Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Reginos Pocienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu ,,Zoom“ programos platformoje išnagrinėjo kaltinamojo E. N. gynėjo advokato Vytauto Aginto skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. N. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 28 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. N. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 266 straipsnio 3 dalyje.

2. E. N. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su K. K. ir G. V., neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi) ir labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, o būtent: E. N., veikdamas organizuotoje grupėje su K. K. ir G. V., dėl savanaudiškų paskatų - gauti neteisėtas pajamas iš neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis labai dideliais kiekiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 23 d. atvykus į G. V. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir pastarajam pasiūlius vykdyti nusikalstamos veikos planą – bendrai, kartu su juo ir K. K. neteisėtai gaminti ir laikyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino, tikslu realizuoti už piniginį atlygį, ir šiam sutikus, E. N., G. V. ir K. K. veikdami kartu parengė planą ir pasiskirstė užduotimis, susitardami, kad G. V. parūpins visas psichotropinių medžiagų gamyboje naudojamas chemines medžiagas ir priemones, bei jas atgabens į K. K. darbovietę, esančią (duomenys neskelbtini), kur K. K. jas laikys iki tol, kol G. V. nurodymu ir sutartu laiku dalį jų E. N. nugabens į savo gyvenamąją vietą – nuošalią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur 2021 m. rugpjūčio 30 d. suteiks šią sodybą ir jos ūkinius pastatus psichotropinei medžiagai - metamfetaminui gaminti ir laikyti, taip pat jas gamins kartu su K. K. ir G. V., bei už suteiktas patalpas ir darbą iš G. V. gaus piniginį atlygį po to, kai pastarasis realizuos pagamintas psichotropines medžiagas – metamfetaminą nenustatytiems asmenims už piniginį atlygį. Rengiantis įvykdyti nusikalstamą veiką, G. V. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo metalinį kanistrą su labai dideliu kiekiu - 20 l 1-fenil-2-propanono (fenilacetono, BMK), kuris, vadovaujantis 2004-02-11 Europos parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 273/2004 1 priedu, yra pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) ir 25 kg metilaminochlorido, skirtų psichotropinės medžiagos – metamfetamino gamybai, kurias tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku neteisėtai atgabeno ir perdavė saugoti iki sutarto laiko - 2021 m. rugpjūčio 30 dienos K. K. jo darbovietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tokiu būdu K. K. savo darbovietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kartu su G. V. neteisėtai laikė metaliniame kanistre labai didelį kiekį - 20 l 1-fenil-2-propanono (fenilacetono, BMK), po ko, E. N., vykdančiam G. V. nurodymus, per du kartus - 2021 m. rugpjūčio 23 d. ir 2021 m. rugpjūčio 25 dienomis K. K. darbovietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), K. K. ir G. V. perdavė G. V. iš anksto parūpintas psichotropinių medžiagų gamybai reikalingas priemones ir įrangą - dujų balioną, viryklę, plastikines talpas, metalinį bidoną, 25 kg metilaminochlorido bei pagalbines medžiagas, kurias pastarasis, vykdydamas susitarimą, savo naudojamu automobiliu ,,Toyota Rav 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno į savo gyvenamąją vietą – nuošalią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Realizuodamas minėtą nusikalstamą planą – neteisėtai gaminti psichotropines medžiagas - metamfetaminą, 2021 m. rugpjūčio 30 d. 6.00 val. K. K., vykdydamas susitarimą, savo naudojamu automobiliu „Opel Combo“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) paėmė G. V. iš jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir metaliniame kanistre neteisėtai gabendami 20 l 1-fenil-2-propanono (fenilacetono, BMK), kartu nuvyko į E. N. gyvenamąją vietą - nuošalią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur K. K., G. V. ir E. N. bendrais veiksmais, pagal parengtą planą, nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. 6.00 val. iki 2021 rugpjūčio 30 d. 17.42 val. neteisėtai pagamino ir plastikinėje talpoje (kubile) (Žiūrėti 2022-01-19 pranešimo apie įtarimą priedą – fotolentelėje Nr. 1 (Toliau - Fotolentelė Nr. 1) esančią nuotrauką Nr. 1) laikė balkšvos spalvos specifinio organinių tirpiklių kvapo skystį, kurio sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurio masė yra 1434,64 g, taip pat sodybos teritorijoje stovinčio keturračio ,,Honda“ priekaboje esančiame 30 l talpos mėlynos spalvos plastikiniame bake (fotolentelėje Nr. 1 nuotrauka Nr. 2) šviesiai rudos spalvos skystį, kurio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - metamfetaminas, kurio masė yra 14 327 g (14,327 kg) ir 1-fenil-2-propanoną (fenilacetoną, BMK), kurio masė yra 987 g (0,987 kg), bei metaliniame, tamsiai žalios spalvos kanistre (fotolentelėje Nr. 1 nuotrauka Nr. 3) esantį skystį - 1-fenil-2-propanoną (fenilacetoną, BMK), kurio masė yra 21,313 g, tokiu būdu neteisėtai disponavo bendru labai dideliu kiekiu pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi) – ne mažiau kaip 1,008.313 kg 1-fenil-2-propanonu (fenilacetonu, BMK) ir neteisėtai pagamino bendrą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 15,761.64 kg metamfetamino, ir laikė iki 2021 rugpjūčio 30 d. 17.42 val., kuomet kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka E. N. buvo laikinai sulaikytas 2021 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi E. N. buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas trims mėnesiams. To paties teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi E. N. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Kaltinamojo E. N. gynėjas advokatas Vytautas Agintas skunde prašo kaltinamajam E. N. kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į kitas kardomąsias priemones – 5000 Eur užstatą, dokumentų paėmimą, intensyvią priežiūrą.

6. Gynėjas skunde nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta nesilaikant imperatyvių įstatymo normų ir formuojamos teismų praktikos, sprendžiant klausimą dėl suėmimo pratęsimo, todėl turi būti pakeista.

7. Apygardos teismas nepagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindą. Teismas nesvarstė galimybės E. N. taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, nors pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktiką, tik įrodžius švelnesnių kardomųjų priemonių nepakankamumą, gali būti svarstomas suėmimo skyrimas. Be to, tikimybė, kad kaltinamasis bėgs ar slėpsis, negali būti matuojama remiantis vien jam gresiančios sankcijos griežtumu, turi būti vertinamos visos reikšmingos aplinkybės.

8. Skunde gynėjas pažymi, kad prie 2021 m. lapkričio 12 d. prokuratūrai teikto prašymo „dėl kardomosios priemonės E. N. pakeitimo“ buvo pateikti kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys iš kurių matyti, kad E. N. po kardomosios priemonės paskyrimo pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi. Teistumas už analogiškų nusikaltimų padarymą yra išnykęs, iki sulaikymo kaltinamasis turėjo pastovią gyvenamąją vietą. E. N. iki sulaikymo prižiūrėjo sunkiai sergančią motiną, kuriai neterminuotai nustatytas neįgalumas bei vidutinis specialiųjų poreikių lygis, bei motinos draugą, gyvenantį kartu su ja, kuriam taip pat neterminuotai nustatytas neįgalumas ir didelių specialiųjų poreikių lygis. E. N. gyvenamoji vieta yra 200-300 metrų atstumu nuo motinos ir jos draugo gyvenamosios vietos, todėl kiekvieną dieną kaltinamasis ateidavo ir prižiūrėdavo motiną bei jos sugyventinį. Šiuo metu, E. N. esant suimtam, motina ir jos sugyventinis patiria didelių nepatogumų, sparčiai blogėja jų sveikatos būklė, jiems vieniems labai sunku tvarkytis buityje, rūpintis savo sveikata, gauti vaistų, maisto ir t.t.

9. Iš 2021 m. lapkričio 3 d. pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad įmonė nuo 2022 m. sausio 1 d. įsipareigoja sudaryti darbo sutartį ir priimti į darbą E. N.. Be to, pažymoje nurodoma, kad E. N., kaip geras darbuotojas, jiems yra žinomas iš anksčiau, dar kai dirbo UAB (duomenys neskelbtini), iš šios įmonės girdėjo gerus atsiliepimus apie E. N., t. y., kad jis pasižymi kruopštumu, sąžiningumu, sugeba operatyviai atlikti svarbius darbus, paskirstyti darbo prioritetus, yra ramaus būdo, draugiškas kitų darbuotojų, kolegų atžvilgiu, nestokoja humoro jausmo, kaip darbuotojas pasižymi geru strateginiu mąstymu, sugeba operatyviai priimti sprendimus, susijusius su darbų atlikimu. Įmonė prašo leisti E. N. būti laisvėje, integruotis į darbo rinką, dirbti, gauti legalių pajamų, integruotis į visuomenę ir padidinti įmonės našumą. Šios aplinkybės, gynėjo teigimu, iki minimumo sumažina tikimybę, kad E. N. bėgs nuo pareigūnų ir darys naujus nusikaltimus.

10. Gynėjas skunde pažymi, kad kuo toliau yra tęsiamas suėmimas ir kuo ilgiau asmuo yra suėmime, tuo reikalavimai prokuroro pareiškimui ir teismo nutarčiai yra aukštesni, tuo tarpu apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą E. N., šių reikalavimų nepaisė. Nagrinėjamu atveju BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti paskyrus įtariamajam E. N. kitas švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas. Kelių kardomųjų priemonių paskyrimas užtikrintų, kad E. N. negalėtų daryti naujų nusikalstamų veikų, o, būdamas nesuimtas, jis turėtų galimybę dirbti, turėti legalų pragyvenimo šaltinį, prižiūrėti sunkiai sergančią motiną, jos draugą, integruotis į visuomenę, kas formuotų teigiamus jo socialinius įgūdžius ir atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bei tai turėtų įtakos bausmės dydžiui.

11. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad kitam kaltinamajam šioje baudžiamojoje byloje - K. K. dar ikiteisminio tyrimo metu suėmimas buvo pakeistas į kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nors jis byloje yra kaltinamas ne tik kartu su E. N. padarytomis veikomis, bet dar papildomai kitomis trejomis sunkiomis nusikalstamomis veikomis. Baudžiamojo proceso kodeksas, esant panašioms situacijoms, gynėjo nuomone, turėtų būti taikomas analogiškai, tačiau, kaip matyti, šiuo atveju kriterijai dėl suėmimo pagrindų buvimo buvo skirtingi. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad E. N. veika šioje byloje yra antraeilė, priešingai nei kitų kaltinamųjų.

12. Gynėjo nuomone, tam, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp proceso sėkmės, jo sklandumo užtikrinimo ir šeimos interesų, E. N. galėtų būti paskirtos kelios alternatyvios kardomosios priemonės, kurios leistų sklandžiai vykti baudžiamajam procesui. Kardomoji priemonė - intensyvi asmens priežiūra yra ta kardomoji priemonė, kuri gali užtikrinti nekliudymą procesui kontroliuojant kaltinamąjį, naudojant elektronines stebėjimo priemones. Be to, E. N. giminaičiai į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą įnešė 5000 eurų, kurie gali būti panaudoti, kaip kardomoji priemonė - užstatas.

13. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo E. N. gynėjo advokato Vytauto Aginto skundas atmetamas

14. Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. N. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, tinkamai įvertino visas suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kuriuos niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

15. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam įstatymo įpareigojimui, svarstydamas klausimą dėl suėmimo paskyrimo ar termino pratęsimo, teismas visų pirma turi padaryti išvadą, ar byloje yra duomenų, leidžiančių sieti kaltinamąjį su jam inkriminuota nusikalstama veika, pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Ši įstatymo nuostata užtikrina teismo vykdomą pirminę kontrolę, kad asmeniui nebūtų paskirtas suėmimas nesant duomenų apie jo galimai padarytą nusikalstamą veiką.

16. Teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys - paties kaltinamojo E. N. parodymuose, taip pat kitų kaltinamųjų K. K., G. V. parodymuose, kratos protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys leidžia pagrįstai kaltinti E. N. jam inkriminuojamų pavojingų visuomenei veikų padarymu. Šioje proceso stadijoje aukštesnysis teismas nevertina visų bylos duomenų dinamikos proceso metu, duomenų surinkimo aplinkybių, nesprendžia E. N. kaltės klausimo iš esmės, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, tačiau tiek, kiek faktiniai duomenys yra patikrinti nagrinėjant suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose procesiniuose dokumentuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti E. N. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią - suėmimą.

17. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam E. N. pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindus, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus.

18. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

19. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kaltinamojo E. N. nei darbiniai, nei kitokie socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika nėra labai tvirti. Iki sulaikymo E. N. niekur nedirbo, neturėjo jokio teisėto pragyvenimo šaltinio, Užimtumo tarnyboje taipogi nebuvo užsiregistravęs, kaltinamasis yra išsituokęs, vaikų neturi. Šioje baudžiamojoje byloje E. N. kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, kita – sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu, už šių nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nors ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau, vertinant ją visumoje su kitomis šioje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Šioje proceso stadijoje nustatytų ir aptartų aplinkybių visuma pagrįstai leido Klaipėdos apygardos teismui daryti išvadą, kad būdamas laisvėje bei siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, kaltinamasis E. N. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas nustatytas pagrįstai. Kaltinamojo gynėjo skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su E. N. motinos ir jos sugyventinio bloga sveikata, taip pat kaltinamojo ketinimu išėjus į laisvę įsidarbinti, nepaneigia išdėstytų apygardos teismo išvadų. Kaip matyti iš bylos duomenų, E. N. motinai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, motinos sugyventiniui – didelių specialiųjų poreikių lygis (t. 5, b. l. 171-175). Tačiau, kaip 2021 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusiame teismo posėdyje, taip pat ir Klaipėdos apygardos teisme 2022 m. vasario 28 d. vykusiame teismo posėdyje nurodė kaltinamasis E. N., jo motina gyvena kitame kaime, vaikšto su lazdele, jos sugyventinis yra pusiau paralyžuotas, tačiau motina yra vairuojanti, jo pagalba labiausiai reikalinga motinai ir jos sugyventiniui ūkio darbuose (t. 5, b. l. 143-145, t. 9, b. l. 71-72). Todėl kaltinamojo motinos ir jos sugyventinio sveikatos būklė, o taipogi aplinkybė, jog išleistas į laisvę E. N. būtų priimtas į darbą UAB (duomenys neskelbtini), nėra pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Kaip jau minėta, iki sulaikymo ir suėmimo E. N. niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje nebuvo užsiregistravęs, todėl kaltinamojo teiginiai apie jo ketinimą ir pasiryžimą išėjus į laisvę oficialiai įsidarbinti bei gauti legalias pajamas pragyvenimui vertinami kaip labiau deklaratyvūs.

20. Kardomoji priemonė suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

21. E. N. šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriamą labai sunkių, kita – sunkių nusikaltimų kategorijoms, inkriminuotos nusikalstamos veikos patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. E. N. praeityje buvo ne vieną kartą teistas, tame tarpe ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka. Šioje baudžiamojoje byloje E. N. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas veikdamas organizuota grupe su kitais asmenimis, E. N. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, o būtent, neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi) ir labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, taipogi jokio oficialus darbo iki sulaikymo neturėjimas, leidžia pagrįstai manyti, kad nusikalstamu būdu gautos pajamos galimai buvo vienas iš kaltinamojo pragyvenimo šaltinių. Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės, taip pat pobūdis nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinamas E. N., leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus bei nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis E. N. gali daryti naujus nusikaltimus, todėl apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindą.

22. Kaltinamojo gynėjas skunde pažymi, kad kitam kaltinamajam šioje byloje – K. K. suėmimas buvo pakeistas į švelnesnes kardomąsias priemones, nors jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas kartu su E. N., taip pat K. K. kaltinamas padaręs dar ir kitas tris nusikalstamas veikas. Vien tai, kad E. N. ir kitiems asmenims šioje baudžiamojoje byloje pareikšti analogiški kaltinimai, nereiškia, kad jų teisinė situacija yra vienoda. Aplinkybė, jog asmenys kaltinami tų pačių nusikalstamų veikų padarymu, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Todėl ta aplinkybė, jog ne visiems nusikalstamų veikų padarymu kaltinamiems asmenims šioje baudžiamojoje byloje yra taikomas suėmimas, nėra priežastis netaikyti griežčiausiosios kardomosios priemonės E. N., kadangi kardomoji priemonė kiekvienam nusikalstamos veikos padarymu įtariamam ar kaltinamam asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes.

23. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Viena iš kardomųjų priemonių, kuri galėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus, yra užstatas (BPK 133 straipsnis). Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, kokio dydžio užstatas, kokiu atveju turėtų būti sumokėtas, kad būtų pasiekti ir užtikrinti kardomųjų priemonių tikslai, tačiau savaime suprantama, kad kuo pavojingesnės nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas yra asmuo ir kuo griežtesnė bausmė jam gresia, tuo užstatas turėtų būti didesnis, kad ši kardomoji priemonė būtų pakankamas garantas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Šiuo atveju įmokėta 5 000 eurų dydžio užstatas, atsižvelgus į E. N. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, gresiančios bausmės dydį, nėra pakankamo dydžio, jog užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes kartu su kaltinamojo asmenybę apibūdinančiais bei kitais bylos duomenimis, daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo E. N. skirti vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, nes nei viena jų ar jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

24. Kardomoji priemonė – suėmimas varžo E. N. teises ir laisves, tačiau šiuo atveju suimtojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas adekvati kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pavojingumui, sunkumui, pobūdžiui, pateisinama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų taikymo kontekste. E. N. taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). EŽTT praktikoje ne kartą nurodyta, kad netrumpas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Įvertinus šioje nutartyje aptartų aplinkybių visetą, E. N. kalinimas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, iš esmės neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei BPK nuostatoms, todėl skundžiamą apygardos teismo nutartį naikinti ar keisti kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

25. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartis, kuria kaltinamajam E. N. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trijų mėnesių terminui, yra teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo E. N. gynėjo advokato Vytauto Aginto skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.