Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės ir Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo R. L. pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, ir jai paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. L. paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu R. L. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant pareigas: dirbti ar registruotis darbo biržoje ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu R. L. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams.

Nukentėjusiosios E. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: 1) priteista nukentėjusiajai E. B. 1204,16 Eur suma turtinei žalai atlyginti iš civilinio atsakovo UADB ERGO Insurance SE Lietuva; 2) priteista iš R. L. nukentėjusiosios E. B. naudai 3200 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje E. B. ieškinį atmetant.

Nukentėjusiosios V. S. ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš R. L. 2350 Eur nukentėjusios V. S. naudai bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje V. S. ieškinį atmetant.

Priteista iš R. L. Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 60,50 Eur patirtų proceso išlaidų dėl automobilio transportavimo į saugojimo vietą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. L. nuteista už tai, kad ji, vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogaus, o būtent: 2020 m. liepos 24 d., apie 19.33 val., Neravų g., Druskininkuose, ties pastatu pažymėtu Nr. 27, vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį ,,Volkswagen Golf", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama link Druskininkų miesto centro, pažeidė KET 30, 127 ir 128 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja”, kad praleistų iš dešinės į kairę (pagal jos važiavimo kryptį) perėjoje įėjusią ir einančią per perėją pėsčiąją I. K., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (pėsčiosios), nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, nes to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, net visiškai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo susidariusios kliūties – pėsčiosios I. K., nesukeldama pavojaus kitiems eismo dalyviams ir savo vairuojamo automobilio dešiniąja dalimi partrenkė per pėsčiųjų perėją iš dešinės į kairę ėjusią I. K., dėl ko įvyko eismo įvykis ir kurio metu I. K. žuvo dėl stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio krūtinės ląstos kaulų, stuburo, dubens kaulų ir galūnių kaulų lūžimais, nukraujavimu į kūno audinius ir išorę - trauminiu šoku, su jos mirtimi tiesioginiame priežastiniame ryšyje jai padarytų sužalojimų visuma, o būtent I. K. lavone rasta muštine žaizda viršugalvio kairėje pusėje, odos nubrozdinimais kaktos kairėje pusėje, kairėje alkūnėje, kairio peties - kairio žąsto išorinio paviršiaus srityje ir dešiniajame kelyje, kraujosruvos odoje ir poodyje kairėje alkūnėje, kairio peties - kairio žąsto išorinio paviršiaus srityje, dešiniajame klube, dešiniajame kelyje, kairėje šlaunyje bei abiejuose blauzdose, kairio raktikaulio lūžimas ir kraujosruva aplinkiniuose minkštuosiuose audiniuose, abipus X-XI šonkaulių lūžimai priestuburinėse srityse ir kraujosruvos tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, stuburo lūžimas tarp krūtininių X ir XI stuburo slankstelių, priekinių išilginių stuburo raiščių plyšimas lūžio vietoje, kraujosruva priestuburiniuose minkštuosiuose audiniuose lūžio vietoje, kraujosruva po nugaros smegenų krūtininės dalies dangalais lūžio lygyje, masyvi kraujosruva užpilvaplėvinio tarpo puriuosiuose audiniuose, abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžimai bei masyvi kraujosruva dubens puriuosiuose audiniuose, kairio žastikaulio kaklelio skeveldrinis lūžimas ir kairio žastikaulio skersinis lūžimas apatiniame trečdalyje, kraujosruvos žasto raumenyse lūžių vietose, kairio stipinkaulio lūžimas viršutiniame trečdalyje ir vidurinio - apatinio trečdalio riboje bei kraujosruvos dilbio raumenyse lūžių vietose, kairio blauzdikaulio skeveldrinis lūžimas viršutinio - vidurinio trečdalių riboje, kairio šeivikaulio galvos lūžimas ir lūžimas viduriniame trečdalyje, kraujosruvos blauzdos raumenyse lūžių vietose, dešinio šlaunikaulio pertrochanterinis lūžimas ir masyvi kraujosruva raumenyse lūžio vietoje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai, proceso dalyvių paaiškinimai

2. Apeliaciniu skundu nuteistoji R. L. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: 1) R. L. BK 39 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą nutraukti, neskiriant baudžiamojo poveikio priemonių, arba 2) R. L. BK 40 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymą pagal M. K. ir/ar A. A. laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti, neskiriant baudžiamojo poveikio priemonių. Taip pat prašoma sumažinti iš nuteistosios R. L. nukentėjusiosioms V. S. ir E. B. priteistas sumas proceso išlaidoms atlyginti iki 175 Eur kiekvienai nukentėjusiajai, o Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK) prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo – atmesti.

2.1. Dėl BK 39 straipsnio taikymo apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje net nevertino galimybės nuteistąją R. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu, nors šioje byloje yra visi pagrindai taikyti BK 39 straipsnio nuostatas, t. y. nuteistoji padarė vieną baigtą neatsargų nusikaltimą, nors jos, kaip vairuotojos, civilinė atsakomybė yra apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ji savanoriškai įmokėjo pinigines lėšas į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą žalos atlyginimui, iš karto po nusikaltimo padarymo atsiprašė žuvusios artimųjų, siūlė jiems materialinę ir moralinę pagalbą, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymima, kad nuteistoji nagrinėjamą nusikaltimą padarė pirmą kartą, ji nebausta administracine tvarka, dirbanti, darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai, turi pastovią gyvenamąją vietą, ištekėjusi, turi nepilnametę dukrą. Taigi, nuteistoji atitinka BK 39 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kadangi byloje yra nustatytinos mažiausiai 3 nuteistosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte (nuteistoji siūlė nukentėjusiosioms pagalbą), 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (nuteistoji pripažino, padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, aktyviais veiksmais prisidėjo prie bylos aplinkybių išsiaiškinimo) ir 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte (nuteistoji savo noru atlygino žalą). Atsižvelgus į šias aplinkybes bei į tai, kad po eismo įvykio dėl didelių dvasinių išgyvenimų ir pačiai nuteistajai pablogėjo sveikata (jai iki šiol reikalinga medikų pagalba), o padarytas nusikaltimas priskirtinas neatsargių nusikaltimų kategorijai, darytina išvada, jog nuteistosios atžvilgiu tikslinga taikyti BK 39 straipsnio nuostatas.

2.2. Nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje priimtu sprendimu netaikyti BK 40 straipsnio nuostatas nuteistosios R. L. atžvilgiu, kadangi tam yra visos būtinos sąlygos: 1) nuteistoji pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą, praeityje nėra teista, nebausta administracine tvarka; 2) nuteistoji iš karto po eismo įvykio savo kaltę pripažino ir dar neįteikus jai pranešimo apie įtarimą, ji savo kaltę viešai pripažino ir atsiprašė žuvusiosios artimųjų; 3) nuteistoji yra pasiryžusi savo finansinių galimybių ribose atlyginti nukentėjusiosioms padarytą žalą ir ji jau dabar yra atlyginusi dalį žalos; 4) nuteistoji turi šeimą, kartu su sutuoktiniu augina nepilnametę dukrą; 5) nuteistoji dirba UAB „E.“ vairuotojo-pardavėjo pareigose, darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai; 6) yra ne mažiau kaip du asmenys, verti teismo pasitikėjimo, kurie sutinka laiduoti už nuteistąją ir kurie turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką jos elgesiui. Pažymima, kad už nuteistąją sutinka laiduoti UAB „E.“ direktorė M. K., turinti realias galimybes nuolatos kontroliuoti ar priimti sprendimus, galinčius daryti teigiamą įtaką nuteistosios gyvenimo būdui bei sulaikyti ją nuo teisės pažeidimų darymo, t. y. šis asmuo yra nuteistosios vadovė, jos abi bendrauja kiekvieną dieną, atliekant darbines funkcijas, juolab jos kartu dirba beveik 10 metų, dėl ko yra susiformavęs itin glaudus judviejų ryšys. Juolab M. K. yra charakterizuojama teigiamai, neteista, nėra bausta administracine tvarka, dirba, pati yra išauginus du vaikus. Dėl to, nuolatinis bendravimas ir autoriteto turėjimas leidžia M. K. daryti teigiamą įtaką nuteistosios elgesiui. Taip pat už nuteistąją sutinka laiduoti ir jos tėvas A. A., kuris turi realias galimybes nuolatos kontroliuoti ar priimti sprendimus, galinčius daryti teigiamą įtaką nuteistosios gyvenimo būdui bei sulaikyti ją nuo teisės pažeidimų darymo, t. y. jis gyvena toje pačioje Druskininkų savivaldybėje, kur ir nuteistoji, jų gyvenamąsias vietas skiria vos kilometras, jie bendrauja kiekvieną dieną, juos sieja ypatingai glaudus dukros bei tėvo ryšys ir jis net padeda jai prižiūrėti jos nepilnametę dukrą. Juolab A. A. yra aktyvus ir gerbiamas savo gyvenamosios vietos bendruomenės narys, yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, neteistas, nors ir baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių neįvykdytų nuobaudų neturi, neregistruotas pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrinio kabineto ir priklausomybės ligų kabineto įskaitose.

2.3. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, taikymo nepagrįstumo apeliaciniame skunde kreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamo nuosprendžio motyvuose aiškiai nurodoma, kad pagal teismų praktiką nėra pagrindo paskirti tokios baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau rezoliucinėje skundžiamo nuosprendžio dalyje vis tiek priimamas sprendimas tokią priemonę skirti. Nagrinėjamoje byloje nėra teismų praktikoje suformuotų sąlygų, kurios leistų nuteistajai R. L. pritaikyti minimą baudžiamojo poveikio priemonę, apie ką skundžiamo nuosprendžio motyvuose ir pažymėjo pirmos instancijos teismas, t. y. R. L. nuteista pirmą kartą, praeityje nei karto nebausta administracine tvarka, nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, bet jokiu būdu ne sistemingai ar šiurkščiai pažeidžiant KET, kas buvo įvertina ir skundžiamame nuosprendyje.

2.4. Nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu priimtais sprendimais priteisti iš nuteistosios proceso išlaidas, kadangi nukentėjusiosioms priteistos atstovavimo išlaidos yra aiškiai nepagrįstos ir neproporcingos atlikto darbo apimčiai. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte nustatytais kriterijais, nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti šias aplinkybes: 1) ikiteisminio tyrimo medžiaga nėra didelės apimties, kaltinimas buvo pareikštas tik dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo, o pati byla užbaigta sutrumpintu įrodymų tyrimo tvarka; 2) nuteistoji neginčijo savo kaltės ir nuo pat baudžiamojo proceso pradžios objektyvios tiesos nustatymui nekliudė, o teisminio nagrinėjimo metu ji taip pat nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis; 3) nukentėjusiųjų atstovo pateikti procesiniai prašymai buvo atmesti, 4) nukentėjusiųjų pareikšti abu civiliniai ieškiniai yra didelės apimties, bet iš esmės identiški, juose cituojama teismų praktika nebeaktuali ir jie iš esmės yra atmesti; 5) nukentėjusiųjų atstovas baigiamajai kalbai rengti papildomai pirko paslaugas iš teisininko, kas rodo akivaizdų bylinėjimosi išlaidų išdidinimą; 6) įvertintina ir nuteistosios sunki turtinė padėtis. Visa tai pagrindžia, kad nukentėjusiosioms suteikta advokato teisinės pagalba nebuvo didelės apimties, o tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti paprastai yra priteisiama ne daugiau kaip 350 Eur. Dėl to, skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosioms priteistos sumos atlyginti proceso išlaidas už advokato suteiktą pagalbą mažintinos iki teismų praktikoje pripažintų pagrįstų sumų (nuo 350 Eur iki 800 Eur). Tuo tarpu dėl skundžiamu nuosprendžiu priteistos 60,50 Eur sumos Alytaus AVPK atlygtini proceso išlaidas, pažymima, kad pirmos instancijos teismas padarė fakto vertinimo klaidą, nes nurodytos išlaidos atlygintos dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. 2021 m. kovo 1 d. ir byloje yra tai patvirtinantis apmokėjimo dokumentas.

3. Nukentėjusiųjų V. S. ir E. B. atstovas advokatas A. Melkovas pateiktu atsiliepimu prašo teismo nuteistosios R. L. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.

3.1. BK 39 straipsnio taikymas nėra galimas, kadangi nenustatyta 2 nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių: 1) BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė negali būti pripažinta nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi jos nepasišalinimas iš įvykio vietos negali būti vertinamas, kaip bandymas išvengti sunkesnių padarinių, nes jie atsirado iš karto po automobilio suduoto smūgio, juolab nuteistoji neiškvietė greitosios medicinos pagalbos ir ji jokios realios pagalbos nesuteikė (pvz. neskambino į bendrąjį pagalbos centrą, nevežė asmens į ligoninę ir pan.); 2) BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė negali būti pripažinta nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi nuo pat tyrimo pradžios nuteistoji vengė tyrėjams aiškinti įvykio aplinkybes, t. y. pareigūnams aiškinantis, ar ji eismo įvykio metu nepažeidė KET reikalavimų ir nevairavo, naudodamasi mobilaus ryšio telefonu – ji nebuvo nuoširdi ir neatskleidė visų nusikaltimo padarymo aplinkybių, nuteistoji atsisakė pateiki informaciją ją apžiūrėjusiai specialistei, kada ji paskutinį kartą vartojo alkoholį, o jos veiksmuose nėra nuoširdumo; 3) šiuo atveju padaryto nusikaltimo metu kilo itin sunkios pasekmės, todėl minėtos nuostatos negali būti taikomos.

3.2. BK 40 straipsnio taikymas nėra galimas, kadangi tam nėra visų sąlygų: 1) net faktines aplinkybes nuteistoji dėstė skirtingai, bandydama sumenkinti savo padarytą įvykį, t. y. aiškindama, kad prieš pėsčiųjų perėją ji sulėtino greitį, nors tai paneigiama filmuota medžiaga, o vėlesni nuteistosios veiksmai – sistemingas žinučių rašinėjimas su tariama atgaila, po kurių sekė sistemingi gynėjos ir tėvo skambučiai su primygtinais siūlymais susitaikyti nukentėjusiosioms, pozavimas prie žuvusiosios kapo bei nuotraukų teikimas į bylą ir galiausiai lankymasis pas psichologą dėl tariamos traumos – tai tėra gynybos taktika, tačiau ne nuoširdi atgaila; 2) nėra prielaidų pagrįstam manymui, kad nuteistoji pati asmeniškai sieks atlyginti neatlygintos žalos dalį nukentėjusiosioms, kadangi jos pajamos nėra didelės, neturtinė žala (jos dalis) nukentėjusiosioms buvo atlyginta draudiko lėšomis, nuteistoji su nukentėjusiosiomis dėl žalos atlyginimo būdo ateityje nesitarė, byloje nėra atlyginta turtinė žala, o nuteistoji teismo prašė civilinius ieškinius atmesti, tikintis, kad žalą atlygintų draudimo bendrovė; 3) nėra pakankamo pagrindo manyti, kad ateityje žala bus atlyginta visiškai, įvertinus nuteistosios turtinę padėtį, jos poziciją ir pastangas; 4) teismui nurodyti asmenys būti laiduotojais netinkami, kadangi M. K. net nežino KET reikalavimų, o nuteistosios tėvo A. A. gebėjimas daryti teigiamą įtaką abejotinas, nuteistajai turint ilgametę vairavimo patirtį, esant brandžiai asmenybei, turinčiai darbą ir savo šeimą.

3.3. Nesutinkama su apeliacinio skundo prašymu neskirti nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, kadangi šiurkščiai pažeisdama KET, nuteistoji eismo įvykį sukėlė, būtent naudodamasi šia teise. O teismų praktikoje šios kategorijos bylose prašymai dėl tokios baudžiamojo poveikio priemonės netaikymo yra atmetami. Juolab apeliacinis skundas klaidina teismą, kad skundžiamame nuosprendyje yra motyvuotas sprendimas neskirti specialiosios teisės vairuoti atėmimą, kadangi skundžiamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra išdėstyti tik argumentai skirti tokią priemonę.

3.4. Dėl proceso išlaidų sumažinimo atsiliepime nurodoma, kad nuteistosios teiginiai apie šioje byloje atmestus civilinius ieškinius yra visiškai nepagrįsti, todėl prievolė nuteistajai atlyginti proceso išlaidas neišnyksta. Teismui buvo pateikta išsami atliktų darbų ataskaita, t. y. advokatas aktyviai dalyvavo procese, teikė prašymus bei skundus, rinko civiliniam ieškiniui pagrįsti reikiamus įrodymus, aktyviai konsultavo klientus byloje, juolab advokatui teko nuolat vykti iš darbo vietos Vilniuje itin nemenkus atstumus į Alytų ir Druskininkus. Tai, kad baigiamosioms kalboms parengti buvo pasinaudota tos pačios advokatų kontoros advokato padėjėjo pagalba yra normali praktika, o ir raštu parengtose baigiamosiose kalbose buvo apžvelgta reikiama praktika. Nors bylos nagrinėjimas vyko sutrumpinto proceso tvarka, tačiau jų nagrinėjimas užėmė dėl abiejų nukentėjusiųjų, dviejų laiduotojų, civilinio atsakovo apklausų, prašymų nagrinėjimų, proceso dalyvių įtraukimo į procesą. Juolab pagal apeliaciniame skunde minimas rekomendacijas šiuo atveju proceso išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių. Dėl to, proceso išlaidos byloje yra protingos ir pagrįstos, pilnai atitinkančios sugaišto laikos sąnaudas. O tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad proceso išlaidos tokiose bylose siekia ne daugiau 350 Eur, yra klaidinantys, kadangi apeliaciniame skunde cituojamoje teismų praktikoje tokio dydžio proceso išlaidos yra priteistos ne už visą procesą, o už konkrečią veiklą – atstovavimą.

4. Teismo posėdyje nuteistosios R. L. gynėjas advokatas V. Kantaravičius prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras ir nukentėjusioji E. B. – apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistoji R. L. kelia klausimą dėl BK 39 straipsnio ir 40 straipsnio taikymo jos atžvilgiu, taip pat nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu prateistomis proceso išlaidomis nukentėjusiosioms ir Alytaus AVPK, todėl būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako šioje nutartyje.

Dėl BK 39 straipsnio taikymo

7. Apeliaciniu skundu prašoma nuteistosios R. L. atžvilgiu taikyti BK 39 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių. Nurodoma, kad šiuo atveju yra visos BK 39 straipsnyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir net egzistuoja 3 nuteistosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

8. Pažymėtina, kad siekiant taikyti BK 39 straipsnyje numatytą pagrindą, būtina nustatyti visas įstatyme numatytas formalias sąlygas, t. y. pagal BK 39 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, 2) nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, 3) yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir 4) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Juolab, net ir nustačius šias visas sąlygas, BK 39 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.

9. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nuteistoji anksčiau neteista ir padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau byloje nėra būtinos BK 39 straipsnio nuostatų taikymui sąlygos, t. y. dviejų ar daugiau atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nustatė tik vieną nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. nuteistoji prisipažino, padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi.

10. Apeliaciniame skunde prašoma pripažinti nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kadangi ji savanoriškai įmokėjo pinigines lėšas į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą žalos atlyginimui, iš karto po nusikaltimo padarymo atsiprašė žuvusios artimųjų, siūlė jiems materialinę ir moralinę pagalbą. Šiuo klausimu pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybės lengvinančios aplinkybės konstatavimui svarbu nustatyti, kad buvo aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais jis siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę – jų nepadaugėtų. Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė konstatuojama tada, kai kaltininkas, aktyviai veikdamas, savalaikiai stengiasi užkirsti kelią atsirasti sunkesniems padariniams. Tačiau šiuo atveju vertintina tai, kad nuteistosios padaryto nusikaltimo sunkios pasekmės – žmogaus mirtis atsirado, žuvusiąją nuvežus į ligoninę, todėl objektyviai nuteistoji šiuo atveju nieko padaryti negalėjo, o vėlesni nuteistosios veiksmai, kuriais ji tik išreiškė savo ketinimus atlyginti nusikaltimu padarytą žalą (nukentėjusiosioms siūloma, bet nepriimta materialinė parama, pervesta į prokuratūros depozitinę sąskaitą pinigų suma žalai atlyginti), aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nesuponuoja ir ją pripažinti tokia nėra pagrindo.

11. Taip pat nėra pagrindo nuteistosios atžvilgiu pripažinti ir BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kai kaltininkas savo noru atlygina ar pašalina padarytą žalą. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta, nukentėjusiosioms nusikaltimu padarytą neturtinę žalą atlygino ne nuteistoji, o draudimo bendrovė praėjus daugiau nei pusmečiui po minimo eismo įvykio (t. 4, b. l. 112). Taip pat skundžiamu nuosprendžiu civiliniam atsakovui – draudimo bendrovei UADB „ERGO Insurance SE Lietuva“ yra priteista atlyginti ir turtinę žalą nukentėjusiosioms. Tuo tarpu nuteistosios veiksmai, kuriais ji tik išreiškė savo ketinimus atlyginti nusikaltimu padarytą žalą (nukentėjusiosioms siūloma materialinė parama, pervesta į prokuratūros depozitinę sąskaitą pinigų suma žalai atlyginti), tačiau BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta aplinkybė yra susijusi ne su kaltininko ketinimais, o su konkrečiais veiksmais, kuriais yra realiai atlyginama ar pašalinama nusikalstama veika padaryta žala. Nors ši draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiosioms dalį patirtos žalos ir tokiu būdu prisidėjo prie dalinio žalos atlyginimo, tačiau tai šios išvados dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės nebuvimo nuteistosios veiksmuose nekeičia, kadangi nuteistoji pati neatliko jokių aktyvių veiksmų, minėtas žalos atlyginimas nepriklausė nuo nuteistosios valios, o draudimo bendrovė vykdė savo pareigą pagal sudarytą draudimo sutartį. Dėl to, nėra pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nuteistosios atžvilgiu.

12. Remiantis šiais išdėstytais motyvais, nenustačius visų būtinų sąlygų, numatytų BK 39 straipsnyje, teisėjų kolegija priima sprendimą atmesti apeliacinio skundo prašymą dėl BK 39 straipsnio nuostatų taikymo nuteistosios atžvilgiu.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

13. Apeliaciniu skundu prašoma nuteistosios R. L. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją asmenims, kuriuos prašoma paskirti laiduotojais – M. K. ir A. A.. Nurodoma, kad šiuo atveju egzistuoja visos BK 40 straipsnyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

14. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, padaryti išvadą, kad taip bus įvykdytas teisingumas.

15. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje atsisakydamas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti nuteistąją R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savo sprendimą motyvavo tuo, kad nors ir yra formalus pagrindas šiuo atveju taikyti laidavimą, tačiau nuteistajai ir nukentėjusiosioms nepavyko susitarti dėl žalos atlyginimo ir atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiosioms. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia skundžiamo nuosprendžio išvada dėl BK 40 straipsnio netaikymo nuteistosios atžvilgiu, kadangi nors ir išpildytos formalios šio straipsnio taikymo sąlygos, tačiau nepasiektas susitarimas tarp nuteistosios ir nukentėjusiųjų dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ir galimo susitaikymo, taip pat byloje išdėstytas prokuroro ir nukentėjusiųjų vienareikšmis nepritarimas šiuo klausimu apriboja galimybę atleisti nuteistąją nuo baudžiamosios atsakomybės minėtu pagrindu. Be to, teisėjų kolegija papildomai kreipia dėmesį į tai, kad nuteistosios nusikaltimu sukelti sunkūs bei neatitaisomi padariniai – I. K. mirtis, kas dar labiau apriboja galimybę taikyti nuteistosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. Konstatuotina, kad esant nustatytoms aplinkybėms atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį būtų aiškiai neteisingas, prieštarautų teismų praktikai ne tik analogiškų nusikaltimų, bet ir ženkliai mažesnio pavojingumo, net tokio paties pobūdžio administracinių nusižengimų bylose ir formuotų nebaudžiamumo nuostatas. Atsižvelgus į teismui suteiktą diskreciją motyvuotai apsispręsti šiuo klausimu bei įvertinus ankstesnes aplinkybes spręstina, kad pagrindo išvadai, jog pirmos instancijos teismo sprendimas neatleisti nuteistosios R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra neteisingas, nėra ir dėl to apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

Dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones skyrimo

16. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu priimtu sprendimu BK 68 straipsnio pagrindu nuteistajai R. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, kadangi skundžiamo nuosprendžio motyvuose yra išdėstyti priešingi argumentai dėl nenustatyto pagrindo paskirti tokią baudžiamojo poveikio priemonę, taip pat kreipiamas dėmesys į kai kuriuos bylos duomenis, apibūdinančius padarytą nusikaltimą ir teigiamai apibrėžiančius nuteistąją. Teisėjų kolegija šiems apeliacinio skundo argumentams nepritaria.

17. Skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas rėmėsi tinkama kasacinio teismo praktika, šios nuostatos detaliai buvo išdėstytos skundžiamo nuosprendžio motyvuose, todėl teisėjų kolegija jų nebekartoja, tačiau pažymi šiai bylai reikšmingas teismų praktikos nuostatas: 1) BK 68 straipsnio nuostatos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromi BK 281 straipsnyje numatyti nusikaltimai, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą; 2) ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė sistemingai ar šiurkščiai pažeidęs KET, kaip nagrinėjamu atveju. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, jog teismas, plačiai neargumentuodamas, lakoniškai išsprendė šį klausimą, konstatuodamas, kad egzistuoja formalus pagrindas BK 68 straipsnio normų taikymui. Vis dėlto, teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmos instancijos teismo išvada, kad yra visos būtinos sąlygos taikyti tokią baudžiamojo poveikio priemonę nuteistosios atžvilgiu, ir papildomai pažymi, kad nuteistosios padarytas KET pažeidimas sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes (I. K. mirtį). Nagrinėjamu atveju, įvertinus nuteistosios padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, darytina išvada, kad nuteistoji padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šis pažeidimas yra susijęs su šiurkščiu KET reikalavimų nesilaikymu, pažeidžiant KET 30, 127 ir 128 punktų reikalavimus, t. y. ji nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja”, kad praleistų perėjoje įėjusią I. K., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (pėsčiosios), nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, nors to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, net visiškai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo pėsčiosios, nesukeldama pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo pėsčioji. Remiantis tuo, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada skundžiamame nuosprendyje, kad šiuo atveju yra visi būtini pagrindai nuteistosios atžvilgiu taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Priešingas sprendimas, neskiriant aptartos baudžiamojo poveikio priemonės, prieštarautų teisingumo principui, pasitarnautų nebaudžiamumo ir nepagarbos įstatymui nuotaikų formavimuisi. Asmuo tokiu atveju dėl savo neteisėtų veiksmų išvengtų bet kokio realaus poveikio, tuo pačiu valstybės vardu nebūtų užtikrintas prevencinis tikslas atgrasant nuo veiksmų lengvabūdišku elgesiu keliant grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai ir gyvybei. Nors apeliaciniame skunde yra išdėstyti selektyvūs duomenys apie padaryto nusikaltimo pobūdį, nuteistosios kaltę ir teigiamą jos asmenybę, tačiau tai nepakeičia aukščiau išdėstytų argumentų dėl būtinybės taikyti nuteistosios atžvilgiu minėtą baudžiamojo poveikio priemonę ir nesudaro pagrindo priimti kitokio sprendimo šiuo klausimu.

Dėl atstovavimo išlaidų pirmos instancijos procese

18. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu priteistomis sumomis iš nuteistosios R. L. nukentėjusiųjų E. B. ir V. S. naudai atlyginti jų turėtas proceso išlaidas už advokato pagalbą, pažymint apie priteistų sumų aiškų nepagrįstumą ir neproporcingumą atlikto darbo apimčiai, dėl ko prašoma sumažinti nukentėjusiosioms priteistas pinigines sumas iki 350 Eur sumos.

19. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nustatant priteistinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo atstovavimo išlaidoms apmokėti, atsižvelgiama ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą bei į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiajam turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Taigi, nukentėjusiųjų atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis, kaip nagrinėjamu atveju byloje, neįpareigoja teismo nurodomą sumą išieškoti iš kaltininkės, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį.

20. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas priteisė iš nuteistosios R. L. nukentėjusiosios E. B. naudai 3200 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, o nukentėjusiosios V. S. naudai – 2350 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu priimtas sprendimas sumažinti šioms nukentėjusiosioms priteistinas proceso išlaidas už advokato pagalbą, remiantis tik kai kuriais formaliais pagrindais, t. y. įvertinus tai, kad į nukentėjusiosios E. B. sąskaitą paskaičiuota ir nukentėjusiosios V. S. 700 Eur išlaidos advokatui, o pastarosios nukentėjusiosios atžvilgiu – dėl sumokėjimo už baigiamąsias atvokto kalbas, kurios buvo abejoms nukentėjusiosioms tos pačios. Pritardama apeliacinio skundo motyvams, teisėjų kolegija pažymi, jog toks tik iš dalies motyvuotas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra formalus, pernelyg apsunkinantis nuteistosios teisinę padėtį, todėl nepagrįstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl nukentėjusiosioms priteistų proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme, skundžiamu nuosprendžiu atliktą jų vertinimą, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas proceso išlaidų klausimą išsprendė neįvertinęs visus šio klausimo sprendimui reikšmingus bylos duomenis, t. y. nukentėjusiųjų atstovo dalyvavimo procese apimties ir pobūdžio, baudžiamosios bylos sudėtingumo ir apimties, nuteistosios materialinės padėties ir kitų aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju reikšminga vertinti pirmos instancijos teisme vykusių posėdžių kiekį, bylos sudėtingumą, t. y. kaltinimas dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo buvo pareikštas vienam asmeniui, bylą sudaro 3 tomai, byla užbaigta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka per 7 sąlyginai neilgus teismo posėdžius, byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi ir visiškai nauji teisiniais klausimai, tad advokatui nereikėjo ypatingo pasiruošimo, nukentėjusiųjų atstovavimas nereikalavo didelės teisinės analizės ir papildomų intelektinio darbo sąnaudų. Taip pat teisėjų kolegija vertina tai, kad viso proceso metu klausimais, susijusiais su abiejų nukentėjusiųjų interesais ir jų pareikštais civiliniais ieškiniais, atstovavo tas pats advokatas, t. y. dėl vieno ir to paties įvykio advokato teisinė pagalba šiuo atveju buvo teikiama nukentėjusiosioms E. B. ir V. S. kartu, jų suinteresuotumas ir pozicijos byloje yra analogiškos, juolab byloje yra pareikšti nukentėjusiųjų atstovo atskiri civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo kiekvienos iš nukentėjusiųjų atžvilgiu, o vėliau ir patikslintas civilinis ieškinys bei atskiri pareiškimai dėl ieškinių reikalavimo sumažinimo, kurie yra iš esmės identiški, sugretinus atskirus nukentėjusiųjų procesinius dokumentus. Visi šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos nukentėjusiosioms yra neproporcingai didelės, todėl turi būti mažinamos per pusę kiekvienos nukentėjusiosios atžvilgiu. Dėl šios priežasties keistina skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioms proceso šalims (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese

21. Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusiųjų V. S. ir E. B. atstovas advokatas A. Melkovas pateikė prašymą priteisti nukentėjusiųjų patirtas išlaidas, susijusias su advokato pagalba apeliaciniame procese. Pateikta 2021 m. liepos 20 d. sąskaita Nr. AM-21-20 ir banko mokėjimo nurodymo kopija patvirtina, kad nukentėjusioji E. B. sumokėjo advokatui 1 200 Eur sumą už advokato pagalbą apeliaciniame procese.

22. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

23. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas buvo inicijuotas tik nuteistosios R. L., kuris pripažintas pagrįstu iš dalies, o nukentėjusiosios V. S. ir E. B. būtent dėl nuteistosios pateikto apeliacinio skundo teisme turėjo ginti savo interesus ir juos gynė su advokato A. Melkovo pagalba, už kurią advokatui sumokėjo 1200 Eur sumą, todėl laikytina, kad nukentėjusiosios turi teisę į turėtų procesinių išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą iš skundą padavusio asmens – nuteistosios. Vis dėlto, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka įvyko tik vienas teismo posėdis, kuriame nedalyvavo nukentėjusiųjų atstovas advokatas A. Melkovas, į tai, kad tas pats nukentėjusiųjų atstovas jų interesus gynė ir pirmosios instancijos teisme, todėl jam gerai buvo žinomos bylos aplinkybės, o ir iš teismui pateiktos 2021 m. liepos 20 d. sąskaitos Nr. AM-21-20 matyti, kad suteiktos teisinės paslaugos apsiribojo tik susipažinimu su skundžiamu nuosprendžiu ir apeliaciniu skundu, kurių apimtys nėra didelės, jų teisine analize bei atsiliepimo parengimu. Byloje nebuvo keliamas klausimas dėl kaltės nustatymo, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, taip pat įvertinus apeliacine tvarka sprendžiamų klausimų pobūdį ir sudėtingumą bei tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai jau yra priteistos nukentėjusiosioms nemažos proceso išlaidos, teisėjų kolegija, remdamasi protingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma, susijusi su patirtomis išlaidomis advokato pagalbai apmokėti, nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 800 Eur, kuri priteistina iš nuteistosios nukentėjusiajai E. B..

Dėl proceso išlaidų priteisimo Alytaus AVPK

24. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmos instancijos teismas priėmė sprendimą pripažinti proceso išlaidomis Alytaus AVPK išlaidas dėl automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo į saugojimo vietą, t. y. 60,50 Eur sumą, ir priteisti šią sumą iš nuteistosios R. L.. Tačiau iš byloje esančio SEPA mokėjimo nurodymo Nr. 1000004077 matyti, kad šią sumą nuteistoji dar 2021 m. sausio 22 d. sumokėjo Alytaus AVPK (t. 3, b. l. 162). Tokiu būdu pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai priteisė minėtas jau atlygintas proceso išlaidas iš nuteistosios Alytaus AVPK naudai, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios R. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžio dalį, kurioje iš nuteistosios R. L. priteista nukentėjusiosios E. B. naudai 3200 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir priteisti iš nuteistosios R. L. nukentėjusiajai E. B. 1600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžio dalį, kurioje iš nuteistosios R. L. priteista nukentėjusiosios V. S. naudai 2350 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir priteisti iš nuteistosios R. L. nukentėjusiajai V. S. 1175 Eur (vieno tūkstančio šimto septyniasdešimt penkių eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžio dalį, kuria priteista iš R. L. 60,50 Eur suma atlyginti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato proceso išlaidas dėl automobilio transportavimo į saugojimo vietą.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistosios R. L. nukentėjusiajai E. B. 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.