Telšių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui (nukentėjusiajam) V. G., suinteresuotam asmeniui, dėl kurio buvo priimtas nutarimas – uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamai direktoriaus E. Š. ir advokato Jurijaus Malinino, institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotiems atstovams K. G. ir D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo (nukentėjusiojo) V. G. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – PK) 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 73-ANR_N-123-2024 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Mindaugas Štombergas 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal pareiškėjo V. G. pranešimą dėl keliamo triukšmo adresu (duomenys neskelbtini).

Nutarime nurodoma, jog 2024 m. rugsėjo 15 d. 16.21 val. Telšių apskrities VPK registruotas per e.policija.lt pareiškimas 0124000580784 apie tai, kad 2024 m. rugsėjo 14 d. 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), triukšmas, šauksmai, pokalbiai, žemų vibracijų muzika nakties metu. Nepavyko užmigti iki trečios valandos ryto. Policijos ekipažas neatvyko, nes negautas joks pranešimas dėl suteikto registracijos numerio. Informacijos tyrimo metu buvo peržiūrėti Mažeikių mieste registruoti informaciniai pranešimai nurodytu adresu, bei nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 14 d. 22.49 val., Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK buvo registruotas informacinis pranešimas ROIK: 0124000579426 dėl keliamo triukšmo adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 14 d. 23.05 val., nuvykus policijos pareigūnams pranešime nurodytu adresu – triukšmo bei muzikos nesigirdėjo. Kieme stovėję ir bendravę asmenys pareigūnams paaiškino, kad yra išsinuomoję pokylių salę, bei švenčia gimtadienį. Asmenys buvo įspėti dėl viešos rimties trikdymo. Pareiškimo tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 17 d. buvo vykta į prie pat kavinės „(duomenys neskelbtini)“ stovintį daugiabutį, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo bendrauta su minėto namo gyventojais, ar nurodytu laiku girdėjo iš nuomojamos patalpos „(duomenys neskelbtini)“ sklindantį triukšmą (asmenų šūkavimą, muziką), tačiau asmenys paaiškino, kad iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“ jokio triukšmo negirdėjo vakaro ar nakties metu, naktimis miega atidarytais langais ir niekas netriukšmavo, vieša rimtis jiems sutrikdyta nebuvo.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu pareiškėjas V. G. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams pateikė skundą, prašydamas panaikinti Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarimą ir atnaujinti administracinę teiseną. Skundas motyvuojamas tuo, kad neįvertintos faktinės aplinkybės, tiesioginiai įrodymai dėl vykusio triukšmo 2024 m. rugsėjo 14-15 d. Tikėtina, jog nevykdytas ir nefiksuotas triukšmo lygio matavimas nakties metu administracinio nusižengimo vietoje. Neapklausti reikšmingą informaciją turintys liudytojai ir/ar nukentėjusieji. Nenustatytas ir atsakomybėn nepatrauktas administracinį nusižengimą įvykdęs fizinis ir/ar juridinis asmuo. Nutarime paminėta, jog informacijos tyrimo metu tik peržiūrėjus registruotus informacinius pranešimus nurodytu adresu buvo nustatyta, jog policijos komisariate buvo registruotas informacinis pranešimas dėl keliamo triukšmo ir kad atvykusi policija 2024 m. rugsėjo 14 d. 23.05 val. kalbėjo su lauke bendraujančiais šventę švenčiančiais asmenimis bei juos įspėjo dėl viešos rimties trikdymo, bet šiuo įspėjimu dėl jų keliamo triukšmo nutarime nėra įžvelgiamas joks ryšys su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalimi. Triukšmo lygio matavimai tikėtina nebuvo atliekami ir fiksuojami, įvykis nebuvo registruotas atvykimo momentu, kaip įprasta, nes nukentėjusysis nebuvo informuotas, tad tai kelia abejonių ir dėl minėto įspėjimo dėl rimties trikdymo ir dėl faktinio policijos ekipažo atvykimo nurodytu laiku minėtu adresu. Akivaizdu pagal pateikiamą vaizdo medžiagą, jog ir tranki žemų dažnių muzika ir šūkaujančių asmenų keliamas triukšmas nurodytu adresu vyko prieš 15-20 minučių. Jo žiniomis, Mažeikių miesto savivaldybės administracija yra nupirkusi Mažeikių policijos komisariatui garso/triukšmo fiksavimo prietaisus, tad techninės galimybės įvertinti triukšmo lygį yra mažiausiai porą metų. Nutarime paminėta, jog apklausti liudytojai (-as) iš (duomenys neskelbtini) namo, neįsitikinant dėl triukšmo aktualumo šiam gyventojui (-ams). Tikėtina, jog apklausto gyventojo (-ų) miegamojo langai yra priešingoje pusėje nei keliamo triukšmo šaltinio kryptinė garso galios sklaida. Nutarime įspėti asmenys dėl viešos rimties trikdymo, bet nenubausti pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo skunde ir pranešime taip pat įvardintas tikėtinas pažeidėjas, kuris kaip ūkinę komercinę veiklą nurodytu adresu vykdantis juridinis asmuo ir stacionaraus triukšmo šaltinio valdytojas neužtikrina jo veikloje naudojamo objekto valdymo vakaro ir nakties metu bei pažeidžia ANK 48 straipsnio reikalavimus. Gyvenamojo pastato nuomojamos salės ir žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) yra specialiai pritaikyta (-os) ir naudojama (-os) fizinio ar juridinio asmens su nuoma susijusioje veikloje. Pagrįstai galima teigti, jog darbo dienomis ar savaitgaliais (vakarais ir naktimis) keliamas triukšmas yra neišvengiamai susietas su stacionaraus šaltinio valdytojo veikla – nuomininkų sambūriais, rėkavimais, girtavimais, trankia muzika, impulsiniu žemo dažnio triukšmu šio pastato patalpose/žemės sklype, t. y. stacionariame triukšmo šaltinyje/ objekte adresu (duomenys neskelbtini) ir kurio buvimo vieta yra nekintama.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pateiktame atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjo V. G. skundu, jo reikalavimais nesutinka, nes mano, kad Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 73-ANR_N-123-2024 yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32, 34 ir 617-619 straipsniais. skundžiamame nutarime, administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas E. Š. 2024 m. rugsėjo 14 d. apie 22.49 val. neužtikrino, jog jo įmonės nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), išsinuomoję patalpas asmenys netrikdytų aplinkinių namų gyventojų ramybės ir poilsio, tai yra garsiai neleistų muzikos, garsiai nekalbėtų ir nerėkautų, todėl administracinio nusižengimo teisena, pradėta administracinio nusižengimo byloje Nr. 24255876948 buvo nutraukta pagrįstai ir motyvuotai vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu teisiniu pagrindu. Skundžiamame nutarime, tyrimo metu buvo vertinama pareiškėjo pateikta informacija apie tai, kad nuo 2024 m. rugsėjo 14 d. 22.49 val. iki 2024 m. rugsėjo 15 d. 3 val. adresu: (duomenys neskelbtini), ūkinę – komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo neužtikrino jo veikloje naudojamo objekto keliamo triukšmo valdymo vakaro ir nakties metu. Taip pat buvo įvertinta ir Policijos registruojamų įvykių registre nurodyta informacija, jog 2024 m. rugsėjo 14 d. 23.05 val. policijos pareigūnams atvykus pranešime nurodytu adresu, triukšmo faktas nenustatytas, pažeidimų nenustatyta. Taip pat pareigūnai bendravo su patalpas išsinuomojusiais asmenimis, kurie buvo įspėti dėl viešosios rimties trikdymo. Be to, tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 17 d. buvo vykta į prie pat kavinės „(duomenys neskelbtini)“ stovintį daugiabutį, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kur buvo bendrauta su minėto namo gyventojais siekiant išsiaiškinti, ar nurodytu laiku girdėjo iš nuomojamos patalpos „(duomenys neskelbtini)“ sklindantį triukšmą (asmenų šūkavimą, muziką). Daugiabučio namo gyventojai paaiškino, kad iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“ jokio triukšmo negirdėjo vakaro ar nakties metu, naktimis miega atidarytais langais ir niekas netriukšmavo, vieša rimtis jiems sutrikdyta nebuvo. Pareiškėjo prie skundo pateiktoje vaizdinėje medžiagoje užfiksuoti garso slėgio lygio matavimai, tikėtinai atlikti telefone įdiegta programėle, apie kurios metrologinę patikrą byloje duomenų nėra. Vaizdinėje medžiagoje, kurios tikėtinas įrašymo laikas – nuo 2024 m. rugsėjo 14 d. 22.43 val. iki 2024 m. rugsėjo 14 d. 22.44 val., yra duomenys, jog užfiksuoti maksimalūs garso slėgio lygiai yra tokie: minimalus garso slėgio lygis – 29,6 dB, ekvivalentinis garso slėgio lygis – 33,4 dB, maksimalus garso slėgio lygis – 41,0 dB, o garso slėgio lygio matavimo metu garso slėgio lygis maksimaliai siekia 41,0 dB.

2024 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas V. G. pateikė papildomus paaiškinimus dėl Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarimo nei papildomai nurodė, kad pateikta vaizdinė medžiaga, kuri buvo užfiksuota telefonu bei specialia programine įranga nėra metrologiškai patikrinta, tačiau ji prieš tai patikrinta profesionaliu triukšmo matavimo prietaisu (be metrologinės patikros). Nurodė, kad vertinant „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę veiklą reikėtų vadovauti Higienos normų HN33:2011, 2 lentelės 2 punkte nustatytu didžiausiu leidžiamu triukšmo ribiniu dydžiu, t. y. 45 dB nakties metu, kai gyvenamųjų pastatų aplinka yra veikiama veiklos (išskyrus transportą) stacionarių triukšmo šaltinių sukeliamo triukšmo. Nurodė, kad Mažeikių rajono savivaldybės taisyklių 20 punkte yra numatytos pareigos stacionaraus šaltinio valdytojui ir kurios yra galimai neįvykdytos ir/ar nevykdomos, todėl vadovaujantis ANK 48 straipsnio 1 dalies nuostatomis, už tai taip pat yra taikoma administracinė atsakomybė.

2024 m. gruodžio 9 d. teisme gauti suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pateikti 2017 m. gruodžio 29 d. UAB „Tyrimų laboratorija“ Fizikinių veiksnių tyrimų laboratorijos atliktą aplinkos garso lygio matavimo protokolą Nr. 188-17-TA-451, kuriame užfiksuota, kad buvo atliekami aplinkos garso lygio matavimai adresu (duomenys neskelbtini), išvada – nustatyta vertės neviršija leistinos reikšmės. Papildomai nurodė, kad reikalavimai triukšmo lygiui nėra pasikeitę ir galioja iki šiol.

2024 m. gruodžio 23 d. teisme gautas V. G. papildomas paaiškinimas, kuriame nurodė, kad akredituotos laboratorijos atlikti triukšmo matavimai pagrįsti negaliojančiu teisės aktu HN33:2016. Matavimai neatitiko LST ISO (En) ir kitų reglamentų bei pažymėjo, kad vertinti UAB „Tyrimų laboratorijos“ kompetenciją gali tik Lietuvos nacionalinis akreditacijos biuras.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) pateiktame atsakyme Nr. (12 15.1.1 Mr)- Dėl V. G. paklausimo nurodyta, kad higienos norma nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. NVSC organizuojami laboratoriniai matavimai dėl stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo, atliekami pareiškėjų gyvenamuosiuose pastatuose, visuomeninės paskirties pastatuose bei šių pastatų, išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus, aplinkoje, apimančioje žemės sklypų, kuriuose pastatyti nurodytieji pastatai, ribas ne didesniu nei 40 m atstumu nuo pastatų sienų. Higienos normos 4 punkte nustatyta, kad ši Higienos normos netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jų veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Taip pat, šiais atvejais nėra taikomi Higienos normoje nustatyti didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. Didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių šio pobūdžio triukšmui visuomenės sveikatos saugos reglamentai (higienos normos) nenustato. Taip pat nurodyta, kad paklausime nurodytas triukšmas neturi būti vertinamas pagal Higienos normos reikalavimus ir joje nurodytus didžiausius leidžiamus triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose bei visuomeninės paskirties pasatuose ir bei jų aplinkoje. Viešosios rimties trikdymo atveju keliamo triukšmo matavimai policijos pareigūnams nėra reikalingi, todėl, ir be kaimynystėje keliamo triukšmo įrašymo ar matavimų, dėl viešosios rimties trikdymo siūloma kreiptis į Lietuvos policiją.

Teismo posėdžio metu V. G., palaikydamas pateiktą skundą, papildomai paaiškino, jog policija turėtų nubausti asmenį, kuris triukšmavo ir pažeidė viešąją tvarką. 2024 m. rugsėjo 14 d. sklido triukšmas iš „(duomenys neskelbtini)“, nes kieme žmonės šūkavo, garsiai kalbėjo, garsiai grojo muzika, intensyvus impulsiniai smūgiai nuo žemų dažnių kolonėlės. Telefonu, specialia programine įranga, užfiksavo triukšmo šaltinį ir garso lygį, kuri nėra akredituota. Garsas buvo matuojamas patalpoje (miegamajame), atidarius langą, atstumas iki sienos nuo lango 60 m, atstumas iki patalpų 75 m, aukštis 4,2 m, išmatavo pro atvirą langą. Nurodė, kad po liudytojų apklausos, nustatyta, kad triukšmas vis dėl to buvo, kadangi liudytojas M. V. nurodė, kad triukšmas buvo toks, kad buvo priverstas uždaryti langą, nors miegamojo langai priešingoje pusėje, nei triukšmo šaltinis. Tai rodo, kad triukšmo šaltinis buvo intensyvus, kad trukdytų, net iš virtuvės pusės. Liudytoja V. J. nurodė, kad ją kankina nemiga, sėdint virtuvėje ji negirdi triukšmo, tačiau ji taip pat nurodė, kad anksčiau girdėdavo muziką, tačiau jos asmeninis triukšmo toleravimo lygis yra daug aukštesnis nei kitų asmenų. Jos požiūris į triukšmą neatspindi realios situacijos į triukšmą. Trečia liudytoja nurodė, kad jos langai atsiveria į triukšmo šaltinį, tačiau triukšmo tą naktį negirdėjo. Ji pažymėjo, kad kai šventės dalyviai išeina į kiemą, girdisi jų pokalbiai, tačiau jie jai netrukdo. Tai parodo, kad liudytoja tiesiog nesureikšmina pačio triukšmo, jos triukšmo toleravimo lygis daug aukštesnis, bet tai nepaneigia pačio fakto, kad triukšmas yra. Pateikti įrodymai: vaizdo ir garso įrašai, liudytojų parodymai patvirtina triukšmo faktą. Nacionalinis visuomeninis sveikatos centras išvadoje nurodo, kad šios Higienos normos netaikomos žmonių bei muzikos instrumentų keliamam triukšmui, tačiau tai neatleidžia kavinės (duomenys neskelbtini) nuo pareigos užtikrinti nakties ramybę, kaip tai numatyta Mažeikių rajono savivaldybės triukšmo prevencijos taisyklėse. Savivaldybės taisyklės draudžia bet kokią veiklą trikdančią žmonių poilsį nuo 22 valandos iki 7 valandų ryto. Kavinė (duomenys neskelbtini) nesilaikė šio draudimo. Nurodė, kad suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neturi būti priteisiamos, kadangi, skundas nukreiptas ne į suinteresuotą asmenį, o į instituciją – Telšių AVPK.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo, dėl kurio buvo priimtas nutarimas, E. Š. paaiškino, kad matavimo prietaisais, kuriais buvo matuojama, nėra sertifikuoti, užfiksuoti parodymai nieko nereiškia. Nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka. Nurodė, kad žmonės linksminasi, yra triukšmas, tačiau jį reikia nustatyti. Tą dieną jo vietoje nebuvo. Nurodė, kad apie 30 metų gyveno (duomenys neskelbtini), vėliau išsikėlė, praplėtė patalpas, kurioje yra vykdoma patalpų nuomos veikla – „(duomenys neskelbtini)“. 2017 m. gruodžio mėnesį UAB „Tyrimų laboratorija“, akredituota institucija, atliko bandomuosius matavimus – buvo nusamdytas muzikantas, kuris grojo salėje, jie matavo prie V. namo ir nustatė, kad decibelai neviršija nustatytos normos, tačiau pažymėjo, kad pravažiuojančios transporto priemonės sukelia didesnį garso šaltinį. Nurodė, kad langai yra užrakinti, kad jų nebūtų galima atidaryti. Niekas apart V. nesiskundžia. V. namas yra už 30 metrų, o šalia stovi daugiabutis, tačiau iš daugiabučio niekas nesiskundžia.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Jurijus Malininas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad triukšmas buvo neleistinas, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Prašo skundą atmesti ir palikti galioti policijos nutarimą ir priteisti atstovaujamojo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu liudytoja M. S. nurodė, kad dirba Telšių AVPK reagavimo skyriaus tyrėjos pareigose. Nurodė, kad minėto įvykio neprisimena. Nuvykus į „(duomenys neskelbtini)“, kieme šnekėjosi asmenys, kurie šventė šventę, asmenis įspėjo dėl viešosios tvarkos trikdymo nakties metu. Atvykus triukšmo nenustatė, todėl nebuvo surašytas protokolas. Neturi prietaisų triukšmui matuoti. Iš kurios pusės ekipažas atvyko, neprisimena. Su asmenimis bendrauja sau ir kitam asmeniui saugiu atstumu.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. J. nurodė, kad buvo atėjusi policija, nurodė, kad ji garso negirdi, nors ji gyvena pirmame bute ir virtuvės langas yra į „(duomenys neskelbtini)“ kiemą, prieš tris-keturis metus gal ir buvo girdėti garsas, tačiau pastaruoju metu, nėra triukšmo iš „(duomenys neskelbtini)“. Liepos mėnesį dalyvavo gimtadienyje, kurį šventė „(duomenys neskelbtini)“, triukšmo nebuvo, tačiau po 22 val. atvyko policijos pareigūnai ir sugadino nuotaiką. Miegamojo langai yra į „(duomenys neskelbtini)“ pusę, garso negirdi ir pretenzijų neturi. Miegot eina įvairiai, būna ir 10 valandą, 11 valandą, o kartais nemiega ir 1 valandą nakties.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. V. nurodė, kad buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie teiravosi, ar yra girdimas triukšmas. Gyvena (duomenys neskelbtini), langai virtuvės ir miegamojo tiesiai į „(duomenys neskelbtini)“. Triukšmo nebuvo, prieš kažkiek metų, buvo galima girdėti muziką, tačiau dabar galima miegoti atidarytu langu, jokio triukšmo negirdi ir pretenzijų dėl triukšmo neturi. Jei kartais žmonės išeina į „(duomenys neskelbtini)“ kiemą, būna galima girdėti triukšmą, bet jai netrukdo, kartais praeiviai garsiau triukšmauja, bet jai netrukdo. Nusiskundimų dėl 2024 m. rugsėjo 14 d. pretenzijų neturi, triukšmo nebuvo. Miegot eina visaip kartais 11, o kartais 12 valandą nakties. Renovuotas namas įtakos neturi, kadangi kartais ir vasarą miega atidarytu langu.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. V. nurodė, kad buvo atvykę policijos pareigūnai ir teiravosi ar nebuvo triukšmo. Nurodė, kad tą vakarą, kieme kažkas šūkavo, langą uždarė ir viskas tuo pasibaigė. Gyvena (duomenys neskelbtini). Virtuvės langai yra į „(duomenys neskelbtini)“ pusę. Atstumas nuo lango iki „(duomenys neskelbtini)“ 20-30 metrų. Triukšmas greičiausiai sklido iš „(duomenys neskelbtini)“ kiemo, triukšmas – žmonės šūkavo, rėkavo, uždarė langą, nes migdė mažą vaiką. Uždarius langą nieko nebesigirdėjo. Dėl triukšmo pretenzijų neturi. Anksčiau yra girdėjęs triukšmą iš „(duomenys neskelbtini)“, tačiau užsidaro langą ir triukšmo nebesigirdi. Girdisi ir kai automobiliai važiuoja.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. A. nurodė, kad yra Mažeikių rajono policijos reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis. Nurodė, kad atvažiavo nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), kur yra pokylių salė, su kolege M. S.. Gavo pranešimą iš budėtojo, kad yra gautas pranešimas dėl triukšmo. Nuvykus adresu, įvažiavo į kiemą, lauke stovėjo keletas vyrų, tačiau triukšmo fakto neužfiksavo. Užsirašė asmens, kuris išsinuomojo salę, duomenis, kieme esantiems žmonėms paaiškino, kad žmonės skundžiasi dėl triukšmo, tai buvo kaip prevencinė priemonė. Triukšmą identifikuoja klausa, prietaisų neturi matuoti triukšmui. Atvyko nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Pirmą kartą vyko tuo adresu.

Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovė K. G., palaikydama pateiktą atsiliepimą į skundą, papildomai paaiškino, jog teismo prašo skundo netenkinti, o nutarimą palikti galioti.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų eurų. Norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti: 1) kad buvo keliamas triukšmas tokiu laiku ir tokiose vietose, kaip nurodyta šioje normoje ir 2) kad keliamas triukšmas sutrikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą (būtina abiejų sąlygų visuma). Dėl ANK 488 straipsnio 1 dalyje padaryto pažeidimo traukiamas tiesiogiai tą nusižengimą padaręs asmuo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N575-1235/2012, N3-1265/2006, N17-1468/2006, Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-276-255/2020, AN2-277-380/2020, AN2-56-795/2021 ir kt.), tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti konkrečios bylos aplinkybes ir nustatyti, ar yra visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

Triukšmo vertinimas dažnai yra pakankamai subjektyvus dalykas. Atitinkamai teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog viešosios rimties sutrikdymo faktas gali būti įrodinėjamas ne tik techninėmis priemonėmis, tačiau tokioje situacijoje, kai kaimynai konfliktuoja ir nėra jokių objektyvių duomenų (pvz. matavimo prietaisų rodmenų), turi būti surinkti objektyvūs duomenys apie galimą viešosios rimties sutrikdymą, o situacija, kai tokių duomenų nėra, yra vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį reikia įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis bent vieno asmens atžvilgiu.

Pareiškėjas (nukentėjusysis) V. G. teismui pateiktą skundą motyvuoja tuo, kad Institucijos 2024 m. rugsėjo 24 d. priimtas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi skundžiamame nutarime pareigūnas neįvertintos faktinės aplinkybės, tiesioginiai įrodymai dėl vykusio triukšmo 2024 m. rugsėjo 14-15 d. Tikėtina, jog nevykdytas ir nefiksuotas triukšmo lygio matavimas nakties metu administracinio nusižengimo vietoje. Neapklausti reikšmingą informaciją turintys liudytojai ir/ ar nukentėjusieji. Nenustatytas ir atsakomybėn nepatrauktas administracinį nusižengimą įvykdęs fizinis ir/ar juridinis asmuo.

Teismas, išanalizavęs pareiškėjo V. G. pateikto skundo argumentus, išklausęs jo paaiškinimus teisme, teismo posėdžio metu apklausto suinteresuoto asmens, dėl kurio buvo priimtas nutarimas, E. Š. parodymus, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei garso įrašus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį nutraukta pagrįstai, kadangi nebuvo nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu apklausus (duomenys neskelbtini) namo gyventojus – A. V. ir V. J., nurodė, kad jokio triukšmo negirdėjo, M. V. nurodė, kad triukšmą girdėjo, tačiau užsidarė langą ir triukšmas nebetrukdė, tačiau nei vienas iš minėtų asmenų nenurodė, kad jiems būtų sutrikdyta viešoji rimtis, todėl nėra pagrindo taikyti ANK 488 straipsnio 1 dalį.

Byloje nustatyta, jog pagal pateiktą pareiškėjo pranešimą 2024 m. rugsėjo 14 d. 23.05 val. nuvykus policijos pareigūnams pranešime nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), triukšmo, bei muzikos nesigirdėjo. Kieme stovėję ir bendravę asmenys pareigūnams paaiškino, kad jog yra išsinuomoję pokylių salę bei švenčia gimtadienį. Asmenys buvo įspėti dėl viešos rimties trikdymo. Pareiškimo tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 17 d. buvo vykta į prie pat kavinės „(duomenys neskelbtini)“ stovintį daugiabutį, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo bendrauta su minėto namo gyventojais, t. y. (duomenys neskelbtini)V. J., (duomenys neskelbtini) A. V., (duomenys neskelbtini) M. V., (duomenys neskelbtini) D. Ž., (duomenys neskelbtini) J. K., ar nurodytu laiku girdėjo iš nuomojamos patalpos „(duomenys neskelbtini)“ sklindantį triukšmą (asmenų šūkavimą, muziką), tačiau asmenys paaiškino, kad iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“ jokio triukšmo negirdėjo vakaro ar nakties metu, naktimis miega atidarytais langais ir niekas netriukšmavo, vieša rimtis jiems sutrikdyta nebuvo.

Taigi, pareiškėjo V. G. skundo argumentas, jog nuo 2024 m. rugsėjo 14 d. 22.49 val. iki 2024 m. rugsėjo 15 d. 3 val. adresu: (duomenys neskelbtini), triukšmas, šauksmai, pokalbiai, žemų vibracijų muzika nakties metu, yra neparemtas jokiais objektyviais duomenimis, o yra grįstas tik pareiškėjo subjektyviais išgyvenimais. Tam, kad asmens/ų veiksmus būtų galima vertinti kaip viešosios rimties sutrikdymą, nepakanka vien išimtinai pareiškėjo pateikiamo subjektyvaus vertinimo, nes viešosios rimties pažeidimas turi būti nustatomas, remiantis objektyviais duomenimis. Nors teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog viešosios rimties sutrikdymo faktas gali būti įrodinėjamas ne tik techninėmis priemonėmis, tačiau tokioje situacijoje, kai konfliktas tarp kaimynų yra užsitęsęs ir nėra jokių objektyvių duomenų (pvz. matavimo prietaisų rodmenų ar pan.), kyla pagristų abejonių dėl to, ar viešoji rimtis išvis buvo sutrikdyta, kas vertintina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad namo kieme paprastai yra (gali būti) girdimi garsai, sklindantys iš kaimynystėje esančių patalpų, tačiau tokie garsai, jei jie, nėra intensyvūs, ilgai trunkantys, kaip nagrinėjamu atveju, anot pareiškėjo, triukšmas, šauksmai, pokalbiai, žemų vibracijų muzika nakties metu, juolab nepatvirtinti arčiau esančio gyvenamojo namo gyventojų parodymais, taip pat į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų, nėra ir negali būti laikomi viešosios rimties trikdymu bei užtraukti atsakomybės pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį.

Prie bylos medžiagos yra pridėti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose pareiškėjo (nukentėjusiojo) V. G. užfiksuota pareiškėjo pareiškime dėstoma situacija, tačiau triukšmo faktas taip pat nenustatytas. Teismo vertinimu, nukentėjusysis gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus. Kasacinio teismo praktikoje numatyta, kad privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, 2K-122/2010, 2K-143/2011, 2K-562/2011, 2K-193/2014, 2K-274-788/2019). Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Ištyrus pareiškėjo (nukentėjusiojo) V. G. pateiktą telefono programėle užfiksuotus garso slėgio lygio matavimus, nustatyta, kad nuo 2024 m. rugsėjo 14 d. 22.43 val. iki 2024 m. rugsėjo 14 d. 22.44 val., užfiksuoti garso slėgio lygio matavimai, taip pat neviršija Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 IV skyriaus 8 punkte esančioje lentelėje 3 eilės numeriu pažymėtų normų, kad gyvenamųjų pastatų ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo ekvivalentinis garso slėgio lygis nakties metu yra 55 decibelai, o maksimalus – 60 decibelų normoje. Pareiškėjo (nukentėjusiojo) V. G. užfiksuoti maksimalūs garso slėgio lygiai yra tokie: minimalus garso slėgio lygis – 29,6 dB, ekvivalentinis garso slėgio lygis – 33,4 dB, maksimalus garso slėgio lygis – 41,0 dB, o garso slėgio lygio matavimo metu garso slėgio lygis maksimaliai siekia 41,0 dB, t. y. neviršija maksimalaus – 60 decibelų normoje. Atvykę policijos pareigūnai, taip pat neužfiksavo triukšmo lygio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagrįstai Institucijos skundžiamame nutarime nebuvo pasisakyta dėl veikos, numatytos ANK 488 straipsnyje.

Teismas, nesivadovauja byloje pateiktais E. Š. 2017 m. gruodžio 29 d. UAB „Tyrimų laboratorijos“ atliktais Aplinkos garso lygio matavimo protokolu Nr. 188-17-TA-451, kadangi atlikti tyrimai yra bendrinio pobūdžio, siekiant pačiam tyrimą užsakusiam asmeniui įsivertinti skleidžiamą muzikos garso lygį patalpose su atvirais ar uždarytais langais. Garso lygio matavimo tyrimas nėra atliktas 2024 m. rugsėjo 14 d., t. y. tą dieną, kurią buvo pranešą apie galimą administracinį nusižengimą, todėl ir vadovautis rekomendacinio pobūdžio informacija, teismas neturi pagrindo.

Pareiškėjas V. G. pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) atsakymą Nr. (12 15.1.1 Mr)- Dėl V. G. paklausimo. Minėtame atsakyme nurodyta kad pareiškėjo V. G. paklausime nurodytas triukšmas neturi būti vertinamas pagal Higienos normos reikalavimus ir jose nurodytus didžiausius leidžiamus triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose bei visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje.

Vadovaujantis Mažeikių rajono savivaldybės Tarybos 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T1-229 patvirtintų „Triukšmo prevencijos Mažeikių rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 13.3 punkte yra numatyta, kad draudžiama tyliosiose viešosiose zonose, o taip pat gyvenamųjų namų teritorijose darbo dienomis nuo 22 val. iki 7 val. bei poilsio ir švenčių dienomis nuo 22 val. iki 9 val. vykdyti ūkinę, gamybinę ar kitokią veiklą, kuri trikdytų, neigiamai veiktų žmonių sveikatą, darbą, poilsį ar miego kokybę. Atkreiptinas dėmesys, jog Taisyklių 13.3 punkte nėra nurodyta, jog apskritai draudžiama nurodytu metu dėl vykdomos veiklos kelti triukšmą, pav. garsiai leisti muziką. Priešingai, iš minėtos Taisyklių normos matyti, kad tam tikras triukšmo lygis nurodytu laiku yra leidžiamas, tačiau jis neturi trikdyti, neigiamai veikti žmonių sveikatą, darbą, poilsį ar miego kokybę. Taisyklių 19 punkte nurodyta, jog triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Taigi aiškinant Taisyklių 13.3 punkto ir 19 punkto nuostatas, pagrįstai teigtina, jog teisės aktais yra nustatytas tam tikras leistinas triukšmo lygis, neviršijantis nustatytų triukšmo ribinių dydžių, konstatuojant, kad jis netrikdo, neigiamai neveikia žmonių sveikatą, darbą, poilsį ar miego kokybę. Kadangi Taisyklėse nėra numatyti jokie konkretūs triukšmo ribiniai dydžiai, todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi galiojančioje Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 IV skyriaus 8 punkte esančioje lentelėje 3 eilės numeriu pažymėtoje normoje nurodyta, kad gyvenamųjų pastatų ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo ekvivalentinis garso slėgio lygis nakties metu yra 55 decibelai, o maksimalus – 60 decibelų. Taigi, įvertinus ne tik administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis iki skundžiamo nutarimo priėmimo, bet ir skunde nurodytas aplinkybes ir garso slėgio lygio matavimus, tikėtinai atliktus telefone įdiegta programėle, apie kurios metrologinę patikrą byloje duomenų nėra, pagrįstai teigtina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai ir neabejotinai konstatuoti padarytą vieną ar kitą administracinį nusižengimą, kuriuo buvo sutrikdyta, neigiamai paveikta žmonių sveikata, darbas, poilsis ar miego kokybė. Nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą dėl E. Š. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje ar 48 straipsnyje, todėl, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta teisėtai bei pagrįstai.

Pažymėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma administraciniu nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį ir neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. Šio kodekso 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nesant bent vieno iš administracinio nusižengimo požymio, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga yra pakankama, ji tinkamai įvertinta, padarytos teisingos ir pagrįstos išvados dėl pareiškėjo (nukentėjusiojo) V. G. pareiškime nurodytų aplinkybių. Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą procesinį sprendimą – nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto 488 straipsnio 1 dalyje bei 48 straipsnyje, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog naikinti Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pareiškėjo (nukentėjusiojo) V. G. skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas.

Dėl bylinėjimo išlaidų

Bylos nagrinėjimo teisme metu suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamas atstovo advokato Juriaus Malinino pateikė prašymą dėl 500 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš V. G..

ANK 666 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas bendro pobūdžio teisinis reguliavimas, pagal kurį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatais mutandis taikomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Tuo tarpu 2 dalyje įtvirtintas specialus išlaidų advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginimo teisinis reguliavimas, o būtent straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. Valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomi subjektai įstatymo prasme yra tam tikrų institucijų pareigūnai, turintys įgaliojimus pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti jų tyrimus ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Tuo tarpu BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Įvertinus tiek ANK 666 straipsnio 2 dalies nuostatas, tiek ir BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, įstatyme jokia prasme nenumatytas advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti patirtų išlaidų atlyginimas iš administracinio nusižengimo bylos teiseną inicijavusio pareiškėjo ir (arba) nukentėjusiojo. Todėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovo E. Š. atstovo advokato Jurijaus Malinino prašomos priteisti iš V. G., atstovavimo išlaidos nepriteistinos. Jei tokios išlaidos būtų priteitinos iš V. G., būtų sudarytos prielaidos tokiems asmenims vengti kreiptis dėl galimai pažeistų savo teisių ar laisvių, taip pat ir viešojo intereso (visuomenei būti saugiai nuo administracinių nusižengimų) teisminės gynybos, taip kartu susilpninant, be kita ko, nukentėjusių nuo administracinių nusižengimų asmenų teisių apsaugą. Taigi taip būtų nepagrįstai pasunkinamas asmenų, turinčių duomenų apie galimai padarytus administracinius nusižengimus, teisės kreiptis į teismą dėl jų galimai pažeistų teisių arba kai tokie administraciniai nusižengimai galimai daro žalą viešajam interesui, sukelia grėsmę visuomenės gerovei, įgyvendinimas, o tokiems asmenims nesikreipiant į teismą dėl galimai pažeistų teisių teisminės gynybos, būtų užkirstas kelias teismui vykdyti teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarimas Nr. KT55-N8/2024, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartis Nr. 2AT-7-23-976/2024).

Proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021 ir kt.).

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už advokato paslaugas sumokėjo 500 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikė 2024 m. lapkričio 13 d. sąskaitą už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitą, taip pat 2025 m. sausio 17 d. teisinių paslaugų darbų ataskaitą, patvirtinančius, kad už advokato J. Malinino teisines paslaugas buvo sumokėti 500 Eur. Įvertinus visas aplinkybes, šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir proporcingomis, todėl turi būti atlygintos asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646, 666 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjo (nukentėjusiojo) V. G. skundo.

Palikti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 73-ANR_N-123-2024 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną nepakeistą.

Priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš valstybės 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.