- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- e2-3252-722/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01290-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Deksnienė
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- J. Č.
- Advokatai
- Olita Remeikė
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos Jonavos rajono savivaldybėje skyriaus atstovei A. U.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui V. K. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo), ir atsakovo V. K. priešieškinį E. B. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajono savivaldybėje, trečiasis asmuo J. Č.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė prašo pakeisti 2016 m. sausio 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-187-559/2016 patvirtintos taikos sutarties 2 punktu nustatytą materialinio išlaikymo sumą, mokamą atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukteriai S. K., gim (duomenys neskelbtini)., iš 130 Eur į 215 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki S. K. pilnametystės ( išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją), pavesti uzufrukto teise šias lėšas tvarkyti nepilnametės S. K. motinai E. B. (b.l. 1–3).
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad ieškinys grindžiamas padidėjusiais vaiko poreikiais, nes Smiltė paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, išaugo maisto, kitų prekių, paslaugų kainos, padidėjo Vyriausybės nustatyta minimali mėnesio alga, su kuria Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sieja išlaikymo dydį. Vaikui reikia ne tik būtinųjų poreikių, tačiau ir lėšų kelionėms, pramogoms. Nėra duomenų, kad atsakovas su S. praleido 4 mėnesius per 2020 metus. Atsakovo bendravimas tapo intensyvus tik padavus teismui ieškinį. Priešieškinis paduotas siekiant išvengti išlaikymo padidinimo. Ieškovė dukters bendravimui su tėvu neprieštarauja. Pagal ieškovės pajamas, jos šeima stengiasi išpildyti S. poreikius, atsakovas gali uždirbti daugiau, nei minimalų atlyginimą. Nėra duomenų, kad atsakovo prašoma bendravimo tvarka bus nustatyta, kad vaikas bus pas jį, norės būti, ar toks pats bus atsakovo darbo grafikas, tai nauja bendravimo tvarka ateityje.
Ieškovė E. B. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad atsakovo prašė padidinti teikiamą išlaikymą, bet sulaukė įžeidimų. Ji neprieštarauja, kad mergaitė būtų pas tėvą, su juo bendrautų, tačiau tik namie paruošusi pamokas. S. turima banko kortelė, kurioje yra pinigų smulkioms išlaidoms, nėra naudojama save išlaikyti būnant pas tėtį. Šie pinigai naudojami smulkioms prekėms, smulkioms pramogoms, prilyginami kišenpinigiams.
Atsiliepimas
Atsakovas V. K. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad jo turtinė padėtis nuo 2016 m. iš esmės pablogėjo, gaunamos pajamos sumažėjo, jis moka būsto kreditą, susilaukė dar vieno vaiko – N. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurį taip pat reikia išlaikyti. Ieškovė neįrodė, kad dukters išlaikymui ji išleidžia 500 Eur per mėnesį. Atsakovui grįžus iš tolimųjų reisų, duktė po savaitę ir daugiau, didelę dalį vasaros atostogų praleidžia su juo, taigi tuo metu yra išlaikoma (b.l. 17–19).
Šalies argumentai
Atsakovas priešieškiniu prašo pakeisti jo ir dukters bendravimo tvarką (b.l. 47–53).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad matematiniais skaičiavimais, jeigu tenkinti ieškinį ir atsakovo teikiamą dukrai išlaikymą padidinti iki 215 Eur/mėn., ir patenkinus priešieškinį ir nustačius naują atsakovo bendravimo su dukra tvarką, tokiu atveju susidarytų situacija, kad atsakovui tektų prievolė prisidėti prie vaiko išlaikymo 300 Eur suma. Tai prasilenkia su protingumo principu ir išeina už ieškinio ribų, nes pati ieškovė tiek neprašo. Pagal gaunamas pajamas ieškovė pati negali vaikui teikti 250 Eur išlaikymo per mėnesį. Šalys 2016 m. susitarė teikti vaikui išlaikymą po 130 Eur, įvertinusios vaiko poreikius ir savo turtinę padėtį. Neįrodyta kokie vaiko poreikiai išaugo ir kurioje pozicijoje : neįrodyta, kad reikia 60 Eur žaislams, avalynei ir aprangai – 100 Eur, dėl kambario įrengimo, kompiuterio pirkimo nėra reikalavimo, išlaikymo įsiskolinimo ieškovė neprašo. Maistui vaikui per mėnesį reikia 120–130 Eur, kitos išlaidos nepagrįstos. Atsakovas taip pat įrengė kambarį vaikui, tačiau neprašo priteisti už jį. Su indeksavimu 140 Eur atsakovo teikiamas išlaikymas vaikui pakankamas, nes mergaitė su nakvynėmis daug laiko praleidžia pas tėtį, kur reikia ir valgyti, pirkti kanceliarines prekes, higienos priemones, mokėti už pramogas. Atsakovas taip pat turi išlaidų dukters ugdymui. Ieškovės pajamos neleidžia teikti 500 Eur išlaikymą vaikui. Išlaikymo suma dirbtinai didinama. Komandiruočių įsakymais, darbo grafikais įrodytos aplinkybės, kad vaikas su tėvu būna jam grįžus namo iš komandiruočių. Per metus susidaro 4 mėnesiai. Mergaitės paaiškinimu, ji nori ilgiau būti pas tėtį, pas jį nakvoti. Prielaidomis, kad ruošiant pamokas tėčio namuose suprastės S. mokymosi rezultatai, negalima remtis. Gal atsakovas ir ateityje nedirbs tokiu grafiku, tačiau sprendžiama apie tai, kas yra dabar. Labai svarbi vaiko apklausa. Vaikas sako, kad nori būti su tėčiu, nakvoti pas jį, ten ruošti pamokas, mergaitė brandi, gali išreikšti savo nuomonę. Atsakovas sutinka, kad vaiko išlaikymui iš vieno tėvo reikėtų apie 200 Eur, bet 140 Eur jo mokamo išlaikymo pakanka, nes vaikas 1/3 metų laiko būna pas jį.
Atsakovas V. K. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad jis nuosekliai bendrauja su dukra, jų ryšys stiprus. Mergaitei būnant pas jį, susidaro papildomos išlaidos maistui. Po dukters apklausos teisme su psichologe, jis pirko dukrai drabužių. Jis, grįžęs iš komandiruotės, pirmiausia važiuoja pas dukrą, pasiima ją, užsuka į parduotuvę, važiuoja namo. Po priešieškinio pateikimo teismui ieškovė pradėjo neleisti dukters pas jį ir laikytis 2016 m. nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Dėl vaiko nuolatinio vežiojimo iš ieškovės namų pas save, atgal, šeima patiria papildomų išlaidų. Mergaitė nori būti pas jį ilgiau. Kai vaikas gyvena pas jį, ieškovė neprisideda prie jos išlaikymo. Jis įrengė dukrai kambarį, nupirko kėdę, lempą, pirks stalą. Jis perka dukrai priemones mokslui, kanceliarines priemones. Jo pajamos po atleidimo iš darbo kariuomenėje sumažėjo, šiuo metu gauna minimalų atlyginimą, dienpinigius, kurių dydis priklauso nuo šalies, jie naudojami jo poreikiams tenkinti darbo metu. Jis turi nekilnojamojo turto, kurio nenuomoja, parduoti negali dėl bendrasavininkų nesutarimo. Kai mergaitė pradėjo eiti į pirmą klasę, ieškovė kreipėsi dėl išlaikymo padidinimo, tačiau jis neatsakė, nes buvo ką tik atleistas iš darbo kariuomenėje.
Atsiliepime į atsakovo V. K. priešieškinį ieškovės E. B. nurodė, kad su priešieškiniu sutinka iš dalies ( b.l. 54–57).
Dėl priešieškinio ieškovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad nesutinka su atsakovo reikalavimu, jog jis pasiims S. trims savaitėms. Dukra turi savo dienotvarkę, pas tėvą ruošti pamokas trys vaikai jai gali trukdyti, namie ji turi savo kambarį. Todėl pas tėtį ji gali eiti paruošusi pamokas namie. Dėl kitų bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo punktų, kurie koreguotini, ji neprieštarauja. Tik Tėvo dienai ir atsakovo gimimo dienai sutapus su jos ir dukters vasaros atostogomis, ji nenorėtų vienai dienai parvežti S. švęsti Tėvo dieną, atsakovo gimtadienį iš atostogų vietos. Be to, ji norėtų šiais metais švęsti Kalėdas su dukra, nes praeitais metais Kalėdas su S. šventė atsakovas, o naujoje bendravimo tvarkoje jis nori šiais metais Kalėdas vėl švęsti su dukra. Kai duktė lankė darželį, atsakovas nenorėjo jos paimti trim savaitėm, vasarą, kai ji nelankė darželio, pas tėvą ji nebūdavo. Ji per metus 1/3 viso laiko pas atsakovą nebūna, su vaiku atsakovas labiau bendrauti pradėjo iškėlus šią bylą teisme.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo J. Č. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė nepagrindė, kiek išleidžia dukters išlaikymui. Atsakovas turi dar vieną vaiką – N. K., kurį taip pat privalo išlaikyti. S. daug laiko praleidžia su jų šeima, kai atsakovas būna Lietuvoje. Tuo metu visus mergaitės poreikius reikia užtikrinti atsakovui ir jai. ( b.l. 29–30).
Teisimo posėdyje J. Č. papildomai paaiškino, kad palaiko priešieškinį, mano, kad vaikui užtenka 140 Eur tėvo teikiamo išlaikymo. Jei atsakovas teiks daugiau, nukentės jos ir atsakovo bendras vaikas. Atsakovas dukrai skiria papildomas išlaidas, kai duktė būna pas jį. Tokia bendravimo tvarka, kokios prašo ieškovė, nereali. Nuolat reikia laukti, kada paimti vaiką, kada ją grąžinti, jų šeima dėl to nuolatinėje įtampoje. S. gali pas juos būti 3 savaites.
Institucijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. išvadoje Nr.4SD-4228 nurodyta, kad palaiko ieškovės reikalavimus dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo ir laiko ieškinį pagrįstu ( b.l. 12–13).
Atsiliepimas
Institucijos 2021 m. kovo 5 d. išvadoje Nr.4SD-1182 nurodyta, kad ieškovės E. B. atsiliepime prašoma nustatyti atsakovo V. K. bendravimo su dukra S. K. tvarka atitinka geriausius vaiko interesus ir teises. Palaiko 2020 m. rugpjūčio 31 d. išvadą Nr.4SD-4228 pilna apimtimi. Galutinę išvadą dėl priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo, dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo (b.l. 58–59).
Institucijos, teikiančios išvadą atstovė teismo posėdyje išvadas palaikė. Papildomai paaiškino, kad orientacinė vaiko išlaikymo suma 1 MMA per mėnesį. Turi būti nustatytas maksimalus tėvo ir vaiko bendravimas. Atsižvelgtina į ieškovės atsiliepimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkinami visiškai.
Ieškiniu, priešieškiniu, ieškovės, atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys yra S. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. 2016 m. sausio 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-187-559/2016 ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, S. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina E. K., po santuokos nutraukimo V. K. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą S. K. po 130 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki dukters pilnametystės, nustatyta V. K. bendravimo su dukra tvarka. E. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su K. B.. Šalims po šio sprendimo priėmimo gimė vaikai : E. B. ir K. B. – E. B., gim. (duomenys neskelbtini)., V. K. ir J. Č. – N. K., gim. (duomenys neskelbtini). Sprendimo priėmimo metu 2016 m. sausio 5 d. E. B. (K.) atlyginimas buvo 591,06 Eur/mėn. Ieškovė šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, gauna 60,06 Eur/mėn. išmoką už vaiką, 463,24 Eur/mėn. vaiko priežiūros išmoką. 2018 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos kariuomenės vado įsakymu nustatyta, kad V. K. išleistas į atsargą. V. K. atlyginimas 2016 m. sausio 5 d. sprendimo priėmimo metu buvo 790,58 Eur. Atsakovo 2020 m. kovo – 2020 m. rugpjūčio mėnesiais gaunamas atlyginimas UAB „A. T.“ yra vidutiniškai 1063,02 Eur/mėn. (atskaičius mokesčius). Į atlyginimo sumą įskaičiuoti dienpinigiai ( 2020 m. rugsėjo 17 d. pažymos Nr.227 8,9,14 grafos). Teismo gautais VSDFV duomenimis, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. atsakovas gavo po 1060,30 Eur/mėn. atlyginimą neatskaičius mokesčių. VSDFV duomenimis, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. atsakovas iš VSDFV Utenos skyriaus Ukmergės skyriaus gavo 194,59 Eur/mėn. išmoką. Todėl matyti, kad jo atlyginimas nuo 2021 m. sausio mėnesio yra sumažėjęs. Atsakovas teismo parengiamajame posėdyje paaiškino, kad jo atlyginimas yra apie 660 Eur, o likusi suma – dienpinigiai. S. K. yra sveika, specialiųjų poreikių neturi. Šalys turi kreditorinių įsipareigojimų. Ieškovė pagal 2018 m. spalio 9 d. sutartį lizingu moka už automobilį, 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2027 m. lapkričio 16 d. pasiėmė 4000 Eur Vartojamąją paskolą, moka paskolą už butą pagal 2008 m. balandžio 25 d. Kredito sutartį su AB DNB (Luminor) (terminas iki 2033 m. kovo 31 d.). Ieškovė turi nekilnojamojo turto : 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini), vieną transporto priemonę. Atsakovas 2007 m. gegužės 25 d. sudaręs paskolos sutartį su AB „Šiaulių bankas“ (terminas iki 2032 m. balandžio mėn.), turi 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini), vieną transporto priemonę, tris žemės sklypus Varėnos rajone. 2021 m. vasario 19 d. Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus informacija Nr.(duomenys neskelbtini) apie gautą V. K. pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą nustatyta, kad vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo ir mokymosi sąlygos tėvo namuose, vaikas nusiskundimų nepareiškė, ir nurodė, kad pas tėvą norėtų būti kiek įmanoma ilgiau. 2021 m. vasario 19 d. Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu Nr.(duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pas V. K. yra visos sąlygos dukrai S. K. mokytis.
Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo
Ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) grindžia ne pagerėjusia atsakovo turtine padėtimi, bet padidėjusiais vaiko poreikiais. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus.
Išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, jog vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia apie 500 Eur. Įvertinant tą aplinkybę, kad abu tėvai lygiomis dalimis turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, darytina išvada, kad atsakovas turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo 250 Eur suma, o ieškovei prašant – 215 Eur suma. Ieškovės nurodytos papildomos vaiko išlaikymo išlaidos, vaiko poreikių tenkinimo būdas, priemonės yra būtinos, tinkamos, protingos, atitinka vaiko amžių. Šie poreikiai iš dalies patenkinami alternatyviomis priemonėmis ( iš 60 Eur kasmėnesinės išmokos vaikui), ieškovė neprašo priteisti iš atsakovo 250 Eur/mėn. išlaikymą vaikui, bet prašo, įvertinusi 60 Eur „vaiko pinigus“, iš atsakovo priteisti 215 Eur/mėn. išlaikymą ( ne 220 Eur ( 500-60:2)).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2021 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesio alga – 642 Eur, todėl orientacinė vieno vaiko išlaikymo suma mėnesiui yra 642 Eur ( atskaičius mokesčius), o priteistina iš vieno tėvo/motinos – 321 Eur. CK 3.137 straipsnio 3 dalis numato, kad vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Ieškovė šiuo metu nedirba, gauna išmokas už vaikus, vaiko priežiūros išmoką, S. lanko pradinės mokyklos trečią klasę, lanko vieną būrelį (kulinarinę studiją Taste Studio,LT), už vieną užsiėmimą reikia mokėti 15 Eur. Pažymėtina, kad ieškinyje nurodyti 60 Eur/mėn. vaiko poreikiai yra ne tik žaislams, bet ir ugdymo prekėms. Išlaikymas vaikui priteisiamas proporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Atsakovas yra sveikas, darbingas, ir jis, ir ieškovė turi dar po vieną nepilnametį vaiką - išlaikytinį. Šalys turi nekilnojamojo turto (butus, žemės sklypus), automobilius, prievolių kreditoriams. Tokį turtą, įsipareigojimus šalys turėjo ir 2016 m. sausio 5 d. nutraukdamos santuoką. Atsakovas savo turto (žemės sklypų) parduoti negali, jo paaiškinimu, dėl bendraturčių nesutarimo, be to, sklypai nelabai vertingi, o parduoti pigiai nenaudinga. Ieškovė po vaiko priežiūros atostogų ir toliau dirbs policijos komisariate, atsakovas teigia ieškantis kito, geriau apmokamo darbo. Šiuo metu jo darbas susijęs su komandiruotėmis į užsienio valstybes, dėl šio darbo grafiko jis tris savaites praleidžia namuose, o šešias - komandiruotėje. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį vertinamas tiek pagal objektyvius (amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija), tiek pagal subjektyvius veiksnius (pastangos susirasti geriau apmokamą darbą, noras, požiūris, galimybės gauti papildomas pajamas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo turtinę padėtį pablogino dirbtinai. Iš darbo kariuomenėje jis išleistas į atsargą. Kyla ginčas, ar atsakovas nuo savo darbo UAB "A. T." pradžios 2020 m. sausio mėn. kiekvieną kartą po tris savaites būdamas Lietuvoje pasiima Smiltę. Ieškovė su tuo nesutinka, o atsakovas teigia, jog tai įrodyta jo darbo grafiku ir komandiruočių įsakymais, pateiktais byloje. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad Smiltė būna pas tėvą, jam grįžus iš komandiruotės. Iš mergaitės apklausos matyti, kad ji nakvodavo pas tėtį, norėdavo pabūti ilgiau, tačiau neginčijamai nenustatyta, kad atsakovui, būnant Lietuvoje, tris savaites S. visada būna su juo ir yra išlaikoma. Svarbu tai, kad atsakovas neprieštarauja vaiko norui ir mergaitei nutarus grįžti namo pas mamą, ji parvežama namo. Svarbu ir tai, kad ir ieškovė atsižvelgtų į dukters norą būti pas tėtį. Byloje nenustatyta, kad vaiko noras prieštarauja jo interesams.
Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Ieškovė, kaip minėta, negrindžia ieškinio pagerėjusia atsakovo turtine padėtimi, o grindžia paaugusios dukters padidėjusiais poreikiais.
Atsakovas V. K., nesutikdamas su prašomu išlaikymo padidinimu teigia, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, kad vaiko poreikiai padidėjo, jis pats prisideda prie dukters išlaikymo trečdalį laiko per metus vaikui būnant su juo. Teismo parengiamajame posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, kad atsakovas sutinka teikti vaikui po 160 Eur/mėn. išlaikymą. Su atsakovo argumentu, kad ieškovė neįrodė padidėjusių nuo 2016 m. vaiko poreikių, teismas nesutinka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius). Vieno MMA išlaikymo vienam vaikui dydis tik orientacinis, vaiko visapusiškam vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Nustatant vaiko poreikius, vaiko motina neturi pateikti teismui detalius įrodymus (kvitus, čekius), pagrindžiančius ne didesnes, nei MMA išlaidas vaikui, tačiau tėvas, įrodinėdamas didesnę ar mažesnę nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje, 2020 m. gruodžio 17 d., Teismų praktika Nr.53, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-273-969/2020, 22 p.). Atsakovas neįrodė aplinkybės, kad S. poreikiams kas mėnesį reikalinga mažesnė, nei 215 Eur ar 250 Eur suma, kurią turi teikti vienas iš tėvų.
Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
2016 m. sausio 5 d. tvirtinant tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nustatant išlaikymo dydį po 130 Eur per mėnesį vaiko poreikiai nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, šalys konkrečių nepilnamečio vaiko poreikių bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo ir tik geranoriškai susitarė dėl atsakovo teiktino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, todėl teismas negali vertinti kriterijų dėl ankstesnio išlaikymo dydžio, o vaikui augant ir keičiantis jo poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios. Teismas konstatuoja, kad nuo 2016 m. S. K. poreikiai išaugo, pragyvenimo lygis, maisto, paslaugų, būtinųjų prekių kainos pasikeitė, mergaitė pradėjo eiti į mokyklą, lanko vieną apmokamą būrelį, pasibaigus karantinui gali lankyti kitą būrelį ar kelis būrelius. Mergaitė mokosi gerai, pasiekimų lygis aukštas, tai patvirtina ieškovės teismui 2021 m. gegužės 18 d. pateikta Jonavos (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos pažyma (2019–2020 mokslo metai). Ieškovė neprašo atsakovo patenkinti didesnių, nei būtinųjų dukters poreikių. Atsakovas prašo pakeisti bendravimo su dukra tvarką ir leisti dukrai pas jį gyventi tris savaites jo buvimo Lietuvoje metu. Teigia, kad tuo metu užtikrina ir užtikrins pilną dukters išlaikymą, pramogas, kanceliarinių prekių, kitų būtinų prekių jai pirkimą, mokymosi priemonių pirkimą. Teismo posėdyje paaiškino, kad išgirdęs vaiko apklausą teisme, kad mergaitė norėtų, kad tėtis kartais nupirktų ir drabužių, jis nupirko mergaitei drabužių. Pažymėtina, kad atsakovas anksčiau mergaitei drabužių nepirkdavo, taip pat ir kitų brangesnių daiktų, išskyrus paspirtuką, ieškovės teigimu, sakydavo, kad jis moka išlaikymą ir viską dukrai turi nupirkti motina. Todėl teismas mano, kad pagrindinius daiktus dukrai perka motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, o tėvas perka maistą, pramogauja su dukra ir kartais nuperka jos norimų daiktų. Higienos priemones, kitus reikalingus daiktus S. K. gali atsinešti pas tėvą, todėl jam nebūtina jų pirkti. Atsakovas teigia, kad dukrai įrengė kambarį, pirko Led šviestuvą ( 19,49 Eur), kėdę, televizorių už 424,30 Eur (pirko J. Č.), sofą lovą už 468 Eur ( pirko J. Č.), planuoja pirkti stalą, tačiau nereikalauja kompensacijos iš ieškovės. Ieškovė prašė atsakovo kompensuoti už šiuos daiktus, tačiau, jo paaiškinimu, esant sunkiai jo turtinei padėčiai tuo metu, jis nesutiko. Nėra žinoma, ar atsakovo darbo grafikas bus toks, koks yra šiuo metu, ar jis ilgai dirbs UAB "A. T." ir turės tris savaites atostogų po kiekvienos komandiruotės. Todėl negalima kategoriškai teigti, kad jis tris savaites visada vaiką pilnai išlaikys ir pirks jam būtiniausius daiktus, drabužius, avalynę, mokslui būtinas priemones, maitins. Pažymėtina, kad atsakovo 2020 m. liepos 1 d. nupirktas paspirtukas, už kurį atsakovas kas mėnesį moka po 10,75 Eur, laikoma tėvo parama, dovana, vienkartinės išlaidos negali būti laikomos vaiko išlaikymu. Ši didelės vertės dovana, kaip ir už vaiką mokamos draudimo įmokos, tarp šalių suderintos nebuvo. Atsakovo pateiktais prekių pirkimo kvitais nustatyta, kad jis 2020 m. kovo 10 d. mokėjo už pramogas Druskininkų vandens parke ( 73 Eur), parduotuvėje „Mubas“ 2020 m. rugsėjo 28 d. pirko kanceliarinių prekių už 43,81 Eur, 2020 m. rugsėjo 23 d. – prekių už 25,70 Eur, UAB „Avitelos prekyba“ 2020 m. gruodžio 9 d. pirko prekių už 9,99 Eur, 2020 m. kovo 11 d. „Norfoje“ pirko kuprinę už 14,99 Eur, 2020 m. gruodžio 10 d. UAB „Serinta“ pirko kokteilį ir konditerijos prekių už 8 Eur, UAB „TELE2“ 2020 m. liepos 1 d. pirko paspirtuką „Xiaomi“ už 469 Eur ( pradinė įmoka 110 Eur), „Ermitaže“ 2020 m. gruodžio 8 d. pirko Led šviestuvą už 19,49 Eur, 2020 m. gruodžio 13 d. pirko rinkinį su žaisliuku ir „Milka“ saldainių už bendrą 17,98 Eur sumą, 2020 m. rugsėjo 24 d. pirko maisto produktų, kitų prekių, pieštukinę už bendrą 4,90 sumą, vaistinėje „Camelia“ 2020 m. gruodžio 22 d. pirko maisto papildus už 10,47 Eur. Taip pat atsakovas pateikė įrodymus, kad mokėjo už pramogas „Anykščių labirinte“ (2019 m. gegužės 14 d. – 26,25 Eur), sumokėjo 40,35 Eur už apsilankymą 2020 m. liepos 27 d. restorane „Druskininkų kolonada“, 2020 m. liepos 20 d. sumokėjo 16 Eur už apsilankymą „Uno“ parke, siuntė ieškovei 30 Eur vaiko gimtadieniui (2018 m. vasario 14 d.), kitiems gimtadieniams – 2020 m. kovo 5 d. (50 Eur), 2020 m. spalio 15 d. (30 Eur). Į bylą pateiktomis nuotraukomis nustatyta, kad šalių duktė praleidžia laiką su tėčiu. Atsakovas teismo posėdyje neįvardijo konkrečios sumos, kiek jis išleidžia S. maitinimui per mergaitės buvimo su juo laikotarpį (tris savaites ar mažiau). Už pramogas, pietus maitinimo įstaigoje, atsakovo sumokėtos sumos už kelis šeimos narius, ne už vieną Smiltę. Nuo 2020 m. kovo mėnesio atsakovas ieškovei dėl išlaikymo indeksavimo perveda po 140 Eur/mėn. Neginčijama aplinkybė, kad ieškovė įrengė dukrai kambarį, pirko čiužinį, stalą, kėdę, kitus baldus, nešiojamą kompiuterį, 2019 m. liepos 12 d. mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi“ už 241,24 Eur, šių vienkartinių, laikinų išlaidų sumos ½ dalies iš atsakovo priteisti neprašo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-231-969/2016, 30–32 p.). Teismas mano, kad į vaikui tenkančią komunalinių mokesčių dalį neįtrauktinos išlaidos, susijusios su renovacijos mokesčio kasmėnesiniu mokėjimu už ieškovės sutuoktinio K. B. butą ( 44,39 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti. Atsižvelgiant į byloje nustatytus duomenis apie šalių gaunamas pajamas, turimą turtą ir įsipareigojimus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė, nei ieškovės. Įsipareigojimų turi ir ieškovė. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką, turtinei padėčiai įvertinti svarbu tai, jog tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo vaikui užtikrinimu. Šiuo atveju šalių duktė gyvena su ieškove, todėl ieškovei tenka didesnė nei atsakovui vaiko auklėjimo ir priežiūros našta, gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų.
Todėl konstatuojama, kad S. K. poreikiai nuo 2016 m. pasidėjo, mergaitė paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, pasikeitė jos poreikiai maistui, avalynei, drabužiams, atsirado išlaidų mokymosi priemonėms, kitiems būtiniems daiktams. Vaiko motina gauna 60 Eur valstybės išmoką už vaiką, kas iš dalies kompensuoja padidėjusias vaiko išlaikymo išlaidas. Atsakovas, ir toliau, galimai, po 6 savaičių komandiruotės, praleis dvi/tris savaites su vaiku, jį maitins, pirks, esant būtinumui, daiktus, pramogaus su vaiku, patirs didesnių komunalinių išlaidų ryšium su dar vieno šeimos nario gyvenimu bute. Pasisakant apie atsakovo gaunamus dienpinigius, kurių tikslas kompensuoti jo asmenines išlaidas užsienio valstybėje, teismas mano, kad ir dienpinigiai turėtų būti vertinami kaip jo pajamos. Dienpinigiai naudojami jo poreikiams užsienio valstybėje, tuomet tam tikslui nenaudojamas jo atlyginimas, kuris visas gali būti skiriamas jam ir jo šeimai. Atsakovas, gaudamas minimalų atlyginimą, turi dėti pastangas gauti didesnį atlyginimą ir išlaikyti savo vaikus, patenkinant būtinuosius jų poreikius. Byla nagrinėjama ginčo teisena (CK 3.201 straipsnis), o ne ypatingąja teisena, todėl 2016 m. sprendimo dalys nekeičiamos. Iš atsakovo V. K. priteisiamas materialinis išlaikymas dukrai S. K., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 215 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. rugpjūčio 17 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise skirtina tvarkyti įstatyminė S. K. atstovė motina E. B. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Atsakovui dvi ar tris savaites būnant Lietuvoje ir kartu su juo gyvenant Smiltei, ieškovė, protingumo principu, galėtų atsakovui kompensuoti vaiko išlaikymo išlaidas, tačiau būtinus vaiko išlaikymui reikalingus daiktus (drabužius, avalynę, priemones mokslui, lavinimui), privalo užtikrinti ieškovė iš materialinio išlaikymo lėšų.
Šalims išaiškinama, kad pasikeitus aplinkybėms (tėvų turtinei padėčiai, vaiko poreikiams ir pan.), šalys turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vaiko išlaikymo dydžio, o taip pat ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
2016 m. sausio 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-187-559/2016 nustatyta, kad iki nepilnametės S. K. pilnametystės jos auklėjime V. K. dalyvaus tokia tvarka:
V. K. bendrauja su dukra S. K. kiekvieną metų porinės savaitės savaitgalį, kada dukrą iš jos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje V. K. pasiima penktadienį laikotarpyje nuo 16.00 val. iki 17.00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją ar kitą sutartą vietą tos pačios savaitės sekmadienį laikotarpyje nuo 16.00 val. iki 17.00 val. Jeigu dukra S. K. nustatytų pasimatymų su V. K. dienomis serga, ji paliekama pas motiną E. K. slaugymui ir gydymui, nustatytas pasimatymo dienas perkeliant į artimiausią savaitgalį. Jeigu V. K. bus išvykęs, ar dėl kitų priežasčių nustatytu laiku negalės pas save paimti dukros, jis įsipareigoja apie tai informuoti E. K. ne vėliau nei prieš 3 dienas.
Ši atsakovo bendravimo su dukra tvarka nėra aktuali dėl pasikeitusių jo darbo sąlygų, atsakovo paaiškinimu, ieškovė laikosi 2016 m. nustatytos jo ir dukters bendravimo tvarkos.
Atsakovas priešieškiniu prašo pakeisti 2016 m. sausio 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo 4 punkte nustatytą jo ir dukters bendravimo tvarką ir nustatyti tokią atsakovo ir dukters S. K. bendravimo tvarką :
1. Atsakovui V. K. grįžus iš komandiruotės ir būnant Lietuvoje, nepilnametė dukra S. K. tris savaites su nakvynėmis leidžia su skyrium gyvenančiu tėvu V. K.. V. K., grįžęs iš komandiruotės pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmosios dienos 17 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinės bendravimo dienos 19 val.
2. Atsakovas V. K., sužinojęs apie savo atostogų grafiką ar jo pasikeitimą, apie tai nedelsdamas informuoja dukters motiną E. B.;
3. Kitu laiku atsakovas V. K. turi teisę kiekvieną dieną nekliudomai bendrauti su nepilnamete dukra S. K. telefonu bei kitomis elektroninio ryšio priemonėmis;
4. Kiekvienų porinių metų Šv. Velykų pirmosios dienos išvakarėse, 17 val. V. K. pasiima dukterį, S. K., iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką Šv. Velykų pirmąją dieną į jos gyvenamąją vietą iki 15 val. Kiekvienų neporinių metų antrąją Šv. Velykų dieną V. K. pasiima vaiką 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val.;
5. Kiekvienų neporinių metų Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.) rytą 10 val. V. K. pasiima dukterį, S. K., iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką Šv. Kalėdų (gruodžio 25 d.) dieną į jos gyvenamąją vietą iki 15 val. Kiekvienų porinių metų pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) V. K. pasiima vaiką 15 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina ją į gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) iki 19 val.;
6. Kiekvienų porinių metų Naujųjų metų šventės dieną V. K. pasiima S. K. iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 10 val. ir grąžina vaiką į jos gyvenamąją vietą iki sekančių metų sausio mėn. 1 d. 19 val.;
7. V. K. turi teisę pasiimti dukrą, S. K., ir ją išsivežti į užsienį (Šengeno erdvės ir ne Šengeno erdvės valstybes) ne ilgesniam nei dviejų savaičių laikotarpiui be E. B. rašytinio sutikimo. V. K. informavus E. B. apie ketinimus su vaiku išvykti į užsienį, ji perduoda V. K. galiojantį vaiko asmens dokumentus – pasą ar asmens tapatybės kortelę, kurie grąžinami kartu parvežus vaiką;
8. V. K. turi teisę pasiimti vaiką, S. K., iš jos gyvenamosios vietos ar mokymosi įstaigos kiekvienų neporinių metų jos gimtadienio dieną (vasario 28 d.) priklausomai nuo savaitės dienos, jeigu ta diena yra ne darbo diena – 10 val., o jeigu darbo diena – po vaiko mokslų dienos pabaigos mokykloje, ir grąžinti dukterį į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.;
9. Kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis) V. K. turi teisę pasiimti dukrą, S. K., iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinti vaiką į gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val., jeigu diena nesutampa su V. K. bendravimo su vaiku bendru grafiku;
10. V. K. turi teisę pasiimti dukrą, S. K., iš jos gyvenamosios vietos ar mokymosi įstaigos savo gimimo dieną (liepos 18 d.) priklausomai nuo savaitės dienos, jeigu ta diena yra ne darbo diena – 10 val. o jeigu darbo diena – po vaiko mokslų dienos pabaigos mokykloje, ir grąžinti vaiką į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.
Ši tėvo ir vaiko bendravimo tvarka reikalinga tuo laikotarpiu, jeigu atsakovas tris savaites bus namie po komandiruotės ir pasiims pas save vaiką. Tėvas apie dvi savaites nori praleisti su vaiku ir atostogas. Pasikeitus atsakovo darbovietei, darbo grafikui, esant nesutarimui tarp šalių, jis turės kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Ieškovė nesutinka leisti dukterį pas atsakovą trims savaitėms mokslo metų eigoje, sutinka tik dukters atostogų metu. Pageidauja, kad atsakovas trijų savaičių jo buvimo Lietuvoje metu S. pasiimtų po pamokų ruošimo 15 val. ir grąžintų namo iki 19 val., o dukra su atsakovu praleistų tik savaitgalius nuo penktadienio iki sekmadienio vakaro. Atsakovas su šeima : drauge J. Č., sūnum N. K., J. Č. vaikais A., K. gyvena trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini). S. K., apklausta teisme, paaiškino norinti daugiau būti su tėčiu, pas jį dažniau nakvoti, nori su juo bendrauti, jo šeimoje jai patinka, ji pas tėtį turi savo kambarį, ten nori ruošti pamokas, tėtis daug paaiškina, pataria. S. yra kiek nedrąsi, jautri, tačiau tvirtai sugebanti pareikšti savo nuomonę. Vaiko noras neprieštarauja jo interesams, nors ieškovė tam ir nepritaria. Vaiko režimas nebus pažeistas, jeigu S. mokysis ir pas atsakovą namuose. Sprendimo priėmimo metu negalima teigti, kad vaiko mokymasis, pamokų ruošimas tėvo šeimoje neigiamai atsilieps vaiko mokslo rezultatams. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo šeimoje vaikui nesudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ruošti pamokas, leisti laisvalaikį. Atsakovo draugės J. Č., su kuria jis augina mažametį sūnų, dviejų vaikų mokymosi rezultatai neturi įtakos šiai bylai. Kaip patvirtinta Institucijos išvadomis, 2021 m. vasario 19 d. pranešimu, V. K. šeimos gyvenimo sąlygų tyrimo aktu, atsakovo buities sąlygos vaikui tinkamos. Todėl nėra pagrindo netenkinti atsakovo priešieškinio dėl jo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Atsakovas teismo posėdyje sutiko, kad praeitas Šv. Kūčias ir Kalėdų pirmą dieną S. buvo pas jį, vaiko noru, mergaitė per Kūčias, Kalėdų pirmą dieną šiais metais galės būti su mama, jo priešieškinio reikalavimas gali būti keičiamas. Be to, atsakovas nori dukrą pirmąją Šv.Kalėdų dieną poriniais metais pasiimti 15 val., ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad atsakovas dukrą galėtų pasiimti neporiniais metais Šv.Kalėdų pirmąją dieną 19 val. Tarp 15 val. ir 19 val. imamas vidurkis – 17 valanda. Todėl, atsižvelgiant ieškovės ir atsakovo nuomones, teismas pakeičia atsakovo prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos 5 p., nustatant, kad kiekvieną porinių metų Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.) rytą 10 val. V. K. pasiima dukterį, S. K., iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką Šv. Kalėdų ( gruodžio 25 d.) į jos gyvenamąją vietą iki 15 val. Kiekvienų neporinių metų pirmąją Šv. Kalėdų dieną ( gruodžio 25 d.) V. K. priima vaiką 17 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina ją į gyvenamąją vietą antrąją Šv.Kalėdų dieną ( gruodžio 26 d.) iki 19 val.
Atsakovo ir dukters bendravimo tvarkos 9, 10 punktuose teismas pakeičia tėvo ir dukters bendravimo Tėvo dieną ( birželio pirmą sekmadienį) ir atsakovo gimimo dieną ( liepos 18 d.) tvarką, nustatant, kad Tėvo dieną ir atsakovo gimimo dieną (liepos 18 d.) ieškovei su vaiku atostogaujant ir būnant ne Jonavoje, atsakovas turi teisę bendrauti su dukra dvi kitas dienas bet kokiu su ieškove iš anksto - prieš dvi dienas telefonu suderintu tinkamu laiku. Apie nebuvimą Jonavoje Tėvo dieną ir atsakovo gimimo dieną ieškovė turi atsakovui pranešti telefonu prieš dvi dienas. Jeigu dukra S. K. nustatytų pasimatymų su V. K. dienomis serga, ji paliekama pas motiną E. B. slaugymui ir gydymui, nustatytas pasimatymo dienas perkeliant artimiausiu, šalims patogiu metu, atsižvelgiant į vaiko norą ( CPK 376 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovės išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti šioje byloje yra 713,90 Eur ( b.l. 67). Atsakovo V. K. bylinėjimosi išlaidos – 1 840 Eur advokatės pagalbai apmokėti ( b.l. 65–66, 68), 75 Eur žyminis mokestis už priešieškinį, viso : 1 915 Eur. Šalių bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Nežiūrint į nežymius pakeitimus atsakovo prašomoje nustatyti bendravimo su dukra tvarkoje, priešieškinis ir ieškinys patenkinti 100 procentų. Kadangi atsakovas nuo 2020 m. kovo mėnesio mokėjo ne 130 Eur, bet 140 Eur išlaikymo, todėl žyminis mokestis skaičiuojamas nuo 215 Eur ir 140 Eur skirtumo. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo V. K. valstybei priteisiamas 20,25 Eur žyminis mokestis (215-140x12=900; 900x0,03x0,75=20,25) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš atsakovo ieškovei priteistina 713,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovui – 1 915 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovės E. B. atsakovui V. K. priteistina 1 201,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 915 Eur -713,90 Eur).
Byloje yra 13,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis valstybei priteistina po 6,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 376 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai S. K., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą po 215 (du šimtus penkiolika) Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki S. K. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavesti uzufrukto teise šias lėšas tvarkyti nepilnametės S. K. motinai E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
1. Atsakovui V. K. grįžus iš komandiruotės ir būnant Lietuvoje, nepilnametė dukra S. K. tris savaites su nakvynėmis leidžia su skyrium gyvenančiu tėvu V. K.. V. K., grįžęs iš komandiruotės pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmosios dienos 17 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinės bendravimo dienos 19 val.
2. Atsakovas V. K., sužinojęs apie savo atostogų grafiką ar jo pasikeitimą, apie tai nedelsdamas informuoja dukters motiną E. B.;
3. Kitu laiku atsakovas V. K. turi teisę kiekvieną dieną nekliudomai bendrauti su nepilnamete dukra S. K. telefonu bei kitomis elektroninio ryšio priemonėmis;
4. Kiekvienų porinių metų Šv. Velykų pirmosios dienos išvakarėse, 17 val. V. K. pasiima dukterį, S. K., iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką Šv. Velykų pirmąją dieną į jos gyvenamąją vietą iki 15 val. Kiekvienų neporinių metų antrąją Šv. Velykų dieną V. K. pasiima vaiką 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val.;
5. Kiekvieną porinių metų Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.) rytą 10 val. V. K. pasiima dukterį S. K. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką Šv. Kalėdų ( gruodžio 25 d.) į jos gyvenamąją vietą iki 15 val. Kiekvienų neporinių metų pirmąją Šv. Kalėdų dieną ( gruodžio 25 d.) V. K. priima vaiką 17 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina ją į gyvenamąją vietą antrąją Šv.Kalėdų dieną ( gruodžio 26 d.) iki 19 val.
6. Kiekvienų porinių metų Naujųjų metų šventės dieną V. K. pasiima S. K. iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 10 val. ir grąžina vaiką į jos gyvenamąją vietą iki sekančių metų sausio mėn. 1 d. 19 val.;
7. V. K. turi teisę pasiimti dukrą, S. K., ir ją išsivežti į užsienį (Šengeno erdvės ir ne Šengeno erdvės valstybes) ne ilgesniam nei dviejų savaičių laikotarpiui be E. B. rašytinio sutikimo. V. K. informavus E. B. apie ketinimus su vaiku išvykti į užsienį, ji perduoda V. K. galiojantį vaiko asmens dokumentus – pasą ar asmens tapatybės kortelę, kurie grąžinami kartu parvežus vaiką;
8. V. K. turi teisę pasiimti vaiką, S. K., iš jos gyvenamosios vietos ar mokymosi įstaigos kiekvienų neporinių metų jos gimtadienio dieną (vasario 28 d.) priklausomai nuo savaitės dienos, jeigu ta diena yra ne darbo diena – 10 val., o jeigu darbo diena – po vaiko mokslų dienos pabaigos mokykloje, ir grąžinti dukterį į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.;
9. Kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis) V. K. turi teisę pasiimti dukrą S. K. iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinti vaiką į gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val., jeigu diena nesutampa su V. K. bendravimo su vaiku bendru grafiku. Tėvo dieną ieškovei su vaiku atostogaujant ir būnant ne Jonavoje, atsakovas turi teisę bendrauti su dukra kitą dieną bet kokiu su ieškove iš anksto - prieš dvi dienas telefonu suderintu tinkamu laiku. Apie nebuvimą Jonavoje Tėvo dieną ieškovė turi atsakovui pranešti telefonu prieš dvi dienas.
10. V. K. turi teisę pasiimti dukrą S. K. iš jos gyvenamosios vietos ar mokymosi įstaigos savo gimimo dieną (liepos 18 d.) priklausomai nuo savaitės dienos, jeigu ta diena yra ne darbo diena – 10 val. o jeigu darbo diena – po vaiko mokslų dienos pabaigos mokykloje, ir grąžinti vaiką į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val. Atsakovo gimimo dieną (liepos 18 d.) ieškovei su vaiku atostogaujant ir būnant ne Jonavoje, atsakovas turi teisę bendrauti su dukra kitą dieną bet kokiu su ieškove iš anksto - prieš dvi dienas telefonu suderintu tinkamu laiku. Apie nebuvimą Jonavoje atsakovo gimimo dieną (liepos 18 d.) ieškovė turi atsakovui pranešti telefonu prieš dvi dienas.
11. Jeigu dukra S. K. nustatytų pasimatymų su tėvu V. K. dienomis serga, ji paliekama pas motiną E. B. slaugymui ir gydymui, nustatytas pasimatymo dienas perkeliant artimiausiu, šalims patogiu metu, atsižvelgiant į vaiko norą.
Iš ieškovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 201, 10 ( vieno tūkstančio dviejų šimtų vieno euro 10 centų) Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,25 ( dvidešimties eurų 25 centų) Eur žyminį mokestį ir 6,90 (šešių eurų 90 centų) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ( mokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų : Nr.24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, Nr.(duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr.(duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) AB „Citadele bankas“, įmokos kodas – 5660, mokant nurodyti mokėtojo V. K. asmens kodą).
Priteisti valstybei iš ieškovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,90 (šešių eurų 90 centų) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ( mokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų : Nr.24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, Nr.(duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr.(duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) AB „Citadele bankas“, įmokos kodas – 5660, mokant nurodyti mokėtojos E. B. asmens kodą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.