Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis L. S. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, jog jis yra įgijęs teisę vairuoti ,,B“ kategorijos transporto priemones. Jam nuosavybės teise priklauso automobilis „Opel Zafira“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis prieš eismo įvykį buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, buvo techniškai tvarkingas. 2022 m. liepos 24 d. su sutuoktine K. S. buvo nuvažiavę pas jo tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Ten būnant sutuoktinė K. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 16:30 val. jo vairuojamu automobiliu „Opel Zafira“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) su sutuoktine K. S. išvyko į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Tuo metu jau nelijo, bet kelio danga buvo šlapia. Sutuoktinė K. S. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Kelyje nebuvo daug automobilių. Kaltinamasis nurodė, jog 2022 m. liepos 24 d. apie 16:59 val. Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, kelyje Babriškės - Varėna - Eišiškės, važiuojant nuo Varėnos miesto link Šalčininkų rajono sav., vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) pajuto, kad automobilį mėto, jis bandė išlaikyti automobilį kelyje, tačiau automobilis slysdamas išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiu automobiliu „Volvo XC 90“, kurį vairavo D. Š.. Kaltinamasis paaiškino, kad jis neatsimena įvykio aplinkybių, todėl detalių paaiškinti negali. Įvykio metu mirtinai buvo sužalota kartu su juo automobiliu „Opel Zafira“, važiavusi keleivė – sutuoktinė K. S.. Pripažįsta, kad dėl jo kaltės įvykusio eismo įvykio (susidūrimo metu) sužalojo automobilio „Volvo XC 90“ keleives – G. J. ir keleivę M. Š.. Detaliai įvykusio eismo įvykio aplinkybių neprisimena, nes po eismo įvykio sąmonę atgavo tik po kelių dienų ligoninėje, nes ir pats buvo stipriai sužalotas įvykyje. Kaltinamasis nurodė, kad jis labai gaili dėl to kas įvyko, gailisi, kad sužalojo kitus asmenis, jam yra sunkiausia dėl sutuoktinės žūties. Po šio įvykio jam labai padėjo jo vaikai, kurie neleido palūžti. Jis parodė, kad gavęs nukentėjusiosios D. Š. telefoną skambino, atsiprašė, labai gailisi dėl įvykusio įvykio. Kaltinamasis nurodė, kad jis neturėjo G. J. telefono, todėl iki teismo jos neatsiprašė, atsiprašė posėdžio metu ir labai gailisi, kad dėl jo veiksmų jai teko patirti daug nepatogumų.

Nukentėjusioji D. Š. paaiškino, jog 2022 m. liepos 24 d. apie 17:00 val. šeimos automobiliu Volvo XC 90, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš Šalčininkų m. į (duomenys neskelbtini) esančius namus. Automobilį vairavo ji, priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo jos sūnus A. Š., ant galinės sėdynės sėdėjo jos dukra M. Š. bei jos motina G. J.. Visi buvo užsisegę saugos diržus. Važiavo leistinu 90 kilometrų per valandą greičiu. Iki Varėnos miesto likus keletui kilometrų, artėdama prie posūkio, pamatė, kad iš priešpriešinės eismo juostos, nuo Varėnos pusės, iš posūkio dideliu greičiu atvažiuoja šviesios spalvos Opel markės automobilis. Išvažiuojant iš posūkio minėtas automobilis pradėjo slysti ir išvažiavo į jos eismo juostą, t. y. į priešpriešinio eismo juostą, tuomet jis grįžo į savo eismo juostą, po to tą automobilį ,,apsuko“, jis vėl išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir trenkėsi į jos automobilį. Viskas įvyko labai greitai. Pamačiusi, kad automobilis Opel nevaldomas, ji nedelsiant pradėjo stabdyti, tačiau eismo įvykio išvengti nebuvo galimybės. Automobilis Opel išslydęs į kairės pusės eismo juostą trenkėsi į jos vairuojamą automobilį šonu. Nuo smūgio jos vairuojamas automobilis buvo nustumtas nuo kelio, jo priekis atsidūrė dešinės pusės griovyje. Automobilis Opel liko stovėti kelyje, tik buvo apsuktas. Ji išlipo iš savo automobilio, padėjo išlipti vaikams, bandė padėti išlipti savo motinai. Matė, kad jos dukrai, kuri buvo prisegta saugos diržu specialioje vaikiškoje kėdutėje, iš burnos bėgo kraujas. Vėliau sužinojo, kad jai sumušti dantys. Jos sūnui A. iš nosies bėgo kraujas. Motina G. J. skundėsi rankos ir kojos skausmu, ji buvo užstrigusi automobilyje, negalėjo išlipti. Ji atitraukė sėdynę, tačiau vis tiek motinos ištraukti iš automobilio nepavyko. Jai pačiai skaudėjo krūtinę. Vėliau suprato, kad krūtinę susižalojo nuo smūgio, kai saugos diržas įsitempė ir laikė ją sėdynėje. Apžiūrėjusi savo automobilio keleivius ji nubėgo prie automobilio OPEL. Ten pamatė, kad automobilyje yra du asmenys, abu buvo be sąmonės. Automobilyje Opel vairuotojo vietoje sėdėjo vyriškis, priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo moteris. Iš pradžių pribėgo prie vyriškio, jį bandė kalbinti, tačiau jis nereagavo, vyriškio veidas buvo kruvinas. Tada ji priėjo prie keleivės, ją taip pat bandė kalbinti, tačiau ir ji nereagavo. Ji bandė tos moters rankoje ieškoti pulso, tačiau buvo labai susijaudinusi, pulso neužčiuopė. Buvo priėjusi nepažįstama moteris, t. y. suprato, jog iš sustojusio automobilio. Netrukus atvyko policijos ir greitosios medicinos pagalbos medikai, kurių automobiliu sužalotieji buvo pristatyti į ligoninę. Nukentėjusioji paaiškino, kad automobilį vairavo blaivi, turi teisę vairuoti ,,B“ kategorijos transporto priemones, automobilis buvo techniškai tvarkingas. Eismo įvykis įvyko netrukus po to, kai nustojo lyti, kelio danga buvo drėgna. Mano, kad dėl neseniai lijusio lietaus kelio danga buvo slidi, dėl to automobilio Opel vairuotojas nesuvaldė automobilio ir automobilis išslydo į priešpriešinio eismo juostą. Nukentėjusioji patvirtino, kad draudimo bendrovė jai išmokėjo išmokas dėl sugadinto turto, atlygino patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Nukentėjusioji paaiškino, kad ji atleido kaltinamajam, kuris jos atsiprašė. Vaikai nebuvo sunkiai sužaloti, šiuo metu jokių padarinių jų sveikatai nėra likę.

Nukentėjusioji G. J. iš esmės parodė analogiškai kaip nukentėjusioji D. Š.. Patvirtino, kad eismo įvykio metu buvo sužalota, t. y. po įvykio kairės kojos ir rankos srityje pajuto skausmą. Buvo užspausta automobilio sėdynės. Išlipti iš automobilio nesugebėjo, ją išlaisvino atvykę gelbėtojai. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nuvežta į Varėnos ligoninę, vėliau tolimesniam gydymui buvo nuvežta į ligoninę Vilniuje. Dėl sužalojimų buvo nedarbinga ilgą laiką. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad jos patirtą turtinę ir neturtinę žalą atlygino draudimo bendrovė.

Teisiamajame posėdyje kaip liudytoja apklausta laiduotoja pageidaujanti būti L. V. parodė, kad yra kaltinamojo L. S. sesuo, jų santykiai geri ir šilti, dažnai bendrauja, susitinka pas tėvus. Ji supranta laidavimo esmę, ji laisvai apsisprendė dėl sutikimo priimti savo brolį, kaltinamąjį šioje byloje, pagal laidavimą savo atsakomybėn. L. V. nurodė, kad ji labai norėtų, kad jos brolis liktų savo šeimoje, su savo vaikais. Jis yra dabar jiems vienintelis palaikymas. Ji paaiškino, kad broliui ir vaikams reikalinga pagalba, būtina bendrauti, padėti jiems psichologiškai. Patvirtino, kad ji visada broliui padėdavo ir padės. Ji negali nebūti ramsčiu brolio šeimai šiuo sunkiu metu. Tarp jos ir brolio gyvenamosios vietos 44-45 kilometrų atstumas, kurį galima nuvažiuoti per 40 minučių.

Su broliu skirtingais gyvenimo etapais bendravo įvairiai – kai ji su vyru neturėjo vaiko, tai ji važiuodavo tikrai dažniau, kai atsirado vaikas, su vaiku važiuodavo pas senelius. Padėdavo brolio šeimai maisto produktais, rūbų nupirkdavo. Prieš kokį dešimtmetį, brolis pradėjo labiau stengtis, savo buitį gerinti. Išsilaikė teises, atremontavo namą. Prieš tris metus jis pirmą kartą nuvežė šeimą prie jūros. Jie susitinka per šventes, gimtadienius, bendrauja telefonu. Po eismo įvykio pas brolį lankosi žymiai dažniau. Ne kartą brolį vežė į Alytų, kol vyko ikiteisminis tyrimas bei į gydymo įstaigas dabar visada su juo važiuoja kartu. Gal 3 mėnesius po įvykio brolis vis klausdavo ką turi daryti, jam reikėjo sutvarkyti paveldėjimo dokumentus, tai ji visur su juo ėjo. Ji broliui sakiusi, kad jis turi paskambinti nukentėjusiosioms. Jiems tik pradėjus apie tai kalbėti, jis negalėdavo kalbėti be ašarų, sakydavo - ,,aš negaliu“. Tada ji paskambino tyrėjui, klausė D. telefono numerio, bet tyrėjas pagal duomenų apsaugos įstatymą negalėjo jai pasakyti D. numerio. Tuomet ji socialiniuose tinkluose rado D. telefono numerį ir jai skambino, bet nepavyko prisiskambinti. Po to D. pati jai paskambino. Ji sakiusi D., kad jie labai apgailestauja, kad jiems teko patekti į tokią situaciją. Jos brolis sakęs, kad ,,ačiū dieve, kad jų mašinoje visi gyvi“. Ji D. klausė, kaip laikosi jos mama. Vėliau tyrėjas buvo sakęs, kad buvo manoma, kad G. J. yra dubens kaulo lūžis, bet po to pasakė, kad kaulo lūžio nėra. Teko domėtis kaip D. dukros dantukai, nes buvo problema. Kalbėjo apie tai su broliu. Brolis sakė, kad jis yra pasiruošęs padėti kiek jis gali atlyginti sveikatos sutrikdymo žalą. Dėl domėjimosi nukentėjusiųjų sveikata paaiškino, kad net jeigu ji būtų skambinusi į gydymo įstaigas, tai niekas dėl asmens duomenų apsaugos, nieko nepasakytų. Ji matė savo brolio būklę bei galvojo, kaip turėjo baisiai jaustis ir nukentėjusieji.

L. V. neteista, ji 2019 m. bausta administracine tvarka pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį – pastatė automobilį transporto priemonių stovėjimo vietoje, neturėdama specialaus leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje. Laiduotoja L. V. paaiškino, kad tą nuobaudą gavo tik dėl to, kad ji nepamatė ženklo.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, sutiko ir tuoj pat davė parodymus, kaltinamas dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, neprašė tirti visų byloje surinktų įrodymų. Proceso dalyviai sutiko, kad įrodymai būtų ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Nustačius pagrindus, numatytus BPK 273 straipsnyje, atliktinas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Kaltinamojo kaltę, be jo visiško savo kaltės pripažinimo, patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusysis J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog K. S. yra jo mama, L. S. – tėtis. Tėtis ir mama sutardavo. Su mama ir tėčiu bei broliu D. gyveno kartu (duomenys neskelbtini). Mama, K. S., juo ir broliu rūpinosi, ji prižiūrėdavo namų ūkį, ruošdavo maistą, padėdavo jam ir broliui ruošti namų darbus. Mamą labai mylėjo, dėl jos netekties buvo sukrėstas, labai išgyvena iki dabar. 2022 m. liepos 24 d. vakare sužinojo, kad mama K. S. žuvo eismo įvykio metu (t. 1, b. l. 96-98; 91-94).

Nukentėjusysis D. S. ikiteisminio tyrimo metu analogiškai paaiškino kaip ir nukentėjusysis J. S. (t. 1, b. l. 110-112; 105-108).

Liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2022 m. liepos 24 d. apie 17 val. važiuojant automobiliu ,,Hyundai i800“ Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, kelyje Babriškės-Varėna-Eišiškės, matė iš Varėnos miesto atvažiuojantį automobilį, kurio markės neįsidėmėjo, šviesios spalvos, kuris važiuojant keliu vingiavo po važiuojamąją kelio dalį. Netrukus grįžtant tuo pačiu keliu pamatė, kad kelyje įvykęs eismo įvykis, kuriame dalyvavo tas pats matytas minėtas automobilis. Sustabdė automobilį, tačiau, kadangi jau buvo atvykę policijos pareigūnai, išvažiavo (t. 1, b. l. 121-124).

Liudytojas A. Š. parodė analogiškai kaip nukentėjusioji D. Š.. Patvirtino, kad eismo įvykio metu sėdėjo automobilyje ant priekinės keleivio sėdynės. Susidūrimo metu išsiskleidė automobilio oro pagalvės, jam buvo sumušta nosis, iš nosies bėgo kraujas. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nuvežti į Varėnos ligoninę, kurioje buvo suteikta medicininė pagalba (t. 1, b. l. 77-82).

2022 m. liepos 24 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 7-23; 24-45) pažymėta, jog įvykio vieta yra Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, kelio Nr. 127 (Babriškės - Varėna - Eišiškės), 18,064 kilometre. Kelias, kuris yra 6,90 m. pločio, kurio priešingos krypties eismo juostas skiria ištisinė linija, kiekvienos eismo juostos plotis yra 3,45 m. Žiūrint nuo Varėnos miesto pusės, matomas kilometrinis ženklas Nr. ,,620“, nuo kurio 64 m. atstumu iki priekinio kairės pusės rato ašies matomas automobilis Opel Zafira, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovi priekiu link Varėnos miesto pusės. Nuo automobilio priekinio kairės pusės rato ašies iki skiriamosios ištisinės kelio linijos yra 1,90 m. atstumas. Nuo automobilio galinės kairės pusės rato ašies iki skiriamosios ištisinės kelio linijos yra 2,85 m. atstumas. Nuo automobilio kairės pusės galinio rato ašies iki automobilio Volvo, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) galinio rato kairės pusės ašies yra 0,80 m. atstumas. Automobilis Volvo stovi priekiu į miško pusę, šonu į Varėnos ir Barčių kaimo pusę. Nuo Volvo automobilio kairės pusės galinio rato ašies iki skiriamosios ištisinės kelio linijos yra 3,50 m. atstumas. Nuo automobilio dešinės pusės galinio rato ašies iki skiriamosios kelio ištisinės linijos yra 3,70 m. atstumas. Nuo automobilio dešinės pusės galinio rato ašies iki kelio ženklo Nr. 116 yra 162,6 m. atstumas. Nuo kelio ženklo Nr. 116 iki važiuojamosios kelio dalies yra 2,50 m. atstumas. Nuo automobilio Volvo priekinės kairės pusės rato ašies iki automobilio Opel galinės dešinės rato ašies yra 1,80 m. atstumas. Nuo automobilio Volvo priekinio kairės pusės rato ašies iki automobilio Opel priekinio dešinės pusės rato ašies matomos pabirusios smulkios automobilių detalės. Nuo automobilio Opel priekinio bamperio iki skiriamosios kelio ištisinės linijos yra 7 m. atstumas. Nuo Opel bamperio iki posūkio krypties į dešinę (KET146) ženklo yra 7,70 m. atstumas. Matomi 7 kelio ženklai (KET 146), išdėstyti nuo Varėnos miesto pusės, tarp kurių yra 18,20 m. atstumas. Nuo Opel priekinių keleivio pusės durų iki skiriamosios kelio ištisinės linijos yra 7,20 m. atstumas. Nuo Opel priekinių durų iki automobilio Volvo kairės pusės priekinio rato ašies yra 2,60 m. atstumas. Nuo automobilio Opel priekinio rato dešinės pusės ašies iki moteriškos lyties lavono yra 1,80 m. atstumas. Nuo lavono iki skiriamosios kelio ištisinės linijos yra 4,50 m. atstumas. Nuo automobilio Opel kairės pusės priekinio rato ašies iki kelkraščio 5 m. atstumu matomi išbėgę automobilių skysčiai, kurių išbėgimo plotis yra 1,70 m. Dešinės pusės kelkraščio plotis, žiūrint nuo Varėnos m. pusės, yra 1,50 m., kairės pusės, žiūrint nuo Barčių k. pusės prieš automobilius 2,40 m., už automobilių 2,70 m. Ištisinės linijos skiriančios priešingos krypties juostas plotis 0,12 m. Automobilio Opel priekinės kairės pusės padangos protektorius 4,16/4,49/3,77, galinės kairės pusės protektorius 4,53/4,27/3,36, priekinės dešinės pusės protektorius 4,11/4,63/3,70, galinės dešinės pusės protektorius 4,63/4,11/4,61. Visos keturios padangos R16 205/55. Automobilio Volvo priekinės kairės pusės padangos protektorius 6,75/6,66/6,09, galinės kairės pusės protektorius 6,01/6,23/6,38, priekinės dešinės pusės protektorius 5,17/5,25/5,31, galinės dešinės pusės protektorius 7,02/6,27/6,25. Visos keturios padangos R18 235/60. Po apžiūros sugadinti automobiliai - „Opel Zafira“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volvo XC 90“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nugabenti į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Ulonų g. 14K, Alytaus mieste.

Iš 2022 m. rugpjūčio 9-10 d. automobilio „Opel Zafira“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, jog automobilio „Opel Zafira“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo spalva sidabrinė. Automobilio priekinė dalis ir dešinysis šonas apgadinti. Automobilio kėbulas visiškai sugadintas. Sugadintas variklio dangtis, priekinis buferis, priekinės grotelės. Nėra priekinių žibintų, sugadintas automobilio stogas, sugadintos dešinės pusės priekinės ir galinės durelės, išdaužtas priekinis stiklas, sugadintos kitos automobilio apdailos, variklio skyriaus ir transmisijos detalės. Automobilio salone matomos iššovusios variklio pagalvės, sugadintos salono apdailos detalės. Automobilio salone matomas nukritęs vaizdo registratorius, automobilio daiktadėžėje rasti automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. 015-0126498, draudimo bendrovės BTA draudimo (automobilio „Opel Zafira“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojimo terminas: 2022 m. gegužės 26 d. - 2022 m. rugpjūčio 25 d.). Paminėti daiktai ir dokumentai paimti ir pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos bei 2022 m. rugpjūčio 10 d. ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. apžiūrėti kaip daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (nuskaitant duomenis (išsaugota skaitmeninėje laikmenoje) iš vaizdo registratorius atminties kortelės „MicroSD 32GB“ naudota programa UFED 4PC (7.57.0.13); išanalizavus gautus duomenis su programa „UFED Physical Analyzer“ ( 7.56.0.20) atminties kortelėje tyrimui reikšmingos informacijos nerasta; vaizdo registratorius nenuskaitytas, nes neturi vidinės atminties) (t. 1, b. l. 133-141; 149-167). Po apžiūros vaizdo registratorius ir dokumentai grąžinti savininkui L. S. (t. 1, b. l. 180-184).

Iš 2022 m. rugpjūčio 8 d. automobilio „Volvo XC 90“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, jog automobilio „Volvo XC 90“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo spalva tamsiai ruda. Automobilio priekis apgadintas, deformuotas automobilio variklio dangtis, priekinis buferis, apgadintos priekinės kairės pusės durelės, nulaužtas galinio vaizdo veidrodėlis, išdaužti priekiniai žibintai, sugadintos priekinės dalies apdailos ir variklio skyriaus detalės. Automobilio priekinis kairės pusės ratas išmuštas iš vietos, sugadintos variklio detalės. Automobilio salone matomos iššovusios oro pagalvės (t. 1, b. l. 125-132).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 344/2022(06) ir 2022 m. spalio 25 d. specialisto išvadoje Nr. pG 456/2022(06) nurodoma, kad D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kliniškai nustatyta krūtinės ląstos sumušimas. Sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuotas, nes medicininiuose dokumentuose objektyvios trauminių poveikių žymės neaprašytos (t. 2, b. l. 29; 44).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 342/2022(06) nurodoma, kad A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kliniškai nustatyta paviršiniai sužalojimai, apimantys kitus kūno sričių derinius. Sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuotas, nes medicininiuose dokumentuose objektyvios trauminių poveikių žymės neaprašytos (t. 2, b. l. 50-54).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 341/2022(06) ir 2022 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvadoje Nr. pG 413/2022(06) pažymima, kad M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kliniškai nustatyta lūpos ir burnos ertmės žaizda galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Trauma automobilio viduje laikoma vienmomentine (t. 2, b. l. 81).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 343/2022(06) nurodoma, kad G. J., gim. (duomenys neskelbtini), kliniškai nustatyta kairio šlaunikaulio galvos lūžis ir gūžduobės viršutinio-užpakalinio krašto lūžis, kairio žastikaulio proksimalinio galo lūžis galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje, užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio šlaunikaulio galvos lūžio ir gūžduobės viršutinio-užpakalinio krašto lūžio bei kairio žastikaulio proksimalinio galo lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Trauma automobilio viduje laikoma vienmomentine (t. 2, b. l. 64-65).

Iš 2022 m. liepos 24 d. biologinės mirties konstatavimo akto Nr. 2215161423-4-1, pasirašyto VšĮ Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros centras Greitosios medicinos pagalbos slaugytojos I. M., matyti, jog K. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologinė mirtis konstatuota 2022 m. liepos 24 d. 18 val. 10 min. (t. 2, b. l. 8-9).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. liepos 26 d. specialisto išvadoje Nr. M 911/2022 (01) nurodoma, kad:

1. K. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosrūvomis krūtinės ląstoje, dauginėmis dešinėje rankoje, dauginėmis kairėje rankoje, dauginėmis dešiniame klube, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kairėje čiurnoje, plėštine žaizda dešinėje kirkšnyje, širdiplėvės plyšimu, diafragmos plyšimu, blužnies plyšimu, kraujosruva tarpuplautyje, dešinio plaučio plyšimu, kepenų plyšimu, dešinio inksto plyšimu, krūtinkaulio lūžiu, dešinės pusės dauginiais I-VIl-o šonkaulių lūžiais su krūtinplėvės plyšimais, kairės pusės II-VII-o šonkaulių lūžiais, dešinio kryžkaulinio klubakaulio sąnario lūžiu, abiejų gaktikaulių visų šakų lūžiais, kairio žastikaulio kūno lūžiu, dešinio šlaunikaulio galvos ir kaklo daugiaskeveldriniu lūžiu, minkštųjų audinių kraujosruva kairėje šlaunyje, 33-44-o dantų dentoalveoliariniu lūžiu. Tai komplikavosi ūminiu vidiniu nukraujavimu;

2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2022-07-26, 07:45 val. rodo, kad nuo K. S. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone praėjo, labiausiai tikėtina, 1-3 paros laiko;

3. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, ar galimai, paviršiais, neilgai trukus iki mirties. Kūno sumušimas, dėl dauginių vidaus organų sužalojimų ir skeleto kaulų lūžių kvalifikuojamas sunkiu sveikatos surikdymu. Taškinė-durtinė žaizdelė kairėje alkūnėje, padaryta gaivinimo metu, todėl kaip sužalojimas nekvalifikuojamas.

4. K. S. jokiomis ligomis nesirgo.

5. K. S. mirė nuo kūno sumušimo, patirto eismo įvykio metu.

6. K. S. lavono kraujyje nustatyta 3,88 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį.

7. K. S. lavono kūne daugiausia sužalojimų dešinėje kūno pusėje, todėl tikėtina, kad stipriausias smūgis buvo į dešinę kūno pusę (t. 2, b. l. 14-18).

2022 m. rugsėjo 15 d. apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėti policijos įstaigos pareigūnų įvykio vietoje tarnybinėmis vaizdo fiksavimo priemonėmis (BODY kameromis) užfiksuoti vaizdo įrašai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2022 m. liepos 25 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 1533/2022(01) nurodoma, jog L. S., gim. (duomenys neskelbtini), kraujyje amfetaminų, benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrikanabinolio metabolitų, etilo alkoholio nerasta (t. 2, b. l. 7).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2022 m. liepos 27 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 1555/2022(01) pažymima, jog D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kraujyje amfetaminų, benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrikanabinolio metabolitų, etilo alkoholio nerasta (t. 2, b. l. 5).

KET 127 punkto reikalavimus, t. y., kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Kaltinamasis nurodė, kad važiuodamas neviršijo leistino greičio, nustatyto šio kelio ruože, t. y. važiavo apie 75-78 km/h greičiu. Kaltinamasis L. S. neįvertino važiavimo sąlygų, meteorologinių sąlygų, kad tuo metu, nors ir nelijo, bet kelio danga buvo šlapia, lietus neseniai buvo pasibaigęs. Kai jo automobilis pradėjo slysti, nesugebėjo jo suvaldyti, nors jis turėjo užtikrinti automobilio valdymą taip, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.

BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma (BK 281 straipsnio 8 dalis), tai yra dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog vairuojantis transporto priemonę asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą abiejų neatsargios kaltės rūšių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu ir BK 281 straipsnyje nustatytais ir įvykio metu kilusiais padariniais. Padaryto KET pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali būti laikomas tik vienu iš neatsargios kaltės turinio elementų, savaime neduodantis pagrindo išvadai dėl asmens kaltės padarius BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Nes, sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių eismo įvykio aplinkybių visuma: kitų eismo dalyvių veiksmai, oro sąlygos ir temperatūra, kelio ypatumai, matomumas, taip pat asmeninės jo savybės: fizinė būsena, profesinė ir gyvenimiška patirtis, adekvatus situacijos vertinimas, dėmesingumas ir kitos aplinkybės. Todėl vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes (pavyzdžiui, pėsčiojo pasirodymas važiuojamojoje kelio dalyje, kliūties, apribojančios matomumą, atsiradimas). Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus (ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti), kaltininko asmenines savybes (ar konkrečioje situacijoje iš vairuotojo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, ar jo veiksmai buvo adekvatūs kilusiam pavojui, ar jis turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių) ir kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-375/2014, 2K-99-511/2017 ir kt.).

Kadangi BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, tai yra asmens žūties. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du aspektus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykles ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reiškia atsakymą į klausimą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina sąlyga padariniams kilti, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas – tai konstatavimas, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2022 m. liepos 24 d. apie 16 val. 59 min. Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, kelyje Nr. 127 (Babriškės - Varėna - Eišiškės), važiuojant nuo Varėnos miesto link Šalčininkų rajono sav., L. S., vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktų reikalavimus – 18,064 kilometre nesiėmė (nesilaikė) visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, kad nesudarytų kliūčių jų eismui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiu automobiliu „Volvo XC 90“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), dėl to mirtinai sužalojo automobilio „Opel Zafira“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) keleivę K. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei sužalojo automobilio „Volvo XC 90“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) keleives – G. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai dėl kairio šlaunikaulio galvos lūžio ir gūžduobės viršutinio – užpakalinio krašto lūžio bei kairio žastikaulio proksimalinio galo lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir keleivę M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai dėl lūpos ir burnos ertmės žaizdos padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi kelių eismo taisykles pažeidė tik vienas vairuotojas L. S.. Šioje byloje ekspertizė siekiant nustatyti įvykio kaltininką nebuvo skirta, kadangi kaltinamasis L. S. pripažino savo kaltę iš karto po įvykio ir savo pozicijos nekeitė. Taigi darytina išvada, kad šio eismo įvykio kilimo pagrindine sąlyga buvo tai, kad automobilio „Opel Zafira“ vairuotojas L. S. kelyje nesuvaldė savo automobilio, šis prarado stabilumą, dėl ko išslydo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę ir ten važiuojančio automobilio „Volvo XC 90“ vairuotojui sudarė pavojingą ir, tikėtina, neišvengiamą kliūtį.

L. S. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, tai yra jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). L. S., kaip asmuo, kuriam privalomi KET reikalavimai, vairuodamas automobilį privalėjo laikytis kelių eismo saugumo taisyklių, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, pasirinkti greitį, įvertinus kelio reljefą, meteorologines sąlygas, kelio būklę, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, iškilus grėsmei eismo saugumui, jis nesulėtino transporto priemonės, jos nesustabdė, nesuvaldė ir išvažiavo į priešpriešinę eismo kryptį, kur susidūrė su kita transporto priemone, nes sudarė jai staiga kelyje atsiradusią kliūtį. L. S. turėjo numatyti, kokius padarinius eismo saugumui gali sukelti KET pažeidimas. Taigi L. S. pripažino, kad byloje nagrinėjamoje situacijoje jis veikė rizikingai ir kėlė pavojų eismo saugumui. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų, dėl KET 9, 127 punktų reikalavimų nevykdymo ir atsiradusių padarinių (K. S. žūties, G. J. ir M. Š. sužalojimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi, L. S. pripažintinas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad įvykusio eismo įvykio pasekmės yra sunkios, žuvo kaltinamojo žmona, labai artimas jam žmogus bei liko našlaičiais du jų nepilnamečiai vaikai. Kitu automobiliu ,,Volvo“ važiavę žmonės taip pat buvo sužaloti – nukentėjusiajai G. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kitiems nukentėjusiesiems – nežymus sveikatos sutrikdymas. Nuo pirmosios apklausos bei teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, sutiko, kad būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. L. S. nurodęs, kad jis nesuvaldė automobilio bei pripažįsta, kad pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 127 punkto reikalavimus. Dėl įvykusio eismo įvykio buvo šoke, iš medicininių dokumentų matosi, kad jis buvo praradęs sąmonę – buvo rastas įvykio vietoje gulintis šalia automobilio, be sąmonės, greitosios medicinos pagalbos automobiliu pristatytas į ligoninę. Jam nustatytos diagnozės: daugybiniai šonkaulių lūžiai, trauminis pneumotoraksas, nepatikslintos trukmės sąmonės netekimas, akiduobės dugno lūžis, potrauminė amnezija. Gydytojas psichiatras kaltinamajam paskyręs gydymą. Dokumentai, kurie yra pateikti byloje apie kaltinamąjį, jį charakterizuoja teigiamai, neigiamos informacijos apie jį byloje nėra. L. S. buvo gydomas ligoninėje, patyrė didelį stresą dėl įvykusio įvykio (artimojo žmogaus netektis, sužaloti kiti asmenys), vartojo vaistus. L. S. stengėsi atsiprašyti nukentėjusiųjų dar iki to, kol byla buvo perduota į teismą – pats nedrįso, todėl skambino L. S. sesuo L. V. nukentėjusiajai D. Š. bei teiravosi ir apie kitų nukentėjusiųjų sveikatą, o teisme jau oficialiai, esant nukentėjusiesiems, jų atsiprašė.

2023 m. vasario 7 d. teismo posėdyje nukentėjusioji D. Š. nurodžiusi, kad ji atleidžia kaltinamajam, nors jos manymu atsiprašymas nebuvo pakankamas. Žala dėl patirto įvykio atlyginta, tik automobilis negrąžintas. Nukentėjusioji G. J. taip pat atleido kaltinamajam, nurodydama, kad jam turi būti taikoma atsakomybė, kad ir minimaliausia. Nepilnamečių vaikų D. S. ir J. S. atstovė advokatė R. Kuzmienė teismo posėdžio metu nurodžiusi, kad vaikų ir tėčio (kaltinamojo L. S.) ryšys yra glaudus, jie labai artimi, vaikai padėjo ir padeda tėčiui – vaikai perskaitydavo tėčiui gautus dokumentus susijusius su įvykiu, padėjo atsakyti į laiškus, pildė dokumentus gautus elektroniniu paštu, nes kaltinamasis (vaikų tėtis) ne visada sugebėjo įskaityti dokumentus, nes nematė viena akimi. Kaltinamojo vaikų noras ir lūkesčiai, kad tėtis nebūtų teistas, kad jų tėtis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Todėl prašo taikyti laidavimo institutą.

Nukentėjusiosios D. Š. ir G. J. taip pat kėlė klausimą dėl kaltinamojo gailesčio padarius nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis neneigia, jog po įvykio, kai jis grįžo iš ligoninės, nebuvo nuvykęs atsiprašyti nukentėjusiųjų. Jo sesuo L. V. teismo posėdžio metu nurodžiusi, kad broliui buvo sakiusi, kad jis turi paskambinti nukentėjusiosioms, tačiau jis, vos tik pradėjus apie tai kalbėti, pradėdavo verkti, sakydamas - ,,aš negaliu“. Tuomet jo sesuo ėmėsi iniciatyvos ir susirado D. Š. telefono numerį ir jai skambino, tačiau nepavyko prisiskambinti. Po to D. pati jai paskambino. Ji sakiusi D., kad jie labai apgailestauja, kad jiems teko patekti į tokią situaciją. Teiravosi, kaip laikosi nukentėjusios D. Š. mama bei domėjosi kaip jos dukros dantukai, nes buvo problemų. Vėliau ir kaltinamasis nukentėjusiųjų atsiprašė telefonu, o po to ir teismo posėdžių metu, prašė jų atleidimo.

Pažymėtina, kad kaltinamojo ankstesnis skambutis ar atvykimas pas nukentėjusiuosius, jų asmeniškas atsiprašymas bei pagalbos pasiūlymas būtų pageidautinas ir geros moralės požiūriu priimtinas kaltinamojo elgesys. Vis dėlto, šių veiksmų neatlikimas pats savaime nėra pakankamas konstatuoti, jog asmuo nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis L. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamojo posėdžio metu išreiškė gailestį dėl nusikalstamos veikos padarymo, teismo posėdžio metu nuolat graudinosi, prašė nukentėjusiųjų atleidimo. Teisiamojo posėdžio metu išklausęs kaltinamojo parodymus, teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad kaltinamojo išreikštas gailestis yra tik formalus, nes L. S. emocingai ir kritiškai vertino savo elgesį, išgyvena dėl eismo įvykiu sukeltų pasekmių, posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų atstovų. Tai patvirtina ir kaltinamojo sesers L. V. duoti parodymai, kuri kaltinamojo būklę po įvykio įvertino kaip „tragišką“, jis buvo šoke. Dėl šio eismo įvykio nukentėjo pats kaltinamasis – žuvo jo sutuoktinė bei jo nepilnamečių vaikų mama. Gydytojas psichiatras kaltinamajam paskyrė gydymą. Taigi pagal šioje byloje surinktus duomenis teismas neturi pagrindo pripažinti, jog L. S. nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos ar kad jo gailestis yra tik deklaratyvus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šioje byloje yra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

Nagrinėjamu atveju laiduotoja prašoma skirti L. V., kuri yra kaltinamojo sesuo. L. V. sutinka būti L. S. laiduotoja, posėdžio metu patvirtino, jog supranta laidavimo instituto esmę ir laiduotojo atsakomybę. L. V. rašytiniame prašyme pripažinti ją laiduotoja ir perduoti L. S. jos atsakomybei pagal laidavimą nurodė, kad jų santykiai geri ir šilti, jie dažnai ir betarpiškai bendrauja telefonu ir kitomis elektroninėmis priemonėmis, susitinka pas tėvus. Teisiamojo posėdžio metu L. V. nurodė, kad ji visada padėdavo savo broliui bei padės dabar ir ateityje, jų santykiai yra geri, jis įsiklauso į jos nuomonę ir patarimus įvairiais gyvenimo klausimais, reaguoja į jos išsakomas pastabas, todėl mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką savo broliui. Pastebėtina, kad L. V. bei jos sutuoktinis kaltinamąjį L. S. lydėjo į visus teismo posėdžius, jį moraliai palaikė bei kritiškai vertino brolio elgesį dėl įvykusio eismo įvykio. Jeigu bus pritaikytas laidavimo institutas, tai laiduotoja įgaus įpareigojimą, padėti savo broliui. L. V. neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą – 2019 m. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, už tai, kad pastatė automobilį transporto priemonių stovėjimo vietoje, neturėdama specialaus leidimo (t. 3, b. l. 41, 42). L. V. dirba pagal verslo liudijimą, ji įgijusi aukštesnįjį išsilavinimą, studijavo (duomenys neskelbtini) bei įgijo buhalterinės apskaitos bakalauro laipsnį, ištekėjusi, kartu su vyru augina nepilnametę dukrą. Duomenų, kurie ją charakterizuotų neigiamai, byloje nėra. Byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad L. V., kurios santykiai su broliu yra geri ir šilti, jie dažnai bendrauja, ji jam nuolat padeda, gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir yra verta teismo pasitikėjimo būti laiduotoja (BK 40 straipsnio 3 dalis).