Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-215-1155/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-05-08
Bylos Nr.: 1-215-1155/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-31021-2020-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Eglė Ramanauskienė
Kaltinamasis: M. M.
Nukentėjusysis: M. M.
Advokatai: Gitana Gudaitė, Greta Paskačimienė, Pelagėja Stonkienė

Kategorijos

1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
1.2.9.9Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 str.)
2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-215-1155/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31021-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.2.9.9; 2.3.6.4.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė,sekretoriaujant Ramintai Braškienei, Vaidai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorams Dariui Burbuliui, Alvydui Markauskui,kaltinamajam M. M., jo gynėjai advokatei Gretai Paskačimienei,nukentėjusiajai M. M., jos atstovei advokatei Gitanai Gudaitei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikams išlaikyti, o būtent:

jis, žinodamas, kad privalo nepilnamečiams vaikams teikti išlaikymą pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-52-494/2015 – kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiams vaikams F. M. 1000 Lt (289,62 Eur) ir H. M. 1000 Lt (289,62 Eur) iki jų pilnametystės, už kiekvieną pavėluotą dieną sumokant 0,2 proc. nuo vėluojamos mokėti sumos, o taip pat pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams F. M. ir H. M. periodinėmis išmokomis po 175 Eur iki jų pilnametystės, jas kasmet nuo 2017 m. liepos 10 d. didinant 10 proc. iki pasieks 289,62 Eur mėnesinę periodinę išmoką, tačiau vengė mokėti minėtais Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimais nustatyto dydžio įmokas, dėl to nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. susidarė 84079,77 Eur (atėmus 400,89 Eur ir su šia suma susijusias sumas) įsiskolinimas vaikams išlaikyti.

Šiais savo veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis M. M. savo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino, nurodė, kad mokėti išlaikymo vaikams nevengė, mokėjo pagal galimybes, bet ne tiek, kiek buvo nustatyta teismo nutartyje. Teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo vaikams priteisimo yra žinomi, jam žinoma, kad jis privalo išlaikyti vaikus, taip pat priteisto išlaikymo sumos, jis yra dalyvavęs visuose procesuose. Jam buvo nurodomos įvairios sąskaitos, į kurias jis turėjo pervesti išlaikymą vaikams. Iki antstolių 2019–2020 m. patvarkymų, išlaikymą vaikams teikė įvairiomis formomis – tiek perkant daiktus, tiek M. M. duodant grynais pinigais, o prieš santuokos nutraukimą – mokėdamas į uošvių sąskaitas. Jie turėjo daug susijusių veiklų, verslo sąsajų, bendro nekilnojamojo turto, todėl pinigai „vaikščiojo“ iš sąskaitų į sąskaitas (bendrovių ir fizinių asmenų), nes buvo šeima, nors su M. M. negyveno nuo (duomenys neskelbtini), o santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Iki 2019 m. yra sumokėjęs 14514 Eur išlaikymo vaikams, ką patvirtina 2019 m. spalio 2–4 d. susirašinėjimas el. paštu su M. M. Šis išlaikymas buvo mokamas pinigais į asmeninę sąskaitą, vaikų sąskaitas, vaikams buvo perkami daiktai, duodama M. M. grynais pinigais, daromi užskaitymai iš pajamų už patalpas (duomenys neskelbtini). Tokia situacija M. M. tiko, ji pretenzijų neturėjo tol, kol ji kreipėsi į antstolį, kad nesueitų 5 metų terminas, ir jam areštavo visas sąskaitas ir turtą, prasidėjo teismų maratonas. Dėl to, kad buvo kreiptasi į teismą dėl išlaikymo vaikams pakeitimo, paaiškino, jog tai susiję su konfliktu dėl bendro turto – patalpų (duomenys neskelbtini), į kurias buvo investuota ir jo pinigų, bet 2015 m. šios patalpos buvo užrakintos, todėl jis kreipėsi į teismą, kad sumažintų išlaikymo vaikams dydį. Po 2019 m. vaikų išlaikymas buvo mokamas per antstolį iš (duomenys neskelbtini), buvo nurašyti pinigai iš jo „Paysera“ sąskaitos (iš viso iki 2886 Eur), be to, valstybė nuo 2015 m. iki 2022 m. išmokėjo M. M. 7295 Eur. Sudėjus, sumokėta išlaikymo vaikams suma galėtų siekti 26012,09 Eur. Pagal teismo sprendimą ir nutartį pats sumokėjo 14514 Eur iki antstolių pareikalavimo ir 11498 Eur po antstolių pareikalavimo. Kai įvyko skyrybos, V. J. inicijavo verslo (duomenys neskelbtini) uždarymą, dingo pajamos, o 2020 m. prasidėjo teisminiai procesai, todėl jis neturi tiek pajamų, kad galėtų mokėti tokį išlaikymą vaikams, koks nustatytas teismų procesiniais sprendimais, todėl moka pagal galimybes. Dingus pajamoms iš patalpų, 2017 m. pradėjo dirbti su (duomenys neskelbtini) kompanija sesers bendrovėje, bet tai nebuvo jo asmeninės pajamos, o jam jo darbovietės mokėjo atlyginimą – 2018 m. jis deklaravo 1615 Eur pajamų, 2019 m. – 1680 Eur, 2020 m. – 1927 Eur, 2021 m. – 2043 Eur, šiuo metu tęsia tą pačią veiklą. Iš šių sumų pagal galimybes mokėjo išlaikymą vaikams. Jam labai padėjo mama ir K. Ž. – morališkai, fiziškai ir finansiškai, padėjo prižiūrėti vaikus (kiek jis galėjo juos matyti), prisidėjo prie jų išlaikymo. Kiekvienais metais jo pajamos šiek tiek didėjo – tokiu būdu ir stengėsi, kad jo pajamos būtų didesnės. Galvojo įsidarbinti kitur, bet niekas nenori priimti į darbą žmogaus, kuris turi antstolių, areštų ir teisminių procesų. Sesers bendrovė nedidelė, pajamas nurodo tokias, kokias gali. Bendrovės, kuriose jis dirba, yra pelningos – (duomenys neskelbtini) 2021 m. deklaruojamos pardavimo pajamos buvo 200004 Eur, 2020 m. – 136000 Eur, 2019 m. – 119000 Eur, 2018 m. – 43000 Eur, 2017 m. – 1500 Eur. Jis gyvena kartu su K. Ž. ir veda bendrą ūkį nuo (duomenys neskelbtini), jis prižiūri namus, tvarko gerbuvį, prižiūri vaikus, nes negali eiti dirbti ar išvažiuoti į užsienį (sąskaitos areštuotos, verslą atima, jis neturi pozityvios nuotaikos nueiti pas galimą darbdavį). Jis sveikatos problemų neturi, nelegalių pajamų negauna. Šeimoje pajamas uždirba K. Ž. – 2019 m. – 15600 Eur, 2020 m. – 21000 Eur, 2021 m. – 27000 Eur, 2022 m. – virš 37000 Eur. Gaunamų pajamų pakanka išlaidoms padengti. Šiai dienai už nuomą moka 1050 Eur per mėnesį. Finansiškai taip pat padeda jo mama ir sesuo. Sesuo yra davusi jam savo banko kortelę, kad jis galėtų sumokėti už tam tikras paslaugas, kelionėse (nors už keliones apmoka (duomenys neskelbtini) kompanija). Dažniausiai į kortelę pinigus įneša jis pats arba K. Ž. Pinigų įnešimui duoda mama, kartais K. Ž. (ji duoda daugiau pinigų). Parodė, kad pardavė reikalavimo teisę (duomenys neskelbtini) pagal M. B. vekselį ir gavo 14000 Eur. Dėl santuokoje įgyto namo parodė, kad nuo 2011 m. jis tame name negyveno. Pagal galimybes mokėjo įmokas į M. J. sąskaitą. Iki 2015 m. į M. J. sąskaitą buvo sumokėta apie 32000 Lt, o nuo 2015 m. iki 2019 m. M. M. buvo išmokėta virš 14000 Eur. Jo iniciatyva buvo parduoti namą už 280000 Eur ir iš šios sumos sumokėti bankui (apie 150000 Eur), likusią sumą pasidalinti, sumokėti visą išlaikymą vaikams, bet taip nenutiko, nes buvo inicijuotas procesas per antstolius išparduoti turtą. Iki namo pardavimo jis stengėsi namą išnuomoti – 2019 m. sausį pasirašė sutartį su (duomenys neskelbtini), bet darbas su agentu A. J. nevyko sklandžiai, jis imitavo darbą, todėl su juo nutraukė sutartį. Jis dar pasirašė šešias sutartis su kitomis agentūromis, sutvarkė namą, išvalė nuotekas. Kai jis viską padarė, M. M. užrakino namo duris. Jis pats neturėjo namo raktų, M. M. gyveno (duomenys neskelbtini), o raktą buvo palikusi savo broliui. Nesikreipė į policiją, kad nepatenka į savo namą. Važiavo į keliones, susijusias su (duomenys neskelbtini) kompanija. Į tokias keliones galima važiuoti vieną kartą per metus, bet jis važiuoja ne kiekvienais metais. Automobiliai nėra jo, jis tik prie jų nusifotografavo. Bendrovė turėjo ,,Porche“ automobilį, jis buvo lizinguojamas, vėliau išvaržytas ir parduotas. Mano, kad vaikai labai nukentėjo, jiems labai pakenkė skyrybos, jis iš visų jėgų stengiasi išlaikyti vaikus. V. J. atima iš jo galimybę daryti verslą arba dirbti. Jis rūpinasi vaikais ne tik finansiškai, bet ir kitaip, patyrė išlaidų. Parodė, kad teismas jį įpareigojo mokėti vaikams išlaikymą, teismo sprendime yra nurodyta konkreti mokėtina suma, bet jeigu yra šalių susitarimas ir kita pusė sutinka dėl sumos užskaitymo, pretenzijų nekyla. Antstoliui pretenzijų neturi, bet mano, kad jo nurodyta suma nėra tiksli. Supranta, kad antstolio sprendimą reikia vykdyti, o skolas grąžinti. Jis gali dirbti bet kokį darbą, bet jam pradirbus visą dieną, antstolis nurašys visus uždirbtus pinigus, todėl jis geriau namuose prižiūrės vaikus. Jo vienintelis išsigelbėjimas šioje situacijoje buvo asmeninis bankrotas, bet kita pusė labai stengėsi įrodyti, kad jis turi turto ir neleido jam iškelti šios bylos. Jis buvo dviejose kelionėse – (duomenys neskelbtini)). Į pastarąją kelionę kartu vyko K. Ž., kuri už kelionę sumokėjo pati. Sesers mokėjimo kortele naudojosi ne tik jis, juo kelionėse naudojosi ir sesuo. Savo asmeninių mokėjimo kortelių neturi, banko sąskaitų taip pat. Nuo 2019 m. kiekvieną mėnesį reguliariai iš bendrovių perveda 12 Eur, 14 Eur. Kiek jis turi savo asmeninių pinigų, arba kiek jų gauna iš mamos ir K. Ž., tiek moka savo vaikams iš buvusio gyvenimo. Po tėvo mirties paveldėtą turtą buvo padovanojęs savo mamai, dabar šis turtas priklauso jam. Tai nebuvo turto atsisakymas, piktybinis noras paslėpti turtą, taip jis ir jo seserys pasielgė dėl moralės, etikos, nes tai buvo tėvų turtas. Turto vertė buvo 79605 Eur. Teisminiuose procesuose naudojosi advokato paslaugomis, už jas apmokėjo jis pats grynais pinigais ar pavedimu, dalį dengė mama, sesuo ir K. Ž., dalis paslaugų buvo suteikta su didelėmis nuolaidomis ar nemokamai. Jam žinoma, kad jeigu jis būtų teikęs išlaikymą ir nebūtų kreiptasi į antstolius, tai valstybė nebūtų pradėjusi procedūros mokėti išlaikymą vaikams iš Garantinio fondo, apie tai jis sužinojo tik per antstolius. Apie namo išvaržymą sužinojo tik tada, kai gavo iš antstolių atitinkamus patvarkymus, neturėjo kaip dalyvauti procese, neturėjo pinigų. (Duomenys neskelbtini) kompanija neperveda jam pinigų, pavedimus padaro paskyrą valdantis asmuo, t. y. jis pats (jis valdo (duomenys neskelbtini) paskyrą). „Revolut“ mokėjimo kortelę turėjo jis pats ir (duomenys neskelbtini). „Revolut“ buvo kaip alternatyva, iš (duomenys neskelbtini) veiklos gaunamos pajamos priklausė (duomenys neskelbtini), jis apmokėdavo už prekes, o į bendrovę įnešdavo grynus pinigus. Iš (duomenys neskelbtini) pinigų buvo skiriama ir vaikų išlaikymui. Neatsimena, kada atidarė sąskaitą ir pervedinėjo pinigus H. M. Dėl duomenų, kad buvo daromi pavedimai, nurodė, jog vedė savo užrašus, apie pavedimus rašė antstoliui. Gali būti, kad antstoliai yra teisingai suskaičiavę, kad jis savarankiškai sumokėjo išskaitydamas iš bendrovių 395,78 Eur. (Duomenys neskelbtini) kompanijoje vienu metu uždirbo pagal savo pasiektą lygį – buvo įvairios akcijos, patrigubinta apyvarta, ją išlaikyti reikia didelių pastangų, tai buvo vienkartinis pasiekimas, tuo metu (duomenys neskelbtini) pajamos buvo apie 10000 Eur per mėnesį. Parodė, kad M. J. buvo mokėta iki 2015 m., tai nebuvo susiję su vaikų išlaikymu, bet galėtų būti traktuojama kaip tokia suma. Nuo tada, kai antstolis atsiuntė patvarkymą, jis moka į nurodytas sąskaitas tik tiek, kiek nurodyta antstolio, t. y. pagal galimybes. Dėl „Revolut“ papildomai paaiškino, kad 2019 m. buvo bandymų atsiskaityti už smulkias prekes, į šią sąskaitą buvo gaunamos lėšos iš (duomenys neskelbtini) veiklos (duomenys neskelbtini) vardu. Dalį pinigų išleido pirkdamas tam tikras prekes sau, vaikams – dviratį, sporto prekes, tuo metu vienas vaikas gyveno pas jį, važinėjo į (duomenys neskelbtini) dėl vaiko sveikatos, buvo sutarę, kad vaikas gyvens su juo (duomenys neskelbtini), bet vaiką išvežė.

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji M. M. parodė, kad ginčas dėl vaikų išlaikymo tęsiasi 10 metų. Kaltinamojo požiūris ir elgesys tiek jos, tiek vaikų atžvilgiu yra labai neatsakingas. Kaltinamasis galutinai išėjo iš namų (duomenys neskelbtini), teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo (duomenys neskelbtini), po to kaltinamasis kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikams sumažinimo, nors išlaikymo vaikams jis niekada ir neteikė. Nutraukdami santuoką jie sutarė, kad namas dalinamas pusiau, tačiau kaltinamasis įmokų bankui už namo paskolą niekada nemokėjo. Tuomet papildomai prisidėjo išlaidos advokatams, be to, kaltinamasis prisiekė, kad tikrai mokės 175 Eur vaikams, todėl ji sutiko su išlaikymo vaikams sumažinimu ir nuosekliu didinimu iki pradinės sutartos sumos. Nepaisant to, teismo sprendimas niekada nebuvo vykdomas. Iš pat pradžių, kai kaltinamasis išėjo iš namų, jis davė jai 100 Eur ar 200 Eur grynais pinigais, tačiau jokios įmokos pagal teismo sprendimus nebuvo daromos, nors ji ir ragino jį tai daryti el. laiškais ir telefono skambučiais. Kaltinamasis į raginimus atsakydavo, kad ji prisigalvoja sumas, tokių sumų nėra, jis šių sumų nemokėjo ir nemokės. Įsiskolinimo dydis buvo apskaičiuotas antstolio pagal nesumokėtus alimentus.

Įsiskolinimas vaikų išlaikymui, taip pat kitos išlaikymo sumos turėjo būti padengtos pardavus namą iš kaltinamojo dalies, tačiau šis planas nepavyko, nes namas buvo parduotas iš varžytynių. (Duomenys neskelbtini) ji su vaikais išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini) dėl sunkios finansinės padėties, prašė kaltinamojo leisti išnuomoti namą, nes namas buvo geras, ir tuo metu už jo nuomą buvo galima gauti apie 1000‑1200 Eur, todėl ji dar mokėjo įmokas bankui už namą iki 2018 m. kažkurio laikotarpio ir netgi padengė įsiskolinimą. Įsiskolinimas susidarė dėl to, kad jie šeimoje buvo sutarę, jog kaltinamasis moka visus mokesčius, už komunalines paslaugas ir paskolas, o ji išlaiko vaikus, perka maisto produktus ir visa kita, bet nutraukiant santuoką bankas ją informavo, kad yra susidaręs 8000 Lt įsiskolinimas. Kaltinamasis jai dėl to pasakė, kad jis tikrai nedengs įsiskolinimo, jis tame name negyvens, taigi, namas gali būti parduotas iš varžytynių. Be to, kaltinamasis, jos neinformavęs, buvo pasiskolinęs (jo bendrovė) iš banko papildomai pinigų ir laidavo jų turtu. Tuomet bankas darė paskolos restruktūrizaciją, sujungė kaltinamojo (jo bendrovės) skolą su namo skola, todėl namo paskolos suma išaugo kone dvigubai. Įmokas už namą ji mokėjo tol, kol tai jai tapo per didelė našta. Tuomet namas buvo parduotas iš varžytynių (lyg ir (duomenys neskelbtini)), iš jo pardavimo ji negavo jokių pinigų. Namo likutinė vertė buvo didesnė už pardavimo kainą, namo būklė buvo visada gera, nors jame niekas negyveno apie 2 metus, bet buvo paliktas minimalus šildymas, tačiau žemės sklypas buvo apleistas. Kiek jai žinoma, M. M. turėjo tikslą nusipirkti namą iš varžytynių, nes taip jis būtų galėjęs nedengti išlaikymo vaikams įsiskolinimo, ir šiose varžytynėse dalyvavo.

Kai ji su vaikais išvažiavo gyventi (duomenys neskelbtini), tuomet pradėjo namą pardavinėti, kėlė skelbimus (M. M. taip pat dėjo skelbimus), nustatė tiems laikams pakankamai didelę pardavimo kainą, nes žinojo, kiek į tą namą buvo įdėta, taigi, namui pirkėjų neatsirado. Taip pat ji namo pardavimo eigoje prašė M. M. leisti namą išnuomoti. Galų gale dėl to su kaltinamuoju sutarė, surado agentą, kuris surado nuomininkus, bet M. M. sutartį su agentu nutraukė ir paėmė iš jo namo raktus. Leisti išnuomoti namą ji prašė ir teisme, bet M. M. pasakė, kad neleido ir neleis išnuomoti namo.

M. M. turėjo visas galimybes išlaikyti šeimą. Jis mėgo puikuotis prieš vaikus, kiek uždirba. Jis sakydavo, kad kai jie užaugs, galės su juo dirbti, jie turės geras perspektyvas. Ji žino, kokia veikla užsiima kaltinamasis, bet jo pajamų negalėjo įrodyti. Ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kompaniją, bet ji atsisakė suteikti informaciją apie kaltinamojo gaunamas pajamas. Ji iš socialinių tinklų matydavo, ką M. M. veikia, kuo užsiima. Tokios informacijos jai suteikdavo antstoliai, advokatai, rasdavo internete.

Išlaikymą vaikams mokėjo valstybė, taip pat dalį išlaikymo (apie 18–30 Eur) gaudavo per antstolį, kai M. M. oficiali pradėjo rodyti didesnes pajamas. Nežino, kad M. M. turėtų neįgalumą, atrodo jaunas, sveikas vyras. Jis sau leidžia važinėti prabangiais automobiliais, motociklais, nuomotis namą, eiti į restoranus, puikuotis prieš draugus ir vaikus. Jei M. M. patiria tokias išlaidas, išlaiko svetimą vaiką, vadinasi, jis ir uždirba. M. M. sugyventinė dirba tą patį darbą kaip jis, todėl ji pati nemano, kad sugyventinė išlaiko kaltinamąjį. Žino, kad M. M. yra buvęs (duomenys neskelbtini).

Jei M. M. ką nors nupirkdavo vaikams, jis tų daiktų vaikams išsivežti į (duomenys neskelbtini) neleisdavo. M. M. siuntė vaikams du siuntinius – vieną kartą siuntė vaikams (duomenys neskelbtini) papildus, vitaminus, aliejų ir kraujo testą, antrą kartą vaikų daiktus, kurie buvo likę po nelaimingo (duomenys neskelbtini) istorijos, taip pat H. M. gimtadienio proga padovanotą žaidimo konsolę. M. M. niekada jos neklausė, kokių daiktų vaikams reikėtų nupirkti.

Po skyrybų jiems liko po automobilį, kuriais jie naudojosi, po pusę namo, M. M. taip pat liko visi motociklai ir M. B. vekselis, o jai liko žemės sklypas, kurio vertė buvo per pusę mažesnė nei vekselio. Be to, jie pralaimėjo bylą prieš namo statybininkus–pardavėjus, todėl jos sklypas buvo parduotas iš varžytynių.

M. M. vengia teikti vaikams išlaikymą, nes nekenčia jos ir jos šeimos, galvoja, kad už tuos pinigus ji keliaus po pasaulį ir gerai gyvens, o vaikams nieko neklius. M. M. jai kartojo, kad jis juos sunaikins, jis ją sutraiškys, kad jos gyvenimas būtų kuo sunkesnis, kuo sudėtingesnis, ir jis tikrai tai padarys. Ir jis tai sėkmingai darė 10 metų, kol jie prarado viską, ką turėjo.

Ji neturi tikslo, kad M. M. būtų nuteistas, ji nori, kad su ja ir vaikais būtų atsiskaityta. Prašomą priteisti neturtinę žalą grindžia tuo, kad per 10 metų patyrė labai daug streso, prašoma priteisti žalos suma neatspinti tikrosios situacijos. Moraliai nukentėjo ne tik vaikai. Ji 4 metus lankėsi pas psichologą, kad ištvertų įtampą. Vaikai negavo to, ką jie skyrė vaikams, kol gyveno kartu. Vaikai negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo. Kai išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), teismas nustatė, kad į vieną pusę skrydžio bilietus perka vienas tėvas, į kitą – kitas, bet M. M. niekada nepirkdavo skrydžio bilietų. Lyg ir yra nupirkęs vieną kartą vienam vaikui.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja N. C. parodė, kad ji kaltinamajam M. M., t. y. (duomenys neskelbtini), tvarko buhalteriją. Ji pati yra (duomenys neskelbtini) direktorė, o (duomenys neskelbtini) buhalteriją tvarko jos padėjėja. M. M. atveža/atsiunčia banko išrašus, PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų/išlaidų orderius, kitus dokumentus, o jos šiuos dokumentus apdoroja, deklaruoja VMI, Sodrai, VĮ Registrų centrui, jokių mokėjimo pavedimų nedaro, grynųjų pinigų operacijų neatlieka. Jos kasos knygą suformuoja iš tų dokumentų, kuriuos joms pateikia. Ji pati tiesiogiai su dokumentais nedirba, bet jos buhalteriai tvarko buhalteriją atsižvelgdami į įstatymus, ir jeigu mato, kad išlaidos neatitinka bendrovės veiklos, tai tokių dokumentų nepriima. Dalį reprezentacinių išlaidų galima įtraukti į sąnaudas (dabar 50 proc.), taip pat ir atitinkamą PVM. Išlaidos kurui yra bendrovės sąnaudos, direktorius važiuoja susitikti su klientais, bet negalima kuro piltis ne darbo dienomis. Jeigu pasitaiko toks pylimas, jos arba nepriimama tokio dokumento, arba jį įtraukia į neleidžiamus atskaitymus. (Duomenys neskelbtini) sąskaita yra „Swedbank“, AB. Yra išduotas vykdomasis raštas dėl vaikų alimentų, o visi kiti vykdomieji raštai, jeigu yra, tai trečios eilės. Jos jokių mokėjimų neatlieka, tik konkrečiai direktoriui surašo, kur ir kiek reikia sumokėti. Bendrovėje yra vienas darbuotojas, jo atlyginimas 4,50 Eur per valandą, dirbama 1 valandą per dieną, taigi, iš viso 20 valandų per mėnesį. Pildomas darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Pagrindinis bendrovės klientas yra (duomenys neskelbtini), taip pat fiziniai asmenys, kurie perka (duomenys neskelbtini) prekes. Ji pati nelabai žino apie keliones, nežino ir apie juvelyrinį dirbinį, nes tiesiogiai su dokumentais dirba buhalterės – jeigu negalima priimti dokumentų – jų nepriima, jei galima – priima ir apdoroja. PVM sąskaitose faktūrose nerašoma, kam pervesti pinigai, tai matoma iš banko išrašų. Jeigu yra apmokėjimas, bet nėra PVM sąskaitos faktūros, jos paprašo, o jei negauna, mokėjimą formina kaip išankstinį, jis kabo kaip skola. Mokėjimo pavedimuose paskirtis nurodoma skirtingai, gali būti daroma nuoroda į sąskaitą arba sutartį. PVM sąskaitose faktūrose paskirtį nurodo ją išrašantis asmuo. Direktoriaus atlyginimą bendrovėje nustato akcininkai. Jos gauna įsakymą ir pagal jį skaičiuoja. Bendrovės kasininkas yra direktorius. Nežino, kaip buvo panaudoti ir ar M. M. buvo išmokėta 14000 Eur, apie vekselį nieko nežino. Teoriškai kasoje grynieji pinigai atsiranda išsigryninant pinigus banke arba gaunant klientų apmokėjimus grynais pinigais pagal kasos pajamų orderius. Jos tvarko ir (duomenys neskelbtini) buhalteriją, šios bendrovės direktorė buvo V. M., dabar M. M. yra direktorius, kuris ten taip pat dirba 1 valandą per dieną. Direktoriaus darbo vieta nežinoma, darbo valandų jos nekontroliuoja. Jei darbo užmokestis 4,50 Eur per dieną, 20 darbo dienų, tai atlyginimas yra apie 100 Eur. Nuo 100 Eur atskaičiuojami mokesčiai, tada pagal vykdomąjį raštą nuskaičiuojama apie 17–18 Eur. (Duomenys neskelbtini) irgi prekiavo (duomenys neskelbtini) produktais. Dokumentus M. M. pristato laiku, nevėluoja, bet kartais būna, kad pasimeta vienas kitas dokumentas, bet dabar yra VMI sistema, kurioje matoma, jei priešinga šalis uždeklaruoja kokį dokumentą. Jei dokumentų nėra, išleistus pinigus užskaito kaip atskaitingam asmeniui – direktoriui – išmokėtus pinigus, t. y. jo skolą bendrovei. Tokiu atveju direktorius turi pateikti dokumentą, kur jis išleido pinigus arba įnešti pinigus į banko sąskaitą arba kasą, bet tokių atvejų neprisimena. Bendrovės grynasis pelnas nebuvo paskirstytas, jis buvo perkeltas į kitus metus. Kažkuriais metais buvo išmokėti dividendai, neprisimena, kad būtų mokamos premijos. (Duomenys neskelbtini) dirba pelningai.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. J. parodė, kad M. M. yra jo buvęs žentas, o nukentėjusioji yra jo dukra. Iš pradžių, M. M. ir M. M. susituokus, viskas klostėsi gerai, susilaukė vaikų, vystė verslą. (Duomenys neskelbtini) buvo blogas laikotarpis, M. M. dirbo su M. B., buvo (duomenys neskelbtini) investuota daug lėšų. M. M. šių lėšų neatgavo, situacija labai pablogėjo. M. M. ir M. M. negalėjo mokėti banko paskolos, santykiai buvo įtempti, todėl banko paskolą už namą mokėjo jis su žmona (duomenys neskelbtini), o santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Po to jie paskolos nebemokėjo, jo (duomenys neskelbtini) nupirko namą, jį suremontavo ir pardavė. Dėl išlaikymo – M. M. yra sveikas, gabus, protingas, darbštus žmogus, bet jis piktybiškai vengia teikti išlaikymą vaikams. Jis turėjo pakankamai lėšų, savo vaikams tai demonstravo. Kai jis buvo (duomenys neskelbtini), M. M. kalbėjo per „Skype“ su sūnumi H. M., rodė jam, kad turi daug kortelių, kad jis gali viską jam apmokėti. Taip buvo 2016–2017 m. M. M. demonstruoja prabangias keliones, brangiose šalyse, automobilius, motociklus. Visa tai rodo, kad M. M. gyvena pasiturinčiai. Jis klausdavo M. M., ar ji ką nors gauna, ši atsakydavo, kad ne. M. M. yra apmokėjęs vaikams kažkokias smulkmenas iki 100 Eur, ne daugiau. Dukra labai pergyveno, jai buvo labai blogai. M. M. inicijuodavo bylas, M. M. neturėjo lėšų gintis, samdytis advokatą. M. M. piktybiškai darė taip, kad dukrai būtų blogiau. Buvo atvejis, kai vieną vasarą anūkas atostogavo Lietuvoje (dažniausiai pas juos, senelius). Vieną vasarą H. M. visas atostogas buvo pas tėvą. Rugpjūčio 25 d. buvo nupirkti bilietai, M. M. turėjo atvežti H. M. į oro uostą, nes jam turėjo prasidėti mokslai. Bet jie sužinojo, kad H. M. nebus grąžintas. Todėl M. M. atskirdo į mokyklą, pasiėmė vaiką ir išskrido atgal. M. M. inicijavo bylą, kad (duomenys neskelbtini). M. M. norėjo, kad H. M. būtų pas jį, tada jam nereikėtų mokėti alimentų. Šiuo metu anūkas F. M. (duomenys neskelbtini). M. M. jam skambino ir sakė, kad jis duos jam 20000 Eur, kad jis atsisakytų visų pretenzijų. F. M. jam (seneliui) viską papasakojo, ir jis jam patarė taip nedaryti. Dar F. M. papasakojo, kad M. M. siūlė savo seną automobilį „Mercedes“. Visą laiką intrigos, piktybiškumas.

Dėl patalpų (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad buvo 35000 Eur vekselis. Jis nustebo, kad jo banko sąskaitos areštuotos. Susisiekus su antstoliu, jam buvo nurodyta, kad buvo kažkokie įspėjimai, yra notaro patvirtintas vekselis, kad jis yra skolingas. Jis pats to nežinojo, aiškinosi, buvo padarytos dvi teismo ekspertizės ir nustatyta, kad tai ne jo parašas, vekselis netikras. Teismas patvirtino, kad jis nėra skolingas M. M.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl namo paaiškino, kad tas namas jam buvo brangus, į jį įdėjo daug darbo. Dukra jam pasakė, kad bus vykdomos varžytynės. Jis sužinojo, už kokią sumą namas parduodamas. Jis tuo metu užsiėmė nekilnojamojo turto pirkimais–pardavimais, bendrovės vardu užsiregistravo varžytynėse ir nupirko namą. Iš pradžių M. M. ir M. M. sutarė bandyti gauti lėšų namą pardavus arba jį išnuomojus. M. M. turėjo namo raktus, bet piktybiškai stengėsi namo neparduoti ir neišnuomoti. Jis tai sužinojo, nes prašė savų paskambinti ir pasakyti, kad nori nuomotis namą. Taip jis patikrindavo. Iš sutarties matyti, kad M. M. elgėsi protingai, nes kol namas neparduotas, jam nereikėjo teikti išlaikymo vaikams. Namas buvo įformintas M. M. vardu, o M. M. buvo kaip garantas, o po santuokos nutraukimo namas buvo per pusę. Jis su žmona įmokas už namą mokėjo iki (duomenys neskelbtini), nes M. M. piktybiškai vengė namą parduoti ar išnuomoti. M. M. išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini), kai susitarė parduoti namą. Iki išvažiavimo namas buvo pilnai suremontuotas, buvo galima jame gyventi. Už namą sumokėjo tiek, kiek antstolio iniciatyva jis buvo įvertintas. Savininkai vertinimo ataskaitos neginčijo. Bendrovė namo įsigijimui ėmė paskolą iš banko. M. M. įsivaizduoja, kad alimentai atiteks jo dukrai, o ne vaikams. Dėl paskolos namui padidinimo parodė, kad dėl šios aplinkybės dukra jam paaiškino, jog po krizės M. M. įtraukė į namo paskolos sutartį ir savo (duomenys neskelbtini) 100000 Eur skolą. Pardavus namą iš varžytynių, gautų lėšų skoloms padengti neužteko, net M. M. po skyrybų tekusį sklypą areštavo antstolis ir jį pardavė. T. y. po skyrybų iš asmeninio M. M. turto buvo padengta bendra skola. Jo bendrovė, įsigijusi namą, pinigus sumokėjo antstoliui, o kas nupirko M. M. sklypą, nežino. M. M. ir M. M. sąskaitos buvo areštuotos, todėl buvo mokama iš jo žmonos sąskaitos. M. M. su vaikais gyveno tame name iki išvykimo gyventi į kitą šalį. Daugiau su žmona paskolos nemokėjo, nes dukra išvažiavo gyventi į kitą šalį, o pagal dokumentus namas priklausė M. M. (po skyrybų – per pusę). Namas buvo labai apleistas, terasa išgriuvusi, medžiais apaugęs, nesutvarkytas sklypas. Visos sienos (lauko ir vidaus) buvo pažeistos. Buvo atliktas kapitalinis remontas, jo bendrovei kainavęs apie 30000 Eur. Nuo M. M. išvykimo iš Lietuvos iki namo įsigijimo iš varžytynių praėjo 3–4 metai, varžytinės įvyko lyg ir (duomenys neskelbtini). Iki (duomenys neskelbtini), kol gyveno dukra, namas buvo tvarkingas, o kai ji išvažiavo, namas ir sklypas buvo apleistas. Jis padeda dukrai ir anūkams. Į teismą M. M. padavė tik dėl vekselio, M. M. šiuo metu jam yra skolingas bylinėjimosi išlaidas.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. T. parodė, kad mokėjimai vaikų išlaikymui buvo išskaitomi iš M. M. darbo užmokesčio, jie nebuvo reguliarūs, ženklūs. Paskutinė informacija, gauta 2021 m. birželio 23 d., yra apie išskaitymą iš darbo užmokesčio 2021 m. gegužės mėn. Apie tai informavo pats M. M.. Paskutinis piniginių lėšų paskirstymas buvo 2021 m. balandžio 13 d., kai M. M. naudai buvo pervesta 99,57 Eur. Paskutinis lėšų nurašymas vyko 2021 m. birželio mėn. Neturi duomenų apie savanoriškus mokėjimus. 2022 m. balandžio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu nurodė tuo metu buvusią skolos sumą. Skolos sumą sumažina ta suma, kurią apskaičiuoja Sodra. T. y. jie užklausia Sodrą, ir ji juos informuoja apie pinigines lėšas, kurios buvo išmokėtos kaip kompensacija už išlaikymo vaikams nemokėjimą. 2021 m. birželio mėn. buvo paskutiniai piniginiai mokėjimai, išskaičiuoti iš 2021 m. gegužės mėn. atlyginimo. Daugiau darbovietė nieko nemokėjo. Turi informacijos, kad iš vienos iš darboviečių M. M. buvo atleistas ((duomenys neskelbtini)). Skola auga iki vaikų pilnametystės. M. M. elgesį vertintų kaip pasyvų. M. M. pirminę korespondenciją sekėsi įteikti gana sudėtingai, bet kartas nuo karto jis ar jo mama priimdavo korespondenciją, o kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, bendradarbiavimas vyko geranoriškiau. Kad Garantinis fondas išmokėtų išmokas vaikams, antstolis suformuoja pažymą ir nurodo, ar asmuo mokėjo, ar nemokėjo, ar mokėjo iš dalies. Pažyma dažniausiai teikiama už tris praėjusius mėnesius. Jeigu pažyma buvo suformuota, tai reiškia, kad antstolis neturėjo duomenų, kad M. M. būtų atlikęs mokėjimus, susijusius su išlaikymu. Kai vykdo išieškojimą, ieško dažniausiai iš registruotino turto. Iš pradžių buvo bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto (namas su žemės sklypu), kuris buvo įkeistas, o vėliau realizuotas priverstine tvarka pas vieną iš antstolių. Buvo transporto priemonių, motociklų, bet jie buvo išregistruoti, menkaverčiai. Iš pradžių išieškojimas buvo pasyvus, niekas nevyko, nebuvo arba labai minimaliai buvo nurašoma nuo sąskaitų. Aktyviausias momentas buvo tuomet, kai buvo išskaitoma iš darbo užmokesčio. M. M. neteikė informacijos, kad būtų mokama M. M. iš bendrovės sąskaitų tiesiogiai. Antstolis yra suinteresuotas gauti pinigines lėšas į savo sąskaitą tam, kad galėtų vesti išlaikymo, įsiskolinimo apskaitą.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja I. K. parodė, kad nuomininkus surado (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio mėn. buvo pasirašyta sutartis, kad nuo 2019 m. gruodžio mėn. M. M. ir K. Ž. nuomosis iš jos būstą. Iš pradžių sutartis buvo sudaryta dvejiems metams, po to sutartis buvo pratęsta dar vieneriems metams iki 2024 m. vasario 1 d. Nuomos mokestis yra 850 Eur, o nuo gruodžio 1 d. bus 1050 Eur. Nuompinigius ir už komunalinius patarnavimus moka M. M. arba K. Ž. pavedimu per AB „Lietuvos paštas“, vėlavimų nebūna. M. M. arba K. Ž. jos būste gyvena be pertraukų.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja V. M. parodė, kad yra kaltinamojo motina. Paaiškino, kad situacija su M. M. ir išlaikymu vaikams tęsiasi daug metų. Nutraukus santuoką vaikai pagal nustatytą grafiką turėjo būti tai pas tėvą, tai pas motiną, iš pradžių grafiko buvo laikomasi, po to M. M. pradėjo vaikų nebeduoti. M. M. mokėjo vaikams išlaikymą tiek, kiek galėjo. M. M. dirba (duomenys neskelbtini). Ji pati turėjo (duomenys neskelbtini), bet po sutuoktinio mirties perleido šią bendrovę vaikams. Sūnui mokėjo nedidelį atlyginimą, nes per mėnesį jis suteikdavo tik po kelias konsultacijas. Ji savo sūnui padėjo pragyventi, leido jam pas save gyventi. Sūnus pas ją gyveno kelerius metus, po to ji su tėvu davė sūnui pinigų išsinuomoti butą. Sūnui per savaitę iš savo lėšų duodavo 50–100 Eur maistui ir kitoms išlaidoms, taip pat duodavo daržovių. Sūnus stengėsi dirbti, bet buvo daug teisminių procesų, todėl buvo daug išlaidų advokatams. Advokatams mokėjo ir ji, ir sūnus, advokatams nuo 2015 m. iki dabar buvo išleista apie 17–18 tūkst. Eur. Sūnus vairavo automobilį, dabar važinėja su lizinguojama mašina. Lizingo sutartis sudaryta su (duomenys neskelbtini), ji pati moka lizingo įmokas. Sūnus gyvena su K. Ž., nežino, kas moka už būsto nuomą. Teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (paveldėjimo) neskundė, žemės sklypai liko kaltinamojo nuosavybėje. Sūnus yra buvęs (duomenys neskelbtini), už kelionę sumokėjo (duomenys neskelbtini) kompanija, kelionės apmokamos, kai pavyksta padaryti tam tikrą apyvartą. (Duomenys neskelbtini) akcininkė buvo iki (duomenys neskelbtini), taip pat buvo ir direktorė, jau dvejus metus nevykdo veiklos (veikla buvo sustabdyta), su bendrove nesisekė. Dabar bendrovės akcininkė yra jos dukra, o direktorius yra jos sūnus. (Duomenys neskelbtini). Skaitydavo 1–2 paskaitas per savaitę, nuo pardavimo sumos gaudavo 10 proc. (Duomenys neskelbtini). Apie (duomenys neskelbtini) nieko nežino. Anksčiau sūnus dirbo (duomenys neskelbtini). Nežino, kaip sūnus dengia savo patiriamas išlaidas. Jos žiniomis, sūnui neįgalumas nėra nustatytas. Su jos asmeniniu automobiliu ji, sūnus ir anūkai buvo nuvykę paslidinėti, už kelionę sumokėjo ji.

Sūnus ir M. M. paskutiniu susitarimu dėl vaikų išlaikymo susitarė parduoti namą, o dalis sūnaus gautos sumos būtų skirta vaikams. Namas buvo labai gerai įrengtas. Galiausiai M. M. su vaikais išvyko į (duomenys neskelbtini)ą, namą nupirko V. J. bendrovė, o vaikams nebuvo iš ko skirti išlaikymo. Išvykus į (duomenys neskelbtini), vaikai telefonu paprašydavo M. M., ko reikia, tuomet sūnus siųsdavo jiems žaidimus, drabužius, batus, telefoną. M. M. su tuo nesutiko, sakė pervesti pinigus į jos sąskaitą. Sūnus pervedė pinigų į sąskaitą, bet M. M. buvo mažai. Prisimena, kaip H. M. labai norėjo pasilikti pas tėvą, buvo užrašytas į (duomenys neskelbtini) mokyklą, visiems buvo šokas, kai atvažiavo M. M., iš pamokos išsivedė vaiką, išsivežė į (duomenys neskelbtini), nuo to laiko daugiau vaiko nematė. Sūnus vaikams kelis kartus siuntė daiktus Kalėdoms, ji taip pat prisidėdavo prie dovanėlių.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamajame posėdyje liudytoja K. Ž. pasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus prieš kaltinamąjį M. M., kuris yra jos šeimos narys (M. M. yra jos sugyventinis (duomenys neskelbtini)), patvirtino teismo pagarsintus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. M. pasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus prieš kaltinamąjį M. M., kuris yra jos šeimos narys (M. M. yra jos brolis), patvirtino teismo pagarsintus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 30 d. apklaustas M. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad skyrybų iniciatorius buvo jis, nes M. M. buvo jam neištikima. Antstoliams „yra paduotas“ labai neseniai, tikslios datos nežino, reikėtų patikslinti, kada gavo pranešimus dėl alimentų. Turi kitų įsiskolinimų, kiti antstoliai iš jo išieško kitas sumas. Tai tęsiasi jau nuo 2011–2012 metų. Visus įsiskolinimus stengiasi padengti pagal turimas galimybes. Priėmus sprendimą dėl lėšų mokėjimo vaikų išlaikymui, išieškojimą pradėjo vykdyti atsakingi antstoliai. Jis yra papildomai pervedęs į M. M. nurodytą banko sąskaitą pinigų, nes mokėjimų iš darbovietės neužtenka, kad padengtų visą mėnesinę sumą. Jis įvairiomis formomis yra mokėjęs pinigus M. M. ir vaikams, kai jiems pirko daiktus ir pervesdavo pinigus į jos nurodytų kitų asmenų sąskaitas. Maždaug prieš pusmetį antstolis jam atsiuntė visą sumą, kurią jis skolingas nuo skyrybų pradžios, ir tai jį labai nustebino. M. M. yra gavusi išmokas iš Sodros, o ši yra areštavusi jo banko sąskaitas. Taip pat jis turi 2015–2017 m. kvitus ir susirašinėjimus, iš kurių matyti, kad buvo atlikti 4746,21 Eur vertės mokėjimai už pirkinius vaikams, 2018 m. – 3972,31 Eur, 2019 m. – 5795,64 Eur. Nuo 2015 m. iki 2020 m., kiek sugebėjo rasti mokėjimų patvirtinimų, iš viso vaikų išlaikymui skyrė 14514,16 Eur. Lėšas vaikų išlaikymui jis moka, o vaikai daug laiko praleidžia pas jį. Iki šiol vyksta teisminiai procesai dėl vaikų nepriežiūros. Jo sūnus H. M. nenorėjo gyventi su M. M., nes norėjo būti Lietuvoje. Nuo 2015 m. yra daug įrašų Vaikų teisių tarnyboje, ten pateikta informacija, kad jis yra pirkęs daug daiktų vaikams, o taip pat jiems teikė priežiūrą ir išlaikymą. M. M. siekia alimentų ir nori, kad vaikai liktų gyventi su ja. Nors jam to įrodyti nepavyksta, bet M. M. tėvas V. J. iš jo perėmė turtą ir už jį išrašė vekselį. Vėliau tą vekselį, kurio vertė buvo apie 35000 Eur, jis nuginčijo teisme. Be to, daug metų vyko ginčai dėl jo ir M. M. namo (duomenys neskelbtini). 2016 m. liepos 18 d. teismas patvirtino jo ir M. M. taikos sutartį, pagal kurią jis turėjo parduoti ar išnuomoti jų bendrą namą. Jis labai stengėsi tai padaryti, buvo sudaręs 5 ar 6 sutartis su nekilnojamojo turto agentūromis, aptvarkė namo vidų ir nuotekų sistemą. Už pastarąjį remontą turėjo mokėti M. M., tačiau skola teko jam. Be to, nors minėtame name gyveno M. M., sąskaitos už komunalines paslaugas ėjo jam, šiuo metu dėl to išieškojimus iš jo vykdo antstoliai. Po kiek laiko prasidėjo namo perėmimas iš antstolio, ir tą namą nupirko M. J., kuris yra M. M. brolis, o jis ne tik nepadengė alimentų, bet dar ir liko skolingas bankui, nors pagal minėtą taikos sutartį būtent iš gautų pajamų už parduotą namą jis turėjo padengti alimentų įsiskolinimą. Jis neturi kaip to įrodyti, bet V. J. stengiasi jam pakenkti, ir tai susiję su jo bendrovių bankrotu. Su (duomenys neskelbtini) irgi suprastėjo reikalai dėl COVID pandemijos. (Duomenys neskelbtini) yra partneriai. Anksčiau jis su (duomenys neskelbtini) bendradarbiavo kaip fizinis asmuo. Su minėta bendrove dirba nuo maždaug (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) yra bendrovė, vykdanti (duomenys neskelbtini). Pardavimai vykdomi internetu, tiesioginiais užsakymais. Pirkėjas, užsisakęs prekę, gauna dokumentus ir sąskaitą faktūrą. Juridiniam ar fiziniam vienetui už pardavimą atitenka komisiniai. Kai šis mokestis sumokamas, (duomenys neskelbtini) buhalterija jį apskaito. Tiesiogiai jis prekių nemato. Prekes pristato „DPD“ ir panašiai į pirkėjo pasirinktą vietą. 2015 m. gautos pajamos iš veiklos su minėta bendrove keliavo per (duomenys neskelbtini). Kiek jam (duomenys neskelbtini) išmokėjo komisinių 2015 m., atsakyti negali. Kiek gavo komisinių 2016–2020 m., taip pat nežino. Jis tiesiogiai komisinių negavo, komisinius gaudavo bendrovė, o bendrovė jau tada jam sumokėdavo atlyginimą. Turėjo automobilį „Porsche Cayenne“, kuris priklausė jo vadovaujamai (duomenys neskelbtini). Santuokoje turėjo automobilį „Mazda 5“, kuris buvo įkeistas „Swedbank“, AB, o skyrybų metu, kuomet dalino turtą, sutarė su M. M., kad šis automobilis lieka jam. M. M. atiteko automobilis „Peugeot 307cc“. Jis už automobilį „Mazda“ baigė mokėti likusią sumą, juo pavažinėjo ir pardavė, o gauti pinigai buvo pradinis įnašas už automobilį „Porsche“, kurį pirko išsimokėtinai. Tuo metu (duomenys neskelbtini) tapo nemoki, ilgą laiką nemokėjo už automobilį, bankas buvo nepatenkintas, todėl automobilis „Porsche“ buvo atiduotas (duomenys neskelbtini), kur jis buvo parduotas. Iš to jis pelno neuždirbo ir kurį laiką automobilio neturėjo. Ant automobilio „Porsche“ buvo užrašyta (duomenys neskelbtini), nes tai buvo reklama, kad gerėtų verslas. (Duomenys neskelbtini) automobilis nepriklausė, tačiau verslui toks užrašas nepadėjo. Atvažiavus su tokiu automobiliu klientams tai nepatikdavo, tai jis suprato po kurio laiko. Šiuo metu naudojasi (duomenys neskelbtini) automobiliu „Mercedes Benz“, kurio vertė apie 1000 Eur. Jis yra (duomenys neskelbtini) akcininkas ir (duomenys neskelbtini) direktorius. Iki 2019 m. turėjo vekselį, pagal kurį turėjo reikalavimo teisę į maždaug 80000 Eur iš M. B.. Tą vekselį perleido (duomenys neskelbtini), nes išieškota buvo 0 Eur ir yra tai patvirtinantis antstolio pranešimas. Ta skola yra gal nuo 2009 m. Be to, jam reikėjo asmeninių lėšų, o (duomenys neskelbtini) nupirko reikalavimo teisę už kažkur 14000 Eur. Pinigai turėjo būti skirti advokatams, alimentams ir pan. Po kelių mėnesių, kai vekselis buvo perleistas (duomenys neskelbtini), gavo pranešimą, kad M. B. ketina skelbti asmeninį bankrotą. Už vekselio perleidimą (duomenys neskelbtini) iškėlė jam bylą, gal teks atstatyti sandorį, nes gresia dideli nemalonumai (t. 6, b. l. 5–7).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 4 d. papildomai apklaustas M. M. parodė, kad apklausos dieną jis iš viso turėjo 170000 Eur skolų. Minėtą sumą iš jo išieško antstoliai, o jis dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir jam yra mokamas darbo užmokestis, kuris priklauso nuo atlikto darbo apimties. Apytiksliai jo darbo užmokestis yra apie 500 Eur. Jis neatsisako mokėti lėšų vaikų išlaikymui, jas visada moka pagal savo galimybes. Pripažįsta, kad yra skolingas vaikams. Jo sūnui F. M. (duomenys neskelbtini), ir jis su juo sutarė, kad nuo jo pilnametystės jis pinigus mokės į jo sąskaitą. Jo sūnus H. M. anksčiau pageidavo gyventi su juo ir tai darė kurį laiką. M. M. leidus sūnui gyventi pas jį, sūnus buvo užrašytas į (duomenys neskelbtini) progimnaziją. Jis iš savo lėšų nupirko mokyklai reikalingas priemones, sūnus mokyklą lankė apie mėnesį. M. M., jo neįspėjusi, pasiėmė sūnų iš mokyklos ir išsivežė. Iki to laiko sūnus su juo gyveno apie 4 mėnesius, ir jis jį visiškai išlaikė. Vėliau išsiuntė sūnui jo Lietuvoje turėtus daiktus. Dėl parduoto namo papildomai nori paaiškinti, kad teisme, atsižvelgiant į turto vertintojo pateiktą namo vertę, t. y. 280000 Eur, buvo nuspręsta, kad apie 150000 Eur bus skirta padengti skolą bankui, o likusi suma bus padalinta per pusę jam ir M. M. Jo dalis turėjo būti apie 40000 Eur. Iš šios sumos jis būtų padengęs alimentų įsiskolinimą. Teismas patvirtino šį jo ir M. M. susitarimą dėl namo pardavimo, ir su M. M. buvo sutarta, kad namas iki pardavimo bus nuomojamas, taip mažinant įsiskolinimą bankui. Jis sutvarkė namą, paruošė jį nuomai ir vieną dieną rado namą užrakintą, todėl neturėjo galimybės juo naudotis ir jį išnuomoti. Po mėnesio nuo to laiko, kai namas buvo užrakintas, jis buvo parduotas iš varžytynių. Į antstolius kreipėsi M. M. ir jos tėvas V. J. Nežino, kokiu būdu V. J. kreipėsi į antstolį dėl namo, tačiau iš varžytynių namą nusipirko V. J. (duomenys neskelbtini). Minėtas namas buvo parduotas už 140000 Eur, t. y. ši suma yra per pusę mažesnė, nei buvo vertintojo įvertinta ir teisme patvirtina. Dėl šios priežasties jo ir M. M. susitarimas, patvirtintas teismo, negalėjo būti įgyvendintas. Už namą gautais pinigais padengta skola bankui, tačiau į jo sąskaitą pinigai nebuvo pervesti. Net ir bankui pervedus pinigus, liko įsiskolinimas bankui. Nesusidarė pinigų likučio, kuriuo galėtų padengti įsiskolinimus už alimentus, todėl ir nebuvo įvykdytas teismo nustatytas įpareigojimas. M. M. taip pat nurodė, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra registruotos (duomenys neskelbtini) vardu, tačiau ten investuoti jo, M. M. ir V. J. pinigai. Visi bendrai prisidėjo prie patalpų įsigijimo ir jų sutvarkymo, po to jos buvo nuomojamos. Po skyrybų su M. M., V. J. jam uždraudė eiti į minėtas patalpas. Taip pat jam buvo paaiškinta, kad jo investuoti pinigai jam bus grąžinti. Paskaičiavus, jam priklausė 35000 Eur, dėl šios sumos V. J. pasirašė vekselį dvejų metų laikotarpiui ir pasakė, kad atsiskaitys pardavus patalpas. Šiuo metu patalpos yra parduotos, o su juo neatsiskaitė pagal vekselį. Vėliau teisme buvo nuginčytas vekselis, t. y. V. J. neigė jį pasirašęs, o ekspertas nepateikė kategoriškos išvados, kad būtent V. J. pasirašė vekselį. Dėl darbo (duomenys neskelbtini), tai su šia bendrove jis bendradarbiavo kaip fizinis asmuo, o po to per (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) gaunami pinigai nėra grynasis pelnas. Kaip fiziniam asmeniui jam nesisekė ši veikla, nes tokiai veiklai reikalingos apyvartinės lėšos. Kompanijos (duomenys neskelbtini) pervesti pinigai (duomenys neskelbtini) nebuvo skirti jam asmeniškai. Šitos lėšos buvo įtraukiamos į bendrovių buhalteriją ir naudojamos jų veikloje. Iš (duomenys neskelbtini) jis gauna tik algą. Automobilis „Porsche“ buvo registruotas bendrovės vardu, o jį pardavus buvo padengtas įsiskolinimas bankui. Jam jokių pinigų pirkėjas nepervedė, nes pinigai buvo tiesiogiai pervesti bankui lizingo padengimui. Dėl 80000 Eur vekselio, t. y. M. B., kuris skelbia asmeninį bankrotą, skolos jam, šiuo metu laukia teismo nutarties, kuri patvirtintų, kad skolos suma priklauso jam. Minėtą pinigų sumą antstoliai jau išsidalino, ir jis vėl jokių pinigų iš šio vekselio negaus. Dar kartą jis nori pabrėžti, kad jis nevengia mokėti išlaikymo vaikams. Pinigus moka ir mokės pagal savo finansines galimybes, o atsiradus galimybei ir pagerėjus jo finansinei padėčiai, jis mokės išlaikymą vaikams tokia apimtimi, kokia yra nurodyta teismo nutartyje (t. 6, b. l. 14–16).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 18 d. papildomai apklaustas M. M. parodė, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Taip pat dirba vadybininku (duomenys neskelbtini). Iš dviejų bendrovių jis gauna pajamas, kurios bendrai siekia 200–300 Eur per mėnesį. Vaikų išlaikymui šiuo metu abiem vaikams mokama apie 40–50 Eur. Pinigai pervedami į M. M. banko sąskaitą. Šiuo metu negali tiksliai pasakyti, kiek yra mokama antstoliams, nes bendrovių buhalterės paskaičiuoja, kiek reikia sumokėti, ir jis sumoka iš bendrovių banko sąskaitų į M. M. banko sąskaitą. Negali nurodyti, kokia tiksliai suma jam lieka pragyvenimui. Jam finansiškai padeda mama V. M., sesuo J. M. ir sugyventinė K. Ž. Kai vaikai gyvendavo pas jį Lietuvoje, jis juos išlaikydavo, jiems pirkdavo įvairias priemones, drabužius, avalynę, maistą. Vaikus aprūpinti jam padėdavo abu tėvai, šiuo metu padeda mama. Taip pat jos padeda ir jam, tiksliau, apmoka teismuose jį atstovaujančių advokatų paslaugas. Jis vaikų nematė apie pusantrų metų. 2021 m. vasarą vaikai buvo atvykę į (duomenys neskelbtini), ten gyvena M. M. tėvai, tačiau ši jo neinformavo, kad vaikai bus Lietuvoje. Vaikai Lietuvoje buvo visą vasarą, tačiau jis su jais nebuvo susitikęs. Su vaikais bendravo tik retai telefonu. Jam atrodo, kad vaikai yra įbauginti, M. M. jiems neleidžia susitikti su juo. Šiuo metu advokatas A. B. ruošia dokumentus dėl nutarties nevykdymo, t. y. dėl to, kad M. M. jam neleido matytis su vaikais, kai jie buvo Lietuvoje. Jis tik iš socialinio tinklo „Instagram“ buvusių nuotraukų suprato, kad jie yra (duomenys neskelbtini). Sūnaus F. M. (duomenys neskelbtini). Jis kalbėjo su M. M. dėl dovanos F. M. gimtadienio proga. Atsižvelgiant į tai, kad F. M. ketino laikyti vairavimo egzaminą, tai jis pasiūlė dovanoti automobilį. Pasakė, kad (duomenys neskelbtini) yra automobilis „Mercedes Benz“, jo vertė apie 1000 Eur. Iš pradžių M. M. sutiko su tokiu jo pasiūlymu. Jis jai ir F. M. siuntė automobilio nuotraukas. Vėliau M. M. pasakė, kad nereikia automobilio, nes (duomenys neskelbtini) automobilio vairas yra kitoje pusėje. Minėtas automobilis buvo parduotas, nes bendrovei jis buvo nereikalingas. Jei F. M. būtų norėjęs, automobilis būtų jam padovanotas, t. y. automobilis būtų parduotas už automobilio likutinę vertę. Jis jokio asmeninio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, jis tik turi skolas. Būstą su K. Ž. nuomojasi. Šiuo metu jis naudojasi (duomenys neskelbtini) automobiliu „Mercedes Benz“. Minėtas automobilis įsigytas lizingo būdu, banke „Luminor“. Anksčiau bendrovė turėjo du senus automobilius, kurių išlaikymas brangiai kainuodavo, tai buvo nuspręsta parduoti senus automobilius ir įsigyti naują automobilį. Jis dar kartą nori pasakyti, kad jis supranta, jog yra skolingas už vaikų išlaikymą, priklausančius sumokėti pinigus vaikams jis sumokės. Tačiau ne kartą sakė, kad neturi galimybių. Šiuo metu jis kreipėsi į bankroto administratorių dėl jo asmeninio bankroto inicijavimo. Iki Naujų metų ketinama kreiptis į teismą. Bankroto administratorius paskaičiuos visus jo įsiskolinimus, mokėjimus, taip pat jo sumokėtus pinigus M. M. (t. 6, b. l. 80–82).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 7 d. apklaustas įtariamasis M. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis niekada nevengė mokėti alimentų vaikams, tačiau juos mokėdavo pagal galimybes. Jis anksčiau mokėdavo į sūnų F. ir H. banko sąskaitas, kurias atidarė AB SEB banke. Šiuo metu neprisimena tikslių sumų, kurias mokėjo. Jis taip pat darė pavedimus į M. M. asmeninę sąskaitą. Jis asmeniškai darydavo pavedimus per AB „Lietuvos paštas“. Iš pradžių M. M. buvo parašiusi prašymą antstoliui, kad alimentai būtų pervedami į F. M. sąskaitą, po to pateikė kitą prašymą, t. y., kad pinigai būtų pervedami į jos asmeninę sąskaitą. Buvo mokami pinigai iš jo darboviečių. Jis nesutinka su pranešime apie įtarimą nurodyta susidariusia skolos suma, nes ji per didelė. Taip pat nori paminėti, kad pati M. M. tiksliai nežino, kokia yra skolos suma, nes kiekvienoje civilinėje byloje ji nurodo kitokią sumą. Jis jau yra turėjęs 29 civilines bylas. M. M. Vilniaus apygardos teismui pateikė 2022 m. vasario 17 d. ieškinį dėl 117019,02 Eur skolos. Kiekvieną kartą nurodo vis kitokį skolos dydį. Taip pat ir antstolis nurodo skirtingas sumas. Antstolis tiksliai nežino, kiek jis yra sumokėjęs, nes pinigai vedami ne į jo sąskaitą, o į M. M., o ji nepateikia antstoliui jo sumokėtų sumų, todėl antstolio paskaičiavimai netikslūs. M. M. gaudavo pinigus iš valstybės, t. y. iš Sodros. Šiuos valstybės išmokėtus pinigus M. M. jis turės grąžinti Sodrai. Šiemet jis ketino iškelti asmeninio bankroto bylą. M. M. ir jos tėvas V. J. kartu su advokate G. Gudaite įrodė, kad jis yra mokus, nes jis po tėčio mirties yra gavęs palikimą ir galėjo padengti susidariusią skolą. Tačiau jis su seserimis savo palikimo dalis paliko mamai V. M., kad nepakenktų tėvų verslui (duomenys neskelbtini). Pareiškime dėl bankroto iškėlimo nurodė savo gyvenamąją vietą mamai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Adresu (duomenys neskelbtini), jis negyvena, nes negali mokėti įmokų už kotedžo nuomą, nes neturi pajamų. (Duomenys neskelbtini) jam nustatytas darbo užmokestis 742 Eur, tačiau tokį uždarbį jis gautų, jei jis išdirbtų visas darbo valandas, tačiau jis išdirba ne visas darbo valandas. 2022 m. už gegužės mėn. jis gavo 38 Eur. Iš šios sumos M. M. bus sumokėta iš (duomenys neskelbtini) 18,99 Eur į jos banko sąskaitą. Šiuo metu bendrovė jam negali mokėti didesnės algos. Nori paaiškinti dėl kelionės (duomenys neskelbtini). Jis pagal specialybę yra (duomenys neskelbtini), todėl vyko į (duomenys neskelbtini) parodą. Jis vyko, nes nori ateityje vykdyti projektus (duomenys neskelbtini), todėl ir vyko į minėtą parodą. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) užsiima (duomenys neskelbtini) produktų prekyba, ir jis nori ateityje praplėsti (duomenys neskelbtini) veiklą, t. y. vystyti (duomenys neskelbtini) projektus. Bendrovė mokėjo už bilietą į (duomenys neskelbtini). Visas kelionės, pragyvenimo išlaidas jis apmokėjo pats. Jis vyko kartu su K. Ž., kuri savo kelionės išlaidas apmokėjo pati. Šiuo metu nepamena, ar (duomenys neskelbtini) atsiskaitinėjo J. M. banko kortele. Jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius, todėl jis gali naudotis bendrovės automobiliu, apmokėti kuro išlaidas, telefono paslaugas. Taip pat leistinos išlaidos už susitikimų su klientais metu apmokėtas išlaidas (kavą, pietus). Jis susitikinėja su potencialiais (duomenys neskelbtini) produktų pirkėjais. Bendrovės lėšomis nėra apmokamos jo asmeninės išlaidos. Bendrovės lėšomis yra apmokamos advokatų paslaugos. Bendrovė yra turėjusi civilinių bylų ir ne vieną. Šiuo metu irgi vyksta civilinė byla dėl lizingo būdu įgyto automobilio. Jei bendrovė ir buvo apmokėjusi advokato paslaugas už jį, tai jis yra grąžinęs bendrovei pinigus. Tarp (duomenys neskelbtini) atsiskaitymai vyksta tik bankiniais pavedimais, grynieji pinigai nemokami. (Duomenys neskelbtini) platformoje yra matoma, kiek (duomenys neskelbtini) priklauso išmokėti pinigų, šie pinigai yra pervedami į šios bendrovės banko sąskaitą, taip pat dalis pinigų anksčiau buvo pervedama į jo asmeninę sąskaitą, tačiau panaudojęs šiuos pinigus, jis turėjo atsiskaityti bendrovei, t. y. pateikti dokumentus, pagrindžiančius jų panaudojimą. Į bendrovės sąskaitą jis įneša grynuosius pinigus, nes kai kurie pirkėjai už įsigytą produkciją atsiskaito grynaisiais. Taip pat jis iš bendrovės sąskaitos grynindavo pinigus, kuriuos panaudodavo bendrovės veiklai, po to pateikdavo buhalterei duomenis dėl jų panaudojimo. Jis negalėjo padengti skolos pardavus namą, nes namas buvo parduotas varžytynių, nes M. M. gyvendama name nemokėjo už jį paskolos įmokų. Jis nemokėjo įmokų, nes tame name nebegyveno nuo 2011 metų. Antstolis jo iš anksto neinformavo, už kokią sumą bus parduodamas namas, jis tik sužinojo, kad buvo paskelbtos varžytynės. Nori paaiškinti, kad F. M. (duomenys neskelbtini) ir jis gali pats administruoti jam susidariusią alimentų skolą. Būdamas pas advokatę Pelagėją Stonkienę kontoroje 2022 m. kovo 8 d., jis su F. M. bendravo per „Zoom“ ir šis sutiko, kad jis šiam mokėtų pinigus. Advokatė paaiškino, kad šis pats gali administruoti skolą, kokie dokumentai reikalingi. Jis planuoja asmeniškai sumokėti F. M. pinigus, tačiau šiuo metu jam nepavyksta su juo susisiekti. Jis kartais naudojasi J. M. banko „Luminor“ sąskaita ir kortele. Kai jam reikia, sesuo duoda jam kortelę, tuomet jis paima kortelę, po to jai grąžina. Minėta sąskaita yra bendro naudojimo, kai reikia atsiskaityti banko pavedimu, tai tuomet jis naudojasi minėta sąskaita ir kortele. Pinigus į sąskaitą įneša pagal poreikį. Nepamena, kas įnešė pinigus į minėtą sąskaitą prieš skrydį į (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nepamena, už ką (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 9 d. pervedė (duomenys neskelbtini) 5320 Eur (t. 6, b. l. 87–89).

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 12 d. apklausta nukentėjusioji M. M. parodė, kad su M. M. susituokė (duomenys neskelbtini) ir santuokoje susilaukė dviejų vaikų, t. y. F. M. ir H. M. Skyrybų iniciatoriaus nebuvo, ir jie išsiskyrė bendru sutarimu, nes jos ir buvusio sutuoktinio M. M. tikslai ir interesai pradėjo skirtis. Teisminio proceso metu susitarė dėl vaikų išlaikymo dydžio, jo mokėjimo tvarkos, o taip pat numatė visus turto padalijimo klausimus, ir 2015 m. teisme buvo patvirtintas jų skyrybų prašymas. Su M. M. nebegyvena kartu jau nuo (duomenys neskelbtini). 2016 m. buvęs sutuoktinis nusprendė kreiptis į teismą dėl vaikų išlaikymo dydžio sumažinimo ir nurodė, kad yra bedarbis, užsiregistravęs darbo biržoje ir negauna jokių pajamų, todėl negali teikti vaikams numatyto išlaikymo. Jos žiniomis, M. M. nuo (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki santuokos nutraukimo ir ją nutraukiant, dirbo (duomenys neskelbtini). Po ilgo bylinėjimosi laikotarpio, kurio metu ir M. M. ir ji patyrė bylinėjimosi išlaidų, jie pasirašė taikos sutartį dėl vaikų išlaikymo dydžio sumažinimo. Sutiko su taika, nes M. M. ją įtikino, kad turi finansines galimybes ir išlaikymą vaikams tikrai teiks, t. y., kad sumokės išlaikymo skolą ir išlaikymo dydį didins palaipsniui. Tačiau, įsigaliojus teismo sprendimui, M. M. ir toliau nesilaikė prievolės mokėti savo vaikams numatytą išlaikymą ir to nedaro piktybiškai. 2020 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi į policiją dėl baudžiamosios bylos iškėlimo M. M. dėl piktybiško vengimo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Skola vaikų išlaikymui yra 51000 Eur. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, M. M. pervedė į jos nurodytą sąskaitą 110 Eur vaikams, t. y. 2020 m. rugpjūčio mėn. 80 Eur ir rugsėjo mėn. 30 Eur. Jos supratimu, M. M. tyčia neteikia teismo sprendimuose numatyto išlaikymo vaikams, nes, anot jo, valstybė moka, o finansines galimybes išlaikyti savo vaikus M. M. turi ir tai patvirtina jo veiksmai. M. M. nurodo, kad jeigu vaikas jam labai įtinka, tai vaiką pagal savo norą jis apiperka. Vienais metais buvo šiek tiek apipirkęs H. M., nes siekė jo gyvenimo su savimi. Yra buvę atvejų, kai M. M. (kai jau nebegyveno Lietuvoje) vasaros atostogų metu pirko vaikams kažkokių rūbų ar panašių dalykų tuo metu, kai vaikai būdavo su juo, bet dėl viso to, ką pirkdavo, niekada nesitardavo su ja. Pirko, ką norėjo ir kada norėjo, o paskui viską pasilikdavo sau. Su vaikais į namus daiktų neperduodavo. M. M. turėjo teisę matytis su savo vaikais pagal skyrybų sutartyje numatytą grafiką (kol gyveno Lietuvoje) – kas antrą savaitgalį mokslo metų ir vasaros metu, t. y. dvi savaites vaikai turėdavo praleisti su tėvu ir dvi su ja. Kai (duomenys neskelbtini) M. M. nusprendė palikti šeimą, iki pat 2015 m. jis neišreiškė jokio noro bendrauti su savo vaikais. Taip pat neteikė jiems jokio finansinio išlaikymo. 2016 m. po ilgo bylinėjimosi teisme, kai pasirašė taikos sutartį, ji labai stengėsi įtikinti savo buvusį sutuoktinį vėl bendrauti su vaikais, nes vaikams tuo metu labai trūko tėvo. Po ilgų įtikinėjimų, M. M. po truputį pradėjo pasiimti vaikus, su jais bendrauti. Tada pas tėvą vaikai praleisdavo beveik kas antrą savaitgalį. Netrukus vyresnysis sūnus F. M. pradėjo skųstis, kad tėvas prieš jį smurtauja, jis jo bijo, todėl nenori su juo važiuoti ir leisti kartu laiką, net savaitgalį. Visus šiuos metus jų vaikus finansiškai išlaikė ji viena. 2017 m. dėl sunkios finansinės padėties, kad išlaikytų save ir vaikus, jai teko ieškoti darbo užsienyje ir persikraustyti su abiem vaikais gyventi į (duomenys neskelbtini), kur ji galėjo toliau dirbti pagal savo specialybę. M. M. ir toliau kenkdamas nepilnamečiams vaikams išlaikymo neteikė ir pradėjo naują procesą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, nors tėvo ir berniukų bendravimas niekada nebuvo ribojamas. Labai sunkaus teisminio proceso metu, kuriame buvo apklausti ir abu vaikai, buvo pakeista bendravimo su vaikais tvarka. To paties proceso metu buvo iškeltas vaikų finansinio išlaikymo klausimas. M. M. jau pradėjo teigti, kad jis yra nepajėgus išlaikyti savo vaikus, nes uždirba tik 30 Eur per mėnesį, nors nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). Teismo procese tokie M. M. teiginiai atrodė keistai, nes bylose jį atstovavo privačiai mokamas paslaugas teikiantys advokatai. M. M. į bylos nagrinėjimą atvykdavo prabangiais automobiliais, socialiniuose tinkluose mėgavosi prabangių atostogų, švenčių akimirkomis, todėl išlaikymo dydis nebuvo sumažintas. M. M. (duomenys neskelbtini) dirba nuo (duomenys neskelbtini). Bendrovė (duomenys neskelbtini) platina įvairias prekes. Ši bendrovė netgi buvo (duomenys neskelbtini), kas rodo gerą finansinę padėtį. M. M. pajamų augimas kiekvienais metais yra oficialiai afišuojamas socialiniuose tinkluose. Iš visos esamos informacijos yra akivaizdu, kad M. M. yra sėkmingas lyderis, uždirbantis apie 10000 Eur per mėnesį. M. M. (duomenys neskelbtini). Internetinėje svetainėje „Youtube“ yra pateiktas vaizdo įrašas apie visą (duomenys neskelbtini) veikimo ir uždarbio schemą. M. M. draugas, jį įtraukęs (duomenys neskelbtini), K. M. „Youtube“ internetinėje svetainėje labai aiškiai išdėsto, kiek uždirba (duomenys neskelbtini), t. y. 10000 Eur per mėnesį. Nors tuo metu oficialiai M. M. nurodomas kaip bendrovės direktorius, uždirbantis 80 Eur per mėnesį. Šioje (duomenys neskelbtini) schemoje M. M. ne tik uždirba pinigus platindamas (duomenys neskelbtini) produktus, bet gauna ir pajamas nuo kiekvieno žmogaus, esančio „po juo“, kuriuos jis atveda į šią bendrovę, ir už žmones, kuriuos atveda žmonės, registruoti po jo profiliu, tame tarpe ir jo mama V. M. ir jo sugyventinė K. Ž. Kiek jai yra žinoma, M. M., slėpdamas savo pajamas, dangstosi juridinio asmens vardu ir, ko gero, šiuo atveju (duomenys neskelbtini). Taip pat M. M. gauna pajamas organizuodamas viešus seminarus kaip (duomenys neskelbtini) lyderis. Gerai apmokamą seminaro lyderio poziciją patvirtina seminarų organizavimas prabangių viešbučių konferencijų salėse, mokamas tiek nario, tiek ir dalyvio mokestis. Daugiausiai uždirbantiems, (duomenys neskelbtini) nuolat organizuoja prabangias keliones po įvairiausias pasaulio šalis ir kurortus (duomenys neskelbtini). Tai, kad šiose kelionėse nuolat dalyvauja M. M., jo mama V. M., jo sugyventinė K. Ž., patvirtina aukštas M. M. pajamas. Jis ne vieną kartą vaikams yra rodęs čekius bei išrašus ir deklaravęs, kiek daug jis uždirba, kaip gerai gyvena. Anksčiau M. M. vairavo automobilį „Porsche Cayenne“ su (duomenys neskelbtini) lipdukais. Pastebėtina, kad tokius prabangius automobilius bendrovė skiria tik geriausiai uždirbantiems lyderiams. Tokių sąraše yra ir M. M. mama. M. M. nuolat keliauja po pasaulį ir tai yra matoma iš jo ir jo sugyventinės socialinių tinklų. M. M. demonstruoja nuotraukas, kaip mėgaujasi prabangiu gyvenimu, mašinomis, motociklais, kelionėmis, renginiais, restoranais, kaip nuomojasi prabangius būstus. Teisme M. M. yra nurodęs, kad jį išlaiko jo sugyventinė K. Ž., tačiau pastaroji dirba kartu su M. M. toje pačioje bendrovėje, todėl nelogiška, kad vienas skursta, o kitas lobsta. Akivaizdu, kad yra sukurtas dirbtinis pinigų perskirstymas tarp artimų asmenų tam, kad spekuliuotų neva menku uždarbiu ir neteiktų išlaikymo vaikams. Aplinkybių visuma patvirtina faktą, kad M. M. gyvena iš didelių nedeklaruojamų pajamų ir tai daro ne tik dabar, bet darė ir kol gyveno kartu. Tik tada, kai jis nusprendė palikti šeimą, pradėjo aiškėti ir kilti į paviršių visos jo finansinės machinacijos. Jos nuomone, M. M. klastojo dokumentus ir padirbinėjo parašus. Jo buvusi (duomenys neskelbtini) buvo neva parduota (duomenys neskelbtini) piliečiui, nors iš tiesų jis sunaikino visus bendrovės dokumentus, nes jai grėsė bankrotas dėl nemokamų mokesčių valstybei. M. M. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo iškelta bankroto byla. M. M. veiklą vykdė ir per nupirktą (duomenys neskelbtini). Bendrovės, kurias valdo M. M., registruojamos jo sesers J. M. arba jo mamos vardu. Yra įsitikinusi, kad M. M. „prisidenginėja“ bendrovėmis, kurios neregistruotos jo vardu, ir taip gauna pajamas, naudojasi bendrovių lėšomis, pinigus išgrynindamas arba atsiskaitydamas kaip bendrovių vadovas jų vardu, o iš tiesų asmeniniais tikslais. Advokatams būdavo sumokama už M. M. iš kurios nors bendrovės. M. M. nurodė, kad M. M. nedeklaruojamų pajamų šaltinis yra bendrovių pinigai, gaunami tiesiogiai arba per susijusius asmenis, taip nuslepiant tikrąją finansinę padėtį ir mokesčius. Po skyrybų M. M. atiteko pusė jų turėto namo (duomenys neskelbtini), kuriame ji liko gyventi su vaikais iki kol neišsikraustė (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) visą paskolą mokėjo ji viena tik tam, kad vaikai neprarastų namų. Kai ji su vaikais išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), M. M. nedavė sutikimo išnuomoti namo, nors tokiu atveju būtų išsaugoję ir namą, ir jis būtų galėjęs padengti visus įsiskolinimus bei einamus alimentus savo vaikams. Tačiau M. M. (duomenys neskelbtini) skolas perkėlė ant jų banko paskolos ir tai buvo papildomi 100000 Eur, dėl kurių pakilo jų mokama paskola ir palūkanos. Kai ji išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), nebebuvo pajėgi mokėti ir paskolą Lietuvoje, ir mokėti už gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini), todėl namas buvo parduotas iš varžytynių. Kai namas buvo parduotas iš varžytynių, nebuvo padengtas visas įsiskolinimas bankui, todėl iki šiol tiek ji, tiek M. M. turi skolų. Po skyrybų jai likęs žemės sklypas taip pat buvo parduotas iš varžytynių, kad padengtų jų bendrus įsiskolinimus. Namą iš varžytynių M. M. pardavė sąmoningai, tikėdamasis, kad taip neteks mokėti išlaikymo įsiskolinimo vaikams, kaip buvo nustatyta teismo sprendime. M. M. po namo pardavimo skolos nemokėjo teigdamas, kad ne jis namą pardavė. M. M. liko asmeninis M. B. 85000 Eur vekselis, kurį, paskutiniais žinomais duomenimis, jis perleido (duomenys neskelbtini). Šios bendrovės vienintelė akcininkė yra jo sesuo J. M., o M. M. yra direktorius. M. M. yra suklastojęs V. J. parašą ir pasirašęs sau 30000 Eur vekselį. Dėl šio įvykio buvo iškelta civilinė byla, kurioje buvo įrodyta, kad jis parašą suklastojo. Negaunant jokios finansinės paramos vaikų išlaikymui, jai teko kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą. Sodra šiuo metu moka vaikams pašalpą po 70 Eur kiekvienam. M. M. yra jaunas, fiziškai sveikas žmogus, neturintis sveikatos problemų, bent kiek jai yra žinoma. Su M. M. niekada jokių nerašytinių susitarimų dėl prisidėjimo prie vaikų išlaikymo neturėjo. Visa turima informacija yra perduota antstolio Ginto Badikonio kontorai, t. y. perduoti keturi teismo vykdomieji raštai dėl visų susidariusių įsiskolinimų vaikams, taip pat jai priteistos teismų išlaidos (t. 1, b. l. 87–90).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 29 d. apklausta nukentėjusioji M. M. parodė, kad jau yra išdėsčiusi visas aplinkybes dėl jos buvusio sutuoktinio M. M. piktybiškai nemokamų alimentų ir šiuos parodymus patvirtina. Šiuo metu M. M. skola dėl nesumokėtų alimentų yra didesnė, nei ji anksčiau nurodė. Sumą reikėtų pasitikslinti pas antstolį. M. M. niekada nemokėjo alimentų vaikams. Iš pradžių buvo sutarta 289 Eur kiekvienam vaikui. Po metų alimentai buvo sumažinti iki 175 Eur kiekvienam vaikui. Savanoriškai jis nemokėjo pinigų vaikams. Pinigus ji pradėjo gauti mažomis sumomis iš antstolio, kuris išieškodavo pinigus per M. M. darbovietę. Pinigus pradėjo gauti tik tuomet, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl M. M. nemokamų alimentų. Dėl namo pardavimo aplinkybių gali paaiškinti, kad bankas pats inicijavo namo pardavimą iš varžytynių, nes nebuvo mokamos paskolos įmokos. (Duomenys neskelbtini) M. M. išėjo gyventi atskirai, ir ji pati mokėjo namo paskolos įmokas, komunalinius mokesčius ir namo remonto išlaidas. Kai ji nebegalėjo mokėti, susidarė skolos ir bankas nusprendė parduoti jų namą. M. M. pats įmokų nedarė, nors jie buvo bendraskoliai. M. M. paskolos dydį padidino, kai jis savo turtu laidavo už paskolą jo bankrutuojančiai (duomenys neskelbtini). Ji M. M. siūlė namo dalį užrašyti vaikams, o ji atsisakytų alimentų, tačiau M. M. su tuo nesutiko. Taip pat ji teisme posėdžio metu prašė, kad jis duotų leidimą nuomoti namą, tačiau M. M. to daryti neleido. Už namo nuomą gautais pinigais jie galėjo padengti paskolą už namą, ir M. M. būtų galėjęs mokėti vaikams alimentus. Tai, kad namas buvo parduotas iš varžytynių, buvo M. M. kaltė. Buvo F. M. (duomenys neskelbtini), ir ji gimtadienio proga norėjo vaikui nupirkti automobilį, todėl paklausė M. M., gal jis prisidėtų. M. M. pasakė, kad turi seną automobilį „Mercedes“, kurį galėtų atiduoti. Jis jai siuntė automobilio nuotrauką, o ji paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) automobiliuose vairas yra kitoje pusėje. Taip pat pasidomėjo ir jam pasakė, kiek kainuotų užregistruoti tokį automobilį (duomenys neskelbtini), tai būtų 1500 Eur. Taip pat papildomai kainuotų automobilio transportavimo paslaugos. M. M. niekada jai nemokėjo skyrybų metu sutartų alimentų. Jų nemokėjo ir tada, kai suma buvo sumažinta. Ji pradėjo gauti pinigus tik iš antstolio, kuris juos išieškodavo iš M. M. per darbovietę pradėjus ikiteisminį tyrimą. M. M. niekada pats į jos sąskaitą pinigų nemokėjo. Jis niekada nemokėjo alimentų nei į jos mamos, nei į jos tėčio sąskaitas. M. M. Lietuvoje vaikams nupirktų daiktų nesiųsdavo į (duomenys neskelbtini). Jis buvo siuntęs daiktus, su kuriais H. M. buvo atvykęs į Lietuvą, o ne tuos, kuriuos pats nupirko. Apie tai, kad M. M. turi pinigų, galėtų paliudyti sūnus F. M., kuris yra buvęs pas tėtį namuose ir matė, kaip jis gyvena. M. M. gauna dideles pajamas iš (duomenys neskelbtini) veiklos. Ji nuo akistatos su M. M. atsisako, nes ji savo parodymų nepakeis. Visos aplinkybės buvo nagrinėtos teismo posėdžių metu, viskas yra užfiksuota teismo posėdžių protokoluose. M. M. niekada nepadengė teismo jai priteistų išlaidų. Niekada nepirko vaikams lėktuvo bilietų grįžimui į Lietuvą, kaip numatyta teismo sprendimuose (t. 1, b. l. 98–101).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 29 d. apklausta liudytoja J. M. parodė, kad ji broliui finansiškai padeda ir duoda pinigų grynaisiais po 100–200 Eur. Ji jam pinigus duoda, kai jis jos paprašo. Ji pasidomi, kam jam reikalingi pinigai. Jam buvo reikalingi pinigai apmokėti advokato pasaugas. Tai būna ne kiekvieną mėnesį. Taip pat ji banke „Luminor“ yra atidariusi banko sąskaitą ir paėmusi su sąskaita susietą banko kortelę, kuria naudojasi M. M. Sąskaitą atidarė M. M. prašymu, kad jis galėtų ja naudotis. Jis į minėtą banko sąskaitą pinigus įneša pats, ir jis pats naudojasi minėta banko kortele ir sąskaitoje esančiais pinigais. Ji banke „Luminor“ savo vardu turi tik vieną banko sąskaitą ir vieną banko kortelę. Šia banko sąskaita ir kortele naudojasi M. M., o ji pati ja nesinaudoja. Anksčiau jam savo vardu buvo paėmusi paskolą iš „Moki lizingas“, ir jis naudojosi minėta paskola. Jis paskolą padengė pats. Ji nemokėjo paskolos įmokų. Ji asmeniškai anksčiau buvo užsiregistravusi (duomenys neskelbtini), tačiau jai ta veikla nepatiko ir ji toje veikloje nedalyvauja, iš tos bendrovės pajamų negauna (t. 1, b. l. 111–114).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 28 d. apklausta liudytoja V. M. parodė, kad jos sutuoktinis J. M. turėjo (duomenys neskelbtini) bendrovę, todėl jie galėjo finansiškai padėti M. M. Jos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), ir M. M. pas juos atvažiavus, jis jam duodavo pinigų. Būdavo duodavo 50 ar 100 Eur, tai būdavo kartą ar du kartus per mėnesį. Taip pat duodavo daržovių. Pagalba finansais ir maistu teikiama ir dabar. Ji jam duodavo tik grynaisiais pinigais, jokių pavedimų į banko sąskaitas nedarė. Ji jam savo banko kortelių nėra davusi, kad jis jomis naudotųsi. Sūnui pagalba finansiškai teikiama po to, kai jis išsiskyrė su M. M. Ji nežino, kiek sūnus moka advokatams, kurie jį atstovauja teismuose, nes jis jai to nesako. Ji neapmoka sūnaus advokato paslaugų. Ji yra (duomenys neskelbtini) akcininkė, taip pat (duomenys neskelbtini) akcininkė, kurios veikla šiuo metu sustabdyta. (Duomenys neskelbtini) užsiima maisto papildų pirkimu iš (duomenys neskelbtini) ir jų pardavimu. Jos sūnus M. M. yra (duomenys neskelbtini) direktorius ir jis tvarko (duomenys neskelbtini) veiklą, o ji minėtos bendrovės veikloje nedalyvauja. Ji savo anūkų H. ir F. nematė jau apie 5‑6 metus, nes M. M. yra juos išsivežusi į (duomenys neskelbtini), ir ji negali su jais susisiekti. Yra užblokuotas jos telefonas. Taip pat negali su jais susisiekti per socialinį tinklą „Facebook“ (t. 1, b. l. 118–121).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 30 d. apklausta liudytoja K. Ž. parodė, kad ji su M. M. yra sugyventiniai, kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini). Jų biudžetas yra bendras. Ji su M. M. ir dukra kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl minėto kotedžo nuomos yra sudaryta nuomos sutartis. Nuomos mokestis yra 850 Eur, papildomai mokami komunaliniai mokesčiai apie 150–200 Eur. Nuomos mokestis mokamas pavedimu iš jos banko „Citadele“ sąskaitos. Pagal individualios veiklos pažymą ji dirba dvejus metus. Anksčiau dirbo įvairiose bendrovėse pagal darbo sutartis. Jos pajamos yra apie 2000 Eur. Dar būna priedai (procentai) nuo apyvartos. Jos gaunamų pajamų užtenka būsto nuomai ir pragyvenimui. Taip pat jiems finansiškai padeda jos tėvai R. Ž. ir D. Ž. Ji turi dukrą E., kuriai (duomenys neskelbtini). Tėvų pagalba pasireiškia pirkiniais jos dukrai, taip pat M. M. sūnums, kai jie būna Lietuvoje. Ji su M. M. gyvena bendrai iš jos pajamų, kaip ir minėjo, jų biudžetas bendras. M. M. finansiškai padeda ir jo mama V. M., sesuo J. M. Iš M. M. žodžių ji žino, kad mama ir sesuo padeda finansiškai, jos apmoka advokatų išlaidas. M. M. sūnus F. M. pas juos buvo prieš trejus metus per Kalėdas. H. M. buvo prieš trejus metus atvažiavęs pas juos vasarai. M. M. H. M. du mėnesius vežiojo į (duomenys neskelbtini), nes jam buvo iškrypęs stuburas, bloga dantų būklė ir nusilpęs organizmas. Kiekvieną dieną vežiodavo procedūroms. H. M. visą vasarą pabuvęs pas juos, labai norėjo likti gyventi Lietuvoje. Liudytojos teigimu, M. M. H. M. buvo užrašęs į mokyklą (duomenys neskelbtini), ir jis ją lankė, kol M. M. nieko neįspėjusį jį pasiėmė iš mokyklos ir išsivežė į (duomenys neskelbtini). Kai F. ir H. būdavo pas juos, vaikai būdavo aprengiami „nuo galvos iki kojų“, aprūpinami drabužiais, avalyne. Vaikų aprūpinimu rūpinosi kartu su M. M. Taip pat M. M. tėvai nupirkdavo vaikams reikalingų prekių. H. M. šią vasarą buvo atvažiavęs į Lietuvą, tačiau M. M. M. M. to nepranešė. Šiemet nei F., nei H. nebuvo pas juos atvykę. Kai M. M. pirkdavo vaikams reikalingus daiktus (drabužius, avalynę, mokymo priemones), ji M. M. duodavo pinigų grynaisiais, o taip pat duodavo jam savo banko kortelę, jei pati negalėdavo kartu vykti į parduotuves (t. 1, b. l. 125–127).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 17 d. apklausta liudytoja I. K. parodė, kad namas, esantis K. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jai. Ji minėtą namą nuomoja. Nuomininkai buvo surasti per bendrovę (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. namą nuomoja M. M. ir K. Ž. Su jais yra sudaryta nuomos sutartis, kuri buvo pratęsta iki 2022 m. gruodžio mėn. Sutartyje nurodytas 850 Eur nuomos mokestis, kuris 2021 m. dėl COVID situacijos bendru susitarimu buvo laikinai sumažintas iki 600 Eur. Šiuo metu mokamas 850 Eur nuomos mokestis. Nuomos mokestis yra pervedamas į jos banko sąskaitą. Nuomos mokestį moka M. M. arba K. Ž. per AB „Lietuvos paštas“. Ji niekada neimdavo nuomos mokesčio grynais pinigais. Ji gali pateikti nuomos sutarčių kopijas (t. 1, b. l. 130–131).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 25 d. apklausta liudytoja N. C. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) direktorė. (Duomenys neskelbtini) yra pasirašiusios sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Ji (duomenys neskelbtini) buhalteriją tvarko daugiau nei prenkerius metus (tikslios datos nepamena, kada buvo sudaryta sutartis). (Duomenys neskelbtini) veikla yra (duomenys neskelbtini) prekių platinimas. (Duomenys neskelbtini) nustatytos prekių kainos platintojams ir pirkėjams. Tokiu būdu susidaro kainų skirtumas tarp didmeninės ir mažmeninės kainos, kuris yra bendrovės pelnas. (Duomenys neskelbtini) yra vienas darbuotojas – direktorius M. M. Jis organizuoja susitikimus su pirkėjais, kurie dažniausiai vyksta kavinėse, nes direktorius M. M. pateikia išlaidas patvirtinančius dokumentus, pavyzdžiui, mokėjimus už kavą. Jei susitikimai vyksta su didesne žmonių grupe, yra nuomojama salė susitikimams. Tuomet yra pateikiami dokumentai už salės nuomą. Direktorius pagal darbo pobūdį naudojasi bendrovės automobiliu, iš bendrovės lėšų apmokamos kuro išlaidos. Yra nustatyta sąlyga, kad negalima pilti kuro išeiginėmis dienomis ir darbo dienomis po 19 val. Taip pat iš bendrovės lėšų apmokamos telefono sąskaitos. Bendrovė turi banko sąskaitą „Swedbank“, AB, kurią valdo direktorius M. M. Jis kiekvieną mėnesį atneša banko sąskaitos išrašą už praeitą mėnesį, pirkimų ir pardavimų sąskaitas faktūras. Paskaičiuojama, kokie mokesčiai turi būti sumokėti, apskaičiuojamas PVM. M. M. el. paštu pranešama, kiek reikia sumokėti mokesčių ir pervesti pagal vykdomąjį raštą. Direktorius pats perveda pinigus iš bendrovės banko sąskaitos. Apskaitos bendrovė tvarko tik buhalteriją, buhalterė prieigos prie banko sąskaitų neturi. Direktorius M. M. algos dydį nustatė pats, savo, kaip direktoriaus, įsakymu. M. M. nėra pateikęs jokių kelionės (duomenys neskelbtini) dokumentų, nėra pateikęs jokių duomenų apie kelionę (t. 1, b. l. 147–150).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 27 d. apklaustas liudytojas V. T. parodė, kad jis yra antstolio G. Badikonio padėjėjas ir vykdo išieškojimą iš M. M. dėl vaikų išlaikymo. Po M. M. ir M. M. skyrybų buvo nustatytos dviejų vaikų išlaikymui skirtos sumos. M. M. geranoriškai nemokėjo vaikams pinigų, todėl teismas išdavė vykdomąjį raštą ir pradėta vykdomoji byla Nr. 0040/20/00909. Vėliau M. M. su M. M. teisme sudarė 2016 m. liepos 4 d. taikos sutartį. Teisme buvo užfiksuota įsiskolinimo suma nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d., t. y. 9285,22 Eur. Ši suma nekintanti. Taikos sutartimi buvo nustatyta, kad įsiskolinimas bus padengtas pardavus turtą (namą). Tačiau M. M. ir toliau nemokėjo alimentų, todėl buvo kreiptasi į teismą ir 2020 m. birželio 4 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. Pagal šį vykdomąjį raštą pradėta vykdomoji byla 0040/20/00770. Įsiskolinimas skaičiuojamas nuo 2016 m. liepos 1 d. iki vaikų pilnametystės. M. M. pats niekada nemokėjo pinigų. Pinigai išieškotojai M. M. buvo mokami iš M. M. darboviečių. Iki 2022 m. balandžio 30 d. yra susidaręs 84079,77 Eur įsiskolinimas. Už gegužės mėn. dar nėra paskaičiuota, nes kalendorinis mėnuo nepasikeitė. Šiuo metu tikslios datos nepamena, tačiau išieškotoja M. M. jį informavo, kad M. M. atlyginimas yra didesnis, tačiau jis nemoka didesnių alimentų. Jis patikrino Sodros duomenis, tačiau Sodra apie tai nėra informuota. Visa informacija nurodyta vadovaujantis vykdomųjų bylų duomenimis (t. 1, b. l. 152–154).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 26 d. apklaustas liudytojas V. J. parodė, kad jis yra M. M. tėvas, o M. M. jos buvęs vyras. Po skyrybų M. M. turėjo mokėti vaikams alimentus, tačiau to nedarė. Vėliau M. M. su M. M. sudarė teisme taikos sutartį, kad M. M. vaikų įsiskolinimą padengs iš pinigų, kuriuos gaus pardavęs M. M. priklausančias namo ir žemės sklypo dalis, esančias (duomenys neskelbtini). Taikos sutartyje buvo numatyta, kad namas bus parduodamas ne pigiau nei už 280000 Eur. Liudytojo teigimu, M. M. nemokėjo bankui paskolos įmokų, o jo dukra M. M. neturėjo pinigų paskolai dengti, todėl vienu metu paskolos įmokas mokėjo jo žmona M. J. M. M. namo nenuomojo ir neieškojo namo pardavėjo. Vėliau, nustojus mokėti paskolos įmokas, bankas nutraukė paskolos sutartį. M. M. jam pasakė, kad bus iš varžytynių parduodamas jiems priklausantis namas ir sklypas. Antstolis informavo M. M. apie pirminę turto kainą, už kurią bus parduodamas turtas. Kaina buvo nustatyta pagal turto vertintojų ataskaitą. M. M. buvo informuota kaip savininkė, o M. M. taip pat žinojo, už kokią sumą bus parduodamas turtas. Savininkams buvo pateikta turto vertinimo ataskaita. Per 30 dienų galima buvo pateikti skundą dėl turto vertės. M. M. neskundė turto vertės ataskaitos. Iš dukros sužinojęs, kad bus parduodamas namas ir sklypas, jis užregistravo savo (duomenys neskelbtini) dalyvauti varžytynėse. 2019 m. rugsėjo 30 d. vyko elektroninės varžytinės. Jo kaina buvo pasiūlyta didžiausia – 140699 Eur, todėl ir buvo parduotas turtas jo bendrovei. Nežino, kas dar dalyvavo varžytynėse. Vėliau bendrovės vardu buvo paimta paskola, kad įsigytų turtą. Nori paminėti, kad M. M. nemoka alimentų, taip pat nemoka skolų. Jis kreipėsi į teismą dėl asmeninio bankroto iškėlimo, tačiau teismas priėmė nutartį atsisakyti iškelti bankroto bylą M. M. Prie savo apklausos protokolo jis pateikia teismo nutartis, kurios, jo manymu, svarbios šiame ikiteisminiame tyrime (t. 1, b. l. 157–160).

Iš 2020 m. spalio 30 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti M. M. savanoriškai pateiktoje piniginėje esantys daiktai. Piniginėje, be kita ko, buvo rastos banko kortelės, išduotos (duomenys neskelbtini) ir J. M. (t. 3, b. l. 96–101; t. 6, b. l. 10–11).

Iš 2020 m. liepos 30 d. M. M. su pareiškimu pateikto Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-52-494/2015 ir 2016 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-86-494/2016 nustatyta, kad M. M. nustatyta pareiga išlaikyti savo du nepilnamečius vaikus, taip pat kitos sąlygos (t. 1, b. l. 17–22, 23–25).

Iš 2020 m. spalio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta M. M. socialinio tinklo „Instagram“ paskyra ir joje esančios nuotraukos. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 3, b. l. 82–95).

Iš 2021 m. sausio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame pasakojama apie (duomenys neskelbtini) veiklą. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 3, b. l. 102–107).

Iš 2022 m. gegužės 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti J. M. „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje esančių banko sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 14 d. (t. 5, b. l. 153–156).

Iš 2022 m. balandžio 4 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti AB „Lietuvos paštas“ pateikti sistemų duomenys apie K. Ž. siųstas pinigų perlaidas I. K. ir M. M. mokėjimus nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 17 d. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 3, b. l. 132–153).

Iš „AS Inbank filialo“ rašto dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota J. M. sudarant vartojimo kredito (mokėjimo kortelės) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra susieta su banko sąskaita, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 52).

Iš „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriaus rašto nustatyta, kad J. M. išduotos mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) aptarnavimo sąskaita yra Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 55).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašte nurodytos sumos, išmokėtos M. M., jo draudžiamos pajamos laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. (t. 3, b. l. 23–29).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) gautų raštų nustatyta, kad VMI pateikė M. M. metines pajamų deklaracijas už 2015‑2018 m. ir (duomenys neskelbtini) metines pajamų mokesčio deklaracijas už 2017–2020 m. mokestinius laikotarpius (t. 3, b. l. 2–20).

Iš antstolio G. Badikonio 2020 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymo nustatyta, kad M. M. išlaikymo įsiskolinimas M. M. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. yra 52946,38 Eur (be antstolio vykdymo išlaidų), iš nurodytos sumos yra atimtos piniginės lėšos, kurias iki 2020 m. gegužės 21 d. išmokėjo Vaikų išlaikymo fondas ir VSDFV Mažeikių skyrius; informacijos apie savanoriškus skolininko mokėjimus bylose neturi; bylų duomenimis, išlaikymo įsiskolinimas nebuvo išieškotas; skolininkas žino, kad vykdomieji dokumentai perduoti antstoliui ir yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Nuo 2015 m. gegužės 26 d. yra areštuotos skolininko sąskaitas, registruoto turto skolininkas nebeturi. Prie patvarkymo pridėti dokumentai (t. 2, b. l. 2–143).

Iš (duomenys neskelbtini) raštų nustatyta, kad buvo pateikta informacija apie M. M. išmokėtus pinigus nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2021 m. kovo 10 d. (t. 3, b. l. 57–81, 109–125).

Iš „AS Inbank filialo“ 2022 m. vasario 30 d. rašto Nr. 033/20 nustatyta, kad buvo pateikta informacija apie J. M. ir (duomenys neskelbtini) sudarytas paskolų sutartis ir jų grąžinimo aplinkybes (t. 3, b. l. 128–129).

Iš finansinių įstaigų gautos informacijos nustatyta informacija apie M. M. ir su juo susijusių bendrovių bei jo aplinkos žmonių sąskaitas (t. 4, b. l. 1–18, 31–175; t. 5, b. l. 1–69, 76–152).

Iš 2022 m. birželio 8 d. gautos (duomenys neskelbtini) sąskaitos–faktūros nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sumokėjo 5320 Eur už juvelyrinį gaminį (t. 5, b. l. 166).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Vilniaus miesto pirmojo komisariato antrojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. gegužės 20 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad susipažinus su „Swedbank“, AB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. nustatyta, kad iš šios banko sąskaitos buvo daromi mokėjimai advokatams: 2020 m. rugpjūčio 11 d., 2020 m. rugsėjo 10 d., 2020 m. gruodžio 11 d., 2021 m. balandžio 20 d., 2021 m. gegužės 4 d., 2021 m. liepos 12 d., 2021 m. rugpjūčio 18 d., 2021 m. rugpjūčio 19 d., 2021 m. spalio 25 d., 2021 m. lapkričio 15 d., 2021 m. gruodžio 14 d. Taip pat nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 30 d., 2021 m. vasario 28 d., 2021 m. birželio 22 d. buvo daromi mokėjimai „AS Inbank filialui“ pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurią sudarė J. M. ir jai išduota vartojimo kredito mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo rasta pas M. M. piniginėje. Iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 14 d. atliktas mokėjimas advokatams. (Duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas grynųjų pinigų išgryninimas ir įnešimas. Taip pat iš šios sąskaitos buvo atlikti mokėjimai „AS Inbank filialui“ pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini): 2020 m. gruodžio 30 d., 2021 m. sausio 31 d., 2021 m. kovo 30 d., 2021 m. balandžio 9 d. Nustatytas mokėjimas advokatams 2020 m. gruodžio 30 d. Susipažinus su banko „Luminor“ J. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d., kuri susieta su mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo rasta pas M. M., nustatyti mokėjimai „AS Inbank filialui“ pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini): 2020 m. rugsėjo 14 d., 2020 m. rugsėjo 30 d., 2020 m. lapkričio 23 d. J. M. banko „Luminor“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. nustatyti mokėjimai „AS Inbank filialui“ pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini): 2020 m. rugpjūčio 26 d., 2020 m. spalio 26 d. Iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas mokėjimas „AS Inbank filialui“ pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 31 d. Susipažinus su J. M. banko „Luminor“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 14 d. nustatytas 2022 m. kovo 12 d. 1800 Eur grynųjų įnešimas į sąskaitą, nuo 2022 m. kovo 17 d. iki 2022 m. kovo 22 d. buvo atliekami atsiskaitymai (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 14 d. nustatyti mokėjimai advokatams 2022 m. sausio 12 d., 2022 m. sausio 14 d., 2022 m. kovo 17 d., o 2022 m. vasario 9 d. atliktas 5320 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini) pagal išankstinę sąskaitą–faktūrą. Sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos išgryninimo operacijos. „Swedbank“, AB yra pateikęs nuotraukas iš bankomatų. Pateiktose nuotraukose yra užfiksuotas M. M. (t. 5, b. l. 156).

Iš Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2021 m. gruodžio 27 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad apklausos metu

K. Ž. nurodė, kad ji pagal individualios veiklos pažymą dirba dvejus metus. Jos

pajamos yra apie du tūkstančius eurų, dar būna priedai (procentai) nuo apyvartos. Jos gaunamų

pajamų užtenka būsto nuomai ir pragyvenimui. Ji su M. M. gyvena bendrai iš jos pajamų, jų

biudžetas bendras. Kotedžo nuomos mokestis – 850 Eur, papildomai mokami komunaliniai

mokesčiai – apie 150–200 Eur. Patikrinus K. Ž. Sodros duomenis nustatyta, kad K. Ž. individualią veiklą vykdė iki 2020 m. gruodžio 31 d., šiuo metu niekur nedirba. Patiktinus Užimtumo tarnybos sistemos duomenis nustatyta, kad K. Ž. registruota Užimtumo tarnyboje nuo 2020 m. gruodžio 7 d. (t. 5, b. l. 171).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Pagal teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal BK 164 straipsnį iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑7‑68/2009, 2K-238/2011ir kt.). Tokiais atvejais kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti. Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Pagrindas baudžiamajai atsakomybei už vengimą išlaikyti vaiką atsiranda tik po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2014). Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-139/2011, 2K-20/2014). Nereti atvejai, kai yra pasunkintas arba visiškai neįmanomas vaikų išlaikymo išieškojimas. Tai lemia įvairios priežastys. Tokios priežastys gali būti objektyvios: sunki materialinė padėtis, nedarbingumas, sunki išlaikytojo sveikatos būklė ir pan. Tokiais atvejais asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo netraukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2008).

Vengimas išlaikyti vaiką yra pavojinga nusikalstama veika ne tik dėl to, kad nevykdomi teismo paskirti įpareigojimai, tačiau pirmiausia dėl to, kad ją padarius kyla grėsmė normaliam, visaverčiam vaiko aprūpinimui. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami. Priteisto išlaikymo nemokėjimas ilgesnį laikotarpį gali būti pateisinamas tik esant itin svarbioms priežastims, kaip nedarbas, liga, ilgalaikė nelaimė ir pan., tačiau kartu pažymėtina, kad išlaikymą vaikui teikiantis asmuo privalo dėti pastangas, kad tokią pareigą įvykdytų nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-511/2021).

Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti iki teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2012). Asmuo, turintis pareigą teikti teismo sprendimu nustatytos formos išlaikymą, savavališkai negali pakeisti išlaikymo teikimo formos (kasacinė nutartis 2K-491/2005).

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamajam M. M. pagal teismo sprendimą, pakeistą teismo nutartimi (toliau tekste abu šie teismo procesiniai sprendimai – ir teismo sprendimai), yra nustatyta pareiga mokėti lėšas vaikams išlaikyti. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. M. patvirtino, kad jam teismo sprendimai dėl vaikų išlaikymo yra žinomi, jis pats dalyvavo visuose teismo procesuose.

Iš byloje esančio Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-52-494/2015 (t. 1, b. l. 17–22), be kita ko, nustatyta, kad juo buvo nuspręsta nutraukti kaltinamojo M. M. ir nukentėjusiosios M. M. santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu, taip pat patvirtinti jų sudarytą (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutartį su jos (duomenys neskelbtini) papildymu, pagal kurią sutarta, kad nepilnamečių vaikų F. M. ir H. M. nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma kartu su motina M. M. Vaikai bus išlaikomi iš M. M. gaunamų pajamų ir iš M. M. vaikams mokamo išlaikymo (3.1 punktas); M. M. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti vaikams F. M. ir H. M. po 1000 Lt iki jų pilnametystės. Šią sumą – 2000 Lt ir priskaičiuotą kasmetinę indeksaciją M. M. įsipareigoja pervesti į M. M. sąskaitą „Swedbank“, AB už einamąjį mėnesį iki kiekvieno mėnesio 1 d. Už kiekvieną pavėluotą pinigus sumokėti dieną M. M. moka M. M. 0,2 proc. nuo vėluojamos mokėti sumos baudą (3.2 punktas). Ši sutartis įsigalioja įsiteisėjus ją tvirtinančiam teismo sprendimui <...> (5.4 punktas). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teismo sprendimas įsiteisėjo 2015 m. kovo 3 d.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2‑86‑494/2016 (t. 1, b. l. 23–25), be kita ko, buvo nutarta patvirtinti kaltinamojo M. M. ir nukentėjusiosios M. M. taikos sutartį, pagal kurią jie susitarė pakeisti (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutarties su jos (duomenys neskelbtini) papildymu tam tikrus punktus ir nustatyti, kad M. M. įsipareigoja mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams F. M. ir H. M. periodinėmis išmokomis po 175 Eur, mokamomis kas mėnesį nuo šios sutarties patvirtinimo Vilniaus rajono apylinkės teisme dienos iki vaikų pilnametystės. Vaikams mokamo išlaikymo dydis bus didinamas 10 proc. kiekvienais metais, pradedant skaičiuoti nuo 2017 m. liepos 10 d. iki pasieks 289,62 Eur mėnesinę periodinę išmoką. Vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama motina M. M. Periodines išmokas M. M. įsipareigoja pervesti į F. M. sąskaitą „Swedbank“, AB už einamąjį mėnesį ne vėliau nei iki einamojo mėnesio 26 d. Už kiekvieną pavėluotą atlikti mokėjimus dieną skaičiuojami 0,2 proc. delspinigiai (1 punktas). M. M. pardavus jam nuosavybės teise priklausančią dalį dvibučio namo su priskirtu žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), gautinų lėšų dalis, apskaičiuojama iš visos M. M. vaikams F. M. ir H. M. periodinėmis išmokomis mokėtinos iki pilnametystės sumos, skaičiuojamos nuo 2016 m. liepos 1 d. iki vaikų pilnametystės, t. y. 50312,68 Eur, atėmus nuo 2016 m. liepos 1 d. iki mokėjimo dienos faktiškai turėtas sumokėti ir sumokėtas periodines išmokas, tiesiogiai pervedama į M. M. atsiskaitomąją sąskaitą banke (sąskaitos numeris bus nurodytas nekilnojamojo turto pardavimo metu) (3 punktas). M. M. 4642,61 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą vaikui F. M., susidariusį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d., ir 4642,61 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą vaikui H. M., susidariusį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d., sumokės iš parduotos M. M. priklausančios dalies dvibučio namo su priskirtu žemės sklypu <...> (3 punktas). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 8 d.

Apibendrintina, kad teismo sprendimu patvirtinta sutartimi M. M. ir M. M. sutarė, jog jų nepilnamečiai vaikai gyvens su motina, o tėvas teiks jiems išlaikymą periodinėmis išmokomis po 1000 Lt per mėnesį (su kasmetine indeksacija, taip pat už kiekvieną pavėluotą dieną sumokant 0,2 proc. nuo vėluojamos mokėti sumos), pervesdamas minėtas lėšas į motinos sąskaitą banke. Šis susitarimas įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 3 d. Vėlesne teismo nutartimi patvirtinta sutartimi M. M. ir M. M. sutarė nustatyti, kad M. M. įsiskolinimas nepilnamečių vaikų išlaikymui nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. yra po 4642,61 Eur kiekvienam vaikui, taip pat buvo sumažintas išlaikymo vaikams periodinėmis išmokomis dydis iki 175 Eur, nurodant jį palaipsniui didinti, kol bus pasiektas anksčiau nustatytas 289,62 Eur (1000 Lt / 3,4528) išlaikymo dydis, pervedant minėtas lėšas į vaiko F. M. sąskaitą banke.

Sugretinus iš teismo sprendimo ir nutarties nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. M. teismo sprendimu nustatytą pareigą mokėti lėšas vaikams išlaikyti turėjo pradėti vykdyti nuo 2015 m. kovo 3 d.; teismo nutartyje nurodyta, kad M. M. įsiskolinimas nepilnamečių vaikų išlaikymui susidarė nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. (už 17 mėnesių), tačiau išlaikymo įsiskolinimas yra nustatytas po 4642,61 Eur kiekvienam vaikui, kas yra sudaro įsiskolinimą už 16 mėnesių (4642,61 Eur / 289,62 Eur = 16), todėl darytina išvada, kad M. M. visiškai neteikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2016 m. liepos 1 d. (16 mėnesių), todėl susidarė įsiskolinimas po 4642,61 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui, atitinkamai ši aplinkybė tikslintina nurodant, jog pagal teismo sprendimą lėšos vaikams išlaikyti turėjo būti mokamos nuo 2015 m. kovo 3 d.

Toliau nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis M. M. pagal teismo sprendimus neteikė vaikams išlaikymo ne tik nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2016 m. liepos 1 d., bet ir, kaip nurodyta kaltinime, iki pat 2022 m. balandžio 30 d., todėl iš viso susidarė atitinkamo dydžio įsiskolinimas vaikams išlaikyti.

Tokia aplinkybė yra nurodyta antstolio G. Badikonio 2022 m. gegužės 23 d. patvarkyme dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, jog M. M. išlaikymo įsiskolinimas iki 2022 m. balandžio 30 d. yra 84079,77 Eur (be antstolio vykdymo išlaidų); skolininkas nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. sumokėjo 121,44 Eur vaikų išlaikymui (t. 2, b. l. 142–143). Tokias pačias aplinkybes parodė ir teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas antstolio padėjėjas V. T. Aplinkybę, kad kaltinamasis M. M. neteikė vaikams išlaikymo parodė ir nukentėjusioji M. M., paaiškindama, jog kaltinamasis pradėjo teikti vaikams išlaikymą tik nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. nedidelėmis sumomis, taip pat liudytojas V. J. Pažymėtina, kad kaltinamajam M. M. apskundus minėtą antstolio patvarkymą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-11277-534/2022 (t. 2, b. l. 145–146) konstatavo, kad antstolio atlikti išlaikymo įsiskolinimo skaičiavimai yra teisingi, antstolio pateikti skaičiavimai išsamiai ir teisingai atspindi taikos sutarties turinį, o sumos, išmokėtos Valstybinio socialinio draudimo fondo, nėra įtrauktos į išieškomą sumą. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. M. parodė, kad antstoliui pretenzijų neturi, nurodė suprantantis, kad skolas reikia grąžinti, tačiau mano, kad antstolio nurodyta suma nėra tiksli, nes jis tam tikrus mokėjimus atliko.

Pasisakant dėl pastarojo kaltinamojo argumento, pakartotina, kad antstolis savo patvarkyme nurodė, jog skolininkas nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. sumokėjo 121,44 Eur vaikų išlaikymui. Iš byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, kad kaltinamasis M. M. asmeniškai, per darbovietes ir antstoliui nurašant lėšas nuo sąskaitos nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. suteikė vaikams iš viso 400,89 Eur išlaikymą. O būtent – kaltinamasis M. M. per AB „Lietuvos paštas“ sumokėjo nukentėjusiajai M. M. 2020 m. rugpjūčio 31 d. – 78,20 Eur, 2020 m. gruodžio 7 d. – 60 Eur; iš viso 138,2 Eur (t. 3, b. l. 144–150; t. 6, b. l. 137; t. 8, b. l. 70). Iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. nustatyta, kad per šią bendrovę M. M. 2020 m. rugsėjo 17 d. buvo sumokėta 14,52 Eur pagal vykdomąjį raštą Nr. 0040/20/00770-T2, 2020 m. gruodžio 11 d. – 15,18 Eur, 2021 m. gegužės 12 d. – 15,18 Eur, 2021 m. rugpjūčio 18 d. – 15,18 Eur, 2021 m. lapkričio 15 d. – 15,18 Eur, 2021 m. gruodžio 14 d. – 15,18 Eur, 2020 m. spalio 15 d. – 14,61 Eur, 2020 m. lapkričio 13 d. – 15,18 Eur, 2021 m. sausio 31 d. – 15,18 Eur, 2021 m. vasario 24 d. – 15,18 Eur, 2021 m. balandžio 28 d. – 15,18 Eur, 2021 m. birželio 22 d. – 15,18 Eur, iš viso 180,93 Eur (t. 4, b. l. 35–60). Iš (duomenys neskelbtini) sąskaitų aktyvumo ataskaitos nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad už M. M. pagal vykdomąjį raštą Nr. 0040/20/00770-T2 buvo sumokėta iš viso 62,13 Eur (t. 8, b. l. 78). Taip pat nustatyta, kad iš M. M. „Paysera“ sąskaitos antstolis G. Badikonis 2021 m. kovo 16 d. nurašė 19,63 Eur (t. 7, b. l. 35–36). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinime nurodyta įsiskolinimo vaikams išlaikyti suma (84079,77 Eur) mažintina nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. kaltinamojo teikto išlaikymo vaikams 400,89 Eur suma ir su ja susijusiomis sumomis (indeksacija, netesybomis), kartu konstatuojant, kad iš viso kaltinamasis M. M. nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki 2022 m. balandžio 30 d., t. y. per 21 mėnesį, suteikė vaikams 522,33 Eur (121,44 Eur + 400,89 Eur) išlaikymą (iki to laikotarpio neteikdamas iš viso jokio išlaikymo), kuris nesiekia dviem vaikams per vieną mėnesį mokėtinos išlaikymo sumos (289,62 Eur x 2 = 579,24 Eur).

Pažymėtina, kad antstolis G. Badikonis ankstesniame 2020 m. rugpjūčio 24 d. patvarkyme dėl informacijos pateikimo nurodė, jog M. M. išlaikymo įsiskolinimas iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. yra 52946,38 Eur (be antstolio vykdymo išlaidų), iš šios sumos atimtos lėšos, kurias iki 2020 m. gegužės 21 d. išmokėjo Vaikų išlaikymo fondas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius; informacijos apie savanoriškus skolininko mokėjimus nėra; išlaikymo įsiskolinimas nebuvo išieškotas; M. M. žino, kad mokėjimo dokumentai perduoti antstoliui ir yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas; nuo 2015 m. gegužės 26 d. yra areštuotos skolininko sąskaitos, jis registruotino turto neturi (t. 2, b. l. 2, 120, 136). Šios antstolio patvarkyme nurodytos aplinkybės, o taip pat byloje esantys įrodymai, kad M. M. vykdomąjį raštą antstoliui vykdymui pateikė 2015 m. balandžio 27 d. (t. 2, b. l. 3–4) ir nuo to laiko vykdomojoje byloje buvo vykdomi atitinkami išieškojimo veiksmai (t. 2, b. l. 5–152), paneigia kaltinamojo M. M. teisiamojo posėdžio metu iškeltą versiją, kad M. M. į antstolius kreipėsi tik 2019 m., o iki to laiko ją neva tenkino jo pagal galimybes vaikams teikiamas išlaikymas, tuo ji neva siekė, kad nesueitų penkerių metų išieškojimo vykdymo senaties terminas, o kartu paneigia ir kaltinamojo versiją, kad jis išlaikymą vaikams teikė. Pastarąją aplinkybę paneigia ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. balandžio 1 d. pažyma dėl vaikų išlaikymo išmokos Nr. (9.69)DV_S-26747, kurioje nurodyta, kad laikotarpiais nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (abiem vaikams) ir nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 19 d. (F. M.) ir nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d., tęsiant išmokos H. M. mokėjimą, abiejų vaikų išlaikymui išmokėta 6582,24 Eur (t. 8, b. l. 121). Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš prieš tai paminėtos vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba vaikų išlaikymo išmokas moka tik tuo atveju, kai yra gaunami duomenys, jog vaikai nėra išlaikomi. Kaltinamasis M. M. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė suprantantis, kad M. M. nebūtų mokamos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, jei jis būtų teikęs išlaikymą vaikams.

Kaltinamasis M. M. teikė antstolio G. Badikonio patvarkymus dėl išlaikymo išieškojimo, kuriuose nurodyta išlaikymą vaikams išskaityti ir mokėti pagal 2020 m. gegužės 25 d. patvarkymą – į M. J. sąskaitą, pagal 2020 m. liepos 28 d. patvarkymą – į F. M. sąskaitą, o pagal 2020 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymą – į M. M. sąskaitą (t. 6, b. l. 122–124). Teismo vertinimu, šie pateikti dokumentai nei patvirtina, nei paneigia M. M. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes byloje nėra jokių duomenų, kad M. M. nuo 2020 m. gegužės 25 d. būtų daręs kokius nors mokėjimus į M. J. sąskaitą (M. J. mokėjimai buvo atlikti 2012–2013 m.; t. 7, b. l. 14), o nuo 2020 m. liepos 28 d. – F. M. sąskaitą (į F. M. sąskaitą (kitą, nei nurodyta teismo nutartyje) 2018 m. lapkričio 27 d. buvo sumokėta 70,60 Eur; t. 6, b. l. 48).

Kaltinamasis M. M., grįsdamas savo poziciją, kad jis nevengė išlaikyti vaikų, juos išlaikė pagal galimybes, kitomis formomis, teikė į bylą duomenis, jog jis AB SEB banke 2018 m. liepos 13 d. atidarė banko sąskaitas H. M. ir F. M. ir ta proga pervedė jiems po 30 Eur (t. 6, b. l. 70, 71, 72), įvairius susirašinėjimus su M. M. ir vaikais (t. 7, b. l. 76–201, kt.), kad siūlo automobilį F. M. gimtadienio proga (t. 8, b. l. 12), siunčia siuntinį (t. 8, b. l. 68–69), taip pat pateikė segtuvą nurodydamas, kad tai dokumentai ir kvitai, patvirtinantys patirtas vaikų išlaikymo išlaidas bei kad 2019 m. buvo rūpinamasi H. M., tuo metu viešėjusio pas jį, sveikata, vaikas buvo užrašytas į (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 17–78; t. 10, b. l. 56–71). Pasisakydamas šiuo aspektu teismas primena, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti iki teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaikais kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina. Asmuo, turintis pareigą teikti teismo sprendimu nustatytos formos išlaikymą, savavališkai negali pakeisti išlaikymo teikimo formos. Juo labiau, kad iš prieš tai nurodytų kvitų nustatyta, jog buvo perkama avalynė, drabužiai, tačiau prie kai kurių perkamų prekių yra nurodoma, jog jos skirtos mergaitėms, vyrams, moterims, kitos prekės skirtos augintiniams, taip pat perkamos maisto, buities, kanceliarinės, higienos prekės, baldai, apmokama už odontologo paslaugas (paslaugos gavėjas nurodytas M. M.), mokamas žemės mokestis, einama į kiną (nurodyti trys šeimos nariai). Atkreiptinas dėmesys, kad iš kaltinamojo M. M. ir liudytojos K. Ž. parodymų, taip pat iš D. S. įmonės (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 20 d. pranešimo nustatyta, jog M. M. gyvena kartu su savo gyvenimo partnere K. Ž., kuri turi (duomenys neskelbtini) dukterį iš pirmosios santuokos (t. 6, b. l. 190). Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad M. M. pateikė bendrai šeimos patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus, kurie atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimais yra nustatyta konkreti išlaikymo vaikams teikimo forma ir tvarka, nešalina kaltinamojo M. M. atsakomybės pagal BK 164 straipsnį.

Kaltinamasis M. M., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, akcentavo, kad jis iki 2019 m. suteikė vaikams išlaikymo už 14514 Eur ir tai patvirtina jo susirašinėjimas el. paštu su M. M. Vertinant šiuos kaltinamojo teiginius nustatyta, kad jis 2019 m. spalio 4 d. el. laiške M. M. nurodo, jog „tavo prašymu informuoju tave apie išlaidas, kurias turėjau tuo metu, kai vaikai gyveno su manimi. 2015–2016 m. (pagal turimus mokėjimus ir čekius) 4746,21 Eur. 2018 m. (pagal turimus mokėjimus ir čekius) 3972,31 Eur. 2019 m. (pagal turimus mokėjimus ir čekius) 5795,64 Eur. Viso sumokėta suma yra 14514,16 Eur)“. Tačiau prieš tai 2019 m. spalio 2 d. nukentėjusioji M. M. rašo M. M., kad „noriu tau priminti, kad nuo 2015 m. sausio 31 d. iki šiol nesu nei karto iš tavęs gavusi priteisto išlaikymo vaikams. Jei eina septinti metai, kai vaikus išlaikau viena pati“ (t. 6, b. l. 114–116). Taigi, kaip matyti, pats kaltinamasis M. M. savo el. laiške nurodo ne vaikams teikto išlaikymo sumą, o patirtas išlaidas, kai vaikai pas jį svečiavosi (kaltinamojo pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai ir kvitai buvo įvertinti ir dėl jų teisinės reikšmės jau buvo pasisakyta šiame teismo procesiniame dokumente), juo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusioji M. M. būtų minėtą sumą patvirtinusi. O priešingai, nukentėjusioji M. M. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad M. M. išlaikymo vaikas neteikė, jis, tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui (2020 m. rugpjūčio 4 d., t. 1, b. l. 1), pervedė jai iš viso 110 Eur (2020 m. rugpjūčio mėn. – 80 Eur ir rugsėjo mėn. – 30 Eur; t. 1, b. l. 88), taip pat nuo to laiko ji pradėjo gauti iš antstolio per M. M. darbovietę išieškomas nedideles sumas vaikų išlaikymui (t. 1, b. l. 98–99), ji su M. M. niekada jokių žodinių susitarimų dėl prisidėjimo prie vaikų išlaikymo neturėjo (t. 1, b. l. 90), šias aplinkybes nukentėjusioji patvirtino ir duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu. Iš to darytina išvada, kad kaltinamojo M. M. galimai turėtos išlaidos vaikams, perkant atskirus daiktus, mokant už paslaugas, bet nepervedant lėšų į teismo sprendimuose nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą, nėra išlaikymo vaikams teikimas ir tai nepakeičia kaltinamajam teismo sprendimais nustatytos pareigos teikti išlaikymą vaikams konkrečia forma ir tvarka.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to iš esmės joks ginčas nekyla, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartimi M. M. ir M. M. buvo sutarę parduoti santuokoje įgytą dvibutį namą ir jam tenkančią žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini), kad kaltinamojo M. M. išlaikymo vaikams įsiskolinimas ir kitos vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės mokėtinos lėšos, atėmus nuo 2016 m. liepos 1 d. iki mokėjimo dienos faktiškai turėtas sumokėti ir sumokėtas periodines išmokas, būtų sumokėtos iš gautų lėšų dalies, kuri tektų M. M. Tiek kaltinamasis M. M., tiek nukentėjusioji M. M., o taip pat liudytojas V. J., teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad minėto nekilnojamojo turto pirkėjų neatsirado, todėl jis, nemokant bankui paskolos įmokų, buvo išvaržytas (2020 m. sausio 23 d. buvo sudarytas turto pardavimo iš varžytynių aktas; t. 9, b. l. 180–198). Kaip parodė nukentėjusioji M. M., jie pradėjo turtą pardavinėti nuo (duomenys neskelbtini), kai ji su vaikais išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini), taip pat parodė, kad ji ir M. M. kėlė skelbimus dėl turto pardavimo, tačiau nustatė tiems laikams pakankamai didelę turto pardavimo kainą, nes žinojo, kiek į namą buvo įdėta, todėl pirkėjų neatsirado. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad M. M. sudarė su (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. KS-0027 dėl namo pardavimo (t. 10, b. l. 54–55), M. M. 2019 m. gegužės 16 d. įkėlė skelbimą dėl namo pardavimo (t. 9, b. l. 206–208), o prieš tai M. M. stengėsi namą išnuomoti – 2018 m. gruodžio 26 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) darbuotoją A. J., tačiau 2019 m. vasario 11 d. M. M. tarpininkavimo paslaugų sutartį nutraukė, nes namas nebuvo išnuomotas (t. 9, b. l. 199–202). Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. M. nurodė, kad jis ir pats buvo sudaręs apie šešias sutartis su nekilnojamojo turto agentūromis, sutvarkė namą, išvalė nuotekas, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad teismo nutartimi patvirtintas šalių susitarimas, o taip pat po to sekusi įvykių eiga, kol galiausiai nekilnojamasis turtas buvo išvaržytas, neatleido kaltinamojo M. M. nuo teismo sprendimais nustatytos pareigos išlaikyti vaikus periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, juo labiau, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo 2015 m. kovo 3 d. iki 2020 m. sausio 23 d., kai buvo sudarytas turto pardavimo iš varžytynių aktas, susidarė beveik penkerių metų laikotarpis, kurio metu nebuvo užtikrinamos vaikų teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančių vaikų poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis M. M. išdėstė poziciją, jog M. M. tenkino susidariusi situacija, t. y. kad jis, jo teigimu, išlaikė vaikus pagal galimybes, tačiau, teismo vertinimu, nukentėjusioji toleravo susidariusią situaciją tik dėl to, kad tikėjosi gauti išlaikymą vaikams teismo nutartyje sutartomis sąlygomis, tačiau tai neturi jokios įtakos sprendžiant dėl kaltinamojo M. M. pareigos pagal teismo sprendimus išlaikyti vaikus ir jo atsakomybės pagal BK 164 straipsnį.

Konstatavus, kad kaltinamasis M. M. turėjo pareigą pagal teismo sprendimus išlaikyti vaikus, apie šią pareigą žinojo, tačiau lėšų vaikų išlaikymui praktiškai nemokėjo, toliau vertintina, ar kaltinamasis tokios pareigos vengė, t. y. galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis M. M. viso proceso metu savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neigė, nurodydamas, kad mokėti išlaikymo vaikams nevengia, išlaikymą moka pagal galimybes.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad šiuo atveju yra vienareikšmiškai nustatyta, jog kaltinamasis M. M. vengė pagal teismo sprendimus išlaikyti savo vaikus. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis M. M. vaikams išlaikymo neteikė dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių. Kaltinamasis M. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, patvirtino, kad jokių sveikatos problemų ar neįgalumo neturi, gali dirbti bet kokį darbą. Kartu kaltinamasis nurodė, kad jeigu jis dirbtų visą dieną, antstolis nurašytų visus uždirbtus pinigus, be to, jis neturi pozityvios nuotaikos eiti pas galimą darbdavį, niekas nenorės jo įdarbinti, nes jis turi skolų. Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo parodymai, o taip pat žemiau aptarta įrodymų visuma, patvirtina, kad jis sąmoningai neieško oficialiai daugiau apmokamo darbo ir dirba savo artimų giminaičių pelningai veikiančiose bendrovėse už oficialiai mokamą itin nedidelį atlyginimą, tokiu būdu sukurdamas situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis išlaikymo vaikams lėšų išieškojimas.

O būtent – (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 23 d. pažymoje nurodyta, kad M. M. 2021 m. sausį–spalį buvo išmokėta 340,74 Eur pajamų (t. 3, b. l. 109–110); (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 22 d. pažymose nurodyta, kad M. M. mėnesinis atlyginimas 2018 m. buvo 50 Eur, 2019 m. – 70 Eur, 2020 m. – 80 Eur (t. 3, b. l. 113–119); (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 22 d. pažymose nurodyta, kad M. M. mėnesinis atlyginimas 2017–2018 m. buvo 50 Eur, 2019 m. –70 Eur, 2020 m. – 80 Eur (t. 3, b. l. 122–125). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenų apie M. M. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. valstybinį socialinį draudimą nustatyta, kad M. M. 2015 m. gavo 912,86 Eur draudžiamųjų pajamų ir 867,12 nedarbo draudimo išmokos, 2016 m. – 6085,72 Eur ir 250,14 Eur, 2017 m. – 421,5 Eur ir 270 Eur, 2018 m. – 807,6 Eur, 600 Eur ir 521,62 Eur, 2019 m. – 840 Eur ir 840 Eur, 2020 m. – 560 Eur ir 560 Eur (t. 3, b. l. 25–29). VMI duomenimis, M. M. 2019 m. pajamos buvo 840 Eur (t. 3, b. l. 5). Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja N. C., vedanti (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, parodė, kad M. M. atlyginimas abejose bendrovėse yra 4,5 Eur per valandą, dirbama 1 valandą per dieną, taigi, iš viso 20 valandų per mėnesį, todėl atlyginimas yra apie 100 Eur, nuo kurio atskaičiuojami mokesčiai, o tada nuskaičiuojama pagal vykdomąjį raštą vaikų išlaikymui. Taigi, kaip jau buvo minėta, M. M. deklaruojamos pajamos yra itin mažos, nesiekiančios minimalaus mėnesinio atlyginimo. Kartu pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) direktorė ir akcininkė nuo (duomenys neskelbtini) yra V. M., kaltinamojo M. M. motina (t. 2, b. l. 44–45; t. 5, b. l. 178–179). (Duomenys neskelbtini) akcininkė nuo (duomenys neskelbtini) yra J. M., kaltinamojo M. M. sesuo, o direktorius nuo (duomenys neskelbtini) yra pats M. M. (t. 1, b. l. 54–57; t. 5, b. l. 180–182). 2019 m. (duomenys neskelbtini) trumpo balanso duomenimis, bendrovė turėjo 161979 Eur turto (t. 1, b. l. 62), pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, pardavimo pajamos buvo 119599 Eur, uždirbta grynojo pelno 65435 Eur, su darbo santykiais susijusių sąnaudų patirta 1881 Eur (t. 1, b. l. 63). VMI pateiktų (duomenys neskelbtini) pelno mokesčio deklaracijų duomenimis, 2017 m. bendrovė patyrė 4398 Eur nuostolio (t. 3, b. l. 10–12), 2018 m. – 15776 Eur nuostolio (t. 3, b. l. 13–15), 2019 m. gavo 17773 Eur pelno (t. 3, b. l. 16–18), 2020 m. – 2230 Eur pelno (t. 3, b. l. 19–20). Šios aplinkybės rodo, kad (duomenys neskelbtini) sėkmingai vysto savo veiklą, generuoja ne tik pajamas, bet ir gauna pelno, todėl M. M. nedidelis atlyginimas yra mokamas ne dėl objektyvių aplinkybių, o dėl to, kad į jo gaunamas pajamas nebūtų nukreipiamas išieškojimas.

Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis M. M. ne tik sąmoningai neieško oficialiai daugiau apmokamo darbo ir dirba savo artimų giminaičių pelningai veikiančiose bendrovėse už oficialiai mokamą itin nedidelį atlyginimą, bet ir po skyrybų su M. M. turėjo turto, gauna pajamų iš savo artimų giminaičių, kitokių naudų iš savo darboviečių, taip pat nedeklaruojamų pajamų, kurių neskyrė savo vaikams išlaikyti.

Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimo nustatyta, kad po santuokos nutraukimo M. M. asmeninės nuosavybės teise teko ne tik jau minėta dalis dvibučio namo su priskirta žemės sklypo dalimi, bet ir M. B. 2009 m. gegužės 16 d. paprastasis vekselis, kurio bendra vertė 285000 Lt, priskaičiuojant 6 proc. metinių palūkanų nuo mokėjimo termino pasibaigimo (2009 m. gruodžio 23 d.) iki prievolės įvykdymo; (duomenys neskelbtini) akcijos; trys motociklai. Iš VĮ „Regitra“ 2021 m. lapkričio 18 d. išrašo nustatyta, kad M. M. vardu registruotų transporto priemonių nėra (t. 6, b. l. 105), tačiau teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. M. parodė, kad M. M. vairuoja (duomenys neskelbtini) lizinguojamą automobilį, lizingo įmokas sumoka ji, o ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. M. parodė vairuojantis (duomenys neskelbtini) naują lizinguojamą automobilį. Liudytoja N. C. parodė, kad iš (duomenys neskelbtini) lėšų apmokama direktoriui už kurą, telefono ryšio paslaugas, susitikimų su klientais išlaidas, bendrovė turi sąskaitą banke, kurią valdo M. M.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja J. M. parodė, kad ji, M. M. prašymu, duodavo jam po 100–200 Eur, o liudytoja V. M. parodė duodavusi M. M. 50–100 Eur 1-2 kartus per mėnesį, maisto.

M. M. 2019 m. sausio 7 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido (duomenys neskelbtini) savo reikalavimo teisę į 80816,34 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimą iš M. B. Sutartį pasirašė M. M. kaip reikalavimo perleidėjas ir kaip reikalavimo perėmėjo (duomenys neskelbtini) direktorius (t. 6, b. l. 132), perleidžiamo reikalavimo kaina nustatyta 14000 Eur (t. 6, b. l. 133). (Duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 9 d., sausio 30 d., vasario 27 d., balandžio 5 d., balandžio 30 d. kasos išlaidų orderiais, pasirašytais M. M. kaip išmokų gavėjo ir (duomenys neskelbtini) direktoriaus, išmokėjo M. M. iš viso 14000 Eur (t. 6, b. l. 133–135). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. M. patvirtino faktiškai gavęs iš (duomenys neskelbtini) 14000 Eur, tačiau nurodė, kad 2020 m. gruodžio 16 d. sutarimu reikalavimo teisė iš (duomenys neskelbtini) jam buvo grąžinta (t. 7, b. l. 18).

Kaltinamasis M. M. parodė, kad jam, kaip fiziniam asmeniui, veika su (duomenys neskelbtini) produkcija nesisekė, tam reikalingos apyvartinės lėšos, todėl jis šią veiklą vykdė per bendroves. Šie kaltinamojo M. M. parodymai vertintini kritiškai, nes jis pats parodė, kad klientai už (duomenys neskelbtini) prekes apmoka tiesiogiai tiekėjui, o platintojas gauna tik komisinius, taigi, atsižvelgiant ir į prieš tai išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad (duomenys neskelbtini) veiklą M. M. pradėjo vykdyti per bendroves ne dėl objektyvių priežasčių, o siekdamas išvengti oficialių pajamų gavimo. Be to, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad M. M. iš (duomenys neskelbtini) veiklos gavo ir asmeninių pajamų. O būtent – (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 18 d. atsakyme nurodyta, kad M. M. 2017 m. buvo išmokėta 44993 Eur komisinių, o 2018 m. – 11096 Eur ir 1640 Eur komisinių (t. 3, b. l. 57). M. M. 2016 m. išmokėta 1603 Eur, 2017 m. – 3175 Eur, 2018 m. – 2738 Eur (t. 3, b. l. 68–69). Toliau iš M. M. „Revolut“ banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2022 m. vasario 25 d. (realiai iki 2021 m. liepos 13 d.) nustatyta, kad M. M. gavo pajamų iš (duomenys neskelbtini) veikos – 394 Eur, 147 Eur, 160 Eur, 359 Eur, 108 Eur, 197 Eur, 116 Eur, 414 Eur, 560 Eur, 335 Eur, 304 Eur, 347 Eur, 97 Eur, 625 Eur, 534 Eur, 48 Eur, 97 Eur, 544 Eur, 109 Eur, 119 Eur, 149 Eur, 97 Eur, 108 Eur, 492 Eur, 116 Eur, 99 Eur, 405 Eur, 116 Eur, 529 Eur, 97 Eur, 97 Eur, 318 Eur, 405 Eur, 27 Eur, 116 Eur, iš viso 8785 Eur (t. 10, b. l. 90–98). Apie šiuos į „Revolut“ banko sąskaitą gaunamus mokėjimus kaltinamasis M. M. parodė, kad šios lėšos priklausė (duomenys neskelbtini), nes jos sąskaitos buvo areštuotos, tačiau šiuos kaltinamojo parodymus paneigia prieš tai nustatytos aplinkybės apie asmeniškai M. M. nuo 2016 m. išmokamus komisinius iš (duomenys neskelbtini), be to, bendrovės sąskaitas areštavus, visos jos gautinos lėšos būtų nukreiptos į M. M. sąskaitą, tačiau (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 1 d.–2021 m. sausio 28 d. „RevolutBusiness“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gavo pajamų iš (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 119–121); (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašai už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. patvirtina, kad buvo gaunamos pajamos iš „(duomenys neskelbtini) veiklos (t. 4, b. l. 35‑60); o „Swedbank“, AB 2022 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini) atsiskaitomųjų sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 14 d. taip pat patvirtina, kad buvo gauta pajamų iš (duomenys neskelbtini). Taigi, M. M. į „Revolut“ banko sąskaitą gavo asmeninių pajamų, kurias, kaip parodė ir pats kaltinamasis, jis naudojo ir savo asmeninėms reikmėms (t. 5, b. l. 118, 147–152).

Toliau pasisakant apie (duomenys neskelbtini) veiklą pažymėtina, kad 2012 m. sausio 5 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtas www.youtube.com įkeltas vaizdo įrašas, be kita ko, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gauna 12000 Eur pajamų per mėnesį (t. 3, b. l. 102–107). Apie tai teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis M. M. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) kompanijoje vienu metu uždirbo pagal savo pasiektą lygį.

Aplinkybę, kad kaltinamasis M. M. turėjo nedeklaruojamų pajamų, kurių neskyrė savo vaikams išlaikyti ir ėmėsi kitų veiksmų, kad būtų išvengta priverstinio išieškojimo veiksmų, patvirtina ir liudytojos J. M. parodymai, be kita ko, apie tai, kad ji, M. M. prašymu, banke „Luminor“ yra atidariusi banko sąskaitą ir paėmusi su sąskaita susietą banko kortelę, kuria naudojasi M. M.; jis į minėtą banko sąskaitą pinigus įneša pats, ir jis pats naudojasi minėta banko kortele ir sąskaitoje esančiais pinigais; ji banke „Luminor“ savo vardu turi tik vieną banko sąskaitą ir vieną banko kortelę; šia banko sąskaita ir kortele naudojasi M. M., o ji pati ja nesinaudoja; anksčiau jam savo vardu buvo paėmusi paskolą iš „Moki lizingas“, ir jis naudojosi minėta paskola; jis paskolą padengė pats. Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis M. M. minėtas aplinkybes patvirtino, tačiau abstrakčiai nurodė, jog minėta kortele kelionėse galėjo naudotis ir jo sesuo. 2020 m. spalio 30 d. daiktų apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtas M. M. piniginės turinys, be kita ko, nustatyta, kad šioje piniginėje buvo J. M. (duomenys neskelbtini) išduota mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), J. M. banko „Luminor“ išduota mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 96–101). Iš Luminor Bank AS 2022 m. sausio 6 d. pateiktų duomenų apie mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. nustatyta, kad į kortelę buvo įnešamos grynųjų pinigų sumos – 700 Eur, 1250 Eur, 420 Eur, 400 Eur, 100 Eur, 650 Eur, 100 Eur, atsiskaitoma maisto ir ūkinių prekių parduotuvėse, vaistinėse, degalinėse, kavinėse, mokama „AS Inbank filialui“ – 675 Eur, 1260 Eur, 434 Eur, 95,05 Eur, atliekamos kitos operacijos (t. 4, b. l. 131–175). Iš Luminor Bank AS 2022 m. gegužės 9 d. pateiktų duomenų apie J. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 14 d. nustatyta, kad buvo atsiskaitoma maisto, drabužių ir ūkinių prekių parduotuvėse, vaistinėse, degalinėse, sporto klubuose, taip pat 2022 m. kovo 17–22 d. (duomenys neskelbtini), atliekamos kitos operacijos (t. 5, b. l. 77–91). „AS Inbank filialo“ 2021 m. sausio 11 d. atsakyme dėl informacijos pateikimo Nr. 033/9 nurodyta, kad mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota J. M., sudarant vartojimo kredito sutartį, yra susieta su banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 52). „AS Inbank filialo“ 2022 m. vasario 3 d. atsakyme dėl informacijos pateikimo Nr. 033/30 pažymėta, kad su J. M. 2015 m. lapkričio 19 d. buvo sudaryta tikslinės paskolos sutartis kavos aparatui įsigyti, paskolos suma 1250 Eur, pabrangimas 626,32 Eur, paskutinė paskolos įmoka sumokėta 2019 m. rugsėjo 11 d. Taip pat su J. M. 2021 m. liepos 1 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, visa paskolos suma 4625,58 Eur buvo grąžinta vienu mokėjimu 2021 m. liepos 14 d. iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos (t. 3, b. l. 128).

Aplinkybę, kad kaltinamasis M. M. turėjo nedeklaruojamų pajamų, patvirtina ir jo patiriamos išlaidos. Be jau minėtų J. M. vardu atliktų operacijų, iš M. M. „Revolut“ banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2022 m. vasario 25 d. (realiai iki 2021 m. liepos 13 d.) nustatyta ir tai, kad M. M. atsiskaitė maisto prekių parduotuvėse, vaistinėse, kavinėse, degalinėse, gavo pajamas iš (duomenys neskelbtini), atliko mokėjimus kelionėse (duomenys neskelbtini) (t. 10, b. l. 90–98). 2020 m. spalio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtas M. M. „Instagram“ profilis, be kita ko, buvo nustatyta, kad M. M. kėlė į šį profilį nuotraukas (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 82–95). M. M. už advokatų suteiktas teisines paslaugas 2017 m. rugsėjo 11 d. sumokėjo grynais pinigais 300 Eur (t. 1, b. l. 49), 2017 m. lapkričio 16 d. – 200 Eur (t. 1, b. l. 51), antstoliui 2017 m. gruodžio 13 d. – 40 Eur (t., 1, b. l. 52), 2017 m. spalio 16 d. – 120 Eur (t. 1, b. l. 53). Iš AB „Lietuvos paštas“ atsakymo į 2022 m. kovo 17 d. paklausimą su priedais nustatyta, kad M. M. laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2021 m. rugsėjo 25 d. naudojosi minėtos bendrovės paslaugomis mokėdamas I. K. už būsto nuomą ir komunalinius patarnavimus, taip pat už advokato paslaugas – 300 Eur, 100 Eur, 50 Eur, 75 Eur, 100 Eur, 50 Eur, 50 Eur, 50 Eur, 100 Eur, (duomenys neskelbtini) (pastaba – veikos sritis – kelionės) – 588 Eur, 588 Eur (t. 3, b. l. 144–150).

Iš kaltinamojo M. M., liudytojų K. Ž. ir I. K. parodymų, o taip pat 2019 m. lapkričio 23 d. patalpų nuomos sutarties (t. 1, b. l. 133–140) nustatyta, kad nuomininkai M. M. ir K. Ž. ir nuomotoja I. K. nuo 2019 m. gruodžio 1 d. sutarė dėl (duomenys neskelbtini) nuomos (duomenys neskelbtini) (gyvens du suaugę ir trys vaikai, du maži šuniukai ir katė), depozitas 1000 Eur, nuomos mokestis 850 Eur per mėnesį (t. 1, b. l. 133–140). Liudytoja I. K. parodė, kad nuomininkai name gyvena nepertraukiamai (nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad jam per brangu gyventi name, todėl iš jo išsikraustė, o iš tiesų pakeitė gyvenamosios vietos deklaravimo adresą siekdamas asmeninio bankroto, tačiau teismas jo prašymo netenkino nustatęs jo nesąžiningumą; t. 1, b. l. 170–177; t. 6, b. l. 87–89, 102), nuomos mokestis per pandemiją buvo sumažintas, o dabar, remiantis kaltinamojo M. M. parodymais, už nuomą mokama 1050 Eur per mėnesį neįskaičius komunalinių mokesčių. Pažymėtina, kad tiek pagal liudytojos I. K. parodymus, tiek pagal AB „Lietuvos paštas“ pateiktą informaciją, už būsto nuomą ir komunalinius patarnavimus mokėjo tiek K. Ž., tiek M. M. įnešdami grynuosius pinigus (t. 3, b. l. 132–142, 144–150).

Pažymėtina, kad kaltinamasis M. M. ne tik neteikė išlaikymo vaikams, nors ir turėjo prieš tai aptarto turto, pajamų ir kitokių naudų, tačiau ir sąmoningai stengėsi, kad jis jokio registruojamo turto savo vardu ir neįgytų, tokiu būdu siekdamas išvengti išieškojimo iš šio turto, o būtent, padovanojo paveldėjimo teises į po tėvo mirties likusį turtą savo motinai. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1716-275/2022 (t. 10, b. l. 7–20), pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartimi dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, be kita ko, nuspręsta pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp atsakovo M. M. ir atsakovės V. M. 2021 m. liepos 23 d. sudarytą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 3317, dalyje dėl M. M. paveldėjimo teisių po savo tėvo J. M. mirties dovanojimo atsakovei V. M.; panaikinta atitinkama atsakovei V. M. 2021 m. spalio 26 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 5001, dalis; atsakovas M. M. įpareigotas per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir per 14 dienų nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos įregistruoti nuosavybės teises į paveldėtą turtą. Iš sprendimo turinio nustatyta, kad atsakovai M. M. ir V. M. savo triplike nurodė, kad paveldėto, apsunkinto įsipareigojimais nekilnojamojo turto vertė yra 106047 Eur. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis M. M. patvirtino padovanojęs savo motinai paveldėjimo teises į po tėvo mirties likusį turtą, argumentavo tai moraline pareiga, tačiau M. M. turi ne tik moralinę, bet ir teisinę pareigą išlaikyti savo vaikus, todėl konstatuotina, kad jis tokiu būdu vengė pareigos išlaikyti vaikus.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis M. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, o taip pat liudytoja K. Ž. parodė, kad jie abu veda bendrą ūkį ir gyvena iš K. Ž. gaunamų pajamų, jų bendras šeimos biudžetas yra apie 2000 Eur. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytą įrodymų visumą, šiuos minėtų asmenų parodymus vertina kritiškai ir jais nesiremia, atkreipdamas dėmesį į tai, kad vien namo nuoma kainuoja per mėnesį virš 1000 Eur, kai pasirinkus kuklesnį būstą, iš šių kasmėnesinių išlaidų būtų galima pilnai ar bent didžiąja dalimi sumokėti teismo sprendimais priteistą periodinę išlaikymo vaikams sumą.

Taigi, kaltinamasis M. M. teismo sprendimais nustatytos pareigos mokėti vaikams išlaikymą nevykdė piktybiškai, nesant jokių svarbių priežasčių. Prieš tai nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis M. M., nemokėdamas teismo sprendimais nustatytų lėšų vaikams išlaikyti, veikė tyčia. Jis, žinodamas, kad iš jo priteistos konkrečios periodinės išmokos vaikų išlaikymui, kurios reikalingos kaip nuolatinės, o ne atsitiktinės, turėjo imtis visų priemonių, kad jos būtų mokamos. Nepaisant to, M. M. ne tik tokių galimybių akivaizdžiai neieškojo, bet ir sąmoningais veiksmais vengė mokėti teismo sprendimais priteistas lėšas vaikams išlaikyti, pirmenybę teikdamas asmeninių poreikių tenkinimui.

Bausmės skyrimo motyvai

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, skirdamas bausmę M. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 164 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą vaikui ir šeimai, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Trunkamoji nusikalstama veika buvo vykdoma daugiau nei septynerius metus, iš jų daugiau nei penkerius metus nepilnamečiams vaikams išlaikymas nebuvo teikiamas visiškai, o vėliau buvo atliekami formalūs minimalūs mokėjimai, tuo pačiu metu kaltinamajam viešoje erdvėje ir bendraujant su vaikais demonstruojant nepriteklių nekamuojamą gyvenimą. Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – neteistas (t. 6, b. l. 112–113), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dalis paskirtų baudų sumokėta (t. 6, b. l. 109–111), dirbantis (t. 6, b. l. 107–108), (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus (kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu su tuo sutiko), jų trukmę nustatant didesnę už šios bausmės rūšies vidurkį, o skirtinų dirbti darbo valandų per mėnesį skaičių taip pat didesnį už vidurkį (BK 46 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nebus akivaizdžiai per griežtas ar per švelnus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusiosios M. M. atstovė advokatė pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam M. M., prašydama priteisti iš jo 4300 Eur turtinei ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad M. M. visais įmanomais būdais piktybiškai siekia išvengti mokėti išlaikymą vaikams, visą išlaikymo naštą daugelį metų po šalių skyrybų užkraudamas vienai pačiai M. M., tuo tarpu pats mėgaudamasis prabangiu gyvenimu, slėpdamas oficialias pajamas tarp susijusių įmonių, darydamas priverstinį išieškojimą neįmanomu. M. M., gindama vaikų interesus, kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo M. M. atžvilgiu pagal BK 164 straipsnį dėl vengimo išlaikyti vaikus. M. M. nepripažįstant savo kaltės, pagal M. M. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2021 m. liepos 1 d. nutarimu, kurį M. M. apskundė vyriausiajam prokurorui. Remiantis M. M. kaltės dėl piktybiško vengimo mokėti išlaikymą vaikams nepripažinimu, jo pažadais pagerėjus finansinei padėčiai mokėti išlaikymą, kai dabar jis išlaikymą moka pagal galimybes, M. M. skundas buvo atmestas. Dėl ko M. M. turėjo kreiptis su skundu į ikiteisminio tyrimo teisėją. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi M. M. skundas buvo patenkintas. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis buvo apskųsta aukštesnės instancijos teismui, dėl ko M. M. teikė atsiliepimą byloje. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis palikta nepakeista. Visiems šiems veiksmams atlikti ikiteisminio tyrimo metu M. M. turėjo kreiptis teisinės pagalbos ir už ją mokėti, dėl ko patyrė 4300 Eur turtinės žalos.

Toliau civiliniame ieškinyje dėstoma, kad M. M. piktybiškai ilgą laiką nemokėjo ir toliau nemoka išlaikymo savo vaikams. Nuo pat santuokos nutraukimo dienos vaikus viena pati turėjo išlaikyti M. M. M. M. savo, kaip tėvo, pareigas sąmoningai tyčia piktybiškai ignoravo. Dėl tokių M. M. veiksmų, negalėdama viena pati užtikrinti tinkamo vaikų aprūpinimo Lietuvoje, M. M. buvo priversta ieškoti darbo užsienyje ir išvykti dirbti ir gyventi į (duomenys neskelbtini). Šalims sutarus parduoti santuokos metu įgytą namą, grąžinti paskolą, o likusią M. M. dalį skirti išlaikymo vaikams įsiskolinimo padengimui, jis piktybiškai nemokėjo paskolos įmokų, dėl ko bankas namą pardavė iš varžytynių. Ir vėl M. M. tyčia sudarė situaciją, kad išvengtų išlaikymo mokėjimo. Visą laiką M. M. su vaikais gyvenant (duomenys neskelbtini), M. M. reikalaudavo, kad būtų laikomasi bendravimo tvarkos, t. y. kad vaikai grįžtų atostogoms į Lietuvą pas jį, tačiau pats M. M. visuomet vengė nustatytos pareigos apmokėti pusę vaikų kelionės išlaidų. Visą laiką nuo šalių santuokos nutraukimo M. M. turėjo viena pati užtikrinti visapusišką vaikų finansinį aprūpinimą, apmokėti vaikų keliones į Lietuvą ir atgal. Tokia situacija kėlė ir vis dar kelia didžiulį stresą ir įtampą, M. M. kiekvieną dieną turėjo ir turi galvoti, kaip uždirbti pakankamai pajamų, kad galėtų vaikams suteikti pilnavertišką gyvenimą, kad galėtų užtikrinti ne tik būtiniausius vaikų poreikius, bet ir jų lavinimosi, laisvalaikio ir kitus vaikų normaliam gyvenimui būtinus poreikius. Negana to, M. M. tiesiog piktybiškai nuolat kūrė strategijas, kaip išvengti oficialių pajamų parodymo, kad M. M. bandymai išieškoti išlaikymą antstolių pagalba būtų nesėkmingi. Tokie M. M. veiksmai yra atviras nuolatinis pažeminimas M. M. Akivaizdus parodymas, kad M. M. jokiomis priemonėmis nėra pajėgi priversti M. M. įvykdyti pareigas vaikams – teikti išlaikymą, kurį jis yra pajėgus teikti, tačiau kerštaudamas M. M., to piktybiškai nedaro. M. M. daugiau nei septynerius metus viena pati išlaiko vaikus ir visą tą laiką susiduria su tyčiniais piktybiniais M. M. veiksmais, pajamų slėpimu, strategijų kūrimu. Tokie veiksmai daug metų kelia didžiulį stresą, beviltiškumo jausmą M. M., kas sudaro jos patiriamą neturtinę žalą, įvertinamą 1500 Eur suma (t. 9, b. l. 90–93). Prie civilinio ieškinio pridėti nurodomą turtinę žalą patvirtinantys dokumentai – sąskaitos už teisines paslaugas ir atitinkami mokėjimo nurodymai, iš viso 4300 Eur sumai (t. 9, b. l. 101–109).

Nukentėjusiosios M. M. atstovė advokatė pateikė teismui prašymą priteisti M. M. iš kaltinamojo M. M. jos patirtas 1755 Eur bylinėjimosi išlaidas advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti, iš jų 900 Eur už civilinio ieškinio parengimą, 800 Eur už atstovavimą nagrinėjant bylą, papildomų įrodymų teikimą, 55 Eur už bylos kopijas (t. 10, b. l. 23), pateikė šių išlaidų patyrimą patvirtinančius dokumentus (t. 10, b. l. 24–26).

Pirmiausia teismas pasisako dėl nukentėjusiosios M. M. prašomos priteisti neturtinės žalos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos vaikui ir šeimai nukentėjusioji M. M. patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, jautėsi pažeminta. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, trukusią daugiau nei septynerius metus, iš jų daugiau nei penkerius metus nepilnamečiams vaikams išlaikymas nebuvo teikiamas visiškai, o vėliau buvo atliekami formalūs minimalūs mokėjimai, tuo pačiu metu kaltinamajam viešoje erdvėje ir bendraujant su vaikais demonstruojant nepriteklių nekamuojamą gyvenimą (keliones, šventes ir pan.). Nukentėjusiajai vienai teko rūpintis dviejų nepilnamečių vaikų, kurių vienas turi sveikatos problemų, išlaikymu, išvykti gyventi ir dirbti į užsienį, daug laiko skiriant darbui, atitinkamai mažiau laiko turint asmeniniam gyvenimui, vaikams, dėl to vėlgi patiriant atitinkamus dvasinius išgyvenimus, jaučiant vaikų nusivylimą savo tėvo elgesiu ir pan. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad per 10 metų patyrė labai daug streso, o prašoma priteisti neturtinės žalos suma neatspinti tikrosios situacijos; moraliai nukentėjo ne tik vaikai; ji pati ketverius metus lankėsi pas psichologą, kad ištvertų įtampą; vaikai negavo to, ką jie skyrė vaikams, kol gyveno kartu; vaikai negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis savo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino, atitinkamai dėl savo veiksmų nesigailėjo ir jų kritiškai nevertino, be to, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, neturi sveikatos problemų. Atsižvelgęs į visas šias išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas, priteisiant jai iš kaltinamojo 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Toliau teismas pasisako dėl nukentėjusiosios M. M. prašomos priteisti turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš nukentėjusiosios M. M. atstovės advokatės pareikšto civilinio ieškinio nustatyta, kad 4300 Eur turtinė žala grindžiama tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu M. M. turėjo kreiptis teisinės pagalbos ir už ją apmokėti. Taip pat prašoma priteisti M. M. iš kaltinamojo M. M. jos patirtas 1755 Eur bylinėjimosi išlaidas advokatės teisinėms paslaugoms, suteiktoms teisminio bylos nagrinėjimo metu, apmokėti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nukentėjusiajai M. M. teisinę pagalbą teikė, jos teises ir teisėtus interesus tiek viso ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 84), tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, gynė advokatė G. Gudaitė. Todėl tiek nurodoma turtinė žala, tiek bylinėjimosi išlaidos laikytinos išlaidomis advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti, kurios iš viso sudaro 6055 Eur (4300 Eur + 1755 Eur).

Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamoje byloje advokatė atstovavo nukentėjusiajai viso ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu, kur buvo teikiami procesiniai dokumentai (pareiškimas, skundai, atsiliepimas, civilinis ieškinys ir kiti dokumentai), nukentėjusioji buvo atstovaujama septyniuose teisiamuosiuose posėdžiuose, advokatės teisinių paslaugų apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai yra byloje, nukentėjusiosios prašymas tenkintinas, priteisiant jai iš kaltinamojo 6055 Eur išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 6, b. l. 8‑9, 83), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas (t. 5, b. l. 70), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti jam paskirti jam 11 (vienuolikos) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

M. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti jai iš M. M. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti M. M. iš M. M. 6055 Eur (šešis tūkstančius penkiasdešimt penkis eurus) išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti M. M., kad:

1) viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39–45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui;

2) nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti paskirta nuobauda – įspėjimas;

3) viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu;

4) jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką;

5) nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu.

Teisėja Eglė Ramanauskienė