Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo (nukentėjusiojo) V. G. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 28 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariate buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal požymius administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 488 straipsnio 1 dalyje, pagal 2024 m. rugsėjo 15 d. per e.policija.lt registruotą pareiškėjo (nukentėjusiojo) V. G. pareiškimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjas nurodo, jog 2024 m. rugsėjo 14 d. nuo 19 val. iki 2024 m. rugsėjo 15 d. 3 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvo triukšmas, šauksmai, pokalbiai, žemų vibracijų muzika nakties metu, kad jam nepavyko užmigti iki trečios valandos ryto, kad policijos ekipažas neatvyko, nes negautas joks pranešimas dėl suteikto registracijos numerio.

2. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas M. Š. 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarimu nutraukė pagal pareiškėjo V. G. pranešimą dėl keliamo triukšmo adresu (duomenys neskelbtini), pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, tai yra nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, požymių.

3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu pareiškėjas (nukentėjusysis) V. G. pateikė skundą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams, prašydamas panaikinti Institucijos 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarimą ir grąžinti pakartotiniam tyrimui, pateikti informaciją dėl 2024 m. rugsėjo 14 d. 23.05 val. atvykusių policijos pareigūnų atliktų veiksmų, nustatant triukšmaujančius asmenis, taip pat dėl triukšmo lygio matavimų, jei tokie buvo atliekami šio administracinio nusižengimo metu, informuoti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės viešąjį skyrių su jo pareiškimais (nuo 2023 m. sausio 1 d.) dėl triukšmo sietino su objektu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), bei nutarimais ir /ar ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga šiose administracinių nusižengimų bylose.

4. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 28 d. nutartimi nutarta netenkinti pareiškėjo (nukentėjusiojo) V. G. skundo ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną palikti nepakeistą. Taip pat šia nutartimi teismas priteisė UAB „E. Š.“ iš valstybės 500 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

5. Apeliaciniu skundu pareiškėjas (nukentėjusysis) V. G. prašo: 1) peržiūrėti ir įvertinti pateiktą vaizdo ir garso įrašą bent penkių minučių laikotarpiu, naudojant ausines arba kokybiškas garso atkūrimo priemones, siekiant užtikrinti tikslų ir objektyvų triukšmo pobūdžio bei jo žalingo poveikio įvertinimą; 2) panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 28 d. nutartį kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą bei pripažinti, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 488 straipsnio 1 dalyje ir/ar ANK 48 straipsnyje.

5.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, jog nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų apie triukšmo faktą. Nurodo, kad byloje esantys jo pateikti garso ir vaizdo įrašai, taip pat gyventojų parodymai aiškiai patvirtina, jog triukšmas buvo girdimas ir trikdė jo bei jo šeimos nakties poilsį iki 3 valandos ryto. Teismas ignoravo tai, kad triukšmo buvimo įrodymams nebūtina speciali garso matavimo įranga – remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, viešosios rimties trikdymas gali būti įrodinėjamas ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, įskaitant liudytojų parodymus bei vizualinius ir garso įrašus. Taip pat teigia, kad policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, netinkamai atliko įvykio fiksavimą – nebuvo dokumentuotas triukšmo šaltinis pasitelkiant garso ar vaizdo įrašymo priemones, triukšmo lygis buvo vertinamas tik pareigūnų klausa, kas neatitinka objektyvaus triukšmo vertinimo kriterijų. Be to, nebuvo apklausti visi potencialūs liudytojai, kas turėjo lemiamą įtaką netinkamam įrodymų vertinimui. Pažymi, kad pareigūnai patvirtino, jog nėra apmokyti ar praėję specialius mokymus dėl triukšmo įvertinimo kriterijų ir procedūrų, todėl mano, kad 2 minučių laiko tarpas atvykus į įvykio vietą yra nepakankamas objektyviai nustatyti ir įvertinti triukšmo pobūdį bei jo poveikį. Teigia, kad šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl policijos institucijos atlikto tyrimo išsamumo ir jo objektyvumo.

5.2. Apeliantas skunde teigia, kad pagal teismų praktiką vien techninių garso matavimo priemonių nebuvimas negali būti pagrindas atmesti triukšmo faktą, jei šį patvirtina nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštaraujantys liudytojų parodymai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo byloje esančius liudytojų parodymus, kurie patvirtino, jog triukšmas buvo girdimas ir trikdė gyventojų poilsį. Pažymi, kad teismas vadovavosi liudytojo parodymais, kuris akivaizdžiai buvo šališkas ir suinteresuotas bylos baigtimi, nes minėtas liudytojas ne tik buvęs kavinės lankytojas, bet ir pats yra dalyvavęs renginyje, dėl kurio buvo gautas pranešimas apie triukšmo keliamą viešosios rimties pažeidimą. Šio liudytojo parodymai, kad po policijos apsilankymo jis jautėsi blogai, nes buvo sugadinta šventinė nuotaika, kelia pagrįstų abejonių dėl objektyvumo ir sąžiningo aplinkybių vertinimo. Dėl to apeliantas mano, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir prieštarauja teisės normoms bei teismų praktikai, kuri įtvirtina objektyvaus įrodymų vertinimo principą ir reikalauja atsižvelgti į visus byloje pateiktus faktinius duomenis.

5.3. Apeliantas taip pat skunde teigia, kad atsakomybė pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį atsirasti pakanka nustatyti, jog keliamas triukšmas trikdė bent vieno asmens ramybę ar poilsį. Nurodo, kad šiuo atveju buvo sutrikdytas ne tik jo, bet ir jo šeimos narių, tai yra žmonos ir nepilnamečio sūnaus poilsis. Dėl to mano, kad teismas nepagrįstai atmetė jo teiginius kaip subjektyvius, nors jie buvo pagrįsti objektyviais duomenimis, įskaitant garso ir vaizdo įrašus, taip pat ignoravo liudytojų parodymus bei papildomus įrodymus, kurie patvirtino triukšmo faktą ir jo poveikį gyvenamajai aplinkai. Atkreipia dėmesį į tai, kad tiek nacionalinė, tiek Europos Sąjungos teismų praktika aiškiai įtvirtina asmenų teisę į tinkamą gyvenamąją aplinką, laisvą nuo perteklinio triukšmo poveikio (pvz., direktyva 2002/49/EB Dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo nustato valstybių pareigą imtis efektyvių priemonių triukšmo poveikiui mažinti ir asmenų teisių apsaugai). Teigia, kad teismas, neatsižvelgdamas į visus pateiktus įrodymus ir netinkamai aiškindamas teisės normas, priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris prieštarauja tiek nacionalinei, tiek tarptautinei teisės praktikai.

5.4. Apeliantas teigia, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pateiktame patvirtinime aiškiai išdėstyta, jog higienos norma HN 33:2011 nėra taikoma žmonių keliamam triukšmui. Dėl to mano, kad nei NVSC, nei Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, nei bet kuri akredituota laboratorija, veikianti Lietuvoje, neturi kompetencijos vykdyti garso slėgio matavimų tokio triukšmo atvejais. Nurodo, kad iš NVSC išvados seka, jog nėra nei teisinių, nei metodologinių pagrindų garso slėgio matavimams atlikti, kai triukšmas kyla dėl HN 33:2011 1 skyriaus 4 punkte nurodytų šaltinių. Todėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės patvirtintos „Triukšmo prevencijos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklės” (toliau – ir Taisyklės) aiškiai nustato, kad triukšmo kontrolė, susijusi su žmonių veiklos sukeliamu triukšmu, vykdoma pagal Taisyklių 28 punktą. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu bei Triukšmo valdymo įstatymu, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė turi teisę reguliuoti triukšmo prevenciją savo teritorijoje, o triukšmo prevencijos Taisyklėse imperatyviai nustatyta, kad gyvenamųjų namų teritorijoje draudžiama vykdyti veiklą, kuri trikdytų gyventojų poilsį (Taisyklių 13.3 punktas).

5.5. Apeliantas teigia, kad teismas padarė esmines teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidas, nes netinkamai aiškino Taisyklių 13.3 punkto reikalavimus ir taikė Taisyklių 19 punkto nuostatas, nors šis punktas taikomas tik tiems triukšmo šaltiniams, kurie patenka į HN 33:2011 1 skyriuje apibrėžtą taikymo sritį arba atitinka Taisyklių 27 ir 29 punktų nuostatas. Pažymi, kad žmonių, gyvūnų bei buitinių prietaisų keliamam triukšmui nėra nustatytų ribinių dydžių, todėl jų kontrolė negali būti vykdoma pagal triukšmo lygio ribines vertes, numatytas HN 33:2011. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai reikalavo atlikti triukšmo lygio matavimus, kurie nėra numatyti taikytinuose teisės aktuose, nes Taisyklėse nėra nustatytos nei institucijos, nei metodai, kuriais būtų galima atlikti triukšmo lygio matavimus žmonių, gyvūnų bei buitinių prietaisų keliamam triukšmui. Dėl to teigia, kad reikalavimas pateikti tokius matavimus buvo nepagrįstas tiek teisiniu, tiek praktiniu požiūriu, todėl apeliantas mano, kad teismo sprendimas nepagrįstai suabsoliutino reikalavimą atlikti matavimus, kurių taikymas šiuo atveju yra neįmanomas, nes jie nėra reglamentuoti nei nacionaliniuose, nei savivaldybės lygmens teisės aktuose ir tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą ir neteisėtą pareiškėjo teisių apribojimą.

5.6. Apeliantas skunde teigia, kad kavinės atstovas teisme patvirtino, jog triukšmas minėtoje vietoje yra ne pavienis, o sisteminis reiškinys, pasikartojantis nuolat, todėl apeliantas mano, kad įmonė nesiėmė jokių realių priemonių užtikrinti teisės aktų reikalavimų vykdymą, nepaisant galiojančių triukšmo prevencijos taisyklių ir vietos gyventojų skundų. Mano, kad tokie atstovo parodymai patvirtina, jog įmonės veikla nebuvo suderinta su viešosios rimties apsaugos reikalavimais ir akivaizdžiai pažeidė gyventojų teisę į ramią ir sveiką gyvenamąją aplinką. Pažymi, kad „Facebook“ socialiniame tinkle paviešinti kavinės „(duomenys neskelbtini)” administracijos komentarai ir atsakymai į klientų pastabas aiškiai patvirtina, jog kavinės atstovai pripažįsta nuolatinį triukšmą nakties metu keliančius šaltinius, trikdančius aplinkinių gyventojų ramybę. įrašuose akcentuojama, kad lankytojai buvo įspėjami laikytis ramybės reikalavimų, tačiau šių reikalavimų užtikrinimo nebuvo vykdoma nuosekliai ir veiksmingai. Apelianto nuomone tai rodo, kad pati įmonės administracija supranta, jog keliamas triukšmas yra nuolatinė problema, tačiau nesiima adekvačių priemonių jai spręsti. Dėl to apeliantas teigia, kad pažeidimai yra sąmoningi ir sistemingi. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė dar 2017 metais oficialiai įspėjo kavinės administraciją dėl administracinės atsakomybės už triukšmo prevencijos taisyklių nesilaikymą, tačiau nepaisant to, įmonė tęsė savo veiklą, pažeisdama nustatytus apribojimus. Teigia, kad šis faktas rodo, jog kavinės administracija ilgą laiką sistemingai ignoravo viešosios rimties apsaugos reikalavimus, nepaisė administracinių institucijų nurodymų ir sąmoningai toleravo gyventojų ramybę trikdantį triukšmą, tai ne tik patvirtina įmonės aplaidumą, bet ir sudaro pagrindą taikyti griežtesnes administracinės atsakomybės priemones, atsižvelgiant į ilgalaikį pažeidimų pobūdį bei jų poveikį gyvenamajai aplinkai.

5.7. Apeliantas skunde taip pat teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog triukšmo lygio matavimai pagal HN 33:2011 negali būti taikomi šiam atvejui ir praktiškai nėra įmanomi, todėl reikalavimas pateikti tokius matavimus yra nepagrįstas Tokia situacija pažeidžia pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, kai teisės aktai nenustato alternatyvių būdų įrodyti triukšmo faktą, nepatenkantį į HN 33:2011 taikymo sritį. Teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino, jog nėra tinkamai reglamentuotos teisinės priemonės, leidžiančios kompetentingoms institucijoms efektyviai atlikti triukšmo lygio vertinimą tais atvejais, kai triukšmo šaltiniai nepatenka į HN 33:2011 taikymo sritį. Tokia situacija prieštarauja Europos Sąjungos direktyvai 2002/49/EB „Dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo”, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad valstybės narės imtųsi tinkamų priemonių neigiamam triukšmo poveikiui mažinti. Be to, teismas savo nutartimi nepagrįstai apribojo jo bei kitų gyventojų teisę į sveikatos apsaugą ir tinkamą poilsį, nors ši teisė yra ginama tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos teisės lygmeniu (pvz., Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 straipsnis įtvirtina teisę į sveikatos apsaugą, o Europos Žmogaus Teisių Teismas yra suformavęs praktiką, jog valstybės privalo užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo pernelyg didelio triukšmo poveikio (Moreno Gomez, Ispanija, peticijos Nr. 4143/02)).

5.8. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai sumenkino jo (apelianto) pateiktus garso ir vaizdo įrašus bei liudytojų parodymus, nepaisant to, kad pagal EŽTT praktiką (Deės v. Hungary, peticijos Nr. 2345/06) valstybių pareiga yra užtikrinti, jog skundai dėl triukšmo būtų nagrinėjami remiantis visais prieinamais įrodymais. Teismo išvada, kad pateiktos priemonės yra nepakankamos triukšmo faktui patvirtinti, prieštarauja tiek nacionalinei, tiek tarptautinei praktikai dėl įrodymų vertinimo principų, ir tai neužtikrina nei veiksmingos teisės gynimo priemonės, nei jo teisės į tinkamą gyvenamąją aplinką. Taip pat teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, neatsižvelgė į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės oficialius dokumentus bei NVSC išvadą, kas lėmė neteisingą bylos išsprendimą, be to, teismas ignoravo tai, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės patvirtintos Triukšmo prevencijos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklės aiškiai reglamentuoja triukšmo kontrolę, kai šaltinis yra žmonių veikla ar jų naudojami įrenginiai, ir nustato imperatyvų draudimą vykdyti veiklą, trikdančią gyventojų ramybę nakties metu (Taisyklių 13.3 punktas). Nepaisant to, teismas nepagrįstai sutapatino šią situaciją su triukšmo šaltiniais, kuriems taikoma HN 33:2011 norma, nors pastaroji aiškiai netaikoma žmonių keliamam triukšmui. Šiuo atveju teismas, nepaisydamas administracinių ir savivaldos institucijų išaiškinimų bei objektyvių įrodymų (garso ir vaizdo įrašų, liudytojų parodymų), neteisingai taikė teisės normas ir neįvertino bylos visapusiškai, kas lėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Dėl to apeliantas mano, kad buvo ne tik netinkamai pritaikytos nacionalinės teisės normos, bet ir pažeisti tarptautiniai standartai, reglamentuojantys teisę į ramią ir sveiką gyvenamąją aplinką.

6. Atsiliepimu į pareiškėjo (nukentėjusiojo) V. G. apeliacinį skundą UAB „E. Š.“ direktorius E. Š. prašo palikti nepakeistą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 28 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-5-853/2025, o apelianto V. G. apeliacinio skundo visiškai netenkinti bei priteisti suinteresuoto asmens UAB „E. Š.“, dėl kurio priimtas nutarimas, patirtas bylinėjimosi išlaidas jo naudai įstatymo nustatyta tvarka.

6.1. Teigia, kad teismas savo nutartyje gana išsamiai pasisakė dėl minėtų pateiktų garso ir vaizdo įrašų, buvo ištirtas pareiškėjo pateiktas telefono programėle užfiksuotas garso slėgio lygio matavimas ir nustatyta, kad pareiškėjo V. G. užfiksuoti maksimalūs garso slėgio lygiai neviršija maksimalios – 60 decibelų normos. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nesivadovavo byloje pateiktais jo (E. Š.) 2017 m. gruodžio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktais Aplinkos garso lygio matavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi atlikti tyrimai yra bendrinio pobūdžio, siekiant pačiam tyrimą užsakiusiam asmeniui įsivertinti skleidžiamą muzikos garso lygį patalpose su atvirais ar uždarais langais.

6.2. Nesutinka, kad tyrimą atlikdami policijos pareigūnai buvo šališki, tai yra netinkamai atliko įvykio fiksavimą - nebuvo dokumentuotas triukšmo šaltinis pasitelkiant garso ar vaizdo įrašymo priemones. Pažymi, kad atvykus pareigūnams į įvykio vietą nebuvo ko fiksuoti, nes joks triukšmas nebuvo girdimas. Nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi teismų praktika, išanalizavęs pareiškėjo V. G. pateikto skundo argumentus, išklausęs jo paaiškinimus teisme, teismo pasėdžio metu jo (E. Š.) parodymus, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei garso įrašus, visiškai pagrįstai konstatavo, jog administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį nutraukta pagrįstai, kadangi nebuvo nustatyti administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Atkreipia dėmesį į tai, kad teisme apklausus (duomenys neskelbtini) namo gyventojus nei vienas iš jų nenurodė, kad buvo girdėti triukšmas ir, kad jiems būtų sutrikdyta viešoji rimtis, policijos pareigūnai, kurie buvo nuvykę pagal pateiktą pareiškėjo pranešimą 2024 m. rugsėjo 14 d. 23.05 val., taip pat jokio triukšmo ar muzikos neišgirdo.

6.3. Teigia, kad teismas pagrįstai ir teisėtai nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo V. G. argumentas, jog nuo 2024 m. rugsėjo 14 d. 22.49 val. iki 2024 m. rugsėjo 15 d. 3 val. adresu (duomenys neskelbtini), triukšmas, šauksmai, pokalbiai, žemų vibracijų muzika nakties metu, yra neparemtas jokiais objektyviais duomenimis, o yra grįstas tik pareiškėjo subjektyviais išgyvenimais. Pažymi, kad tam, jog asmenų veiksmus būtų galima vertinti kaip viešosios rimties sutrikdymą, nepakanka vien išimtinai pateikiamo subjektyvaus vertinimo, nes viešosios rimties pažeidimas turi būti nustatomas remiantis objektyviais duomenimis. Teisingai teismas pastebėjo, kad, nors teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog viešosios rimties sutrikdymo faktas gali būti įrodinėjamas ne tik techninėmis priemonėmis, tačiau tokioje situacijoje, kai konfliktas tarp kaimynų yra užsitęsęs ir nėra jokių objektyvių duomenų (pvz. matavimo prietaisų rodmenų ar pan.), kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar viešoji rimtis išvis buvo sutrikdyta, kas vertintina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-81-594/2022 yra nurodyta, kad kaimynų tarpusavio nesutarimai neturi būti dirbtinai kriminalizuojami, siekiant savanaudiškų tikslų, pavyzdžiui, pasitelkiant policijos pareigūnus kaimynui pamokyti. Visiškai pritaria teismo vertinimui, kad šioje administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga yra pakankama, ji tinkamai įvertinta, padarytos teisingos ir pagrįstos išvados dėl pareiškėjo V. G. pareiškime nurodytų aplinkybių, kad Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą procesinį sprendimą - nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje bei ANK 48 straipsnyje, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6.4. Taip pat nurodo, kad dėl šio procesinio dokumento paruošimo jis (E. Š.) patyrė bylinėjimosi išlaidų 700 Eur advokato darbui apmokėti, todėl įstatymų nustatyta tvarka prašo šias išlaidas priteisti jo naudai (ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas, 666 straipsnio 2 dalis).

7. Atsiliepimu į pareiškėjo (nukentėjusiojo) V. G. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis skyriaus viršininko funkcijas, D. M. prašo: 1) pareiškėjo V. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 28 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-5-853/2025 palikti nepakeistą; 2) asmens, kurio atžvilgiu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, išlaidas advokatui atlyginimą priteisti iš pareiškėjo V. G..

7.1. Teigia, kad pareiškėjo V. G. apeliacinio skundo reikalavimai yra nepagrįsti, o teismas, nagrinėdamas pareiškėjo V. G. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, skundo argumentus išanalizavo, įvertino visas nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį netenkinti pareiškėjo V. G. skundo.

7.2. Pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniu skundu nebando nuginčyti teismo motyvus dėl įvertintų įrodymų, bet savo reikalavimus grindžia tomis pačiomis jo nurodytomis aplinkybėmis, kurios jau buvo nurodytos jo skunde ir, kurios jau apylinkės teismo buvo išnagrinėtos. Kaip teisingai savo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį nurodė asmuo, kurio atžvilgiu buvo priimtas nutarimas, apylinkės teismas kruopščiai ir detaliai išnagrinėjo visus administracinio nusižengimo byloje buvusius įrodymus, taip pat įrodymus, kuriuos teismas aktyviais savo veiksmais surinko pats, o pareiškėjo teiginiai visiškai nepagrįsti, suponuojantys pagrindą teigti, kad pareiškėjas, nepagrįstai ir nemotyvuotai apeliacine tvarka ginčydamas jam nepalankų policijos priimtą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal jo pareiškimą, kuriame nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis (pavyzdžiui, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-8-976/2023 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos R. A. 2023 m. gegužės 4 d. pateikta atskiroji nuomonė dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 4 d. nutarties). Nurodo, kad ANK 579 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 4 dalyje nurodyta, jog pareiškėjas, nukentėjusysis privalo laikytis nustatytos teisenos tvarkos ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Sistemiškai aiškinant pirmiau aptartas nuostatas, darytina išvada, jog, kai pareiškėjas (nukentėjusysis) piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, asmens, kurio atžvilgiu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, išlaidas advokatui atlyginimą teisinga būtų priteisti iš pareiškėjo (nukentėjusiojo), inicijavusio šią administracinio nusižengimo teiseną.

8. 2025 m. kovo 7 d. Šiaulių apygardos teisme gautas pareiškėjo (nukentėjusiojo) V. G. rašytinis paaiškinimas į atsiliepimus, kuriuo jis prašo 1) pripažinti, kad triukšmas adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 14 d. sutrikdė viešąją rimtį; 2) atšaukti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo; 3) netenkinti Institucijos reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš jo, nes tai prieštarauja Konstitucijos garantuojamai teisei į teisingą teismą.

8.1. Teigia, kad byla susijusi su viešosios rimties trikdymu, kurį sukėlė kavinės „(duomenys neskelbtini)“ veikla 2024 m. rugsėjo 14-15 d. nakties metu, leidžiant muziką, vykdant ūkinę-komercinę veiklą ir netinkamai valdant triukšmo kontrolę. Pateikia apylinkės teismo nutarties bei į bylą pateiktų Institucijos ir UAB „E. Š.“ direktoriaus E. Š. atsiliepimų santrauką bei nurodo, kad liudytojų parodymai ir įrodymai patvirtina triukšmo egzistavimą ir rimties trikdymą. Pažymi, kad liudytoja V. J. pripažino buvusi kavinės lankytoja ir šventusi joje, todėl apeliantas mano, kad tai kelia klausimų dėl liudytojos objektyvumo, nes ji galimai turi interesų neigti triukšmo buvimą, be to, liudytoja ne tik buvo kavinės lankytoja, bet ir dalyvavo renginyje, dėl kurio buvo gautas pranešimas apie triukšmą, todėl liudytojos teiginys, kad po policijos apsilankymo buvo sugadinta šventinė nuotaika, rodo galimų šališkumų ir tendencijų neigti triukšmo buvimą. Nurodo, kad policijos pareigūnų parodymai (2024 m. lapkričio 26 d. ir 2025 m. sausio 21 d. apklausos) patvirtinta, kad rugsėjo 14 d. pareigūnai neturėjo garso lygio matavimo ar garso fiksavimo prietaisų, todėl triukšmą vertino subjektyvia klausa; be to, pareigūnai nėra apmokyti nustatyti triukšmo intensyvumo, nes nėra specialių mokymų ir kriterijų triukšmo vertinimui; įvažiavimas į kavinės uždarą kiemą pats savaime yra prevencinis veiksmas, įspėjantis dalyvius ir leidęs laikinai sumažinti triukšmo lygį bei rėkavimą kieme; 2 minučių vertinimo laikas yra nepakankamas, kad būtų objektyviai nustatytas realus triukšmo lygis ir jo poveikis aplinkiniams gyventojams. Teigia, kad šios aplinkybės kelia pagristų abejonių dėl policijos atlikto tyrimo išsamumo ir objektyvumo. Pažymi, kad kavinės ir juridinio asmens atstovo E. Š. parodymai patvirtinta, kad triukšmas kavinės teritorijoje yra nuolatinis reiškinys. Vieši kavinės administracijos komentarai „Facebook socialiniame tinkle patvirtina triukšmo egzistavimą. Taip at nurodo, kad vaizdo ir garso medžiaga patvirtina triukšmo egzistavimą – jo užfiksuota vaizdo ir garso medžiaga yra ne gyvenamųjų namų aplinkoje ir ne lauke, o miegamajame kambaryje su neprofesionalia įranga, garso fiksavimo mikrofonas buvo nukreiptas priešinga kryptimi nei triukšmo šaltinis, tačiau triukšmas vis tiek aiškiai girdimas, įrašai daryti 2024 m. rugsėjo 14 d. nuo 22.43 iki 22.46 val. patvirtina ir aiškiai atskleidžia triukšmo šaltinį, tikslų laiką ir triukšmo fiksavimo vietą, įraše girdimi žmonių riksmai bei žemų dažnių impulsinė muzika, sklindanti iš (duomenys neskelbtini) pastato ar teritorijos. Teigia, kad triukšmas buvo intensyvus, nemalonus, nuolat girdimas ir trukdė ilsėtis nakties metu, darant neigiamą poveikį ir šeimos poilsiui bei sveikatai. Triukšmo poveikis tęsėsi bent iki 3 valandų nakties. Teigia, kad remiantis kavinės atstovo pateiktais garso lygio matavimais, jis (apeliantas) pateikė papildomus įrodymus, jog dėl kavinės pastato konstrukcijos jo gyvenamoji vieta yra labiau veikiama triukšmo nei daugiabutis.

8.2. Apeliantas paaiškinime teigia, kad nepagrįstas Institucijos argumentas, jog jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir dėl to iš jo turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Teigia, kad šios bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos iš jo, nes būtų ribojama jo konstitucinė teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo, o jos ribojimas ar baudimas už jos įgyvendinimą (pvz., priteisiant bylinėjimosi išlaidas už tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą) prieštarautų Konstitucijai. Be to, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, valstybių pareiga yra užtikrinti, kad asmenys galėtų efektyviai pasinaudoti savo teise į teisingą bylos nagrinėjimą. Teigia, kad šiuo atveju jis kreipėsi į teismą dėl savo teisėtų interesų gynimo, todėl negali būti laikomas piktnaudžiavimu. Net jei byla baigėsi jam nepalankiai, vien tai savaime neįrodo piktnaudžiavimo. Nurodo, kad pagal ANK 666 straipsnį, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukiama, bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos iš administracinio nusižengimo teiseną inicijavusio asmens (nukentėjusiojo) arba pareiškėjo. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog asmenų teisė kreiptis į teismą neturi būti apribojama nepagrįstu finansiniu suvaržymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-976/2024).

8.3. Teigia, kad nepagrįstas atsiliepime nurodytas argumentas dėl tariamo ilgalaikio konflikto tarp ..kaimynų“ ir galimo dirbtinio kriminalizavimo siekiant savanaudišku tikslų, nes juridinio asmens vadovo sutapatinimas su fiziniais asmenimis yra klaidinantis palyginimas. Atkreipia dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) pastatas yra negyvenamosios paskirties ir šis adresas yra naudojamas ūkinės-komercinės veiklos vykdymui, o ne kaip gyvenamasis būstas, todėl jo valdytojas ar akcininkas negali būti laikomas „kaimynu“ gyvenamųjų namų gyventojų prasme, verslo subjektai, vykdantys veiklą komercinėse patalpose, nėra gyvenamosios bendruomenės dalis, todėl jų santykiai su aplinkiniais gyventojais negali būti vertinami kaip kaimyniški. Teigia, kad juridinių asmenų santykiai su fiziniais asmenimis nėra kaimyniški, o veikiau reguliuojami viešosios tvarkos, verslo reguliavimo ir teisės normų, todėl tokios paralelės yra teisiškai nepagrįstos, o sąmoningas verslo santykių prilyginimas gyvenamosios kaimynystės sąvokai yra manipuliacija, siekiant sukurti klaidingą įspūdį apie tariamai „užsitęsusį konfliktą tarp kaimynų“ bei teisiškai netikslią situacijos interpretaciją. Mano, kad tai gali būti traktuojama kaip bandymas paveikti institucijų ar teismų sprendimus, siekiant išvengti teisinės atsakomybės verslo subjektui, kuris veiklą vykdo komercinėje zonoje, o ne gyvenamojoje aplinkoje.

8.4. Teigia, kad Lietuvos Respublikos higienos normos HN 33:2011 nėra taikomos I skyriaus 4 punkte nurodytiems triukšmo šaltiniams, todėl šiose higienos normose pateiktose 1 ir 2 lentelėse nustatytos garso lygio ribinės vertės šiems triukšmo šaltiniams netaikomos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 35 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 35 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punktu, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės taryba patvirtino „Triukšmo prevencijos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės viešosiose vietose taisykles“, kurios yra privalomos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje. Nurodo, kad adresu (duomenys neskelbtini) veikia kavinė, kurioje girdimas žmonių veiklos ir muzikos instrumentų ar laisvalaikio veiklos sukeltas triukšmas, šio tipo triukšmo kontrolę reglamentuoja Taisyklių V skyriaus 28 punktas, todėl vadovaujantis Taisyklių 27 ir 29 punktais, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė kreipiasi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl triukšmo garso lygių įvertinimo pagal HN 33:2011 reikalavimus tik gamybinio-komercinio triukšmo ar transporto priemonių sukeliamo triukšmo atvejais. Taisyklių 13 punkte imperatyviai nustatyta, kad „draudžiama“, o 13.3 papunktyje aiškiai įtvirtinta, jog „tyliosiose viešosiose zonose, taip pat gyvenamųjų namų teritorijose darbo dienomis nuo 22 val. iki 7 val. bei poilsio ir švenčių dienomis nuo 22 val. iki 9 val. vykdyti ūkinę, gamybinę ar kitokią veiklą, kuri trikdytų, neigiamai veiktų žmonių sveikatą, darbą, poilsį ar miego kokybę“. Adresu (duomenys neskelbtini) nėra vykdoma gamybinė-komercinė ar transporto veikla, todėl HN 33:2011 lentelėse Nr. 1 ir Nr. 2 nustatytos ribinės garso lygio vertės šiam triukšmo šaltiniui netaikomos, todėl Sveikatos apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija neatlieka garso lygių matavimų pagal patvirtintas procedūras su metrologiškai patikrintais prietaisais (TVį 4 straipsnio 2 dalis). Adresu (duomenys neskelbtini) vykdoma ūkinė-komercinė veikla, kuri neatsiejama nuo žmonių bei muzikos instrumentų keliamo triukšmo. HN 33:2011 1 skyriaus 4 punkte aiškiai nurodyta, kad ši higienos norma netaikoma paties fizinio ar juridinio asmens keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose, transporto priemonių viduje esančio triukšmo, taip pat buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Dėl šios priežasties tokiai veiklai netaikomos HN 33:2011 lentelėse nustatytos triukšmo ribinės vertės. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija dar 2017 m. įpareigojo kavinę adresu (duomenys neskelbtini) užtikrinti, kad nakties metu, tai yra nuo 22 val. iki 7 val., triukšmo šaltiniai, tokie kaip muzikinius garsus skleidžiantys įrenginiai, būtų išjungti, jei jų garsas sklinda į išorę. Suinteresuota šalis buvo informuota apie šį reikalavimą 2017 metų rugpjūčio mėnesį ir įspėta dėl atsakomybės pagal ANK 48 straipsnį, tačiau nepaisant to, ji nesiėmė veiksmų, kad užkirstų kelią visuomenės rimties trikdymui, kas rodo jos aplaidumą ir nenorą laikytis teisinės tvarkos. Be to, policijos tyrimo dokumentuose ir atsiliepime patvirtintas faktas, kad lauke bendraujantys asmenys buvo įspėti dėl triukšmo, bet policija vadovavosi ribinėmis garso lygio vertėmis, kurios šiuo atveju nėra taikomos, o tai rodo netinkamą triukšmo vertinimą ir nepagrįstą pažeidėjų atsakomybės sumažinimą. Taip pat nurodo, kad policijos institucija nepateikė jokių objektyvių įrodymų, tokių kaip vaizdinė ar garso medžiaga, kurie patvirtintų, jog 2024 m. rugsėjo 14 d. 22.44 val. adresu (duomenys neskelbtini) triukšmo nebuvo, kadangi nebuvo atlikti triukšmo vertinimai, kurie galėtų pagrįsti policijos išvadas. Priešingai – triukšmo buvimą patvirtina jo (apelianto) pateikta vaizdo ir garso medžiaga, jog ūkinė veikla kavinėje vyko nakties metu, muzikos įrenginiai buvo įjungti, o triukšmas girdėjosi už kavinės ribų. Šį faktą taip pat patvirtino liudytojai. Dėl to teigia, kad byloje yra pakankamai objektyvių įrodymų, pakankamų konstatuoti, kad buvo padarytas ANK 488 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas. Pažymi, kad teismas privalo užtikrinti, kad triukšmo kontrolės taisyklės būtų taikomos efektyviai ir kad būtų užkirstas kelias pažeidimams ateityje.

9. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Apeliaciniu skundu pareiškėjas (nukentėjusysis) V. G. nesutinka nei su Institucijos nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nei su apylinkės teismo nutartimi, kuria Institucijos nutarimas paliktas galioti. Taigi, apeliantas skunde nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

11. Pagal ANK 569 straipsnį teismas (ne teismo tvarka bylą nagrinėjantis pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės nusižengimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos. Nukentėjusiajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar tai, kad byloje priimtas procesinis sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.

12. Iš bylos matyti, kad pagal pareiškėjo (nukentėjusiojo) 2024 m. rugsėjo 15 d. pateiktą pareiškimą, buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį ir skundžiamu Institucijos 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarimu būtent dėl šios veikos buvo priimtas nutarimas teiseną nutraukti, todėl skundo argumentai, susiję su galimai padarytu administraciniu nusižengimu, susijusiu su Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, reikalavimų nevykdymu ar pažeidimu, už kurį administracinė atsakomybė numatyta ANK 48 straipsnyje, nenagrinėjami, nes pirminiame pareiškėjo (nukentėjusiojo) V. G. pranešime policijai buvo nurodytas „triukšmas gyvenamosiose patalpose“ bei „triukšmas, šauksmai, pokalbiai, žemų vibracijų muzika nakties metu“, kas atitinka ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius.

13. Skundžiamu Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, tai yra nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, požymių. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022, 2AT-81-594/2022). Taigi, administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime).

14. ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už viešosios tvarkos trikdymą, kuris pasireiškia šauksmais, švilpimu, garsiu dainavimu arba grojimu muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitais triukšmą keliančiais veiksmais gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti 1) kad buvo keliamas triukšmas tokiu laiku ir tokiose vietose, kaip nurodyta šioje normoje ir 2) kad keliamas triukšmas sutrikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą (būtina abiejų sąlygų visuma).

15. Pareiškime nurodytas aplinkybes apylinkės teisme V. G. patvirtino nurodęs, jog 2024 m. rugsėjo 14 d. sklido triukšmas iš „(duomenys neskelbtini)“, nes kieme žmonės šūkavo, garsiai kalbėjo, garsiai grojo muzika, buvo intensyvūs impulsiniai smūgiai nuo žemų dažnių kolonėlės, todėl jis telefonu (specialia programine įranga) užfiksavo triukšmo šaltinį ir garso lygį, kad garsą matavo patalpoje (miegamajame), pro atidarytą langą, atstumas iki sienos nuo lango buvo 60 metrų, atstumas iki patalpų 75 metrai aukštis 4,2 metro. Nors tokius V. G. parodymus bei jo pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina ir pareiškėjo (nukentėjusiojo) pateiktas vaizdo ir garso įrašas, kuriame girdėti grojanti muzika, tačiau, kaip pripažino pats nukentėjusysis, programėlė, kuria jis padarė vaizdo ir garso įrašą ir kuriame užfiksuotas triukšmo lygis decibelais, nėra akredituota. Dėl to vaizdo ir garso įrašas nelaikomas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, kad tiriamo įvykio metu kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ leista muzika būtų vertinama kaip triukšmas, trikdantis asmenų ramybę, poilsį. Be to, iš pareiškėjo (nukentėjusiojo) V. G. pateikto vaizdo ir garso įrašo matyti, kad įrašo trukmė vos minutė ir užfiksuoti garso slėgio lygio matavimai nuo 28,7 decibelų iki 41 decibelo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomenės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ 2 punkte nurodyta, kad triukšmo ribiniai dydžiai taikomi gyvenamuosiuose pastatuose, visuomeninės paskirties pastatuose bei šių pastatų, išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus, aplinkoje, apimančioje žemės sklypų, kuriuose pastatyti nurodytieji pastatai, ribas ne didesniu nei 40 metrų atstumu nuo pastato sienos, o 7 punkte nurodyta, kad triukšmas gyvenamuosiuose ir visuomenės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje įvertinamas matavimo ir (ar) modeliavimo būdu, gautus rezultatus palyginant su atitinkamais šios higienos normos 1 ir 2 lentelėje pateikiamais didžiausiais leidžiamais triukšmo ribiniais dydžiais gyvenamuosiuose bei visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. Pagal šioje higienos normos HN 33:2011 1 lentelės „Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ eilės Nr. 4 „Gyvenamųjų pastatų ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą ekvivalentinis garso slėgio lygis nakties metu yra 45 dBA, o maksimalus garso slėgio lygis – 50 dBA. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas (nukentėjusysis) pripažino, kad jo pateiktą vaizdo ir garso įrašą jis darė 60 metrų atstumu, o tai yra didesnis nei 40 metrų atstumas, kuriuo nustatomas triukšmo ribiniai dydžiai. Be to, pareiškėjo (nukentėjusiojo) pateiktame vaizdo ir garso įraše užfiksuoti garso lygio svyravimai neviršija minėtų Higienos normoje HN 33:2011 nustatyto maksimalaus garso slėgio lygio. Dėl to pareiškėjo (nukentėjusiojo) pateiktas vaizdo ir garso įrašas, nepatvirtina, kad įraše girdima muzika turi būti vertinama kaip triukšmas, kuris trikdo kitų asmenų ramybę, poilsį.

16. Taip pat iš bylos matyti, kad pareiškėjas (nukentėjusysis) V. G. 2025 m. rugsėjo 14 d. 22.48 val. telefonu policijai pranešė, jog iš nuomojamo namo sklinda triukšmas, groja muzika, lauke triukšmauja žmonės (b. l. 16), tačiau šio įvykio suvestinėje nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 14 d. 23.05 val. atvykus nurodytu adresu kieme stovėję ir bendravę asmenys paaiškino, jog yra išsinuomoję pokylių salę bei švenčia gimtadienį, triukšmo bei muzikos nesigirdėjo, kad asmenys buvo įspėti dėl viešosios rimties trikdymo, kad pažeidimų nenustatyta, triukšmo faktas nepasitvirtino (b. l. 16). Apylinkės teisme kaip liudytojai apklausti į įvykio vietą vykę policijos pareigūnai M. S. ir A. A. patvirtino, kad nuvykus į įvykio vietą kieme kalbėjosi šventę švenčiantys asmenys, tačiau triukšmo fakto neužfiksavo, triukšmo lygį matuojančių prietaisų neturi, triukšmą identifikavo klausa. Taigi, liudytojai M. S. ir A. A. patvirtino įvykio suvestinėje užfiksuotus duomenis, jog pažeidimų nebuvo nustatyta, triukšmo faktas nepasitvirtino.

17. Be to, apylinkės teisme kaip liudytojai buvo apklausti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. Š. 2024 m. rugsėjo 24 d. tarnybiniame pranešime dėl administracinio nusižengimo pažeidimo bylos teisenos nutraukimo medžiagoje nurodyti 2024 m. rugsėjo 17 d. apklausti prie pat kavinės „(duomenys neskelbtini)“ stovinčio daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai V. J., A. V., M. V., kurie parodė nusiskundimų ir pretenzijų dėl 2024 m. rugsėjo 14 d. įvykio niekam neturi. Liudytojos V. J. ir A. V. patvirtino, kad tiriamo įvykio metu jos triukšmo iš kavinės negirdėjo ir pretenzijų dėl triukšmo niekam neturi. Nors apeliantas skunde kelia abejonių dėl liudytojo V. J. parodymų objektyvumo, nes liudytoja pripažino, kad dalyvavo gimtadienyje, kurį šventė kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ ir kad po 22 val. atvykę policijos pareigūnai sugadino nuotaiką, tačiau šios liudytojos šventimas kavinėje visiškai nesusijęs su byloje tiriamu įvykiu, nes liudytoja parodė, kad gimtadienį šventė liepos mėnesį, o tiriamas įvykis buvo iš 2024 m. rugsėjo 14 d. į 15 dieną. Nors liudytojas M. V. patvirtino, kad tą vakarą kieme kažkas šūkavo, tačiau jis uždarė langą, nes migdė mažą vaiką, ir nieko nebesigirdėjo, bei nurodė, kad pretenzijų dėl triukšmo neturi. Įvertinus šių liudytojų parodymus, kurie sutampa su policijos pareigūnų parodymais ir minėtame tarnybiniame pranešime bei įvykio suvestinėje nurodytais duomenis, konstatuotina, kad byloje liudytojais apklaustų M. S., A. A., V. J., A. V., M. V. parodymai nepatvirtina pareiškėjo (nukentėjusiojo) V. G. parodymų, jog 2024 m. rugsėjo 14 d. nuo 22 val. dėl garsiai grojamos muzikos iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“ buvo trikdoma viešoji tvarka, o tuo pačiu ir pareiškėjo (nukentėjusiojo) V. G. ramybė ir poilsis.

18. Pareiškėjo (nukentėjusiojo) V. G. parodymų nepatvirtina ir jo minimas socialiniame tinkle „Facebook“ susirašinėjimas su kavinės „(duomenys neskelbtini)“ administracija dėl keliamo triukšmo, atvykusių policijos pareigūnų, nes pats susirašinėjimas nepateiktas ir negalima spręsti, ar šis susirašinėjimas susijęs būtent su byloje tiriamu 2024 m. rugsėjo 14 d. įvykiu. Taip pat tiriamo įvykio metu keliamo triukšmo nepatvirtina ir tai, kad E. Š. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį, ar kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos E. Š., kaip individualios įmonės vadovui, buvo pareikštas reikalavimas užtikrinti, kad nakties metu triukšmo šaltiniai (muzikinius garsus skleidžiantys įrenginiai dėl kurių garsas sklinda į išorę) būtų išjungti (b. l. 62-66, 95-96), nes Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-171-354/2019 E. Š. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 48 straipsnio 3 dalį buvo nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių, o minėtas savivaldybės administracijos reikalavimas užtikrinti, kad nakties metu triukšmo šaltiniai (muzikinius garsus skleidžiantys įrenginiai dėl kurių garsas sklinda į išorę) būtų išjungti, buvo pareikštas 2017 m. rugpjūčio 25 d. Taigi, šie minėti duomenys nesusiję su byloje tiriamu įvykiu ir nepatvirtina pareiškėjo (nukentėjusiojo) V. G. parodymų.

19. Taip pat pareiškėjo (nukentėjusiojo) V. G. į bylą pateiktas 2024 m. gruodžio mėnesio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymas Nr. (12 15.1.1 Mr)2 į V. G. 2024 m. rugsėjo 26 d., 2024 m. lapkričio 26 d., 2024 m. gruodžio 3 d. paklausimus (b. l. 91-94) neįrodo, kad tiriamo įvykio metu buvo trikdoma viešoji tvarka, nes patys paklausimai nebuvo pridėti, iš kurių būtų galima spręsti į kokio turinio ir pobūdžio V. G. paklausimus buvo teikiamas atsakymas.

20. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo (nukentėjusiojo) V. G. pareiškime nurodytų aplinkybių bei jo parodymų nepatvirtina byloje surinkti duomenys (tame tarpe ir liudytojų parodymai), o jo pateiktas vaizdo ir garso įrašas neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl 2024 m. rugsėjo 14 d. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, kurios valdytojas yra UAB „E. Š.“, leidžiamos muzikos buvo trikdoma viešoji tvarka ar gyventojų ramybė, poilsis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pritaria Institucijos nutarime bei skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padarytoms išvadoms, jog nenustatyta, kad buvo keliamas triukšmas nakties metu ir kad buvo sutrikdyta kitų asmenų ramybė, poilsis. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma administraciniu nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį ir neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. Šio kodekso 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nesant bent vieno iš administracinio nusižengimo požymio, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

21. Nagrinėjamu atveju iš viso to, kas buvo aptarta anksčiau, apygardos teismas daro išvadą, kad byloje surinktais duomenimis nenustatyta ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai, todėl pagrįstai buvo atsisakyta pradėti administracinę teiseną. Vien tai, kad Institucijos ar apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas akivaizdžiai neatitinka pareiškėjo (nukentėjusiojo) interesų, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų, nukrypta nuo teismų praktikos ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Nors apeliantas papildomai pateiktame raštu paaiškinime teigia, kad jis, kaip fizinis asmuo, negali būti laikomas kaimynu juridiniam asmeniui UAB „E. Š.“, kuris valdo kavinę „(duomenys neskelbtini)“, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas V. G. ne kartą kreipėsi dėl triukšmo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau triukšmo faktas nebuvo užfiksuotas, skundų iš kitų gyventojų negauta, dėl to apygardos teismas pritaria vertinimui, kad tarp pareiškėjo (nukentėjusiojo) V. G. ir siekto administracinėn atsakomybėn patraukti E. Š., kaip UAB „E. Š.“ vadovo, vadovaujančio kavinei „(duomenys neskelbtini)“, esančiai (duomenys neskelbtini), yra asmeninio pobūdžio konfliktas, nes tik iš pareiškėjo V. G. yra gaunami pranešimai dėl triukšmo ir viešosios tvarkos trikdymo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas (nusižengimas) galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda ir visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

22. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl panaikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

23. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija teigia, kad priteisto bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš pareiškėjo (nukentėjusiojo) V. G., o ne iš valstybės, nes pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Taip pat atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo UAB „E. Š.“ direktorius E. Š. prašo priteisti jo papildomai patirtas išlaidas advokato paslaugoms (už atsiliepimo surašymą) apmokėti. Šie atsiliepimuose nurodyti reikalavimai nepagrįsti. Pirmiausia byloje nėra pateikto apeliacinio skundo, kuriuo būtų reikalaujama pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį dėl proceso išlaidų išsprendimo klausimo, o Institucijos atsiliepime išreikšta nuomonė, jog bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos ne iš valstybės, o iš pareiškėjo (nukentėjusiojo) V. G., kaip piktnaudžiaujančio savo procesinėmis teisėmis asmens, grindžiama ne suformuota teismų praktika, o tik administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-8-976/2023 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos R. A. 2023 m. gegužės 4 d. pateikta atskirąja nuomone dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 4 d. nutarties. Kadangi apylinkės teismo nutarties dalis dėl proceso išlaidų atlyginimo neskundžiama, apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

24. UAB „E. Š.“ direktoriaus E. Š. prašymas priteisti jam turėtas papildomas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, nors ir įrodytas pateiktais dokumentais: 2025 m. vasario 26 d. advokato J. M. išrašyta sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. vasario 26 d. pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teisiškai nepagrįstas. Pagal ANK 666 straipsnio 2 dalį, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Pažymėtina, kad nors šiuo atveju administracinio nusižengimo teisena ir nutraukta ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, tačiau E. Š. nebuvo surašytas net administracinio nusižengimo protokolas, kas leistų pagrįstai manyti, kad jis turėjo teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo padarius ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir dėl to patyrė išlaidų samdydamas advokatą. Taip pat pažymėtina, kad nei ANK nuostatos, nei BPK nuostatos, kuriomis vadovaujamasi sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą, nenumato suinteresuoto asmens statuso, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse. Dėl to apeliacinės instancijos teismas netenkina UAB „E. Š.“ direktoriaus E. Š. prašymo priteisti jam turėtas papildomas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

25. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo (nukentėjusiojo) V. G. skundas dėl Institucijos 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, teiseną, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti šią nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 28 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjo (nukentėjusiojo) V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.