Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Pašilis, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo kaltinamojo K. K. gynėjos advokatės Rasos Valiukaitės skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutarties, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, nuo 2022 m. liepos 5 d. į K. K. priklausantį turtą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje K. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį.

2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės 2021 m. spalio 5 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2022 m. balandžio 5 d. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo K. K. turtui – piniginėms lėšoms, t. y. 9440 Eur (visiškai apribojant disponavimą) (t. 7, b. l. 121-123).

3. Siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje galimą turto konfiskavimą, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi 3 (trims) mėnesiams pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į K. K. priklausantį turtą – pinigines lėšas – 9440 Eur (9 t., b. l. 174). Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartimi paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 5 d. (10 t., b. l. 121).

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo K. K. gynėja advokatė R. Valiukaitė skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą K. K. turtui – 9440 Eur pinigų sumai.

4.1. Gynėja nurodo, kad skundžiama nutartis yra visiškai nemotyvuota, priimta formaliai ir absoliučiai nesigilinant ar laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimui egzistuoja objektyvus pagrindas, neišanalizavus bylos medžiagos bei nesigilinus į kaltinimą, dėl ko yra neteisėta ir turi būti panaikinta.

4.2. Skunde pažymėta, kad Klaipėdos apygardos teismas, spręsdamas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, turėjo ne formaliai jį pratęsti, kas šiuo atveju buvo padaryta, o įvertinti, ar byloje yra konkrečių duomenų, kurie liudytų, jog gali būti taikomas turto konfiskavimas (BPK 72 straipsnio 2 dalis).

4.3. Gynėjos teigimu, nagrinėjamu atveju pinigai nėra nei nusikalstamos veikos rezultatas, nei priemonė, todėl negali būti konfiskuojami, o to pasėkoje jų atžvilgiu negali būti taikomas ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Kaltinamajame akte K. K. nėra inkriminuota aplinkybė, kad jis iš nusikalstamos veikos, kuria yra kaltinamas, būtų gavęs pajamų, t. y. nei kad jų gavo už dalyvavimą nusikalstamoje veikoje iš G. V., nei kad gavo kaip pelno dalį realizavus psichotropines medžiagas. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo gauta absoliučiai jokių duomenų, kad K. K. už dalyvavimą nusikalstamose veikose gavo atlygį.

4.4. Skunde taip pat nurodoma, kad kaltinamajam priklausantys pinigai negali būti laikomi ir nusikaltimų priemone, kadangi, kaip parodė G. V., visos medžiagos, iš kurių buvo gaminamos psichotropinės medžiagos, apsaugos priemonės ir pagalbiniai įrankiai yra jo (G. V.), o ne kaltinamojo K. K.. Be to, kaltinamajame akte K. K. nėra inkriminuota, kad jis pagal susitarimą būtų pinigais finansavęs nusikalstamai veikai daryti reikalingų cheminių medžiagų bei pagalbinių priemonių įsigijimą ar pažadėjęs suteikti savo pinigus nusikaltimams daryti. Priešingai, kaltinamajame akte nurodoma, kad susitarimas buvo, jog K. K. suteiks patalpas ir darbą, bet ne finansines lėšas.

4.5. Gynėja nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tiek K. K., tiek jo sutuoktinė E. K. yra dirbantys ir legalų pragyvenimo šaltinį turintys asmenys – K. K. autoservise remontuoja automobilius, E. K. kioskuose prekiauja daržovėmis, vaisiais. 2021 m. rugsėjo 22 d. vykusios apklausos metu K. K. paaiškino, kad 8300 Eur yra jo žmonos pinigai, kuriais jis disponavo, pirkdamas daržoves, kurios skirtos prekybai kioske. Taigi, K. K. ir E. K., turėdami legalius pajamų šaltinius, neabejotinai galėjo tiek sukaupti 9 440 Eur, tiek juos naudoti savo darbinėms veikloms – pirkti daržovėms, vaisiams, automobilių remontui reikalingoms detalėms ir pan.

4.6. Įtariamojo gynėjos teigimu, ikiteisminio tyrimo pradžioje, kuomet buvo sulaikytas K. K. ir priimtas prokurorės 2021 m. spalio 5 d. nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą pinigams, dar nebuvo išaiškintos visos nusikalstamų veikų aplinkybės, nebuvo baigtas tyrimas, taigi tuo metu gal ir galima buvo įtarti, jog tyrimo metu gali paaiškėti, kad pinigai galimai buvo gauti iš nusikalstamos veikos arba skirti įsigyti priemonėms, įrankiams, skirtiems vykdyti nusikalstamą veiką, tačiau šiai dienai, situacija yra visai kita – ikiteisminis tyrimas baigtas, surašytas kaltinamasis aktas, kas reiškia, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimo pratęsimas nebegali būti taikomas remiantis tais pačiais argumentais, kurie buvo tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, kaip kad pasielgė Klaipėdos apygardos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, o turėjo būti remiamasi šiuo metu byloje esančia medžiaga.

5. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo K. K. gynėjos advokatės R. Valiukaitės skundas netenkinamas.

6. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad žemesnės instancijos teismas, pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, atsižvelgė į visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio nuostatų, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo nepažeidė. Priešingai nei ginčijama, skundžiama nutartis, kuria šešiems mėnesiais buvo pratęstas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės į kaltinamojo K. K. kratos metu paimtus pinigus – 9440 Eur, apribojimo terminas, yra teisėta ir pagrįsta, nes kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia spręsti apie galimą turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) taikymą. Naikinti skundžiamos nutarties skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis). Baudžiamosiose bylose dėl apysunkių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 ir 2 dalyse, sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba baudžiamosiose bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 straipsnio 7 dalis).

8. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, o byloje gali būti ar yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas, ar išplėstinis turto konfiskavimas. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan. Nagrinėjamu atveju aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas, teismui konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą.

9. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje yra pakankamas faktinis pagrindas taikyti ginčijamą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Iš kaltinamojo akto matosi, kad K. K. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 266 straipsnio 3 dalyje (2 veikos), 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, padarymu, t. y. kad veikdamas organizuotoje grupėje su E. N. ir G. V., neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi) ir labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų; turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir labai didelį kiekį pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių); veikdamas organizuotoje grupėje su G. V., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje K. K. kaltinamas dėl penkių nusikalstamų veikų padarymo, iš kurių keturios priskiriamos labai sunkių, viena sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). Byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti 2021 m. rugsėjo 20 d., 2021 m. rugsėjo 30 d., 2021 m. gruodžio 1 d. apžiūrių, 2021 m. rugpjūčio 30 d. kratų protokoluose, liudytojo E. K. bei kitų kaltinamųjų parodymuose, Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro specialisto išvadose Nr. IBPS-V-147556-22, IBPS-V-2206998-21, IBPS-V-2396917-21, IBPS-V-3073828-21 ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, nagrinėjant skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kiek būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Todėl skundą nagrinėjantis teismas šioje proceso stadijoje nevertina faktinių bylos aplinkybių, nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo, nes visi šie klausimai bus išspręsti, bylą išnagrinėjus teisme ir priėmus atitinkamą procesinį sprendimą.

10. Nagrinėjamu atveju laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į pinigines lėšas - 9440 Eur, pratęstas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Skunde nurodoma, kad piniginės lėšos (bent dalis jų – 8300 Eur) priklausė ne kaltinamajam, o išimtinai jo sutuoktinei E. K., kuri pinigus naudojo savo darbinėje veikloje, o konkrečiai kaltinamasis pirko daržoves ir vaisius, o jo žmona pardavinėjo juos kioskuose. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad esamoje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje (baudžiamoji byla nagrinėjama iš esmės, 2022 m. spalio 14, 25 dienomis numatyti teisiamieji posėdžiai) nėra galimybės daryti neabejotiną išvadą dėl turto, kuriam taikomi laikini suvaržymai, kilmės, nes faktas, ar turtas yra būtent E. K. nuosavybė, ar konkretus turtas (ne)atitinka konfiskuotino turto požymius, numatytus BK 72 straipsnio 2 dalyje, ar yra visos sąlygos pagal BK 72 straipsnį taikyti turto konfiskavimą, bus patvirtinta arba paneigta tik išnagrinėjus bylą, ištyrus byloje esančius įrodymus BPK 20 ir 301 straipsniuose nustatyta tvarka ir teismui priėmus sprendimą. Taigi, šiuo metu nėra pagrindo spręsti, kad nuosavybės teisės į nurodytą turtą suvaržytos nepagrįstai ar neproporcingai.

11. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, kad vien tai, jog ikiteisminis tyrimas buvo baigtas ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota į teismą, nesudaro pagrindo spręsti, kad šioje byloje buvo nustatytos visos aplinkybės, iš kurių matyti, kad pinigai nėra nusikalstamos veikos rezultatas ar priemonė. Kaip jau buvo minėta, tai nuspręs baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas. Dėl skundo argumentų, kad kaltinamajame akte K. K. nėra inkriminuojama, jog jis pagal susitarimą būtų pinigais finansavęs nusikalstamai veikai daryti reikalingų cheminių medžiagų bei pagalbinių priemonių įsigijimą ar pažadėjęs suteikti savo pinigus nusikaltimams daryti, ar iš nusikalstamų veikų būtų gavęs pajamų, aukštesnysis teismas pastebi, kad BPK 256 straipsnio pagrindu kaltinimas ir jo ribos gali būti keičiamos bylos nagrinėjimo teisme metu, iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, todėl minėti skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į K. K. priklausiančias pinigines lėšas.

12. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pratęsus laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą šioje baudžiamojoje byloje, proporcingumo principas pažeistas nebuvo. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK, ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad tolesnis procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikymas yra proporcingas, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė, t. y. laikinas kaltinamojo nuosavybės teisių apribojimas į kratos metu surastus ir paimtus pinigus, varžo kaltinamojo teises. Kaip jau buvo minėta, tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, bus nustatyta, kam iš tikrųjų priklauso kratos metu rastos piniginės lėšos ir kokia šių piniginių lėšų kilmė. Įvertinus kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, teismo skundžiama nutartimi pratęsta procesinė prievartos priemonė nelaikytina per griežta, o vien tik kaltinamojo reiškiamas nesutikimas su tokiu teismo procesiniu sprendimu, nedaro jo neteisėto ir nepagrįsto, juo labiau teikiantis pagrindą jį naikinti skunde nurodytais argumentais. Pažymėtina, jog laikino nuosavybės teisė apribojimo taikymas ar netaikymas, termino pratęsimas, taip pat jo mąsto ir pobūdžio nustatymas yra teismo teisė, įvertinus BPK numatytus pagrindus ir byloje esančius faktinius duomenis. Be to, laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas yra reglamentuotas įstatymu. Šiai procesinei prievartos priemonei būdingas laikinumo pobūdis, kuris reiškia, kad jos taikymas panaikinamas, nepasitvirtinus pateiktiems kaltinimams ar atsiradus kitoms priežastims, dėl kurių ši procesinė prievartos priemonė taptų nebereikalinga. Šioje bylos proceso stadijoje tokių aplinkybių nebuvo nustatyta.

13. Esant išdėstytam, darytina išvada, jog Klaipėdos apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo į K. K. priklausančius pinigus, nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Šiuo metu skundžiamoje nutartyje nurodytas nuosavybės teisės apribojimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, jo nepaneigia skunde nurodyti kaltinamojo K. K. gynėjos argumentai. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo turtui – piniginėms lėšoms, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartimi pratęstas pagrįstai. Taigi, skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti kaltinamojo K. K. gynėjos advokatės Rasos Valiukaitės skundą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.