Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-374-928/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-07
Bylos Nr.: 1A-374-928/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-27678-2022-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Giedraitis, Odeta Gruodienė, Jurga Vasiliauskienė
Advokatai: Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė

Kategorijos

1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
1.2.25.4.2.4Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio žuvo žmogus (BK 281 str. 5 d.)
2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-374-928/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27678-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.4; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Viktorijai Juciūtei,dalyvaujant prokurorui Antanui Baranauskui (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą),

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. S., jo gynėjai advokatei Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Antano Baranausko apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo L. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta.

L. S. laiduotoja paskirta L. V., nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato.

L. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš L. S. priteista Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 260 Eur proceso išlaidų, susijusių su transporto priemonių „Opel Zafira“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volvo XC 90“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimu į automobilių saugojimo aikštelę.

Automobilį „Opel Zafira“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti savininkui L. S..

Automobilį „Volvo XC 90“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą (duomenys neskelbtini), nuspręsta grąžinti savininkui N. Š..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. dėl to, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio vienas žmogus žuvo, nesunkiai sutrikdyta vieno žmogaus sveikata ir nežymiai sutrikdyta kito asmens sveikata, o būtent: 2022 m. liepos 24 d. apie 16 val. 59 min. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje, kelyje Nr. 127 ((duomenys neskelbtini)), važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) miesto link (duomenys neskelbtini) rajono sav., vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktų reikalavimus – 18,064 kilometre nesiėmė (nesilaikė) visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, kad nesudarytų kliūčių jų eismui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiu automobiliu „Volvo XC 90“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., dėl to mirtinai sužalojo automobilio „Opel Zafira“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) keleivę K. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei sužalojo automobilio „Volvo XC 90“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) keleives – G. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriai dėl kairio šlaunikaulio galvos lūžio ir gūžduobės viršutinio - užpakalinio krašto lūžio bei kairio žastikaulio proksimalinio galo lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir keleivę M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriai dėl lūpos ir burnos ertmės žaizdos padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, konstatavo, kad byloje surinktų, teisme ištirtų ir išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad L. S. padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti teisingai. L. S., kaip asmuo, kuriam privalomi KET reikalavimai, vairuodamas automobilį privalėjo laikytis kelių eismo saugumo taisyklių, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, pasirinkti greitį, įvertinus kelio reljefą, meteorologines sąlygas, kelio būklę, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, iškilus grėsmei eismo saugumui, jis nesulėtino transporto priemonės, jos nesustabdė, nesuvaldė ir išvažiavo į priešpriešinę eismo kryptį, kur susidūrė su kita transporto priemone, nes sudarė jai staiga kelyje atsiradusią kliūtį. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų, dėl KET 9, 127 punktų reikalavimų nevykdymo ir atsiradusių padarinių (K. S. žūties, G. J. ir M. Š. sužalojimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, tai yra jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Tačiau įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą atleisti L. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. V. atsakomybei ir baudžiamąją bylą L. S. atžvilgiu nutraukė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgė į tai, jog kaltinamasis L. S. kaltinamas padaręs BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, inkriminuojamą nusikaltimą L. S. padarė pirmą kartą, nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, kaltinamojo sesuo L. V. jį charakterizavo kaip pagal įstatymus ir taisykles gyvenantį žmogų, atsakingą, rūpestingą ir darbštų, todėl teismas padarė išvadą, jog yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, o jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, bet ne sistemingo jo elgesio pasekmė. Teismas taip pat padarė išvadą, jog L. V., kurios santykiai su (duomenys neskelbtini) yra geri ir šilti, gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir yra verta teismo pasitikėjimo būti laiduotoja (BK 40 straipsnio 3 dalis). Taip pat įvertino tai, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė itin sunkias ir nepataisomas pasekmes – žuvo žmogus bei buvo sužaloti kiti asmenys, todėl padarė išvadą, jog siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, siekiant apriboti asmens galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, įskaitant ir teisės pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tuo apsaugoti kitų asmenų ir visuomenės teisėtus interesus, paskyrė L. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 68 straipsnio 2 dalis). Tuo pačiu išspręsti proceso išlaidų klausimai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Antanas Baranauskas prašo: 1) Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. kovo 23 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria L. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta, skiriant L. S. laiduotoja L. V., nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato ir L. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant nuteistąjį L. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2) Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria L. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti L. S. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 3) Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. 4) Prokuroro apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

1.1. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė BK 40 straipsnio nuostatas, t. y. nepagrįstai L. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukė. Nors formaliai kaltinamasis L. S. atitinka BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, tačiau jo neteisėtais veiksmais buvo padaryta itin didelė žala nukentėjusiesiems - žuvo žmogus - (duomenys neskelbtini) K. S., taip pat nukentėjo kitame automobilyje „Volvo XC 90“ važiavę asmenys - D. Š., G. J., kuri buvo sužalota nesunkiai, bei mažametė M. Š., kuri sužalota nežymiai. Pažymėjo, jog įrodymų tyrimo metu gauti duomenys patvirtina, jog kaltinamasis L. S. po eismo įvykio iš esmės nesidomėjo sužalotų nukentėjusiųjų (D. Š., G. J., mažametės M. Š.) sveikatos būkle, neteikė jiems jokios pagalbos, jų ikiteisminio tyrimo metu neatsiprašė. Atkreipė dėmesį, jog nukentėjusioji G. J. įrodymų tyrimo metu teismui yra patvirtinusi, jog nesutinka, kad kaltinamasis L. S. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsniu, t. y. nesutinka, jog baudžiamoji byla jo atžvilgiu būtų nutraukta. Nebuvo pasiektas susitarimas tarp kaltinamojo L. S. ir nukentėjusiosios G. J. dėl susitaikymo, o nukentėjusiosios G. J. vienareikšmis nepritarimas šiuo klausimu, prokuroro manymu, apriboja galimybę atleisti kaltinamąjį L. S. nuo baudžiamosios atsakomybės minėtu pagrindu.

1.2. Pažymėjo, jog kaltinamojo veika buvo sukelti sunkūs bei neatitaisomi padariniai – K. S. mirtis, be to, dėl kaltinamojo veikos D. Š., G. J. ir mažametė M. Š. buvo sužalotos, kas dar labiau apriboja galimybę taikyti kaltinamajam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. Prokuroro įsitikinimu, esant nustatytoms aplinkybėms, teismo sprendimas L. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra aiškiai neteisingas. Be to, tai prieštarauja aukštesniųjų apeliacinių teismų praktikai ne tik analogiškų nusikaltimų, bet ir ženkliai mažesnio pavojingumo, net tokio paties pobūdžio administracinių nusižengimų bylose ir formuotų nebaudžiamumo nuostatas (Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-169-337/2021; Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-374-317/2020 ir kt.).

1.3. Prokuroro manymu, šiuo atveju nors ir yra formaliai BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos būtinos sąlygos, kuriomis remiantis kaltinamasis L. S. teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau nėra pagrindo išvadai, jog 2023 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, kuriuo kaltinamasis L. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertinus byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, bus pasiekti bausmės tikslai ir taip bus įvykdytas teisingumas.

1.4. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi laiduotojais gali būti tik teismo pasitikėjimo verti asmenys. Baudžiamojoje byloje įrodymų tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamasis L. S. yra pilnametis, teismo paskirta laiduotoja L. V. nuo kaltinamojo L. S. ((duomenys neskelbtini)) jau daugelį metų gyvena atskirai, su juo susitinka retai (keletą kartų per metus), jų gyvenamąsias vietas skiria apie 45 kilometrų atstumas, be to, praeityje L. V. bausta dėl administracinio nusižengimo padarymo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, prokuroro manymu, nėra (nebuvo) pagrindo manyti, kad šiuo atveju L. V. turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam (BK 40 straipsnio 3 dalis). Minėti duomenys kelia pagrįstų abejonių, kad laiduotoja L. V. ateityje turės įtakos kaltinamojo L. S. priimamiems sprendimas ar atliekamiems veiksmas. Be to, kaltinamasis L. S. gyvena atskirai nuo laiduotojos ((duomenys neskelbtini)) L. V., gyvenamąsias vietas skiria gan didelis atstumas, susitinka retai, todėl galimybė laiduotojai L. V. daryti teigiamą įtaką kaltinamajam L. S. ir kontroliuoti jo veiksmus, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, yra itin menka. Prokuroro manymu, laiduotoja L. V. nagrinėjamu atveju nėra tinkama laiduotoja (verta teismo pasitikėjimo).

1.5. Skunde taip pat nurodo, kad pagal formuojamą aukštesniųjų teismų praktiką, spendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnio taikymo, teismas be kita ko yra įpareigotas apsvarstyti, ar kaltininkas yra tokia nesavarankiška bei nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar yra nesusiformavę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017 ir kt.). L. S. yra pilnametis, prokuroro manymu, neturintis jokių psichikos sutrikimų, yra subrendęs ir savarankiška asmenybė, gebantis kontroliuoti savo veiksmus bei susilaikyti nuo nusikalstamų veikų, jis puikiai žino ir supranta, kaip turi elgtis sąžiningas ir apdairus pilietis, norėdamas išvengti nusikalstamos veikos padarymo, todėl tokiam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nėra papildomai reikalinga jo tolesnio elgesio korekcija bei autoriteto turinčio asmens priežiūra BK 40 straipsnio prasme ir jam laiduotojo paskyrimas šiuo atveju net nebuvo tikslingas.

1.6. Skundo autorius taip pat nesutinka, su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės minimalaus termino nustatytu. Atkreipia dėmesį, kad BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys patvirtina, jog L. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones, jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio pasekmės itin skaudžios - žuvo žmogus - (duomenys neskelbtini) K. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., taip pat nukentėjo automobilyje „Volvo XC 90“ važiavę asmenys - D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., G. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri buvo sužalota nesunkiai, bei mažametė M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri sužalota nežymiai. Kaltinamojo L. S. padaryta nusikalstama veika susijusi su visuomenės saugumu, kilę padariniai dėl nukentėjusių jauno amžiaus žmonių gan sunkūs, o dėl žuvusio žmogaus - (duomenys neskelbtini) K. S. - nepataisomi. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą, teismo kaltinamajam L. S. paskirtas minimalus (1 (vieneriems) metams) įstatyme (BK 68 straipsnio 2 dalis) numatytas baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas, atsižvelgiant į kilusius minėtus sunkius ir nepataisomus padarinius, nepagrįstas. Dėl ko prašo L. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams.

1.7. Skiriant L. S. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką prašo įvertinti tai, kad L. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Prokuroro manymu, L. S. dėl nusikalstamo nerūpestingumo padarė vieną baigtą neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui, už kurį įstatymas numato išimtinai tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Nors jis padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau kilo ir pasekmių, kurios neatitaisomos, nes žuvo žmogus. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis L. S. neteistas, administracine tvarka nebaustas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, prokuroro manymu, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, jo elgesį po eismo įvykio, tai, kad kaltinamasis iš karto prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, siūlo nustatyti mažesnę nei šios bausmės vidurkis (BK 50 straipsnio 1, 2 dalys, 61 straipsnio 2 dalis).

1.8. Skundo autoriaus nuomone, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teisiamas pirmą kartą, anksčiau Kelių eismo taisyklių nėra pažeidęs, administracine tvarka nebaustas, po šios nusikalstamos veikos naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų nepadarė, todėl L. S. nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik realią laisvės atėmimo bausmę, t. y., prokuroro manymu, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog teisingo nubaudimo principas šiuo atveju gali būti pasiektas L. S. neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, todėl siūlo teismui taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą kaltinamajam atidėti, paskiriant BK 75 straipsnyje numatytas pareigas.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės L. S. ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Antano Baranausko apeliacinis skundas atmetamas

Žemesnės instancijos teismas

5. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Antanas Baranauskas apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, L. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, todėl šie klausimai, sprendžiant prokuroro apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju prokuroras apeliaciniame skunde kelia L. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teigdamas, kad nėra pagrindo išvadai, jog pritaikius laidavimo institutą nagrinėjamu atveju bus pasiekti bausmės tikslai ir taip bus įvykdytas teisingumas, kritikuoja paskirtos laiduotojos L. V. objektyvią galimybę daryti L. S. teigiamą poveikį. Prokuroras taip pat nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu L. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminu 1 metams bei prašo baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatyti 3 metams. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

6. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas teismui nustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumą. Teismo sprendimas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas arba atsisakyti jas taikyti turi būti aiškiai ir išsamiai motyvuotas, pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-164-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-100-648/2019).

7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laidavimo instituto taikymo, nurodė šiuos argumentus: 1) L. S. pirmą kartą padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kaltinamasis anksčiau neteistas (2 t., b. l. 154), per pastaruosius 3 metus administracine tvarka nebaustas (2 t. b. l. 153). Byloje nėra duomenų apie jam pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus ar administracinio nusižengimo teisenas. Kaltinamasis šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje; 2) Nuo pirmosios apklausos bei teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, sutiko, kad būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, prašė nukentėjusiųjų atleidimo, emocingai ir kritiškai vertino savo elgesį, nėra pagrindo išvadai, jog kaltinamojo išreikštas gailestis tik formalus; 3) Dokumentai, kurie yra pateikti byloje apie kaltinamąjį, jį charakterizuoja teigiamai, neigiamos informacijos apie jį byloje nėra; 4) Civilinis ieškinys byloje nepareikštas; 5) L. V. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką L. S..

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo argumentai dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo instituto taikymą, iš esmės yra teisingi. Pirmosios instancijos teismas apie laidavimo instituto taikymo teisėtumą ir pagrįstumą sprendė, išsamiai įvertinęs šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, tai yra L. S. prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybę, taip pat aplinkybes, jog jis teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, bei duomenis apie L. S. laiduotojos L. V. tinkamumą. Akivaizdu, jog L. S. atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas būtinas sąlygas, kuriomis remiantis L. S. teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

9. Prokuroras apeliaciniame skunde iš esmės neginčija byloje apylinkės teismo nustatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimo, tačiau mano, kad formalus sąlygų buvimas šiuo atveju neužtikrins, jog L. S. atžvilgiu bus pasiekti bausmės tikslai ir taip bus įvykdytas teisingumas. Su tokiu situacijos vertinimu, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai yra siejami su galimybe pasiekti bausmės tikslus netaikant baudžiamosios atsakomybės ir teismo įsitikinimu, kad asmuo nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Būtent tokią išvadą, ją pagrįsdamas byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo apylinkės teismas, kuriai iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

Žemesnės instancijos teismas

10. Kaip matyti prokuroras iš esmės nesutikdamas su laidavimo instituto taikymu itin akcentuoja padarytos veikos pobūdį bei sukeltus padarinius, tačiau šios aplinkybės pakankamai išsamiai buvo aptartos skundžiamame nuosprendyje. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo prieštarauti, kad įvykusio eismo įvykio pasekmės yra itin sunkios, nepataisomos, žuvo L. S. (duomenys neskelbtini), našlaičiais liko du nepilnamečiai jų vaikai, be to buvo sužaloti kitu automobiliu važiavę žmonės, atitinkamai vienam padarytas nesunkus, kitiems nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaip matyti kilę skaudūs padariniai liečia išimtinai L. S. vaikų interesus, kurie bylos duomenimis, stengiasi jam padėti, skaito gautus laiškus ir tikisi, jog tėtis nebus nuteistas, todėl prašo taikyti laidavimo institutą.

11. Įstatymo leidėjas pakankamai aiškiai įtvirtino kokios kategorijos nusikaltimams gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nagrinėjamu atveju L. S. padaryta veika atitinka BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai. Tuo tarpu sutiktina, jog kilę nusikalstamos veikos padariniai turi būti vertinami bendrame padarytos nusikalstamos veikos kontekste, tačiau tai negali būti kliūtimi BK 40 straipsnio nuostatų taikymui. Juolab, kad teismų praktikoje laidavimo institutas taikomas ir tuomet, kai vairuojant transporto priemonę buvo pažeistos kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-285-574/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1A-258-1121/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1A-32-635/2022)

12. Bylos aplinkybės rodo, kad nagrinėjamu atveju padaryta spontaniška, atsitiktinio pobūdžio veika, L. S. kelyje nesuvaldė savo vairuojamo automobilio dėl ko, išslydo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiu automobiliu „Volvo XC 90“. Įvykio metu žuvo L. S. (duomenys neskelbtini), tad akivaizdu, jog skaudžiausios pasekmės palietė būtent patį atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį. Nuo pirmosios apklausos bei teisme savo kaltę jis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Įvykio metu buvo blaivus, neapsvaigęs nuo neleistinų medžiagų, be to, nukentėjo ir pats, buvo praradęs sąmonę – rastas įvykio vietoje gulintis šalia automobilio, be sąmonės, greitosios medicinos pagalbos automobiliu pristatytas į ligoninę. Jam nustatytos diagnozės: daugybiniai šonkaulių lūžiai, trauminis pneumotoraksas, nepatikslintos trukmės sąmonės netekimas, akiduobės dugno lūžis, potrauminė amnezija. Gydytojas psichiatras paskyrė gydymą, kadangi dėl įvykusio įvykio jis patyrė didelį stresą, buvo šokiruotas. Neabejotina, jog asmuo iki šiol patiria itin skaudžius išgyvenimus. Vertinant L. S. asmenybę svarbu paminėti, kad jis praeityje neteistas, duomenų apie naujų nusikalstamų veikų ar jo atžvilgiu inicijuotų ikiteisminių tyrimų po šios nusikalstamos veikos padarymo nėra, praeityje administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas kaip pagal įstatymus ir taisykles gyvenantis žmogus, atsakingas, rūpestingas ir darbštus, po įvykio turintis pareigą besąlygiškai rūpintis savo vaikais, kurie neteko mamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje esančių asmenį charakterizuojančių duomenų visumos negalima konstatuoti, jog L. S. iš esmės būtų būdingas priešingas teisei elgesys, jis būtų linkęs nusikalsti ar sistemingai daryti kitus teisės pažeidimus. Įvertinus išdėstytą, yra pagrįstas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

13. Prokuroras skunde taip pat akcentuoja, kad L. S. po eismo įvykio nesidomėjo sužalotų nukentėjusiųjų D. Š., G. J., mažametės M. Š., sveikatos būkle, neteikė jiems jokios pagalbos, jų ikiteisminio tyrimo metu neatsiprašė. Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas šių veiksmų neatlikimas ikiteisminio tyrimo stadijoje pats savaime nėra pakankamas konstatuoti, jog asmuo iš esmės nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos. Byloje esantys objektyvūs duomenys, teisme apklausta liudytoja L. V. patvirtino, kad pats L. S. įvykio metu buvo sužalotas, dėl (duomenys neskelbtini) netekties labai išgyveno, buvo itin emocionalus, kalbėti apie įvykį jam buvo sunku, reikėjo specialistų pagalbos, vartojo paskirtus raminančius medikamentus. Nurodytos aplinkybės iš esmės pateisina L. S. vengimą prisiminti ir pakartotinai išgyventi tai, kas įvyko. Visgi, L. S. (duomenys neskelbtini) L. V. ėmėsi iniciatyvos susirado nukentėjusiosios D. Š. telefono numerį, su ja bendravo, reiškė gailestį dėl visos įvykusios situacijos. Vėliau ir L. S. telefonu bendravo su nukentėjusiąja D. Š. atsiprašė telefonu, tai patvirtino ir pati nukentėjusioji, be to, teismo posėdžių metu taip pat prašė nukentėjusiųjų atleidimo. Iš nukentėjusiųjų parodymų apylinkės teisme matyti, kad iš esmės tiek D. Š., tiek G. J. nurodė atleidžiančios L. S., pabrėžė jo būtinybę rūpintis vaikais, G. J. tuo pačiu prašė skirti bent minimalią bausmę (3 t., b. l. 47-48). Tai, kad prokuroro nuomone, nepasiektas vienareikšmis susitarimas su nukentėjusiąją G. J. dėl susitaikymo, jokiu būdu neapriboja L. S. galimybės atleisti ji nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi tokia sąlyga taikant laidavimo institutą pagal BK 40 straipsnį, nenumatyta.

14. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodydamas, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimą L. S. atžvilgiu yra neteisingas jį grindžia kitose baudžiamosiose bylose nustatytomis aplinkybėmis – Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-169-337/2021; Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-374-317/2020. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Šiuo atveju nurodytose bylose konstatuotos faktinės aplinkybės svarbios BK 40 straipsnio nuostatų taikymui iš esmės nėra tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Kaip matyti abejais nurodytais atvejais kilę nesusipratimai dėl žalos atlyginimo, kadangi nepavyko dėl to tinkamai susitarti iš esmės konstatuojant, kad nėra pagrindo išvadai, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padaryta žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veiksmų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Gi nagrinėjamu atveju civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje nėra pareikštas. Teisiamojo posėdžio metu L. S. atstovas, nukentėjusiosios D. Š. ir G. J. bei nukentėjusiųjų nepilnamečių vaikų atstovės patvirtino, jog draudimo bendrovės atlygino žalą. Atsižvelgiant į tai, byloje buvo tinkamai nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta būtinoji laidavimo instituto taikymo sąlyga.

15. Taigi šiuo atveju nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs visų BK 40 straipsnyje įtvirtintų būtinų sąlygų buvimą, apsiribojo vien tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Apylinkės teismas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos suformuotų reikalavimų, įvertino L. S. padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, padarinius, nukentėjusiųjų poziciją, apsvarstė laiduotojo tinkamumą, taip pat kiekvieną iš BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų ir pateikė atitinkančius teismų praktiką išsamius motyvus, kodėl laiko, kad yra pagrindas atleisti L. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog L. S. gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą L. V., baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl laiduotojo tinkamumo

16. Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat keliamas laiduotojos tinkamumo klausimas, išreiškiama abejonė dėl L. V. realios galimybės daryti teigiamą įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam (duomenys neskelbtini) L. S..

17. Sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui taip pat palikta diskrecija spręsti ir tai, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018 ir kt.), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018 ir kt.).

18. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė pakankamai išsamius motyvus, kodėl L. V. laiko tinkama laiduotoja šioje konkrečioje byloje ir su jais nesutikti aukštesnysis teismas neturi pagrindo. L. V. yra nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto L. S. (duomenys neskelbtini). Apylinkės teisme apklausta laiduotoja L. V. patvirtino, jog jos ir (duomenys neskelbtini) santykiai yra geri, ji turi galimybę jam padėti, pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) įsiklauso į jos nuomonę ir patarimus įvairiais gyvenimo klausimais, reaguoja į jos išsakomas pastabas, todėl mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką savo (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 49). Šias aplinkybes patvirtino ir L. S., jog visada sutaria su (duomenys neskelbtini), labai ją myli, bendrauja nuolat skambučiais, susitinka fiziškai, po (duomenys neskelbtini) mirties bendravimas tapo dar intensyvesnis, susitinka dažniau, kadangi (duomenys neskelbtini) padeda tvarkytis formalumus įvairiose instancijose (3 t., b. l. 46-47). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. V. neteista, administracine tvarka bausta tik vieną kartą – 2019 m. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, už tai, kad pastatė automobilį transporto priemonių stovėjimo vietoje, neturėdama specialaus leidimo (3 t., b. l. 41, 42). L. V. dirba pagal verslo liudijimą, ji įgijusi aukštesnįjį išsilavinimą, studijavo Vilniaus kolegijoje bei įgijo buhalterinės apskaitos bakalauro laipsnį, ištekėjusi, kartu su vyru augina nepilnametę dukrą. Duomenų, kurie ją charakterizuotų neigiamai, byloje nėra. Be to, iš duotų apylinkės teisme parodymų matyti, kad laiduotoja L. V. savo (duomenys neskelbtini) elgesio nepateisina, vertina jį blogai, nurodė, kad po įvykio dažnai su juo kalba apie greitį, kad nereikia jo viršyti.

19. Apeliacinio skundo argumentai, kad L. S. ir laiduotoja L. V. gyvena atskirai ir dėl to neva laiduotoja negalės tinkamai daryti įtakos L. S., yra nepagrįsti, nes iš pateiktų duomenų matyti, kad jie nuolat bendrauja, fiziniai susitikimai taip pat dominuoja, vienas kitą gali pasiekti per 40 minučių. Taip pat nėra pagrįstas prokuroro skundo argumentas, kad L. S. yra subrendusi, susiformavusi asmenybė, kuriai laiduotoja vargu ar gali turėti įtakos. Taip vertinant prokuroro skundo argumentą, pažymėtina, kad L. S. tokioje situacijoje anksčiau nėra buvęs, todėl iš anksto vertinti, kad jis nepasitaisys, ar laiduotojas jam nėra reikalingas nėra teisinga. Taigi, nėra teisinio pagrindo sutikti su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kuriais abejojama dėl L. V. atitikimo baudžiamajame įstatyme nustatytų laiduotojui keliamų reikalavimų.

20. Aptariamų aplinkybių kontekste pažymima, kad laiduotojo tinkamumas, jo asmeninės savybės ir galėjimas daryti įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui kiekvienoje byloje turi būti įvertinti individualiai. Teisėjų kolegijai šiuo konkrečiu atveju nekyla pagrįstų abejonių dėl to, kad L. V. kaip laiduotojos, tinkamumas šioje byloje buvo įvertintas visapusiškai, o apylinkės teismo išvados dėl jos galėjimo daryti įtaką L. S. pakankamai argumentuotos. Prokuroro apeliaciniame skunde išreikštos abejonės dėl paviršutiniško laiduotojos tinkamumo įvertinimo ir jos, kaip laiduotojos, galimybės daryti teigiamą įtaką savo (duomenys neskelbtini) tėra niekuo nepagrįstos prielaidos.

Dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, vadovaudamasis BK 67, 68 straipsniais, atleisdamas L. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje skyrė L. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų laikotarpiui. Priimdamas tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė skirtina siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei užtikrinti visuomenės saugumą.

22. BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, asmens kaltės laipsnį, kaltininko asmenybę. Nagrinėjamu atveju atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės L. S. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, o jo padarytas Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimas neabejotinai sukėlė realų fizinį pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Visgi, L. S. atsakomybės nevengė, yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, padarytas veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, L. S. charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Atsižvelgus į šias aplinkybes ir į baudžiamojo poveikio priemonės tikslą, ir jos prevencinį pobūdį – užkirsti kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai uždraudė L. S. naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones minimaliam laikotarpiui – vieneriems metams.

23. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad atleistajam nuo baudžiamosios L. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – vienerių metų terminas yra neadekvatus ir neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir kaltininko asmenybei. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė. Taip pat pažymėtina, kad skiriant minėtą baudžiamojo poveikio priemonę siekiama apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės atgrasyti kaltininką nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Be to, atsižvelgiant į tai, kad L. S. automobilį vairavo būdamas blaivus, bei jo sveikatos būklę, kuri dėl įvykusio įvykio labai suprastėjo, asmuo dėl dešinės akiduobės dugno lūžio prasčiau mato, abejoja ar asmuo apskritai galės toliau vairuoti, tai yra ar atitiks vairuotojui keliamus medicininius reikalavimus, spręstina, kad nėra pagrindo skirti ilgesnį, nei prokuroras prašo, baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės L. S. paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės terminas – vieneri metai yra proporcingas ir pakankamas, todėl Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Antano Baranausko apeliacinis skundas ir šioje dalyje netenkintinas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

24. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2023 m. gegužės 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-08986 (3 t., b. l. 116-119). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį L. S. sudaro 81,67 Eur, kurios gali būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.

25. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

26. Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal prokuroro apeliacinį skundą, skundas atmetamas. Byla nėra didelės apimties (3 tomai), apeliacine tvarka išnagrinėta vieno posėdžio metu, neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosioms kalbomis. Būtinybė skirti L. S. gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo L. S. valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. S. nedirba, stabilių pajamų negauna, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, L. S. turtinę padėtį (nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje), bylos apimtį ir pobūdį, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą), sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl priimamas sprendimas išlaidų už L. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškoti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Antano Baranausko apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš L. S. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Algirdas GiedraitisOdeta GruodienėJurga Vasiliauskienė