- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- e2A-1559-896/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01290-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- E. B.
- Trečiasis asmuo
- J. Č.
- Advokatai
- Antanas Danielius, Kristina Raulinaitienė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3252-722/2021 pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui V. K. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo), ir atsakovo V. K. priešieškinį E. B. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajono savivaldybėje, trečiasis asmuo J. Č..
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. B. (toliau – ieškovė) prašė pakeisti 2016 m. sausio 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-187-559/2016 patvirtintos taikos sutarties 2 punktu nustatytą materialinio išlaikymo sumą, mokamą atsakovo V. K. nepilnametei dukteriai S. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš 130 Eur į 215 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki S. K. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavesti uzufrukto teise šias lėšas tvarkyti nepilnametės S. K. motinai E. B.. Ieškinį ieškovė grindė padidėjusiais vaiko poreikiais.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jo turtinė padėtis nuo 2016 m. iš esmės pablogėjo, gaunamos pajamos sumažėjo, jis moka būsto kreditą, susilaukė dar vieno vaiko N. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurį taip pat reikia išlaikyti. Ieškovė neįrodė, kad dukters išlaikymui ji išleidžia 500 Eur per mėnesį. Atsakovui, grįžus iš tolimųjų reisų, duktė po savaitę ir daugiau, didelę dalį vasaros atostogų praleidžia su juo, taigi tuo metu yra išlaikoma atsakovo. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti jo ir dukters bendravimo tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo V. K. nepilnametei dukrai S. K., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą po 215 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki S. K. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedė uzufrukto teise šias lėšas tvarkyti nepilnametės S. K. motinai E. B., nustatė atsakovo V. K. bendravimo su dukra S. K. tvarką.
4. Teismas nustatė, kad šalys yra S. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. 2016 m. sausio 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-187-559/2016 ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, S. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina E. K., po santuokos nutraukimo V. K. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą S. K. po 130 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki dukters pilnametystės, nustatyta V. K. bendravimo su dukra tvarka. E. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su K. B.. Šalims po šio sprendimo priėmimo gimė vaikai: E. B. ir K. B. – E. B., gim. (duomenys neskelbtini), V. K. ir J. Č. – N. K., gim. (duomenys neskelbtini). Sprendimo priėmimo metu 2016 m. sausio 5 d. E. B. (K.) atlyginimas buvo 591,06 Eur/mėn. Ieškovė šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, gauna 60,06 Eur/mėn. išmoką už vaiką, 463,24 Eur/mėn. vaiko priežiūros išmoką. 2018 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos kariuomenės vado įsakymu nustatyta, kad V. K. išleistas į atsargą. V. K. atlyginimas 2016 m. sausio 5 d. sprendimo priėmimo metu buvo 790,58 Eur. Atsakovo 2020 m. kovo – 2020 m. rugpjūčio mėnesiais gaunamas atlyginimas UAB „duomenys neskelbtini“ yra vidutiniškai 1063,02 Eur/mėn. (atskaičius mokesčius). Į atlyginimo sumą įskaičiuoti dienpinigiai (2020 m. rugsėjo 17 d. pažymos Nr. 227 8,9,14 grafos). Teismo gautais VSDFV duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. atsakovas gavo po 1060,30 Eur/mėn. atlyginimą neatskaičius mokesčių. VSDFV duomenimis laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. atsakovas iš VSDFV Utenos skyriaus Ukmergės skyriaus gavo 194,59 Eur/mėn. išmoką. Atsakovo atlyginimas nuo 2021 m. sausio mėnesio yra sumažėjęs. Atsakovas teismo parengiamajame posėdyje paaiškino, kad jo atlyginimas yra apie 660 Eur, o likusi suma – dienpinigiai. S. K. yra sveika, specialiųjų poreikių neturi. Šalys turi kreditorinių įsipareigojimų. Ieškovė pagal 2018 m. spalio 9 d. sutartį lizingu moka už automobilį, nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2027 m. lapkričio 16 d. pasiėmė 4 000 Eur Vartojamąją paskolą, moka paskolą už butą pagal 2008 m. balandžio 25 d. Kredito sutartį su AB DNB (Luminor) (terminas iki 2033 m. kovo 31 d.). Ieškovė turi nekilnojamojo turto: 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini), vieną transporto priemonę. Atsakovas 2007 m. gegužės 25 d. sudaręs paskolos sutartį su AB „Šiaulių bankas“ (terminas iki 2032 m. balandžio mėn.), turi 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini), vieną transporto priemonę, tris žemės sklypus (duomenys neskelbtini) rajone.
5. Teismas konstatavo, kad nuo 2016 m. S. K. poreikiai išaugo, pragyvenimo lygis, maisto, paslaugų, būtinųjų prekių kainos pasikeitė, mergaitė pradėjo eiti į mokyklą, lanko vieną apmokamą būrelį, pasibaigus karantinui gali lankyti kitą būrelį ar kelis būrelius. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos papildomos vaiko išlaikymo išlaidos, vaiko poreikių tenkinimo būdas, priemonės yra būtinos, tinkamos, protingos, atitinka vaiko amžių. Šie poreikiai iš dalies patenkinami alternatyviomis priemonėmis (iš 60 Eur kasmėnesinės išmokos vaikui), ieškovė neprašo priteisti iš atsakovo 250 Eur/mėn. išlaikymą vaikui, bet prašo, įvertinusi 60 Eur „vaiko pinigus“, iš atsakovo priteisti 215 Eur/mėn. išlaikymą (ne 220 Eur ((500-60)/2)).
6. Atsižvelgęs į byloje nustatytus duomenis apie šalių gaunamas pajamas, turimą turtą ir įsipareigojimus, teismas padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis nėra blogesnė nei ieškovės. Įsipareigojimų turi ir ieškovė, ir atsakovas. Pagal formuojamą teismų praktiką turtinei padėčiai įvertinti svarbu tai, jog tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo vaikui užtikrinimu. Šalių duktė gyvena su ieškove, todėl ieškovei tenka didesnė nei atsakovui vaiko auklėjimo ir priežiūros našta, gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovas, gaudamas minimalų atlyginimą, turi dėti pastangas gauti didesnį atlyginimą ir išlaikyti savo vaikus, patenkinant būtinuosius jų poreikius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atsakovas V. K., atstovaujamas advokatės Kristinos Raulinaitienės, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
7.1. Teismas netinkamai taikė išlaikymo dydį reglamentuojančias materialinės teisės normas, nevisapusiškai ištyrė byloje esančią medžiagą, nesivadovavo aktualia teismų praktika tokio pobūdžio bylose, ko pasėkoje priėmė nepagrįstą sprendimą. Kadangi ieškovė įrodinėjo, kad
Žemesnės instancijos teismas
išaugo vaiko poreikiai, todėl būtina išlaikymą padidinti, būtent ji turėjo įrodyti, kad tokia aplinkybė egzistuoja. Pagal formuojamą teismų praktiką ieškovė turėjo įrodyti esmingą vaiko poreikių pasikeitimą. Šalys, įvertinusios savo galimybes teikti vaikui išlaikymą 2016 m., susitarė dėl jo dydžio, todėl ieškovė turėjo nurodyti ir įrodyti egzistuojant per tą laiką pasikeitusias esmines aplinkybes.
7.2. Spręsdamas vaiko išlaikymo klausimą, teismas turi įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir realias galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Ieškovės patiriamos išlaidos yra neproporcingos jos gaunamoms pajamoms, todėl ieškovė galimai nepateikė visų duomenų apie savo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį, kyla pagrįstų abejonių, kas išlaiko šalių nepilnametį vaiką, t. y. kas perka ieškinyje nurodytus daiktus, jeigu objektyviai ieškovė tokių pajamų negauna ir, įvertinus jos pajamų bei įsipareigojimų balansą, ji negali vaikui skirti tokio išlaikymo, kokį teigia skirianti dabar ir prašanti teismo priteisti. Ieškovės šeima (kartu su sutuoktiniu) šiuo metu vidutiniškai gauna apie 1 082,17 Eur pajamas, todėl ieškovė, turinti skolinių įsipareigojimų, objektyviai negali skirti vaikui tokio išlaikymo, kokį ji nurodo jam dabar teikianti. Atsakovas šiuo metu moka 140 Eur išlaikymą, todėl ieškovė šiuo metu vaikui turėtų skirti 360 Eur išlaikymą. Įvertinus tai, kad jos šeimą sudaro 4 asmenys, ji turi finansinių įsipareigojimų, toks teikiamas išlaikymas yra neproporcingas jos turtinei padėčiai, todėl negalėjo būti priteistas.
7.3. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, teigdamas, kad atsakovas turi įrodyti, jog vaikui nėra reikalinga 215 Eur suma. Teikiant ieškinį dėl išlaikymo padidinimo įrodinėjimo pareiga tenka būtent ieškovei. Vaiko poreikiai nėra pasikeitę. Šalys patirdavo išlaidas už nepilnametės dukters ugdymo įstaigą, t. y. mokėdavo kas mėnesinį mokestį už dukters lankomą darželį. Kadangi dukra lanko mokyklą, šios lėšos galėtų būti priskiriamos prie vaiko kanceliarinių prekių įsigijimo. Ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų kokiomis konkrečiomis sumomis dukters poreikiai yra pasikeitę. Atsakovas nesutinka su 60 Eur per mėnesį skiriamiems dukters žaislams ir ugdymo prekėms, kadangi šalys tikrai neturi galimybių skirti 60 Eur per mėnesį vaiko žaislams, tokio dydžio ir pobūdžio išlaidos tikrai nėra būtinos dukters vystymuisi. Nepagrįsta įrodymais ieškovės nurodyta 100 Eur per mėnesį suma drabužiams ir avalynei. Nors teismas nurodė, kad į vaikui tenkančią komunalinių mokesčių dalį neįtrauktinos išlaidos, susijusios su renovacijos mokesčio kasmėnesiniu mokėjimu už ieškovės sutuoktinio K. B. butą (44,39 Eur), tačiau šioje sumoje nesumažino priteistino išlaikymo. Teismas turėjo sumažinti priteistino išlaikymo dydį bent jau šioje dalyje (apie 11 Eur). Ieškovės nurodomos 60 Eur išlaidos kiekvieną mėnesį dukters baldams, vaistams bei vitaminams yra nepagrįstos, kadangi šiai dienai nepilnametės šalių dukters kambarys jau yra pilnai įrengtas. Šalių dukra neturi jokių sveikatos sutrikimų, todėl skirti po 60 Eur per mėnesį baldų, vitaminų bei vaistų išlaidoms yra tikrai neproporcinga tėvų turtinei padėčiai. Atsakovas savo namuose taip pat yra įrengęs nepilnametei dukrai kambarį, siekdamas sudaryti galimybes vaikui gyventi pas jį namuose, tačiau šios išlaidos nebuvo dalinamos. Šalių nepilnametė dukra nelanko visiškai jokių būrelių, šią aplinkybę 2021 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu nurodė ir pati mergaitė, byloje jokių rašytinių įrodymų apie lankomą būrelį ir jo kainą nėra, tai tėra tik ieškovės žodžiai. Ieškovės turtinė padėtis, nors ir neatskleista, tačiau yra ženkliai geresnė nei atsakovo, todėl ieškovė vaikui galėtų skirti daugiau lėšų.
Žemesnės instancijos teismas
7.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir atsakovo turtinę padėtį. Nuo 2016 m. kovo 5 d. atsakovo turtinė padėtis pablogėjo, atsirado dar vienas išlaikytinis, pajamos sumažėjo, tą pripažino ir teismas. Atsakovo turtinė padėtis neleidžia dukrai teikti skundžiamu sprendimu priteisto 215 Eur išlaikymo. Teismas nepagrįstai atsakovo gaunamus dienpinigius vertino kaip gaunamas jo pajamas. Dienpinigiai/komandiruotpinigiai išimtinai skirti atsakovui pragyventi komandiruotėse užsienio šalyse (pasirūpinti būstu ir kompensuoti padidėjusias maisto išlaidas, nes jis turi nuolat maitintis maitinimo įstaigose). Teismo minėtų dienpinigių neužtenka maisto poreikiams ir būstui užsienio šalyje apsirūpinti. Tiek vadovaujantis teismų praktika, tiek teisiniu reglamentavimu, dienpinigiai yra pinigai, kurie nelaikomi asmens pajamomis, o yra skirti kompensuoti papildomas komandiruočių išlaidas.
7.5. Teismas neteisingai nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2021 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesio alga – 642 Eur, todėl orientacinė vieno vaiko išlaikymo suma mėnesiui yra 642 Eur (atskaičius mokesčius), o priteistina iš vieno tėvo/motinos – 321 Eur. Atskaičius visus mokesčius minimali alga šiai dienai yra 468 Eur. Be to, nuo 2021 m. sausio 1 d. vaiko pinigai yra ne 60 Eur (kaip nurodė teismas), o 70 Eur, todėl šios sumos turėjo būti išskaičiuotos iš priteistinos išlaikymo sumos. Todėl iš vieno tėvo/motinos priteistina išlaikymo suma vaikui vadovaujantis MMA kriterijumi yra 199 Eur (468/2=234-35=199).
7.6. Teismas padarė išvadą, jog apeliantas, ir toliau, galimai, po 6 savaičių komandiruotės, praleis dvi/tris savaites su vaiku, jį maitins, pirks, esant būtinumui, daiktus, pramogaus su vaiku, patirs didesnių komunalinių išlaidų ryšium su dar vieno šeimos nario gyvenimu bute. Tačiau teismas, padarydamas tokią išvadą, visiškai nevertino to, jog atsižvelgiant į kiekvieno iš tėvų su vaiku faktiškai praleidžiamą laiką, skyrium gyvenančio tėvo teikiamo išlaikymo dydis turi būti mažinamas, nors būtent tokios pozicijos formuojamoje teismų praktikoje laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs vaiko bendravimo su tėvu tvarką, kuomet jis tris savaites grįžęs iš komandiruotės nepertraukiamai bendrauja su vaiku (t. y. su nakvynėmis), atsižvelgęs į tėvo darbo grafiką (šešias savaites dirba, tris būna grįžęs, todėl bendraujama trečdalį metų), turėjo spręsti dėl objektyvaus išlaikymo priteisimo iš atsakovo, įvertinęs aukščiau nurodytas reikšmingas aplinkybes.
7.7. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs apelianto priešieškinį, nurodė, kad apeliantui dvi ar tris savaites būnant Lietuvoje ir kartu su juo gyvenant nepilnametei dukrai, ieškovė, protingumo principu, galėtų apeliantui kompensuoti vaiko išlaikymo išlaidas. Tokiu būdu teismas sprendimu neišsprendė šalių ginčo, o atidavė viską gerai ieškovės valiai. Tačiau kaip matyti iš pateikiamų apelianto ir ieškovės susirašinėjimų, ieškovė kategoriškai atsisako prisidėti prie dukters išlaikymo mergaitei būnant pas apeliantą. Šiuo metu susidaro tokia situacija, kai pirmosios instancijos teismui priteisus 215 Eur ir nustačius atsakovo ir nepilnametės šalių dukters bendravimo tvarką, atsakovui realiai teks pareiga prie vaiko išlaikymo prisidėti beveik 300 Eur, t. y. teikti išlaikymą ir dar vaiką išlaikyti, kai jis nepertraukiamai bus pas jį tris savaites su nakvynėmis. Kadangi nagrinėjamu atveju vaikui reikalinga ne daugiau kaip po 200 Eur kas mėnesį, tai atėmus keturis mėnesius, kuriuos per metus nepilnametė šalių dukra praleis gyvendama su atsakovu, vaikui iš tėvo skirtinas išlaikymas yra apie 133 Eur (200 Eur x 12 mėn.) – (200 Eur x 4 mėn.) / 12 = 133,33 Eur. Šiuo metu atsakovas teikia 140 Eur išlaikymą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atsakovo V. K. apeliacinį skundą ieškovė E. B., atstovaujama advokato Antano Danieliaus, prašo atmesti atsakovo V. K. apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą, priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas sekančiais argumentais:
8.1. Nepilnametės dukros poreikiai, tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nustatant 130 Eur/mėn. išlaikymo dydį, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, šalys konkrečių nepilnametės dukros poreikių bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo ir tik geranoriškai susitarė dėl atsakovo teiktino išlaikymo dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertinto kriterijų dėl ankstesnio išlaikymo dydžio, o nepilnametei dukrai augant ir keičiantis jos poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios. Vaiko poreikiai šiuo metu yra didesni, negu teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sulygta nepilnametės dukros išlaikymo suma, todėl negali būti teikiamas mažesnis, nei nepilnametės dukros poreikius atitinkantis išlaikymas.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Tai pažymima ir kasacinio teismo praktikoje. Ieškovės vertinimu, jos galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovo, visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis jos ir atsakovo dukra: rūpintis kasdiene buitimi, sekti dukros ugdymą, vesti ją į papildomus užsiėmimus, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Šios pareigos apriboja ieškovės galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų, todėl darytina išvada, kad atsakovas, su kuriuo dukra gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie dukros materialinio aprūpinimo.
8.3. Sprendimo priėmimo metu MMA sudaro 642 Eur, o atskaičius visus mokesčius nuo MMA – apie 469,55 Eur, todėl ieškovės prašomas priteisti 215 Eur/mėn. išlaikymo dydis atitinka kasacinio teismo praktikoje nurodytą poziciją dėl orientacinio kriterijaus, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, taip pat atitinka ir teismų praktiką, kad toks prašomas išlaikymo dydis yra minimalūs dukros poreikiai ir ieškovei iš esmės nekyla pareiga detaliai įrodinėti šių poreikių.
8.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad būtent atsakovas, įrodinėdamas mažesnius nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti bei nurodė naujausią Lietuvos teismų praktiką. Kasacinės instancijos teismo nutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.
8.5. Ieškovei, pas kurią lieka gyventi nepilnametė dukra, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, dėl to apribojamos ieškovės galimybės dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų ir pan., todėl atsakovui bet kokiu atveju tenka didesnė pareiga prisidėti prie nepilnametės dukros materialinio aprūpinimo. Juk pas ieškovę nepilnametė dukra gyvens nepertraukiamai 2/3 laiko, o pas atsakovą - 1/3 laiko, todėl pagal esančias proporcijas bei aplinkybes šioje byloje yra nelogiška ir neteisinga išlaikymo dydį, kaip siūlo atsakovas, skaidyti dalimis, priklausomai nuo to, kiek laiko dukra gyvens pas ieškovę, ir kiek laiko pas atsakovą. Be to, teismui atmetus ieškovės ieškinį ir palikus 130 Eur/mėn. išlaikymo dydį tuo pagrindu, kad trečdalį viso vaiko auginimo laiko prisidės ir atsakovas, būtų paliekama „užprogramuota“ problema, nes, atsakovui nevykdant bendravimo tvarkos, ieškovė neišvengiamai vėl turėtų kreiptis į teismą ne tik dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, bet ir dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) dėl to, kad atsakovas nepraleidžia 1/3 viso dukros
auginimo laiko. Būtent tokia bendravimo tvarka yra nustatyta ryšium su atsakovo darbo laiku, todėl šiam pakeitus darbą, neišvengiamai keistųsi bendravimo tvarka, taigi ir išlaikymo dydžio teikimas ir taip ieškovei būtų sukuriami vėl papildomi nepatogumai, nesusitarus dėl išlaikymo dydžio, kreiptis į teismą dėl jo pakeitimo (padidinimo).
8.6. Atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės ir leidžia šiam teikti priteistą išlaikymo dydį. Atsakovas nuosavybės teise turi net tris žemės sklypus (duomenys neskelbtini) rajone, automobilį, 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini), gaunamos pajamos dvigubai didesnės, tuo tarpu ieškovė taip pat turi išlaikytinę (dukrą), tačiau turto ženkliai mažiau. Atsakovas yra jaunas, darbingas, gali susirasti kitą geriau apmokamą darbą, kad galėtų tinkamai įgyvendinti savo pareigą teikti nepilnametei dukrai išlaikymą. Atsakovas dirba tokį darbą, kuris apmokamas MMA dydžiu plius dienpinigiai, kurie tolimųjų reisų vairuotojams iš esmės yra darbo užmokesčio dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas reikalavimas dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
11. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu išlaikymo dydis, kurį atsakovas įsipareigojo teikti nepilnametei dukrai santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, 130 Eur pakeistas priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 215 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
12. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo ieškovės ieškinį atmesti, apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog 1) ieškovė turėjo įrodyti vaiko išaugusius poreikius, todėl teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą; 2) teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį; 3) teismas nepagrįstai nustatė, kad priteisto išlaikymo dydis neviršija ½ MMA.
13. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atsakovo argumentais.
14. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
15. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
16. Pagal 2020 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1114 „Dėl 2021 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 642 Eur dydžio, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 468,41 Eur. Todėl šiuo atveju, išlaikymo orientacinis dydis 2021 m. turėtų būti pusė šios sumos – 234,21 Eur (468,41:2=234,21). Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė, kad dukrai išlaikymas būtų padidintas nuo 130 Eur iki 215 Eur. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė mažesnės pinigų sumos – 215 Eur, negu nustatytas išlaikymo orientacinis dydis – 234,21 Eur. Taigi, ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti mažesnį negu minimalioji mėnesinė alga išlaikymą šalių dukrai, tad ieškovė neturėjo pareigos detaliai įrodinėti tokio dydžio nepilnamečio vaiko poreikių (pavyzdžiui, pateikti pirkinių čekius), pagrindžiančius išlaidas tokiems poreikiams patenkinti.
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimą, pažymi, kad būtent atsakovas, o ne ieškovė, turėjo pareigą įrodyti, jog vaikui pakankamas išlaikymas kas mėnesį iš atsakovo yra ne 215 Eur, o 130 Eur (ar 140 Eur, kuriuos atsakovas nurodo mokantis kas mėnesį).
18. Įvertintina ir tai, kad ieškovei tenka didesnė vaiko priežiūros našta, todėl atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Taip pat įvertintina ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikui įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama išmoka vaikui, kuri 2020 m. buvo 60 Eur, o nuo 2021 m. yra 70 Eur per mėnesį. Šios išmokos tikslas - mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Taigi, ieškovė gauna kas mėnesį po 70 Eur iš valstybės už vaiką, ir šių lėšų paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, todėl darytina išvada, kad vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams. Todėl vaikų poreikių, kuriuos turi patenkinti tėvai, suma mažintina. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą po 215 Eur, dukrai skirtino išlaikymą sumažino valstybės skiriama 70 Eur suma (215 Eur (500-70)/2)).
19. Atmesti kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog ieškovė neįrodė išaugusių vaiko poreikių. Šalių dukra 2016 metais buvo 5 metų amžiaus. Šiuo metu šalių dukrai yra 10 metų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo 2016 m. S. K. poreikiai išaugo, pragyvenimo lygis, maisto, paslaugų, būtinųjų prekių kainos pasikeitė, mergaitė pradėjo eiti į mokyklą, lanko vieną apmokamą būrelį, pasibaigus karantinui gali lankyti kitą būrelį ar kelis būrelius. Taigi akivaizdu, jog prieš penkerius metus šalių dukros poreikiai buvo mažesnis, nes ji nelankė mokyklos. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų.
20. Nepagrįsti apelianto argumentai, jog ieškovė objektyviai negali skirti vaikui tokio išlaikymo, kokį nurodo. Pažymėtina, jog vaiko poreikių patenkinimui reikalinga 500 Eur suma, o atsakovas teikia 140 Eur per mėnesį, 70 Eur skiriama valstybės išmoka, todėl ieškovė vaiko išlaikymui turėtų skirti 290 Eur (500-140-70), o ne 360 Eur, kaip nurodė apeliantas.
21. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą).
22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
23. Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti. Tačiau kartu atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas, susilaukdamas vaikų, kartu prisiėmė ir socialinę pareigą juos išlaikyti. Todėl spręstina, kad ši aplinkybė nesiaurina atsakovo pareigos visiems vaikams suteikti jų poreikius atitinkantį išlaikymą.
24. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo turtinė padėtis nėra blogesnė, nei ieškovės. Tiek atsakovas, tiek ieškovė turi įsipareigojimų kredito įstaigoms, turi nekilnojamojo turto, po vieną transporto priemonę. Atsakovo pajamos pagal pateiktus duomenis yra sumažėjusios, tačiau ir ieškovės pajamos yra sumažėjusios, kadangi ji yra vaiko priežiūros atostogose, gauna vaiko priežiūros išmokas (2021 m. sausio mėn. išmokėta 378,46 Eur vaiko priežiūros išmoka). Įvertintina ir tai, kad atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl jo pajamas sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai, kurie skirti išlaidoms kelionių metu kompensuoti. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, nors dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-131/2016). Šiuo atveju atsakovo nauda iš gautų dienpinigių pasireiškia tuo, kad jam nereikia skirti darbo užmokesčio lėšų pragyvenimo komandiruotėse laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, kad dienpinigiai sudaro beveik pusę atsakovo gaunamo darbo užmokesčio dalies. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo 17 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas matyti, kad 2020 m. kovo mėn. darbo užmokestis sudarė 1002,55 Eur (neatskaičius mokesčių), o dienpinigiai – 819,20 Eur; 2020 m. balandžio mėn. darbo užmokestis – 811,59 Eur, dienpinigiai – 898,56 Eur. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, jog visa dienpinigių suma yra panaudojama būtinosioms išlaidoms komandiruotėse.
25. Be to, įvertintina, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, todėl gali dirbti ir užsidirbti savo paties ir vaiko išlaikymui, o ta aplinkybė, kad jis šiuo metu gauna mažesnes pajamas, vertintina kaip jo paties subjektyviai pasirinkta. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atsakovas neįrodė, jog didesnio išlaikymo jis negali teikti dėl objektyvių priežasčių.
26. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovas, visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis vaikais: rūpintis kasdiene buitimi, sekti vaikų ugdymą, vesti juos į papildomus užsiėmimus, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų. Tuo tarpu pats atsakovas pasirinko susilaukti kito vaiko, todėl turėjo įvertinti, kad prisiima papildomas pareigas, t. y. jo pareigos vaikų atžvilgiu nesumažėja. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaikų išlaikymo.
27. Apeliantas nurodo, kad iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis turėjo būti sumažintas, kadangi atsakovas pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką po 6 savaičių komandiruotės praleis dvi/tris savaites su vaiku, todėl patirs išlaidas pirkdamas maistą, daiktus, pramogas, patirs didesnių komunalinių išlaidų.
28. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku.
29. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu).
30. Skundžiamu sprendimu teismas nustatė atsakovo V. K. bendravimo su dukra S. K. tvarką, pagal kurios 1 punktą atsakovui V. K. grįžus iš komandiruotės ir būnant Lietuvoje, nepilnametė dukra S. K. tris savaites su nakvynėmis leidžia su skyrium gyvenančiu tėvu V. K.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokia nustatyta bendravimo tvarka nepatvirtina, kad atsakovas su dukra realiai per metus praleis 1/3 laiko, o ieškovė su dukra – 2/3 laiko. Atsakovas yra tolimųjų reisų vairuotojas, todėl kelionėse gali užtrukti ir ilgiau nei 6 savaitės. Išlaikymą priteisus iš atsakovo, ieškovė yra atsakinga už esminių dukros poreikių tenkinimą, tokių kaip aprangos, sveikatos, mokslo, higienos, būrelių, šalių dukrai pagal nustatytą bendravimo tvarką gyvenant pas atsakovą. Be to, kaip jau buvo nurodyta, ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, todėl nėra pagrindo iš atsakovo priteistą po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą mažinti iki 130 Eur.
31. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), tinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio pakeitimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).
33. Ieškovė pateikė 2021 m. spalio 7 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė advokatui sumokėjo 800 Eur. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, todėl yra pagrindas iš atsakovo V. K. priteisti ieškovei E. B. 800 Eur turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11 punktuose nustatyto dydžio.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame teisme atlyginimo.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.