Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-165-1058/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-12-21Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-02-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-21
Bylos Nr.
1A-165-1058/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40231-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Giedrė Telksnienė, Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas
Kategorijos
  • 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-165-1058/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40231-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos K. Š. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, R. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 25 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalimis, R. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Mercedes Benz GL 420“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. Š. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad 2022 m. spalio 22 d., apie 00.56 val., Naugarduko-Žemaitės g. sankryžoje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz GL420“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. Š. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti nuosprendžio dalį, kuria jam uždrausta dvejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant minimalų vienerių metų terminą ir panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje konfiskuotas R. Š. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Mercedes Benz GL420“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ją pakeičiant ir taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas išieškoti dalį automobilio „Mercedes Benz GL420“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą.

2.1. Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas nustatė per ilgą draudimo naudotis specialiąja teise terminą, išsamiai dėl termino nepasisakė, formaliai nurodydamas, jog jis yra proporcingas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes.

2.2. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės trukmę nebuvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apelianto padaryto pažeidimo pavojingumą ir ypač teigiamą jo asmenybę. Padarytas nesunkus nusikaltimas, kuris nesukėlė jokių padarinių žmonių sveikatai ar kitiems įstatymo saugomiems gėriams, apeliantas jo neneigė, geranoriškai bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais ir savo kaltę pripažino. Jis yra vieną kartą baustas administracine tvarka (nuobaudos galiojimas yra išnykęs), šiuo metu bedarbis.

2.3. Dėl padaryto nusikaltimo patyrė didelį psichologinį poveikį, nes teko palikti darbą valstybės tarnyboje. Virš (duomenys neskelbtini) m. buvo statutiniu valstybės tarnautoju, dirbo (duomenys neskelbtini), todėl jo gyvenimo ir moralės standartai yra patys aukščiausi. Apeliantas ne vieną kartą skatintas, apdovanotas, gerbiamas pareigūnų bendruomenėje, ką patvirtina byloje esanti kolegų „peticija“. Jis nėra linkęs pažeidinėti įstatymo reikalavimų ir vertas teismo pasitikėjimo, kitu atveju jam nebūtų taikytas laidavimo institutas.

2.4. Apeliantas prašo įvertinti ir laiką nuo nusikaltimo padarymo iki baudžiamosios atsakomybės realizavimo, nes kuo jis ilgesnis tuo mažiau veiksmingos taikomos poveikio priemonės. Po nusikaltimo padarymo ir apeliacinio skundo pateikimo praėjo beveik 3 mėnesiai, taigi apeliantas tam tikrus suvaržymus, susijusius su transporto priemonės vairavimu, jau patyrė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apelianto manymu, yra pagrindas trumpinti baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą iki minimalaus t. y. vienerių metų.

2.5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad transporto priemonės konfiskavimas neatitinka teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, į aplinkybes, jog automobilis ,,Mercedez Benz GL 420“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra šeimos turtas ir yra galimybė taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas išieškoti dalį turto (automobilio) vertės atitinkančią pinigų sumą. Be to, transporto priemonės konfiskavimas suvaržytų ne tik apelianto, bet ir jo šeimos narių teises ir teisėtus interesus.

Atsiliepimas

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorė Agnė Stankevičiūtė atsiliepimu į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.

3.1. Teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvus, su kuriais prokurorė sutinka, bei kurie laikytini pakankamais ir atitinkančiais suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose. Apylinkės teismas baudžiamojo poveikio priemones kaltinamajam taikė įvertinęs jo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, įvykdymo aplinkybes.

3.2. Prokurorė nesutinka, kad pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 m. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, yra per griežta. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas pirmą kartą neblaivus vairavo transporto priemonę ir nėra padaręs kitokio pobūdžio teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu. Vien aplinkybė, kad asmuo save vertina labiau teigiamai ir pageidauja švelnesnių baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygų, šių aplinkybių objektyviai nekeičia.

3.3. Apeliantas transporto priemonę vairavo, kai jam nustatytas 2 promilių girtumas, didmiestyje, kur ir nakties metu vyksta eismas, manevravo pavojingai, dėl ko ir buvo pastebėtas ir sulaikytas. Nebuvo jokios, bent kiek objektyviai paaiškinančios poreikį važiuoti, būtinybės. Visos šios aplinkybės rodo, kad teismo sprendimas individualizuotas ir pagrįstas, nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės terminas nėra per ilgas, tuo tarpu šiuo metu jau 3 mėnesius trunkantis specialiosios teisės atėmimo laikotarpis negali būti laikomas reikšmingu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės prasme.

3.4. Automobilio neturėjimas ar uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones atitinkamą laiką, jokių kraštutinių pasekmių nesukelia, skunde jokios išimtinės aplinkybės, dėl kurių taikyta priemonė būtų neproporcinga, nenurodytos. Visos skunde nurodytos aplinkybės egzistavo ir nusikaltimo padarymo metu, tačiau R. Š. nesulaikė. Prokurorė pažymi, kad nors R. Š. teigimu dėl užimtų pareigų jo gyvenimo ir moralės standartai buvo patys aukščiausi, turėdamas suprasti savo elgesio neleistinumą ir nepriimtinumą, jis vis tiek įvykdė nusikalstamą veiką. Tyčinis nusikaltimas nelaikytina klaida.

3.5. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymas be transporto priemonės yra neįmanomas, todėl automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 3 dalį privalo būti konfiskuojama. Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią teismas išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo BK 72 straipsnio 3 dalies imperatyvo. Kaltinamasis, prieš sėsdamas neblaivus už automobilio vairo, turėjo suvokti ir numatyti visas dėl tokio elgesio galinčias kilti neigiamas pasekmes.

3.6. Atsiliepime vadovaujamasi teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, Nr. 2K-13-458/2021, Nr. 2K-112- 942/2021), kurioje išaiškinta, jog jei kaltininkas nusikalstamą veiką padaro naudodamasis bendru šeimos turtu, toks turtas gali būti konfiskuojamas, siekiant pašalinti galimybę panaudoti priemonę nusikalstamai veikai daryti dar kartą, taip pat daryti prevencinį poveikį. Šioje dalyje skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nekeistinas.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių, savo kaltės ir veikos kvalifikavimo, tačiau apeliaciniu skundu prašo sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), terminą ir nekonfiskuoti automobilio ,,Mercedes Benz GL 420“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išieškant dalį šio turto vertės atitinkančią pinigų sumą.

5. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Nors BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t. y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018). Atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio yra siekiama bausme, be kita ko, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra, tačiau ši teismo diskrecija turi būti argumentuota. Kiekvienu konkrečiu atveju bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui yra skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, atsižvelgiant į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, taikymo trukmės

6. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

7. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kad BK 281 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018). Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Taigi, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei.

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino, kad R. Š., naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta 2 promilių etilo alkoholio koncentracija. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad dėl šios priežasties atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo neginčija ir pats apeliantas, tačiau, jo teigimu, dvejų metų minėtosios teisės atėmimas yra neteisingas ir neproporcingas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens pozicija ir sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytas tinkamai, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo reikalavimais, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, kai asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, paskirtas draudimas dvejus metus naudotis specialia teise pripažintas proporcingu (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartys: baudžiamojoje byloje Nr. 1A-488-932/2022 (nustatytas 1,98 prom. girtumas), 1A-539-957/2022 (nustatytas 1,76 prom. girtumas), Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 1A-241-744/2022 (nustatytas 1,55 prom. girtumas), 1A-219-519/2022 (nustatytas 1,64 prom. girtumas)).

9. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas specialiosios teisės atėmimo terminą paskyrė formaliai ir neindividualizuojant, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog sprendžiant šį klausimą buvo atsižvelgta į tai, kad R. Š. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką dalyje padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, kad neblaivus transporto priemonę vairavo pirmą kartą, nėra padaręs teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu. Taigi reikšmingos baudžiamojo poveikio priemonės terminui aplinkybės buvo įvertintos.

10. Apeliantas prašydamas iki 1 m. sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą nurodo, kad jis anksčiau neteistas, padarė nesunkų nusikaltimą, kuris nesukėlė jokių padarinių žmonių sveikatai ar kitiems įstatymo saugomiems gėriams, nuo pat pažeidimo padarymo pradžios jo neneigė, geranoriškai bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, tačiau pastebėtina, kad šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino spręsdamas klausimą dėl R. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir pačios savaime jos nesudaro pagrindo trumpinti specialiosios teisės atėmimo termino. Kita vertus, tai, jog R. Š. uždrausta vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, nei galimas šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis, patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas visas reikšmingas bylos aplinkybes vertino jam itin palankiai.

11. Iš nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių matyti, jog vairuodamas neblaivus R. Š. kėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, tačiau buvo abejingas bet kokiems galimiems padariniams, kurių pavyko išvengti tik laimingo atsitiktinumo dėka. Nors R. Š. parodė, kad išgėręs 300 ml brendžio-konjako nesijautė neblaivus ir nesitikėjo, jog jam gali būti nustatytas 2 promilių girtumas (b. l. 76-77), ši aplinkybė jo paties ir jo veiksmų pavojingumo nė kiek nemenkina. R. Š. prietaisu ,,Drager Alkotest 7510 Nr. ARKB-0107“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 22 d., 1.12 val. pirmo tikrinimo metu nustatytas 2,09 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 1.29 val. – 2 promilių girtumas (b. l. 11-15). Toks girtumas atitinka vidutinį girtumo laipsnį, tačiau žymiai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2022 m. spalio 22 d. 00.56 val. privatus fizinis asmuo pranešė, kad Minsko pl., ties „Tanagra“, link centro pavojingai manevruoja automobilis ,,Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus specialisto 2022 m. spalio 22 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2022 m. spalio 22 d. apie 0.56 val. iš gautas pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją. Automobilis ,,Mercedes Benz GL 420“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas Vilniuje, Naugarduko gatvėje, įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą, minėtas automobilis buvo sustabdytas, nustatyta, kad jį vairavo R. Š.. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti (b. l. 10). Nors R. Š. teigė, kad prieš važiuodamas išgėrė tik 300 ml. stipraus alkoholio ir neįtarė, kad būklė netinkama vairuoti, kaip teisingai pastebėjo prokurorė atsiliepime į apeliacinį skundą, keldamas sau aukštus asmens ir moralės reikalavimus (past. nurodyta apeliaciniame skunde), jis turėjo suvokti, jog pavartojus nurodytą kiekį stipraus alkoholinio gėrimo alkoholio koncentracija jo organizme galimai viršija įstatyme nustatytą leistiną ribą ir jis negali vairuoti automobilio. Nežiūrint į tai, R. Š. sumanymo vairuoti asmuo neatsisakė. Dėl apsvaigimo nuo alkoholio apeliantas negebėjo tinkamai valdyti transporto priemonės, automobilį sustabdė ne savarankiškai, suvokęs atliekamų veiksmų neteisėtumą, bet kitų eismo dalyvių iniciatyva ir pastangomis. Pastebėtina ir tai, kad nebuvo nustatyta ir objektyvių aplinkybių, galinčių patvirtinti neatidėliotiną poreikį vairuoti transporto priemonę. Apeliantas ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad važiavo susitikti su draugu. Apsvaigimas nuo alkoholio buvo akivaizdus ir esmingai jam trukdė tinkamai valdyti transporto priemonę, nežiūrint į tai R. Š. važiavo net ir nakties metu judriomis miesto gatvėmis (tai patvirtina, jog apie galimai neblaivų vairuotoją pranešė fizinis asmuo), keldamas rimtą pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Įvertinus aptartas nusikalstamos veikos aplinkybes, R. Š. nustatytą girtumo laipsnį ir važiavimo priežastis, daryti išvadą, jog šiuo metu jau taikomas 3 mėn. specialiosios teisės ribojimas yra pakankamas baudžiamojo poveikio tikslams pasiekti, o pirmosios instancijos teismo nustatytas 2 m. terminas – nepagrįstai per ilgas, neadekvatus ir neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai ar kaltininko asmenybei, nėra jokio pagrindo.

12. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą – ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė ir nenukrypo nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose, todėl trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo

13. Apeliaciniu skundu R. Š. taip pat prašo ne konfiskuoti automobilį „Mercedes Benz GL 420“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti dalį jo vertės. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad automobilis „Mercedes Benz GL 420“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra šeimos turtas ir jo konfiskavimas suvaržytų ne tik apelianto, bet ir jo šeimos narių teises ir teisėtus interesus. Apeliantui jau pats baudžiamasis procesas sukėlė neigiamas pasekmes, jam teko palikti darbą, o naujo darbo paieškas labai apsunkina teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios skundo aplinkybės, nėra išskirtinės, dėl kurių turėtų būti nesilaikoma nuoseklios teismų praktikos, pagal kurią automobiliai, panaudoti darant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra konfiskuojami kaip nusikaltimo padarymo priemonė.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019). Įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina galimybė tokį turtą konfiskuoti BK 72 straipsnio 1-4 dalyse nustatyta tvarka, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, spręstinas klausimas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021). Taigi BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta išimtis iš bendrosios taisyklės, kai gali būti sprendžiamas konfiskuotino turto vertės išieškojimo klausimas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės vertę priimamas, įvertinus turto konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, konstatavus BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytų išimčių buvimą ir nusprendus, ar proporcinga yra konfiskuoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės. Taip pat teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021).

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas automobilį „Mercedes Benz GL 420“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažino nusikalstamos veikos priemone BK 72 straipsnio 2 dalies prasme ir vadovaujantis 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalimis, jį konfiskavo. Apylinkės teismas konstatavo, kad automobilio konfiskavimas R. Š. nesukels neproporcingai, palyginus su padaryta veika, neigiamų pasekmių, kurios jo gyvenimą padarytų akivaizdžiai nepakeliamą, apsunkintų arba trukdytų net ir minimalių kasdieninių poreikių įgyvendinimą, atimtų teisę jam dirbti arba susirasti darbą. Pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia.

16. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad R. Š. nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz GL 420“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytą konfiskuotino turto sampratą ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, turi būti konfiskuojamas. Nei pirmosios instancijos teismas, nei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyto imperatyvo. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apelianto argumentas, jog automobilis yra šeimos turtas, kadangi pagal teismų praktiką tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso bendrai sutuoktiniams, nėra pagrindas jo nekonfiskuoti ir tai nerodo sprendimo konfiskuoti turtą neproporcingumo padarytam teisės pažeidimui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-353-870/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-13-458/2021, Nr. 2K-112-942/2021 ir kt.). Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-291-699/2016 ir kt.).

17. Apeliantas, prašydamas išieškoti dalį automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą nurodo, kad automobilis yra šeimos turtas ir jo konfiskavimas būtų neproporcinga bei netikslinga priemonė, kuri suvaržytų ne tik jo, bet ir jo šeimos narių teises ir teisėtus interesus, tačiau tokie apelianto argumentai yra visiškai deklaratyvūs, kadangi jis nepateikė konkrečių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, net nenurodė, kokius tiksliai sunkumus sukels automobilio konfiskavimas, kokie specialūs šeimos narių poreikiai gali būti pažeisti. Sutiktina, kad nagrinėjamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek kaltininkui, tiek galimai ir jo šeimos nariams, tačiau, siekiant pagrįsti, kad nagrinėjamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra neproporcingas siekiamiems tikslams, toks apsunkinimas ar trukdymas turi būti esminis. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apelianto ir jo šeimos interesai negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti neblaivius vairuotojus.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei tai, kad apeliantas skunde nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas vertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Ugnė GailiūnienėMindaugas PovilanskasGiedrė Telksnienė