Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkelio darbuotojų profesinei sąjungai „Solidarumas“, trečiajam asmeniui UAB „15min“ dėl pažeistos dalykinės reputacijos gynimo, įpareigojimo paskelbti paneigimą bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovo ieškinyje nurodoma, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Stanislavas Fedaravičius portalo „15min.lt” redakcijai išplatino tikrovės neatitinkantį pranešimą pavadinimu „Informacija apie AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendrovės darbuotojų skatinančių premijų už 2017 m. (6,5 milijonų eurų) padalinimą“ (toliau - pranešimas), kurio neredaguotas turinys yra toks: „Aš, AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“, pirmininkas Stanislavas Fedaravičius 2018-04-05 profesinės sąjungos vardu raštu Nr. 10-101 kreipiausi į bendrovę AB „Lietuvos geležinkeliai“ su prašymu kviesdamas pasielgti teisingai ir sąžiningai padalinant numatytas premijoms skirtas lėšas (6,5 ml. eurų). Iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendrovės (šiuo metu atsakymo dar nėra), tačiau jis jau ir nebeaktualus. 2018-04-23 ilgai laukta eiliniams darbuotojams skatinamoji 2017 m. premija už gerus bendrovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2017 m. rezultatus buvo išmokėta ir tai šokiravo galbūt ne visus, tačiau daugelį eilinių darbuotojų. Įvairių kategorijų darbuotojai gavo skirtingų dydžių premijas pvz.: šilumvežio mašinistai (I- klasė 450 - 550; II - klasė 400 - 450; III - klasė 350 - 400; IV - klasė 300 - 350 - vidutiniškai iki 400 eurų); traukinių konduktoriai (vidutiniškai apie 250 - 300 eurų) V - Kat. vagonų tikrintojai (vidutiniškai apie 300 eurų); pardavimų agentės (vidutiniškai apie 200 eurų); konduktorės - kontrolierės (vidutiniškai 200 eurų); Kalnelių budėtojai (vidutiniškai apie 300 eurų). Taigi, logiškai būtų manyti, kad vidutiniškai eiliniai bendrovės darbuotojai (visų kategorijų) gavo iki 300 Eurų premijas (informacija buvo renkama iš darbuotojų, kuriems buvo išmokėta premija). Trumpai aprašysiu kaip ir kokiomis pastangomis AB „Lietuvos geležinkeliai“ gali pasiekti ir pasiekia gerų darbo rezultatų: Be jokios abejonės svarbiausią indėlį įneša eilinių visų kategorijų (neįskaitant darbuotoju pareigų, kurie nėra gamybininkai - tai apskaitos grupių darbuotojai, pvz. buhalteriai ir t.t.) darbuotojų nuolatinis ir atsakingas, pavojingas ir pragariškomis sąlygomis atliekamas darbas, ir ypatingai tų, kurie dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą (naktimis, šventinėmis bei išeiginėmis dienomis). Tikriausiai žinoma ne tik geležinkeliečiams (o ir žmonėms nesusijusiems su geležinkelio transportu), kad daugiausiai darbo (ištisus metus) atliekama būtent nakties metu (kada atlaisvinti pagrindiniai maršrutai nuo keleivinių traukinių - kurie turi pirmumo prioritetą dėl keleivinių traukinių grafiko - patogumo ir tikslumo paslaugos pirkėjui, tai yra keleiviams), bei išeiginėmis dienomis (kada nėra langu - neremontuojam: pagal planus keliai, išskyrus išimtinius atvejus įvykstant avarijoms ar katastrofoms), ir šventinėmis dienomis. Tokia situacija gali reikšti tik viena, kad didžiausią dalį indėlio į pasiektus gerus 2017 m. darbo rezultatus įnešė būtent darbuotojai dirbantys pagal sumine darbo laiko apskaitą (neturint priėjimo prie bendrovės duomenų sunku Įvertinti kiek darbuotojų dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą), kurių gali būti apie puse eilinių bendrovės darbuotojų maždaug 2,500 tūkstančių darbuotojų (daugiausiai galbūt iki 3000 tūkstančių darbuotojų). Mano giliu įsitikinimu dėl gerų bendrovės rezultatų daugiausiai naštos tenka eiliniams darbuotojams. Vadovybės funkcijos yra tinkamai organizuoti darbuotojų darbą (išlieka didelis klausimas ar maksimaliai gerai 2017 m. buvo organizuotas eilinių darbuotojų darbas (eiliniai darbuotojai neturi galimybių įvertinti vadovų darbo pareigų atlikimo ir įvertinti ar pasiekti 2017 m. geri darbo rezultatai galėjo būti ir 5 ir 10 gal net ir daug geresni), nes bendrovės potencialas yra įspūdingai didžiulis ir nėra konkretaus vadovybės gero darbo matavimo vieneto (taigi vadovybė pati sprendžia dirba gerai ar blogai). Rimtų abejonių dėl tinkamo darbuotojų darbo organizavimo kelia ir Panerių geležinkelio stoties darbuotojo tragiška žūtis 2017-03-09. Jeigu tokia pati premijavimo sistema išliks ir už 2018 m., tai ji nieko gero, nei darbuotojams, nei bendrovei neduos, todėl, kad yra nei socialiai atsakinga skaičiavimo atžvilgiu, nei skatinanti tinkamai ir atsakingai dirbti (2018 m. dar neįpusėjo, tačiau bendrovėje dėl pasibaisėtino ir aplaidaus darbo organizavimo tragiškai žuvo jau du darbuotojai). Remiantis paskutiniais AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendrovės duomenimis šiai dienai bendrovėje dirba apie 7000 darbuotojų (kartu su vadovybe ir administracijos personalu). Kaip minėjau eilinių darbuotojų yra apie 5000, kuriems teko tik apie 23,1 % (1.5 ml. eurų) skirtų premijoms lėšų nuo 6.5 ml. eurų, o visą kitą išsidalino administracija. Svarbu paminėti, kad prie anksčiau buvusios vadovybės (nors kaip šiuo metu teigiama, kad atnaujinta bendrovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ jau nebe Valstybė Valstybėje, o bendrovė - Valstybėje!), tokio apgaulingo šventinio torto padalinimo niekada nebuvo. (Ankstesnei vadovybei valdant visi bendrovės darbuotojai gaudavo maždaug vienodo dydžio premijas - administracijos premijos galimai buvo didesnes, tačiau tikrai ne taip, kaip įvyko šiais metais - galimai vadovybės ir eilinių darbuotojų premijų skirtumas gali siekti iki 10 kartų). Mano nuomone nesąžiningiausia yra tai, kad nukentėjo būtent tų darbuotojų kategorijos - kurie gerą darbo rezultatą ir pasiekė (premija buvo skaičiuojama ne nuo darbuotojų viso atlyginimo dydžio, o nuo darbuotojų bazinio atlyginimo numatyto darbo sutartyse - o, viršvalandžiai, šventinės dienos bei naktinis darbas sudaro nemažą dalį pagrindinio atlyginimo „į rankas“, ypatingai šilumvežio mašinistu, kurių naktinių valandų skaičius kartais pasiekia net 50 % viso mėn. darbo laiko normos), tokių nedemokratišku ir nesąžiningu būdu (remiantis gen. direktoriaus M. Bartuškos pranešta informacija per susirinkimą su darbuotojais Radviliškio geležinkelio stotyje) bendrovės vadovybė sugebėjo save tinkamai (maksimum iki 1,500 darbuotoju - pareigūnų galbūt iki 2.000), paskatinti padalinus sau apie 5000000 Eur tarp administracijos darbuotojų, kurių atlyginimai yra įspūdingi net nedirbant nei naktimis, nei šventinėmis dienomis, ir net be viršvalandžių, ir darbuotojų nuomone tokio pobūdžio premijos ateityje turi būti skiriamos tik eiliniams darbuotojams nes vadovybės bei administracijos pareigūnų pareiga tinkamai organizuoti ir planuoti darbuotojų darbą už kurį ištisus metus gaunami įspūdingo dydžio atlyginimai. Be viso to už 2017 m. skatinanti premija buvo išmokėta ne 2017 m. pabaigoje ir ne 2018 m. metų pradžioje. Nuo 2018 m. pradžios iki skatinamos premijos išmokėjimo dienos (2018-04-23) bendrovėje AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo atleista dar daug darbuotojų (dėl etatų mažinimo, įgyvendinant struktūrinius pertvarkymus, galimai dar ir už darbo drausmės pažeidimus ir t.t.), tačiau nemažai buvo ir tokių darbuotojų, kurie savo noru paliko bendrovę (iki metų pabaigos laukiant dar įprastinės (pagal bendrovėje esančią ilgametę praktiką) premijos). Darbuotojai išėjo savo noru nematydami atsinaujinusioje bendrovėje perspektyvos ir dėl mažėjančio atlyginimo, ir dėl nepriimtinų darbo sąlygų. Matomai AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendrovės vadovybės planuose ir buvo iš anksto suplanuotas darbuotojų mažinimas ir skatinamoji premija (už 2017 m. darbo rezultatus) buvo išmokėta 2018-04-23 d. tikriausiai dėl to, kad padalintas 2017 m. aukso puodas būtų gausesnis apsinaujinusios bendrovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ponams. Akivaizdus faktas, kad tokiu apgaulingu būdu nukentėjo nemažai buvusių bendrovės darbuotojų, kurie visus 2017 m. dirbo produktyviai ir prisidėjo prie 2017 m. rezultato įvykdymo (išskyrus tuos, kurie turėjo pražangas). Norint paviešinti šiuo metu esamą realybę AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendrovėje (kai tuo tarpu bendrovė viešina informaciją, kurioje akcentuojama lygybė, tolerancija, skaidrumas ir komandinis darbas - be viso to visuomenei skiepijamas klaidinantis „neva“ socialiai atsakingiausios Lietuvos Respublikos įmonės įvaizdis), nenoriu būti nei prokuroru (kurie turi galią kaltinti), nei teisėju (kuris vertina ir sprendžia priimant sprendimus), o noriu tiesiog informuoti visuomenę kokia ištiktųjų yra tikrovė - matant padėtį darbuotojų akimis iš bendrovės vidaus ir kaip darbuotojų atstovas.“ Dalis minėto pranešimo buvo publikuota portalo „15min.lt" straipsnyje „Lietuvos geležinkeliai“ išsidalijo premijas: darbininkams ir administracijai — po 80 proc. bazinės algos“ (https://www. 15min.lt/verslas/nauiicna/bcndroves/balandi-lietuvos-gelezinkeliai-darbuotoiams- dalijo-premiias-iki-550-euru-663-967676) (toliau – straipsnis). AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau - ir Ieškovas arba Bendrovė), reaguodama į minėtą pranešimą, portalui „15min.lt” pateikė paaiškinimus dėl paviešintos pranešimo dalies, be to, nedelsiant, t. y. 2018-05-11 raštu Nr. 2-600 kreipėsi į AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinę sąjungą „Solidarumas“ (toliau - ir Atsakovas), prašydama paneigti pranešime nurodytus tikrovės neatitinkančius teiginius apie Bendrovę. Atsakovas 2018-05-16 raštu Nr. 10-111 informavo Ieškovą, kad minėtos informacijos paneigti neketina. Atsižvelgiant į tai, kad išplatinus pranešimą buvo paskelbtos tikrovės neatitinkančios žinios, menkinančios Ieškovo dalykinę reputaciją ir darančios žalą Ieškovui, dėl neteisėtų Atsakovo veiksmų ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriame nurodo, kad Juridinio asmens vertė ir jo veiklos sėkmė yra reikšmingai susijusi su juridinio asmens dalykine reputacija. Dalykinės reputacijos pažeidimas dažnai sąlygoja juridinio asmens finansinės padėties pablogėjimą ar kitas neigiamas pasekmes, todėl įstatymai numato galimybę ginti juridinio asmens reputaciją turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo būdu. Asmens garbės ir orumo gynimui skirtos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.24 straipsnio nuostatos. Minimo straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją (CK 2.24 str. 8 d.). Dalykinė reputacija pagal CK 2.24 straipsnį ginama nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie juridinį asmenį, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal pateiktus įrodymus Atsakovo pranešimas buvo išsiųstas portalo redakcijai adresu 15min@15min.lt, o dalis pranešimo buvo išspausdinta straipsnyje, Ieškovo vertinimu, yra įrodyta, kad žinia paskleista neapibrėžtam subjektų ratui. Atsižvelgiant į tai, kad pranešime yra aiškiai akcentuota, kad informacija siunčiama „apie bendrovėje AB „Lietuvos geležinkeliai“ „teisingai paskirstytas“ skatinančias premijas už 2017 m. gerus darbo rezultatus“, o tekste minima tik Bendrovė, Ieškovo vertinimu, yra įrodyta, kad žinia paskleista apie juridinį asmenį. Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo, o šiam tikslui įgyvendinti CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija, pagal kurią asmuo, apie kurį duomenys yra paskleisti, neturi įrodinėti jų neatitikties tikrovei. Dėl to pareiga įrodyti paskleistų duomenų tikrumą (aplinkybę, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę), taip paneigiant nurodytą prezumpciją, tenka duomenis paskleidusiam asmeniui. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) ne vienoje nagrinėtoje byloje yra nurodęs, kad, kaip ir dauguma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau - Konvencija) įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys privalo elgtis sąžiningai „informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (žr. sprendimus bylose Hertel v. Svvitzerland, no. 25181/94, judgment of 25 August 1998, par. 46, Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 87; Flux v. Moldova (No. 6), no. 22824/04, judgment of 29 July 2008, par. 26; kt.). Demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (žr., Constantinescu v. Romania, no. 28871/95, 27 June 2000). Taigi teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis - asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. EŽTT požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai - faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ir kt. Skirtingai negu faktiniai, vertinamieji (nuomonės) teiginiai negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar egzistuoja pakankama faktinė bazė ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis jokio faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (pvz., Diena et Ozolinš c. Lettonie, Requėte no 16657/03,12 juillet2007, par. 82). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas - tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys - fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia - informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Kompleksiškai įvertinus Atsakovo pranešime paskleistą informaciją, teiginių formuluotes, sakinių konstrukciją ir išdėstymą, tampa akivaizdu, kad pranešime nurodyti teiginiai yra ne vertinamojo, bet konstatuojamojo pobūdžio, laikytini žinia, todėl jiems taikomas tiesos kriterijus. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą reglamentavimą ir teismų praktikos išaiškinimus, teigia, kad pranešime nurodytos paskleistos žinios, kol Atsakovas neįrodė priešingai, neatitinka tikrovės, o toliau pateikiami argumentai, kodėl paskleistos žinios pažeidžia Ieškovo dalykinę reputaciją. Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl garbės ir orumo arba dalykinės reputacijos gynimo laikomasi nuoseklios pozicijos, kad vien užuominos apie neteisėtas veikas laikytinos faktinio pobūdžio samprotavimais, kurie priskirtini teiginių, pasižyminčių rimtais kaltinimais neteisėtomis, baudžiamaisiais įstatymais uždraustomis, teisės ir geros moralės aspektu nepriimtinomis veikomis, kategorijai ir įrodinėtini. Be to, EŽTT praktikoje kaltinimai nusikalstamų veikų padarymu priskirtini teiginių, galinčių rimtai paveikti reputaciją, kategorijai (Bjork Eidsdottir v. Iceland, no. 46443/09, lOJuly 2012). Atsakovas skleidžia aiškią žinią, kad būtent dėl Ieškovo „pasibaisėtino ir aplaidaus darbo organizavimo" tragiškai žuvo du Ieškovo darbuotojai, tačiau nepateikia jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų (CK 2.24 str. 1 d.). Nors Ieškovas šioje byloje neturi įrodinėti duomenų atitikties tikrovei, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl Atsakovo minimo įvykio šiuo metu atliekamas tyrimas Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, o tyrimo išvadų ieškinio pateikimo dieną dar nėra. Tuo tarpu Atsakovas, neturėdamas jokio pagrindo, menkindamas Ieškovo reputaciją, skleidžia aiškią žinią, kad Ieškovas padarė Baudžiamojo kodekso 176 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas), nors tokias išvadas gali daryti tik teismas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad pranešime frazė „dėl pasibaisėtino ir aplaidaus darbo organizavimo" yra pabraukta siekiant, kad visuomenė, kuriai ši žinia skirta, atkreiptų didesnį dėmesį. Taigi remiantis pirmiau išdėstyta pranešimo analize, taip pat teismų praktikos išaiškinimais tokio pobūdžio bylose, konstatuotina, kad Atsakovo sąmoningai pranešime žiniasklaidai apie Bendrovę paskleisti tikrovės neatitinkantys difamaciniai teiginiai, priskiriant Ieškovui baudžiamaisiais įstatymais uždraustas, teisės ir geros moralės požiūriu nepriimtinas savybes, akivaizdžiai menkina Ieškovo gerą vardą, teigiamą vertinimą ir požiūrį visuomenėje bei verslo ir darbo aplinkoje (CK 2.24 str. 8 d.). Bendrovės vidiniame tinkle dar 2018-03-14 visi darbuotojai buvo informuoti, kad paskatinimams paskirstytas visas praėjusiais metais suformuotas fondas - 5 mln. eurų, tačiau atsakovas skleidžia melagingą žinią, kad darbuotojų paskatinimui Bendrovė skyrė 6.5 mln. Eur, iš kurių neva tik 1.5 mln. Eur buvo skirta „eiliniams darbuotojams“, o likusi dalis - administracijos darbuotojams. Nors Bendrovė paneigė minėtą informaciją nurodydama, kad bendras skatinimo fondas sudarė 5 mln. Eur, o iš jo premijos buvo mokamos tiek darbininkiškų pareigybių atstovams, tiek administracijai, Atsakovas, nors ir prašytas paneigti savo teiginius, tai padaryti atsisakė nurodydamas, kad „asmeniškai neturi priėjimo prie tokios informacijos“, kas akivaizdžiai įrodo, jog apie Bendrovę buvo paskleista aiškiai melaginga žinia, taip visuomenei sukuriant įspūdį, kad Bendrovė diskriminuoja darbininkiškų profesijų darbuotojus. Tokiu būdu buvo sumenkinta Ieškovo kaip vieno iš patraukliausių darbdavių reputacija, supriešinti Bendrovės darbuotojai, potencialiems darbuotojams sukurtas įspūdis, kad Bendrovėje darbininkiškos profesijos vertinamos prasčiau nei kitos (CK 2.24 str. 8 d.). Atsakovas pranešime, toliau nesąžiningais veiksmais menkindamas Ieškovo reputaciją, skleidžia darbuotojus priešinančią ir jokiais faktais nepagrįstą žinią, kad neva darbuotojai, kurie dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą, yra daugiausiai indėlio įdėję į gerus Bendrovės rezultatus, o paskatinimą gavo mažiausią (CK 2.24 str. 8 d.). Priešingai nei teigia Atsakovas, Bendrovė ypač vertina kiekvieno darbuotojo indėlį ir darbo įtaką veiklos rezultatams, todėl, siekiant užtikrinti, kad darbuotojai būtų paskatinti proporcingai, visiems buvo išmokėtas panašaus dydžio paskatinimas - vidutiniškai apie 80 proc. skaičiuojant nuo bazinės algos. Atsakovas skleidžia aiškią žinią („akivaizdus faktas“), kad darbuotojų atžvilgiu Ieškovas veikia apgaulingai, nesąžiningai, taip menkindamas Bendrovės kaip darbdavio reputaciją, neva darbuotojams paskatinimas išmokėtas apgaulingai, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Kaip jau buvo minėta, Bendrovė didžiajai daugumai darbuotojų (įskaitant ir administracijos darbuotojus), užtikrindama lygiateisiškumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą, išmokėjo apytiksliai 80 proc. bazinės algos paskatinimą už 2017 m. veiklos rezultatus, todėl faktais nepagrįsti teiginiai, jog tokiu būdu Ieškovas veikė apgaulingai, menkina Bendrovės reputaciją. Taip pat akivaizdu, kad kiekvienos įmonės praėjusių metų rezultatai gali būti įvertinti tik šiems metams pasibaigus, todėl natūralu, kad Bendrovės valdybai patvirtinus Bendrovės 2017 m. rezultatų pasiekimą, paskatinimai darbuotojams buvo išmokėti kaip įmanoma greičiau - 2018 m. pradžioje, ir, priešingai nei teigia Atsakovas, Ieškovas neturėjo jokio tikslo veikti „apgaulingu būdu“. Todėl ir šie Atsakovo teiginiai turėtų būti pripažinti kaip menkinantys Ieškovo, kaip darbdavio reputaciją, kadangi tokiu būdu Atsakovas priešina Bendrovės darbuotojus, taip pat galimai užkerta kelią Ieškovui priimti į darbą atitinkamų sričių darbuotojus, nes potencialus darbuotojas, perskaitęs žinią, kad darbdavys veikia apgaulingai, nesąžiningai, gali šia tikrovės neatitinkančia žinia patikėti ir nesidarbinti tokioje įmonėje. Tokiu būdu aiškiai nesąžiningais ir kaltais Atsakovo veiksmais menkinant Bendrovės reputaciją, Ieškovas prarastų potencialiai reikalingus talentingus darbuotojus, o jo veiklos rezultatai ir pajamos dėl šios priežasties galėtų suprastėti. Pagal Konvenciją juridinio asmens dalykinė reputacija dėl savo ekonominės vertės gali būti saugoma ir ginama kaip turtas, t. y. vertybė, saugotina pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga) (žr., pvz., mutatis mutandis latridis v. Greece (GC), no. 31107/96, judgement of 25 March 1999, par. 54). Asmens dalykinė reputacija teismų praktikoje suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė juridinio asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Bendrovė niekada nekliudė ir nekliudo profesinėms sąjungoms reikšti konstruktyvią kritiką savo atžvilgiu, tačiau sąmoningai nesąžiningi minėti Atsakovo teiginiai, sekantys iš pirmiau analizuoto pranešimo, priskiriant neigiamas savybes (apgaulė, nesąžiningumas, pasibaisėtinas ir aplaidus darbo organizavimas) ir pateikiant akivaizdžiai klaidingus faktus, yra akivaizdžiai menkinantys Ieškovo reputaciją. Atsakovas, atstovaujamas profesinės sąjungos pirmininko S. Fedaravičiaus, nuolat savo nesąžiningais veiksmais sąmoningai priešina Bendrovės darbuotojus, sukelia konfliktus ir trikdo normalią Bendrovės ūkinę veiklą. Ieškovas yra viena didžiausių Lietuvos įmonių, teikianti viešąsias paslaugas bei turinti gerą vardą nacionalinėje ir tarptautinėje rinkoje, todėl darytina vienareikšmė išvada, jog Bendrovei, kuri visuomenėje vertinama teigiamai, Atsakovo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie įstatymo uždraustas veikas sutrikdė įprastą Ieškovo veiklą, suklaidino ir nepagrįstai supriešino Ieškovo darbuotojus, ypatingai sumenkino Ieškovo reputaciją, kuri kaip turtas ir vertybė privalo būti apginta teismo, pripažįstant, kad Atsakovo pranešime ir straipsnyje paskelbta informacija apie Ieškovą neatitinka tikrovės ir pažeidžia Ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai" dalykinę reputaciją (CK 2.24 str.). Kadangi, kaip minėta, Atsakovo pranešime nurodytos tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas diskredituoja Bendrovės gerą vardą, sutrikdo įprastą Ieškovo veiklą, mažina Ieškovo kaip verslo partnerio, darbdavio bei viešųjų paslaugų teikėjo patikimumą, įstatymas suteikia Ieškovui teisę reikalauti paneigti paskleistus ir tikrovės neatitinkančius duomenis (CK 2.24 str. 1 d., 8 d.). Ieškovas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, prašo teismo įpareigoti Atsakovą savo sąskaita per penkias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti paneigimą portale 15min.lt, taip pat išsiunčiant paneigimo tekstą kitiems gavėjams, jei informacija jiems buvo paskleista, paviešinant toliau nurodytą paneigimo tekstą: „PANEIGIMAS. Pranešime žiniasklaidai apie AB „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbti teiginiai:

1. „<...> bendrovėje dėl pasibaisėtino ir aplaidaus darbo organizavimo tragiškai žuvo jau du darbuotojai.“;

2. „<...> eilinių darbuotojų yra apie 5.000, kuriems teko tik apie 23,1 % (1.5 ml. eurų) skirtų premijoms lėšų nuo 6.5 ml. Eurų, o visą kitą išsidalino administracija.“;

3. „<...> bendrovės vadovybė sugebėjo save tinkamai (maksimum iki 1,500 darbuotojų - pareigūnų galbūt iki 2.000), paskatinti padalinus sau apie 5.000000 Eur tarp administracijos darbuotojų.“;

4. „<...> didžiausią dalį indėlio į pasiektus gerus 2017 m. darbo rezultatus įnešė būtent darbuotojai dirbantys pagal suminę darbo laiko apskaitą.“;

5. „<...> dėl gerų bendrovės rezultatų daugiausiai naštos tenka eiliniams darbuotojams.“;

6. „<...> tokio apgaulingo šventinio torto padalinimo niekada nebuvo“;

7. „Matomai AB „Lietuvos geležinkeliai" bendrovės vadovybės planuose ir buvo iš anksto suplanuotas darbuotojų mažinimas ir skatinamoji premija (už 2017 m. darbo rezultatus) buvo išmokėta 2018-04-23 d. tikriausiai dėl to, kad padalintas 2017 m. aukso puodas būtų gausesnis apsinaujinusios bendrovės AB „Lietuvos geležinkeliai" ponams. Akivaizdus faktas, kad tokiu apgaulingu būdu nukentėjo nemažai buvusių bendrovės darbuotojų, kurie visus 2017 m. dirbo produktyviai ir prisidėjo prie 2017 m. rezultato įvykdymo (išskyrus tuos, kurie turėjo pražangas).“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia AB „Lietuvos geležinkeliai" dalykinę reputaciją. Atsiprašome AB „Lietuvos geležinkeliai" už šios neatitinkančios tikrovės informacijos paskleidimą“.

Ieškovas, vadovaudamasis CPK 273 straipsniu bei CPK 771 straipsnio 6 dalimi, prašo teismo sprendime nustatyti, kad jeigu per penkių kalendorinių dienų terminą Atsakovas neįvykdys minėto įpareigojimo, jam yra skiriama trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną Ieškovo naudai. CK 2.24 straipsnis suteikia teisę neturtinių vertybių pažeidimo atveju reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Kasacinis teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo už juridinio asmens reputacijos sumenkinimą, yra nurodęs, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyti neturtinės žalos požymiai daugiausia taikytini tik fiziniam asmeniui (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija), tačiau tai nepaneigia neturtinės žalos juridiniam asmeniui atsiradimo galimybės, kuri dažniausiai pasireiškia reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens pažeminimu, jo socialinių santykių sumažėjimu ir kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanomai teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. CK 6.250 str. 2 d. išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ieškinyje yra išsamiai aprašytos neigiamos pasekmės, kurias sukėlė sąmoningi ir neteisėti Atsakovo veiksmai: 1) tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimu, priskiriant Ieškovui baudžiamaisiais įstatymais uždraustas, teisės ir geros moralės požiūriu nepriimtinas savybes, buvo sumenkinta Ieškovo reputacija bei patikimumas visuomenėje, žiniasklaidoje; 2) dėl tokios informacijos paskleidimo Ieškovas gali nebepritraukti dirbti Bendrovėje aukštos kvalifikacijos itin specifinių sričių specialistų, kas reikštų pajamų sumažėjimą; 3) buvo sutrikdyta normali darbinė Bedrovės veikla, supriešinti Bendrovės administracijos ir darbininkiškų profesijų darbuotojai, todėl Bendrovės viduje jaučiama įtampa ir susiskaldymas tarp darbuotojų, kritusi darbuotojų motyvacija; 4) Personalo ir Komunikacijos departamentų darbuotojai, vietoje to, kad dirbtų tiesioginį darbą, turi atsakinėti į darbuotojų skambučius ir neigti informaciją, kurią paskleidė Atsakovas; 5) gali atsirasti kitų neigiamų pasekmių. Civilinės atsakomybės už dalykinės juridinio asmens reputacijos pažeidimą taikymo sąlyga yra tikrovės neatitinkančiu žinių paskleidimas, todėl Ieškovui turėtų būti atlyginta neturtinė žala. Atsižvelgdamas į pažeidimo trukmę (informacija iki šiol nėra paneigta), paplitimo mastą (informacija paskleista žiniasklaidai - neapibrėžtai dideliam subjektų ratui), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei atsižvelgdamas kasacinio teismo praktikoje šios kategorijos byloje taikomas neturtinės žalos dydžio ribas, Ieškovas jam padarytą neturinę žalą, kuri gali didėti ateityje, ieškinio pateikimo dieną vertina 10 000 Eur. Atsakovo neteisėti veiksmai - tikrovės neatitinkančios ir draudžiamos skelbti informacijos paskleidimas, pažeidžiant CK 2.24 straipsnį, yra byloje įrodyti pateiktais duomenimis, todėl Ieškovas pagrįstai reikalauja paneigti Tikrovės neatitinkančią informaciją bei atlyginti patirtą neturtinę žalą. Ieškovas prašo: 1) pripažinti, kad Atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas" pranešime pavadinimu „Informacija apie AB „Lietuvos geležinkeliai" bendrovės darbuotojų skatinančių premijų už 2017 m. (6, 5 milijonų eurų) padalinimą“ paskelbta informacija apie Ieškovą AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra neatitinkanti tikrovės ir pažeidžia Ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai" dalykinę reputaciją; 2) įpareigoti Atsakovą savo sąskaita per penkias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti paneigimą pateikti paneigimą portale 15min.lt, taip pat išsiunčiant paneigimo tekstą kitiems gavėjams, jei informacija jiems buvo paskleista, paviešinant toliau nurodytą paneigimo tekstą: „PANEIGIMAS. Pranešime žiniasklaidai apie AB „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbti teiginiai:

1. „<...> bendrovėje dėl pasibaisėtino ir aplaidaus darbo organizavimo tragiškai žuvo jau du darbuotojai.“;

2. „<...> eilinių darbuotojų yra apie 5.000, kuriems teko tik apie 23,1 % (1.5 ml. eurų) skirtų premijoms lėšų nuo 6.5 ml. Eurų, o visų kitų išsidalino administracija.“;

3. „<...> bendrovės vadovybė sugebėjo save tinkamai (maksimum iki 1,500 darbuotojų - pareigūnų galbūt iki 2.000), paskatinti padalinus sau apie 5.000000 eur tarp administracijos darbuotojų.“;

4. „<...> didžiausią dalį indėlio į pasiektus gerus 2017 m. darbo rezultatus įnešė būtent darbuotojai dirbantys pagal suminę darbo laiko apskaitą.“;

5. „<...> dėl gerų bendrovės rezultatų daugiausiai naštos tenka eiliniams darbuotojams.“;

6. „<...> tokio apgaulingo šventinio torto padalinimo niekada nebuvo“;

7. „Matomai AB „Lietuvos geležinkeliai" bendrovės vadovybės planuose ir buvo iš anksto suplanuotas darbuotojų mažinimas ir skatinamoji premija (už 2017 m. darbo rezultatus) buvo išmokėta 2018-04-23 d. tikriausiai dėl to, kad padalintas 2017 m. aukso puodas būtų gausesnis apsinaujinusios bendrovės AB „Lietuvos geležinkeliai" ponams. Akivaizdus faktas, kad tokiu apgaulingu būdu nukentėjo nemažai buvusių bendrovės darbuotojų, kurie visus 2017 m. dirbo produktyviai ir prisidėjo prie 2017 m. rezultato įvykdymo (išskyrus tuos, kurie turėjo pražangas).“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia AB „Lietuvos geležinkeliai" dalykinę reputaciją. Atsiprašome AB „Lietuvos geležinkeliai" už šios neatitinkančios tikrovės informacijos paskleidimą“; 3) nustatyti, kad jeigu per penkių kalendorinių dienų terminą Atsakovas neįvykdys 2 reikalavime nurodyto įpareigojimo, jam yra skiriama trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną Ieškovo naudai; 4) priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas nesikreipė į internetinį portalą www.15min.lt su reikalavimu paneigti paskleistą informaciją, todėl ieškovas nepasinaudojo išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka (replikos teise). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 2.24 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę, asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo paneigimo gavimo dienos. CK 2.24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio antroje dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta tvarka. Tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo tvarka ir pasekmės yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau - VIĮ) 44 straipsnyje. Įstatymų leidėjas yra nustatęs privalomą ikiteisminę ginčo dėl tikrovės neatitinkančių ir asmens garbę ir orumą žeminančių duomenų paneigimo sprendimo tvarką ir tokia tvarka yra privaloma Ieškovams šios kategorijos bylose. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT). LAT yra ne kartą pabrėžęs, kad asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą tik tuo atveju, kai tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę, jei visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi šiuos duomenis, atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per dvi savaites nuo paneigimo gavimo dienos. Jeigu asmuo nesilaiko įstatymu nustatytos privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą (CPK 137 str. 2 dalies 3 p.). Jeigu ši aplinkybė nustatoma po bylos iškėlimo, pareiškimas turi būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 dalies 1 p.) arba bylą nutraukti, jeigu bus nustatyta, kad Ieškovai praleido terminą pasinaudoti replikos teise. Visuomenės informavimo priemonės, kaip subjektai, yra atsakingi už viešosios informacijos skleidimą. VIĮ 2 str. 75 ir 76 punktuose yra numatytos viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo sąvokos, t. y. tie subjektai, į kuriuos galima kreiptis realizuojant gynimo būdą - reikalavimą paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius teiginius. LR CK 2.24 straipsnio antroje dalyje nustatytos ikiteisminės ginčo tvarkos laikymasis yra privalomas, todėl šiuo atveju Ieškovas privalėjo kreiptis su prašymu paneigti paskleistą informaciją į internetinį portalą valdančią UAB ,,15min“. VIĮ 44 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog visuomenės informavimo priemonė, gavusi paneigimą, privalo jį paskelbti tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, nemokamai išspausdinti ar kitu adekvačiu būdu paskelbti. Vadinasi, visuomenės informavimo pareiga paneigti tikrovės neatitinkančius teiginius atsiranda tuomet, kai yra kreipimasis dėl paskleistų duomenų paneigimo. Atsakovas, eidamas AB „Lietuvos geležinkeliai“ profesinės sąjungos pirmininko pareigas, paskelbė viešą nuomonę apie viešų asmenų - ieškovo, generalinio direktoriaus ir atsakingų asmenų - darbo organizavimą įmonėje. Vertinant nuomonės ir žinios atskyrimą pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EZTT) praktikos kriterijus, primintini bendrieji principai, pagal kurios faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumas „nepasiduoda“ įrodinėjimui. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar egzistuoja pakankama faktinė bazė ginčijamam teiginiui (teiginiams) pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis jokio faktinio pagrindo gali peržengti leistinas ribas (žr., pvz., Diena et Ozolinš c. Lettonie, Reąuete no 16657/03, 12 juillet 2007, par. 82). Taigi tam, kad teiginius galima būtų priskirti vienai ar kitai kategorijai, būtina atsižvelgti į bylos kontekstą (teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, pateiktą realaus elgesio vertinimą ar nuomonės pareiškimą be jokio faktinio pagrindo ir t.t.). Sakinio konstrukcija, gramatinės formos taip pat yra svarbios paskleistų teiginių kvalifikavimui. Žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos kriterijus. Atribojant žinią nuo nuomonės, būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su pateikiamą informaciją, sakinio konstrukciją ir kt. Reikšmės gali turėti ir pasisakymo aplinkybės bei tikslai. Teismas, spręsdamas dėl duomenų ir nuomonės atribojimo, turi įvertinti, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teiginiai ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Analizuojant ginčijamus teiginius: 1) „<...> bendrovėje dėl pasibaisėtino ir aplaidaus darbo organizavimo tragiškai žuvo jau du darbuotojai.“; 2) „eilinių darbuotojų yra apie 5 000, kuriems teko tik apie 23,1 proc. (1,5 ml. eurų) skirtų premijoms lėšų nuo 6,5 ml. eurų, o visą kitą išsidalino administracija; „<...> bendrovės vadovybė sugebėjo save tinkamai (maksimum iki 1500 darbuotojų - pareigūnų galbūt iki 2.000), paskatinti sau apie 5.000 000 eur tarp administracijos darbuotojų. 3) „<...> didžiausią dalį indelio į pasiektus gerus 2017 m. darbo rezultatus įnešė būtent darbuotojai dirbantys pagal suminę darbo laiko apskaitą. <...> dėl gerų bendrovės rezultatų daugiausia naštos tenka eiliniams darbuotojams 4) „tokio apgaulingo šventinio torto padalinimo niekada nebuvo“; „Matomai AB „ Lietuvos geležinkeliai “ bendrovės vadovybės planuose ir buvo iš anksto suplanuotas darbuotojų mažinimas ir skatinamoji premija (už 2017 m. darbo rezultatus) buvo išmokėta 2018-04-23 tikriausiai dėl to, kad padalintas 2017 m. aukso puodas būtų gausesnis apsinaujinusios bendrovės AB „ Lietuvos geležinkeliai“ ponams. Akivaizdus faktas, kad tokiu apgaulingu būdu nukentėjo nemažai buvusių bendrovės darbuotojų, kurie visus 2017 m. dirbo produktyviai ir prisidėjo prie 2017 m. rezultato įvykdymo (išskyrus tuos, kurie turėjo pražangas) lingvistiniu, loginiu ir sisteminiu aspektais, išdėstytų teiginių seką, išraiškos būdą matyti, jog ginčijami teiginiai yra paskleisti turint pozityvų tikslą – išviešinti bendrovėje: 1) įvykusią skaudžią nelaimę, kai jos metu žuvo du įmonės darbuotojai; 2) netolygų premijų paskirstymą tarp administracijos ir kitų darbuotojų; 3) darbuotojų, dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą, ypatingą indelį į bendrovės darbo rezultatus; 4) netoligus motivacinių lėšų paskirstymas. Ginčijamais teiginiais atsakovas išreiškė savo nuomonę ir susirūpinimą apie nelygybę bendrovėje skirstant premijas už darbo rezultatus administracijai ir darbininkams, kuri atsakovo požiūriu yra neteisinga, nes pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, Lygių galimybių įstatymą, bendrovės vidinę politiką papildomos motyvavimo priemonės turėtų būti paskirstomos pagal indelį į pasiektus rezultatus, įvertinant ir tuos darbuotojus, kurie dirbo sudėtingesniu darbo laiko režimu, t. y. pagal suminę darbo laiko apskaitą. Iš viso ginčijamo pranešimo ir straipsnio turinio matyti, kad atsakovas ginčijamus duomenis pateikia ne kaip žinią, o kaip nuomonę, kadangi tekstuose prisistatydamas kaip profesinės sąjungos pirmininkas, nurodo raštus su datomis ir numeriais, kuriais kreipėsi į bendrovės vadovybę kviesdamas teisingai ir sąžiningai padalinti premijoms skirtas lėšas (6,5 ml eurų). Įvairių kategorijų darbuotojai gavo skirtingo dydžio premijas - šių teiginių neginčija ir ieškovas. Aprašomos darbo sąlygos, kuriomis dirba darbuotojai pvz. nakties metu, šventinėmis dienomis ir pan. Nurodo, kad nėra vieningo „gero darbo“ matavimo vieneto ir viskas yra subjektyvu. Kritikuojama esama premijavimo sistema. Atsakovo atstovas tekste vartoja tokias frazes kaip antai: „ mano giliu įsitikinimu „maždaug“ „premijų skirtumas gali siekti iki 10 kartų „mano nuomone“; „noriu tiesiog informuoti visuomenę kokia ištikrųjų yra tikrovė - matant padėtį darbuotojų akimis iš bendrovės vidaus ir kaip darbuotojų atstovas“. Taigi įvertinus visą atsakovo santykių su darbdavių kontekstą ir nuomonės pateikimo būdą, kuris pasireiškė per pranešimą ir straipsnį, kitas aplinkybes, akivaizdu, jog atsakovas ginčijamais teiginiais pateikė tik savo subjektyvius vertinimus apie įmonėje vykstantį darbo organizavimą ir finansinę nelygybę. Be to, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius ieškinio profesinei sąjungai nėra pareiškęs. Sprendžiant, ar nurodyti teiginiai yra žinia, ar nuomonė, svarbu juo įvertinti santykyje su teksto pateikimo aplinkybėmis ir tikslais, kokiame kontekste jie buvo išsakyti, taip pat santykyje su faktais, kuriais šie teiginiai buvo grindžiami. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas ir tai įmanoma patikrinti. Nuomonė - tai požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktu ir duomenų, reiškiniu ar įvykiu vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Sąžiningai reiškiama nuomonė, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų, gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Taigi faktinės aplinkybės liudija, jog finansiniai santykiai susiklostė dar iki pranešimo pateikimo, dėl to atsakovas turėjo faktinį pagrindą pateikti šių įvykių vertinimą. Nuomonė turi vertinamąjį, atspindimąjį ar kitokį pavaizduojamąjį su asmens požiūriu susijusį pobūdį, o nauja informacija turi konstatuojamąjį pobūdį, nes ja teigiami objektyviai neegzistuojantis faktinio pobūdžio duomenys, pateikiami kaip objektyviai egzistuojantis. Tuo tarpu išanalizavus nurodytus teiginius bei paskelbto teksto visumą, jo kontekstą, pavartotą išraiškos būdą darytina išvada, jog atsakovas išsakė savo nuomonę jam aktualiu nelaimingo atsitikimo darbe ir finansinių klausimų, atsiradusių įmonėje veikiančių profesinių sąjungų ir darbdavio santykyje. Ieškovas neįrodinėja, kad būtent atsakovo paskleista nuomonė pažemino jo dalykinę reputaciją, dėl to turėjo kokių nors problemų, ir kad atsakovo veiksmuose yra visos būtinos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos. Neigiama informacija apie ieškovą viešoje erdvėje yra formuojama nuo 2016 metų (pvz. L.Jonušys „Lietuvos geležinkeliai“ – kaip valstybė valstybėje; „Pinigų traukinys: kaip „Lietuvos geležinkelių“ milijonai plaukia į Rusiją ir pan.). Todėl atsakovo nuomonės pareiškimas bendrai pateikiamos visuomenės informavimo priemonėse informacijos kontekste išskirtinai nesumenkino dalykinės reputacijos ir nesukėlė bendrovei žalos. Priešingai, atsakovo pirmininkas pareiškė savo subjektyvią nuomonę žiniasklaidoje diskutuojamais opiais klausimais, kuriais kritikuojama bendrovės vadovybė. Ši informacija yra viešai prieinama visiems interneto naudotojams, tačiau ieškovas dėl šios informacijos pašalinimo ar paneigimo nesiėmė jokių teisinių veiksmų. Dėl to kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovo ieškinyje pateikto firmos vardo dalykinės reputacijos menkinimo, kurį nulėmė atsakovo veiksmai. Be to, ieškinyje teismui nepateikti kriterijai, kuriais grindžiamas neturtinės žalos dydis. Atsakovas mano, kad atribojant nuomonės ir žinios kriterijus byloje yra svarbios sekančios aplinkybės: atsakovas įvykusioje 2018-03-05 spaudos konferencijoje (kur apmokėta iš nario mokesčio, ir kainavo atsakovui 242 Eur.) visuomenei paviešino ne tik apie pasibaisėtino ir aplaidaus darbo organizavimo, bet ir apie galimas naujas katastrofas ir nelaimes, susijusios su ieškovo tokia darbine veikla, kokia buvo ieškovo valdomoje bendrovėje tai dienai. Atsakovas 2018-05-16 atsakyme gen. direktoriui M. Bartuškai į 2018-05-11 reikalavimą dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo Nr. 2 - 600 aiškiai nurodė, kad:<<...Tikriausiai Jums nereikėtų priminti, kad darbuotojų darbą organizuoja ne darbuotojų atstovai ir tuo labiau ne patys darbuotojai, o tai darbdavio prievolė. Tikrai ne Jus organizuojate darbą, o jums pavaldūs žemesnės grandies vadovai, tačiau tai nereiškia, kad kaip Aukščiausias vadovas (šiuo atveju Jus neturėtumėte prisiimti bent dalį atsakomybės. Net neįsivaizduoju, kaip ateityje negali būti tokių tragiškų įvykių, jeigu kaltininkai neneša griežtos atsakomybės, taip kaip įvyko 2017-03-09 Panerių geležinkelio stoties tragiškame įvykyje (darbuotojams šiurkščiai pažeidus darbines pareigas, buvo skirtos ne griežčiausios drausminės nuobaudos už mirtiną atvejį, jau nekalbant apie darbą organizuojančių vadovų atsakomybę)..>>, ir primine apie 2017-03-09 Panerių geležinkelio stoties tragišką įvykį, apie kurį ieškovo gen. direktorius tikriausiai jau buvo pamiršęs (dokumentas įrodantis tokius atsakovo teiginius yra šioje byloje). Ieškovo ieškinys buvo pateiktas ne iškarto po atsakovo atsakymo, o tik praėjus 4 mėn. (toks ieškovo sveiku protu nesuvokiamas uždelsimas prasilenkia su elementarios logikos dėsniais, nes bet kokiai socialiai atsakingai įmonei, tokios visuomenei paviešintos informacijos paketas tikrai būtų žalingas, ir kiek viena uždelsta diena kaupia formuojamą žalingą tokiai įmonei negatyvą), kas gali reikšti tik viena, kad ieškovo gen. direktorius suvokė paviešintos visuomenei informacijos tikrovę, ir galimai buvo ilgos svarstymo procedūros, ar verta ir ar apsimoka iškelti atsakovui, šio metu iškeltą ieškovo ginčą „dėl galimai pažeistos dalykinės reputacijos gynimo, įpareigojimo paskelbti paneigimą bei neturtinės žalos atlyginimo“. Ieškovas iki šios dienos nepateikė atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atlikto tyrimo išvadų. Atsakovui rašant atsiliepimą jau yra žinoma (iš 2018-12-19 visuomenei pateiktos informacijos per radijo stotis M -1; M -1 plius; bei Lietus), kad ieškovo bendrovė dėl 2018-03-05 įvykusios tragedijos (dviejų darbuotojų žūties) - saugos užtikrinti nesugebėjo. Valstybinės darbo inspekcijos atstovas R. Rakauskas paviešino, kad: a) ieškovas nekontroliavo kaip įmonės darbuotojai laikosi saugos; b) ne iki galo buvo įvertinti rizikos veiksniai; c) ne visos organizacinės priemonės buvo tinkamai įgyvendintos. Ieškovo atstovas M. Dubauskas viešai pripažino, jog šio metu jau yra įgyvendinimas kompleksas prevencinių priemonių (kurių tikriausiai ir trūko, kad 2018-03-05 tragedijos neįvyktų), kurie ateityje užkirs kelią tokio pobūdžio tragedijoms. Atsakovo manymu, jau, net ir tokios informacijos pateikimo visuomenei užtenka pripažinti atsakovo teiginių pagrįstumą. Atsakovo pateikti į bylą įrodymai pagrindžia, kad: a) buvo nustatyta, kad traukinių mašinistai, dirbantis pagal suminę darbo laiko apskaitą, per septinių paeiliui einančių dienų laikotarpį dirbo daugiau nei 52 valandos; b) buvo nustatyta, kad per septinių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojams nebuvo suteikiamas 35 valandų trukmės nepertraukiamasis poilsis; c) buvo nustatyta, kad traukinių mašinistų darbo dienos (pamainos) trukmė ilgesne kaip 12 valandų iš eilės; d) buvo nustatyta, kad traukinių mašinistų poilsio tarp reisų trukmė trumpesnė kaip 12 valandų iš eilės; e) buvo nustatyta, kad kai kurie Radviliškio grupės traukinių mašinistai per devynis 2018 m. mėnesius išdirbtų viršvalandžių trukmė viršija ieškovo Kolektyvinėje sutartyje reglamentuotą maksimalią viršvalandžių trukmę. Ieškovas po atsakovo viešai, visuomenei paviešintinos informacijos juokių išvadų nepadarė (atsakovo atstovui 2018-05-15 viešai pateikus informaciją apie kritinę padėtį atsakovo bendrovėje, ieškovo atstovai to nepripažino, ir kaip jau išaiškinta šio metu kritinė padėtis ieškovo darbo organizavime iki 2018 metu pabaigos sistemiškai prastėjo). Atsakovas savo raštu ieškovui prašė pateikti informaciją apie bendrovėje dirbančių administracijos ir kitų darbuotojų skaičių, tačiau iki šiol informacijos nėra gavęs. AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas spaudai M. Dubauskas paviešino - „Paskatinimas už pasiektus rezultatus visiems darbuotojams sudarė vidutiniškai kiek daugiau nei 80 proc. darbuotojo bazinio mėnesinio darbo užmokesčio (tuo atveju, kai darbuotojas dirbo visus metus)“, iš ko neabejotinai galima teigti, kad premijos už 2017 m. priklausė ir kitiems darbuotojams, kurie dirbo bendrovėje ir nepilnus 2017 m. (ir turėtų gauti premijas ne kiek daugiau nei 80 proc., o proporcionaliai mažiau atsižvelgiant į atidirbtą laikotarpį), tačiau ne visi darbuotojai gavo tokias premijas, ir ateityje manau iškils dar ne vienas darbo ginčas (2018-05-15 d. vienas prašymas darbo ginčo komisijai jau buvo pateiktas). Atsakovas prie 7 įpareigojimo prideda Socialinio tinklo „Facebook“ Lietuvos geležinkelių mašinistai (po 2017 m. premijos sumokėjimo) grupės komentarus, kurios ieškovas bei teismas galės įvertinti jau savo nuožiūra, ir padaryti tam tikras išvadas apie būtinybe 7 įpareigojimo punkto informacijos paneigimo. Atsakovas pridėtais įrodymais nori pagrįsti, kad ginčai su administracija dėl jos darbo organizavimo yra įsisenėję, daugkartiniai. Atsakovas prašo bylą nutraukti arba ieškinį palikti nenagrinėtą, arba ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagristą ir priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo UAB „15 min“ pateiktame atsiliepime nurodo, kad ieškinys nėra pagrįstas dėl žemiau nurodytų argumentų ir motyvų. Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK) 2.34 straipsnis numato, jog juridiniai asmenys yra skirstomi į viešuosius ir privačiuosius. Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.). Ieškovė yra valdoma ir kontroliuojama LR Susisiekimo ministerijos (100 proc.), vadinasi, ieškovė yra viešasis juridinis asmuo. CK 2.24 straipsnio 6 dalis numato, jog paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. LR Profesinių sąjungų įstatymo 10 str. numato, jog profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu. Profesinės sąjungos gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Atsakovas, būdamas ieškovo darbuotojų profesinė sąjunga, siekdamas savo tikslų, turi teisėtą pagrindą skelbti pagrįstą kritiką ir/ar pakankamą faktinį pagrindą turinčią nuomonę. Trečiasis asmuo UAB „15min“ gavo atsakovo pranešimą spaudai, kurio pagrindu parengė ir paskelbė publikaciją „Lietuvos geležinkeliai“ išsidalijo premijas: darbininkams ir administracijai – po 80 proc. bazinės algos“ https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/balandi-lietuvos-gelezinkeliai darbuotojamsdalijo-premijas-iki-550-euru-663-967676?) apie tai, kokios premijos buvo išmokėtos ieškovo darbuotojams. Atkreiptinas dėmesys, jog UAB „15min” skelbdama publikaciją, suteikė ieškovui atsakymo teisę, kuria ši pasinaudojo per savo atstovą spaudai M. Dubauską, kurio pozicija atspindėta publikacijoje. Esminės publikacijoje skelbiamos aplinkybės ieškovo atstovo nebuvo ginčijamos, tačiau buvo galima suprasti, jog ieškovas ir atsakovas skirtingai interpretuoja tam tikrus įvykius ir aplinkybes. „15min” publikacijoje atspindėjo abiejų šalių poziciją, taip užtikrindama atsakovui teisę į saviraišką, teisę rinkti ir skelbti informaciją, tiek atsakymo teisę kritikuojamam asmeniui. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo atsiųstas pranešimas spaudai nebuvo perpublikuotas, t.y. publikacijoje nebuvo skelbiama ir viešinama visa pranešime esanti informacija. Iš visų ieškovo ginčijamų teiginių tik dvi trumpos ginčijamų teiginių ištraukos buvo paskelbtos viešai per visuomenės informavimo priemonę: 1) „<...> eilinių darbuotojų yra apie 5000, kuriems teko tik apie 23,1 % (1,5 mln. eurų) skirtų premijoms lėšų nuo 6.5 mln. eurų, o visą kitą išsidalino administracija”; 2) <...> tokio apgaulingo šventinio torto padalinimo niekada nebuvo”. Vadovaujantis CK 2.24 straipsniu, juridinis asmuo turi teise? reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, z?eminanc?ius jo dalykinę reputaciją ir neatitinkanc?ius tikrove?s. Dalykinė reputacija pagal CK 2.24 straipsni? ginami nustac?ius s?iu? faktu? visuma?: 1) z?iniu? paskleidimo fakta?; 2) fakta?, kad z?inios yra apie ies?kova?; 3) fakta?, jog z?inios pažeidžia jo dalykinę reptuaciją; 4) fakta?, jog paskleistos z?inios neatitinka tikrove?s (2008 m. rugpju?c?io 14 d. Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo CBS teise?ju? kolegijos nutartis c. b. Nr. 3K-3-390/2008). „15min“ nuomone, dalis atsakovo paskleistų ginčijamų duomenų atitinka LR Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 36 d. numatytą numonės sąvoką ir, kaip matyti iš šalių paaiškinimų, nuomonė turėjo pakankamą faktinį pagrindą. Ieškovas nepateikė duomenų, jog atsakovas savo nuomonę būtų skelbęs nesąžiningai ar turint tikslą pakenkti ieškovo dalykinei reptuacijai. Analizuojant ginčijamus duomenis, iš pranešimo spaudai konteksto, jo skelbimo tikslų, iš sakinių struktūros ir naudojamų sąvokų galima spręsti, jog buvo paskelbta nuomonė, nes skelbiami teiginiai yra vertinamieji, o ne konstatuojamieji. Pavyzdžiui, ieškovas ginčija teiginį „<...> bendrovėje dėl pasibaisėtino ir aplaidaus darbo organizavimo tragiškai žuvo jau du darbuotojai“, iš kurio dalies, jog žuvo du darbuotojai ieškovas neginčija, tačiau ginčija tai, kad bendrovėje darbo organizavimas yra pasibaisėtinas ir aplaidus. Ar duomenys, jog darbo organizavimas yra pasibaisėtinas atitinka tikrovę, nėra galimybės patikrinti, kadangi tai asmeninio, subjektyvaus pobūdžio situacijos vertinimas, tuo tarpu aplaidumą galima būtų patikrinti, tačiau bendrame teiginio kontekste matyti, jog šis žodis išreiškė emocinį, subjektyvų atsakovo vertinimą, kodėl žuvo net du darbuotojai. Patikslintame atsiliepime atsakovas pakankamai išsamiai apibūdino situaciją, jog dėl per didelio krūvio, t.y. netinkamai sudėliotų darbo grafikų ir su tuo susijusių darbuotojų pervargimų, kyla nelaimingi atsitikimai. Tas pats pasakytina ir apie per visuomenės informavimo priemonę paskelbtą teiginį „<...> tokio apgaulingo šventinio torto padalinimo niekada nebuvo“, kurio neįmanoma patikrinti. Šis ginčo teiginys suformuluotas metafora (paslėptas palyginimas), t.y. žodžių junginys pavartotas perkeltine reikšme, suprantamas ne tiesiogiai. Tokios literatūrinės priemonės dažniausiai naudojamos nuomonei reikšti, o ne žinioms skelbti. Ginčo teiginius būtina analizuoti jų neatsiejant nuo konteksto ir toliau esančių teiginių, o toliau buvo skelbiama (pastaba: ne Publikacijoje): „Matomai AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendrovės valdybos planuose ir buvo iš anksto suplanuotas darbuotojų mažinimas ir skatinamoji premija (už 2017 m. darbo rezultatus) buvo išmokėta 2018-04-23 d. tikriausiai dėl to, kad padalintas 2017 m. aukso puodas būtų gausesnis apsinaujinusios bendrovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ponams“. Atsakovės pasirinkta skelbiamos informacijos išraiška atitinka leidžia suprasti, jog skelbiami ne patikrinti faktai, o subjektyvi asmens nuomonė („matomai“, „tikriausiai dėl to, kad“ ir pan.). Ginčo teiginyje „<...> eilinių darbuotojų yra apie 5000, kuriems teko tik apie 23,1 % (1,5 mln. eurų) skirtų premijoms lėšų nuo 6.5 mln. eurų, o visą kitą išsidalino administracija” esančius duomenis galima patikrinti. Ieškovo atstovas patvirtino, jog skatinimo fondas siekė 6 mln. eurų, tačiau šalys nesutaria dėl to, kokia dalis (procentais) buvo skirta adminstracijos darbuotojams, o kokia - darbininkiškų profesijų darbuotojams ir čia atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas nurodo kaip skaičiavo premijas, tačiau kažkodėl nenurodo, kokia dalis (procentais) visų lėšų buvo skirta administracijos darbuotojams. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu skelbiama informacija paaiškėtų esanti netiksli ar netgi neatitinkanti tikrovės, ji yra neutralaus pobūdžio ir negali pažeisti dalykinės reputacijos. Tretysis asmuo išreiškia savo nuomonę dėl ieškinio dalyko, nes mano, jog ieškinys yra nepagrįstas ir neturėtų būti tenkinamas. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Šioje byloje ieškovas turėjo įrodyti: (a) paskleistų žinių faktą; (b) faktą, kad paskleistos žinios yra apie ieškovą; (c) faktą, kad žinios menkina ieškovo dalykinę reputaciją. Atsakovai, atsikirsdami turi įrodyti, kad paskelbta informacija yra teisinga (jeigu tai žinios - teisingos, jeigu nuomonė - turinti pakankamą faktinį pagrindą). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui požiūriu), pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujasis aitvaras“ v. UAB „Ekstra“ žurnalo „Ekstra“ leidėjas V. S., bylos Nr. 3K-3-630/2004; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NEO GROUP“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-441/2010). Ieškovas žalos pažeidimo fakto neįrodinėja, taip pat neįrodinėja priežastinio ryšio tarp neva patirtos neturtinės žalos ir paskelbtos publikacijos. Ieškovas privalėjo įrodyti, jog sumenko ar buvo pažeista jo dalykinė reputacija objektyviais, palyginamais duomenimis. Įrodinėdamas savo materialinį suinteresuotumą, ieškovas privalo įrodyti, kad būtent dėl šios publikacijos ir/ar dėl atsakovo pranešimo spaudai paskelbimo ieškovui buvo padaryta reali žala, t.y. reikšmingai pasikeitė ieškovo asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į ją, kad teigiamas ieškovo vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, sutriko ieškovo pirkimai ar apyvartos, ieškovas patyrė finansinių nuostolių ir/ar pan. Jokių materialinį suinteresuotumą patvirtinančių duomenų ieškovas į bylą nepateikė, todėl darytina išvada, jog ieškovo dalykinė reputacija dėl paskleistos informacijos nebuvo pažeista. Kasacinis teismas taip pat yra detaliai pasisakęs dėl saviraiškos laisvės ribų, asmens garbės ir orumo (taip pat dalykinės reputacijos) gynimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir pirminio paskleistų duomenų šaltinio atsakomybės, kur nurodo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016), jog asmens saviraiškos laisvė – tai saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (10 straipsnis; toliau – Konvencija). Nacionaliniu lygiu asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas įtvirtinta ir VIĮ 4 str. 1 d. Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir išsakyti kritiką kitų asmenų atžvilgiu, taip pat savo nuomonę reikšti viešai, per žiniasklaidos priemones, siekdamas, jog būtų atkreiptas visuomenės dėmesys į problemas, įvykius ir ar į konkrečių asmenų galimai daromus teisės pažeidimus. Atsakovas II pažymi, jog Publikacija buvo akivaizdžiai išsakyta kritika ieškovo atžvilgiu, dėl jo galimai vykdomos neskaidrios ir nesąžiningos veiklos, o ne buvo paskelbti konstatuojamieji teiginiai – žinios. Prašo ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ trečiojo asmens naudai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas patektame dublike nurodo, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką asmuo CK 2.24 straipsnio 2, 4 dalyse nustatyta replikos teise privalo pasinaudoti tik tada, kai duomenis paskelbė visuomenės informavimo priemonė. Jeigu duomenis per visuomenės informavimo priemonę paskelbė kitas asmuo, o visuomenės informavimo priemonė perteikė neiškraipytus duomenis paskelbusio asmens citatas, tai asmuo, apie kurį paskelbti duomenys, turi teisę nepasinaudojęs replikos teise kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų duomenis paskelbusį asmenį adekvačiai paneigti duomenis ir atlyginti žalą. Ieškovo dalykinę reputaciją menkinančią informaciją per visuomenės informavimo priemonę ir neapibrėžtam subjektų ratui paskleidė būtent atsakovas. Atsakovas atsiliepime teigia, jog ginčijamus duomenis paskleidė ne kaip žinią, o kaip nuomonę, tačiau, kompleksiškai įvertinus atsakovo pranešime paskleistą informaciją, teiginių formuluotes, sakinių konstrukciją ir išdėstymą, yra akivaizdu, kad pranešime nurodyti teiginiai yra ne vertinamojo, bet konstatuojamojo pobūdžio, todėl laikytini žinia, kuriai taikomas tiesos kriterijus. Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl garbės ir orumo arba dalykinės reputacijos gynimo laikomasi nuoseklios pozicijos, kad vien užuominos apie neteisėtas veikas laikytinos faktinio pobūdžio samprotavimais, kurie priskirtini teiginių, pasižyminčių rimtais kaltinimais neteisėtomis, baudžiamaisiais įstatymais uždraustomis, teisės ir geros moralės aspektu nepriimtinomis veikomis, kategorijai ir įrodinėtini. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas kartu su atsiliepimu nepateikė nei vieno įrodymo, kad būtent „<...> bendrovėje dėl pasibaisėtino ir aplaidaus darbo organizavimo tragiškai žuvo jau du darbuotojai.“, konstatuotina, kad atsakovo sąmoningai pranešime žiniasklaidai apie Bendrovę paskleisti tikrovės neatitinkantys difamaciniai teiginiai, priskiriant ieškovui baudžiamaisiais įstatymais uždraustas, teisės ir geros moralės požiūriu nepriimtinas savybes, akivaizdžiai menkina ieškovo gerą vardą, teigiamą vertinimą ir požiūrį visuomenėje bei verslo ir darbo aplinkoje. Atsakovas atsiliepime įrodinėja, jog paskleisti teiginiai yra tik jo nuomonė, tačiau nenurodo, kokią nuomonę gali reikšti atsakovo kaip „akivaizdus faktas" pateikiamas teiginys, kad darbuotojų atžvilgiu ieškovas veikia apgaulingai, nesąžiningai. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovas pateiktame triplike nurodo, kad su pareikštu ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ dubliku ir jame išdėstytais argumentais nesutinka. Iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus bei motyvus.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus.

Ieškinys atmestinas.

Šalių paaiškinimais bei surinktais rašytiniais įrodymais yra nustatyta, jog atsakovo atstovas Stanislavas Fedaravičius 2018 m. gegužės 7 d. 9:03 val., iš el. pašto fedaraviciuss@gmail.com išsiuntė 15min@15min.lt el. laišką, kurio antraštės pavadinimas „INFORMACIJA APIE AB „LIETUVOS GELEŽINKELIAI“ BENDROVĖS DARBUOTOJŲ SKATINANČIŲ PREMIJŲ UŽ 2017 M. (6,5 MILIJOJŲ EURŲ) padalinimą“ (toliau – pranešimas). Iš kurio turinio matyti, kad pranešime yra paskelbta informacija apie ieškovą, kuri anot ieškovą neatitinka tikrovės ir pažeidžia jo dalykinę reputaciją, t.y.: 1) „<...> bendrovėje dėl pasibaisėtino ir aplaidaus darbo organizavimo tragiškai žuvo jau du darbuotojai.“; 2) „<...> eilinių darbuotojų yra apie 5.000, kuriems teko tik apie 23,1 % (1.5 ml. eurų) skirtų premijoms lėšų nuo 6.5 ml. Eurų, o visų kitų išsidalino administracija.“; 3)„<...> bendrovės vadovybė sugebėjo save tinkamai (maksimum iki 1,500 darbuotojų - pareigūnų galbūt iki 2.000), paskatinti padalinus sau apie 5.000000 eur tarp administracijos darbuotojų.“; 4) „<...> didžiausią dalį indėlio į pasiektus gerus 2017 m. darbo rezultatus įnešė būtent darbuotojai dirbantys pagal suminę darbo laiko apskaitą.“; 5) „<...> dėl gerų bendrovės rezultatų daugiausiai naštos tenka eiliniams darbuotojams.“; 6) „<...> tokio apgaulingo šventinio torto padalinimo niekada nebuvo“; 7) „Matomai AB „Lietuvos geležinkeliai" bendrovės vadovybės planuose ir buvo iš anksto suplanuotas darbuotojų mažinimas ir skatinamoji premija (už 2017 m. darbo rezultatus) buvo išmokėta 2018-04-23 d. tikriausiai dėl to, kad padalintas 2017 m. aukso puodas būtų gausesnis apsinaujinusios bendrovės AB „Lietuvos geležinkeliai" ponams. Akivaizdus faktas, kad tokiu apgaulingu būdu nukentėjo nemažai buvusių bendrovės darbuotojų, kurie visus 2017 m. dirbo produktyviai ir prisidėjo prie 2017 m. rezultato įvykdymo (išskyrus tuos, kurie turėjo pražangas)“. 2018 m. gegužės 7 d., 10:01 val., „15 min.“ https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/balandi-lietuvos-gelezinkeliai darbuotojamsdalijo-premijas-iki-550-euru-663-967676? paskelbė publikaciją „Lietuvos geležinkeliai“ išsidalijo premijas: darbininkams ir administracijai – po 80 proc. bazinės algos“. Iš publikacijos, paskelbtos viešai per visuomenės informavimo priemonę, turinio matyti – publikacijoje buvo tik dvi ieškovo ginčijamų teiginių ištraukos: „<...> eilinių darbuotojų yra apie 5000, kuriems teko tik apie 23,1 % (1,5 mln. eurų) skirtų premijoms lėšų nuo 6.5 mln. eurų, o visą kitą išsidalino administracija”; <...> tokio apgaulingo šventinio torto padalinimo niekada nebuvo” (ieškovo nurodyti tikrovės neatitinkantys teiginiai Nr. 2 ir Nr. 6).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, paskelbus apie ieškovą tikrovės neatitinkančią informaciją, buvo pažeista ieškovo dalykinė reputacija, pasireiškianti tuo, kad buvo sutrikdyta įprasta ieškovo veikla, minėta informacija suklaidino ir nepagrįstai supriešino ieškovo darbuotojus, ypatingai sumenkino ieškovo reputaciją. Be to, tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas diskredituoja bendrovės gerą vardą, sutrikdė įprastą ieškovo veiklą, mažina ieškovo kaip verslo partnerio, darbdavio bei viešųjų paslaugų teikėjo patikimumą.

Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nuomonė yra apibūdinta kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Šio įstatymo 2 straipsnio 88 dalyje žinia yra apibūdinta kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis Nr. 3K-3-141-690/2016). Teismas vertindamas atsakovo paskelbtus ginčo objektu virtusius teiginius atsižvelgia į tai, jog jie buvo paskelbti internetiniame portale ir visas šios publikacijos kontekstas yra susijęs su ieškovu yra neigiamo pobūdžio, tačiau iš publikacijos turinio matyti, kad publikacijoje viešai buvo paskelbti tik du ieškovo ginčijamų teiginių ištraukos: „<...> eilinių darbuotojų yra apie 5000, kuriems teko tik apie 23,1 % (1,5 mln. eurų) skirtų premijoms lėšų nuo 6.5 mln. eurų, o visą kitą išsidalino administracija”; <...> tokio apgaulingo šventinio torto padalinimo niekada nebuvo” (ieškovo nurodyti tikrovės neatitinkantys teiginiai Nr. 2 ir Nr. 6). Todėl nagrinėjau atveju teismas spręs būtent dėl šių dviejų teiginių paskelbimo, kurių paskelbimas viešai, per visuomenės informavimo priemones, galimai pažeidė ieškovo dalykinę reputaciją.

CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokiu paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. To paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad CK 2.24 straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją.

Taikant civilinę atsakomybę dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo, būtina konstatuoti, kad buvo paskleista informacija (žinia). Analogiškai turėtų būti sprendžiama ir dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, o nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žinios nuo nuomonės atribojimo pagrindas yra tas, kad žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes faktų ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įrodymais. Kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos Civiliame kodekse ir Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007, 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012 ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką: faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat aiškiai atskiriamai fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. Kwiecien v. Poland, no. 51744/99, judgment of 9 January 2007). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.

Siekiant nustatyti teikiamos informacijos pobūdį, duomenys ir faktai yra svarbūs tiek pateikiant žinią, tiek nuomonę, nes ne tik žinia, bet ir nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą. Vien tai, kad ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, todėl vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad atsakovas pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą. Šiuo atveju svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, formuluotes, ar teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Teismų praktikoje pažymima, kad vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007). Taigi darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma.

Nagrinėjamu atveju teismo vertinimu, atsakovo teiginiai „<...> eilinių darbuotojų yra apie 5000, kuriems teko tik apie 23,1 % (1,5 mln. eurų) skirtų premijoms lėšų nuo 6.5 mln. eurų, o visą kitą išsidalino administracija”; <...> tokio apgaulingo šventinio torto padalinimo niekada nebuvo” formuoja visuomenės nuomonę, kad ieškovas premijas išmokėjo nesąžiningai (neteisėtai, neteisėtai ir pan.). Atsakovo teiginiai, akivaizdžiai formuoja ieškovo vertinimą kaip neigiamo darbdavio. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog ieškovas neteisėtai išdalino lėšas, skirtas premijoms išmokėti. Tačiau teismo vertinimu, atsakovo teiginiai yra labiau jo subjektyvi nuomonė apie ieškovą, t.y. atsakovo nuomonė, kad lėšos, skirtinos premijoms išmokėti, buvo paskaičiuotos ir paskirstytos neteisingai.

Siekiant atskirti žinią nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t.y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Taip pat vertintinas ir ieškovo elgesys bei pateiktos informacijos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Nagrinėjamu atveju vertinant viso straipsnio kontekstą, o ne atskirus atsakovo teiginius, ginčijamų teiginių formuluotes, taip pat tai, kad ieškovas ginčija tik tam tikrą jam nepalankią informaciją, teismas sprendžia, kad atsakovo pateikta informacija suprantama kaip subjektyvus atsakovo tam tikrų faktinių duomenų vertinimas, t. y. atsakovo nuomonė, o ne neginčytinas faktas, žinia. Taigi ar šios informacijos pateikimas pažeidė ieškovo dalykinę reputaciją, turi būti vertinama ne pagal tiesos kriterijų, o pagal nuomonės pareiškimo tikslą, būdą, formą ir jos patikimumą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti – Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytas šios konstitucinės vertybės ribojimas. Iš EŽTT plėtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (žr. Constantinescu v. Romania, no. 28871/95, 27 June 2000). Taigi teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vedautos autotransportas“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-30/2014). Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad žinios ar nuomonės apie asmenį paskleidimas visuomenės informavimo priemonėje formuoja visuotinę nuomonę apie šį asmenį, todėl, nors nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti pagrįsta tam tikrais duomenimis, sudarančiais realias prielaidas išreikštai nuomonei susiformuoti, ir išreikšta nepažeidžiant tuo metu visuomenėje priimtinų elgesio normų; ji negali būti naudojama siekiant žmogų pažeminti, pažeisti jo garbę ir orumą. EŽTT praktikoje nurodyta, kad spauda turi skleisti informaciją ir idėjas viešojo intereso klausimais. Savo ruožtu visuomenė turi teisę šią informaciją ir idėjas gauti. Saviraiškos laisvė taikoma ne tik „informacijai“ ar „idėjoms“, kurios yra priimamos palankiai ar laikomos nekaltomis, ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios žeidžia, šokiruoja ar trikdo (žr. De Haes, Gijsels v. Belgium, no. 19983/92, judgment of 24 February 1997). Skundžiama saviraiškos forma turi būti pasiekusi tam tikrą „sunkumo“ lygį. Jei saviraiškos laisvės įgyvendinimu siekiama nepagrįstai pulti asmenį, turint tikslą jį įžeisti, tai nesuderinama su konvencine teisę į saviraiškos laisvę (žr., pvz., Wojtas-Kaleta v. Poland, no. 20436/02, 16 July 2009). Kadangi žeminimo samprata – vertinimo dalykas, svarbios skundžiamo pasisakymo formuluotės, situacijos detalizavimas, nustatymas, ar pasisakymas tėra pareikštas pyktis, nepasitenkinimas, ar pateikiamos šį pyktį paaiškinančios priežastys.

Vertinant saviraiškos laisvės ribojimo ir asmens garbės ir orumo, reputacijos gynimo proporcingumą, svarbus ir asmens, apie kurį viešinama informacija, pakantumo kritikai laipsnis, t. y. turi būti vertinamas asmens vaidmuo visuomenėje (veiklos pobūdis ir pan.) bei kilusios diskusijos svarba visuomenėje. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys ar visuomenės veikėjai yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka svarbų vaidmenį visuomeniniame gyvenime, ar tai būtų politikos, ekonomikos, meno, socialinė ar bet kuri kita sritis. EŽTT dėl asmens žinomumo visuomenėje pažymėjo, kad pareiškėjo visuomenėje atliekamas vaidmuo ar funkcijos yra svarbus kriterijus, nustatant teisingą susikirtusių teisinių gėrių pusiausvyrą. Šiuo atžvilgiu turi būti daromas skirtumas tarp privačių asmenų ir asmenų, veikiančių viešajame kontekste, tokių kaip politikos figūros ar visuomenės veikėjai (angl. political figures or public figures). Visuomenė yra suinteresuota gauti informaciją ne tik apie politikos ar kriminalinius klausimus, bet ir apie sportą ar scenos atlikėjus ir pan. (žr. Axel Springer AG v. Germany, no. 39954/08, 7 February 2012; Von Hannover v. Germany (No. 2), nos. 40660/08 ir 60641/08). Skiriasi tik šių viešų asmenų pakantumo kritikai laipsnis, pavyzdžiui, politikai turi būti tolerantiškesni kritikai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad nuomonės pagrįstumas ir atitiktis etikos normų reikalavimams, kaip ir žinios ir nuomonės atskyrimas, yra fakto klausimas, todėl kilus ginčui atsakovas privalo įrodyti, kad turėjo duomenų, kurie leido jam susidaryti viešai išreikštą nuomonę ir jos išraiška nepažeidė visuomenėje susiformavusių etikos normų. Savo ruožtu teismas, nagrinėdamas tokį ieškinį, privalo tirti ir vertinti, pirma, ar tekste, kuriame pateikta nuomonė, esantys duomenys, atsakovo teismui pateikti įrodymai yra pakankamai patikimi atsakovo išreikštai nuomonei susiformuoti, antra, kad nuomonė išreikšta etiškai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieškovo garbės ir orumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis CK 2.24 straipsnio 6 dalies nuostatomis viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo (dalykinės reputacijos) gynimu kaip privatus asmuo. Nagrinėjamu atveju ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra viešasis juridinis asmuo, todėl, sprendžiant ginčą dėl dalykinės reputacijos pažeidimo, jam turėtų būti taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga. Sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešąjį asmenį, atsakomybės, svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Kai duomenis paskleidęs asmuo veikia sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, tai informacijos nereikšmingi netikslumai ar agresyvi kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę. Kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, tai taikoma atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006).

Iš byloje esančių įrodymų bei šalių pateiktų argumentų nenustatyta ir neįrodyta, kad atsakovas turėjo tikslą pažeminti ieškovą. Teismo manymu, atsakovas turėjo tikslą atkreipti visuomenės dėmesį į ieškovo mokamus darbuotojų paskatinimus. Teismas pažymi, kad atsakovas, atstovaudamas ieškovo darbuotojų interesus (būdamas ieškovo darbuotojų profesinė sąjunga), turi tikslą ginti darbuotojų darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus (Profesinių sąjungų įstatymas 10 straipsnis), todėl teismo manymu, atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą tokiai nuomonei išreikšti. Be to, teismas sprendžia, kad atsakovas, reikšdamas nuomonę apie ieškovą, nepažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytų nuomonės reiškimo apribojimų, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovo atsakovo naudai turėtų būti priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 2305,61 Eur bylinėjimosi išlaidas. Prašyme nurodoma, kad atsakovas privalėjo 2019-01-14 įdarbinti LPS „Solidarumas“ teisininką, kuris atstovavo atsakovą. Teismas sprendžia, kad šis atsakovo reikalavimas atmestinas, kadangi vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą ir pan., tačiau nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos prašomos priteisti už teisininko pagalbą, kuris yra atsakovo darbuotojas ir kuriam atsakovas moka darbo užmokestį.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu atsižvelgiant į proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai bei atmestų ieškinio reikalavimų daliai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš šalių nepriteisiamos.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-288 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.