- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-04
- Bylos Nr.
- 1A-530-468/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36082-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė, Rasa Paužaitė
- Nukentėjusysis
- A. Ž.
- Civilinis atsakovas
- ADB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Rimantas Aliukonis, Marius Barisevičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Paužaitės,
asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta A. R. bei jo gynėjui advokatui Rimantui Aliukoniui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-07-17 nuosprendžio, kuriuo A. R., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos E. R. atsakomybei, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla nutraukta.
Iš draudimo bendrovės ABD „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje nukentėjusiosios A. Ž. naudai priteista 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pripažinta nukentėjusiosios A. Ž. teisė į civilinio ieškinio dalies patenkinimą dėl turtinės žalos, susijusios su negautomis pajamomis, atlyginimo, perduodant klausimą spręsti civilinio proceso tvarka. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos nutrauktas.
Iš A. R. nukentėjusiosios A. Ž. naudai priteista 5 881 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. R. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis 2023-09-19, apie 8.38 val., Vilniuje, vairuojamu motinai E. R. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus, numatančius, kad „sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas <...>“, buvo neatidus ir neatsargus, išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į kairę, įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini), nepraleido jo atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę, į dviračio taką įvažiavusios ir per dviračio taką važiavusios dviračio vairuotojos A. Ž., ją partrenkė bei sužalojo. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta dviračio vairuotojos A. Ž. sveikata.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji A. Ž. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-07-17 nuosprendį ir: 1. priteisti iš draudimo bendrovės 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 2. iš nuteistojo A. R. priteisti atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
2.1. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį ir taip pažeidė įstatymo reikalavimus bei teismų praktiką. Nukentėjusiosios manymu pirmosios instancijos teismui jos ieškinio reikalavimą patenkinus iš dalies ir priteisus papildomus 3 000 Eur, priimtas neteisingas sprendimas.
2.2. Aptariant teismų praktiką dėl neturtinės žalos nustatymo ir cituojant 2025-05-27 teismo ekspertizės aktą nurodoma, kad dėl eismo įvykio nukentėjusiajai nustatyti šie liekamieji reiškiniai: stuburo judesių apribojimai dėl pasilenkimo ir ištiesimo apribojimų, vertinami kaip žymaus laipsnio funkcijos pažeidimas, atitinkantis 30 procentų bendrojo darbingumo netekimą; šoninių lenkimo judesių, nežymaus laipsnio apribojimas bei funkcijos pažeidimas, atitinkantys 15 procentų bendrojo darbingumo netekimą; kairio peties sąnario bendras judesių apribojimas vertinamas kaip neryški peties sąnario kontraktūra, tai yra lengvo laipsnio funkcijos pažeidimai, atitinkantys 20 procentų bendro darbingumo netekimą. Šie liekamieji reiškiniai turi įtakos kasdieniam nukentėjusiosios asmeniniam ir darbiniam gyvenimui, potencialui ir patrauklumui darbo rinkoje, dėl ko jai taip pat nustatytas 55 procentų netektas bazinio dalyvumo lygis. Nukentėjusiosios manymu skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas šių liekamųjų reiškinių tinkamai neįvertino.
2.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ilgo gydymo laikotarpio, trukusio 204 dienas, bei to, kad gydymas yra tęsiamas, 2025 m. rugpjūčio mėnesį yra suplanuotas vizitas dėl papildomos operacijos pašalinant stuburo lūžį fiksuojančias plokštes. Dėl to yra tikėtinas ilgas gydymo ir reabilitacijos laikotarpis. Be to, nuosprendžiu liko neįvertinti ir kiti liekamieji reiškiniai, akivaizdus randas stuburo srityje bei kūno asimetrija, o po planuojamos operacijos taip pat liks randas. Pažymi, kad dėl sužalojimų pakito nukentėjusiosios eisena, atsirado šlubčiojimas, dėl ko ji patiria dvasinius išgyvenimus ir nepatogumą ir jaučia kompleksus. Aptariant sveikatos sutrikdymo padarinius nukentėjusio nurodo, kad eismo įvykio metu ji buvo darbinga, sveika, 32 metų amžiaus, tačiau šiuo metu jos kasdienis gyvenimas ir judesiai yra apsunkinti, o dėl netekto dalyvumo lygio yra nustatyta eilė darbinės veiklos apribojimų.
2.4. Teigiama, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi 2009-2017 metais suformuota teismų praktika, kuri yra pasikeitusi ir aktualioje teismų praktikoje, eismo įvykių bylose, nukentėjusiesiems, dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiama nuo 5 792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Aptariant Oficialiosios statistikos portalo duomenis dėl metinės infliacijos, vartojimo prekių ir paslaugų kainų padidėjimo, teigiama, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio svarbu atsižvelgti į pasikeitusią šalies ekonomiką, bendrą pragyvenimo lygį, vidutines gyventojų pajamas, kitus ekonominio pobūdžio rodiklius ir jų pokyčius. Pažymima, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad negalima ignoruoti pasikeitusios ekonominės padėties, tačiau to nevertino.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta, tačiau teismui buvo pateikti nukentėjusiosios medicininiai dokumentai apie toliau tęsiamą gydymą.
Šalies argumentai
3. Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras, draudimo įstaigos atstovas, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei jo gynėjas – skundą atmesti. Teismui buvo pateikti nukentėjusiosios medicininiai dokumentai apie toliau tęsiamą gydymą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Nukentėjusiosios A. Ž. apeliacinis skundas atmestinas
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuosprendžio dalis, kuria išspręstas klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo ir reikalavimo atlyginti turtinę žalą dėl negautų pajamų, pripažįstant teisę į civilinį ieškinį, todėl teisėjų kolegija plačiau apie tai nepasisakys. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad, nukentėjusioji nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria priteista dalis prašomos neturtinės žalos dydžio ir mano, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus teismų praktiką, pasikeitusią šalies ekonominę padėtį, nukentėjusiosios nepatogumus dėl padaryto sveikatos sutrikdymo masto, liekamųjų reiškinių ir toliau tęsiamo gydymo, todėl prašo priteisti visą likusį civiliniu ieškiniu reikalautą neturtinės žalos dydį.
5. Kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendė tinkamai ir nustatė proporcingą dydį nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nukentėjusiajai nepriimtinos teismo išvados dėl bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018).
Dėl neturtinės žalos dydžio
6. Nukentėjusioji A. Ž. apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu priteistu neturtinės žalos dydžiu, prašo jį padidinti, kadangi jis yra neproporcingas kilusiems padariniams, liekamiesiems reiškiniams, kurie nebuvo tinkamai įvertinti ir prieštarauja suformuotai teismų praktikai bei neatitinka pasikeitusių šalies ekonominių rodiklių. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Ž. civiliniu ieškiniu (3 t., b. l. 1-55) buvo prašoma priteisti 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog iki nuosprendžio priėmimo civilinis atsakovas (draudimo bendrovė) atlygino 15 000 Eur, civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš civilinio atsakovo nukentėjusiosios naudai atlyginti 3 000 Eur, taip pripažįstant, kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai bei išgyvenimai, atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo dydį (25 000 Eur) vertintini 18 000 Eur suma.
7. Byloje neginčytinai nustatyta, kad dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės – A. R. – neatsargių veiksmų, nukentėjusiajai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad patirti sužalojimai nukentėjusiajai A. Ž. ne tik sukėlė fizinės sveikatos pablogėjimą, bet ir ilgalaikes pasekmes, dėl ko prireikė įvairaus gydymo, kuris iki šiol nėra baigtas. Nukentėjusioji susiduria ir su liekamaisiais reiškiniais, kurie neabejotinai veikia įprastą jos kasdienį gyvenimą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu skundžiamu nuosprendžiu šių aplinkybių visuma buvo visapusiškai įvertinta. Nors nukentėjusioji nesutinka su tokiu teismo sprendimu, vis tik, pritarti apeliacinio skundo argumentams, kitaip vertinti byloje esančius įrodymus ir daryti kitokias išvadas dėl neturtinės žalos dydžio, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
8. CK 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais (nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas, išskyrus išimtis, žalą padariusio asmens sunki turtinė padėtis, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia) bei remdamasis suformuota teismų praktika. Tai gi neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: 1. vadovaudamasis įstatyme nustatytais ir jau aptartais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); 2. atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; 3. pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, gydymosi laikotarpį ir/ar liekamuosius reiškinius. Skundžiamame nuosprendyje detaliai aptariami tiek civiliniame ieškinyje nurodyti argumentai, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios duoti paaiškinimai (nuosprendžio 14 lapo 6 pastraipa, 15 lapo 1, 2 pastraipa). Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje pateiktus medicininius duomenis, specialistų išvadas ir, nustačius prieštaravimus, paskyrė teismo medicinos ekspertizę. Teismas pripažino įrodyta, kad nukentėjusiajai buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir 35 procentų bendrojo darbingumo netekimas (nuosprendžio 16 lapo 5 pastraipa), taip pat 55 procentų prarastas bazinis dalyvumas, susiję būtent su liekamaisiais reiškiniais – sutrikusiais kairio peties sąnario ir stuburo judėjimo funkcijomis. Nors šioje dalyje pirmosios instancijos teismas detaliai neaprašė kiekvieno iš nukentėjusiosios patirto sužalojimo, taip kaip jie įvardijami ekspertizės akte, vis tik tai neleidžia daryti išvados, kad šios aplinkybės buvo neįvertintos. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio kartu buvo atsižvelgta ir į tai, kad sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti neatsargiais atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. R. veiksmais. Atkreiptinas dėmesys, jog žalos dydžio nustatymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus kriterijus ir nė vienai faktinei aplinkybei negali būti suteikiama išskirtinė reikšmė, todėl apeliacinio skundo argumentai, kuriais prašoma išskirtinai įvertinti atskiras aplinkybes, neatitiktų nei įstatymo nuostatų, nei teismų praktikos išaiškinimų.
10. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nukentėjusioji iki šiol, jau beveik dvejus metus, patiria nepatogumų dėl prastos savijautos, kas neigiamai veikia pastarosios gyvenimo kokybę tiek dėl gydymo laikotarpio, fizinio skausmo, ilgos reabilitacijos, tiek dėl pablogėjusios psichologinės būsenos, kas yra nulemta ir sveikatos sutrikdymu ir liekamaisiais reiškiniais. Skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertinta kūno asimetrija bei tai, jog nukentėjusioji iki šiol negali kelti sunkesnio svorio, po darbo dienos pasireiškia kojos šlubumas ir nugaros skausmas, kuris kinta ir dėl oro sąlygų, o tai apsunkina jos mobilumą. Nukentėjusioji dėl skausmo junta nuovargį, patiria miego sutrikimus, o dėl išsivysčiusių baimių negalėjo ilgai vaikščioti ir kreipėsi pagalbos į specialistus. Vertindamas patiriamą emocinį stresą teismas pažymėjo, jog nukentėjusiajai paūmėja ir turima žvynelinė. Šias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė ištyręs tiek civilinio ieškinio argumentus, tiek nukentėjusiosios bei civilinio ieškovo paaiškinimus, kas patvirtina, kad visos reikšmingos aplinkybės, įstatyme numatyti kriterijai bei teismų praktika dėl jų turinio buvo įvertinti, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.
11. Netinkamą nukentėjusiosios patiriamų liekamųjų reiškinių įvertinimą A. Ž. grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl išlikusio rando nugaroje bei to, kad po planuojamos operacijos, skirtos pašalinti stuburo fiksacijas, jai liks dar vienas randas. Iš tiesų, teismų praktikoje pripažįstama, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai yra vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas liekamuosius reiškinius, atskirai neišskyrė likusio rando ir būsimos operacijos, tačiau pažymėjo, kad gydymas tęsiamas iki šiol, tai gi įvertino ateityje planuojamos/būsimos operacijos pasekmes, taip pat pripažino esant ir vizualiai matomas pasekmes (kūno asimetriją, šlubumą), kurios neigiamai veikia nukentėjusiosios gyvenimo kokybę. Kolegijos vertinimu tai, kad nukentėjusiajai nustatytas dalyvumo lygio sumažėjimas (tiesiogiai susijęs su kairiojo peties ir nugaros pažeidimais) yra laikinas ir byloje nėra duomenų apie negrįžtamus (reikšmingus gyvenimo kokybei) kūno pakitimus, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas išlikusį randą, o ir kitus liekamuosius reiškinius, tinkamai įvertino ateities požiūriu ir taip nei teisės taikymo, nei aiškinimo klaidų nepadarė.
12. Atskirai apeliaciniame skunde nurodoma, kad sprendimas iš dalies patenkinti civilinį ieškinį yra nepagrįstas, nes buvo priimtas remiantis neaktualia teismų praktika ir neįvertinus ekonominių faktorių. Iš dalies pritariant šiems skundo argumentams pažymima, kad nors sprendimas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo buvo grįstas 2009-2017 metų teismų praktika, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia jo vertinti kaip nepagrįsto ir neteisėto. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi medicininiai duomenys, pirmosios instancijos teismo sprendimo nekeičia, nes tolesnis gydymas/operacijos (fiksuojančių plokščių šalinimas ir kt.) laikytinos neatsiejama įvykio metu padarytų sužalojimų gydymo dalimi.
13. Naujai suformuotos kasacinio teismo praktikos po 2009-2017 laikotarpio nėra. Šiuo metu palaikomoje teismų praktikoje neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 5 000 Eur iki 40 000 Eur. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019, 2K-276-458/2019, 2K-20-689/2020, 2K-41-303/2020, 2K-70-458/2020, 2K-219-628/2020, 2K-252-697/2020, 3K-3-597-421/2015, 3K-3-402-421/2016, e3K-3-181-611/2020, 2K-190-303/2022, 2K-104-697/2023). Retais atvejais, (dėl neįgalumo), nustatoma didesnė neturtinės žalos suma (80 100 Eur, pvz. kasacinė nutartis 2K-80-697/2025), kartu vertinant ir pasikeitusią ekonominę situaciją šalyje.
14. Pažymėtina, jog skundžiamu teismo nuosprendžiu, įvertinus tai, jog civilinis ieškovas iki nuosprendžio priėmimo byloje A. Ž. išmokėjo 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai A. Ž. priteista papildoma 3 000 Eur suma. Tai gi šiuo atveju nukentėjusiosios patirti ir būsimi išgyvenimai pirmosios instancijos teismo buvo įvertini 18 000 Eur suma, kuri iš esmės atitinka šios nutarties 14 punkte aptartų priteistinų piniginių sumų ribas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose ir yra artima pagal teismų praktiką, įskaitant ir priimtą po 2017 m., priteistinų neturtinės žalos sumų vidurkiui. Didesnės nei vidurkis sumos priteisiamos esant ypatingai sunkiems, esmingai žmogaus sveikatą sutrikdantiems, ilgalaikes pasekmes su išliekamaisiais reiškiniais sukeliantiems sveikatos sužalojimams, nustatant neterminuotą nuolatinės priežiūros poreikį, neterminuotą neįgalumą/nedarbingumą, tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nustatytos nebuvo. Nors nukentėjusiosios patirti fiziniai, emociniai ir dvasiniai išgyvenimai, jų dydis, įtaka tolesniam gyvenimui yra akivaizdūs, patirtų sužalojimų pasekmės nukentėjusiosios gali būti jaučiamos ir ateityje, visgi, dėl netyčinių A. R. veiksmų itin sunkių liekamųjų reiškinių A. Ž. sveikatai nebuvo konstatuota, įvykio metu nebuvo sužaloti ar pašalinti gyvybiškai svarbūs jos organai, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jos prarastas dalyvumas neatsistatys. Tuo tarpu nukentėjusios nurodoma metalų šalinimo operacija vien pati savaime nelaikytina sudėtinga, atliekama sugijus kaulams, kuomet metalų konstrukcijos tampa nereikalingos, todėl vien šios operacijos atlikimas, nors ir turi įtakos gydymo trukmei, tačiau liekamųjų reiškinių negrįžtamumo nepagrindžia.
15. Kaip atskiras apeliacinio skundo argumentas nurodoma tai, kad priimant sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio, nebuvo įvertinta pasikeitusi ekonominė padėtis ir aktuali teismų praktika. Kolegijos vertinimu nors pirmos instancijos teismas rėmėsi teismų praktika, suformuota 2009–2017 m. laikotarpiu, o kasacinės instancijos teismas iš tiesų yra suformavęs nuostatą, jog vertinant neturtinės žalos dydį turi būti apskaičiuojama ir pasikeitusi šalies ekonominė padės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-697/2025), visgi į šią aplinkybę, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nors to plačiai neargumentuodamas, atsižvelgė.
16. Remiantis kasacinio teismo praktika (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-697/2025) dėl infliacijos ir jos įtakos teismų praktikai, pažymėtina, kad yra reikšminga įvertinti konkrečius šalies ekonominių rodiklius, susiklosčiusių po pasiremtos teismų praktikos laikotarpio. Vis tik, įvertinus tai, kad teismų praktika nuo 2017 m. (t. y. nuo metų, kurių praktikos intervalu rėmėsi pirmosios instancijos teismas) reikšmingai nepasikeitė, bei tai, kad skundžiamas nuosprendis šioje byloje priimtas 2025-07-17, o eismo įvykis kilo 2023-09-19, teisėjų kolegijos vertinimu aktualus laikotarpis pinigų infliacijos lygiui nustatyti yra po eismo įvykio, iki nuosprendžio priėmimo, tai yra 2024 metai. Remiantis viešai skelbiamais Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, Lietuvos Respublikoje vidutinė metinė infliacija 2024 metais buvo 0,7 proc., tai gi metinis infliacijos pokytis buvo mažesnis nei 1 procentinis punktas. Toks makroekonomikos pokytis teismų praktikoje vertinamas kaip nesudarantis pagrindo indeksuoti piniginę vertę keičiant priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį.
17. Kita vertus, šioje byloje civilinė atsakovė yra draudimo bendrovė, todėl reikalinga vadovautis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, kurių 12 punktas įpareigoja neturinę žalą apskaičiuoti vadovaujantis eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2024-05-10 įsakymu Nr. 1K-171 (toliau – ir Rekomendacijos). Šių rekomendacijų 4 punkte nurodoma, kad neturtinės žalos dydžio apskaičiavimas, sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju, siejamas su gydymosi trukme ir apskaičiuojamas MMA dydžiais (iki 12 MMA), papildomai įvertinant netekto dalyvumo lygį. Šiuo atveju nukentėjusiajai gydymas yra tęsiamas, ji neteko 55 procentų dalyvumo lygio, todėl prie apskaičiuoto MMA dydžio pridedama papildoma 25 procentų suma. 2023 m. MMA dydis buvo 840 Eur, tai gi pagal šį apskaičiavimą rekomenduojamas maksimalus neturtinės žalos dydis sudaro 10 080 Eur, prie kurio pridėjus 25 procentus (2520 Eur) maksimalus neturtinės žalos dydis sudaro 12 600 Eur. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingu neturtinės žalos dydžiu iš viso laikė 18 000 Eur, kas ne tik yra artima teismų praktikoje priteisiamų sumų dydžių vidurkiui, bet ir gerokai viršija Rekomendacijose pateiktą neturtinės žalos rekomenduojamą maksimalų dydį, todėl nėra objektyvaus pagrindo pripažinti, kad priteista papildoma 3 000 Eur suma ir sprendimas iš dalies patenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nustatytas bendras nusikalstama veika padarytos atlygintinos neturtinės žalos dydis (18 000 Eur) neprieštarauja nei teismų praktikai, nei teisės aktams ir buvo tinkamai įvertintas pagal šioje konkrečioje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, kaip to ir reikalauja įstatymas. Atsižvelgiant į tai tenkinti nukentėjusiosios apeliacinio skundo nėra pagrindo. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (dėl nukentėjusiosios darbingo amžiaus, darbo funkcijų atlikimo, kurios nėra esmingai apribotos, patrauklumo darbo rinkoje ir kt.) kaip nesudarančių pagrindo keisti priimamo sprendimo, teisėjų kolegija plačiau nepasisako.
19. Išnagrinėjus apeliacinį skundą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio taisyklių, išsamiai ir nešališkai įvertino visų bylos dalyvių parodymus ir surinktų duomenų visumą, palygino ir sugretino visus teisėtais būdais gautus duomenis, patikrino juos BPK nustatytais proceso veiksmais, išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai teisingai išspręsti. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės apeliaciniame skunde keliamų klausimų nagrinėjimui byloje nėra, jų nenurodė ir nukentėjusioji, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jį keisti ar naikinti dėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Dėl proceso išlaidų
20. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji prašo iš A. R. priteisti atstovavimo išlaidas, patirtas apeliaciniame teisme – 998,25 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nors apeliacinio skundo pateikimas yra viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo formų, vis tik, įvertinus tai, kad apeliacinis procesas vyko nukentėjusiojo iniciatyva, apeliacinis skundas nėra tenkinamas, prašymas priteisti apeliaciniame procese patirtas atstovavimo išlaidas atmestinas.
21. Teismui buvo pateikta 2025-10-28 pažyma dėl 195,83 Eur išieškojimo iš asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta – A. R. dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų baudžiamojoje byloje. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje A. R. gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiosios A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl turėtų išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą priteisimo – netenkinti.