Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. L. ir jo atstovams advokatui Donatui Lengvinui, advokato padėjėjui L. J.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kurhause“ atstovams R. S. ir advokatui Deividui Ivanauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kurhause“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl skolos

7. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos pagrindinės faktinės aplinkybės dėl kurių iš esmės ginčo tarp šalių nėra, t. y., kad ieškovas ir atsakovė 2020 m. rugpjūčio 28 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 50 000 Eur sumai. Pasirašydama vekselį, atsakovė įsipareigojo iki vekselyje nurodytos datos (2020 m. lapkričio 28 d.) apmokėti vekselyje nurodytą sumą (50 000 Eur). Iki vekselyje nurodytos datos vekselis nebuvo realizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka, todėl ieškovas neįgyvendino teisės gauti savo reikalavimo patenkinimą supaprastinta tvarka.

9. Vekselio kaip vertybinio popieriaus sąvokos pateiktos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) ir ĮPVĮ. Vekselis yra piniginis vertybinis popierius, patvirtinantis vekselio davėjo įsipareigojimą be išlygų sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekselio turėtojui), turinčiam teisę gauti vekselyje nurodytą pinigų sumą (CK 1.101 straipsnio 1, 6 dalys, 1.105 straipsnis). ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalyje pateikta paprastojo vekselio sąvoka – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą. Kartu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, kurį išrašiusio subjekto valia yra nukreipta į mokėjimo prievolės sukūrimą. Paprastuoju vekseliu sukuriamos prievolės turinį sudaro įsipareigojimas sumokėti pinigus vekselyje nurodytam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016, 44 punktas).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013, 2017 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017, 20 punktas, 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-378/2018, 34 punktas). Tai, kad vekselio gavėjas nepasinaudoja vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę gauti prievolės įvykdymą supaprastinta tvarka, išduodant vykdomąjį įrašą pagal ĮPVĮ, nepanaikina vekselio turėtojo (kreditoriaus) reikalavimo teisės vekselio davėjui (skolininkui). Neapmokėtas vekselis patvirtina vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolę, kol ji nėra pasibaigusi bendraisiais prievolių pabaigos pagrindais arba kol vekselis (vekselio atsiradimo pagrindas (sandoris)) nepripažintas negaliojančiu įstatymų nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Todėl vekselio turėtojas (kreditorius) gali ginti savo pažeistas teises dėl vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo kreipdamasis į teismą dėl skolos pagal vekselį priteisimo.

11. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, suformuluodamas bylos nagrinėjimo dalyką, kuris tuo pačiu lėmė ir bylos nagrinėjimo ribas, nurodė, kad jo reikalavimas pagal vekselį dėl mokėjimo prievolės įvykdymo yra grindžiant tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais.

12. Pagal CK 6.787 straipsnį, jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai CK šeštosios knygos XLIII skyriaus „Paskola“ normos šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vekselis, netekęs savo kaip vertybinio popieriaus galios, gali būti panaudotas kaip rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkantis dokumentas (paskolos raštelis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013, 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-378/2018, 44 punktas). Dėl tokio dokumento įrodomosios galios turi būti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tam, kad šis dokumentas būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu; 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Jei paskolos sutarties dalyko perdavimo faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

13. Šioje byloje atsakovės mokėjimo pagal paskolos sutartį prievolę patvirtina visus paprastojo vekselio rekvizitus turintis atsakovės, kaip vekselio davėjo, pasirašytas vekselis, kuriuo ji besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui vekselyje nurodytą 50 000 Eur skolos sumą. Nagrinėjamoje byloje ieškovui savo reikalavimą pagal vekselį dėl mokėjimo prievolės įvykdymo grindžiant tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais, o atsakovės pasirašytame vekselyje esant aiškiai išreikštai jos valiai besąlygiškai įvykdyti savo prievolę dėl skolos ieškovui sumokėjimo, būtent atsakovei teko pareiga įrodyti, kad paskolos teisiniai santykiai tarp šalių iš esmės neegzistuoja, yra pasibaigę ar skolos suma yra kitokia nei savo procesiniuose dokumentuose nurodo ieškovas.

14. Pažymėtina, kad atsakovė neprašė pripažinti vekselyje nurodyto įsipareigojimo atsiradimo teisinio pagrindo (sandorio) negaliojančiu, nenurodė kitų šios prievolės pagal vekselį pasibaigimo pagrindų, nepateikė kitų jos nebuvimą patvirtinančių įrodymų. Atsakovė taip pat neprašė pripažinti negaliojančiu vekselio dėl jos valios ar kitų trūkumų. Esant galiojančiam, nenuginčytam, neturinčiam jį pasirašiusio asmens valios trūkumų vekseliui, darytina išvada, kad vekselio davėjo prievolė sumokėti vekselio gavėjui jame nurodytą skolos sumą yra galiojanti ir turi būti vykdoma. Kaip nustatyta bylos duomenimis ieškovas per nustatytą terminą nerealizavo vekselio pagal ĮPVĮ nustatytą tvarką, todėl neįgyvendino teisės gauti savo reikalavimo patenkinimą supaprastinta tvarka. Nerealizavus paprastojo vekselio jis tampa paprastu skolos rašteliu.

15. Minėta, kad ginčas tarp šalių kilo dėl likusios neapmokėtos sumos dydžio. Iš ieškovo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 28 d. – 2022 m. birželio 1 d. sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas 2020 m. rugpjūčio 28 d. atsakovei mokėjimo pavedimu pervedė 50 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – pagal Paprastąjį vekselį Nr. BV8-2401. Iš ieškovo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitos išrašų nustatyta, kad 2022 m. birželio 1 d. atsakovė pervedė ieškovui 5 000 Eur 2021 m. rugpjūčio 26 d., mokėjimo paskirtyje nurodydama „dalis paskolos grąžinimo“; 2021 m. rugsėjo 9 d. atsakovė ieškovui pervedė 3 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „skolos grąžinimas“; 2022 m. sausio 18 d. atsakovė ieškovui pervedė 1 000 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydama „paskolos grąžinimas“; 2022 m. sausio 24 d. atsakovė ieškovui pervedė 1 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „dalis paskolos grąžinimo“; 2022 m. kovo 18 d. atsakovė ieškovui pervedė 1 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „grąža“; 2022 m. balandžio 15 d. atsakovė ieškovui pervedė 1 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „dalis paskolos grąžinimo“.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 10 d. iš banko išimta 8 500 Eur (trys išėmimai po 2 500 Eur ir kartą 1 000 Eur); 2020 m. gruodžio 30 d. į kasą įnešta 7 850 Eur, o 2020 m. gruodžio 31 d. iš kasos, nurodant pagrindą – paskolos dengimui, atsakovo direktorei išmokėta 4 000 Eur. 2021 m. vasario 12 d. iš banko išimta 4 000 Eur; 2021 m. vasario 12 d. į kasą įnešta 4 000 Eur, o 2021 m. vasario 12 d. iš kasos, nurodant pagrindą – paskolos dengimui, atsakovo direktorei išmokėta 4 000 Eur. 2021 m. balandžio 28 d. iš banko išimta 6 000 Eur, 2021 m. balandžio 28 d. į kasą įnešta 6 000 Eur, o 2021 m. balandžio 28 d. iš kasos, nurodant pagrindą – paskolos dengimui, atsakovo direktorei išmokėta 1 300 Eur. 2021 liepos 7 d. iš banko išimta 13 700 Eur (penki atskiri išėmimai po 2 500 Eur ir kartą 1 200 Eur), 2021 m. liepos 7 d. į kasą įnešta 13 700 Eur, o 2021 m. liepos 7 d. iš kasos, nurodant pagrindą – paskolos dengimui, atsakovo direktorei išmokėta 2 000 Eur, 2021 m. rugpjūčio 12 d. iš kasos, nurodant pagrindą – paskolos dengimui, atsakovo direktorei išmokėta 5 000 Eur, 2021 m. rugsėjo 15 d. iš kasos, nurodant pagrindą – paskolos dengimui, atsakovo direktorei išmokėta 4 000 Eur, 2021 m. spalio 14 d. iš kasos, nurodant pagrindą – paskolos dengimui, atsakovo direktorei išmokėta 1 500 Eur, o 2021 m. lapkričio 3 d. iš kasos, nurodant pagrindą – paskolos dengimui, atsakovo direktorei išmokėta 1 200 Eur, iš viso 13 700 Eur. 2021 m. lapkričio 25 d. iš banko išimta 1 250 Eur, 2021 m. lapkričio 25 d. į kasą įnešta 1 250 Eur, o 2021 m. gruodžio 5 d. iš kasos, nurodant pagrindą – paskolos dengimui, atsakovo direktorei išmokėta 1 000 Eur. Taip pat atsakovė pateikė duomenis, kuriais grindžia ieškovui pagal vekselį apmokėtos sumos dalį, tai yra tai, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. ieškovui sumokėjo 6 000 Eur. 2022 m. sausio 25 d. iš banko išimta 3 000 Eur (2 500 Eur + 500 Eur), 2022 m. sausio 25 d. į kasą įnešta 3 000 Eur, o 2022 m. sausio 31 d. iš kasos, nurodant pagrindą – paskolos dengimui, atsakovo direktorei išmokėta 1 500 Eur. 2022 m. vasario 21 d. iš banko išimta 1 000 Eur, 2022 m. vasario 21 d. į kasą įnešta 1 000 Eur, o 2022 m. vasario 25 d. iš kasos, nurodant pagrindą – paskolos dengimui, atsakovo direktorei išmokėta 1 500 Eur. 2022 m. kovo 22 d. iš banko išimta 3 000 Eur (11 00 Eur + 1 400 Eur + 500 Eur), 2022 m. kovo 22 d. į kasą įnešta 3 000 Eur, o 2022 m. kovo 31 d. iš kasos, nurodant pagrindą – paskolos dengimui, atsakovo direktorei išmokėta 1 500 Eur. 2022 m. balandžio 4 d. ir 2022 m. balandžio 5 d. iš banko išimta 1 500 Eur (1 200 Eur + 300 Eur), 2022 m. balandžio 4 d. ir 2022 m. balandžio 5 d. į kasą įnešta 1 500 Eur, o 2022 m. balandžio 29 d. iš kasos, nurodant pagrindą – paskolos dengimui, atsakovo direktorei išmokėta 1 500 Eur. 2022 m. gegužės 13 d. iš banko išimta 1 900 Eur, 2022 m. gegužės 13 d. į kasą įnešta 1 900 Eur, o 2022 m. gegužės 31 d. iš kasos, nurodant pagrindą – paskolos dengimui, atsakovo direktorei išmokėta 1 500 Eur. 2022 m. birželio 16 d. iš banko išimta 1 500 Eur (750 Eur +750 Eur), 2022 m. birželio 16 d. į kasą įnešta 1 500 Eur, o 2022 m. birželio 27 d. iš kasos, nurodant pagrindą – paskolos dengimui, atsakovo direktorei išmokėta 1 500 Eur. Taigi, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. viso iš atsakovo įmonės kasos atsakovo direktorei, nurodant pagrindą – paskolos dengimui, buvo išmokėti 9 000 Eur.

18. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės direktorė iš atsakovės banko sąskaitos išėmė grynuosius pinigus, juos įnešė į kasą kasos pajamų orderiais ir kasos išlaidų orderiais išsiėmė grynuosius, nurodant pagrindą „paskolos dengimui“. Byloje nėra jokių duomenų, kad pagal nurodytas atsakovės direktorės aplinkybes išimti iš atsakovės sąskaitos grynieji pinigai buvo perduoti ieškovui. Tokių aplinkybių nepatvirtino ir ieškovas. Ieškovo ir atsakovės grynųjų pinigų gavimo patvirtino fakto byloje nėra. Ieškovas nurodė, kad pinigus iš atsakovės gavo tik bankiniais pavedimais. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu liudytoja apklausa atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo V. G. patvirtino, kad įmonėje šiuo metu buhalteriniais dokumentais fiksuota skola ieškovui yra 37 500 Eur. Be kita ko, liudytoja V. G. paaiškino, kad atsakovės direktorė iš atsakovės kasos imdavo grynuosius pinigus, kasos išlaidų orderiuose nurodydama, kad kasos išlaidų orderio paskirtis „paskolos dengimas“. Liudytoja prašė pateikti duomenis apie tai, kad grynieji pinigai yra perduodami paskolos dengimui, nurodyti kam, t. y., paimti pakvitavimus, tačiau atsakovės direktorė to nepadarė, pakvitavimų apie perduotus grynuosius pinigus atsakovės buhalterei nepateikė. Pažymėtina, kad ieškovo nurodoma skolos suma – 37 500 Eur sutampa su atsakovės buhalteriniuose dokumentuose nurodoma skolos suma ieškovui. Nors atsakovės direktorė teigia, kad pinigai ieškovui buvo mokami grynaisiais, tačiau pinigų mokėjimo konkrečiai ieškovui pagrindimo byloje nėra. Taigi, negalima laikyti, kad atsakovės direktorės iš atsakovės kasos išimti grynieji pinigai buvo perduoti ieškovui skolos dengimui. Ieškovui perduotų 30 000 Eur grynųjų pinigų fakto taip pat nepatvirtina ir kartu su tripliku pateiktas 2022 m. rugsėjo 26 d. antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame fiksuotas telefoninis pokalbis tarp ieškovo ir atsakovės direktorės. Priešingai nei nurodo atsakovės vadovė, pokalbio metu į jos klausimą / teiginį apie grynaisiais pinigais grąžintos skolos sumą (24 000 Eur ir 6 000 Eur), ieškovas atsakė, jog jam bendrai negrąžinta skola siekia apie 52 500 Eur.

19. Byloje konstatavus ieškovo reikalavimo teisę atsakovei pagal paskolos sutarties sudarymą patvirtinantį vekselį ir nenuginčijus šios prievolės atsiradimo pagrindo bei neįrodžius jos pasibaigimo kitais pagrindais, neįrodžius, kad atsakovė sumokėjo ieškovui daugiau nei pagrįsta mokėjimo pavedimais, ieškovo reikalavimas tenkinamas, iš atsakovės ieškovui priteisiama 37 500,00 Eur skolos suma, kuri likusi neapmokėta pagal šalių pasirašytą 2020 m. rugpjūčio 28 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 50 000 Eur sumai.

Dėl kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų priteisimo

20. Palūkanų sąvoka CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos suprantamos dvejopai: kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos).

21. Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

22. Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016, 32 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju kompensuojamos palūkanos ir jų dydis nebuvo nustatytas šalių susitarimu, taigi jų dydis nustatomas pagal įstatymą. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 28 d. iki kreipimosi į teismą dienos – 2022 m. birželio 6 d. atsakovė pradelsė 556 dienas perduoti ieškovui 37 500 Eur. palūkanų suma nuo negrąžintos 37 500 Eur skolos sudaro 2 857,84 Eur. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja 2 857,84 Eur kompensuojamųjų palūkanų, nepateikė argumentų dėl nesutikimo su ieškovo paskaičiuotomis kompensuojamosiomis palūkanomis.

24. Atsakovės pasirašytame vekselyje buvo nurodyta, kad jis turi būti apmokėtas iki 2020 m. lapkričio 28 d. Vekselyje nurodytu terminu su ieškovu atsiskaityta nebuvo, su tuo sutinka ir atsakovė. Skolininkui praleidus prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nepriklausomai nuo skolininko kaltės. Be to, kreditoriui nereikia šių palūkanų įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo. Ieškovas šiuo atveju prašo 5 procentų kompensuojamųjų palūkanų, numatytų įstatyme. Kadangi praleistas prievolės įvykdymo terminas, atsakovė ieškovui likusi neapmokėta skola yra 37 500 Eur, tai nuo šios sumos paskaičiuotos kompensuojamosios palūkanos už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 28 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Taigi, ieškovo prašymas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo tenkintinas ir iš atsakovės ieškovui priteistina 2 857,84 Eur ((37 500 Eur x 5 proc.) / 365 d.) x 556 d.) kompensuojamųjų palūkanų suma.

25. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26. Ieškovas prašo priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Šią sumą sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).

27. Ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis), kadangi atsakovė netinkamai vykdė piniginę prievolę ieškovui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, ekspertizės išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai).

29. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais.

30. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidas sudaro: 877 Eur žyminis mokestis (830 Eur už ieškinį, 47 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones); 500 Eur teisinei pagalbai apmokėti už civilinio ieškinio parengimą, 100 Eur atstovavimas parengiamajame posėdyje, 100 atstovavimas teismo posėdyje, iš viso 1 577 Eur.

31. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai, į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, ieškovo prašymas tenkinamas, iš atsakovės priteisiama iš viso 1 577 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant bylą.

32. Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis šioje byloje buvo apmokėtos 13,16 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kurhause“ ieškovui A. L. 37 500 Eur skolą, 2 857,84 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 40 357,84 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 577 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kurhause“ 13,16 Eur (trylika eurų ir 16 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.