- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- e2A-1227-601/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01200-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- R. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-104-1158/2023 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei R. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. L. Kauno apylinkės teismo prašė priteisti iš atsakovės R. S. 7 500,00 Eur skolą, 597,22 Eur kompensuojamųjų palūkanų nuo prievolės vykdymo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovė, būdama jo skolininke, kaip savo skolinių įsipareigojimų užtikrinimą jam išdavė 2020 m. spalio 7 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 7500,00 Eur sumai, kuri besąlygiškai įsipareigojo apmokėti iki 2020 m. lapkričio 7 d. Nei iki jame nurodyto termino, nei jam suėjus nebuvo apmokėtas. Atsakovės išduotas vekselis viršija Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnio 2 dalyje nurodytą sumą – 3 000,00 Eur, todėl jis turėjo būti patvirtintas notarų biure. Pažeidus šią įstatymo nuostatą, 2020 m. spalio 7 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis 7500,00 Eur sumai neteko paprastojo vekselio galios, o jis neteko galimybės realizuoti jį ĮPVĮ nustatyta tvarka. Todėl minėtas vekselis laikytinas paskolos rašteliu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalį. Ne kartą buvo kreiptasis į atsakovę dėl 7 500,00 Eur skolos grąžinimo, tačiau atsakovė į raginimus nereaguoja ir skolos gera valia negrąžina. Atsakovė nevykdo piniginės prievolės, kylančios iš jos išduoto paprastojo neprotestuotino vekselio kaip skolos raštelio.
3. Atsakovė R. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai pagal byloje pateiktą vekselį pinigai nebuvo perduoti ir ji jokių pinigų nėra gavusi. Jos įmonė, t. y. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. rugpjūčio 28 d. paprastuoju vekseliu, sudarytu Klaipėdos (duomenys neskelbtini) notarų biure, pasiskolino iš ieškovo 50 000,00 Eur ir įsipareigojo grąžinti iki 2020 m. lapkričio 28 d. Ieškovas tą pačią dieną įmonei pervedė 50 000,00 Eur. Minėtos sumos negalėjo sumokėti laiku dėl Covid-19 pandemijos. Ieškovas, tam, kad nesikreiptų į teismą, liepė jai 2020 m. spalio 7 d. išrašyti vekselį 7 500,00 Eur sumai, kaip garantą, jog jos įmonė atsiskaitys su ieškovu. Ji asmeniškai 7 500,00 Eur sumos iš ieškovo nėra gavusi ir šių pinigų ieškovas jai niekada neskolino. Be to, nėra gavusi jokių reikalavimų ar raginimų apmokėti ieškinyje nurodytą sumą. Jos pasirašytas vekselis negali būti pripažintas paskolos sutartimi (skolos dokumentu), nes jis neatitinka įstatymų reikalaujamos sandorio formos, dokumento turinys nepatvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui. Ieškovas privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą jai, bei paskolos suteikimo jai faktą, nes vekselio turinys savaime neleidžia spręsti apie paskolos santykių faktinį susiklostymą. Ieškovas, būdamas pinigus skolinantis asmuo, puikiai žinojo, kad ginčo vekseliui reikalinga notarinė forma. Sandoriai, kuriems įstatymas nustato privalomą notarinę formą ir kurie sudaryti jos nesilaikant, negalioja. Paskolos sutartys, kuriomis skolinama grynais pinigais suma viršija 3 000,00 Eur, turi būti sudaromos notarinės formos. Ieškovo pateiktame dokumente esantys įrašai neįrodo, kad pinigai buvo perduoti jai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2023 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo A. L. atsakovei R. S. 2 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovas, kuriam tenka pareiga įrodyti paskolinių teisinių santykių tarp šalių egzistavimą, neįrodė paskolos sutarties dalyko perdavimo atsakovei bei atsakovės įsipareigojimo grąžinti gautą paskolą. Kitokio turinio, išskyrus paskolos, teisinių santykių tarp šalių egzistavimo ieškovas neįrodinėjo, todėl ieškovo nurodytu pagrindu neįrodžius ieškinio reikalavimo, teismas ieškinio netenkino.
6. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. spalio 7 d. vekselyje nėra atsakovės patvirtinimo apie tai, kad ji gavo jame nurodytą pinigų sumą, nėra įsipareigojimo grąžinti būtent paskolintus pinigus, nefiksuotas ir paties ieškovo patvirtinimas apie tai, kad vekselyje nurodytą pinigų sumą jis perdavė atsakovei. Anot teismo, tiek 2020 m. spalio 7 d. vekselio tekstas, tiek skirtingi šalių paaiškinimai apie buvusio (ar tikėtinai siekiamo) susitarimo tikslus, neįrodo pinigų perdavimo fakto bei realių paskolos teisinių santykių atsiradimo. Be to, ieškovo susirašinėjimas sms žinutėmis su atsakove nepatvirtina, kad susirašinėjimas vyko būtent dėl 7 500,00 Eur sumos, t. y. dėl šios sumos paskolinimo ir/ar jos grąžinimo. Šalių atstovų pateiktuose Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-250-618/2023 2023 m. sausio 17 d. ir 2023 m. vasario 23 d. teismo posėdžio garso įrašuose bei 2023 m. kovo 20 d. sprendime teismas taip pat nenustatė reikšmingų aplinkybių, kurios patvirtintų paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimą būtent 2020 m. spalio 7 d. sudaryto ginčo vekselio pagrindu. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog ginčo šalys būtų numačiusios palūkanas už naudojimąsi paskolintais pinigais arba skolininkės (atsakovės) prievolės įvykdymo užtikrinimą, nors tokie sutartiniai elementai įprastai būdingi paskoliniams teisiniams santykiams. Teismas kritiškai vertino ieškovo, jo atstovo nurodytus argumentus, kad ieškovui nebuvo žinoma, jog ginčo vekselis turėjo būti patvirtintas notarine tvarka, nors 2020 m. rugpjūčio 28 d. atsakovei, kaip įmonės vadovei, išrašant paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo ieškovas atsakovės įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolino 50 000,00 Eur, jis buvo patvirtintas tiek notarine tvarka, tiek jame nurodyta skolinama suma UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta bankiniu pavedimu.
7. Atmetęs ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, teismas netenkino ir išvestinių reikalavimų dėl kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniame skunde ieškovas A. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba ieškinį tenkinti visa apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo teismų praktikos civilinėse bylose Nr. 3K-3-71-421/2019, Nr. e3K-3-507-684/2018, Nr. 3K-3-171/2013, ir atsakovės pasirašytame vekselyje esant aiškiai išreikštai jos valiai besąlygiškai įvykdyti savo prievolę dėl skolos ieškovui sumokėjimo, sutinkamai su CK 6.878 straipsnio nuostatomis, nepagrįstai netaikė vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, galiojimo prezumpcijos, t. y. nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovui ir konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių pinigų perdavimo atsakovei faktą;
8.2. Pirmosios instancijos teismas pernelyg suabsoliutino gramatinę atsakovės išduoto vekselio turinio formą ir tokiu būdu visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į kitus byloje esančius ir ieškovo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus (susirašinėjimus, garso įrašus) bei teismų praktiką civilinėse bylose Nr. 3K-7-430/2013, Nr. 3K-3-716/2013, Nr. 3K-3-263-378/2018;
8.3. Vien tai, kad atsakovės ieškovui išduotame vekselyje expressis verbis nėra įrašų apie tai, kad atsakovė gavo pinigus iš ieškovo, o pastarasis juos perdavė atsakovei, kada pinigus atsakovė privalo grąžinti ir pan., nėra pagrindas konstatuoti, kad vekselyje nurodyta suma atsakovei nebuvo perduota. Toks aiškinimas iš esmės neatitinka vekseliui, kaip vertybiniam dokumentui, keliamų turinio reikalavimų, kadangi akivaizdu, jog išduodant vekselį, jame paskolos sutarties sąlygos niekada nebūna įrašomos, įskaitant ir patį pinigų gavimo/perdavimo faktą ar paskolos grąžinimo terminą. Būtent todėl, sistemiškai aiškinant CK normas reglamentuojančias paskolos teisinius santykius, be kita ko, CK 6.871 straipsnį, kartu aiškinant su CK 6.878 straipsniu, skolininkui (atsakovei) išdavus vekselį, ir vekseliui esant pas ieškovą (kreditorių) laikytina, kad pats vekselis ir yra jos prievolę grąžinti paskolintus pinigus patvirtinantis dokumentas, ir todėl būtent jai tenka pareiga įrodyti, kad vekseliu prisiimta prievolė – paskolos grąžinimas – yra pasibaigusi;
8.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių, kad ieškovui 2020 m. spalio 7 d. išduotas vekselis yra laikytinas garantu, jog jos bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžins ieškovui pagal 2020 m. rugpjūčio 28 d. notaro biure sudarytą vekselį pasiskolintus 50 000 Eur. Anot apelianto, atsakovė, užtikrindama bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolių vykdymą ieškovui, suteikė jam asmeniškai garantiją, numatytą CK 6.90 straipsnyje. Todėl teismas turėjo laikyti, kad atsakovė bet kokiu atveju yra skolinga ieškovui 7 500 Eur, kadangi, jos pačios teigimu, ji 2020 m. spalio 7 d. vekseliu suteikė garantiją ieškovui visiškai atsakyti 7 500 Eur suma, jeigu bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdys prisiimtos prievolės, t. y. negrąžins A. L. 50 000 Eur skolos (kurios laiku taip ir negrąžino). Teismui šių aplinkybių netyrus, nevertinus, nesprendus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukimo į procesą, laikytina, kad nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to sprendimas turi būti panaikintas, bylą perduodant nagrinėti iš naujo arba visiškai tenkinant ieškovo ieškiniu keliamus reikalavimus.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė R. S. apeliacinės instancijos teismo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
9.1. Ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad teismas be pagrindo perkėlė jam įrodinėjimo naštą. Anot atsakovės, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, siekiant, kad nerealizuotas vekselius būtų pripažintas paskolos rašteliu, be kita ko, turi būti vertinama ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Taigi, būtent ieškovui teko pareiga įrodyti paskolos rašteliu sulygtų 7 500 Eur sumos perdavimo atsakovei faktą;
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai atmetė ieškovo ieškinį, kadangi pastarasis neįrodė paskolos sutarties sudarymo fakto – atsakovės pasirašytas vekselis negali būti pripažintas paskolos rašteliu, nes jis neatitinka įstatymų reikalaujamos sandorio formos, o šio dokumento turinys nepatvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimo atsakovei;
9.3. Nors ieškovas apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo pateiktus šalių susirašinėjimus, tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai neteisingi. Priešingai nei nurodo ieškovas skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo susirašinėjimas sms žinutėmis su atsakove nepatvirtina fakto, jog susirašinėjimas vyko būtent dėl 7 500,00 Eur sumos paskolinimo ir/ar jos grąžinimo. Juolab, kad atsakovė iš ieškovo niekada per visą laikotarpį asmeniškai nėra gavusi jokių reikalavimų ar raginimų apmokėti ginčo vekselyje nurodytą 7 500 Eur sumą;
9.4. Ieškovui pirmosios instancijos teisme nesirėmus argumentu, kad ginčo vekselis gali būti laikomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone (garantu), šiuo argumentu remtis apeliacinės instancijos teisme ieškovas nebeturi teisės, nes apeliacijoje negali būti remiamasi tomis aplinkybėmis (naujomis aplinkybėmis), kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinis skundas atmestinas.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
Faktinės bylos aplinkybės
13. Nustatyta, kad atsakovė 2020 m. spalio 7 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame nurodyta, kad R. S. pagal šį vekselį besąlygiškai įsipareigoja sumokėti 7 500 Eur tiesiogiai A. L. (toliau – vekselis). Vekselis nėra patvirtintas notaro.
14. Apeliantas (ieškovas) nurodė, kad jis 7 500 Eur (grynaisiais) paskolino atsakovei, todėl buvo pasirašytas vekselis. Atsakovė pinigų pasiskolinimo faktą neigia, teigdama, kad vekselis buvo pasirašytas kaip garantas, jog jos įmonė (UAB „(duomenys neskelbtini)“) grąžins apeliantui pasiskolintus pinigus (50 000 Eur), ir kad 7 500 Eur iš apelianto nėra gavusi.
15. Nėra ginčo, kad vekselis nebuvo realizuotas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau - ĮPVĮ) nustatyta tvarka ir neturi vertybinio popieriaus teisinio statuso. Apeliantas vekseliu remiasi kaip skolos rašteliu, įrodinėdamas paskolos santykių tarp šalių buvimą.
Dėl ginčo esmės
16. Pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto ieškinį dėl 7 500 Eur priteisimo, motyvuodamas tuo, kad apeliantas neįrodė paskolos sutarties dalyko perdavimo atsakovei bei atsakovės įsipareigojimo grąžinti gautą paskolą.
17. Apeliacinio skundo esmė, - teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą (dėl pinigų perdavimo) perkėlė apeliantui bei netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus.
18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinių skundų argumentus, juos papildo.
19. Pažymėtina, kad apelianto nurodoma kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-71-421/2019, Nr. e3K-3-507-684/2018, Nr. 3K-3-171/2013 ir kt.) dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo yra pakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi Nr. e3K-7-100-469/2019, kurioje pasakyta, kad 1) išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ligšiolinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl vekselio, neturinčio vertybinio popieriaus statuso, įrodomosios reikšmės nėra nuosekli. Kai kuriose kasacinio teismo nutartyse (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016; 2016 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016; 2018 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-687/2018; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018) laikytasi pozicijos, kad ir tais atvejais, kai vekselis nėra realizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka, jame įtvirtinta prievolė išlaiko abstraktumo savybę, todėl vekselio turėtojas, pareiškęs reikalavimą teisme, neturi įrodinėti jokių papildomų aplinkybių, skolininkas privalo paneigti jam reiškiamo reikalavimo pagrįstumą, o jam to nepadarius reikalavimas tenkinamas (31 punktas); 2) išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iš dalies nenuoseklią kasacinio teismo praktiką šioje srityje ir į dėl to kylantį poreikį ją tikslinti, įgyvendindama kasacinio teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką bei vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (32 punktas).
20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vekselio, nerealizuoto ĮPVĮ nustatyta tvarka, turėtojui jo pagrindu pareiškus reikalavimą teisme ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartis Nr. e3K-7-100-469/2019).
21. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia, t. y. ieškovui reikia įrodyti ieškinio faktinį pagrindą.
22. Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.
23. Taigi, nagrinėjamu atveju, būtent apeliantui tenka pareiga pagrįsti (įrodyti) savo nurodomas aplinkybes, kad jis paskolino (perdavė) atsakovei vekselyje nurodytą 7 500 Eur sumą, tuo tarpu pats vekselis gali būti vertinamas tik kaip paprastas rašytinis įrodymas.
24. Šiame kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartis Nr. e3K-7-100-469/2019).
25. Nagrinėjamu atveju iš vekselio turinio negalima spręsti, jog pinigai buvo perduoti atsakovei, t. y. toks faktas vekselyje nefiksuotas. Apeliantas savo skunde nurodo, kad atsakovės turimą įsiskolinimą patvirtina šalių susirašinėjimas sms žinutėmis („Labas rytas, pinigėlius turėsiu antradienį“; „Labas. Tai supratau R., kad šią savaitę pinigų nematysiu? Sveik“; „Paskambinsiu vėliau“; „Labukas po pietų padarysiu 3000 pavedimą“; „Labas R.. Pavedimo nedarei?“; „Labukas, neišėjo vakar“) ir pateiktas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-250-618/2023 teismo posėdžio garso įrašo protokolas, kuriame fiksuota, kad ieškovas atsakydamas į toje byloje atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)" atstovo klausimą dėl skolos dydžio nurodo, kad bendra skolos suma sudaro ir R. S. jam pasirašytu vekseliu patvirtinta 7 500 Eur skola. Tačiau teisėjų kolegija negali su tuo sutikti, nes: 1) sms žinutės patvirtina tik tai, kad tarp šalių vyko pokalbis apie 3 000 Eur pervedimą apeliantui, bet nepatvirtina 7 500 Eur perdavimo atsakovei pagal vekselį. Sms žinutėse nekalbama nei apie atsakovės skolą, nei apie vekselį, nei apie 7 500 Eur; 2) garso įraše pateiktas paties apelianto teiginys apie atsakovės skolą pagal vekselį, kas negali būti savarankišku įrodymu šalia apelianto paaiškinimų.
26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad apeliantas neįrodė paskolos sutarties sudarymo fakto, ką pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas. Atsakovės pasirašytas vekselis per se (pats vienas) negali būti pripažintas paskolos rašteliu, nes jame nėra duomenų, rodančių, kad šalis siejo paskolos santykiai ir atsakovei buvo perduotas paskolos dalykas (toks vertinimas nurodytas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje Nr. e3K-7-100-469/2019, 40 punkte).
27. Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismui laikant, kad paskola nebuvo suteikta, teismas turėjo tirti ir aiškintis atsakovės nurodytas aplinkybes apie garantijos vekseliu suteikimą bei spręsti ar atsakovei nekyla pareiga sumokėti apeliantui vekseliu garantuotą 7 500 Eur sumą už skolininkę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Paprastai bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato ieškovas. Jo suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, o atsakovui (kitiems proceso dalyviams), kuriam pareikštas ieškinys, – teikti atsikirtimus, gintis nuo pareikšto ieškinio ar su juo sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 22 punktas). Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas), suformuluodamas bylos nagrinėjimo dalyką, kuris tuo pačiu lėmė ir bylos nagrinėjimo ribas, nurodė, kad jo reikalavimas pagal vekselį dėl mokėjimo prievolės įvykdymo yra grindžiamas tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais, o ne suteikta garantija. Todėl, apeliantui savo reikalavimą grindžiant aplinkybėmis apie paskolos suteikimą atsakovei (faktinis ieškinio pagrindas), pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė ir vertino būtent šias aplinkybes (buvo ar ne suteikta paskola) ir neturėjo pareigos keisti apelianto nurodytą faktinį ieškinio pagrindą bei tirti ir vertinti aplinkybes (apie galimai suteiktą garantiją), kuriomis nėra grindžiamas ieškinys.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).
29. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl ginčo esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Apeliacinį skundą atmetus iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei už jai suteiktas teisines paslaugas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
31. Atsakovė prašo priteisti jai 1 400 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
32. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
33. Pažymėtina, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį teismas turi atsižvelgti ir į imperatyvius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 8 punktas, CK 1.5 straipsnis).
34. Vertinant ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į rekomendacijas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į apeliacinio skundo sudėtingumą (nėra sudėtingas, spręstinų klausimų naujumo nėra, kvestionuojamas įrodymų vertinimas), į advokato darbo ir laiko sąnaudas, reikalingas parengti atsilipimą į apeliacinį skundą (advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), ginčo sumos dydį (7 500 Eur), sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos (1 400 Eur) laikytinos nepagrįstai didelėmis, todėl mažintinos iki 800 Eur.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.