Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio ir Ernesto Rimšelio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo suimto kaltinamojo G. V. gynėjo advokato Ato Molio skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 28 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. V. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 266 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje.

2. G. V. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su K. K. ir E. N., neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursoriumi) ir labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, o būtent: G. V., veikdamas organizuotoje grupėje su K. K. ir E. N., dėl savanaudiškų paskatų – gauti neteisėtas pajamas iš neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis labai dideliais kiekiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 23 d., G. V. atvykus į K. K. darbovietę, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), ir pastarajam pasiūlius vykdyti nusikalstamos veikos planą – bendrai kartu su juo ir E. N. neteisėtai gaminti ir laikyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tikslu realizuoti už piniginį atlygį, ir šiam sutikus, G. V., K. K. ir E. N. veikdami kartu parengė planą ir pasiskirstė užduotimis, susitardami, kad G. V. parūpins visas psichotropinių medžiagų gamyboje naudojamas chemines medžiagas ir priemones bei jas atgabens į K. K. darbovietę, esančią (duomenys neskelbtini), kur K. K. jas laikys iki tol, kol G. V. nurodymu ir sutartu laiku dalį jų E. N. nugabens į savo gyvenamąją vietą – nuošalią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur 2021 m. rugpjūčio 30 d. pastarasis suteiks šią sodybą ir jos ūkinius pastatus psichotropinei medžiagai – metamfetaminui gaminti ir laikyti, taip pat jas gamins kartu su K. K. ir E. N., bei už suteiktas patalpas ir darbą G. V. sumokės jam piniginį atlygį, po to kai realizuos pagamintas psichotropines medžiagas – metamfetaminą, nenustatytiems asmenims už piniginį atlygį. Rengiantis įvykdyti nusikalstamą veiką, G. V. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo metalinį kanistrą su labai dideliu kiekiu – 20 1 1-fenil-2-propanono (fenilacetono, BMK), kuris, vadovaujantis 2004 m. vasario 11 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 273/2004 1 priedu, yra pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius), ir 25 kg metilaminochlorido, skirtų psichotropinės medžiagos – metamfetamino gamybai, kurias tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, neteisėtai atgabeno ir perdavė saugoti iki sutarto laiko – 2021 m. rugpjūčio 30 d., K. K., jo darbovietėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu K. K. savo darbovietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kartu su G. V. neteisėtai laikė metaliniame kanistre labai didelį kiekį – 20 1 1-fenil-2-propanono (fenilacetono, BMK), po ko, E. N., vykdančiam G. V. nurodymus, per du kartus – 2021 m. rugpjūčio 23 d. ir 2021 m. rugpjūčio 25 dienomis, K. K. darbovietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), K. K. ir G. V. perdavė pastarojo iš anksto parūpintas psichotropinių medžiagų gamybai reikalingas priemones ir įrangą – dujų balioną, viryklę, plastikines talpas, metalinį bidoną, 25 kg metilaminochlorido bei pagalbines medžiagas, kurias E. N., vykdydamas susitarimą, savo naudojamu automobiliu „T. R. 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno į savo gyvenamąją vietą – nuošalią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Realizuodamas minėtą nusikalstamą planą – neteisėtai gaminti psichotropines medžiagas – metamfetaminą, 2021 m. rugpjūčio 30 d. 6.00 val. K. K., vykdydamas susitarimą, savo naudojamu automobiliu „O. C.“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) paėmė G. V. iš jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir metaliniame kanistre neteisėtai gabendami 20 1 1- fenil-2-propanono (fenilacetono, BMK), kartu nuvyko į E. N. gyvenamąją vietą – nuošalią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur K. K., G. V. ir E. N. bendrais veiksmais pagal parengtą planą nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. 6.00 val. iki 2021 rugpjūčio 30 d. 17.42 val. neteisėtai pagamino ir plastikinėje talpoje (kubile) laikė balkšvos spalvos specifinio organinių tirpiklių kvapo skystį, kurio sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 1434,64 g, taip pat sodybos teritorijoje stovinčio keturračio „Honda“ priekaboje esančiame 30 1 talpos mėlynos spalvos plastikiniame bake šviesiai rudos spalvos skystį, kurio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 14327 g (14,327 kg), ir 1-fenil-2-propanoną (fenilacetoną, BMK), kurio masė yra 987 g (0,987 kg), bei metaliniame, tamsiai žalios spalvos kanistre esantį skystį – 1-fenil-2-propanoną (fenilacetoną, BMK), kurio masė yra 21,313 g. Tokiu būdu neteisėtai disponavo bendru, labai dideliu kiekiu pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi) – ne mažiau kaip 1,008.313 kg 1-fenil-2-propanonu (fenilacetonu, BMK), ir neteisėtai pagamino bendrą, labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 15,761.64 kg metamfetamino, ir laikė iki 2021 rugpjūčio 30 d. 17.42 val., kuomet kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. Be to, G. V. kaltinamas ir tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su K. K., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas, o būtent: G. V., ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 30 d., veikdamas organizuotoje grupėje su K. K., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai įgijo ir nugabenę į K. K. naudojamas patalpas – namą, esantį A. B. – (duomenys neskelbtini) popieriniame maiše su užrašu „Lactose Edible Grade“ neteisėtai laikė 598,97 g geltonos spalvos miltelių, kurių sudėtyje rasta psichotropinės medžiagos – 0,251 g metamfetamino. Laikė iki 2021 rugpjūčio 30 d., kol 23.55 val. kratos metu šią medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka G. V. buvo laikinai sulaikytas 2021 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi G. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. To paties teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi G. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d., 2022 m. gegužės 27 d., 2022 m. liepos 13 d. nutartimis G. V. taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Kaltinamojo G. V. gynėjas skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir kaltinamajam G. V. taikomą kardomąją priemonę suėmimą pakeisti į švelnesnes kardomąsias priemones – 15 000 Eur užstatą, intensyvią priežiūrą, namų areštą ir/ar kitas kardomąsias priemones, nustatant kaltinamojo gyvenamąją vietą kartu su šeima, adresu (duomenys neskelbtini).

6.1. Įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, pagrindus ir sąlygas, kurioms esant padaryta išvada, jog G. V. būdamas laisvėje gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, gynėjas mano, kad teismas nutartyje padarė tik prielaidas, kurios nepatvirtina išvados, jog kaltinamasis būdamas laisvėje po 14 mėnesių suėmimo ir toliau darys ar gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Gynėjo teigimu, skundžiama nutartimi yra pažeistas proporcingumo principo laikymasis taikant procesines prievartos priemones, pažeidžiantis asmens teisių apsaugos ir kardomųjų priemonių taikymo santykį, todėl nutartis yra naikintina.

6.2. Skunde, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalimi, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsniu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 50 pirmu punktu, gynėjas nurodo, kad parenkant ir taikant kardomąsias priemones, atitinkamai pratęsiant suėmimo terminus, be visa ko, turi būti nurodyti konkretūs duomenys, pagrįsti byloje surinkta medžiaga, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja bent vienas būtinasis suėmimo taikymo pagrindas, o ne spėti ar daryti prielaidas dėl šių pagrindų egzistavimo. Gynėjas nurodo, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje pabrėžia, kad teismas privalo nustatyti, ar teisminių institucijų nurodyti pagrindai yra reikšmingi ir pakankami, kad galėtų pateisinti asmens laisvės suvaržymą (EŽTT sprendimas byloje Jėčius prieš Lietuvą). Kuo ilgiau yra taikomas suėmimas, tuo išsamiau, atidžiau turi būti tikrinami ir analizuojami konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o nepagrįsti, formalūs teiginiai, kad asmuo, būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nesudaro pagrindo tęsti suėmimo terminą.

6.3. Skunde teigiama, jog teismas, spręsdamas dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų pagrindų buvimo, netinkamai vertino byloje esančius duomenis, charakterizuojančius G. V.. Manymas, jog kaltinamasis G. V., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, anot gynėjo, yra paremtas išskirtinai G. V. turėto, tačiau šiuo metu jau pranykusio teistumo, o išvados, neva G. V. siekė gauti pajamas iš nelegalios veiklos, veikęs organizuotoje grupėje, niekaip negali pateisinti begalinio manymo, jog būdamas laisvėje, kaltinamasis darys naujas nusikalstamas veikas, t. y. neva egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas.

6.4. Gynėjas skunde nurodo, jog kaltinamasis G. V. buvo teistas 2001 m. gruodžio 21 d., jis pripažintas kaltu padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje, 266 straipsnyje numatytas veikas. G. V. atžvilgiu 2001 m. gruodžio 21 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, gynėjo manymu, yra pakankamai nutolęs laike nuo inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo (praėjo net 20 metų). Skunde teigiama, kad teismas skundžiamojoje nutartyje be jokio teisinio ir faktinio pagrindo padarė išvadą, kad suėmimo terminas pratęstinas, nes ginamasis G. V. buvo teistas už analogiškas veikas, kurios yra susijusios su siekiu gauti pajamas iš nelegalios veiklos.

6.5. Anot G. V. gynėjo, nepagrįsta teismo išvada, jog galimai iš nusikalstamos veikos gautos pajamos gali būti pagrindinis kaltinamojo pragyvenimo šaltinis. Tokį manymą, visų pirma, paneigia terminas, skaičiuotinas nuo 2001 m. gruodžio 21 d. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dienos iki kaltinamajam G. V. 2021 m. rugpjūčio 31 d. pareikštų naujų įtarimų (kaltinimų). Per šį terminą kaltinamasis G. V. nebuvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir/ar nusikalstamu būdu gavęs pajamas. Kita reikšminga aplinkybė yra tai, kad bylos duomenys rodo, jog G. V. dirbo pagal verslo liudijimą (pateiktos verslo liudijimų kopijos už 2011, 2012, 2019, 2020 metus).

6.6. Kaltinamasis G. V. turi nuolatinę, deklaruotą gyvenamąją vietą name, esančiame (duomenys neskelbtini). Turi tris vaikus, iš kurių viena dukra V. V. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Socialiniai ryšiai yra labai glaudūs ir stiprūs, tą patvirtina pastovūs skambučiai ir pasimatymai. Nėra jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad kaltinamasis būtų priešiškai ar kitaip neigiamai nusiteikęs prieš ikiteisminį tyrimą atlikusius, jį organizavusius pareigūnus ar teismą. Nurodytos G. V. charakterizuojančios savybės leidžia manyti, kad kaltinamasis nėra linkęs daryti teisės pažeidimus ar nusikaltimus, tad jam būnant laisvėje, kaip ir kaltinamajam K. K., bus lygiai taip pat užtikrinti ir pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti kardomosiomis priemonėmis siekiami tikslai. Be to, vaikams, dukrai būnant šalia kaltinamojo, tai jam darys tik teigiamą įtaką, kas taip pat neabejotinai užtikrins tolimesnį BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą procese. G. V. inkriminuojamų veikų bausmės dydis yra pakankamai didelis, todėl, anot gynėjo, jau šioje stadijoje kardomosios priemonės sušvelninimas leis jam bent jau iki nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo, jeigu jis bus apkaltinamasis, kiek įmanoma maksimaliau pasirūpinti šeima, aktyviai dalyvauti dukros auklėjime.

6.7. Remdamasis Konvencijos 5 straipsnio 3 dalimi, kuri užtikrina kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą, kaltinamojo G. V. gynėjas nurodo, kad šios garantijos turi būti taikomos kiekvienam asmeniui, todėl ypatingai pratęsiant suėmimo terminą, turi būti nurodyti pagrįsti ir įtikinami motyvai, kodėl švelnesnės kardomosios priemonės negali padėti pasiekti siekiamų tikslų. Tokios kardomosios priemonės kaip užstatas, namų areštas, intensyvi priežiūra, kai asmuo pastoviai yra stebimas ir yra įpareigotas būti namuose, iš jų neišeiti, gynėjo manymu, būtų pakankamos ir proporcingos siekiamiems BPK 119 straipsnyje įvardytiems tikslams. Gynėjo teigimu, žemesnysis teismas nedetalizavo kaltinamojo G. V. galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, jeigu jam, tarkim, bus taikytas – namų areštas, intensyvi priežiūra, ir jis neturės leidimo išeiti iš gyvenamosios vietos. Kaltinamajam G. V. būnant gyvenamojoje vietoje, gynėjo teigimu, bus maksimaliai apribotas naujų nusikalstamų veikų darymas. Kartu taikius ir užstatą, kaltinamajam pažeidus kardomąją priemonę, valstybės biudžetas papilnėtų pakankamai didele užstatui skirta pinigų suma. Gynėjas nurodo, kad kaltinamojo G. V. artimieji yra pasirengę sumokėti 15 000 Eur sumą užstatui. Kaltinamasis ir jo gynėjas mano, kad švelnesnės kardomosios priemonės – užstatas, intensyvi priežiūra, namų areštas ir/ar kitos papildomos kardomosios priemonės, yra pakankami, tuo tarpu kardomoji priemonė – suėmimas, jo tęsimas ilgiau nei keturiolika mėnesių, kelia kaltinamojo teisių suvaržymus, kurie nėra būtini šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje.

6.8. Skunde nurodoma, kad, kaltinamojo G. V. manymu, galimybės bylos nagrinėjimo metu būti laisvėje turi būti visiems kaltinamiesiems vienodos, todėl taikius švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą, jos bus pakankamos patikėti, kad G. V. ateityje neketina daryti naujų nusikalstamų veikų ar kitaip nusižengti įstatymo raidei, nes vien pastarasis įvykis ir buvimas suėmime, suėmimo sąlygos pakankamai atliko auklėjimo pobūdį. Nurodoma, jog siekiant įtikinti, kad kaltinamasis yra vertas teismo pasitikėjimo ir būdamas laisvėje neketina daryti naujų nusikalstamų veikų, G. V. yra pasirengęs namų arešto taikymui ir nepertraukiamai būti bei neišeiti iš namų.

7. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

II. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo G. V. gynėjo advokato A. Molio skundas atmetamas

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundo ir proceso dalyvių argumentus, pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartis, kuria kaltinamajam G. V. paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta.

9. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys kaltinamojo G. V. (iš dalies), taip pat kaltinamųjų E. N. ir K. K. apklausų protokolai, 2021 m. rugpjūčio 30 d. kratų, 2021 m. gruodžio 6 d., 2021 m. gruodžio 14 d. daiktų apžiūros protokolai, 2021 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 14 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis G. V. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kartu pažymėtina, kad teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės tolesnio taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu.

10. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam G. V. pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tai gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

11. G. V. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe padarė du sunkius nusikaltimus (BK 260 straipsnio 1 dalis, 266 straipsnio 3 dalis) ir vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 3 dalis). Už šių nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme yra nustatyta tik ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija pastebi, kad G. V. inkriminuotos veikos patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą.

12. Kaltinamasis G. V. Kauno apygardos teismo 2001 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 266 straipsnyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje. Atliekant bausmę už šias nusikalstamas veikas, Kauno apygardos teismo 2004 m. sausio 13 d. nutartimi G. V. buvo lygtinai paleistas iš pataisos namų atlikęs dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (neatlikta bausmės dalis – 2 metai 10 mėnesių 1 diena). Kaip teisingai nurodo kaltinamojo gynėjas, šis teistumas šiuo metu iš tiesų yra išnykęs. Nežiūrint to, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjant kardomosios priemonės suėmimo taikymo pratęsimo klausimą į išnykusį teistumą yra atsižvelgtina kaip į kaltinamą asmenį charakterizuojančius duomenis. Šiuo atveju vertintina tai, kad G. V. neigiamai charakterizuoja ne tik aptariamas išnykęs teistumas už tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, bet ir sistemingai daromi pavojingi administraciniai nusižengimai. Vertindama kaltinamojo G. V. asmenybės riziką naujų nusikalstamų veikų darymo kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos bei Lietuvos teismų informacinėje sistemos duomenų matyti, jog Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. V. taip pat yra kaltinamas padaręs BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Iš inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymo matyti, kad G. V. galimai 2011 – 2014 metais, veikdamas organizuota grupe, neteisėtai disponavo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu. Nepaisant to, jog šios aplinkybės Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dar nėra įrodytos ir nustatytos, tačiau kaltinimų pobūdis atitinka veikų, už kurias G. V. jau buvo teistas, taip pat veikų, kurios yra inkriminuotos kaltinamajam Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, pobūdį. Be to pažymėtina, kad nustatant, ar yra pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nėra privaloma vertinti tik teistumo buvimą. Kaip jau minėta šios nutarties 10 punkte, yra svarbios ir kitos aplinkybės.

13. Priešingai, nei nurodo kaltinamojo G. V. gynėjas skunde, kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo G. V. savo kaltę iš dalies pripažįsta, pobūdis – inkriminuotos nusikalstamos veikos yra susijusios su labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), taip pat su tikslu šias medžiagas parduoti arba kitaip platinti, teisėjų kolegijai leidžia manyti, kad G. V. aptariamas nusikalstamas veikas padarė iš savanaudiškų paskatų. Galimai darydamas nusikalstamas veikas kaltinamasis siekė gauti pajamas neteisėtu būdu ir šios pajamos galėjo būti vienas iš kaltinamojo G. V. pragyvenimo šaltinių. Taip pat duodamas parodymus kaltinamasis G. V. teigė, kad su asmeniu, kurio duomenų nenori atskleisti, susitarė, jog jis jam už pagaminto 1 l skysčio, kurį susintetinus gaunasi psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, sumokės 500 Eur, t. y. iš viso turėjo gauti 10 000 Eur. Šios paties kaltinamojo nurodomos aplinkybės leidžia manyti ne tik tai, jog pagrindines pajamas pragyvenimui kaltinamasis galėjo gauti iš nusikalstamų veikų, tačiau ir tai, kad galimai kaltinamojo G. V. su kitais organizuotos grupės bendrininkais padarytos nusikalstamos veikos buvo iš anksto suplanuotos, o tai rodytų didesnį šių veikų pavojingumą. Kaip teigia G. V. gynėjas skunde, baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenų, jog tam tikrais laikotarpiais kaltinamasis G. V. dirbo pagal verslo liudijimą. Šiuos duomenis patvirtina byloje esantis SODROS išrašas, ankščiau kaltinamasis buvo draustas – dirbo pagal darbo sutartį, veikė pagal verslo liudijimą. Nepaisant to, draustumo laikotarpiai nesudaro pakankamo pagrindo teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog kaltinamasis G. V. turėjo pastovias teisėtas ne iš nusikalstamos veiklos gaunamas pajamas, kurios galėjo būti jo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu.

14. Atsižvelgusi į aptartas G. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdžio bei sunkumo, taip pat su kaltinamojo charakteristika susijusias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai nustatė tebesant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindą.

15. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Pagal BPK 139 straipsnio 1 dalį paskirta kardomoji priemonė yra panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės.

16. Kaltinamojo G. V. gynėjas prašo teismo paskirtą kardomąją priemonę suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone, nurodydamas, kad kaltinamajam galėtų būti paskirtas 15 000 Eur užstatas, intensyvi priežiūra, namų areštas ir (ar) kitos kardomosios priemonės, nustatant kaltinamojo gyvenamąją vietą kartu su šeima, adresu: (duomenys neskelbtini). Kaip paminėta pirmiau, nagrinėjamoje byloje vis dar egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 punkto 3 dalyje įtvirtintas suėmimo pagrindas (pakankamai pagrįstas manymas, kad kaltinamasis G. V. darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus). Esant šiam suėmimo pagrindui, taip pat visoms reikalingoms suėmimo sąlygoms, paskirta kardomosios priemonės rūšis šiuo metu, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamiausia siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodomos aplinkybės, jog G. V. turi pastovią, deklaruotą gyvenamąją vietą, šeimą, tris vaikus, nepaneigia teismo išvadų ir nėra pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Dalis gynėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl kaltinamojo turimų socialinių ryšių egzistavo ir veikos, už kurią G. V. jau buvo nuteistas, metu, dalis – G. V. galimai padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas šioje baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija pastebi, kad aptariami ryšiai kaltinamajam nesutrukdė bei jo neatgrasė nuo ankstesnių ir jau nustatytų nusikalstamų veikų darymo, taip pat nuo galimo neteisėto ir labai pavojingo elgesio, inkriminuojamo šioje byloje.

17. Atsižvelgus į G. V. pareikštų kaltinimų Klaipėdos apygardos teisme ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamose baudžiamosiose bylose pobūdį bei sunkumą, jam gresiančios atsakomybės mastą, neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei kaltinamajam taikomo suėmimo trukmę, jokia kita kardomoji priemonė ar kardomųjų priemonių rinkinys neleistų pasiekti kardomųjų priemonių paskirties. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors siūloma užstato suma yra gana didelė, atsižvelgus į galimai kaltinamojo disponuotų psichotropinių medžiagų labai didelį kiekį bei jų vertę juodojoje rinkoje, į aplinkybę, kad kaltinamajam G. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos iš savanaudiškų paskatų, užstatas, kaip kardomoji priemonė, nepašalintų galimybės G. V. pakartotinai nusikalsti. Gynėjo skunde nurodoma, jog užstatą yra pasirengę sumokėti kaltinamojo G. V. artimieji. Atsižvelgiant į tai, pritaikius užstatą tam tikrų pajamų netektų būtent jie. Tuo tarpu pats kaltinamasis, pritaikius užstatą, neprarastų objektyvių galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas. Fizinės laisvės netekimas, atsiradęs pritaikius suėmimą, nagrinėjamu atveju užkardo galimybę kaltinamajam G. V. daryti naujas nusikalstamas veikas. Šio rezultato, teisėjų kolegijos nuomone, dabartinėje proceso stadijoje nebūtų galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, intensyvia priežiūra ar namų areštu, net jeigu šios priemonės būtų taikomos kartu su užstatu. Jomis nors ir būtų tam tikru mastu (mažesniu, nei suėmimo atveju) suvaržyta kaltinamojo G. V. fizinio judėjimo laisvė (namų areštas), kaltinamasis būtų kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis (intensyvi priežiūra), tačiau G. V. nebūtų pilnai užkirstas kelias planuoti naujas nusikalstamas veikas, rengtis jų padarymui arba jas daryti. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje bylos stadijoje nėra pagrindo G. V. skirti vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, nes nė viena jų (ar jų kompleksas) nebus pakankama siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

18. Kaltinamasis G. V. šiuo metu suėmime yra praleidęs kiek daugiau nei vienerius metus du mėnesius. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra proporcinga ir adekvati kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pavojingumui bei sunkumui, taip pat yra būtina siekiant pašalinti galimybę G. V. daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Sunkiausias nusikaltimas, kuriuo kaltinamas G. V., yra numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje. Už jį gresia maksimali 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi, G. V. taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Papildomai pažymėtina, jog ir EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad net ir pakankamai ilga suėmimo trukmė pati savaime Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidžia, ją gali pateisinti viešasis interesas – siekis apsaugoti visuomenę nuo pavojingo asmens ir atskleisti sunkius nusikaltimus.

19. Atsižvelgdama į išanalizuotas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo tenkinti kaltinamojo G. V. gynėjo advokato A. Molio skundą nėra, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartis, kuria kardomosios priemonės suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, yra paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartimi kaltinamajam G. V. pratęstą suėmimo terminą trims mėnesiams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.