Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-369-232/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-04
Bylos Nr.: e2A-369-232/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-28289-2018-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Ieškovas: AB „Lietuvos geležinkeliai“
Atsakovas: AB „Lietuvos geležinkeliai“
Trečiasis asmuo: UAB „15min“

Kategorijos

2.2.2.12Juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimas

Civilinė byla Nr. e2A-369-232/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28289-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.12.; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinei sąjungai „Solidarumas“, trečiajam asmeniui UAB „15min“ dėl pažeistos dalykinės reputacijos gynimo, įpareigojimo paskelbti paneigimą bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – ieškovas arba bendrovė) prašė: 1) pripažinti, kad atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ (toliau – atsakovas) pranešime pavadinimu „Informacija apie AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendrovės darbuotojų skatinančių premijų už 2017 m. (6,5 milijonų eurų) padalinimą“ paskelbta informacija apie ieškovą yra neatitinkanti tikrovės ir pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją; 2) įpareigoti atsakovą savo sąskaita per penkias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti paneigimą portale 15min.lt, taip pat išsiunčiant paneigimo tekstą kitiems gavėjams, jei informacija jiems buvo paskleista, paviešinant toliau nurodytą paneigimo tekstą: „PANEIGIMAS. Pranešime žiniasklaidai apie AB „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbti teiginiai: 1. „<...> bendrovėje dėl pasibaisėtino ir aplaidaus darbo organizavimo tragiškai žuvo jau du darbuotojai.“; 2. „<...> eilinių darbuotojų yra apie 5 000, kuriems teko tik apie 23,1 proc. (1,5 mln. eurų) skirtų premijoms lėšų nuo 6.5 mln. eurų, o visų kitų išsidalino administracija.“; 3. „<...> bendrovės vadovybė sugebėjo save tinkamai (maksimum iki 1 500 darbuotojų – pareigūnų galbūt iki 2 000), paskatinti padalinus sau apie 5 000 000 eurų tarp administracijos darbuotojų.“; 4. „<...> didžiausią dalį indėlio į pasiektus gerus 2017 m. darbo rezultatus įnešė būtent darbuotojai dirbantys pagal suminę darbo laiko apskaitą.“; 5. „<...> dėl gerų bendrovės rezultatų daugiausiai naštos tenka eiliniams darbuotojams.“; 6. „<...> tokio apgaulingo šventinio torto padalinimo niekada nebuvo“; 7. „Matomai AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendrovės vadovybės planuose ir buvo iš anksto suplanuotas darbuotojų mažinimas ir skatinamoji premija (už 2017 m. darbo rezultatus) buvo išmokėta 2018-04-23 tikriausiai dėl to, kad padalintas 2017 m. aukso puodas būtų gausesnis apsinaujinusios bendrovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ponams. Akivaizdus faktas, kad tokiu apgaulingu būdu nukentėjo nemažai buvusių bendrovės darbuotojų, kurie visus 2017 m. dirbo produktyviai ir prisidėjo prie 2017 m. rezultato įvykdymo (išskyrus tuos, kurie turėjo pražangas).“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia AB „Lietuvos geležinkeliai“ dalykinę reputaciją. Atsiprašome AB „Lietuvos geležinkeliai“ už šios neatitinkančios tikrovės informacijos paskleidimą“; 3) nustatyti, kad jeigu per penkių kalendorinių dienų terminą atsakovas neįvykdys 2 reikalavime nurodyto įpareigojimo, jam yra skiriama trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną ieškovo naudai; 4) priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovo pirmininkas S. F. portalo „15min.lt“ redakcijai išplatino tikrovės neatitinkantį pranešimą pavadinimu „Informacija apie AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendrovės darbuotojų skatinančių premijų už 2017 m. (6,5 milijonų eurų) padalinimą“ (toliau – pranešimas). Dalis minėto pranešimo buvo publikuota portalo „15min.lt“ straipsnyje „Lietuvos geležinkeliai“ išsidalijo premijas: darbininkams ir administracijai — po 80 proc. bazinės algos“ (toliau – straipsnis arba publikacija). Ieškovas, reaguodama į minėtą pranešimą, portalui „15min.lt“ pateikė paaiškinimus dėl paviešintos pranešimo dalies, be to, nedelsiant, t. y. 2018-05-11 raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas paneigti pranešime nurodytus tikrovės neatitinkančius teiginius apie bendrovę. Atsakovas 2018-05-16 raštu informavo ieškovą, kad minėtos informacijos paneigti neketina. Teigė, kad išplatinus pranešimą buvo paskelbtos tikrovės neatitinkančios žinios, menkinančios ieškovo dalykinę reputaciją ir darančios žalą ieškovui, dėl ko ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą.

3. Teigė, kad atsakovo pranešimas buvo išsiųstas portalo redakcijai adresu 15min@15min.lt, o dalis pranešimo buvo išspausdinta straipsnyje, todėl yra įrodyta, kad žinia paskleista neapibrėžtam subjektų ratui apie ieškovą. Nurodė, kad pareigą įrodyti paskleistų duomenų tikrumą (aplinkybę, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę), taip paneigiant nurodytą prezumpciją, tenka duomenis paskleidusiam asmeniui. Pažymėjo, kad pranešime nurodyti teiginiai yra ne vertinamojo, bet konstatuojamojo pobūdžio, laikytini žinia, todėl jiems taikomas tiesos kriterijus. Pranešime nurodytos paskleistos žinios, kol atsakovas neįrodė priešingai, neatitinka tikrovės.

4. Nurodė, kad atsakovas skleidžia aiškią žinią, kad būtent dėl ieškovo „pasibaisėtino ir aplaidaus darbo organizavimo“ tragiškai žuvo du ieškovo darbuotojai, tačiau nepateikia jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo apie bendrovę paskleisti tikrovės neatitinkantys difamaciniai teiginiai, priskiriant ieškovui baudžiamaisiais įstatymais uždraustas, teisės ir geros moralės požiūriu nepriimtinas savybes, akivaizdžiai menkina ieškovo gerą vardą, teigiamą vertinimą ir požiūrį visuomenėje bei verslo ir darbo aplinkoje.

5. Pažymėjo, kad bendrovės vidiniame tinkle 2018-03-14 visi darbuotojai buvo informuoti, kad paskatinimams paskirstytas visas praėjusiais metais suformuotas fondas – 5 mln. Eur, tačiau atsakovas skleidžia melagingą žinią, kad darbuotojų paskatinimui bendrovė skyrė 6,5 mln. Eur, iš kurių neva tik 1,5 mln. Eur buvo skirta „eiliniams darbuotojams“, o likusi dalis – administracijos darbuotojams. Nors Bendrovė paneigė minėtą informaciją nurodydama, kad bendras skatinimo fondas sudarė 5 mln. Eur, o iš jo premijos buvo mokamos tiek darbininkiškų pareigybių atstovams, tiek administracijai, atsakovas, nors ir prašytas paneigti savo teiginius, tai padaryti atsisakė. Apie bendrovę buvo paskleista aiškiai melaginga žinia, taip visuomenei sukuriant įspūdį, kad bendrovė diskriminuoja darbuotojus. Tokiu būdu buvo sumenkinta ieškovo kaip vieno iš patraukliausių darbdavių reputacija, supriešinti bendrovės darbuotojai, potencialiems darbuotojams sukurtas įspūdis, kad bendrovėje vienos profesijos vertinamos prasčiau nei kitos.

6. Nurodė, kad atsakovas pranešime, menkindamas ieškovo reputaciją, skleidžia darbuotojus priešinančią ir jokiais faktais nepagrįstą žinią, kad neva darbuotojai, kurie dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą, yra daugiausiai indėlio įdėję į gerus bendrovės rezultatus, o paskatinimą gavo mažiausią. Paaiškino, kad bendrovė didžiajai daugumai darbuotojų (įskaitant ir administracijos darbuotojus), užtikrindama lygiateisiškumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą, išmokėjo apytiksliai 80 proc. bazinės algos paskatinimą už 2017 m. veiklos rezultatus.

7. Nurodė, kad atsakovas skleidžia aiškią žinią, kad darbuotojų atžvilgių ieškovas veikia apgaulingai, nesąžiningai, taip menkindamas bendrovės, kaip darbdavio reputaciją, neva darbuotojams paskatinimas išmokėtas apgaulingai, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Paaiškino, kad bendrovės valdybai patvirtinus bendrovės 2017 m. rezultatų pasiekimą, paskatinimai darbuotojams buvo išmokėti kaip įmanoma greičiau – 2018 m. pradžioje.

8. Nurodė, kad ieškinyje yra išsamiai aprašytos neigiamos pasekmės, kurias sukėlė sąmoningi ir neteisėti atsakovo veiksmai. Atsižvelgdamas į pažeidimo trukmę, paplitimo mastą (informacija paskleista žiniasklaidai – neapibrėžtai dideliam subjektų ratui), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškovas jam padarytą neturinę žalą įvertino10 000 Eur.

Atsiliepimas

9. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ atsiliepimu prašė civilinę bylą nutraukti arba ieškinį palikti nenagrinėtą, arba ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Nurodė, kad ieškovas nesikreipė į internetinį portalą www.15min.lt su reikalavimu paneigti paskleistą informaciją, todėl ieškovas nepasinaudojo išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Ieškovas privalėjo kreiptis su prašymu paneigti paskleistą informaciją į internetinį portalą valdančią UAB ,,15min“.

11. Teigė, kad eidamas atsakovo pirmininko pareigas paskelbė viešą nuomonę apie viešų asmenų – ieškovo, generalinio direktoriaus ir atsakingų asmenų darbo organizavimą įmonėje. Nurodė, kad ginčijami teiginiai yra paskleisti turint pozityvų tikslą – išviešinti bendrovėje: 1) įvykusią skaudžią nelaimę, kai jos metu žuvo du įmonės darbuotojai; 2) netolygų premijų paskirstymą tarp administracijos ir kitų darbuotojų; 3) darbuotojų, dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą, ypatingą indelį į bendrovės darbo rezultatus; 4) netolygų motyvacinių lėšų paskirstymą. Ginčijamais teiginiais atsakovas išreiškė savo nuomonę ir susirūpinimą apie nelygybę bendrovėje skirstant premijas už darbo rezultatus administracijai ir darbininkams, kuri atsakovo požiūriu yra neteisinga.

12. Nurodė, kad ginčijamus duomenis pateikia ne kaip žinią, o kaip nuomonę, kadangi tekstuose prisistatydamas kaip profesinės sąjungos pirmininkas, nurodo raštus su datomis ir numeriais, kuriais kreipėsi į bendrovės vadovybę kviesdamas teisingai ir sąžiningai padalinti premijoms skirtas lėšas (6,5 mln eurų). Paaiškino, kad įvairių kategorijų darbuotojai gavo skirtingo dydžio premijas. Pranešime aprašomos darbo sąlygos, kuriomis dirba darbuotojai pvz. nakties metu, šventinėmis dienomis ir pan., nurodoma, kad nėra vieningo „gero darbo“ matavimo vieneto ir viskas yra subjektyvu, kritikuojama esama premijavimo sistema. Tekste vartojamos tokias frazes kaip: „mano giliu įsitikinimu“, „maždaug“, „premijų skirtumas gali siekti iki 10 kartų“, „mano nuomone“, „noriu tiesiog informuoti visuomenę kokia iš tikrųjų yra tikrovė – matant padėtį darbuotojų akimis iš bendrovės vidaus ir kaip darbuotojų atstovas“. Teigė, kad ginčijamais teiginiais pateikė tik savo subjektyvius vertinimus apie įmonėje vykstantį darbo organizavimą ir finansinę nelygybę. Paaiškino, kad pranešime pateikė įvykių vertinimą.

13. Trečiasis asmuo UAB „15min“ (toliau – ir trečiasis asmuo) atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Nurodė, kad ieškovas yra viešas juridinis asmuo. Paaiškino, kad atsakovas, būdamas ieškovo darbuotojų profesinė sąjunga, siekdamas savo tikslų, turi teisėtą pagrindą skelbti pagrįstą kritiką ir/ar pakankamą faktinį pagrindą turinčią nuomonę. Trečiasis asmuo gavo atsakovo pranešimą spaudai, kurio pagrindu parengė ir paskelbė straipsnį apie tai, kokios premijos buvo išmokėtos ieškovo darbuotojams. Atkreipė dėmesį, jog trečiasis asmuo skelbdamas publikaciją, suteikė ieškovui atsakymo teisę, kuria šis pasinaudojo ir pateikta pozicija atspindėta publikacijoje. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo atsiųstas pranešimas spaudai nebuvo perpublikuotas, t. y. publikacijoje nebuvo skelbiama ir viešinama visa pranešime esanti informacija. Iš visų ieškovo ginčijamų teiginių tik dvi trumpos ginčijamų teiginių ištraukos buvo paskelbtos viešai per visuomenės informavimo priemonę. Teigė, kad dalis atsakovo paskleistų ginčijamų duomenų atitinka nuomonės sąvoką ir ta nuomonė turėjo pakankamą faktinį pagrindą. Ieškovas nepateikė duomenų, jog atsakovas savo nuomonę būtų skelbęs nesąžiningai ar turint tikslą pakenkti ieškovo dalykinei reputacijai. Buvo paskelbta nuomonė, nes skelbiami teiginiai yra vertinamieji, o ne konstatuojamieji. Pastebėjo, kad jeigu skelbiama informacija paaiškėtų esanti netiksli ar netgi neatitinkanti tikrovės, ji yra neutralaus pobūdžio ir negali pažeisti dalykinės reputacijos. Nurodė, kad ieškovas neįrodinėjo žalos, pažeidimo fakto, priežastinio ryšio tarp neva patirtos neturtinės žalos ir paskelbtos publikacijos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

16. Teismas nustatė, jog atsakovo atstovas S. F. 2018-05-07 išsiuntė 15min@15min.lt pranešimą, kuriame yra paskelbta informacija apie ieškovą, kuri pagal ieškovą neatitinka tikrovės ir pažeidžia jo dalykinę reputaciją. 2018-05-07 trečiasis asmuo „15 min.“ paskelbė publikaciją „Lietuvos geležinkeliai“ išsidalijo premijas: darbininkams ir administracijai – po 80 proc. bazinės algos“, kurioje buvo tik dvi ieškovo ginčijamų teiginių ištraukos.

17. Teismas vertindamas atsakovo paskelbtus ginčo objektu virtusius teiginius atsižvelgė į tai, jog jie buvo paskelbti internetiniame portale ir visas šios publikacijos kontekstas yra susijęs su ieškovu yra neigiamo pobūdžio, tačiau publikacijoje viešai buvo paskelbti tik du ieškovo ginčijamų teiginių ištraukos: „<...> eilinių darbuotojų yra apie 5000, kuriems teko tik apie 23,1 % (1,5 mln. eurų) skirtų premijoms lėšų nuo 6.5 mln. eurų, o visą kitą išsidalino administracija“; <...> tokio apgaulingo šventinio torto padalinimo niekada nebuvo“, todėl nusprendė spręsti būtent dėl šių dviejų teiginių paskelbimo, kurių paskelbimas viešai, per visuomenės informavimo priemones, galimai pažeidė ieškovo dalykinę reputaciją.

18. Teismo vertinimu, atsakovo teiginiai „<...> eilinių darbuotojų yra apie 5 000, kuriems teko tik apie 23,1 proc. (1,5 mln. eurų) skirtų premijoms lėšų nuo 6.5 mln. eurų, o visą kitą išsidalino administracija”; <...> tokio apgaulingo šventinio torto padalinimo niekada nebuvo“ formuoja visuomenės nuomonę, kad ieškovas premijas išmokėjo nesąžiningai.

19. Nurodė, kad vertinant viso straipsnio kontekstą, o ne atskirus atsakovo teiginius, ginčijamų teiginių formuluotes, taip pat tai, kad ieškovas ginčija tik tam tikrą jam nepalankią informaciją, teismas sprendė, kad atsakovo pateikta informacija suprantama kaip subjektyvus atsakovo tam tikrų faktinių duomenų vertinimas, t. y. atsakovo nuomonė, o ne neginčytinas faktas, žinia.

20. Teismas nenustatė, kad atsakovas turėjo tikslą pažeminti ieškovą. Teismo manymu, atsakovas turėjo tikslą atkreipti visuomenės dėmesį į ieškovo mokamus darbuotojų paskatinimus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, atstovaudamas ieškovo darbuotojų interesus (būdamas ieškovo darbuotojų profesinė sąjunga), turi tikslą ginti darbuotojų darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus (Profesinių sąjungų įstatymas 10 straipsnis), todėl teismo manymu, atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą tokiai nuomonei išreikšti. Be to, teismas sprendė, kad atsakovas, reikšdamas nuomonę apie ieškovą, nepažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytų nuomonės reiškimo apribojimų, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21. Ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, netenkinus pirmojo reikalavimo – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant ieškovo ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22. Nurodė, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad portale www.15min.lt buvo publikuoti tik 2 iš 7 ieškovo ginčijamų pranešime paskleistų tikrovės neatitinkančių teiginių, nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo dalyką ir sprendime vertino tik 2 ieškovo ginčijamus teiginius, kuriais buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie ieškovą ir pažeista ieškovo dalykinė reputacija. Pažymėjo, kad byloje nustatyta ir įrodyta, kad atsakovo visas pranešimas, kuriame buvo paskleisti visi ieškovo ginčijami teiginiai, buvo išsiųstas portalo 15min redakcijai elektroninio pašto adresu, visas pranešimo turinys, inter alia, ieškovo ginčijami tikrovės neatitinkantys teiginiai, tapo žinomi portalo 15min redakcijai, todėl duomenų paskleidimo faktas buvo įrodytas. Tai, kad portale www.15min.lt buvo publikuota tik dalis pranešimo teksto, niekaip nepaneigia ieškovo įrodyto visų 7 ginčijamų teiginių paskleidimo fakto ir nesukūrė teismui pagrindo susiaurinti ieškinyje nurodytas ieškovo reikalavimo ribas. Nurodė, kad reikalauja, jog visa atsakovo pranešime paskleista informacija apie ieškovą būtų pripažinta neatitinkančia tikrovės ir pažeidžiančia ieškovo dalykinę reputaciją. Šio reikalavimo visa apimtimi teismas neišsprendė.

23. Nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas paskleidė nuomonę, o ne žinią. Teismas nustatęs, kad atsakovo teiginiai akivaizdžiai formuoja ieškovo vertinimą kaip neigiamo darbdavio, nepagrįstai nekonstatavo ieškovo dalykinės reputacijos pažeidimo. Pažymėjo, kad ieškovo bendra premijoms skirtų lėšų suma buvo ne 6,5 mln., o 4,8 mln. Eur, eiliniams darbuotojams išmokėta ne 1,5 mln. Eur, o 2,8 mln. Eur, administracijai išmokėta 2 mln. Eur, kas yra 2,5 karto mažiau nei paskleista atsakovo pranešime, eiliniams darbuotojams atiteko 58,2 proc., o ne 23,1 proc. visų premijoms skirtų lėšų. Pranešime nurodyti teiginiai yra ne vertinamojo, bet konstatuojamojo pobūdžio, išreikšti objektyviais patikrinamais duomenimis, todėl laikytini žinia, kuriai taikomas tiesos kriterijus. Paaiškino, kad atsakovas, paskelbdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie Ieškovo išmokėtas metines premijas, paskelbė naujas žinias. Nors teiginys „<...> tokio apgaulingo šventinio torto padalinimo niekada nebuvo“ ir galėtų suponuoti vertinimą kaip nuomonės, tačiau vertinant jį kartu su akivaizdžiai melagingais duomenimis apie realiai išmokėtus premijų dydžius ir jų proporcijas eiliniams darbuotojams ir administracijai, abu teiginiai yra melagingi ir išgalvoti, t. y. neatitinkanti tikrovės informacija apie faktus ir duomenis. Teismo sprendime pripažinta, kad šiais teiginiais buvo suformuotas neigiamas ieškovo vertinimas, todėl akivaizdžiai nepagrįstas teismo atsisakymas apginti pažeistą ieškovo dalykinę reputaciją. Pastebėjo, kad atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad būtent „<...> bendrovėje dėl pasibaisėtino ir aplaidaus darbo organizavimo tragiškai žuvo jau du darbuotojai“.

24. Teigė, kad teismas klaidingai identifikavo ieškovą kaip viešąjį juridinį asmenį. Ieškovas yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Pažymėjo, kad viešuoju asmeniu, kuriam taikytina aukštesnė pakantumo kritikai riba, gali būti tik fiziniai asmenys, tačiau ne juridiniai.

25. Pastebėjo, kad privatūs darbo santykiai tarp ieškovo ir jo darbuotojų nėra visuotinio intereso objektas. Nesutiko su teismo vertinimu, kad atsakovas turi teisę atstovauti visus pas ieškovą dirbančius darbuotojus ir tuo pagrindu viešai skleisti tikrovės neatitinkančią ir ieškovo dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją apie ieškovą. Pažymėjo, kad atsakovas yra tik viena iš 39 AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupėje veikiančių profesinių sąjungų, kuriai priklauso tik maža dalis pas ieškovą dirbančių darbuotojų. Teigė, kad skleidžiant informaciją apie ieškovą nebuvo išlaikyta teisės skleisti informaciją ir teisės į ieškovo dalykinės reputacijos apsaugą pusiausvyra.

Žemesnės instancijos teismas

26. Nurodė, kad teismo sprendimas nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant įstatymų nustatytą prezumpciją ir šalims netinkamai paskirsčius įrodinėjimo pareigą. Teismas sprendime daro išvadas ir vertinimus pagal byloje neegzistuojančius įrodymus, nepagrįstai, neturėdamas tam jokio teisinio ir faktinio pagrindo, klaidingai priskiria ieškovą viešųjų juridinių asmenų kategorijai, taip pat teismas, nukrypdamas nuo galiojančių darbo santykius ir profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančių teisės normų, priskyrė pranešime paskleistą informaciją viešojo intereso kategorijai.

Šalies argumentai

27. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

28. Nurodė, kad apelianto pareikšti reikalavimai siejami su dviem pagrindiniais teiginiais: 1) „<...> eilinių darbuotojų yra apie 5000, kuriems teko tik apie 23,1 % (1,5 mln. eurų) skirtų premijoms lėšų nuo 6.5 mln. eurų, o visą kitą išsidalino administracija“; 2) <...> tokio apgaulingo šventinio torto padalinimo niekada nebuvo“. Ieškovas savo reikalavimus grindė atsakovo pranešimu internetiniam portalui www.15min.lt. Nenustatyta ir neįrodyta, kad atsakovas turėjo tikslą pažeminti ieškovą. Atsakovas turėjo tikslą atkreipti visuomenės dėmesį į ieškovo mokamus darbuotojų paskatinimus. Atsakovas, atstovaudamas ieškovo darbuotojų interesus (būdamas ieškovo darbuotojų profesinė sąjunga), turėjo tikslą ginti darbuotojų darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus, todėl atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą tokiai nuomonei išreikšti. Be to, atsakovas, reikšdamas nuomonę apie ieškovą, nepažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytų nuomonės reiškimo apribojimų.

29. Pirmos instancijos teismas vertindamas atsakovo paskelbtus ginčo objektu virtusius teiginius atsižvelgė į tai, jog jie buvo paskelbti internetiniame portale ir visas šios publikacijos kontekstas yra susijęs su apeliantu, yra neigiamo pobūdžio, tačiau iš publikacijos turinio matyti, kad publikacijoje viešai buvo paskelbti tik dvi ieškovo ginčijamų teiginių ištraukos, todėl nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė būtent dėl šių dviejų teiginių paskelbimo. Pažymėjo, kad Vien tai, jog ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Pirmos instancijos teismas nustatė bylos esmę ir vertino, kad atsakovo teiginiai formuoja visuomenės nuomonę, kad ieškovas premijas išmokėjo nesąžiningai (neteisėtai, neteisėtai ir pan.). Tačiau teismo vertinimu, atsakovo teiginiai yra labiau jo subjektyvi nuomonė apie ieškovą, t. y. atsakovo nuomonė, kad lėšos, skirtinos premijoms išmokėti, buvo paskaičiuotos ir paskirstytos neteisingai. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas neturėjo tikslo pažeminti apelianto.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo atstovas S. F. 2018-05-07 išsiuntė 15min@15min.lt pranešimą su informacija apie ieškovą, kuri pagal ieškovą neatitinka tikrovės ir pažeidžia jo dalykinę reputaciją, o trečiasis asmuo tą pačią dieną paskelbė publikaciją, kurioje patalpino dalį pranešimo.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens saviraiškos laisvė – saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė – įtvirtinta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnis; Konstitucijos 25 straipsnis; Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Tačiau asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją, idėjas nėra absoliuti (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis, Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje nurodoma, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr., pvz., EŽTT mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 2000-06-27 sprendimą byloje Constantinescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28871/95). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Kasacinio teismo konstatuota, kad kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

33. Remiantis CK 2.24 straipsnio 1 dalimi, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. To paties straipsnio 8 dalyje reglamentuota, kad šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją.

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011, 2018-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018). Sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016).

35. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kiekvienu atveju nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Neatitinkančia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad publikacijoje viešai buvo paskelbti tik du ieškovo ginčijamų teiginių ištraukos: „<...> eilinių darbuotojų yra apie 5 000, kuriems teko tik apie 23,1 proc. (1,5 mln. eurų) skirtų premijoms lėšų nuo 6,5 mln. eurų, o visą kitą išsidalino administracija“; <...> tokio apgaulingo šventinio torto padalinimo niekada nebuvo“. Pažymėtina, kad nors ieškovas ieškinyje reikalavo, kad visa atsakovo pranešime paskleista informacija apie ieškovą būtų pripažinta neatitinkančia tikrovės ir pažeidžiančia ieškovo dalykinę reputaciją, tačiau tik dalį pranešime esančios informacijos prašė paneigti. Iš prašomos paneigti informacijos, tik dalis buvo paskelbta publikacijoje. Taip pat pažymėtina, kad prašoma paneigti informacija yra tarpusavyje susijusi – išreiškia atsakovo nuomonę apie lėšų, skirtų premijoms, padalijimo tarp juridinio asmens darbuotojų netinkamumą, neatsižvelgiant į darbuotojų indėlį įmonėje generuojant premijoms skirtas lėšas. Atkreiptinas dėmesys, kad publikacijoje nurodyta ne tik atsakovo nuomonė apie premijų padalijimą, bet ir ieškovo atstovo pateikta informacija apie premijų padalijimą.

37. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas arba dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateikta informacija labiau atitinka nuomonės paskleidimą, nei žinių pateikimą. Vertinant visą pranešimo, kuris buvo pateiktas UAB 15 min., visą tekstą (kurio dalis publikuota internetinėje erdvėje) darytina išvada, jog pranešimas labiau atspindi subjektyvų atsakovo kaip darbuotojų profesinės sąjungos nuomonę (vertinimą) apie ieškovo veiklą užtikrinant tinkamas darbuotojų darbo sąlygas, darbo saugą, atskirų kategorijų darbuotojų įnašo svarbą užtikrinant įmonės atliekamas viešojo transporto ir krovinių pervežimo funkcijas, darbuotojų darbo sąlygas, eilinių darbuotojų įnašą į įmonės veiklos rezultatus ir eilinių darbuotojų įnašo į įmonės veiklos rezultatus įvertinimą išmokant premijas, o ne neginčytinos žinios pateikimą. Tokios pranešime naudojamos frazės, kaip: „Mano giliu įsitikinimu dėl gerų bendrovės rezultatų daugiausia naštos tenka eiliniams darbuotojams“; „Rimtų abejonių dėl tinkamo darbuotojų darbo organizavimo kelia ir tragiška Panerių geležinkelio stoties darbuotojo žūtis“; „Mano nuomone nesąžiningiausia yra tai, kad nukentėjo eiliniai darbuotojai...“ sudaro pagrindą pranešimo skaitytojui tekstą vertinti kaip pranešime profsąjungos atstovo nuomonę. Pažymėtina, kad nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais, todėl aplinkybės, jog pranešime nurodyti ir tam tikri netikslia skaitine išraiška išreikšti duomenys, atsižvelgiant į viso pranešimo turinį, negalima vertinti kaip žinios. Vien tai, kad kai kurie teiginiai gali būti patikrinti pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Visas pranešimas yra labiau vertinamojo pobūdžio, susidarantis iš subjektyvių tam tikrų duomenų vertinimo, o ne pateikiantis neginčijamus faktus. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas, vertindamas viso straipsnio kontekstą, pagrįstai sprendė, kad atsakovas paskleidė nuomonę (tam tikrų faktinių duomenų vertinimą), o ne žinią (neginčytiną faktą).

39. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 11 09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010).

40. Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis palieka mažai vietos saviraiškos laisvės apribojimams politinėje diskusijoje ar diskusijoje dėl bendrojo intereso klausimų. Vykstančiose iš esmės komercinio pobūdžio diskusijose vertinimo laisvės ribos platesnės (suteikiama galimybė laisviau (daugiau galimybių) riboti saviraiškos laisvę, ginant kitas vertybes, pvz., juridinio asmens reputaciją) (žr. EŽTT 1989-11-20 sprendimą Markt Intern Verlag Gmbh ir Klaus Beermann prieš Vokietiją, peticijos Nr. 10572/83). Šios vertinimo ribos siaurėja tais atvejais, kai diskusijoje pateikiami ne grynai komerciniai teiginiai, bet diskutuojama dėl bendrojo visuomenės intereso klausimo (žr. EŽTT 1998-08-25 sprendimą Hertel prieš Šveicariją, peticijos Nr. 25181/94).

41. Asmens, apie kurį diskutuojama, pobūdžiui įvertinti svarbūs duomenys apie juridinį asmenį (didelė, žinoma įmonė ir pan.), kurie leistų preziumuoti jo atsparumą kritikai ir kilusios diskusijos svarbą visuomenėje. Pavyzdžiui, EŽTT yra pažymėjęs, kad didelės įmonės, kurių veikla siejasi su viešuoju interesu, neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria kruopščiam savo veiksmų tiriamajam žvilgsniui ir tokių įmonių atžvilgiu priimtinos kritikos ribos, EŽTT vertinimu, yra platesnės, tačiau dėl to, kad subjektas yra didelė įmonė, iš jo neturėtų būti atimta gynybos dėl difamacinių teiginių teisė (žr. EŽTT 2005-05-15 sprendimą Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 68416/01, p. 94), didelės tarptautinės įmonės taip pat turėtų būti tolerantiškesnės kritikai, tačiau EŽTT atkreipė dėmesį ir į su tuo susijusius pavojus – šalia visuomenės intereso dalyvauti atvirose diskusijose apie verslo praktikas egzistuoja konkuruojantis interesas apsaugoti įmonių komercinę sėkmę ir gyvybingumą. Taigi, valstybė naudojasi vertinimo laisve dėl pagal nacionalinę teisę suteikiamų priemonių, įgalinančių įmonę ginčyti teiginių, kurie kelia pavojų jos reputacijai, tikrumą bei riboti patiriamus nuostolius (žr. EŽTT 2005-05-15 sprendimą Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 68416/01).

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 11 20 nutartyje Nr. e3K-3-247-701/2020 išaiškino, kad, sprendžiant dėl nuomonės paskleidimo sąžiningumo, svarbu yra nustatyti teisingą asmens teisės į saviraiškos laisvę ir juridinio asmens dalykinės reputacijos gerbimo pusiausvyrą. Tiek juridinio asmens dalykinė reputacija, tiek ir asmens saviraiškos laisvė yra saugomos ir gintinos vertybės, todėl, skleidžiant informaciją, turi būti nepažeidžiamos ir kitos gintinos vertybės, be kita ko, juridinio asmens dalykinė reputacija. Teismui, siekiančiam nustatyti, ar nuomonė buvo pareikšta sąžiningai, išlaikant teisingą interesų pusiausvyrą, ne mažiau svarbus yra ir asmens, apie kurį nuomonė paskleista, prototipas, t. y. kokio masto tai įmonė, kokia jos vykdoma veikla, kokios jos atsparumo kritikai ribos, kaip ji iki ginčijamos nuomonės pareiškimo buvo vertinama visuomenėje. Asmens, apie kurį diskutuojama, pobūdžiui įvertinti svarbūs duomenys apie juridinį asmenį (didelė, žinoma įmonė ir pan.), kurie leistų preziumuoti jo atsparumą kritikai ir kilusios diskusijos svarbą visuomenėje.

43. Nagrinėjamu atveju, atsakovo viso pranešimo turinys pragrindžia, kad atsakovo tikslas buvo atkreipti visuomenės dėmesį, informuoti visuomenę apie ieškovų darbuotojams išmokamas premijas, jų paskirstymo teisingumą, o ne įžeisti ar kitokiu būdu pažeminti ieškovą. Aplinkybė, kad paskleistoje informacijoje yra tam tikrų netikslumų, teismo vertinimu, atsižvelgiant į informacijos paskleidimo tikslą, nesudaro pagrindo atsakovui, paskleidusiam tokią informaciją, taikyti atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas yra ieškovo darbuotojų profesinė sąjunga, kuri gindama profesinės sąjungos narių interesus, turėjo pagrindą išreikšti nuomonę apie ieškovo darbuotojams išmokamas premijas, jų darbo sąlygas, darbo saugą.

44. Nagrinėjamu atveju ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ – yra bendrovė, kurios akcininkė yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos. Lietuvos valstybei priklauso 100 proc. ieškovo akcijų. Pats ieškovas apie save viešoje erdvėje nurodo, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra valstybės kapitalo valdoma, didžiausia Baltijos šalyse krovinių, keleivių ir infrastruktūros valdymo įmonių grupė, kurią sudaro patronuojanti valdymo bendrovė AB „Lietuvos geležinkeliai“, jos tiesiogiai patronuojamos aštuonios bendrovės, 2 viešosios įstaigos, 1 asocijuota įmonė, kurioje patronuojanti AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra smulkusis akcininkas, ir keturios netiesiogiai valdomos bendrovės.

45. Atsižvelgiant į ieškovo dydį, žinomumą, atliekamas funkcijas – geležinkelių transporto paslaugų tame tarpe teikimas valstybėje, į tai, kad Lietuvoje įmonė faktiškai neturi konkurentų, laikytina, kad ieškovo atsparumas turi būti aukštas, ieškovas prilygintinas subjektų, kurie turėtų būti pakantūs kritikai, ratui. Juo labiau darbuotojų profesinių sąjungų, kurių funkcija ginti darbuotojų interesus, kritikai.

46. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

47. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rita KisielienėLiuda UckienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė