Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 22 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) 2020-01-07 surašė D. M. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2019-07-31 22.56 val., adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ už kurios veiklą jis atsakingas, garsiai leido muziką, kuri trikdė kitų asmenų poilsį ir ramybę. Šiais savo veiksmais padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

2. 2020-02-27 Institucija priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-194-2020, kuriuo D. M. pripažino kaltu padarius ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 20 Eur dydžio baudą. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė Plungės apylinkės teismui.

4.4. Skunde pažymima, jog ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas pat turi galimybę būti aktyvus ir pats imtis iniciatyvos esamiems neaiškumams pašalinti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių nusižengimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik pažeidimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, tačiau prireikus turi būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes.

4.5. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, apeliantas mano, jog Institucija administracinėn atsakomybėn patraukė D. M., kuris nėra atsakingas už triukšmo kėlimą, o teismas priimdamas nepagrįstą bei neteisėtą nutartį paliko galioti neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas K. B. nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad D. M. neigia padaręs jam inkriminuotą ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis būtų panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

9. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog D. M. padarė ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Priešingai, nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl D. M. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų ir objektyvų įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės ir patikimumo detaliai pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas padarė apeliantui nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta proceso pažeidimų ir skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad D. M. kaltė, padarius ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta.

10. ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

11. Nors D. M. savo kaltę dėl ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo neigia ir skunde nurodo, jog jis administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, tačiau jo kaltė yra įrodyta bylos įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismo posėdyje kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai K. B. ir A. T. parodė, kad dėl kavinės „(duomenys neskelbtini)“ keliamo triukšmo per metus policija gavo 43 pranešimus dėl triukšmo, o tai patvirtina byloje surinkti įrodymai. Šiuo atveju administracinio nusižengimo teisena pradėta pagal K. B. skundą dėl triukšmo (b. l. 47–48). Liudytoja K. B. apylinkės teismo posėdyje parodė, kad iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“ keliamu triukšmu yra nepatenkinti aplink gyvenantys gyventojai. Vėlyvu metu iš minėtos kavinės muzika leidžiama kasdien ir piktybiškai, nes pagal iškvietimą išvykus policijos pareigūnams muzika kavinėje vėl yra garsinama. Dėl to jaučia lėtinį nuovargį (b. l. 47–48). Pranešėja K. B. savo paaiškinime policijos pareigūnams nurodė, kad 2019-07-31 22.56 val. ir 2019-08-01 22.56 val. ji kreipėsi bendruoju pagalbos numeriu 112 dėl labai garsiai leidžiamos muzikos, kuri sklido iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Palangoje (b. l. 11). D. B. adresuotame 2020-09-24 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato veiklos skyriaus viršininko rašte pateikiama informacija, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariate nuo 2020-07-15 iki 2020-09-22 užregistruotas 61 pranešimas dėl sklindančio triukšmo iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Palangoje, todėl dėl minėtos priežasties policijos pareigūnai pradėjo 16 administracinių nusižengimų teisenų (b. l. 29). 2019-08-01 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. T. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku (2019-07-31 22.56 val.), patruliuojant pareigūnams, kurie gavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimą dėl (duomenys neskelbtini), Palangoje, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ garsiai grojančios muzikos, o nuvykus minėtu adresu jau lauke buvo girdima garsiai grojanti muzika, kurią kavinės „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas R. R. po pokalbio su pareigūnais pritildė, nes paaiškino, kad kavinėje jis atlieka ir administratoriaus funkcijas, o už visą kavinės darbą ir joje esančią tvarką yra atsakingas šios kavinės direktorius D. M., kurio nurodymu leidžiama garsiai grojanti muzika. Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) užfiksuota, jog D. M. yra daug kartų baustas už analogiškų administracinių nusižengimų pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį padarymą. Aptartų įrodymų visuma patikimai patvirtina, kad 2019-07-31 22.56 val., adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ garsiai leidžiama muzika trikdė kitų asmenų poilsį ir ramybę.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, jog D. M. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu nedirbo ir nėra tinkamas jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo subjektas, todėl negali būti atsakingas už iš kavinės sklindantį triukšmą. Tokia apelianto pozicija yra nepagrįsta. VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų išraše nurodyta, kad D. M. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas. Šiame išraše taip pat nurodyta, jog juridinio asmens vardu veikia vadovas. Todėl tiek 2020-01-07 administracinio nusižengimo protokole (b. l. 5–6), tiek 2020-02-27 Institucijos nutarime (b. l. 7–8) teisingai nurodyta, kad už baro veiklą yra atsakingas D. M.. Skunde pirmosios instancijos teismui apeliantas kėlė kitus klausimus, todėl skundžiamoje nutartyje administracinės atsakomybės subjektas nėra aptartas, tačiau pagal ANK 488 straipsnį D. M. yra nubaustas pagrįstai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar nėra suformavęs ANK 488 straipsnio taikymo praktikos, tačiau tokią praktiką yra suformavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N 575 -1235/2012, nutarimu naktinio klubo vadovas buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnio („Viešosios rimties trikdymas“) 2 dalyje numatytą veiką, o tai visiškai atitinka ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius – tai, jog asmuo neužtikrino, kad iš naktinio baro sklindanti muzika ir triukšmas netrukdytų aplinkinių namų gyventojų poilsiui. Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, jog pagal ATPK 183 straipsnį atsakomybę užtraukia ne tik šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, bet ir grojimas kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog kaltininko veika pagal šį straipsnį buvo kvalifikuota pagrįstai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N 575 -1235/2012). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N3-1265/2006 ir N17-1468/2006) už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar panašiais veiksmais vakaro ir nakties metu gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, atsakomybėn gali būti traukiami šių patalpų ar įmonių savininkai. Kadangi tokia praktika nėra pasikeitusi, apeliacinės instancijos teismas ja nesivadovauti neturi pagrindo.

13. Pažymėtina, jog iš administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 39–44) matyti, kad D. M. daug kartų buvo baustas pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį. Nutarimai įsiteisėję, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms D. M. veika turėjo būti kvalifikuota pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį kaip padaryta pakartotinai, tačiau apygardos teismas šios klaidos ištaisyti negali, nes negali sunkinti apelianto padėties.

14. Įvertinęs tai, kas aptarta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Plungės apylinkės teismo 2020-10-22 nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 22 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.