- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- e2A-812-302/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00218-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- A. O. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. O. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. O. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. O. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 4 950 000 Eur turtinės žalos ir 250 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad žala atsirado dėl neteisėtų Kauno apygardos prokuratūros prokuroro veiksmų, atsisakant 2022 m. vasario 14 d. raštu atlikti ikiteisminį tyrimą dėl užgrobtos ieškovės mirusio tėvo M. M. (duomenys neskelbtini) žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Prokuroras pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2, 168 straipsnius, nes nepagrįstai nepradėjo ikiteisminio tyrimo. Minėta žemė yra užgrobta, nes ji negrąžinta, 2006 m. ieškovės broliui negalėjo būti atkurta nuosavybės teisė į žemę. Prokuroras neturėjo teisės palikti ieškovės prašymą atlikti ikiteisminį tyrimą nenagrinėtu, kaip kartotinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė žalą kildina iš neteisėtų prokuroro veiksmų, nepradedant ikiteisminio tyrimo pagal ieškovės 2022 m. sausio 30 d. prašymą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2022 m. vasario 14 d. raštu Nr. 3S-679 ,,Dėl gauto prašymo“ (toliau – Raštas) vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 42.3 ir 42.7 punktais ieškovės 2022 m. sausio 30 d. prašymas paliktas nenagrinėtas, taip pat išaiškinta, jog Raštas neskundžiamas, sprendė, kad minėtas Raštas yra teisėtas.
5. Teismas, įvertinęs byloje, taip pat teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis apie teismų priimtus įsiteisėjusius sprendimus dėl nuosavybės teisės atkūrimo į ieškovės tėvo žemę, nurodė, kad yra pagrindas spręsti, jog prokuroro veiksmai paliekant nenagrinėtą ieškovės prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra atlikti nepažeidžiant procesinių teisės normų, todėl nėra pagrindo konstatuoti prokuroro veiksmų neteisėtumo.
6. Teismas nurodė, kad nenustačius būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – prokuroro neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo valstybei taikyti civilinės atsakomybės, be to, nepasisakytina dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pasinaudojo teise kreiptis į teismą, ieškinio nėra pagrindo vertinti kaip nesąžiningai pareikšto, todėl atmetė prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo ieškovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Ieškovė A. O. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Į ieškovės tėvo žemę nėra atkurtos nuosavybės teisės ieškovės broliui vien tik parašius Kauno apskrities viršininko administracijai, kad išperkant žemę ieškovės broliui atkuriamos nuosavybės teisės į žemę. Žemė negalėjo būti išpirkta, įstatymas neleido ieškovės tėvo žemę išpirkti, todėl žemė privalėjo būti grąžinta ieškovės broliui.
8.2. Nevertinta, kad pažeisti Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 24 d. nutarimas Nr. 1379.
8.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatinėjo, ar ieškovė patyrė žalą dėl prokuroro neteisėtų veiksmų. Įrodyta, kad ieškovė patyrė didelę žalą dėl to, kad nenagrinėtas prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą, t. y. tokiu būdu atimta iš ieškovės teisė susigrąžinti tėvo žemę.
8.4. Prokuroras privalėjo priimti motyvuotą nutarimą, t. y. nurodyti, kodėl atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą.
Atsiliepimas
9. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Teismas pagrįstai nurodė, kad, nenustačius prokuroro neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybei taikyti civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnį.
9.2. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Raštu ieškovės prašymas paliktas nenagrinėtas pagal Aprašo nuostatas, kadangi yra kartotinis.
9.3. Ieškovės subjektyvi buvusių įvykių, susijusių su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu bei su tuo susijusių teisminių procesų interpretacija negalėjo sudaryti pagrindo prokurorui pradėti ikiteisminį tyrimą.
10. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį nagrinėti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
12. Apeliantė A. O. M., be kita ko, apeliaciniame skunde pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, argumentuodama tuo, kad byla ypatingai svarbi, o žodinis bylos nagrinėjimas užtikrintų ieškovės teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė šiuo atveju nepagrindžia savo prašymo dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinumo, nenurodo, kokias aplinkybes siektų pagrįsti ar paneigti apeliacinės instancijos teisme pakartotinai išklausius bylos procese jau kalbėjusius asmenis, tik teigia, jog tai užtikrintų teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
14. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.
16. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Dėl šios priežasties valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios minėtos konstitucinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).
17. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio. Ieškovei neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Kauno apygardos prokuratūros prokuroras privalėjo priimti motyvuotą nutarimą, t. y. nurodyti, kodėl atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovės tėvo M. M. (duomenys neskelbtini) žemės (duomenys neskelbtini) užgrobimo.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. O. M. 2022 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei pateikė prašymą atlikti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovės tėvo M. M. (duomenys neskelbtini) žemės (duomenys neskelbtini) užgrobimo.
20. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras T. S. 2022 m. vasario 14 d. raštu Nr. 3S-679 ,,Dėl gauto prašymo“, vadovaudamasis Aprašo 42.3 ir 42.7 punktais ieškovės 2022 m. sausio 30 d. prašymą paliko nenagrinėtą, kaip kartotinį, taip pat išaiškino, jog vadovaujantis Aprašo 54.1 ir 55 punktais Raštas neskundžiamas. Rašte nurodyta, kad nuo 2017 metų ieškovė prokuratūrai iš viso pateikė 21 pareiškimą, prašymą, skundą dėl tėvo žemės užgrobimo, kuriais prašė atlikti ikiteisminį tyrimą dėl užgrobtos žemės, skundė įvairius prokurorų bei teisėjų veiksmus. Rašte pažymėta, kad ieškovės pareiškimai, prašymai ir skundai buvo išnagrinėti įstatymų nustatyta tvarka, paskutinis atsakymas ieškovei buvo pateiktas 2021 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro raštu Nr. 2S-3264.
21. Pažymėtina, kad pagal Aprašo 42 punktą, Generalinio prokuroro (jo pavaduotojo), prokuratūros kanclerio, Generalinės prokuratūros padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) ar vedėjo, apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo), apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus vyriausiojo prokuroro, apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo), apylinkės prokuratūros padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) sprendimu prašymai ar skundai gali būti paliekami nenagrinėti, jeigu: yra kartotiniai (42.3 punktas); juose prašoma išspręsti klausimą, kuris nagrinėjamas teisme ar šiuo klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą (42.7 punktas). Kartotiniu prašymu, remiantis Aprašo 4.3 punktu, laikomas prašymas ar skundas, su kuriuo tas pats pareiškėjas ar jo atstovas kreipiasi į prokuratūrą tuo pačiu klausimu, kuris jau buvo išnagrinėtas prokuratūroje, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo ar skundo pagrindą, ir nepateikiami įtikinami argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo teisėtumu ir pagrįstumu, arba pareiškėjas ar jo atstovas nurodo aplinkybes, kurios jau yra išnagrinėtos įstatymų nustatyta tvarka ir dėl jų priimtas galutinis sprendimas.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovė 2022 m. sausio 30 d. prašymu atlikti ikiteisminį tyrimą iš esmės pakartotinai siekė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nuosavybės teisės į ieškovės tėvo M. M. (duomenys neskelbtini) žemę (duomenys neskelbtini) atkūrimo, todėl pagal Aprašo 42.3 punktą jos prašymas pagrįstai paliktas nenagrinėtas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra išnagrinėti ieškovės ir jos brolio skundai dėl galimo neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat išnagrinėtos civilinės bylos dėl žalos atlyginimo, kuriose buvo keliamas valstybės civilinės atsakomybės dėl neįvykdyto nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso, klausimas, vertinti ir prokurorų veiksmai atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą. Atitinkamai prokuroras neprivalėjo dėl minėto ieškovės 2022 m. sausio 30 d. prašymo priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnyje nustatyto nutarimo. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad prokuroras, priimdamas Raštą, atliko neteisėtus veiksmus.
23. Kaip minėta, ieškovė, reikalaudama priteisti jai iš valstybės žalos atlyginimą dėl prokuroro neteisėtų veiksmų, privalo įrodyti neteisėtus veiksmus, t. y. aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, tačiau ieškovė to nepadarė. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad prokuroro veiksmai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra įvertinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta tvarka, todėl prokuroras, gavęs pakartotinį pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pagrįstai, vadovaudamasis Aprašo nuostatomis, jį paliko nenagrinėtą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog prokuroras veikė teisėtai, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti priešingai.
24. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog į ieškovės tėvo žemę visa apimtimi atkurtos nuosavybės teisės ieškovės broliui, kad teisės aktai (Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 24 d. nutarimas Nr. 1379) nepažeisti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių į ieškovės tėvo iki nacionalizacijos valdytą žemę atkūrimo teisėtumas yra patvirtintas įsiteisėjusiu res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią turinčiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2325-142/2009, kurį Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-261-1636-10 paliko nepakeistą. Tai reiškia, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, nuosavybės teisės į ieškovės tėvo iki nacionalizacijos valdytą žemę atkūrimo procedūra užbaigta. Nuosavybės atkūrimo proceso teisėtumas įvertintas administracinių teismų ir įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose dėl teisių į nuosavybę pažeidimų nebuvimo pasisakyta.
26. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tada, kai jų būtinybę sąlygoja esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės; vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu egzistavimas nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., 2007 m. sausio 18 d. sprendimą, priimtą byloje Kot prieš Rusiją, peticijos Nr. 20887/03; 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Ryabykh prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99).
27. Apeliantei neįrodžius neteisėtų prokuroro veiksmų (CPK 178 straipsnis), civilinės atsakomybės valstybei taikymas pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį negalimas, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais įrodinėjamos kitos civilinės atsakomybės sąlygos, plačiau nepasisako, konstatuodama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai ieškovės ieškinį atmetė.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
29. Kadangi šalys neprašo priteisti viena iš kitos apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.