustatyti, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nustatytus pareiškimus skolininko patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyti klausimai, kylantys iš vykdymo proceso, kuriuos nagrinėja teismas. Kai teismas netenkina tam tikrų antstolio prašymų vykdymo procese, nėra pagrįsta, kad skolininko patirtos bylinėjimosi išlaidos tokiose bylose būtų atlyginamos antstolio, kadangi pagal turinį tai yra vykdymo proceso klausimai, kuriuos privaloma spręsti teismo tvarka.

16. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų antstolis privalo kreiptis į teismą, nes nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Dėl šios priežasties, antstoliui nurodytais klausimais neturint pasirinkimo teisės nuspręsti kreiptis į teismą ar ne, siekdamas nepagrįstai nepasunkinti antstoliui jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymo procese vykdymo, įstatymo leidėjas CPK 593 straipsnio 5 dalyje ir įtvirtino minėtą specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019, 31 punktas). Taigi aptariamos CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės esmė yra ta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalims nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš antstolio (išskyrus atvejus, kai šis piktnaudžiauja teise, žr., pvz., nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).

17. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, apeliacinės instancijos teismas mano, kad šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas, teismo vertinimu, neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos.

18. Dar daugiau, teisės doktrinoje taip pat pažymima, kad, jei asmuo, gindamas savo teises vykdymo procese, patyrė bylinėjimosi išlaidų, galėtų būti sprendžiama dėl tokių išlaidų priteisimo iš asmens, dėl kurių veiksmų kilo ginčas ir tokios išlaidos buvo patirtos (R. J. ir kt. Vykdymo procesas: asmenų teisių ir pareigų balansas. Mykolo Romerio universitetas (2022), p. 153).

19. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašė priteisti iš skolininko 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su pareiškimo dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo parengimu ir pateikimu teismui. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad antstolė siūlė skolininkui pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau skolininkas į šį antstolio pasiūlymą nereagavo ir nurodyto sutikimo antstoliui nepateikė, tai rodo, jog skolininkas nevykdė savo pareigos bendradarbiauti su vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu ir įgyvendinti savo procesines teises.

20. Svarbu paminėti, jog civilinio proceso įstatymas numato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieniems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad skolininkas neturi turto, kuris būtų jo asmeninė nuosavybė, taip pat tai, kad skolininkas antstolės siūlymo pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu nevykdė ir atsižvelgdamas į CPK 667 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog, išieškotojai per antstolio nustatytą terminą nesikreipus į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia, o pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieniems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos, daro išvadą, kad išieškotoja neturėjo kitos išeities kaip tik kreiptis į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, todėl konstatuotina, jog pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje susidarė dėl skolininko pasyvaus elgesio bei privalo būti atlygintos.

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo, be kita ko, prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 400 Eur, ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2023 m. rugsėjo 19 d. sąskaitą faktūrą JUT Nr. 00983 bei mokėjimo nurodymo kopiją Nr. 23385, iš kurių matyti, kad pareiškėja už suteiktas paslaugas sumokėjo advokatui 400 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, pareiškėjos atstovo atliktus veiksmus, t. y. pareiškimo parengimą bei pateikimą teismui, taip pat į tai, kad pareiškimas buvo tenkintas, konstatuoja, kad pareiškėjos prašoma priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl pareiškėjai UAB „Padremas“ iš skolininko R. V. priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

23. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja iš esmės ginčijo procesinį klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, neginčydama pirmosios instancijos teismo nutarties iš esmės dėl išspręstų materialinių reikalavimų, pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliktina nepakeista, tačiau patikslintina pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjai, nurodant, kad pareiškėjai UAB „Padremas“ iš skolininko R. V. priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 321 straipsnio 3 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme į bylą nepateikta, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodant:

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Padremas“ iš skolininko R. V. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.