- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-03
- Bylos Nr.
- e2-517-934/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01251-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- N. G., V. G.
- Atsakovas
- J. G., A. G.
- Kategorijos
- 2.6.29.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų V. G. ir N. G. ieškinį atsakovams A. G. ir J. G. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir argumentų santrauka
1. Ieškovai V. G. ir N. G. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami iš atsakovų A. G. ir J. G. (toliau – ir atsakovai) solidariai priteisti ieškovo V. G. naudai 45 000,00 Eur negrąžintos paskolos, 7 073,97 Eur palūkanų ir 4 050,00 delspinigių; solidariai iš atsakovų ieškovės N. G. naudai priteisti 33 300,00 Eur negrąžintos paskolos, 4 992,97 Eur palūkanų ir 2 997,00 Eur delspinigių; bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
2. Ieškinys, dublikas iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. l. 1-10, 131-137):
Šalies argumentai
2.1. Ieškovai nurodė, kad pagal 2016-07-25 ir 2016-09-15 paskolos sutartis (toliau – Sutartys) N. G. ir V. G., kaip paskolos davėjai, suteikė bendrą 87 000,00 Eur paskolą sutuoktinių A. G. ir J. G. perkamo nekilnojamojo turto, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui finansuoti (toliau – Paskola);
2.2. Sutarčių 1.1. punktuose buvo numatyta, kad Paskolos grąžinimas bei palūkanų mokėjimas bus vykdomas pagal Sutartyse nurodytus mokėjimo grafikus, o palūkanų mokėjimo tvarka nustatyta šių Sutarčių 2.3. punktuose, visą Paskolos ir palūkanų sumą gražinant per 10 įmokų. Pažymėjo, kad ieškinio pareiškimo dienai yra grąžinti tik 5 000,00 Eur pagal 2016-07-25 sutartį ir 3 700,00 Eur pagal 2016-09-15 sutartį, t. y. atliktos tik pirmosios įmokos pagal nustatytą mokėjimo grafiką. Per abi Sutartis bendra negrąžinta suma ieškinio pareikšimo dienai sudaro 78 300,00 Eur: negrąžinti 45 000,00 Eur pagal 2016-07-25 sutartį; negrąžinti 33 300,00 Eur pagal 2016-09-15 sutartį. Be to, pagal Sutarčių 2.3. ir 5.1. punktus numatytais terminais nėra sumokėtos palūkanų įmokos bei delspinigiai;
2.3. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad atsakovai nevykdė iš Sutarčių kilusių prievolių, todėl atsakovai, įsipareigoję grąžinti pasiskolintas pinigines lėšas, neturi teisės šios pareigos nevykdyti, vienašališkai atsisakyti įvykdyti sutartinę prievolę nėra leidžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.59 straipsnis). Pažymėjo, kad ieškovų reikalavimai atsakovams pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad atsakovai pažeidė savo įsipareigojimus atsiskaityti su ieškovais. Atsakovų vengimas grąžinti ieškovams priklausančias lėšas, laikytinas ne tik neteisėtu, bet ir nesąžiningu elgesiu. Atsakovai laikytini skolininkais pažeidusiais prievolę, kadangi tiek pagal Sutartis numatyti mokėjimo terminai yra pradelsti, tiek ir nuo atskiro rašytinio reikalavimo įvykdyti prievolę, jos nėra įvykdę, dėl ko skola priteistina iš atsakovų ieškovų naudai;
2.4. Nors nagrinėjamu atveju Sutartyse paskolos gavėju yra nurodytas vienas atsakovas A. G., tačiau šiuo atveju abu sutuoktiniai, A. G. ir J. G., yra laikytini solidariosios prievolės skolininkais, kadangi: 1) pagal CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalis prievolės, atsirandančios iš vieno iš sutuoktinių sudaryto sandorio, solidarumas gali būti konstatuotas nustačius, kad tas sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, sandorio kaina nėra aiškiai per didelė ir neprotinga. Nagrinėjamu atveju Sutarčių 1.2. punktuose buvo numatyta, kad suteikta Paskola bus naudojama paskolos gavėjo šeimos poreikių tenkinimui (įsigyti šeimos gyvenamajam namui), o nustatytos palūkanos yra protingo dydžio - Sutartyse yra nustatytas CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas minimalus palūkanų dydis (5 procentų dydžio metines palūkanos), be to, pirmoji palūkanų įmoka numatyta skaičiuoti tik po dviejų metų; 2) Sutartys buvo sudarytos dėl bendro sutuoktinių A. G. ir J. G. intereso ir suderintos valios, paskolos suma buvo skirta bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Sutuoktiniai A. G. ir J. G. po santuokos siekė įsigyti gyvenamąją patalpą šeimai, tačiau neturėjo pakankamai pinigų, todėl prašė ieškovų suteikti Paskolą. Ieškovai suteikė atsakovams Paskolą tokia apimtimi kiek leido jų finansinės galimybės, o likusią dalį pinigų atsakovai papildomai skolinosi iš kredito įstaigos. Atsakovai bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą, šis nekilnojamasis turtas naudojamas abiejų atsakovų ir jų sūnaus, kaip šeimos gyvenamoji patalpa;
2.5. Pažymėjo, jog pagal Sutarčių 2.1. punktus, paskolos gavėjas įsipareigojo už naudojimąsi gauta Paskola mokėti paskolos davėjui 5 procentų dydžio metines palūkanas. 1) Pagal 2016-07-25 sutartį ieškovas V. G. bankiniu pavedimu atliko 50 000,00 Eur mokėjimą, ieškinio pareiškimo dienai yra grąžinti tik 5 000,00 Eur, todėl atsakovai už laikotarpį nuo 2016-07-25 iki 2019-08-07 privalo sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo likusios negrąžintos 45 500,00 Eur sumos, kas sudaro 7 073,97 Eur palūkanų; 2) pagal 2016-09-15 sutartį ieškovė N. G. bankiniais pavedimais atliko bendrą 37 000,00 Eur mokėjimą, ieškinio pareiškimo dienai yra grąžinti tik 3 700,00 Eur, todėl atsakovai už laikotarpį nuo 2016-09-15 iki 2019-08-07 privalo sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo likusios negrąžintos 33 300,00 Eur sumos, kas sudaro 4 992,97 Eur palūkanų;
2.6. Sutarčių 5.1. punktuose buvo numatyti prievolių nevykdymo teisiniai padariniai, t. y. numatyta paskolos gavėjo pareiga mokėti paskolos davėjui 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos paskolos (ar jos dalies) gražinimo įmokos. 1) Pagal 2016-07-25 sutartį negrąžinta paskolos sumos dalis ieškinio pareikšimo dienai sudaro 45 000,00 Eur, tuo tarpu palūkanų įmokos iš viso nėra mokėtos. Nors grąžinimo terminas baigėsi dar 2018-07-25, tačiau ši Paskolos grąžinimo įmoka nesumokėta. Konstatavo, kad yra neįvykdyti 2016-07-25 Paskolos sutartimi prisiimti įsipareigojimai ir padarytas esminis sutarties pažeidimas, dėl ko atsakovams kyla prievolė mokėti 2016-07-25 sutartyje numatytus delspinigius, kurie skaičiuojami iki ieškinio pateikimo dienos (2019-08-07) ir sudaro 4 050,00 Eur delspinigių sumą; 2) pagal 2016-09-15 sutartį negrąžinta paskolos sumos dalis ieškinio pareikšimo dienai sudaro 33 300,00 Eur, tuo tarpu palūkanų įmokos iš viso nėra mokėtos. Nors grąžinimo terminas baigėsi dar 2018-09-15, tačiau ši Paskolos grąžinimo įmoka nesumokėta. Konstatavo, kad yra neįvykdyti 2016-09-15 sutartimi prisiimti įsipareigojimai ir padarytas esminis sutarties pažeidimas, dėl ko atsakovams kyla prievolė mokėti 2016-09-15 sutartyje numatytus delspinigius, kurie skaičiuojami iki ieškinio pateikimo dienos (2019-08-07) ir sudaro 2 997,00 Eur delspinigių sumą;
2.7. Ieškovai niekada neturėjo valios neatlygintinai ir negrąžintinai perduoti atsakovams 87 000,00 Eur sumą. Atsakovės J. G. subjektyvus suvokimas, kad pinigai galėjo būti gauti kaip dovana, nesukuria tarp atsakovų ir ieškovų jokių dovanojimo teisinių santykių, nesant vienos iš dovanojimo teisiniams santykiams privalomos sąlygos – ieškovų valios dovanoti atsakovams pinigines lėšas. Atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė ir neįrodė dovanojimo susitarimo tarp ieškovų ir atsakovų buvimo, be to, faktą, jog minėta suma nebuvo dovanota atsakovams patvirtina tai, jog tarp ieškovų ir atsakovų nebuvo sudarytas nei žodinis, nei rašytinis, nei juo labiau, kaip reikalaujama įstatymas – notarinės formos susitarimas dėl tokio dydžio piniginių lėšų dovanojimo. Taip pat pažymėjo, kad atsakovės nurodytos aplinkybės apie tai, kokiu teisiniu rėžimu buvo perkamas nekilnojamasis turtas už paskolintus pinigus, nei tai, kad pasiskolinti pinigai yra pervedami tiesiogiai į nekilnojamojo turto pardavėjo banko sąskaitą, objektyviai nesudaro jokio pagrindo teigti, kad susiklostė dovanojimo teisiniai santykiai. Atsakovė savo deklaratyviais teiginiais bandydama pagrįsti tariamą dovanojimą įrodinėja ir tai, kad toks dovanojimo sandoris būtų negaliojantis dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo (CK 1.93 straipsnis). Toks atsakovės nenuoseklumas ir logiškai ydingo teisinio vertinimo pateikimas apie tariamai susiklosčiusius dovanojimo teisinius santykius kartu patvirtina atsakovės atsiliepime pateiktų argumentų nepagrįstumą ir pačios atsakovės nesąžiningumą, jai kuriant aplinkybes kurių niekada nebuvo;
2.8. Priešingai nei teigia atsakovė J. G., ji puikiai žinojo apie pasiskolintus pinigus iš ieškovų ir sudarytas Sutartis, kadangi atsakovams neturint pinigų įsigyti gyvenamąją patalpą šeimai, jie patys ieškovų buvo paprašę suteikti Paskolą. Tuo tarpu prasidėjus skyrybų procesui atsakovė J. G. sugalvojo versiją apie dovanojimą, taip siekdama išvengti kartu su atsakovu A. G. prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ieškovams bei nesąžiningai praturtėti ieškovų sąskaita;
2.9. Atsakovės keliamos abejonės dėl palūkanų dydžio laikytinos nepagrįstomis dėl šių priežasčių: 1) Sutartyse yra nustatytas CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas minimalus palūkanų dydis; 2) nesutarus palūkanų dydžio, jos bet kuriuo atveju būtų taikomos ir atitiktų ieškovų gyvenamosios vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią Sutarčių sudarymo momentu; 3) palūkanų įtvirtinimas Sutartyse yra įprasta praktika, be to teisę į palūkanas užtikrina Lietuvos Respublikos teisės aktai;
2.10. Priešingai nei teigia atsakovė, Sutartyse nėra numatyta, jog Paskolos grąžinimas būtų pradedamas tik po dvejų metų. Pagal Sutartyse įtvirtintą mokėjimo grafiką Paskolos sumos grąžinimas buvo numatytas po 12 kalendorinių mėnesių, tik palūkanoms buvo numatytas atidėjimas. Taip pat, priešingai nei teigia atsakovė, 2016 metais, kai buvo suteikta Paskola, jokių ženklų apie sutuoktinių siekį skirtis nebuvo, juolab ir turtą pastarieji pirkosi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise;
Atsiliepimas
2.11. Atsakovė atsiliepime pateikiamomis teisinio pagrindo neturinčiomis interpretacijomis iškreipia privačių interesų deklaravimo prasmę. Tai, kad ieškovai suteikė Paskolą, nereiškia, jog ši aplinkybė turi būti privalomai deklaruojama. Taip pat nenurodė jokių argumentų, kodėl anot jos ieškovai privalėjo būtent 2017 metais deklaruoti privačių interesų deklaracijoje Sutartis. Be to, nenustatyta, jog ieškovų suteikta Paskola turėtų kažkokią įtaką ieškovų priimamiems sprendimams atliekant tarnybines pareigas;
2.12. Laikytinas ydingu atsakovės teiginys, kad 2016-08-24 kredito sutarties sudarymas patvirtina, jog su ieškovais nebuvo sudarytos Sutartys. Pažymėtina, kad ieškovai negali daryti įtakos atsakovų asmeniškai sudaromų sutarčių turiniui, taigi ir atsakovė negali remtis, atsakovų asmeniškai su Kredito unija sudaryta 2016-08-24 kredito sutartimi ar joje išdėstytu turiniu, kaip turinčiu kokią nors įrodomąją reikšmę atsakovės pateiktų interpretacijų kontekste. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės nurodomas 12.2.2. punktas yra įtvirtintas 2016-08-24 kredito sutarties bendrojoje dalyje, tuo tarpu šios sąlygos yra bendrojo pobūdžio, be to prieš bendrojoje dalyje įtvirtintas sąlygas pirmenybę turi specialiosios kreditavimo sąlygos, įtvirtintos 2016-08-24 kredito sutarties specialiojoje dalyje. Šioje vietoje atsakovė nutyli tai, kas jai yra nenaudinga, t. y. kad 2016-08-24 kredito sutarties specialiosios dalies 10.1.3. punkte yra aiškiai įtvirtinta, jog „Kredito gavėjas pateikia nuosavos dalies, sudarančios 87 000,00 Eur, sumokėjimą pagal specialiosios dalies 9.1. punkte nurodytus dokumentus tinkamai ir pakankamai patvirtinančius dokumentus“. Taigi, pagal pačios 2016-08-24 kredito sutarties nuostatas Kredito unijai atskleista aplinkybė, kad ieškovai N. G. bei V. G. pervedė 87 000,00 Eur sumą tiesiogiai į nekilnojamojo turto pardavėjo banko sąskaitą, tokiu būdu už atsakovus įvykdant jų prisiimtus finansinius įsipareigojimus prieš nekilnojamojo turto pardavėjus;
2.13. Sutarčių sudarytų tarp ieškovų ir atsakovų negalima laikyti apsimestiniais sandoriais, nes jos elementariai nėra sudarytos kitam sandoriui pridengti, t. y. nėra antrųjų sutarčių, sudarytų ne su ieškovais, kurias būtų buvę norima pridengti. Buvo sudarytos tik dvi Sutartys, kurioms sudaryti egzistavo objektyvus poreikis.
Šalies argumentai
3. Atsakovė J. G. su ieškiniu ir dubliku nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas, triplikas iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. l. 66-71, 170-176):
3.1. Pateiktos Sutartys yra sudarytos tik atsakovui A. G. siekiant nepagrįstai gauti didesnę nekilnojamojo turto dalį. Tai patvirtina šios aplinkybės: 1) apie sudarytas Sutartis su ieškovais atsakovė sužinojo tik gavusi elektroninį laišką 2018 metų spalio mėnesį, kai jau tarp atsakovų buvo pradėję santuokos nutraukimo ir turto pasidalijimo klausimai. Iki to laiko atsakovė niekada nebuvo informuota apie tokių Sutarčių egzistavimą. Be to, ant Sutarčių nėra J. G. parašo, Sutarys pasirašytos tik A. G. ir jo tėvų; 2) 2016-08-24 sudarytoje kredito sutartyje yra aiškiai patvirtinta, kad J. G. ir A. G. sutarties pasirašymo dienai neturi jokių kitų finansinių įsipareigojimų pagal paskolos, kredito ar kitokias sutartis; 3) Sutartys yra nelogiškos, nes tėvai su savo sūnumi sudaro Sutartis, kuriose nurodo dideles 5 procentų dydžio palūkanas, be to, grąžinti tokio dydžio paskolą ir tokio dydžio palūkanas A. G. ir J. G. tuo metu apskritai būtų neišgalėję. Taip pat minėtos Sutartys nurodo, kad Paskolos grąžinimas su visomis palūkanomis yra pradedamas tik po dviejų metų (tuomet, kai jau buvo aišku, kad santuokos išsaugoti nebepavyks); 4) pagal užimamas pareigas ieškovai turi pildyti privačių interesų deklaraciją, tačiau apie 2016 metais suteiktas Paskolas privačių interesų deklaraciją užpildė tik 2018 metų balandžio mėnesį (jau prasidėjus skyrybų procesui), o ne 2017 metais, kai turėtų būti deklaruojama už 2016 metus; 5) 2018 metais A. G. teikiant sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektą, A. G. nemini jokių paskolų sutarčių, sudarytų su savo tėvais, o vienintelis nurodytas kreditorius – Vilniaus kredito unija. Sutarties projekte tiesiogiai nurodyta, kad be Vilniaus kredito unijos, šalys atskirai ar abi kartu neturi jokių kitų įsipareigojimų kreditoriams;
3.2. Nurodė, kad ieškovai padovanojo atsakovams 87 000,00 Eur sumą šeimos reikmėms tenkinti (nekilnojamojo turto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įsigyti). Tai, kad ieškovai pinigines lėšas perdavė bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, patvirtina šios aplinkybės: 1) sutuoktiniai nekilnojamąjį turtą įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; 2) pagal pateikiamus mokėjimo nurodymus matyti, kad ieškovai V. G. ir N. G. sumas pervedė tiesiogiai nekilnojamojo turto pardavėjai, šis faktas, kad pinigai buvo pervesti tiesiogiai pardavėjai už nekilnojamąjį turtą, kurį sutuoktiniai įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovų pinigai buvo perduoti bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn;
3.3. Ieškovų dublike nurodyti argumentai, jog J. G. ir A. G. kredito sutartyje padaryti pareiškimai neturi reikšmės, nes įtvirtini kredito sutarties bendrojoje dalyje, o ne specialiojoje, yra visiškai nepagrįsti. Tiek bendrosios dalies nuostatos, tiek specialiosios dalies nuostatos yra privalomos sutarties šalims. Taip pat tarp šių nuostatų nėra jokio prieštaravimo: bendrosios dalies 12.2.2 punktas patvirtina, kad šalys nėra prisiėmusios kreditorinių įsipareigojimų iki šios kredito sutarties sudarymo; specialiosios dalies 7.3.2 punktas nustato, kad šalys gali prisiimti kreditorinius įsipareigojimus ateityje tik gavę Vilniaus kredito unijos sutikimą; specialiosios dalies 10.1.3 punktas patvirtina, kad šalys 87 000,00 Eur turto įsigijimui apmokėti skirs iš savo nuosavų lėšų. Visos šios nuostatos viena kitai neprieštarauja ir patvirtina, jog šalys turto įsigijimui skirs 87 000,00 Eur nuosavų lėšų bei, kad nei iki kredito sutarties sudarymo, nei po jos nebuvo prisiėmę jokių skolinių įsipareigojimų. Tai patvirtina, kad 87 000,00 Eur šalių nuosavybėn buvo įgyti ne paskolos sandorių pagrindu;
3.4. Aplinkybę, kad sutuoktiniai turėjo mažas pajamas, patvirtina patys ieškovai savo dublike. Tai patvirtina, kad atsakovai tokių Sutarčių su ieškovais nebūtų sudarę, nes ne tik kad šalys nebūtų turėję iš ko pragyventi, bet net nebūtų turėję jokios galimybės sumokėti tokias dideles įmokas. Sutiko, jog pats palūkanų nustatymas objektyviai nereiškia minėtų Sutarčių ydingumo ir, kad palūkanų nustatymas yra įprasta paskolos santykių praktika, tačiau šios aplinkybės turi būti vertinamos ne atsietai, o visame šios bylos individualių aplinkybių kontekste. Tuo tarpu iš individualių šios situacijos aplinkybių matyti, kad tėvai savo sūnui skolina pinigus ženkliai didesnėmis palūkanomis nei Vilniaus kredito unija (tėvų palūkanos – 5 procentai, Vilniaus kredito unijos – 3 procentai). Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad negalėjo būti sudarytos minėtos Sutartys;
3.5. Nepagrįsti ieškovų argumentai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą nėra įtvirtinta privalomumo kiekvienais metais pateikti deklaraciją. Atsakovė nurodė, kad ieškovas V. G. tuo metu dirbo Zarasų ligoninės direktoriumi, o N. G. Zarasų žemės ūkio mokyklos direktore, todėl remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1 straipsniu jie patenka į subjektų ratą, kuriems yra privalu teikti privačių interesų deklaracijas. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą minėtieji asmenys turi pateikti informaciją apie per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus ir kitus galiojančius sandorius, jeigu sandorio vertė didesnė negu 3 000,00 Eur. Taigi priešingai nei teigia ieškovai, minėtas įstatymas įpareigoja pateikti informaciją apie sudarytus sandorius per paskutinius 12 mėnesių;
3.6. Ieškovai dublike teigdami, jog buvo sudaryti paskolos sandoriai, o ne dovanojimo sandoriai, remiasi CK 6.469 straipsnio 2 dalimi bei kasacinio teismo praktika, kad sandoriai, kurių vertė yra didesnė nei 14 500,00 Eur turi būti notarinės formos. Atkreipė dėmesį į tai, jog šis reikalavimas nėra absoliutus, CK 1.93 straipsnio 4 dalis nustato, kada notarinės sandorio formos nesilaikymas nedaro sandorio negaliojančio, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Ši nuostata patvirtina, jog net ir tuo atveju, kai yra nesilaikoma notarinės formos, tai nereiškia absoliutaus sandorio negaliojimo, o turi būti atsižvelgta į tai, ar sandoris įvykdytas. Be to, nagrinėjamu atveju turėtų būti įvertinta tai, jog dovanojimo sandoris buvo sudarytas tarp artimais ryšiais susijusių asmenų. Pažymėjo, jog praktikoje yra labai dažni atvejai, kai tėvai savo vaikams dovanoja pinigines lėšas ir to neįformina notariniu sandoriu, nes paprastai tai yra susiję su artimais ryšiais ir tarpusavio pasitikėjimu. Atsižvelgiant į tai, kad sandoris yra įvykdytas bei atsižvelgiant į individualias aplinkybes bei visų aplinkybių visumą ir CK nuostatas, vien tai, kad nebuvo sudarytos notarinės formos sutartys, neturėtų būti laikoma, jog dovanojimo sandoriai yra negaliojantys ir kad tai yra paskolos sandoriai;
3.7. Ieškovų argumentas, kad jų reikalavimai yra pagrįsti, nes pateiktos Sutartys, atitinka paskolos sutartims taikomus formos reikalavimus, t. y. laikytasi rašytinės formos, yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Kaip buvo minėta, jokios Sutartys 2016-07-06 ir 2016-09-15 nebuvo sudarytos, šiuos fiktyvius sandorius ieškovai ir jų sūnus pasirašė tik 2018 metais, siekiant, kad atsakovas A. G. gautų didesnę turto dalį skyrybų procese. Šios Sutartys yra tikrovės neatitinkantys dokumentai.
Atsiliepimas
4. Atsakovas A. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. l. 178-181):
4.1. Pažymėjo, jog atsakovai nurodytų sumų įsigyti nekilnojamajam turtui neturėjo, todėl dalį sumos pasiskolino iš ieškovų ir dalį iš Vilniaus kredito unijos. Ieškovai sutiko tokią sumą paskolinti, su sąlyga, kad pinigai bus pervedami tiesiogiai nekilnojamojo turto pardavėjams. Tuo tikslu 2016-07-25 su ieškovu V. G. buvo sudaryta sutartis, kuria ieškovas paskolino 50 000,00 Eur. Taip pat 37 000,00 Eur atsakovams paskolino ieškovė N. G., su kuria 2016-09-15 pasirašė sutartį;
4.2. Sudarant Sutartis su sutuoktine buvo tariamasi, kad abu atsakovai bendrai dengs Paskolą. Tačiau atsakovė J. G. niekada prie Paskolos grąžinimo neprisidėjo, savo pajamas naudojo išimtinai asmeninėms reikmėms;
Šalies argumentai
4.3. Atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovė J. G. patikslintu ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-7561-930/2019, teismo prašė patvirtinti, kad tarp ieškovų ir atsakovų buvo sudarytas dovanojimo sandoris dėl 87 000,00 Eur perdavimo bendrojon sutuoktinių nuosavybėn, tačiau teismui nustačius ieškinio trūkumus, atsakovė J. G. trūkumų nepašalino ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-16 nutartimi nutarė patikslintą ieškinį laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui;
4.4. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo teismo priteisti tiek netesybas, tiek palūkanas. Tačiau remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, palūkanos už skolininko piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įskaičiuotinos į netesybų sumą.
5. Teismo posėdyje ieškovė N. G. palaikė ieškinyje bei dublike nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai pažymėjo, jog 2016 metais abu atsakovai kreipėsi į ieškovus su prašymu suteikti paskolą nekilnojamajam turtui įsigyti. Nurodė, kad pasirašant Sutartis atsakovė J. G. nedalyvavo, nes tuo metu namuose prižiūrėjo vaiką (2 t., b. l. 74-76).
6. Teismo posėdyje ieškovas V. G. palaikė ieškinyje bei dublike nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai pažymėjo, jog dėl Paskolos sutarties sąlygų buvo tartasi su abiem atsakovais. Individualiai atsakovė J. G. dėl Paskolos grąžinimo nebuvo informuota (2 t., b. l. 74-76).
Atsiliepimas
7. Teismo posėdyje atsakovas A. G. iš esmės palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį iš dalies atmesti. Papildomai pažymėjo, jog su atsakove J. G. dėl pinigų pasiskolinimo iš ieškovų buvo tartasi, tačiau ji nedalyvavo Paskolos sutarties sąlygų derinime Paaiškino, jog dalį paskolos grąžino pardavęs automobilį (2 t., b. l. 74-76).
8. Teismo posėdyje atsakovė J. G. iš esmės palaikė atsiliepime bei triplike nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai pažymėjo, jog patys ieškovai atsakovus ragino įsigyti nekilnojamąjį turtą, teigė, kad tam duos pinigų. Paaiškino, kad nors žinojo, kad ieškovai davė 87 000,00 Eur sumą būstui įsigyti, tačiau niekada nebuvo sakyta, kad buvo sudaryta Paskolos sutartis ir pinigus reikės grąžinti. Pažymėjo, kad atsakovė nedalyvavo Paskolos sutarties sąlygų derinime, ji nieko nežinojo apie įmokų grąžinimą (2 t., b. l. 74-76).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
II. Ginčo esmė
9. Ginčas tarp šalių kilo dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo. Ieškovai iš esmės įrodinėjo, jog tarp šalių buvo sudarytos Sutartys, kurių pagrindu atsakovai turėjo grąžinti paskolą, tačiau atsakovai prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Ieškovų įsitikinimu, pareigą grąžinti Paskolą turi abu atsakovai, kadangi ji buvo naudojama atsakovų šeimos poreikių tenkinimui. Nurodė, kad ieškovai niekada neturėjo valios neatlygintinai ir negrąžintinai perduoti atsakovams 87 000,00 Eur sumą.
10. Atsakovė J. G., nesutikdama su ieškiniu, iš esmės įrodinėjo, kad tarp ieškovų ir atsakovų buvo sudaryti ne paskolos, bet dovanojimo sandoriai. Nurodė, kad 2016-07-06 ir 2016-09-15 Sutartys yra fiktyvios, o ieškovai ir jų sūnus jas pasirašė tik 2018 metais siekiant, kad atsakovas A. G. gautų didesnę turto dalį skyrybų procese su atsakove.
11. Atsakovas A. G. nurodė, kad atsakovai nurodytas sumas, įsigyti nekilnojamajam turtui, pasiskolino iš ieškovų sudarant paskolos sutartis, tačiau nesutiko su ieškovų reikalavimu priteisti iš atsakovų tiek netesybas, tiek palūkanas.
III. Byloje nustatytos teisės taikymui reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo byloje
12. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).
13. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes. Ar įrodymai, kaip informacija, yra tikslūs ir detalūs, sprendžiama pagal turinį. Rašytinio įrodymo turinys gali būti objektyviai nulemtas to, kuriam tikslui tam tikri dokumentai, kurie civiliniame procese naudojami kaip įrodymo priemonės, yra rengiami. Pavyzdžiui, atsiskaitymo ar mokėjimo priemonėse gali nebūti tikslios informacijos apie ūkinę operaciją, kurios pagrindu atliekamas mokėjimas ir pan. Įvertinant įrodymų patikimumą, į tokias aplinkybes atsižvelgiama. Antai kasacinėje byloje teismas yra pasisakęs, kad įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Netiesioginiai įrodymai turi silpnesnę įrodomąją vertę. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-15 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 9 punktas).
Dėl paskolos sutarties sudarymo ir solidariosios sutuoktinių prievolės grąžinti įsiskolinimą
14. Byloje esančiais raštiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovai V. G. ir N. G. pagal 2016-07-25 ir 2016-09-15 paskolos sutartis atsakovui A. G., kaip paskolos gavėjui, suteikė bendrą 87 000,00 Eur paskolą nekilnojamajam turtui įsigyti (1 t., b. l. 11-14, 20-23). Nustatyta, kad V. G. 2016-07-25 bankiniu pavedimu atliko 50 000,00 Eur mokėjimą (1 t., b. l. 49). N. G. 2016-07-26 bankiniu pavedimu atliko 21 000,00 Eur mokėjimą ir 2016-09-15 bankiniais pavedimais atliko bendrą 16 000,00 Eur mokėjimą (1 t., b. l. 29-30). 2016-08-24 kredito sutarties Specialiosios dalies 10.1.3. punkte įtvirtinta aplinkybė, jog kredito gavėjas pateikia nuosavos dalies, sudarančios 87 000,00 Eur, sumokėjimą pagal Specialiosios dalies 9.1. punkte nurodytus dokumentus tinkamai ir pakankamai patvirtinančius dokumentus, įrodo, kad ieškovai N. G. bei V. G. pervedė 87 000,00 Eur sumą į parduodamo nekilnojamojo turto savininkų sąskaitą (1 t., b. l. 72-75). Šalių paaiškinimais bei byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pagal 2016-09-15 Sutartį 2017-10-20 buvo grąžinta 3 700,00 Eur skolos (2 t., b. l. 23-26), o pagal 2016-07-25 Sutartį 2018-09-30 buvo grąžinti 5 000,00 Eur (2 t., b. l. 27-30). Atsakovams nevykdant įsipareigojimų, buvo pateikta rašytinė 2019-03-01 pretenzija dėl įsipareigojimų nevykdymo ir pranešimas dėl Sutarčių nutraukimo Nr. S-19-17 (1 t., b. l. 25-26).
15. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Esant šioms sąlygoms, laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018; 2018-05-10 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018).
16. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta (žr., 14 punktą), kad tarp ieškovų ir atsakovo A. G. buvo sudaryta paskolos sutartis, joje nurodant, kad paskola bus naudojama paskolos gavėjo šeimos poreikių tenkinimui, įsigyjant namą (Sutarties 1.2. punktas) bei į nekilnojamojo turto pardavėjo sąskaitą pervesta 87 000,00 Eur suma bei dalis sumos (8700,00 Eur) grąžinta. Nevykdant sutartinių prievolių, ieškovai nutraukė sutartis. Ginčo dėl to, kad ieškovai pervedė paskolos sutartyje nurodytą sumą bei dėl to, kad atsakovas dalį paskolos grąžino, taip pat dėl to, kad ieškovai nutraukė paskolos sutartis, tarp šalių iš esmės nekilo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog yra pagrindas pripažinti, kad tarp ieškovų ir atsakovo A. G. buvo sudarytos paskolos sutartys, kurių pagrindu paskolos davėjui atsirado prievolė atsakovui perduoti 87000,00 Eur pinigų sumą, o atsakovams (paskolos gavėjams) nutraukus paskolos sutartį, atsirado prievolė tokią pat pinigų sumą grąžinti ieškovams. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas gautus pinigus būtų grąžinęs paskolos davėjui. Aplinkybės, jog visa paskola nėra grąžinta ieškovams, neneigė ir atsakovai.
17. Pažymėtina tai, jog byloje taip pat nėra duomenų, jog ieškovų pateiktos paskolos sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis, o ir nagrinėjamoje byloje atsakovė J. G. nereiškė priešieškinio dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Atsakovė nepageidavo skirti teismo ekspertizės dėl sutarčių sudarymo aplinkybių, laiko. Be to, informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad J. G. patikslintu ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-438-930/2020, teismo prašė patvirtinti, kad tarp N. G. ir V. G. iš vienos pusės, bei J. G. ir A. G., iš kitos pusės, buvo sudarytas dovanojimo sandoris dėl 87 000,00 Eur perdavimo bendrojon sutuoktinių nuosavybėn, tačiau teismui nustačius ieškinio trūkumus, J. G. trūkumų nepašalino ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-438-930/2020 nutarė ieškovės J. G. 2019-07-24 patikslintą ieškinį atsakovui A. G., laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.
18. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų bei paskolos negrąžino per pretenzijoje nurodytą terminą ir ieškovams nutraukus paskolos sutartį, ieškovų reikalavimas priteisti paskolintą, tačiau negrąžintą pinigų dalį, yra teisėtas ir pagrįstas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1, 2 dalys).
19. Byloje kilo ginčas dėl to, ar paskolą turi grąžinti abu sutuoktiniai, ar vienas atsakovas. Ieškovai ieškinyje prašė pripažinti prievoles, kylančias iš 2016-07-25 ir 2016-09-15 Sutarčių, solidariosiomis sutuoktinių A. G. ir J. G. prievolėmis. Atsakovė J. G. nesutiko su tokiu ieškovų reikalavimu. Nurodė, kad apie sudarytas Sutartis su ieškovais atsakovė sužinojo tik gavusi elektroninį laišką 2018 metų spalio mėnesį, kai jau tarp atsakovų buvo pradėję santuokos nutraukimo ir turto pasidalijimo klausimai. Iki to laiko atsakovė niekada nebuvo informuota apie tokių Sutarčių egzistavimą. Be to, ant Sutarčių nėra J. G. parašo, Sutarys pasirašytos tik A. G. ir jo tėvų. Teismo vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, jog prievolė grąžinti paskolą yra asmeninė atsakovo A. G. prievolė.
20. CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija netaikoma vieno iš sutuoktinių vardu sudarytai paskolos sutarčiai. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Dėl to ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y., kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Vadinasi, CK 3.92 straipsnio 3 dalies nuostatos paskolos sutarties sudarymo atvejais netaikomos, todėl, siekiant, kad iš vieno sutuoktinio vardu sudarytos paskolos sutarties kilusios turtinės prievolės būtų pripažintos bendromis sutuoktinių turtinėmis prievolėmis, turi būti nustatyti šeimos interesai kaip prievolės bendrumo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
21. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad atsakovai J. G. ir A. G. 2015-06-20 sudarė santuoką (Santuokos nutraukimo procesas prasidėjo 2018 metais). 2016-07-26 J. G. ir A. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą: pastatą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovas pinigus skolinosi santuokos metu bei jie buvo skirti šeimos poreikių tenkinimui – įsigyti gyvenamąjį namą. Ginčo dėl to tarp šalių nekilo. Atsakovė neneigė aplinkybės, jog jai buvo žinoma, kad nekilnojamojo turto įsigijimui ieškovai pervedė nekilnojamojo turto pardavėjui dalį įmokos bei jai buvo žinoma, kad atsakovo A. G. tėvai skirs pinigų apmokėti už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, tačiau jos įsitikinimu, pinigai buvo padovanoti, o ne paskolinti, kadangi ji apie paskolos sutartis nieko nežinojo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką (žr., 18 punktą), vien ta aplinkybė, jog atsakovė nepasirašė paskolos sutarties, su ja nebuvo individualiai derinamos sąlygos, savaime nepaneigia sutuoktinių prievolės bendrumo, kadangi atsakovo pasiskolinti pinigai iš ieškovų buvo panaudoti ne atsakovo A. G. asmeniniams, bet bendriems jų šeimos poreikiams tenkinti, juo labiau, kad atsakovei buvo žinoma, kad šeimos turto įsigijimui lėšų skirs atsakovo tėvai. Atsižvelgiant į tai, prievolė grąžinti skolą pagal sudarytas ginčo paskolos sutartis, pripažintina solidariąja abiejų atsakovų prievole (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 33 300,00 Eur ir 45 000,00 Eur skola pagal Sutartis priteistina solidariai iš abiejų atsakovų ieškovų naudai.
22. Atsakovė taip pat įrodinėjo, jog buvo sudarytos ne Paskolos, bet dovanojimo sandoriai. Šias aplinkybes iš esmės grindė tuo, kad atsakovai nebuvo finansiškai pajėgūs grąžinti paskolą, Sutartys buvo sudarytos tik atsakovui A. G. siekiant nepagrįstai gauti didesnę nekilnojamojo turto dalį, Sutartys yra nelogiškos, nes tėvai savo sūnui nustatė dideles 5 procentų dydžio palūkanas, atsakovas A. G. neminėjo apie sudarytas paskolos sutartis, jos taip pat nebuvo nurodytos ir teikiant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių projektą. Teismo vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo remiantis atsakovės argumentais spręsti, jog ieškovai dovanojo pinigus atsakovams (CPK 185 straipsnis). Aplinkybę, jog tarp pinigai buvo skirti atsakovams dovanojimo sutarties pagrindu iš esmės grindžiami subjektyviu situacijos interpretavimu, nepateikiant objektyvių duomenų, kurie įrodytų ginčo sumos dovanojimo faktą (CPK 178 straipsnis). Todėl vien atsakovės, suinteresuotos bylos baigtimi, paaiškinimais, teismas neturi pagrindo daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo (CPK 176 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė, žinodama apie pinigų gavimo faktą, būtų kėlusi klausimus dėl jų gavimo aplinkybių (dovanojimo sutarties ar paskolos sutarties pagrindu), ginčas iš esmės kilo tik prasidėjus skyrybų procesui, o tai papildomai įrodo, jog remiantis vien šalių, turinčių skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi, paaiškinimais, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, jog buvo pasirašyta Sutartis, pinigų suma iš ieškovų buvo gauta ir ji apmokėta bendro turto įsigijimui, nėra pagrindo daryti patikimų išvadų dėl dovanojimo fakto, įvertinant ir tai, kad nagrinėjamu atveju dovanojimo sutartis, jeigu tokia būtų sudaryta, turėjo būti patvirtinta notariškai (CK 6.469 straipsnio 2 dalis). Tačiau patikimų duomenų, jog tokia sutartis buvo sudaryta ar ieškovai būtų siekę dovanoti atsakovams ginčo sumą, byloje nėra (CPK 185 straipsnis).
23. Atsakovės J. G. nurodytas aplinkybes, jog ieškovas V. G. nebuvo deklaravę paskolos suteikimo fakto, paneigia byloje ieškovų papildomai su 2020-06-02 prašymu (DOK-20417) pateikta 2017-04-25 privačių interesų deklaracija, kurioje fiksuotas paskolos sutarties sudarymo ir 50 000,00 Eur paskolos suteikimo faktas. Šie duomenys papildomai įrodo Sutarties sudarymo realumą.
24. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu tiek privačių interesų, tiek ir turto, pajamų deklaracijose nebūtų fiksuotas paskolos sudarymo ar pajamų turėjimo faktas, savaime nepaneigia paskolos sutarties sudarymo bei pinigų perdavimo fakto. Kasacinio teismo išaiškinta, jog deklaracija – tai dokumentas vertintinas kaip paprastas rašytinis įrodymas kartu su visais kitais įrodymais, atsižvelgiant į šiuose įrodymuose esančią informaciją, šios informacijos pakankamumą, jos gavimo būdą, prieštaravimų nebuvimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2010). Šios kasacinio teismo praktikos kontekste teismas sprendžia, jog ta aplinkybė, kad ieškovai savo argumentus grindė pirminiais rašytiniais įrodymais, t. y. paskolos sutartimis, nepaneigia pirminiuose įrodymuose fiksuotų lėšų atsakovui perdavimo fakto. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018-12-06 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-640-381/2018, 39 punktą).
25. Minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovė neginčijo paskolos sutarčių, nereiškė priešieškinio, o kitoje byloje pareikštas patikslintas ieškinys, paliktas nenagrinėtu (žr., 17 punktą), o ir teismas, remdamasis vien atsakovės samprotavimais, neturi pagrindo ex officio pripažinti Sutartis niekinėmis, kadangi iš esmės nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių minėtų sandorių neteisėtumą, apsimestinumą, išskyrus atsakovės subjektyvus situacijos interpretavimas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas ex officio, kai nėra pareikšto bylos šalies reikalavimo dėl sandorio negaliojimo, gali pripažinti sandorį niekiniu, kai jo negaliojimas yra akivaizdus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-05 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-1075/2019, 26 punktą).
Dėl netesybų ir palūkanų priteisimo
26. Ieškovai ieškinyje prašė iš atsakovų priteisti 5 procentų dydžio mokėjimo palūkanas (Sutarties 2.1. punktas). Atsakovas A. G. atsiliepime nurodė, kad ieškovai prašo teismo priteisti tiek netesybas, tiek palūkanas, tačiau atsakovo įsitikinimu, palūkanos už skolininko piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą turėtų būti įskaičiuotos į netesybų sumą. Teismo vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti su atsakovo nurodytais argumentais.
27. Sutarties pagrindu reikalaujamos mokėti palūkanos laikytinos pelno palūkanomis (atlyginimu), kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Sutarties 2.1. punktas). Todėl ieškovų reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Ieškovo prašomi priteisti delspinigiai atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimo funkciją. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovai reikalauja mokėjimo, o ne kompensacinių palūkanų, ieškovų reikalavimas priteisti tiek delspinigius, tiek palūkanas yra pagrįstas ir teisėtas.
28. Ieškovai pateikė palūkanų apskaičiavimą: 1) pagal 2016-07-25 sutartį ieškovas V. G. bankiniu pavedimu atliko 50 000,00 Eur mokėjimą, ieškinio pareiškimo dienai yra grąžinti tik 5 000,00 Eur, todėl atsakovai už laikotarpį nuo 2016-07-25 iki 2017-07-25 privalo sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 50 000,00 Eur paskolos sumos, kas sudaro 2 500,00 Eur palūkanų sumą (50 000,00 Eur * 365 d. * 5 procentai / 365), taip pat už laikotarpį nuo 2017-07-26 iki 2019-08-07 privalo sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo likusios negrąžintos 45 500,00 Eur paskolos sumos, kas sudaro 4 573,97 Eur palūkanų sumą (45 000,00 Eur * 742 d. * 5 procentai / 365). Vadinasi iš viso atsakovai pagal 2016-07-25 sutartį ieškovo V. G. naudai turi sumokėti 7 073,97 Eur palūkanų (2 500,00 + 4 573,97); 2) pagal 2016-09-15 sutartį ieškovė N. G. bankiniais pavedimais atliko bendrą 37 000,00 Eur mokėjimą, ieškinio pareiškimo dienai yra grąžinti tik 3 700,00 Eur, todėl atsakovai už laikotarpį nuo 2016-09-15 iki 2017-09-15 privalo sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 37 000,00 Eur paskolos sumos, kas sudaro 1 850,00 Eur palūkanų sumą (37 000,00 Eur * 365 d. * 5 procentai / 365), taip pat už laikotarpį nuo 2017-09-16 iki 2019-08-07 atsakovai privalo sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo likusios negrąžintos 33 300,00 Eur paskolos sumos, kas sudaro 3 142,97 Eur palūkanų sumą (33 300,00 Eur * 689 d. * 5 procentai / 365). Viso pagal 2016-09-15 sutartį atsakovai ieškovės N. G. naudai turi sumokėti 4 992,97 Eur palūkanų (1 850,00 Eur + 3 142,97 Eur).
29. Įvertinęs ieškovų paskaičiuotas palūkanas, teismas neturi pagrindo abejoti paskaičiuotų palūkanų dydžiu, jų pagrįstumu, todėl iš atsakovų solidariai priteistinos ieškovų paskaičiuotos palūkanos, t. y., pagal 2016-07-25 sutartį ieškovo V. G. naudai priteisina 7 073,97 Eur palūkanų, o pagal 2016-09-15 sutartį ieškovės N. G. naudai 4 992,97 Eur palūkanų.
30. Ieškovai taip pat prašė iš atsakovų J. G. ir A. G. priteisti delspinigius bei pateikė delspinigių apskaičiavimą: 1) pagal 2016-07-25 sutartį apskaičiuoti delspinigiai iki ieškinio pateikimo dienos (2019-08-07) sudaro 4 050,00 Eur delspinigių sumą (45 000,00 Eur * 180 dienos * 0,05 procentai, o pagal 2016-09-15 sutartį apskaičiuoti delspinigiai iki ieškinio pateikimo dienos (2019-08-07) ir sudaro 2 997,00 Eur delspinigių sumą (33 300,00 Eur * 180 dienos * 0,05 procentai). Duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti dėl paskaičiuotų delspinigių nepagrįstumo, atsakovai nepateikė, o ir teismas neturi pagrindo abejoti netesybų paskaičiavimo pagrįstumu.
31. Taigi, atsižvelgiant į Sutarties 5.1. punktą, bei į tai, kad atsakovai tinkamai neįvykdė prievolės pagal 2016-07-25 ir 2016-09-15 Sutartis (sumokėjo tik pirmąsias paskolos įmokas, o toliau įsipareigojimų nevykdė), prašymas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas. Iš atsakovų J. G. ir A. G. ieškovo V. G. naudai pagal 2016-07-25 sutartį priteistina 4 050,00 Eur delspinigių suma, o ieškovės N. G. naudai pagal 2016-09-15 sutartį priteistina 2 997,00 Eur delspinigių suma.
32. Nors atsakovai iš esmės neginčijo pačio netesybų dydžio, papildomai teismas pažymi, jog nėra pagrindo spręsti, jog netesybos yra neprotingai didelės. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, o šalių teisė susitarti iš anksto reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2018-04-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018, 32 punktas; 2020-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas). Taigi vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-06 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, jog 0,05 procentų delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną savaime nepripažįstama per didele (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-378/2015; 2018-04-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018; 2020-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 52 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, nagrinėjamu prašomas priteisti delspinigių dydis (0,05 proc.) atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, duomenų, kurių pagrindų teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovai nepateikė (CPK 178 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
33. Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014).
34. Nagrinėjamu atveju esant ieškovų prašymui priteisti procesines palūkanas bei nusprendus ieškinį tenkinti, ieškovams iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 97 413,94 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019-08-29 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
35. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk vs. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
37. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacija).
38. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė patyrė 4 508,16 Eur atstovavimo išlaidų („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (2 t., b. l. 58) bei sumokėjo 1 724,00 Eur (1 686 + 38) žyminį mokestį (1 t., b. l. 17-18). Teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjama byla nėra didelės apimties, nebuvo sprendžiami sudėtingi ar nauji teisės taikymo klausimai, byla nesudėtinga faktinių aplinkybių tyrimo požiūriu, prašoma priteisti 4 508,16 Eur atstovavimo išlaidų suma mažintina iki protingos 3 000,00 Eur dydžio sumos. Taigi, išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalis bei žyminio mokesčio dalis, sudaro 4 724,00 Eur (3000 + 1 724 = 4 724), kuri priteistina ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 2362,00 Eur. Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį ieškovų patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo, sąžiningumo ir protingumo ir nepaisant jų (išlaidų) realumo, tai yra pernelyg didelis ieškovų išlaidavimas, tenkantis jiems patiems.
39. Bylą nagrinėjant teisme valstybė patyrė 13,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 6,94 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti prievoles, kylančias iš 2016-07-25 ir 2016-09-15 paskolos sutarčių, solidariomis sutuoktinių J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.
Priteisti solidariai iš atsakovų J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 45 000,00 Eur negrąžintos paskolos, 7 073,97 Eur palūkanų ir 4 050,00 delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 56123,97 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019-08-29 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 2362,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti solidariai iš atsakovų J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 33 300,00 Eur negrąžintos paskolos, 4 992,97 Eur palūkanų ir 2 997,00 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 41 289,97 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019-08-29 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 2362,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme, t. y. po 6,94 Eur iš kiekvieno atsakovo.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.