- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-03
- Bylos Nr.
- e2-528-330/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00626-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- A. O. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. O. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės A. O. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Klausimo esmė
1. Ieškovė A. O. M. pateikė ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriuo prašė priteisti jos naudai iš atsakovės 4 980 000 Eur turtinei ir 260 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Ieškinyje teigiama, kad dėl neteisėtų valdžios institucijų (Kauno apskrities viršininko administracijos pareigūnų ir prokuratūros) veiksmų ieškovė patyrė prašomą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovės teigimu, žala atsirado dėl to, jog jai nėra grąžinta tėvo M. M. turėta žemė.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracija, neišnagrinėjusi M. M. prašymo grąžinti turėtą žemę ir žemės negrąžinusi, tą žemę, kaip bevardę, įtraukė į 215,76 ha valstybinės žemės plotą ir 2001 m. birželio 18 d. valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė Lietuvos veterinarijos akademijai neterminuotai naudotis. Be to, nors M. M. žemė jau buvo perduota neterminuotai naudotis Lietuvos veterinarijos akademijai kaip valstybinė žemė, Kauno apskrities viršininkas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „atkurti“ ieškovės broliui J. V. M. nuosavybės teisę į M. M. žemę.
4. Ieškovės vertinimu, nurodyti veiksmai buvo ne tik neteisėti, bet ir nusikalstami, nes ieškovės brolis J. V. M. niekada neįgijo savininko teisių į M. M. žemę. Tokiu būdu buvo slepiamas M. M. žemės užgrobimas, todėl prokuratūra privalėjo atlikti ikiteisminį tyrimą. Ieškovė yra M. M. dukra, todėl turi teisę į tėvo turėtos žemės nuosavybę. Ieškovei padarytą turtinę žalą sudaro žemės vertė, skaičiuojant po 3 000 Eur už vieną arą, iš viso 4 500 000 Eur, ir negautos pajamos, skaičiuojant po 1 000 Eur už vieną hektarą per 32 sezonus, iš viso 480 000 Eur. Neturtinę žalą ieškovė vertina 260 000 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 7 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
6. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas akcentavo, kad ieškovė pirmiausia ginčija Kauno apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimą atkurti J. V. M. nuosavybės teises į M. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę, išmokant kompensaciją pinigais. Teismas atkreipė dėmesį, kad dėl nurodyto administracinio sprendimo pagrįstumo pasisakyta įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2325-142/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-261-1636/2010, Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr.1-25/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2132/2012, Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-123/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1219/2013, Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-2943/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartyje byloje Nr. A-261/2015.
7. Teismas nurodė, kad yra išnagrinėti ir ieškovės reikalavimai atlyginti žalą dėl neteisėtų prokuratūros veiksmų, atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. M. žemės užgrobimo, įvykdyto priimant Kauno apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimą, (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2840/2021, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-532-567/2022, Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-911/2021, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-100-910/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1726/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-812-302/2022, Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1032/2023, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-45-370/2024).
8. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis teismas nutarė, kad naujai pateiktas ieškinys yra tapatus anksčiau išnagrinėtiems ieškiniams (sutampa ieškinių dalykas ir faktinis pagrindas), todėl atsisakė priimti ieškinį.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovė A. O. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 7 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės.
10. Apeliantės teigimu, skundžiamoje nutartyje, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti kaip tapatų jau išnagrinėtam ieškiniui, nėra konkrečiai nurodyta, kokioje teismo nagrinėtoje byloje yra priimtas teismo sprendimas dėl tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovės A. O. M. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareikšto atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. nustačius, kad yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
13. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.
14. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (liet. savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu, kai sprendžiamas bylos iškėlimo klausimas. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas). Viena iš aplinkybių, kurią, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi išsiaiškinti teismas yra – ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022, 18 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
15. Nustatyta, kad teikiamu ieškiniu ieškovė A. O. M. prašo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio, nustatančio atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, pagrindu, priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Neteisėtais institucijų ir pareigūnų veiksmais, sudarančiais ieškinio pagrindą, ieškovė įvardina: Kauno apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimą atkurti J. V. M. nuosavybės teises į M. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę, išmokant kompensaciją pinigais; prokuratūros atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. M. žemės užgrobimo.
16. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiek Kauno apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimo, tiek prokuratūros veiksmų, atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą, teisėtumas ir pagrįstumas yra įvertinti ir dėl jų priimti bei įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, todėl naujai pareikštą ieškinį, kaip tapatų jau išnagrinėtiems, atsisakė priimti. Apeliantė kvestionuoja šią teismo išvadą, teigdama, kad teismas nenurodė konkrečios bylos, kurioje yra priimtas teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
17. Lietuvos apeliacinis teismas atmeta apeliantės argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kokiais teismų procesiniais sprendimais įvertinti apeliantės ieškinyje nurodytų institucijų priimtų sprendimų ir atliktų veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas (skundžiamos nutarties 9 ir 12 punktai).
18. Antra, susipažinęs su nurodytais teismų procesiniais sprendimais, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovės reiškiamo ieškinio šalys, dalykas ir pagrindas sutampa su pirmiau ieškovės inicijuotų ir išspręstų teisminių bylų esminiais elementais. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-1726-803/2022 pagal ieškovės A. O. M. ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir teisingumo ministerijos, dėl prokuroro veiksmais padarytos žalos atlyginimo, atmetė ieškinio reikalavimus dėl 4 950 000 Eur turtinės ir 250 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, konstatavęs, kad nenustatyta neteisėtų prokurorų veiksmų atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės 2022 m. sausio 30 d. prašymą, kuriuo ji įrodinėjo jos tėvo žemės buvo užgrobimą tuo, jog neatkurtos nuosavybės teisės į šią žemę natūra. Nurodytos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad ieškovės naujai pareikšto ir civilinėje byloje Nr. e2-1726-803/2022 išnagrinėto ieškinio šalys, dalykas bei faktinis pagrindas, kuriuo grindžiami ieškinio reikalavimai, iš esmės sutampa.
19. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažymi, kad be nurodytos Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1726-803/2022, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais taip pat buvo išspręsti ieškovės ir jos brolio skundai dėl galimo neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo (Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas byloje Nr. e1-1429-244/2018, kuriuo įvertinti ieškovės reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėtų Kauno apskrities viršininko ir Nacionalinės žemės tarnybos priimtų sprendimų). Taip pat išspręstos civilinės bylos dėl žalos atlyginimo, kuriose buvo keliamas valstybės civilinės atsakomybės dėl tariamai neįvykdyto nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso klausimas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015).
20. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė A. O. M., tiek šiuo atveju reikšdama ieškinį, tiek pareiškusi ieškinį jau išnagrinėtose bylose, iš esmės siekė to paties teisinio rezultato – žalos atlyginimo jai priteisimo iš Lietuvos valstybės, grįsdama reikalavimus neteisėtais valstybės valdžios institucijų, taip pat prokurorų veiksmais, kuriais, pasak ieškovės, neteisėtai atsisakyta atlikti tyrimą bei apginti ieškovės pažeistas teises, siekiant įgyvendinti jos nuosavybės teisę į tariamai užgrobtą tėvo žemę.
21. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei į kasacinio teismo išaiškinimus, kuriais vadovaujantis sprendžiama dėl ieškinio dalyko ir pagrindo tapatumo, pritariama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės teikiamas ieškinys laikytinas iš esmės tapačiu pirmiau išnagrinėtiems ieškiniams (nepriklausomai nuo, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo, ją grindžiant prokuratūros ar Kauno apskrities viršininko administracijos galimais neteisėtais veiksmais, buvo nagrinėjami skirtingose bylose), nes ieškiniai grindžiami analogiškais juridiniais faktais, sutampa bylų šalys bei ieškinių reikalavimai. Esant tokiai išvadai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinių prielaidų naikinti ar keisti pagrįstos ir teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.