Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Reginos Pocienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo G. V. gynėjo advokato Ato Molio skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. V. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 28 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. G. V. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis veikdamas organizuota grupe su K. K. ir E. N., neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi) ir labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, o būtent:

1.1. G. V., veikdamas organizuota grupe su K. K. ir E. N., dėl savanaudiškų paskatų – gauti neteisėtas pajamas iš neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis labai dideliais kiekiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 23 d. G. V. atvykus į K. K. darbovietę, esančią (duomenys neskelbtini), ir pastarajam pasiūlius vykdyti nusikalstamos veikos planą – bendrai kartu su juo ir E. N. neteisėtai gaminti ir laikyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, turint tikslą realizuoti už piniginį atlygį ir šiam sutikus, G. V., K. K. ir E. N. veikdami kartu parengė planą ir pasiskirstė užduotimis, susitardami, kad G. V. parūpins visas psichotropinių medžiagų gamyboje naudojamas chemines medžiagas ir priemones, bei jas atgabens į K. K. darbovietę, esančią (duomenys neskelbtini), kur K. K. jas laikys iki tol kol G. V. nurodymu ir sutartu laiku dalį jų E. N. nugabens į savo gyvenamąją vietą – nuošalią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur 2021 m. rugpjūčio 30 d. pastarasis suteiks šią sodybą ir jos ūkinius pastatus psichotropinei medžiagai – metamfetaminui gaminti ir laikyti, taip pat jas gamins kartu su K. K. ir E. N., bei už suteiktas patalpas ir darbą G. V. sumokės jam piniginį atlygį, po to kai realizuos pagamintas psichotropines medžiagas – metamfetaminą, nenustatytiems asmenims už piniginį atlygį.

1.2. Rengiantis įvykdyti nusikalstamą veiką, G. V. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo metalinį kanistrą su labai dideliu kiekiu – 20 l 1-fenil-2-propanono (fenilacetono, BMK), kuris pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 273/2004 1 priedą yra pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) ir 25 kg metilaminochlorido, skirtų psichotropinės medžiagos – metamfetamino gamybai, kurias tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, neteisėtai atgabeno ir perdavė saugoti iki sutarto laiko – 2021 m. rugpjūčio 30 d., K. K., jo darbovietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tokiu būdu K. K., savo darbovietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kartu su G. V. neteisėtai laikė metaliniame kanistre labai didelį kiekį – 20 l 1-fenil-2-propanono (fenilacetono, BMK), po ko, E. N., vykdančiam G. V. nurodymus, per du kartus – 2021 m. rugpjūčio 23 d. ir 2021 m. rugpjūčio 25 d., K. K. darbovietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), K. K. ir G. V. perdavė pastarojo iš anksto parūpintas psichotropinių medžiagų gamybai reikalingas priemones ir įrangą – dujų balioną, viryklę, plastikines talpas, metalinį bidoną, 25 kg metilaminochlorido bei pagalbines medžiagas, kurias E. N., vykdydamas susitarimą, savo naudojamu automobiliu „Toyota Rav 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nugabeno į savo gyvenamąją vietą – nuošalią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini).

1.3. Realizuodamas minėtą nusikalstamą planą – neteisėtai gaminti psichotropines medžiagas – metamfetaminą, 2021 m. rugpjūčio 30 d. 6.00 val. K. K., vykdydamas susitarimą, savo naudojamu automobiliu „Opel Combo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paėmė G. V. iš jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir metaliniame kanistre neteisėtai gabendami 20 l 1-fenil-2-propanono (fenilacetono, BMK), kartu nuvyko į E. N. gyvenamąją vietą – nuošalią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur K. K., G. V. ir E. N. bendrais veiksmais, pagal parengtą planą, nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. 6.00 val. iki 2021 rugpjūčio 30 d. 17.42 val. neteisėtai pagamino ir plastikinėje talpoje (kubile) (žiūrėti 2022 m. sausio 19 d. pranešimo apie įtarimą priedą – fotolentelėje Nr. 1 (toliau – Fotolentelė Nr. 1) esančią nuotrauką Nr. 1) laikė balkšvos spalvos specifinio organinių tirpiklių kvapo skystį, kurio sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 1 434,64 g, taip pat sodybos teritorijoje stovinčio keturračio „Honda“ priekaboje, esančiame 30 l talpos mėlynos spalvos plastikiniame bake (Fotolentelė Nr. 1 nuotrauka Nr. 2) šviesiai rudos spalvos skystį, kurio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 14 327 g (14,327 kg) ir 1-fenil-2-propanoną (fenilacetoną, BMK), kurio masė yra 987 g (0,987 kg), bei metaliniame, tamsiai žalios spalvos kanistre (Fotolentelė Nr. 1 nuotrauka Nr. 3) esantį skystį – 1-fenil-2-propanoną (fenilacetoną, BMK), kurio masė yra 21,313 g, tokiu būdu neteisėtai disponavo bendru, labai dideliu kiekiu pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi) – ne mažiau kaip 1,008.313 kg 1-fenil-2-propanonu (fenilacetonu, BMK) ir neteisėtai pagamino bendrą, labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 15,761.64 kg metamfetamino, ir laikė iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. 17.42 val., kuomet kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Taip pat G. V. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis veikdamas organizuota grupe su K. K., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas, o būtent: G. V., ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 30 d., veikdamas organizuota grupe su K. K., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai įgijo ir nugabenę į K. K. naudojamas patalpas – namą, esantį (duomenys neskelbtini), popieriniame maiše su užrašu „Lactose Edible Grade“, neteisėtai laikė 598,97 g geltonos spalvos miltelių, kurių sudėtyje rasta psichotropinės medžiagos – 0,251 g metamfetamino (žiūrėti 2022 m. sausio 19 d. pranešimo apie įtarimą priedą – fotolentelėje Nr. 3 esančią nuotrauką Nr. 1) iki 2021 rugpjūčio 30 d. 23.55 val., kol kratos metu šią medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka G. V. buvo laikinai sulaikytas 2021 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi G. V. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas trims mėnesiams. To paties teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi G. V. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Kaltinamojo gynėjas skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir kaltinamajam G. V. paskirti kitas švelnesnes kardomąsias priemones – 15 000 Eur užstatą, intensyvią priežiūrą, namų areštą ar kitas kardomąsias priemones.

5.1. Gynėjas aptardamas BPK 119 straipsnio nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl kardomosios priemonės suėmimo taikymo pagrindų ir tikslų teigia, kad parenkant ir taikant kardomąsias priemones, be kita ko, turi būti nurodyti ir konkretūs duomenys, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja bent vienas būtinasis suėmimo taikymo pagrindas, o ne spėti ar daryti prielaidas dėl šių pagrindų egzistavimo. Gynėjo teigimu, tokios pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, kuris pabrėžė, kad teismas privalo nustatyti ar teisminių institucijų nurodyti pagrindai yra reikšmingi ir pakankami, kad galėtų pateisinti asmens laisvės suvaržymą (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Jėčius prieš Lietuvą). Taip pat gynėjas pažymi, kad kuo ilgiau yra taikomas suėmimas, tuo detaliau, atidžiau turi būti tikrinami ir analizuojami konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o nepagrįsti formalūs teigimai, kad asmuo būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas nesudaro pagrindo tęsti suėmimo terminą.

5.2. Gynėjo teigimu, nagrinėjamu atveju apygardos teismas vertindamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto kardomosios priemonės suėmimo taikymo pagrindo buvimą, netinkamai vertino baudžiamojoje byloje pateiktus G. V. charakterizuojančius duomenis. Apygardos teismas kardomosios priemonės suėmimo taikymą grindė iš esmės vien tik išnykusiu teistumu, neva siekiu gauti pajamas iš nelegalios veiklos bei veikimu organizuota grupe. Pasak gynėjo, nurodytos aplinkybės niekaip negali pateisinti manymo, kad būdamas laisvėje, kaltinamasis G. V. darys naujas nusikalstamas veikas. Taigi, nagrinėjamu atveju apygardos teismas padarė tik prielaidas, kurios nepatvirtina išvados, kad G. V. būdamas laisvėje darys ar gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

5.3. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad G. V. buvo teistas 2001 m. gruodžio 21 d. už BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 266 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą. Šios nusikalstamos veikos, už kurių padarymą buvo pripažintas kaltu G. V. buvo padarytos prieš dvidešimt metų ir per šį laikotarpį G. V. jokių naujų nusikalstamų veikų padaręs nebuvo. Todėl gynėjo manymu, apygardos teismas skundžiamojoje nutartyje pratęsdamas kardomosios priemonės suėmimo terminą, nepagrįstai argumentavo ir grindė ankstesniu jau išnykusiu G. V. teistumu už analogiškas veikas bei neva pajamomis gaunamomis iš nelegalios veiklos.

5.4. Gynėjas pažymi, kad baudžiamojoje byloje pateikti duomenys patvirtina, jog G. V. pagal verslo liudijimą dirbo 2011, 2012, 2019, 2020 metais, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tris vaikus, iš kurių viena dukra – V. V. yra mažametė, socialiniai ryšiai su sutuoktine ir vaikais yra labai glaudūs ir stiprūs, nes su jais kaltinamasis kardomosios priemonės taikymo metu nuolat bendrauja telefoninių pokalbių metu ir yra lankomas pasimatymų metu. Šios G. V. charakterizuojančios asmeninės savybės leidžia manyti, kad G. V. nėra linkęs daryti teisės pažeidimus ar nusikaltimus. Be kita ko, vaikų buvimas šalia taip pat darys teigiamą įtaką kaltinamajam G. V.. Taigi, išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad G. V. būnant laisvėje, kaip ir kaltinamajam K. K., bus užtikrinti ir pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai. Pasak gynėjo, galimybės bylos nagrinėjimo metu būti laisvėje turi būti visiems vienodos, todėl taikant švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą, yra pagrindo manyti, jog jos bus pakankamos patikėti, kad G. V. ateityje neketina daryti naujų nusikalstamų veikų ar kitaip nusižengti įstatymams.

5.5. Gynėjas taip pat pažymi, kad G. V. pripažinus kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą gali būti paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, todėl šiuo metu paskyrus jam švelnesnes kardomąsias priemones būtų sudaryta galimybė bent jau iki nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo, kiek įmanoma pasirūpinti savo šeimos ateitimi ir vaikų auklėjimu.

5.6. Gynėjas nurodo, kad G. V. artimieji gali sumokėti 15 000 Eur užstatą, be kita ko, kaltinamasis sutinka, kad jam būtų taikomas namų areštas, kuris užtikrintų, kad jis visą laiką bus savo gyvenamojoje vietoje ir niekur iš jos neišeis. Pasak gynėjo, G. V. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, taip pat ir nurodyto dydžio užstatą, neabejotinai bus užtikrinti BPK siekiami tikslai bei paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės bus proporcingos kaltinamojo teisių ir laisvių suvaržymui. Šiuo atveju kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimas iki devynių mėnesių, kaltinamajam G. V. sukelia teisių suvaržymus, kurie nėra būtini siekiant BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų. Be to, kardomoji priemonė suėmimas turi būti taikoma tik išimtiniais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų.

6. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo G. V. gynėjo advokato A. Molio skundas atmestinas.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo G. V. gynėjo advokato A. Molio skundą ir įvertinusi teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamajam G. V. kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimas 3 (trims) mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas. Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas G. V. kardomosios priemonės suėmimo terminą, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

8. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti pratęsiamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad G. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo G. V., taip pat kaltinamųjų E. N., K. K. apklausų protokoluose, 2021 m. rugpjūčio 30 d. kratų, 2021 m. gruodžio 6 d., 2021 m. gruodžio 14 d. daiktų apžiūros protokoluose, 2021 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2235159-21, 2021 m. spalio 14 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2396917-21 bei kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šių duomenų pakankamumą sprendžiant kardomosios priemonės klausimą, klaidų nepadarė (BPK 121 straipsnio 2 dalis) ir turėjo pagrindą išvadoms apie galimą inkriminuojamų veikų padarymą.

9. Klaipėdos apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam G. V. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

9.1. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

9.2. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. V. yra kaltinamas veikdamas organizuota grupe padaręs dvi sunkias nusikalstamas veikas (BK 260 straipsnio 1 dalis, 266 straipsnio 3 dalis) ir vieną labai sunkią nusikalstamą veiką (BK 260 straipsnio 3 dalis). Už šių nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme nustatyta tik ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Taigi, G. V. yra kaltinamas padaręs nusikaltimus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą.

9.3. Priešingai nei teigia kaltinamojo gynėjas, inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, dėl kurių padarymo G. V. savo kaltę pripažįsta, patvirtina, kad G. V. inkriminuoti nusikaltimai galimai buvo padaryti dėl savanaudiškų tikslų – siekiant gauti pajamas neteisėtu būdu ir, kad šios lėšos galėjo būti vienas iš pagrindinių jo pragyvenimo šaltinių (duodamas parodymus pats kaltinamasis G. V. teigė, kad su asmeniu, kurio duomenų nenori atskleisti, susitarė, jog jis jam – G. V. už pagaminto 1 l skysčio, kurį susintetinus gaunasi psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, sumokės 500 Eur, t. y. iš viso turėjo gauti 10 000 Eur). Taip pat įvertinus kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pobūdį galima teigti, kad galimai padaryti nusikaltimai veikiant organizuota grupe buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, t. y. iš anksto parengiant nusikalstamų veikų planą, įgyjant reikiamas priemones, surandant nusikalstamai veikai įgyvendinti reikalingas patalpas ir pan.

9.4. Nors kaltinamojo gynėjas pagrįstai nurodo, kad G. V. teistumas už ankstesnes jo padarytas nusikalstamas veikas jau išnykęs, tačiau apygardos teismas vis dėl to pagrįstai atsižvelgė ir įvertino kaltinamojo G. V. ankstesnius neteisėtus veiksmus, t. y. tai, kad jis 2001 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu už analogiškų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 266 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą ir jam buvo paskirta 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2004 m. sausio 13 d. nutartimi G. V. buvo lygtinai paleistas iš pataisos namų atlikęs tik dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta bausmės dalis buvo 2 (dveji) metai 10 (dešimt) mėnesių 1 (viena) diena. Be kita ko, iš teisėjų kolegijai pateiktų duomenų taip pat matyti, kad kaltinamasis sistemingai daro ir pavojingus administracinius nusižengimus. Antai, per paskutinių 3 (trejų) metų laikotarpį kaltinamasis ne kartą baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus – nustatyto greičio viršijimą ir pan. Byloje nagrinėjamų aplinkybių kontekste ir naujų nusikalstamų veikų rizikos prasme svarbu paminėti, kad iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. V. taip pat yra kaltinamas padaręs BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Iš inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymo matyti, kad G. V. galimai laikotarpiu 2011 – 2014 metais veikdamas organizuota grupe neteisėtai disponavo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu. Šios aplinkybės minėtoje byloje dar nėra įrodytos ir nustatytos, tačiau kaltinimų pobūdis vėlgi atitinka ankstesnių ir teismo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veikų pobūdį, o tai sustiprina teismo manymą dėl įžvelgiamų naujų nusikalstamų veikų rizikos. Todėl apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad būdamas nesuimtas G. V. gali ir toliau daryti naujus nusikaltimus, nustatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, jog siekiant išvengti tokios rizikos, vienintelė galima tokios rizikos eliminavimo priemonė yra fizinis jo izoliavimas nuo visuomenės, t. y. suėmimas.

10. Skunde, prašant paskirti G. V. švelnesnes kardomąsias priemones, didelis dėmesys skiriamas G. V. turimiems socialiniams ryšiams. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. V. turi gyvenamąją vietą, tam tikrais laikotarpiais vykdė individualią veiklą įsigijęs verslo liudijimą (taip pat ir 2021 m.), santuoką su R. V. sudarė 2016 m. (duomenys neskelbtini), turi tris vaikus – sūnus J. V., gim. (duomenys neskelbtini), dukterys I. V., gim. (duomenys neskelbtini)., V. V., gim. (duomenys neskelbtini). Taigi, dalis gynėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl kaltinamojo turimų socialinių ryšių egzistavo ir veikos, už kurią kaltinamasis jau buvo nuteistas metu, dalis – G. V. galimai padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas šioje byloje, tačiau tokie ryšiai jam nesutrukdė bei jo neatgrasė nuo ankstesnių ir jau nustatytų nusikalstamų veikų, taip pat nuo galimo neteisėto ir labai pavojingo elgesio, inkriminuojamo šioje byloje. Todėl gynėjo nurodytus kaltinamojo turimus socialinius ryšius vertinant kartu su nusikaltimų, dėl kurių galimo padarymo šioje baudžiamojoje byloje jam yra pareikšti kaltinimai, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme, nėra pagrindo manyti, kad taikant švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones bus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir kaltinamojo G. V. artimųjų galimas sumokėti 15 000 Eur užstatas bei prašoma taikyti intensyvi priežiūra ar namų areštas, šioje situacijoje ir šioje proceso stadijoje negali eliminuoti galimos naujų nusikaltimų darymo rizikos. Tokias išvadas teisėjų kolegija daro įvertinusi ankstesnių G. V. neteisėtų veiksmų ir pareikštų kaltinimų pobūdį, iki šiol kaltinamajam taikyto suėmimo trukmę ir jam gresiančios atsakomybės mastą, taip pat galimai kaltinamojo disponuotų psichotropinių medžiagų labai didelį kiekį bei jų vertę juodojoje rinkoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta užstato suma nėra adekvati galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui ir mastui, o pats užstatas, kaip kardomoji priemonė (net ir jį taikant kartu su intensyvia priežiūra ar namų areštu), vertinant galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kuris susijęs su turtinės naudos gavimu, riziką, apskritai neleistų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, nes net ir aiškus kaltinamojo supratimas apie galimą jo fizinės laisvės netekimą (kaip jau minėta, teismų sprendimu G. V. anksčiau jau buvo taikyta laisvės atėmimo bausmė), jo neatgrasė nuo galimai naujų nusikalstamų veikų darymo. Šiuo atveju, pritaikius užstatą galimas tik tam tikrų pajamų, o ne fizinės laisvės netekimas, be to, net ne paties kaltinamojo, o jo artimųjų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, užstatas šiuo atveju nėra tinkama kardomoji priemonė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, o taip pat turint omenyje kaltinamajam inkriminuojamas aplinkybes dėl veikimo organizuotoje grupėje bei atskirų veiksmų organizuojant nusikalstamą veiką, gynėjo nurodytos kitos švelnesnės karomosios priemonės, pvz. intensyvi priežiūra, namų areštas, siekiant apsaugoti visuomenę nuo naujų ir pavojingų G. V. nusikalstamų veikų, bent jau šioje proceso stadijoje taip pat nebūtų pakankamos ir negali būti taikomos.

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad vien gynybos nurodoma aplinkybė, jog nagrinėjamoje byloje kitam kaltinamajam K. K., kuris kaltinamas padaręs analogiškas ar bent jau panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, iki teismo nuosprendžio priėmimo buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, savaime nepanaikina suėmimo pratęsimo pagrindo kaltinamajam G. V.. Pažymėtina, kad kiekvieno kaltinamojo atžvilgiu kardomosios priemonės skyrimo ar pratęsimo pagrįstumas sprendžiamas atskirai, individualiai įvertinant šio asmens asmenybę ir pan., todėl skirtingiems kaltinamiesiems gali būti taikomos skirtingos ir individualizuotos kardomosios priemonės. Šiuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartas kaltinamąjį G. V. charakterizuojančias aplinkybes ir duomenis apie jo, o ne kitų asmenų anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, taip pat kitas individualias aplinkybes, nustatė pagrindą manyti, kad būtent kaltinamasis G. V. ir ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, kad šių veikų rizikos eliminuoti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybių.

13. Kaltinamajam G. V. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas iki 9 (devynių) mėnesių. Nei bendra suėmimo taikymo G. V. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir yra adekvatus bylos eigai, kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumui, asmenybės pavojingumui bei viešojo intereso užtikrinimui (baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu 2022 m. vasario 14 d. gauta apygardos teisme, 2022 m. kovo 1 d. perduota teisiamajam posėdžiui, byloje suplanuoti 3 (trys) teisiamieji posėdžiai). Tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas siekiant įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų nusikaltimų yra pateisinamas, proporcingas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ar BPK reikalavimų.

14. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamojo G. V. gynėjo advokato A. Molio skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo G. V. gynėjo advokato Ato Molio skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartimi kaltinamajam G. V. 3 (trims) mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.