Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.6; 1.2.25.4.2.2; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2.

2025 m. lapkričio 12 d.

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Daivai Armalienei (nuotoliniu būdu),

nukentėjusiajai G. Č., nukentėjusiosios atstovui advokatui Mindaugui Normatui (nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. L., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvykus eismo įvykiui buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent 2024 m. liepos 26 d., apie 16.37 val., vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, išvažiuodama iš namo Nr. 39 kiemo į pagrindinį kelią ir sukdama į kairę pusę, pažeidė Kelių eismo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950), 9, 102 bei 177 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sudarė kliūtis kitų eismo dalyvių eismui, nedavė kelio pagrindiniu keliu iš kairės pusės važiuojančiam ir artėjančiam motociklui (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamam G. Č., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl dubens žiedo suardymo (abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžių, gaktinės sąvaržos trauminio plyšimo), dešinio stipinkaulio ir dešinio alkūnkaulio lūžių buvo sunkiai sutrikdyta G. Č. sveikata.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

G. L. teisiamajame posėdyje kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną išvažinėjo iš namų su dukra pasiimti sūnaus iš darželio. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) kiemo, išsukinėjo į pagrindinį kelią. Iš kur išvažiavo, iki pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės yra gal apie 50-60 metrų. Jos važiavimo greitis buvo 2-3 km/h, nes tik buvo pajudėjusi. Išvažiavus iš kiemo sustojo praleidinėti mašinų. Prie pagrindinės gatvės stabtelėjo, praleido kitus automobilius, kokius septynis. Automobilius praleido iš abiejų pusių, nes buvo intensyvus judėjimas. Iš šalutinio kelio pradėjo sukti į pagrindinį kelią, į kairę pusę. Buvo įsitikinus, kad nieko nėra, kad važiuoti saugu, bet taip nebuvo. Motociklu važiuojančios nukentėjusiosios nematė. Atsisukusi, pamatė motociklą, ir iškart buvo smūgis. Kai pamatė motociklą, jis jau buvo visiškai šalia. Motociklas atsitrenkė į kairįjį automobilio šoną, bet ne į vairuotojo dureles, o ten, kur yra briauna. Labiau į automobilio priekinę dalį, ne į galinę. Tarp kapoto ir durelių. Negali atsakyti, dėl kokių priežasčių nematė atvažiuojančio motociklo. Sutinka, kad išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio motociklo. Būtų praleidusi, jei būtų mačiusi jį artėjantį. Po smūgio atsegė vaikui diržą, išleido iš automobilio, išlipo pati. Nelabai atsimena tą momentą. Nukentėjusioji gulėjo ant jos automobilio priekinio stiklo, po to ant kapoto. Laikė galvą, kol atvyko greitoji pagalba. Nepamena, ar pamačiusi motociklą stabdė. Jei automobilis sustojo, tai tikriausiai taip. Su specialisto išvadomis dėl eismo įvykio mechanizmo ir nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų sutinka. Po eismo įvykio nukentėjusiajai vieną kartą skambino, norėdama atsiprašyti, po to išvyko pas vyrą į užsienį. Grįžusi norėjo aplankyti nukentėjusiąją, bet ji jautėsi ne kaip, susitikti nenorėjo. Nukentėjusiosios atsiprašė paskambinusi telefonu. Ji neatleido. Materialinės pagalbos po įvykio nukentėjusiajai neteikė. Blogai vertina savo veiksmus, galimai trūksta atidumo. Pateikė prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojas jos sutuoktinis. Su juo santykiai geri. Vyras dėl visko pergyvena – tiek dėl jos pačios, tiek dėl nukentėjusiosios. Daug apie tai kalbėjo, kad jai reikia būti atidesnei. Transporto priemones vairuoja apie 10 metų. Konkretų automobilį vairavo 4-5 metus. Automobilio savininkas yra (duomenys neskelbtini), jos valdytojas sutuoktinis D. L.. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) su sutuoktiniu. Turi du vaikus: dukrai už kelių dienų bus 9 metai, o sūnui bus 6 metai. Šiuo metu nedirba. Vaikai adaptuojasi mokykloje, todėl dažnai būna mokykloje su mažuoju vaiku. Eis mokytis (duomenys neskelbtini) kalbos. Jos nedarbas yra laikinas, paskui ieškosis darbo. Labai gailisi dėl to ką padarė.

Nukentėjusioji G. Č. teisiamojo posėdžio metu palaikė pateiktą civilinį ieškinį. Nurodė, kad draudimo bendrovė jai išmokėjo neturtinės žalos 16 500 eurų, ir turtinę žalą. Dėl turtinės žalos reikalavimo nereiškia, reiškia ieškinį dėl neturtinės žalos ir prašo priteisti 50 000 eurų. Tiek vertina savo būklę, išgyvenimus. Pabendravus su advokatu, nusprendė, kad tokia suma priimtina. Iki įvykio užsiiminėjo kultūrizmu, dalyvavo varžybose, individualiai sportavo su sporto treneriu, norėjo ir toliau sportuoti ir dalyvauti varžybose. Kultūrizmo varžybose paskutinį kartą dalyvavo 2021 metais. Buvo 12-ta klasė, nebuvo galimybių dar kitais metais dalyvauti varžybose, bet sportavo individualiai su treneriu. 2024 metais turėjo dalyvauti varžybose, bet po eismo įvykio nebegalėjo. Taip pat nebegali važinėti motociklais, nes turi riboti fizinį krūvį, saugoti dubenį. Nebegalės natūraliai pagimdyti, bus reikalingas cezario pjūvis. Profesionaliai nebegali sportuoti, nes norint pasiekti rezultatų reikia treniruotis su dideliais svoriais, o taip užsiimti nebegali. Sporto varžybos – jos hobis. Nuo 14 metų sportavo. Iš pradžių viena, paskui su asmeniniu treneriu, žiūrėjo ir mitybą. Tai sudarė didelę jos gyvenimo dalį. Norėjo dalyvauti varžybose. Po įvykio kreipėsi į gydytoją ir jis sakė vengti didelio fizinio krūvio, nekilnoti sunkių objektų. Kultūrizme ruošimasis reikalauja svorių kilnojimo, neužtenka kilnoti po porą kilogramų. Tai reikalauja didelio fizinio krūvio ir daug sporto, o dabar sportą turi riboti, nebegali tokiu tempu sportuoti, kaip anksčiau. Dirba (duomenys neskelbtini). Reikalingų darbe normatyvų išsilaikiusi nėra. Šiais metais nuo to yra atleista. Taip pat atleista nuo šaudymo ir nuo taktikos. Nedarbingume buvo 6-7 mėnesius. Nedarbingumo lygis dėl šio eismo įvykio nebuvo nustatytas. Ir dabar dar visiškai nėra atsigavusi: negali bėgioti, jaučia dubens skausmus, kirkšnyse jaučia skausmą pasukus koją. Reikia mankštintis. Gydytojas minėjo, kad reikia ir toliau sportuoti, visą gyvenimą sportuoti, kad nejaustų skausmų. Atsiranda nugaroje skausmai, ko anksčiau nebuvo. Dar pirštai neatsigavę, lankstant skauda riešą. Iki šiol jaučia traumos požymius. Gydytojų prognozės: liekamieji reiškiniai tikrai bus, nes metalų konstrukcijų niekas neišims, jos liks visam gyvenimui, jei organizmas neatmes. Negali pasakyti, kiek laiko užtruks atsistatymas. Birželio mėnesį buvo pas gydytoją, kuris operavo, daugiau pas gydytojus nesilankė. Dėl leidimo dirbti ir nešiotis ginklą nėra problemų, nes ji kairiarankė. Sužalotąją dešinę ranką ir toliau reikia mankštinti, neužtenka poros reabilitacijų, kad ranka pilnai atsigautų. Turėjo dvi reabilitacijas. Sportuoja namie, ir su treneriu sporto klube. Norėjo kreiptis dėl reabilitacijos, kur skiriama pareigūnams, bet šiais metais jau buvo išnaudojusi, todėl nebegalėjo. Lauks kitų metų, kad vėl galėtų kreiptis dėl reabilitacijos. Po patirtų sužalojimų darbo pobūdis nepasikeitė – ką dirbo prieš tai, dirba ir dabar. Norėjo pereiti į kitą skyrių, bet dar nėra baigusi studijų. Dėl galėjimo toliau dirbti buvo svarstoma, turėjo praeiti ekspertizę, chirurgas atsargiai žiūrėjo į jos patirtas traumas, įvertino visas reabilitacijas, kurias atliko. Įvertino, kad yra tinkama atlikti darbines funkcijas, kurias atlieka dabar. Dėl tinkamumo dirbti klausimą iškėlė VRM medicinos centre dirbantis chirurgas. Jis kreipėsi į medicinos centro pirmininką, jie abu svarstė, kokį sprendimą priimti toliau: komisuoti, ar palikti dirbti. Buvo iškilęs klausimas dėl tolimesnės jos karjeros iš medicininės pusės. Ją nukreipė pas pirmininką, su juo pasikalbėjo, jis nusprendė, kad yra tinkama dirbti ir toliau. Po patirtų traumų jos socialinis gyvenimas pasikeitė: nebegali važinėti motociklu, važiuojant mašina irgi žvalgosi, kad neišlįstų mašina iš šalutinio kelio. Stresas. Motociklu važinėdavo viena ir su draugais. Dabar nebegali važinėti motociklais, nes po dubens operacijos gydytojas tai griežtai uždraudė, nes dubuo sukabintas plokštelėmis ir sraigtais, turi vengti didesnių sumušimų ar smūgių dubens srityje, nes jei atšoktų implantas ir pataikytų į arteriją, tai gali būti pavojinga ir gyvybei. Dėl sporto: nebegali sportuoti tokiais tempais, kaip anksčiau – gali daryti tik mankštas, ir savo kūno svoriu, o ne su sunkiais svoriais. Lengvais svoriais kultūrizme pasiekti rezultatų negalima. Kaltinamoji jai vieną kartą skambino, atsiprašė. Nesutiko su ja susitikti, nes tuo momentu, kai ji skambino, gal pusantro mėnesio gulėjo ligoninėje infekcijos skyriuje, nes dubens srityje buvo atsiradusi infekcija, jautėsi blogai, per dieną po 4 kartus buvo leidžiami antibiotikai. Tokios būklės būdama nenorėjo jos matyti. Nepriėmė jos atsiprašymo, nes nebuvo atvykusi. Atsiprašė tik telefonu. Per visą laikotarpį nerašė žinučių, neklausė, kaip jai sekasi, neklausė, ar nereikia materialinės pagalbos. Gulėjo ligoninėje, nes buvo infekcija. Po trijų savaičių paleido namo. Skaudėjo dubens sritis, vaikščiojo tik su pagalba. Atsirado dubens srityje kaip pūlinys, kreipėsi į Mažeikių ligoninę. Patvirtino, kad tai infekcija. Nukreipė ten, kur ją anksčiau operavo. Kitą dieną nuvyko į Kauno klinikas, paguldė į ligoninę. Dar reikėjo operacijos, buvo poodinė infekcija, iš organizmo išvalė skysčius. Dar mėnesį buvo gydoma antibiotikais. Ją operavo gydytojas (duomenys neskelbtini). Suplanuotų operacijų kol kas nėra. Gydytojas, kuris operavo dešinę ranką, sakė, kad jei po visų reabilitacijų dar jaus, kad negali pilnai valdyti dešinės rankos, jei bus juntami kažkokie ribojimai, tai gali būti, kad reikės išimti varžtus ir metalus iš dešinės rankos, nes gali riboti judesius. Kartu su ieškiniu teikė MB (duomenys neskelbtini) pranešimą, kad ruošėsi varžyboms. MB (duomenys neskelbtini) – tai ne sporto klubas, kuriame ruošėsi. (duomenys neskelbtini) yra jos asmeninis treneris, jis yra „Gym+“ darbuotojas. Klubas, kuriame ruošėsi, buvo „VS Express“, kuris dabar pasikeitė į „Gym+“. Klubui mokėjo abonementinį mokestį. Pirmą kartą kai dalyvavo varžybose, priklausė (duomenys neskelbtini) klubui. 2022 ir 2023 metais varžybose nedalyvavo dėl mokslų. Mokėsi (duomenys neskelbtini). Ten sportuodavo, o grįžusi į (duomenys neskelbtini) toliau sportavo. Negalėjo dėl mokslų dalyvauti varžybose. Studijos truko metus laiko nuo 2022 metų rugsėjo iki 2023 metų liepos.

Liudytojas D. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad teikė prašymą teismui šioje baudžiamojoje byloje ir prašė atleisti G. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes yra atsakingas. Nori, kad ji atsakingiau vairuotų. Apie įvykį jam tapo žinoma tą pačią dieną. Tai pranešė pati žmona. Ji visą laiką atsakingai vairuoja. Čia buvo nelaimingas atsitikimas. Jie daug kalba apie tą įvykį. Žmona save kaltina dėl to įvykio. Kalbėjo, kad reikia atsakingiau vairuoti, ir geriau ilgiau pastovėti ir pažiūrėti. Jis transporto priemones vairuoja 8 metus. Dirba Lietuvos įmonėje, darbai (duomenys neskelbtini). Dirba su ekskavatoriumi. Visa šeima išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Sutuoktinė dabar vairuoti nebenori. Tačiau tenka vairuoti, kai vaikus reikia vežti į mokyklą, taip daro nenoriai. Jo nuomonė sutuoktinei yra svarbi, ir jos nuomonė jam svarbi. Turi galimybę daryti jai teigiamą įtaką. Teistas nėra. Administracine tvarka baustas gal prieš 12 metų, buvo neprisisegęs saugos diržo. Jei teismas taikytų laidavimą su užstatu, galėtų nebent mokėti dalimis, nes dabar yra vienas dirbantis, sunki situacija. Jei reikėtų, būtų pasiryžęs sumokėti užstatą.

Liudytojas D. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad atsimena, jo buvo dubens kaulų lūžiai. Jis toje srityje specializuojuosi, operuoja. Kaulai buvo sintezuoti ir atlikta operacija. Paaiškino, jog kuomet įvyksta dubens kaulų lūžiai ir atliekama, taip vadinama, sintezė, kai yra kaulai fiksuojami metalo konstrukcijomis, ir kai vyksta gimdymas, dubens kaulai plečiasi, o kai jie sufiksuoti metalo konstrukcijomis, tai metalo konstrukcijos neprasiplečia, ir, tiesiog pagal visas pasaulines rekomendacijas, gimdymas natūraliais gimdymo takais tampa kontraindikuotinas. Šiuo atveju metalo konstrukcijos paliekamos visam laikui. Metalo konstrukcijos yra šalinamos tiktai tam tikrais atvejais, kuomet būna infekcija. Konstrukcijos paliekamos visam laikui, nes jų pašalinimas tampa sudėtingesnis ir pavojingesnis nei palikimas. Dėl didelio fizinio krūvio: didelis fizinis krūvis vadinamas toks, kuris tenka dubens kaulams. Fizinis krūvis yra ribojamas. Dėl nukentėjusiajai atliktų operacijų, dėl kilusios komplikacijos, ir kokios gali būti pasekmės sveikatai dėl kilusios komplikacijos reikia remtis medicinine dokumentacija. Neprisimena kiekvieno paciento. Dėl gimdymo: dėl Cezario pjūvio atlikimo, ir ar dėl Cezario pjūvio galimos komplikacijos – to reikia klausti gydytojo ginekologo. Gimdymo ypatumus vertina ginekologai. Jis ortopedas traumatologas ir gali pasakyti tik tiek, kad natūraliais gimdymo takais pacientė nepagimdys, dubuo neišsiplės tiek, kad vaisius galėtų gimti. Dėl metalinių sutvirtinimų, ar jie gali sukelti pavojų sveikatai, pvz. einant slidžia danga ir nugriuvus: tai būtų mažos energijos trauma. Pavojų sukelti galėtų didelės energijos traumos, pvz. eismo įvykio metu, kritimas iš didelio aukščio ir panašiai. Dėl fizinės veiklos ir to, koks krūvis galimas: negalimas profesionalus sportas, didelė fizinė veikla. Gal pasakys pavyzdžiais: tarkim – motociklų sportas, jodinėjimas, didelių distancijų bėgimai, didelių svorių kilnojimas. Fitnesas negalimas, jei dirbama dideliais svoriais. Fizinė veikla kelių metų bėgyje gali būti atkurta. Nukentėjusiajai nerekomenduojama važinėti motociklu. Pakartotinos traumos gali baigtis negerai. Nerekomenduojama konkrečiai dėl patirtos traumos ir atliktos operacijos. Nukentėjusiosios būklė yra gerėjanti. Pacientė pas jį lankėsi, buvo daromos kontrolinės rentgenogramos. Nukentėjusiosios tolimesnis lankymasis pas jį nebūtinas, tik jei būtų kas ne taip. Kokių motociklininkų traumų būna daugiausiai – ar rankų, ar kojų, galvos, dubens – negali atsakyti.

Kaltinamosios G. L. kaltė padarius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jos pačios prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

nukentėjusiosios G. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2024 m. liepos 26 d., apie 16.30 val., jai priklausančiu motociklu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užsidėjusi šalmą važiavo (duomenys neskelbtini) mieste nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės, prieš posūkį ir iškart už jo esančią pėsčiųjų perėją prilėtino greitį. Važiuojant apie 30-40 km/ h greičiu, bet ne daugiau, tiesiai (duomenys neskelbtini) gatve, link (duomenys neskelbtini) gatvės, staiga jai iš dešinės pusės, iš daugiabučio kiemo, esančio netoli (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, sukdamas į kairę pusę ir nesustodamas išvažiavo tamsios spalvos (duomenys neskelbtini) markės automobilis, užblokuodamas jos eismo juostą. Bandė staigiai stabdyti, kad išvengti susidūrimo, tačiau motociklo sustabdyti jai nepavyko ir ji atsitrenkė į minėtą (duomenys neskelbtini) markės automobilį. Įvykus susidūrimui su automobiliu nuo smūgio ji nukrito nuo savo motociklo ant (duomenys neskelbtini) automobilio priekinio lango stiklo. Po susidūrimo prie jos pribėgo jai iš paskos automobiliu važiavęs jos draugas L. J., kuris paklausė, ką jai skauda. Jam atsakė, kad negali pajudinti kojų ir dar skauda dešinę ranką. Matė, kad iš (duomenys neskelbtini) automobilio keleivio pusės išlipo automobilį vairavusi moteris, nes, kaip suprato, moteris pro vairuotojo pusės dureles iš automobilio išlipti negalėjo, nes jos nuo smūgio buvo įlinkusios. Kažkas iš aplinkinių žmonių iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Iki pat atvykstant medikams ji buvo ant automobilio kapoto, nes negalėjo pajudinti kojų. Atvykę medikai ją iškart su greitąja iš eismo įvykio vietos nuvežė į Šiaulių ligoninę, kurioje ji buvo stebima keletą dienų reanimacijoje, o paskui buvo išvežta tolimesniam gydymui ir operacijai į Kauno klinikas. Kauno klinikose jai buvo atliktos dvi gaktikaulio ir viena stipinkaulio operacija. Dėl komplikacijų iš Kauno klinikų buvo galutinai išleista tik 2024 m. rugsėjo 20 d. Civilinį ieškinį pateiks bylos eigoje (t. 1, b. l. 80-86);

liudytojo L. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2024 m. liepos 26 d., apie 16.30 val., su drauge G. susitikę prekybos centro (duomenys neskelbtini) aikštelėje, kur jis atvyko savo automobiliu (duomenys neskelbtini) o G. atvažiavo motociklu (duomenys neskelbtini), nutarė nuvažiuoti iki jo namų Taikos gatvėje, kad G. galėtų pasidėti motociklą. Išvažiavus iš prekybos centro (duomenys neskelbtini) aikštelės G. motociklu važiavo pirma, o jis važiavo jai iš paskos automobiliu išlaikydamas saugų kelių metrų atstumą. Abiem važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės apie 30-40 km/ h greičiu, tiesiai (duomenys neskelbtini) gatve, staiga pamatė, kad G. vairuojamas motociklas susidūrė su iš dešinės pusės, iš daugiabučio, išsukančiu tamsios spalvos (duomenys neskelbtini) markės automobiliu. Sustojęs ir išlipęs iš automobilio nubėgo prie G., kuri nukritusi nuo savo motociklo gulėjo ant moters vairuoto (duomenys neskelbtini) automobilio priekinio lango stiklo. Pribėgęs prie G. stengėsi ją raminti, kad viskas bus gerai ir tuo pačiu metu paprašė (duomenys neskelbtini) automobilyje sėdinčios moters iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Greitąją medicinos pagalbą iškvietė netoli buvę pašaliniai asmenys. Po kelių sekundžių pamatė avarijos kaltininkę jau išlipusią iš automobilio. Atvykus medikams G. iš eismo įvykio vietos buvo nugabenta tiesiai į Šiaulių ligoninę, kur po kelių dienų tolimesniam gydymui ir operacijai išvežta į Kauno klinikas (t. 1, b. l. 109-112);

liudytojos Romanos M. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, 2024 m. liepos 26 d., apie 16.30 val., ji buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), ir savo namų balkone, kurio langai yra nukreipti į (duomenys neskelbtini) gatvę, laistė auginamus pomidorus. Būdama balkone pamatė (duomenys neskelbtini) gatve nuo M. D. gatvės pusės, link (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatvės, pro jos namą važiuojančią motociklininkę. Atkreipė į ją dėmesį, nes atrodė graži, jauna, plaukai buvo šviesūs. (duomenys neskelbtini) g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja, prie kurios motociklininkė sustojo, praleido pro nereguliuojamą pėsčiųjų perėją einančius pėsčiuosius ir pradėjo važiuoti. Jai pasirodė, kad mergina ėmė labai staigiai greitinti greitį ir, pavažiavusi apie 100 metrų, susidūrė su iš kiemo į (duomenys neskelbtini) gatvę, į kairę pusę, sukančiu juodos spalvos automobiliu. Susidūrimo metu balkono langą buvo atsidariusi ir gerai girdėjo bei matė patį transporto priemonių susidūrimo momentą. Buvo didelis smūgis. Pačios motociklininkės smūgio metu gerai nematė, nes ją užstojo pakelėje augantys medžiai. Po šio eismo įvykio ji persirengė ir nuėjo į eismo įvykio vietą, kur pastebėjo, kad juodos spalvos automobilio vairuotoja yra jos pažįstama ir tolima giminaitė G. (t. 1, b. l. 104-106);

2024 m. liepos 26 d. ROIK Nr. 0124000460321 pranešimu apie tai, kad partrenkė a/m (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) moterį su motociklu a/m (duomenys neskelbtini) v/n ? Moteris iki 30 metų ant kapoto. Pravažiuojanti pranešė, laukia tarnybų (t.1, b. l. 13-14);

2024 m. liepos 26 d. pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl įvykio, kuriame nurodyta, kad 2024 m. liepos 26 d. 16.37 val., buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 39, automobilio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja partrenkė moterį, kuri vairavo motociklą (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Moteris iki 30 metų guli ant kapoto. 16.41 val. atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad vairuotoja G. L., vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), išvažiuodama iš kiemo ir sukdama į kairę pusę, nepraleido pagrindiniu keliu iš kairės kelio pusės atvažiuojančios motociklininkės G. Č., kuri vairavo motociklą (duomenys neskelbtini), ir į ją atsitrenkė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės ir nukentėjo motociklo vairuotoja G. Č.. Atvykus ji gulėjo ant automobilio (duomenys neskelbtini) variklio dangčio su motociklininko šalmu ir negalėjo pajudėti. Atvykę medikai skubiai merginai suteikė medicininę pagalbą ir nedelsdami ją išgabeno. Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja G. L. buvo blaivi, ji nurodė, kad nenukentėjo ir medikų pagalba jai nėra reikalinga. Eismo įvykio metu G. Č. automobiliu iš paskos važiavęs jos draugas L. J. nurodė, kad važiuodamas iš galo matė, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja važiuodama iš kiemo nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios motociklu G. Č., kuri po smūgio pakilo ir vertėsi. Taip pat pro savo namų langą šį eismo įvykį matė R. M. U. (t. 1, b. l. 15-16);

2024 m. liepos 26 d.-2024 m. rugpjūčio 2 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos schema ir fotolentele, kuriuose užfiksuota, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta yra asfaltuota (duomenys neskelbtini), ties išvažiavimu iš daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo, (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros kryptis yra nuo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) kryptimi. Atvira vietovė (duomenys neskelbtini) dešinėje yra pavieniai medžiai. Šiame gatvės ruože leistinas greitis yra 50 km/h. Automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) motociklo (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir kitų objektų padėtis, išmatavimai gatvės atžvilgiu yra užfiksuoti nuotraukose (žr. nuotr. 1-9) ir kelių eismo įvykio schemoje, naudojant bazinės linijos matavimo metodą. Bazinės linijos X0 taškas, kurio koordinatės yra (duomenys neskelbtini), pažymėtas ties (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies dešinėje esančio šaligatvio bortelio, 8,61 m atstumu nuo kanalizacijos šulinio dangčio centro esančio išvažiavime iš namo kiemo ir 9,30 m atstumu nuo kanalizacijos šulinio dangčio centro esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje. Bazinės linijos – koordinačių X ašis pratęsta pagal gatvės dešinės pusės važiuojamosios dalies kraštą, (duomenys neskelbtini) kryptimi. Bazinės linijos ilgis yra 15,48 m. Koordinačių ašies „-„ zona yra gatvės dalis į dešinę nuo bazinės linijos, „+“ zona yra gatvės dalis į kairę nuo bazinės linijos. Schemoje skaičiais pažymėta pagrindinių objektų ir pėdsakų išsidėstymas įvykio vietoje (žr. schemą). Ant gatvės važiuojamosios dalies yra šalmo stiklas, pažymėtas Nr. 1 (žr. nuotr. 10, 11). Gatvės dešinėje, ant pievos, yra žalios spalvos detalė, pažymėta Nr. 2 (žr. nuotr. 12, 13). Ant išvažiavimo iš kiemo yra juodos spalvos detalė, pažymėta Nr. 3 (žr. nuotr. 14- 17). Gatvės važiuojamojoje dalyje yra automobilis ir motociklas (žr. nuotr. 18-21). Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažymėtas raide ,,A“, automobilio priekinio, kairės pusės rato ašis ,,A.1“, galinio, kairės pusės rato ašis ,,A.2“. Motociklas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažymėtas raide ,,B“, motociklo priekinio rato ašis ,,B.1“, galinio, rato ašis ,,B.2“. Ant motociklo priekinės dalies yra juodos spalvos šalmas, be stiklo (t. 1, b. l. 20-37);

2024 m. spalio 8 d./2024 m. spalio 15 d. Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad G. Č. nustatyti sužalojimai: abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžiai, gaktinės sąvaržos trauminis plyšimas, dešinio stipinkaulio ir dešinio alkūnkaulio lūžiai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku kontaktuojant su kietais bukais paviršiais ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje; dėl dubens žiedo suardymo (abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžių, bei gaktinės sąvaržos trauminio plyšimo) G. Č. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 175-176);

2025 m. kovo 25 d. Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11Š-246(24), kurioje konstatuota, kad techniniu požiūriu pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojos G. L. veiksmai, – įvažiuodama į (duomenys neskelbtini) gatvę iš šalia jos esančio išvažiavimo iš kiemo, nedavė kelio šia gatve tiesiai važiavusiam motociklui (duomenys neskelbtini), vairuojamam G. Č., dėl to su juo susidūrė. Motociklo (duomenys neskelbtini) greitis susidūrimo su automobiliu (duomenys neskelbtini) XD metu buvo, tikėtina, apie 42 km/h. Eismo įvykio vietoje užfiksuoti duomenys rodo, kad prieš pat eismo įvykį automobilis užstabdytas ir jo greitis susidūrimo su motociklu (duomenys neskelbtini) buvo tikėtinas apie 2 km/h (t. 1, b. l. 188-199).

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame BK straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus) ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.

BK 281 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma (BK 281 straipsnio 7 dalis), t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą ir numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstamų padarinių. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2011, 2K-375/2014, 2K-204-895/2018, 2K-7-117-511/2024).???

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad G. L. išvažiuodama iš daugiabučio gyvenamojo namo kiemo į pagrindinį kelią – (duomenys neskelbtini), ir sukdama į kairę pusę nedavė kelio pagrindiniu keliu iš kairės pusės važiuojančiam ir artėjančiam motociklui (duomenys neskelbtini) vairuojamam G. Č., dėl ko dvi transporto priemonės susidūrė. Eismo įvykio metu motociklo vairuotojai dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta jos sveikata.

Kelių eismo taisyklių 102 punktas numato, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms); 177 punkte nurodyta, kad transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš gyvenamosios zonos, privalo duoti kelią juo artėjančioms transporto priemonėms, taip pat pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jis kerta.

Byloje esančioje specialistų išvadoje konstatuota, kad eismo įvykio vietoje užfiksuoti duomenys rodo, kad prieš pat eismo įvykį automobilis buvo užstabdytas, tai patvirtina įvykio vietoje fiksuotas automobilio (duomenys neskelbtini) stabdymo kelias. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodoma, kad eismo įvykio vietos nuotraukose užfiksuoti duomenys rodo, kad artėjant link susidūrimo vietos automobilis (duomenys neskelbtini) buvo stabdomas ir užstabdytas iki susidūrimo vietos judėjo apie 1,50 m atstumą; apskaičiavus automobilio važiavimo greitį prieš stabdymą buvo nustatyta, kad prieš pat stabdymą automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja G. L. važiavo, tikėtina, apie 21 km/h greičiu ir atsižvelgiant į padarytus modeliavimo ir skaičiavimo rezultatus, buvo padaryta išvada, kad vairuotoja G. L. nebuvo sustojusi prieš pat važiuojamųjų dalių sankirtą. Įvykio vietos apžiūros metu fiksuoti duomenys, specialisto išvadoje pateikti skaičiavimai ir vertinimai rodo, kad vairuotoja G. L. išvažiuodama iš gyvenamojo namo kiemo į pagrindinį kelią, nesustojo ir neįsitikino, kad yra saugu išvažiuoti į pagrindinį kelią, sudarė kliūtį kitų eismo dalyvių eismui, nedavė kelio pagrindiniu keliu iš kairės pusės važiuojančiam ir artėjančiam motociklui, dėl ko įvyko transporto priemonių susidūrimas. Specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad techniniu požiūriu pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojos G. L. veiksmai – įvažiuodama į (duomenys neskelbtini) gatvę iš šalia jos esančio išvažiavimo iš kiemo, nedavė kelio šia gatve tiesiai važiavusiam motociklui (duomenys neskelbtini), vairuojamam G. Č., dėl to su juo susidūrė. Teismo posėdžio metu G. L. nurodė, kad nematė atvažiuojančio motociklo, pamatė motociklą, jis jau buvo visiškai šalia; patvirtino, kad vairuoja apie dešimt metų, todėl teismo vertinimu, G. L. kaip patyrusi vairuotoja galėjo ir turėjo numatyti, kad pakankamai judria (duomenys neskelbtini) gali važiuoti kitos transporto priemonės ir privalėjo įsitikinti, kad įvažiuojant į pagrindinį kelią ir sukant į kairę pusę yra saugu tai daryti.

Visuma nustatytų aplinkybių suponuoja išvadą, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo ir padarinių atsiradimo priežastis buvo būtent kaltinamosios G. L. padaryti KET 9, 102 ir 177 punktų reikalavimų pažeidimai. Byloje nustatyta, kad G. L., vairuodama transporto priemonę ir įvažiuodama į (duomenys neskelbtini) gatvę iš šalia jos esančio išvažiavimo iš kiemo, nedavė kelio šia gatve tiesiai važiavusiam motociklui (duomenys neskelbtini), vairuojamam G. Č., dėl to su juo susidūrė, po ko motociklo vairuotoja užkrito ant automobilio priekinės dalies ir patyrė kūno sužalojimus – dubens žiedo suardymą (abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžius, gaktinės sąvaržos trauminio plyšimą), dešinio stipinkaulio ir dešinio alkūnkaulio lūžius, dėl kurių buvo sunkiai sutrikdyta jos sveikata. Kaltinamosios G. L. nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi ji vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios G. Č. sveikata.

Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo/neskyrimo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji, jos gynėja, laiduotojas prašė atleisti kaltinamąją G. L. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

Byloje yra pateiktas tiek kaltinamosios gynėjos, tiek laiduotojo D. L. 2025 m. birželio 25 d. prašymai atleisti G. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (t. 3, b. l. 69-70, 71).

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 4 dalyje esančias sąlygas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą – privalo, spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8, 9 dalys).To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Kaltinamoji G. L. yra kaltinama vieno neatsargaus nusikaltimo padarymu, byloje gautas kaltinamosios sutuoktinio prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės. G. L. yra neteista, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiosios. Byloje nėra duomenų apie G. L. pradėtus kitus ikiteisminius tyrimus (t. 2, b. l. 84), iki nusikalstamos veikos padarymo, per penkerių metų laikotarpį administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus nebausta (t. 2, b. l. 82). Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) pareigose, darbdavio charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 80; t. 3, b. l. 72), studijavo (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 151), turi du mažamečius vaikus (t. 3, b. l. 73, 76). Tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų.

Būti laiduotoju byloje pateikęs prašymą D. L. yra kaltinamosios sutuoktinis. D. L., kuri siekia būti laiduotoju yra neteistas (t. 3, b. l. 74), baustas vieną kartą administracine tvarka už smulkų kelių eismo taisyklių pažeidimą, nuobauda negaliojanti ( t. 3, b. l. 74A-75), yra dirbantis užsienyje. Iš D. L. paaiškinimų matyti, kad sutuoktiniai pasitiki vienas kitu ir palaiko vienas kitą, juos sieja labai artimi santykiai, jis gali įtakoti sutuoktinės elgesį, patarti, gali daryti teigiamą įtaką G. L. elgesiui. Teigė, jog tokie įvykiai daugiau nepasikartos. Iš bylos duomenų matyti, kad santuokoje yra devynerius metus, augina du mažamečius vaikus. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamoji G. L. su vaikais išvyko gyventi pas sutuoktinį D. L. į užsienį, šiuo metu šeima gyvena kartu. D. L. teismui sudarė įspūdį asmens, turinčio atsakingą požiūrį į gyvenimo vertybes bei galinčio daryti teigiamą įtaką G. L. elgesiui.

Šios aplinkybės rodo, kad byloje yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, suponuojančios pagrindą atleisti G. L. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą, lygų įstatyme numatytam laidavimo termino minimumui, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Teismo nuomone, pats baudžiamasis procesas, po įvykio patirti nepatogumai ir padarytos išvados turės kaltinamajai pakankamą auklėjamąjį poveikį, leis jai kritiškai vertinti savo veiksmus ir paskatins ją ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Visų pirma, teismo išreikštas pasitikėjimas ir atleidimas yra sąlyginis ir jei asmuo nesilaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, sprendžiama dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Antra, asmuo padaręs šiurkštų teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Baudžiamojo poveikio priemonės atlieka nubaudimo ir prevencinę funkciją, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Be kita ko, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) skyrimo klausimą atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji G. L. nusikalstamą veiką padarė būdama blaivi, tačiau nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, pažeidė trijuose Kelių eismo taisyklių punktuose numatytus bendro pobūdžio reikalavimus. Nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi jei būtų ėmusi visų būtinųjų atsargumo priemonių, būtų buvusi galimybė išvengti eismo įvykio. Tačiau vien aplinkybė, kad G. L. nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones, negali būti ir nėra absoliutus pagrindas taikyti jam draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. G. L. turi ilgametį vairavimo stažą (apie 10 metų), neturi jokių administracinių nuobaudų. Byloje nustatyta, eismo įvykio metu G. L. neviršijo leistino greičio, buvo blaivi, nevengė atsakomybės ir nepasišalino iš eismo įvykio vietos, padėjo po įvykio nukentėjusiajai. Nagrinėjamu atveju G. L. nusikalstamą veiką padarė dėl nepakankamo atidumo ir pastabumo. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad G. L. šiuo metu gyvendama užsienyje turi vežioti mažamečius vaikus į ugdymo įstaigas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti taikomas specialiosios teisės atėmimas, todėl jis netaikytinas.

Užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra visiškas atleidimas už padarytą nusikalstamą veiką, G. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 30 MGL, t. y. 1500 Eur, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Kaltinamajai nustatytinas šešių mėnesių, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, terminas savanoriškai sumokėti paskirtą įmoką.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai G. L. kardomosios priemonės nebuvo paskirtos.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Nukentėjusioji G. Č. pareiškė civilinį ieškinį kaltinamosios G. L. transporto priemonės privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu apdraudusiai draudimo bendrovei ADB „Gjensidige“, be išmokėtos 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo sumos, 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (iš viso 65 000 eurų) bei prašo priteisti patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (t. 3, b. l. 1–6).

Pagal CK 6.254 straipsnio nuostatas įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo eismo įvykį sukėlė G. L., įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje ADB „Gjensidige“, minėta bendrovė įvykį pripažino draudžiamuoju. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju už kaltinamosios padarytą žalą nukentėjusiajai materialiai atsakinga laikytina būtent draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ iki tokios ribos (sumos), kokią numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatos (toliau –TPVCAPDĮ), galiojusios eismo įvykio metu.

TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 300 000 eurų dėl žalos turtui.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Pažymėtina, kad atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Nors pagal formuojamą teismų praktiką, kelių eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o retais atvejais ši suma viršijama (paprastai iki 60 000 eurų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017; 2K-70-458/2020; 2K-41-303/2020; 2K-190-303/2022; 2K-104-697/2023), tačiau kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant ir aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019, 2K-235-628/2020).

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji G. Č. civiliniame ieškinyje grįsdama aplinkybes dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodo, jog dėl G. L. sukelto eismo įvykio patyrė begalinį skausmą, po atliktų trijų operacijų lydėjo dideli skausmai, ji negalėjo atsistoti, atsisėsti bei valdyti dešinės rankos, o gulėdama lovoje pati negalėjo net pasiversti, pati negalėjo vaikščioti, reikėjo naudotis vaikštyne, ramentais ir artimųjų pagalba. Sveikatos sutrikdymo pasekmės liks visam gyvenimui, neigiamai atsilieps tiek psichologinei būsenai, tiek socialiniam gyvenimui. Jai operuotas dešinės rankos stipinkaulis, kuris buvo sutvirtintas metaline plokštele ir sraigtais, atlikta gaktikaulio šakų ir sąvaržos operacija plokštelėmis ir sraigtais, taip pat atlikta operacija dėl kilusių infekcinių komplikacijų. Išliko problemų vaikščioti, prasidėdavo skausmai dubens srityje, jausdavo skausmą kirkšnyse. Dėl atliktos dubens fiksacijos metalo konstrukcijomis, ji nebegalės natūraliai gimdyti. Turi vengti didelio fizinio krūvio, kas reiškia, kad nebegalės profesionaliai sportuoti, nors iki tol ji lankė „fitnes“ sporto treniruotėse, dalyvavo varžybose, užėmė trečią vietą. Nurodoma, jog gydantis gydytojas jai griežtai rekomendavo nebevažinėti motociklu, nes po operacijų yra per didelė rizika, būtina saugoti dubenį, nes koks nors didesnis sutrenkimas turės didelių komplikacijų. Dėl būtino gydymo viešojoje įstaigoje Respublikinės Klaipėdos ligoninės Palangos reabilitacijos filiale, ji praleido SMK Aukštojoje mokykloje, kurioje ji studijuoja, vykusią mokomąją profesinės veiklos praktiką, kurią, ji turėjo atlikinėti vėliau, po gydymo pabaigos. Be to, ryškėja liekamieji reiškiniai, jaučia, kad dešinė koja yra silpnesnė už kairę. Nurodoma, jog nuo 2024 m. spalio 21 d. iki 2024 m. lapkričio 9 d. vyko į reabilitaciją, tačiau nepadėjo, pilnai valdyti dešinės rankos vis tiek negalėjo, ypač riešo judesiai išliko riboti, taip pat išliko skausmai dubens srityje vaikštant, skausmas kirkšnyse. Kadangi reabilitacija nepadėjo, kreipėsi į Vilniaus VRM medicinos centrą, kurioje jai buvo paskirtas reabilitacijos kursas nuo 2025 m. sausio 20 d. iki 2025 m. vasario 4 d. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji G. Č. palaikė savo civilinį ieškinį.

Draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ prašė nukentėjusiosios ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti. Atsiliepime į ieškinį ir rašytiniuose paaiškinimuose draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ nurodė, jog nukentėjusiajai atlygino turtinę žalą: už šalmą, pirštines, marškinėlius, kelnes ir batus – 417,50 eurų, gydymo išlaidoms padengti – 380,38 eurų, kelionių išlaidoms į/iš gydymo įstaigą atlyginti –140,53 eurų, už sugadintą motociklą – 6 075 eurus, negautoms pajamoms laikinojo nedarbingumo laikotarpiu – 1 754,92 eurus, ir neturtinę žalą – 16 500 eurus. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra dokumentų ar duomenų apie nepataisomus ir visam gyvenimui išliksiančius padarinius, kai asmuo pats nebegali savimi pasirūpinti, yra priklausomas nuo kitų pagalbos, nėra duomenų, jog buvo ar galėtų būti nustatytas netektas darbingumas, nagrinėjamu atveju dėl eismo įvykio nukentėjusiajai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau ji neprarado darbingumo. Dokumentų, kurie pagrįstų, kad nukentėjusioji iki eismo įvykio – 2024 m. liepos 26 d., lankė sporto klubą, ruošėsi varžyboms ir dėl sužalojimų nebegali tęsti šios veiklos, nėra, o nukentėjusiosios pateiktas 2021 m. spalio 17 d. diplomas „Lietuvos kultūrizmo, fitneso, bikini ir „fit model“ atviroji taurė“, įrodo tik tai, kad ji 2021 m. aktyviai sportavo, dalyvavo varžybose, tačiau objektyvių duomenų apie jos sportinę veiklą iki eismo įvykio, į bylą nepateikta. Pažymėjo, jog nors ginčo atveju, duomenų, jog nukentėjusiajai būtų nustatytas dalyvumas byloje nėra, tačiau nepaisant to, draudimo bendrovės nukentėjusiajai išmokėta suma neturtinei žalai atlyginti – 16 500 eurų, gerokai viršija teismų praktikoje tokiais atvejais priteisiamas sumas, įvertinus makroekonominius šalies rodiklius bei padidėjusią infliaciją.

Teismas įvertinęs bylos duomenis, civiliniame ieškinyje nurodomas aplinkybes ir jų pagrįstumą, sutinka su nukentėjusiosios teiginiais, kad dėl kaltinamosios G. L. nusikalstamų veiksmų – neatsargiai sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta G. Č. sveikata, pastaroji patyrė fizinius kūno sužalojimus, patyrė ir patiria fizinį skausmą, buvo priversta ilgai gydytis, sukelti kiti neigiami psichologiniai padariniai, nurodomi civiliniame ieškinyje, todėl nukentėjusioji G. Č. neabejotinai patyrė neturtinę žalą ir turi teisę į jos atlyginimą.

Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiosios G. Č. naudai, teismas įvertina tai, jog G. Č. dėl kaltinamosios neatsargiai sukelto eismo įvykio buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, padarant kaltinime ir specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 106–108) nurodytus kūno sužalojimus, neabejotina, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė ir patiria fizinius skausmus, todėl turėjo vartoti vaistus, nukentėjusioji dėl patirtų traumų eismo įvykio metu gydėsi ilgą laiką, jai buvo atliktos operacijos. Taigi, paminėtos aplinkybės didina priteistinos žalos dydį. Kartu teismas įvertina tai, jog dėl įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, nukentėjusiosios sveikatai liko ir kitų liekamųjų reiškinių. Be kita ko, neabejotinai nukentėjusioji patyrė ir psichologinę žalą – neigiamus dvasinius išgyvenimus dėl eismo įvykio padarinių, nukentėjusioji turėjo lankytis įvairiose gydymo įstaigose, vėliau teisme ir duoti ten parodymus, taip neabejotinai patiriant papildomą traumuojamąjį poveikį, tačiau, nagrinėjamos bylos kontekste, teismas vis tik atkreipia dėmesį, kad civilinio ieškinio 2.6 ir 2.7 punktuose minimos ir teismo posėdžio metu akcentuojamos baudžiamosios bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-530-468/2025), kuomet nukentėjusiajam priteista 80 100 eurų neturtinė žala, iš esmės skiriasi, nes eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo – nepilnametis vaikas, liko neįgalus (juda tik su neįgaliojo vėžimėliu, jį naktimis reikia vartyti, nes kitaip atsiranda pragulos ir kt.), o nukentėjusioji G. Č., būdama (duomenys neskelbtini) ir dirbdama (duomenys neskelbtini), net ir po patirtų neabejotinai sunkių sužalojimų, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisijos, visgi, nebuvo pripažinta netinkama vidaus tarnybai pagal sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I – II skiltis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes didinančias bei mažinančias priteistinos žalos dydį, į jau anksčiau minėtas aplinkybes, vertinant priteistinos žalos dydį šalies ekonominės padėties kontekste, bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, spręstina, kad nukentėjusiosios patirta neturinė žala sudaro 18 000 Eur, todėl įvertinus tai, kad draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ jau yra atlyginusi G. Č. 16 500 Eur dydžio neturtinę žalą, nukentėjusiosios ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas iš dalies ir iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ nukentėjusiosios G. Č. naudai priteistina 1 500 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti, kadangi teismo vertinimu būtent tokio dydžio suma yra pakankama ir teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų.

Nukentėjusiosios G. Č. atstovas prašė priteisti nukentėjusiosios turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Byloje pateikti kvitai, pagrindžiantys, jog atstovavimo išlaidas sudaro 2000 Eur (t. 3, b. l. 173-175). Atsižvelgiant į nukentėjusiosios atstovo atliktus procesinius veiksmus, dalyvavimą ikiteisminio tyrimo metu, civilinio ieškinio surašymą, dalyvavimą teisiamuosiuose posėdžiuose, teismas sprendžia, kad jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl 2000 Eur suma priteistina iš kaltinamosios G. L. nukentėjusiajai G. Č. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Daiktais, turinčiais įrodomosios reikšmės, tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme, kurie vis dar saugomi, pripažintini:

automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nutarimu grąžintas UAB Mogo įgaliotam atstovui (t. 1, b. l. 153-157), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas UAB Mogo;

motociklas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nutarimu grąžintas G. Č. (t. 1, b. l. 158-162), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas G. Č.;

šalmas ir šalmo stiklas, saugomi PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini G. Č.; G. Č. per tris mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatsiėmus šalmo ir šalmo stiklo, šie sunaikinti;

3 DVD laikmenos su įvykio vietos ir transporto priemonių fotonuotraukomis (t. 1 bylos viršelis) ir 4 CD laikmenos su posėdžių vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini byloje, kaip bylos medžiaga.

BPK 103 straipsnio 6 dalis numato, jog proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Telšių apskrities vyriausiasis komisariatas patyrė išlaidas: už transporto priemonių BMW valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir motociklo (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transportavimą – 80 Eur (t. 1, b. l. 139-152), šios išlaidas pripažintinos proceso išlaidomis ir vadovaujantis BPK 105 straipsniu priteistinos iš G. L. Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

G. L. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisinės pasekmės (BK 40 straipsnio 8-9 dalys).

G. L. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 105, 106, 109, 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 3, 6 ir 7 dalimis, 432 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. L., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojo D. L. atsakomybei, vienerių metų terminui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu paskirti G. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL (1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nustatyti G. L. šešių mėnesių, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, terminą savanoriškai sumokėti paskirtą įmoką.

Nukentėjusiosios G. Č. ieškinį ADB „Gjensidige“ dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš ADB „Gjensidige“ 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos G. Č..

Priteisti iš G. L. nukentėjusiajai G. Č. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) už advokato teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nutarimu grąžintą UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti UAB (duomenys neskelbtini) žinioje;

motociklą (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nutarimu grąžintą G. Č., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti G. Č.;

šalmą ir šalmo stiklą, saugomus PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti G. Č.; G. Č. per tris mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatsiėmus šalmo ir šalmo stiklo, juos sunaikinti;

3 DVD laikmenas su įvykio vietos ir transporto priemonių fotonuotraukomis ir 4 CD laikmenas su posėdžių vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje, kaip bylos medžiagą.

Pripažinti proceso išlaidomis: išlaidas už transporto priemonių BMW valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir motociklo (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transportavimą – 80 Eur, ir priteisti iš G. L. Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) proceso išlaidų.

Išaiškinti G. L., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdžius teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti G. L., kad įmoka mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr.: LT144040063610000390, gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955, mokėjimo paskirtis: Vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą). Savanoriškai nesumokėjus įmokos, ji bus išieškoma priverstinai.

Išaiškinti G. L., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti laiduotojui D. L., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.