Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-6439-1125/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-10-23
Bylos Nr.: e2-6439-1125/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02198-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Skaistė Cinkutė
Ieškovas: A. K.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos
Advokatai: Linas Kuprusevičius

Kategorijos

3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-6439-1125/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02198-2023-6Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,sekretoriaujant Ugnei Marijai Žemaitytei,

dalyvaujant ieškovo A. K. atstovams advokatams Linui Kuprusevičiui, Mildai Markevičiūtei, atsakovės Lietuvos Respublikos atstovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įgaliotai atstovei D. V., Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros įgaliotai atstovei S. V., Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įgaliotam atstovui E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas A. K. pareikštu ieškiniu prašo iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės priteisti 59 975,45 Eur turtinės žalos atlyginimą, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodo, kad ieškovo atžvilgiu Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) Panevėžio valdyboje buvo pradėtas ir vykdomas ikiteisminis tyrimas, kuriame jam buvo pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį dėl kyšininkavimo. Vėliau įtarimai buvo perkvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 226 straipsnio 5 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnyba, siekiant asmeninės naudos, ir prekybos poveikiu. Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, baudžiamoji byla ieškovo atžvilgiu buvo perduota teismui ir išnagrinėta, kaltinant jį BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 226 straipsnio 5 dalį numatytų nusikalstamų veikų padarymu. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-531/2019 ieškovas buvo išteisintas pagal BK 226 straipsnio 5 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo šios veikos padaryme, o pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (nors tokio nusikaltimo padarymu ieškovas niekada nebuvo kaltinamas ar įtariamas) buvo pripažintas kaltu ir nubaustas 225 MGL (8 473,50 eurų) bauda. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-531/2019 Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis buvo patikslinta, nurodant, kad ieškovas pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 225 MGL (4 707 eurų) bauda. 2021 m. vasario 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu b. b. Nr. 1A-6-616/2021 ieškovas buvo išteisintas jam nepadarius BK 228 straipsnio 2 dalyje draudžiamos veikos; taip pat buvo pakeistas išteisinimo dėl BK 226 straipsnio 5 dalies nusikalstamos veikos padarymo pagrindas, nustatant, kad ieškovas išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.

Žemesnės instancijos teismas

3. Taigi, ieškovo atžvilgiu buvo vykdomas nepagrįstas baudžiamasis persekiojimas (kriminalinė žvalgyba, ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas dvejose instancijose), po kurio paaiškėjo ne tik kad ieškovas neatliko veiksmų, draudžiamų BK (nėra nusikalstamų veikų sudėties), bet ir tai, kad ikiteisminį tyrimą atlikę ir organizavę STT pareigūnai ir prokurorai neturėjo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad buvo atlikta nusikalstama veika. To pasėkoje ieškovui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Be to, tuo metu, kai buvo priimtas 2021 m. vasario 25 d. nuosprendis, galiojo BPK 106 straipsnio redakcija, prieštaraujanti Konstitucijai ir nesuteikianti ieškovui teisės prašyti atlyginti jo baudžiamajame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl šios priežasties ieškovas baudžiamajame procese (ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme), po kurio buvo išteisintas nepadarius jokių nusikalstamų veikų, patyrė išlaidas, kurios nebuvo atlygintos.

4. Paaiškina, kad ieškovo atžvilgiu nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2014 m. spalio 8 d. buvo vykdoma kriminalinė žvalgyba. Jos metu ieškovo atžvilgiu buvo taikomas visas kriminalinės žvalgybos veiksmų kompleksas – techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, o būtent slapta ieškovo elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas, slaptas patekimas į ieškovo, kaip (duomenys neskelbtini), tarnybines, kitas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), jų apžiūra, taip pat daiktų, dokumentų, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimas tirti, apžiūrėti ir (ar) juos pažymėti ir techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka. Teigia, kad prokuroras ir STT pareigūnai ieškovo teisėtus veiksmus stengėsi dirbtinai kriminalizuoti, siekiant juos aprašyti pagal BK įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėtis. Tuo tikslu, rašant įtarimus ir vėliau kaltinimus ieškovui, buvo ignoruojami akivaizdūs faktai, kaip antai 2013 m. lapkričio 12 d. vykęs telefoninis pokalbis tarp AB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojų L. P. ir R. V., kurio metu L. P. net tris kartus pasakė R. V., kad jam buvo pateiktas prašymas dėl stogo. Nepaisant užfiksuotų objektyvių duomenų, siekiant suteikti ieškovo veiksmams nusikalstamą pobūdį (pademonstruoti ieškovo veiksmus kaip neteisėtus), pradžioje STT pareigūnai įtarimuose, o vėliau prokuroras kaltinimuose ieškovą kaltino pareikalavus L. P. neatlygintinai suremontuoti D. Ž. gyvenamąjį namą. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. sausio 4 d. nuosprendyje neištaisė šių pažeidimų, pripažindamas ieškovą kaltu dėl to, kad jis „...davė nurodymą (pavedė) L. P. suremontuoti D. Ž. gyvenamojo namo stogą“, nors tokius teiginius taip pat akivaizdžiai paneigė baudžiamojoje byloje dar ikiteisminio tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys. Siekiant dirbtinai pasunkinti ieškovo padėtį STT pareigūnai įtarimuose, o vėliau ir prokuroras kaltinimuose tariamą ieškovo piktnaudžiavimą tarnyba kvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kaip kvalifikuotą nusikaltimo sudėtį, be jokio pagrindo inkriminuodami ieškovui siekimą asmeninės naudos – (duomenys neskelbtini) vadovės D. Ž. palankumo ateityje. Prokuroro surašytame kaltinamajame akte ieškovo atžvilgiu, pažeidžiant BPK 219 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nebuvo nurodyta jokių duomenų, kuriais būtų grindžiamas kaltinimas ieškovui šioje dalyje. BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikuojančios aplinkybės – siekimo asmeninės naudos nebandė viso proceso metu įrodinėti ir valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. sausio 4 d. nuosprendyje pripažino, kad „...kaltinimas A. K. siekus D. Ž. palankumo ateityje yra abstraktus, neatspindintis aiškaus tikslo ir netgi dviprasmiškas“. Nepaisant to, Panevėžio apygardos teismas neišteisino ieškovo dėl nusikalstamos veikos, kuri nebuvo padaryta, tačiau performulavo kaltinimą, 2019 m. sausio 4 d. nuosprendyje ieškovą pripažindamas kaltu ir nuteisdamas už tai, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi „...siekdamas asmeninės nematerialios naudos sau – (duomenys neskelbtini) vadovės D. Ž. palankaus požiūrio į jį, kaip (duomenys neskelbtini)“. Pastebi, kad 2019 m. sausio 4 d. nuosprendyje apskirtai nebuvo nurodyta, kokiais įrodymais Panevėžio apygardos teismas vadovavosi padarydamas tokią išvadą. Tokių įrodymų nebuvo surinkta byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme, ši teismo išvada neatitinka bylos aplinkybių. Lietuvos apeliacinis teismas, tenkindamas ieškovo apeliacinį skundą ir visiškai išteisindamas ieškovą, pažymėjo, kad ieškovo veikoje nėra nusikalstamos veikos sudėties.

5. Dėl antro inkriminuoto kaltinimo, ieškovas pastebi, kad dar iš kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų, o būtent ieškovo ir liudytojos D. S. susitikimo pas ieškovą kabinete 2015 m sausio 14 d. vaizdo ir garso įrašo buvo neginčijamai matyti, kad ieškovas nepriėmė jokio kyšio. Priešingai, ieškovas dar pačioje minėto susitikimo pradžioje, kai D. S. išsitraukė maišelį, kuriame buvo brendžio „Torres“ butelis, ir įkyriai siūlė paimti butelį, net kelis kartus tą daryti atsisakė. Baigiantis minėtam susitikimui, ieškovas dar kartą aiškiai, nedviprasmiškai ir akivaizdžiai išreiškė savo atsisakymą priimti D. S. atneštą butelį. Tačiau minėto susitikimo vaizdo ir garso įrašas, iki tol daugiau nei valandą laiko ėjęs be jokių trukdžių, ieškovui šeštą kartą pareikalavus interesantės pasiimti atneštą brendžio butelį, staiga užstringa net šešioms sekundėms ir atsinaujina, kai ieškovas su interesante jau stovi vidury kabineto, o D. S. rankinė yra užsegta ir nematyti, ar joje yra įdėtas minėtas butelis. Nepaisant visų ieškovo pastangų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant dvejose teismo instancijose, nepavyko pasiekti, kad BPK nustatyta tvarka būtų atlikta minėto vaizdo ir garso įrašo ekspertizė ir atsakyta į klausimą, ar šis įrašas nėra suklastotas, paveiktas išorinių jėgų, specialiai iškerpant jo dalį, kurioje užfiksuota kaip D. S. įsideda brendžio butelį į savo rankinę ir išsineša iš ieškovo kabineto. Prokuroras ir baudžiamąją bylą nagrinėję teismai atsisakė paskirti užduotį specialistui ar teismo ekspertizę šio įrašo ištyrimui net ir tada, kai ieškovas privačiai kreipėsi į Didžiosios Britanijos teismo fonoskopijos ekspertą (Lietuvoje privatūs asmenys neturi galimybės kreiptis į teismo ekspertą dėl fonoskopinio tyrimo atlikimo, nes tokius tyrimus atlieka tik Lietuvos teismo ekspertizės centras, kuris neatlieka fonoskopijos srities tyrimų pagal privačių asmenų kreipimusis) ir savo lėšomis apmokėjo minėto vaizdo ir garso įrašo kopijos ekspertinį tyrimą bei pateikė į baudžiamąją bylą išvadą, kad aptariamas vaizdo ir garso įrašas galimai nėra vientisas ir autentiškas, galimai specialiai iškarpytomis vietomis. Taigi, net ir esant akivaizdiems įrodymams, kad ieškovas neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti kvalifikuojami kaip BK 226 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, ir šioms aplinkybėms esant aiškioms jau iš kriminalinės žvalgybos tyrimo, STT pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ieškovui įtarimą priėmus kyšį – brendžio butelį, o prokuroras pateikė dėl šio epizodo kaltinimą, palaikė jį pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Lietuvos apeliacinis teismas, atmesdamas prokuroro apeliacinį skundą, nuosprendyje pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad ieškovas priėmė kyšį.

6. Taigi, ieškovas patyrė baudžiamąjį persekiojimą, nors nepadarė veiksmų, kurie kvalifikuotini kaip nusikalstamos veikos, todėl nepagrįstai patyrė tiek kriminalinės žvalgybos ir procesines prievartos priemones, tiek ir neigiamą viešumą. Šiuo atveju neteisėtų veiksmų faktą pagrindžia ne tik tai, kad ieškovas buvo išteisintas, nepadarius jam įkaltintų nusikalstamų veikų, bet ir tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas ir byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota nepaisant to, kad byloje nebuvo surinkta ieškovo kaltę pagrindžiančių įrodymų, o dalis įrodymų buvo gauti neteisėtu būdu, bei pareikšti prielaidų pagrindu. Atliekant tyrimą buvo naudojamos perteklinės priemonės, proceso dalyviams buvo daromas neleistinas poveikis, siekiant vienintelio tikslo byloje bet kokiais būdais apkaltinti ir nuteisti ieškovą. Ieškovas buvo išteisintas remiantis įrodymais, kurie buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o taip pat teismui nustačius kitų įrodymų trūkumus ir nepatikimumą. Pareigūnų nesąžiningumą rodo ir jų atlikti veiksmai – spaudimas liudytojams, jų iškvietimas ir spaudimas pateikti pareiškimą, pareiškimo parengimas STT pareigūnų iniciatyva, pareiškimą pateikusio asmens apklausa įtariamojo statusu, informavimas apie galimą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad buvo pažeista ieškovo teisė į gynybą. Tai, kad jau nuo pat tyrimo ieškovo atžvilgiu pradžios baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms buvo akivaizdu, jog ieškovas nepadarė jokių nusikalstamų veikų, aiškiai iliustruoja tas faktas, jog esant kardinaliai priešingiems dviejų instancijų teismų sprendimams, prokuratūra nesikreipė su kasaciniu skundu į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kas tokiais atvejais būna ypatingai retai.

7. Teigia, kad dėl ieškovo atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų, remiantis CK 6.271 straipsniu, valstybė turi atlyginti jam patirtą 59 975,45 Eur žalą. Nurodo, kad ieškovas patyrė realią žalą, pasireiškusią kaip išlaidos teisinei pagalbai – advokatui (gynėjui) ikiteisminiame procese ir baudžiamajame procese. Ieškovas sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatų kontora Cobalt, kurios pagrindu Advokatas Linas Kuprusevičius teikė ieškovui teisines paslaugas ir buvo ieškovo gynėjas ikiteisminiame tyrime ir baudžiamajame procese. Už šias paslaugas ieškovui buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kurias ieškovas apmokėjo. Viso už teisines paslaugas baudžiamojoje byloje ieškovas patyrė 55 762,27 Eur išlaidų, kurios buvo būtinos ir pagrįstos, siekiant ieškovui apsiginti nuo neteisėto ir nepagrįsto teisėsaugos institucijų ir teismų persekiojimo baudžiamojoje byloje. Vien tai, kad BPK 106 straipsnis buvo pakeistas jau po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, neturi daryti neigiamos įtakos ieškovui. Ieškovo patirtų išlaidų pagrįstumą ir kvalifikavimą žala pagrindžia ir Lietuvos teismų praktika.

8. Be to, 2015 m. lapkričio 2 d. ieškovo atžvilgiu buvo pritaikyta procesinė prievartos priemonė – ieškovas buvo laikinai 2 mėnesius nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) pareigų, todėl tuo laikotarpiu negavo darbo užmokesčio. Kadangi ieškovo atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas buvo atliekamas nepagrįstai ir ieškovas buvo išteisintas dėl visų jam inkriminuotų kaltinimų reabilituojančiais pagrindais kaip nepadaręs nusikalstamų veikų, ieškovas nuo pareigų nušalintas buvo nepagrįstai. Dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovas negavo 4 213,18 Eur darbo užmokesčio. Ši suma taip pat sudaro ieškovo patirtą žalą, kurią ieškovas prašo priteisti.

9. Taip pat dėl ilgalaikio nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo ieškovas patyrė ir 50 000 Eur neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, pažeminimu, reputacijos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu. Pažymi, kad techninių priemonių naudojimas Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir BPK tvarka ieškovo atžvilgiu buvo taikomas mažiausiai du metus, t. y. nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 26 d., o viso baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu vyko, t. y. ieškovo teisės ir laisvės įvairia apimtimi nepagrįstai buvo varžomos nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2021 m. vasario 25 d., o būtent daugiau nei septynis metus. Ieškovo patirtą žymią neturtinę žalą neabejotinai pagrindžia ir faktiniai duomenys apie ieškovo atžvilgiu neteisėtai ir nepagrįstai vykdytą kriminalinę žvalgybą ir ikiteisminį tyrimą, juos vykdžiusių ir kontroliavusių STT bei prokuratūros pareigūnų paskatinimą, paaukštinimus pareigose. Be to, visas procesas jo atžvilgiu buvo nušviestas itin plačiai, po kiekvieno procesinio veiksmo ar teismo posėdžio ši informacija buvo paskelbiama žiniasklaidai, procesas ieškovo atžvilgiu buvo vykdomas nuolat apie tai skelbiant spaudoje, sudarant įspūdį, kad ieškovas padarė nusikalstamas veikas, kad yra kaltas. Nei prokuratūros, nei STT tinklalapiuose nebuvo paskelbta informacija apie tai, kad ieškovas buvo išteisintas – tačiau buvo skelbiama informacija apie ieškovo atžvilgiu vykdomus procesinius veiksmus. Taigi, žmonių, ypač (duomenys neskelbtini) regione gyvenančių asmenų sąmonėje taip ir liko per eilę metų suformuota nuostata, kad ieškovas padarė nusikalstamas veikas, yra kaltas dėl jų padarymo, tik teisme nepavyko įrodyti jo kaltės. Negana to, kad ši byla buvo nagrinėjama itin viešai, portalo BNS buvo išrinkta vienu iš Lietuvos metų įvykių. Šis intensyvus viešumas žeidė ieškovą ir sukėlė jam ir jo artimiesiems itin nemalonius išgyvenimus.

10. Nurodo, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini), nuo 1997 metų yra (duomenys neskelbtini), 2001-2003 metais ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, o nuo 2003 metų iki šiol eina (duomenys neskelbtini) pareigas. 2013 metais ieškovas buvo išrinktas geriausiu (duomenys neskelbtini), o vėliau nominuotas (duomenys neskelbtini). 2015 metais pirmą kartą Lietuvoje organizuotuose (duomenys neskelbtini) rinkimuose, kai teisėsaugos institucijos dar nebuvo paviešinusios informacijos apie ieškovo atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį persekiojimą, ieškovas pirmame rinkimų ture gavo beveik 60 proc. rinkėjų balsų ir buvo išrinktas (duomenys neskelbtini) jau pirmame rinkimų ture. Ieškovo atstovaujama (duomenys neskelbtini) partija gavo 10 iš 24 mandatų (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, 2019 metų (duomenys neskelbtini) rinkimuose, kai teisėsaugos institucijos aktyviai viešino informaciją apie ieškovo atžvilgiu atliekamą, kaip vėliau buvo nustatyta, nepagrįstą ikiteisminį tyrimą ir bylos nagrinėjimą teisme, ieškovas pirmame rinkimų ture nesurinko 43 proc. rinkėjų balsų, o jo vedama (duomenys neskelbtini) partija gavo 7 iš 24 mandatų (duomenys neskelbtini). Vykstant 2019 metų (duomenys neskelbtini) rinkimams dėl teisėsaugos nepagrįstai vykdomo ieškovo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo ant rinkiminių ieškovo plakatų nuolat atsirasdavo užrašai „vagis“, „kyšininkas“. Taigi nepagrįstai ieškovo atžvilgiu vykdytas ir teisėsaugos institucijų aktyviai viešojoje erdvėje skelbtas ikiteisminis tyrimas neabejotinai ieškovui sukėlė ypatingai neigiamus išgyvenimus, netikrumo dėl ateities jausmą, ženkliai pakenkė ir iki šiol daro ypatingai didelę reputacinę žalą, negrįžtamai sumenkino jo kaip (duomenys neskelbtini) ir visuomenės veikėjo autoritetą, sukėlė nepasitikėjimo ieškovu jausmą rinkėjams. Be to, ieškovas buvo laikinai nušalintas nuo užimamų pareigų, negavo darbo užmokesčio. Baudžiamajame procese valstybinį kaltinimą teisme palaikęs prokuroras siekė atimti iš ieškovo teisę būti renkamam (duomenys neskelbtini), teikė dėl to apeliacinį skundą, kurį Lietuvos apeliacinis teismas atmetė pilna apimtimi. Ieškovas negalėjo dirbti savo darbo, kuriam buvo išrinktas, negalėjo atstovauti (duomenys neskelbtini) gyventojų, tarnauti jų interesams.

11. Patikslinęs pareikšto ieškinio pagrindą, ieškovas papildomai pažymėjo, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek ir vėlesnis teisminis procesas ieškovo atžvilgiu buvo vykdomi nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir nesant tam pakankamo pagrindo, todėl atsakovės veiksmai yra neteisėti. Ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas atipiškai, taigi baudžiamasis procesas buvo pradėtas nepagrįstai. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovas per tarpininkus – privačius asmenis buvo kviečiamas į privačius susitikimus su STT pareigūnu STT patalpose bei kavinėje neoficialiai diskutuoti apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą (nors ieškovui apie tokį tyrimą tuo metu nebuvo žinoma ir ši informacija buvo nevieša, sudaranti tarnybos paslaptį) ir jam siūloma prisipažinti. Per visą ikiteisminį tyrimą, kuris tęsėsi nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2017 m. vasario mėn. nei ieškovui, nei jo gynėjui nebuvo leista susipažinti su jokia bylos dalimi (neskaitant veiksmų, atliktų su ieškovu, medžiagos). Ieškovui nesutikus prisipažinti, jo atžvilgiu buvo pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, po kiek laiko – pareiškiamas įtarimas dėl prekybos poveikiu, dar po kiek laiko buvo atliktos kratos (duomenys neskelbtini) Viešųjų pirkimų skyriuje, į specialiojo liudytojo apklausą iškviestas (duomenys neskelbtini) Viešųjų pirkimų skyriaus viršininkas V. V., kurio reikalauta duoti parodymus prieš ieškovą. Be to, neteisėtus ikiteisminį tyrimą atlikusio tyrėjo S. G. veiksmus įrodo ir byloje esantis L. P. 2016 m. spalio 14 d. apklausos protokolas, kai tiek pati apklausa atlikta, tiek protokolas surašytas pažeidžiant imperatyvius BPK reikalavimus dėl liudytojo apklausos tvarkos. L. P. šios apklausos metu buvo apklausiamas ne apie aplinkybes, kurios jam žinomos byloje, bet vertino, kurie jo parodymai yra teisingi, o kurie ne. Tai, kad liudytojams šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas spaudimas patvirtino pats tyrėjas S. G., apklaustas Lietuvos apeliaciniame teisme. Dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų L. P. kreipėsi su pareiškimu į įvairias teisėsaugos institucijas. Pažymi, kad liudytojo L. P. pirminiai parodymai ir pareiškimas ieškovo atžvilgiu Lietuvos apeliacinio teismo buvo pripažinti gauti neteisėtai, t. y. gauti darant spaudimą liudytojui. Būtent šie duomenys buvo vienas esminių pagrindų baudžiamojo proceso ieškovo atžvilgiu pradžiai.

Žemesnės instancijos teismas

12. Be to, neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuoti ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, kurios prokurorai A. K. ir D. Ž. prašymais tikrino šią baudžiamąją bylą dar ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat, pažeidžiant BPK imperatyvius reikalavimus, buvo nesunaikinta ir saugoma prie bylos informacija apie privatų asmenų gyvenimą, gauta taikant procesines prievartos priemones. Buvo nepagrįstai atskirti ikiteisminiai tyrimai, neleista susipažinti su visa medžiaga. Teismo ir prokuratūros veiksmais buvo sudaryta procesinė situacija, kai ieškovo atžvilgiu bylą nagrinėjantis teismas ir valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras turėjo daugiau informacijos, buvo susipažinę su bylos nagrinėjimo metu teisme gauta kitos baudžiamosios bylos, susijusios su ieškovui pareikštais kaltinimais, medžiaga, o ieškovui ir jo gynėjui tokia teisė buvo atimta. Jau ikiteisminio tyrimo stadijoje surinkti įrodymai neleido pagrįstai manyti, kad ieškovas galimai atliko neteisėtas veikas, tačiau ikiteisminiai tyrimai nebuvo nutraukti, byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota į teismą. Bylą nagrinėjant teisme byla taip pat nebuvo nutraukta ir prireikė bylą išnagrinėti Lietuvos apeliaciniame teisme tam, kad būtų galutinai nustatyta, kad ieškovas neatliko jokių nusikalstamų veikų. Taip pat praėjus keturiems metams nuo įvykių paaiškėjo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje buvo ne visi dokumentai ar jų išrašai – buvo nepagrįstai įslaptinti tarnybiniai pranešimai, t. y. duomenys apie atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tikėtina, šie pranešimai buvo sukurti tik 2019 metais, Lietuvos apeliaciniam teismui nutartimi įpareigojus prokurorą pateikti 2015 m. birželio 18-19 dienų vaizdo ir garso įrašus iš A. K. tarnybinio kabineto, norint pateisinti teiginį, kad minėtomis datomis vaizdo ir garso įrašai A. K. tarnybiniame kabinete nebuvo daromi. Taip pat byloje ir šiai dienai nenustatyta, koks pareigūnas, kada ir kokiu teisės aktu vadovaudamasis priėmė sprendimą nutraukti procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 158 straipsnyje, ieškovo atžvilgiu taikymą.

13. Teigia, kad nors bylą nagrinėjęs teisėjas P. Š., teismo posėdžio metu nurodė nesuprantantis, kuo kaltinami asmenys, ieškovas pirmos instancijos teismo vis tiek buvo pripažintas kaltu. Kaip parodė vėlesni įvykiai, minėtas teisėjas išėjo į priešlaikinę pensiją likus metams iki jo įgaliojimų pabaigos, kai ieškovo atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo likęs tik vieno kaltinamųjų paskutinis žodis, t. y. teisminis bylos nagrinėjimas buvo iš esmės baigtas ir teismui buvo likę tik priimti byloje sprendimą, bet byla buvo perduota kitam teisėjui. Be to, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžiu ieškovui pareikštas kaltinimas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį buvo pakeistas pažeidžiant BPK 255 straipsnio reikalavimus, be išankstinio pranešimo ir laiko gynybai suteikimo, kaltinime nurodytas faktines aplinkybes pakeičiant iš esmės skirtingomis.

14. Pastebi, kad pareiškus ieškovui įtarimus, STT Panevėžio valdybos pareigūnams panaikinamos neseniai paskirtos drausminės nuobaudos, o atsistatydinus ilgamečiam STT Panevėžio valdybos viršininkui, Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas Ž. K. tapo Panevėžio valdybos viršininku, Ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėjas S. G. – l.e.p. ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininku, o kaltinamąjį aktą surašęs Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS prokuroras R. P. – pagarsinęs teisme kuo yra kaltinamas A. K. – tą pačią dieną paskiriamas ONKTS vyriausiuoju prokuroro bei duodamas interviu žiniasklaidai viešai nurodė: „palaikiau ir palaikysiu kaltinimą A. K.“. Pažymi, kad didžioji dalis ikiteisminių tyrimų išrinktų merų atžvilgiu buvo vykdoma būtent STT Panevėžio valdyboje ir kontroliuojant Panevėžio apygardos prokuratūrai, dauguma šių bylų baigėsi išteisinamaisiais nuosprendžiais.

Atsiliepimas

15. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimuose su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą, nes ieškovas neįrodė nei vienos deliktinės atsakomybės sąlygos. Teigia, kad atstovauja bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, todėl pasisako tik dėl tų ieškovo argumentų, kurie siejami su teismų priimtais procesiniais sprendimais baudžiamojo proceso metu.

Žemesnės instancijos teismas

16. Ministerijos teigimu, ieškovas nenurodo, kokius konkrečius teismo veiksmus laiko neteisėtais CK 6.272 straipsnio 1 dalies prasme. Ieškovas visą jo atžvilgiu vykdytą baudžiamąjį procesą laiko nepagrįstu ir neteisėtu remdamasis iš esmės vien tuo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 25 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo konstatavo, kad ieškovas nepadarė nusikalstamų veikų. Pažymi, kad teismų praktikoje laikoma, jog išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, todėl ieškovo argumentai yra nepakankami valstybės neteisėtiems veiksmams konstatuoti. Tam, kad valstybei kiltų civilinė atsakomybė, ieškovas turi įrodyti konkrečius valstybės pareigūnų neteisėtus veiksmus, turėjusius esminę ir lemiamą reikšmę jo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Pažymi, kad nuosprendyje nėra konstatuota, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ar teismas padarė esminius BPK pažeidimus, dėl kurių būtų suvaržytos ieškovo teisės ar kurie būtų sutrukdę išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Lietuvos apeliacinis teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė įrodymus įvertinęs kitaip nei pirmosios instancijos teismas (t. y. sprendė, jog surinkti ir teisme ištirti įrodymai vis dėlto nepaneigia ieškovo gynybinės versijos), tačiau nekonstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų. Pastebi, kad Lietuvos apeliacinis teismas ieškovo baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjo ne tik pagal ieškovo, bet ir kitų proceso dalyvių apeliacinius skundus, todėl 2021 m. vasario 25 d. nuosprendyje yra ypač išsamiai ir argumentuotai aptarti įvairūs šio baudžiamojo proceso aspektai. Priešingai nei teigia ieškovas, teismas kaip nepagrįstus atmetė ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kad kriminalinės žvalgybos ir slapti BPK veiksmai buvo sankcionuoti ir tęsiami nesant tam faktinio pagrindo, truko nepateisinamai ilgai, neproporcingai suvaržė teisę į privatumą. Įrodymų vertinimo kontekste teismas sprendė, jog nėra pagrindo remtis tam tikrais įrodymais, konkrečiai - liudytojo L. P. 2015 m. spalio 21 d. protokole-pareiškime bei apklausų metu nurodytomis aplinkybėmis, nes ikiteisminį tyrimą L. P. atžvilgiu nutraukus, jis keitė parodymus, taigi L. P. parodymus teismas vertino kaip nepatikimus ir jais, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nesivadovavo. Taip pat, apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad buvo pažeista ieškovo teisė į gynybą – teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, todėl turėjo apie jų keitimą iš anksto informuoti proceso dalyvius, suteikti jiems galimybę dėl to pasisakyti, kaltinamajam realizuoti savo teisę į gynybą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis pažeidimas buvo ištaisytas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovui buvo suteikta galimybė su gynėju suderinti savo gynybinę poziciją, duoti parodymus, todėl pažeidimą pripažinti esminiu nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismui iš kaltinimo pašalinus dalį inkriminuotų aplinkybių (susiaurinus kaltinimo apimtį), ieškovo teisė į gynybą nebuvo suvaržyta, nes tokiu būdu buvo iš esmės pagerinta ieškovo teisinė padėtis. Taip pat neaišku, kodėl teisėjo P. Š. asmeninis sprendimas nebedirbti yra laikomas neteisėtu veiksmu.

17. Taip pat, ieškovas nepagrįstai teigia, jog Panevėžio apygardos teismo teisėjui neleidus ieškovo gynėjui susipažinti su teismo išreikalauta ikiteisminio tyrimo byla Nr. 06-2-00252-16 bei kaltinimais, pareikštais liudytojui L. P., kurie nagrinėjami Utenos rajono apylinkės teisme, buvo pažeistas rungtyniškumo principas, nes teismas ir prokuroras žinojo daugiau informacijos negu ieškovo gynėjas. Pažymi, kad su ikiteisminio tyrimo byla Nr. 06-2-00252-16 šį tyrimą kontroliuojantis prokuroras leido susipažinti tik ieškovo baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teisėjui, kuris neturi teisės nepaisyti prokuroro leidimo apimties ir teikti ikiteisminio tyrimo medžiagą susipažinti kitiems subjektams be prokuroro leidimo. Taigi teismo veiksmai šiuo atveju atitiko BPK 164 straipsnio 1 dalyje ir BPK 177 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, todėl negali būti laikomi neteisėtais. Be to, ieškovo baudžiamąją bylą nagrinėjantis Panevėžio apygardos teismo teisėjas nurodė, kad Utenos rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje L. P. pareikšti kitokio pobūdžio kaltinimai, todėl, nepaisant skirtingų turėtų proceso dalyvio statusų, jis gali būti apklausiamas liudytoju ieškovo baudžiamojoje byloje. Iš posėdžio protokolo matyti, kad ieškovo gynėjas prašė leisti susipažinti su L. P. pareikštais kaltinimais, teisėjas paaiškino, kad šie kaltinimai Utenos rajono apylinkės teisme kaltinimai nagrinėjami uždaruose teismo posėdžiuose ir išaiškino teisę gynėjui dėl leidimo susipažinti su kaltinimais kreiptis į Utenos rajono apylinkės teismą. Ieškovas nepateikia jokių duomenų apie tai, ar jis (jo gynėjas) kreipėsi į prokurorą bei Utenos rajono apylinkės teismą prašydami susipažinti su minėtomis bylomis.

18. Pažymi, kad ieškovas ir jo gynėjas, turėdami pagrindo manyti, jog pareigūnai galėjo suklastoti vaizdo įrašą ar jį tyčia pakeisti, turėjo teisę kreiptis su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas neatlieka ikiteisminio tyrimo. Ieškovas nepateikia duomenų apie tai, ar kreipėsi su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl, jo manymu, suklastoto vaizdo įrašo. Vien ta aplinkybė, kad teismas netenkino ieškovo gynėjo prašymo, savaime nesuponuoja neteisėto teismo veiksmo, ypač atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas ieškovą išteisino dėl visų kaltinimų.

19. Taigi Teisingumo ministerijos vertinimu, ieškovas neįrodo neteisėtų veiksmų, todėl pagrindo žalos atlyginimui nėra. Kita vertis ministerija pažymi, kad 55 762,27 Eur išlaidų suma gynėjo pagalbai apmokėti yra akivaizdžiai neproporcinga ir neatitinkanti protingumo principo. Be to, kadangi BPK 106 straipsnio 3 dalies redakcija įsigaliojo po Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. išteisinamojo nuosprendžio priėmimo ir atgal negali būti taikoma, nekonstatavus valstybės neteisėtų veiksmų, gynėjo išlaidų atlyginimas nėra galimas.

20. Pasisakant dėl neturtinės žalos atlyginimo, Teisingumo ministerijos vertinimu, ieškovas, kaip ir kiekvienas baudžiamojon atsakomybėn patrauktas asmuo, galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus. Tačiau, pareigūnų atliekamas įrodomųjų duomenų rinkimas, vertinimas, įtarimų pateikimas, asmens apkaltinimas, nors ir gali neigiamai paveikti asmenų teises, yra įstatymais nustatyta, legali ir teisėta, kol ji nepažeidžia įstatymo reikalavimų, veikla. Atitinkamai ir tokios veiklos padariniai, nors gali sukelti nepatogumų ar žalą, vertinami kaip teisėtai padaryti. Teisėtai vykdyta ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų veikla nesudaro valstybės civilinės atsakomybės pagrindo net ir dėl proceso, kurio rezultatas buvo asmens išteisinimas, jeigu ji atitiko teisės aktų reikalavimus. Ieškovo pateikti įrodymai nepagrindžia jo teiginių, kad baudžiamasis procesas jo atžvilgiu buvo neproporcingai viešinamas, nes ieškovas pateikia tik keletą žiniasklaidos publikacijų. Pažymi, kad ieškovas baudžiamojo proceso metu buvo (duomenys neskelbtini), taigi viešas asmuo. Viešųjų asmenų veikla visuomenė paprastai domisi labiau, todėl akivaizdu, kad su tokio asmens veikla susiję procesai, ypač baudžiamasis procesas, žiniasklaidoje yra aprašomi intensyviau. Be to, Lietuvoje žiniasklaidos priemonės veikia laisvai, cenzūra netaikoma, valstybės institucijos negali kontroliuoti nei žiniasklaidos priemonių kuriamų publikacijų turinio, nei jų kiekio. Teisingumo ministerija nesutinka ir su ieškovo teiginiais, kad buvo sumenkintas jo, kaip (duomenys neskelbtini) ir visuomenės veikėjo, autoritetas. Ieškovo pateikti statistiniai rinkimų duomenys neturi jokio įrodomojo ryšio su vykdytu baudžiamuoju persekiojimu. Pažymi, kad ieškovas, nepaisant jo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo persekiojimo, tiek 2015 m., tiek 2019 m. vykusiuose rinkimuose buvo išrinktas (duomenys neskelbtini). Mažesnis už ieškovą balsavusių rinkėjų skaičius gali būti nulemtas įvairių priežasčių, pvz. skirtingo kandidatų skaičiaus, intensyvios ar pasyvios rinkimų agitacijos, rinkėjų sudėties pasikeitimo ir daugelio kitų aplinkybių, nesusijusių su baudžiamąją byla. Taip pat ieškovas niekaip nepagrindžia, kodėl neturtinę žalą vertina būtent 50 000 Eur suma.

Atsiliepimas

21. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimuose prašo ieškovo ieškinį atmesti. Teigia, kad prokuroro veiksmai nagrinėjamu atveju buvo atlikti pagal įstatyme išvardintus pagrindus, nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, grindžiami atitinkamais procesiniais sprendimais, todėl negali būti laikomi neteisėtais, vertinant valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Prokuroras nagrinėjamu atveju nepažeidė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, taip pat nepadarė klaidų, turėjusių esminės ir lemiamos reikšmės ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Ikiteisminis tyrimas pradėtas, atliktas bei byla perduota teismui atlikus visus veiksmus, kuriuos pareigūnai atlikti galėjo ir privalėjo, todėl baudžiamasis procesas buvo organizuotas rūpestingai ir atsakingai. Duomenų, jog teismo sprendimuose būtų konstatuoti akivaizdūs teisės taikymo, proceso pažeidimai, nėra. Vien skirtingas byloje esančių aplinkybių vertinimas, tai, kad ieškovas buvo išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 226 straipsnio 5 dalį dėl to, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika, nesudaro pagrindo konstatuoti teisėsaugos pareigūnų neteisėtų veiksmų.

22. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje buvo vertinami ieškovo veiksmai baudžiamosios teisės prasme, tačiau nebuvo spręstas valstybės deliktinės atsakomybės klausimas. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad ilgalaikės kriminalinės žvalgybos tyrimo ieškovo atžvilgiu nebuvo gauta jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog ieškovas atliko kokią nors nusikalstamą veiką, o prokuroras ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai ieškovo teisėtus veiksmus stengėsi dirbtinai kriminalizuoti. Po kriminalinės žvalgybos veiksmų, kuriuos Lietuvos apeliacinės instancijos teismas 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pripažino teisėtais ir pagrįstais, 2014 m. spalio 6 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-00419-14 pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2013-2014 m., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) tarnautojai, siekdami asmeninės naudos, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi - veikdami iš anksto susitarusių asmenų bendrininkų grupėje organizavo ir atliko kitiems valstybės tarnautojams nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto rekonstrukcijos darbus už svetimas juridinio asmens lėšas, tuo juridiniam asmeniui padarant didesnę nei 250 MGL žalą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-00419-14 neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės A. K. atžvilgiu buvo taikomos taip pat esant tiek teisiniam, tiek ir faktiniam pagrindui. Todėl atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuota informacija buvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą.

23. Be to, baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovui pranešimas apie įtarimą buvo parengtas surinkus pakankamai BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančių faktinių duomenų (liudytojų parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų, neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonių taikymo metu gauti duomenys), juos įvertinus ir padarius išvadą, kad buvo padarytos konkrečios nusikalstamos veikos ir kad jas padarė būtent A. K.. L. P. 2015 m. spalio 21 d. protokole - pareiškime, dalyvaujant jo pasirinktam advokatui, parodė, kad „nusprendė laisvanoriškai pranešti apie (duomenys neskelbtini) A. K. perduotą kyšį - ne mažiau 7 000 Eurų vertės statybinėmis medžiagomis suremontuojant D. Ž. priklausantį gyvenamąjį namą, kurį A. K. pareikalavimu buvo priverstas duoti sekančiu būdu“, „A. K. reikalavimui jų bendrovės lėšomis suremontuoti tą namą nurodytam žmogui pakluso, nes...“ (b. b. 3 t. 120-124 k). L. P., apklausiamas liudytoju BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, 2015 m. spalio 27 d. tyrėjui parodė, kad „prisipažįsta visiškai kaltu dėl padalyto nusikaltimo, nes iš tiesų papirko (duomenys neskelbtini) A. K., nes pastarajam pareikalavus buvo priverstas (duomenys neskelbtini) A. K. pažadėti AB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis suremontuoti (duomenys neskelbtini) nurodytą gyvenamąjį namą“; „gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ suremontavo tik todėl, kad tokį pareikalavimą buvo gavęs iš (duomenys neskelbtini) A. K. 2013 m. rudenį (duomenys neskelbtini)“; „bijojo, jog, nepaklusus (duomenys neskelbtini) A. K. reikalavimui, AB „(duomenys neskelbtini)“ gali susidurti su (duomenys neskelbtini) vadovo neigiama įtaka ir nukentėti, todėl ryžosi už dyką suremontuoti A. K. nurodytą D. namą; „mano, kad tokiu būdu pagal A. K. pareikalavimą jis davė (duomenys neskelbtini) A. K. ne mažiau 7 000 Eurų vertės kyšį, nes A. K. nurodymu buvo priverstas AB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis, darbuotojais, medžiagomis, kurių bendra vertė ne mažiau kaip 7 000 Eurų, ne savo valia panaudoti paminėto D. Ž. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) remonto atlikimui laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki 2014 m. pavasario“ (b. b. 3 t. 132-139 L). Įtarimas pagal BK 226 straipsnio 5 dalį buvo parengtas įvertinus D. S. paaiškinimus, pateiktus 2015 m. lapkričio 11 d. protokole-pareiškime (b. b. 11 t. 88-90 L, 101-104 L), liudytojų A. T. (b. b. 11 t. 38-44 L), D. T. (b. b. 11 t. 34-36 1.) parodymus, neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonių veiksmų atlikimo duomenis (b. b. 11 t. 139-146 L). Iš ieškovo žodžių galima daryti prielaidą, kad buvo atsisakyta priimti vieną iš dviejų atneštų dalykų: „šitą pasiimk, o tą pasilieku“. Tai, kad nagrinėjant bylą teisme liudytojai davė kitokius parodymus, nesudaro pagrindo išvadai, kad įtarimai buvo pareikšti nepagrįstai. Nei prokuroras, nei kriminalinės žvalgybos veiksmus atliekantys pareigūnai negalėjo iš anksto numatyti, kad veiksmai, užfiksuoti taikant kriminalinės žvalgybos, neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones, ateityje teismų nebus įvertinti kaip nusikalstamos veikos.

Žemesnės instancijos teismas

24. BPK 218 straipsnyje nurodyta, kad prokuroras yra tas asmuo, kuris turi būti įsitikinęs tyrimo metu surinktos medžiagos pakankamumu įtariamojo asmens kaltei pagrįsti. Prokuroras, perduodamas bylą į teismą, A. K. kaltę padarius jam inkriminuojamas veikas grindė kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais, liudytojų parodymais ir kt. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma, prokuroro vertinimu, sudarė pakankamą pagrindą baudžiamąją bylą, kurioje A. K. kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 226 straipsnio 5 dalį, perduoti teismui. Pastebi, kad Panevėžio apygardos teismas 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi atmetė kaltinamojo A. K. gynėjo rašytinį prašymą baudžiamąją bylą perduoti prokurorui dėl iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto ir kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises ir trukdo nagrinėti bylą teisme. Panevėžio apygardos teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl veikos, numatytos BK 226 straipsnio 5 dalyje, A. K. veiksmus vertino kitaip nei prokuroras ir išteisino. Ši teismo išvada, padaryta atlikus įrodymų vertinimą (kuris, kaip nustatyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje atliekamas pagal teisėjų vidinį įsitikinimą), nesudaro pagrindo teigti, kad prokuroras, nusprendęs užbaigti ikiteisminį tyrimą ir perdavęs bylą teismui, atliko neteisėtus veiksmus. Lietuvos apeliacinis teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir vertinimą, sprendė, kad A. K. nepadarė ir veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje. Aplinkybė, kad prokuroras skirtingai negu pirmosios instancijos teismas vertino įrodymus bei tuo remdamasis pateikė apeliacinį skundą, taip pat nesudaro pagrindo vertinti prokuroro veiksmų kaip neteisėtų. Išteisinamuosiuose teismų procesiniuose dokumentuose nėra konstatuotas ieškovo baudžiamojo persekiojimo neteisėtumas. Tai, kad prokuroro apeliacinis skundas nebuvo patenkintas, nesudaro pagrindo pripažinti prokuroro veiksmus paduodant apeliacinį skundą neteisėtais. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

25. Pastebi, kad prokuroras turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat neleisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, jei toks susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Atsisakydamas leisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat atsisakydamas leisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, prokuroras privalo surašyti motyvuotą nutarimą, kuris gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.

26. Nurodo, kad nutarime, be kita ko, yra pažymėta, kad nutarimas atskirti tyrimus neprieštarauja BPK nuostatoms. Be to, šis nutarimas priimtas išnagrinėjus ne ieškovo, o įtariamosios D. Ž. skundą. Kita vertus, ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad nutarimas atskirti ikiteisminius tyrimus, kuris, kaip minėta, buvo priimtas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, realiai pažeidė būtent ieškovo teises. Rungtyniškumo principas taip pat nebuvo pažeistas, nes sutinkamai su BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Akivaizdu, kad kitų baudžiamųjų bylų dokumentai, jeigu jie nebuvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos teisme nagrinėjamai bylai ieškovo atžvilgiu. Pastebi, kad tarnybiniai pranešimai BPK nereglamentuoti organizaciniai dokumentai, todėl jų pateikimas į bylą nebuvo būtinas. Kita vertus, nenurodyta, kokia žala šiais veiksmais padaryta ieškovui ir koks priežastinis ryšys. O dėl nesunaikintos ir saugomos prie bylos informacijos apie privatų asmenų gyvenimą, gautos taikant procesinės prievartos priemones, prokuratūra atkreipia dėmesį, kad ieškovas kalba apie kitą bylą, t. y. ne tą, kurioje jo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis ir kuri prijungta prie nagrinėjamos civilinės bylos, taip pat ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo teiginius (CPK 178 str.) bei nenurodė, kokia žala šiais veiksmais jam padaryta ir koks priežastinis ryšys.

Šalies argumentai

27. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad šiai dienai byloje nenustatyta, koks pareigūnas, kada ir kokiu teisės aktu vadovaudamasis priėmė sprendimą nutraukti procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 158 straipsnyje, taikymą, nesuponuoja procesinių prievartos priemonių atlikimo veiksmų neteisėtumo. Byloje yra pateikti atitinkami tokių veiksmų atlikimo protokolai, kurie patvirtina, jog nurodyti veiksmai atlikti teismo nutartyje nurodytu laikotarpiu, t. y. teisėtai, ieškovas nenurodė, kokia žala šiais veiksmais jam padaryta ir koks priežastinis ryšys.

28. Pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo civilinių teisinių pasekmių prasme svarbu yra nustatyti ir įvertinti ne tik pareigūnų, bet ir ieškovo veiksmus, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš pateiktų nuosprendžių matyti, kad A. K. atliko neteisėtus veiksmus, tačiau ši veika nereiškia nusikaltimo padarymo. Apeliacinio teismo nuosprendžio 48 punkte nurodyta, kad A. K., kaip (duomenys neskelbtini), atlikti veiksmai galėtų būti vertinami, kaip viešųjų ir privačių interesų supainiojimas. Taigi, neteisėtų veiksmų dalyviui negali būti atlyginama žala, padaryta šiais neteisėtais veiksmais. Baudžiamosios bylos aplinkybės patvirtina tai, kad paties ieškovo neteisėti veiksmai bei neatsakingas elgesys nulėmė ikiteisminio tyrimo veiksmus jo atžvilgiu. Ieškovas, būdamas (duomenys neskelbtini), privalančiu savo profesinėje veikloje užtikrinti teisėtumą, elgėsi neatsakingai. Ieškovo teiginiai, kad baudžiamojo proceso veiksmai padarė žalą jo darbui, karjerai, visuomeninei veiklai, iš esmės yra deklaratyvūs ir neatitinka faktinių aplinkybių - A. K. ir vykstant baudžiamajam procesui, buvo išrinktas (duomenys neskelbtini). Be to, (duomenys neskelbtini) keliami aukštesni elgesio ir moralės standartai, todėl ieškovas, atlikęs veiksmus, dėl kurių ikiteisminio tyrimo stadijoje jis buvo pagrįstai įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, prisiima riziką dėl jam galinčių kilti neigiamų išgyvenimų paviešinus nurodytus faktus viešumoje ar pradėjus ikiteisminį tyrimą.

29. Dėl ieškovo prašymo atlyginti baudžiamojoje byloje patirtas išlaidas teisinei pagalbai prokuratūra pažymi, kad šiuo atveju ieškovui priteisus bylinėjimosi išlaidas baudžiamajame procese, kuris buvo baigtas 2021 m. vasario 25 d. (iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. KT45-A-N3/2021 priėmimo), būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius, būtų pažeistas teisinis saugumas, konstitucinio teisingumo principas. Ieškovui neįrodžius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo atlyginti baudžiamajame procese patirtas išlaidas.

30. Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad nušalinimas nuo pareigų yra neteisėtas. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ieškovas teikė skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties, kuria jam buvo skirta procesinė prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų dviem mėnesiams, tačiau Panevėžio apygardos teismas 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi šį skundą atmetė.

31. Teigia, kad ieškovo prašoma atlyginti neturtinė žala taip pat nėra pagrįsta įrodymais. Ieškovas išvardino įvairius neigiamus išgyvenimus (stresas, įprastos savijautos pablogėjimas, reputacijos pablogėjimas ir kt.), tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neigiamų išgyvenimų ir jų sukeltos žalos faktą, priežastinį ryšį tarp jų ir galimai neteisėtų prokuroro veiksmų. Ieškovas nurodo įvairius neigiamus išgyvenimus, kuriuos savaime suprantama kiekvienam sukeltų baudžiamojo persekiojimo vykdymas, tačiau nepateikia objektyvių įrodymų, kad šie išgyvenimai yra tiesioginė galimai neteisėtų prokuroro veiksmų pasekmė. Ieškovas nurodo, kad baudžiamojo proceso trukmė buvo per ilga, tačiau nepateikia įrodymų ir paaiškinimų, kokie konkrečiai veiksmai buvo atlikti netinkamai ar ne laiku, nenurodo delsimo faktų, todėl atsakovo atstovas negali pateikti konkrečių atsikirtimų. Termino pradžia, nuo kada ieškovo atžvilgiu buvo atliekami jo teises varžantys veiksmai, skaičiuotina nuo pranešimo apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką - 2015 m. spalio 29 d. Kaltinamasis aktas surašytas 2017 m. vasario 17 d. taigi, ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu truko apie 1 m. 3 mėn. Kriminalinės žvalgybos veiksmai ir slaptos priemonės buvo vykdomos ieškovui nežinant, todėl šis 2 metų laikotarpis nepagrįstai įskaičiuotas į baudžiamojo proceso trukmės terminą. Kita vertus, pažymi, kad ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra neproporcingai didelis, jis iš esmės neatitinka konstitucinio teisingo žalos atlyginimo principo, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis), teismų praktikos analogiškose bylose.

32. Taip pat iš ieškinio argumentų neaišku, kokią žalą ieškovui padarė Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad buvo pažeista ieškovo teisė į gynybą. O byloje valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro R. P. bylos nagrinėjimo metu paskyrimas skyriaus vyriausiuoju prokuroru nesusijęs su nagrinėjama byla ir nepagrindžia nei neteisėtų veiksmų, nei žalos fakto, nei priežastinio ryšio.

33. Generalinė prokuratūra, vadovaudamasi teisės normomis, savo internetinėje svetainėje teisėtai teikė informaciją apie savo veiklą - ikiteisminį tyrimą, apie baudžiamosios bylos perdavimą teismui,-t. y. buvo pateikta žinia apie tam tikrus faktus ir jų duomenis. Įstatymų nustatyta tvarka pateikta žinia negali būti laikoma neteisėtais veiksmais, suponuojančiais žalos padarymą. Ieškovas nepateikia objektyvių įrodymų, kad prokurorai per visuomenės informavimo priemones apie jį paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Be to, ieškovas pats dalino interviu, dalyvavo laidose ir komentavo situaciją, tuo prisidėdamas prie baudžiamojo proceso viešinimo. Baudžiamoji byla nagrinėjant ją teisme buvo vieša, duomenis apie jos nagrinėjimą teisme, priimtus sprendimus skelbė žiniasklaidos priemonės. Iš ieškinio neaišku, kodėl valstybė turėtų atsakyti (atlyginti žalą) už žiniasklaidos priemonėse aprašytą proceso eigą.

Atsiliepimas

34. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atsiliepimuose prašo taikyti ieškinio senatį ta apimtimi, kiek tai susiję su ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir kriminalinės žvalgybos pareigūnų tariamai neteisėtais veiksmais, jeigu ieškinio senatis iš dalies nebūtų taikoma, išnagrinėjus bylą, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

35. STT teigimu, ieškovas praleido senaties terminą, kadangi apie tariamai padarytą žalą sužinojo (galėjo ir turėjo sužinoti) tuo metu, kai sužinojo ir aiškiai suvokė kriminalinės žvalgybos/ikiteisminio tyrimo vykdymo faktą, o ne jį išteisinus. Nagrinėjamoje byloje ieškovas akcentuoja negatyvius išgyvenimus dėl atliktų procesinių prievartos veiksmų, tačiau negatyviems išgyvenimams yra aktualus psichologinio suvokimo momentas, t. y. žmogus sukrėtimą išgyvena ir būna sukrėstas iškart po potencialaus įvykio, o ne po teismo sprendimo ir (ar) jame konstatuotų aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo. Apeliacinėje instancijoje ieškovas sužinojo apie savo išteisinimą, o ne apie padarytą neturtinę žalą, apie kurią deklaruoja savo ieškinyje. Atitinkamai, reikalavimui ta apimtimi, kiek tai susiję su ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir kriminalinės žvalgybos pareigūnų tariamai neteisėtais veiksmais, yra suėjęs senaties terminas – apie pareikštus įtarimus ieškovas žinojo ir aiškiai juos suprato jau 2015 m. spalio 30 d., kai pateikė prašymą dėl leidimo išvykti ir turėjo visas galimybes ginti savo teises. Sistemiškai vertinant senaties institutą kartu su CK 6.272 straipsniu, žala atsiradusi dėl tariamų ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos pareigūnų veiksmų turi ir gali būti ginama nuo šių veiksmų sužinojimo momento, nes baudžiamojoje byloje esantys neatitikimai byloja ne apie civilinės žalos padarymą, bet apie neatitikimus, kurių pasekmė yra asmens išteisinimas. Nėra jokių priežasčių iš naujo šiuos veiksmus vertinti pakartotinai reabilituojant ieškovą ir taip nepagrįstai sudaryti prielaidas nepagrįstai bylinėtis dėl tariamos žalos padarymo – ieškovo pateikiami įrodymai ir argumentai, be kita ko, visų pirma yra susiję ne su konkrečiais STT pareigūnų veiksmais ar neveikimu civilinės (deliktinės) atsakomybės kontekste, o su atskiru ir fragmentišku baudžiamosios bylos interpretavimu. Atitinkamai, ieškinio daliai, kuria yra reikalaujama neturtinės žalos dėl ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos pareigūnų veiksmų, taikytinas senaties terminas.

36. Kita vertus, ieškiniui tenkinti nėra jokio pagrindo, kadangi ieškovas neįrodo visų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – nėra įrodyta jokia konkreti neturtinė žala ieškovui, jokie neteisėti pareigūnų veiksmai bei joks priežastinis ryšys tarp STT veiksmų (neveikimo) ir tariamos turtinės ir neturtinės žalos. STT veiksmai atitiko atidaus ir rūpestingo asmens reikalavimus, todėl nėra jokio pagrindo žalai priteisti. Ieškinyje yra nurodoma tik subjektyvi reakcija į savo išgyvenimus, nenurodant ir neįrodant jokių aiškių pasekmių. Nėra pateikta duomenų apie lankymąsi pas gydytoją, nėra duomenų apie bendrą savijautos pablogėjimą, stresą ar iš to išplaukiančias ligas, nėra duomenų apie ieškovo savijautą tariamo dvasinio sukrėtimo metu, kurie galėtų būti objektyviai įvertinti. Nesant konkrečių faktais grįstų duomenų apie ieškovo deklaruojamus nepatogumus, ieškovas savo ieškinyje iš esmės prašo finansinės paguodos valstybės sąskaita, kaip tai suprantama EŽTT jurisprudencijoje, o tai nesuteikia teisės į neturinės žalos atlyginimą.

37. Taip pat ieškovas neįrodo paties neturtinės žalos padarymo fakto. Ieškovas ieškinyje iš esmės akcentuoja tariamus pažeidimus baudžiamojoje byloje nepagrįstai juos ieškinio visumoje pateikdamas kaip žalą patvirtinančius įrodymus. Nei pirmos instancijos, nei apeliacinis teismas nėra konstatavęs, jog ikiteisminis tyrimas ar kriminalinės žvalgybos tyrimas (ar jų veiksmai) būtų buvęs visiškai nepagrįstas ir neteisėtas ar juo būtų piktnaudžiaujama, todėl tariama ieškovui padaryta žala iš esmės yra kildinama tik iš išteisinimo fakto, o ne konkrečių pažeidimų baudžiamojo proceso metu. Atskiri ieškovo nurodomi tariami pažeidimai apskritai neturi sąryšio su nagrinėjama byla, nes jais siekiama pakartotinai reabilituoti ieškovą nurodant ir ieškant kitų argumentų, nors šios bylos esmę sudaro tai, ar atsakovė padarė žalą ieškovui. Nurodomos aplinkybės dėl neteisėtų veiksmų tėra nulemtos subjektyvių baudžiamosios bylos aplinkybių interpretacijų. Vien atskiros apeliacinio teismo nuosprendžio citatos nesuponuoja išvados, jog visa kriminalinė žvalgyba ir (ar) ikiteisminis tyrimas buvo neteisėti nagrinėjamos civilinės bylos kontekste ar buvo padaryti kokie nors pažeidimai, kurie būtų susiję su kokia nors ieškovui padaryta neturtine žala. Natūralu, jog pats baudžiamasis persekiojimas gali būti siejamas su neigiamais išgyvenimais, tačiau vien išteisinimo faktas nagrinėjamoje byloje nėra pagrindas konstatuoti neturtinę žalą, o kasacinio teismo praktika patvirtina, jog išteisinimas gali būti pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtus nepatogumus. Taigi, vien tai, jog ieškovas buvo išteisintas baudžiamojoje byloje nereiškia, jog buvo padaryta kokia nors neturtinė žala, o ieškovo teisės jau buvo apgintos baudžiamajame procese jį išteisinus.

38. Neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybė prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas), yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso teisės normų. Ieškovas savo ieškinyje neįrodo, jog buvo padaryti kokie nors įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai. Savo turiniu ieškovas teikia pakartotinius ieškovą išteisinančius argumentus, kurie savo esme ir turiniu jau buvo nagrinėjami baudžiamojoje byloje, o tai negali būti vertinama kaip pakankamas pagrindas konstatuoti ir priteisti neturtinę žalą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog ieškovas būtų skundęs netinkamus STT pareigūnų veiksmus ar ėmėsi ginti savo teises kuomet jos tariamai buvo pažeidžiamos – tokie veiksmai galėtų būti pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės, tačiau ieškiniu siekiama tiesiog pakartotinai reabilituoti ieškovą. Ieškinyje išvardintos aplinkybės apie tariamus pažeidimus yra tik baudžiamosios bylos pirmos ir apeliacinės instancijos aplinkybių perpasakojimas pateikiant išskirtinai ieškovui palankią baudžiamosios bylos interpretaciją, darant prielaidas apie nepagrįstą baudžiamąjį persekiojimą ir pateikiant savo įrodymų interpretaciją visiškai ignoruojant faktą, jog pirmos instancijos teismas ieškovą nuteisė.

Žemesnės instancijos teismas

39. Teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai, laikantis nustatytų BPK reikalavimų, turint pagrįstą įtarimą apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog buvo padaryti neteisėti veiksmai nagrinėjamoje byloje. Prokuroras vertina ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei dėl nusikalstamos veikos padarymo pagrįsti ir priima sprendimą dėl bylos siuntimo su kaltinamuoju aktu į teismą. Teismas vertina ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis kaip įrodymus. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra patikimų įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai informaciją apie inkriminuojamus veiksmus surinko neišsamiai ar ne apie visas reikšmingas aplinkybes, ar kad teismui buvo perduota ne visa surinkta bylai reikšminga informacija, o darant sprendimus dėl įtarimų pareiškimo ir perdavimo asmenį teisti, ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų išvados buvo paremtos neteisėtai gautais faktais, nepagrįstais duomenimis, abstrakčia, su nagrinėjamais įvykiais silpnai susijusia, informacija ar kitokiais duomenimis, kurie tikėtinai teismo būtų nepripažinti įrodymais arba jų visuma galutinai būtų įvertinta kaip nepakankama. Byloje nenustatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras procesą vilkino ar elgėsi nerūpestingai. Žvelgiant į baudžiamosios bylos visumą - kaltinamųjų skaičių, jų tarpusavio santykį, nesuponuoja išvados, jog buvo imtasi akivaizdžiai neproporcingų ir nepagrįstų priemonių, o byloja tik apie tai, jog teismas baudžiamosios teisės ir baudžiamojo procese prasme ir perspektyvoje padarė priešingas išvadas negu ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ir veiksmus sankcionavę teismai. Kitaip tariant, teismai įvertinę visus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus nusprendė, jog byla nebuvo ištirta taip, jog pakaktų įrodyti ieškovo kaltę ir tai nereiškia STT veiksmų neteisėtumo ar nepagrįstumo civilinės teisės kontekste.

40. Taip pat nėra jokių priežasčių teigti, jog baudžiamasis persekiojimas buvo pernelyg ilgas ir (ar) neatitinkantis jam keliamų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 22 punkte išdėstyti motyvai aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, jog tiek ikiteisminis tyrimas, tiek kriminalinės žvalgybos tyrimas užėmė protingą ir racionalų bei pagrįstą laiko tarpą, ieškovas nenurodo jokių duomenų apie tai, jog baudžiamoji byla buvo vilkinama, nenurodo jokių proceso metu priimtų sprendimų trūkumų, ieškovas nepagrindžia ir neįrodo jokių esminių klaidų, padarytų baudžiamojo proceso metu ir taip lėmusių ieškovo teisių pažeidimą. Be to, pradėti baudžiamąjį persekiojimą įpareigojama įstatymu, todėl nėra jokių priežasčių teigti, jog persekiojimas buvo tendencingas, nepagrįstas ar neatitiko nustatytų reikalavimų. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas patvirtino, jog baudžiamasis persekiojimas buvo pagrįstas, o turimi įtarimai buvo pakankamai pagrįsti kaltinimui pareikšti, kas kartu su baudžiamosios bylos medžiaga, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog buvo visos prielaidos įtarti galimai padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir asmenys veikė kartu bei sistemiškai, kadangi buvo tarpusavyje susiję, didelis kiekis procesinių veiksmų buvo reikalingas siekiant ištirti nusikalstamą veiką. Baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų apie tai, jog L. P. prisipažino davęs kyšį (b.b. 3 t., 149-154 l.), todėl nėra jokių priežasčių daryti išvadą apie tai, jog baudžiamasis persekiojimas ieškovo atžvilgiu buvo nepagrįstas, STT neturėjo pagrindo jo pradėti ar buvo padaryti kiti pažeidimai.

Šalies argumentai

41. Ieškovo nurodyti teiginiai apie tariamą reputacijos sublogėjimą yra nepagrįsti ir neįrodo jokios neturtinės žalos padarymo bei nesudaro jokio pagrindo spręsti apie žalos padarymą – tarp (duomenys neskelbtini) ieškovo karjeros nesėkmės ir STT veiksmų nėra priežastinio ryšio. Pastebi, jog viešai prieinamais duomenimis, ieškovas pripažintas kaip pažeidęs Viešų ir privačių interesų įstatymo reikalavimus. Be to, ieškovas iki pat paskutinių (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo 2003 metų, todėl nėra jokių priežasčių teigti, jog jo (duomenys neskelbtini) veiklai STT pareigūnų veiksmai turėjo kokios nors įtakos. Kartu paskutiniai (duomenys neskelbtini) aiškiai parodė, jog baudžiamasis persekiojimas visiškai nesusijęs su kandidatų (duomenys neskelbtini) karjeromis, o teisti asmenys sėkmingai yra išrenkami į (duomenys neskelbtini) (pridedama). Atsižvelgiant į tai, ieškovo (duomenys neskelbtini) karjera ir populiarumas tarp rinkėjų yra sietinas su paties ieškovo veiksmais ir jo asmeniniu populiarumu rinkėjų tarpe ir nėra nei faktiniu nei teisiniu priežastiniu ryšiu susijęs su STT veiksmais ar neveikimu.

42. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl viešumo neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo, kadangi STT nėra atsakinga už viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją. Vien tai, jog tam tikra informacija yra paskleista spaudos, neturi jokio priežastinio ryšio su STT ar kitų institucijų neteisėtais veiksmais, nes atsakovė, žvelgiant plačiąja prasme, neturi jokios įtakos atitinkamos informacijos skleidėjo ar jos valdytojo veiklai – t. y. drausti ar cenzūruoti žiniasklaidos priemones. Be to, ieškovas savo teisę į privatumą galėjo ginti kreipdamasis tiesiogiai į tuos subjektus, kurią šią informaciją paskleidė ar imdamasis kitų teisės aktuose nustatytų teisių gynimo priemonių, tačiau to nepadarė. Pastebi, kad jog ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas be leidimo yra nusikalstama veika todėl nėra jokių priežasčių teigti, jog tam tikra informacija visuomenei buvo pateikta netinkamai ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus – ieškovas nėra pateikęs tam jokių įrodymų ar įrodymų, rodančių, jog būtų apie tai pranešęs teisėsaugos institucijoms. Teismo posėdžiai yra vieši, o atsakovė neturi pagrįstų galimybių drausti teisės į laisvą saviraišką savo nuožiūra (t. y. skleisti žinias) vien tam, jog būtų ginami ieškovo interesai. Be to, ieškovas pats yra viešai davęs interviu ir taip siekęs viešumo, todėl nėra jokių priežasčių teigti, jog STT ir (ar) valstybė elgėsi netinkamai ar nepagrįstai. Be to, ieškovas yra viešas asmuo - visuomenė turėjo pagrįstą interesą žinoti apie pareikštus įtarimus dėl korupcijos bei ieškovo nušalinimą nuo pareigų, todėl nėra jokių priežasčių teigti, jog ieškovo privatumas buvo apribotas netinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

43. Kita vertus, tariamai padarytos žalos dydis, jeigu ji ir būtų padaryta, turėtų būti mažinamas atsižvelgiant į tai, jog ieškovas civilinės teisės prasme pats prisidėjo prie galimo jos atsiradimo. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų apie tai, jog ieškovo elgesys balansavo ant neteisėtumo ribos, o tai patvirtina faktas, jog pirmos instancijos teismas ieškovą pripažino kaltu. Be to, baudžiamojoje byloje buvo surinkta duomenų apie tai, jog ieškovas priėmė mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį (b.b. 1 t., 59-61 l.), buvo surinkta pakankamai duomenų apie tai, jog nustatyti nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, požymiai (b.b. 1 t., 1 l.). Ieškovo elgesį vertinant sistemiškai kartu su Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsniu, galima daryti pagrįstą išvadą apie tai, jog ieškovo elgesys, kuriuo neoficialiai tarpininkaujama organizuojant remonto paslaugas, leidžiant suprasti, jog toks tarpininkavimas yra nulemtas siekiamos naudos, neišvengiamai veda prie galimybės spręsti pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Todėl tuo atveju, jeigu teismas spręstų, jog kokia nors neturtinė žala ir buvo padaryta, ji turėtų būti mažinama dėl paties ieškovo elgesio ir jo įtakos baudžiamojo proceso pradžiai ir eigai. Taip pat neturtinė žala, jeigu ji ir buvo padaryta, visiškai neatitinka teismų praktikoje priteisiamų sumų.

44. Pasisakydama dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti STT nurodo, kad ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo turtinės žalos atlyginimui, kadangi Konstitucijos 107 straipsnyje aiškiai nurodyta, jog Lietuvos Respublikos įstatymas <...> negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kita vertus, ieškovas neturi teisės į turtinės žalos atlyginimą, nes be kita ko, nėra jokių atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovas apie konkrečias išlaidas žinojo jau nuo to momento, kai sumokėjo advokatams, aiškiai žinojo apie Konstitucinio teismo nagrinėjamą bylą, kurioje sprendžiamas klausimas susijęs su išteisinimu ir išlaidų advokatams atlyginimu (o ne nuo galutinio išteisinimo momento), o procesinių išlaidų baudžiamojo proceso metu neprašė savo rizika žinodamas (turėdamas žinoti), jog pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, priteistinos turtinės žalos dydis didina neturinės žalos kompensaciją. Tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, jog patirtos išlaidos advokatui gali bent iš dalies būti atlyginamos šioje civilinėje byloje, reikalaujama suma yra akivaizdžiai neproporcinga ir nepagrįsta, o perteklinis išlaidumas nepagrindžia būtinų išlaidų baudžiamojoje byloje. Pastebi, kad vidutinis bruto atlyginimas Lietuvoje viešai prieinamais duomenimis 2015 m. I ketvirtį siekė 699,8 Eur, 2017 m. IV ketvirtį siekė 884,8 Eur (minėtu laikotarpiu vidutiniškai 792,3 Eur). Todėl maksimalus dydis, kuris gali būti kompensuotas už ikiteisminio tyrimo metu patirtas išlaidas, negali viršyti 1 584,6 Eur (792,3 Eur * 2, atsižvelgiant į Rekomendacijų 10.1.1 p.) nors iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, jog už teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu jis reikalauja net 20 865,06 Eur atlyginimo. Be to, tai reiškia, kad likusią 39 110,39 Eur sumą ieškovas reikalauja už atstovavimą pirmos ir antros instancijos teismuose. Atsižvelgiant į tai, jog nuo 2018 m. I ketvirčio iki 2021 metų IV ketvirčio vidutinis bruto atlyginimas padidėjo nuo 895,2 Eur iki 1 679,3 Eur, vidutinis laikotarpio atlyginimas yra 1 287,25 Eur. Taigi, atsižvelgiant į Rekomendacijose minimus maksimalius dydžius, už procesinių dokumentų parengimą pirmos instancijos teisme ir apeliacinio skundo parengimą ieškovui maksimaliai galėtų būti priteistinas 4 762,83 Eur (1 287,25 Eur * 2 + 1 287,25*1,7= 4 762,83) atlygis neskaičiuojant atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandų. Rekomendacijose nustatyta, kad 1 valanda atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui negali viršyti 128,73 Eur. Vertinant ieškovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras nėra įmanoma objektyviai konstatuoti, kiek valandų sudarė būtinas ir pagrįstas atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiams valandas, todėl šis abstraktus valandų kiekis apskritai nevertinamas. Taigi, STT vertinimu nėra pateikta pakankamai tinkamų įrodymų išlaidų būtinumo kriterijui pagrįsti, todėl turtinės žalos atlyginimo reikalavimas, jeigu ir būtų pagrįstas, turėtų būti mažinamas iš esmės atsižvelgiant į tai, jog nėra jokių duomenų apie itin didelį bylos sudėtingumą, specifinių teisinių žinių poreikį ar kitas aplinkybes, kuriomis remiantis turėtų būti priteisiami maksimalūs Rekomendacijose nurodyti dydžiai.

Šalies argumentai

45. Ieškovo nurodomos prielaidos, susijusios su STT pareigūnų tariamai netinkamu elgesiu, ieškovui pateiktais įtarimais ir STT pareigūnų karjera neturi jokio pagrindo, nes nėra nei teisiniu, nei faktiniu priežastiniu ryšiu susijusios su STT pareigūnų veiksmais. Ieškovo turtinėms ir neturtinėms vertybėms, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui kitų asmenų karjera neturi jokios įtakos, o ieškovas nepateikia jokių konkrečių įrodymų apie tariamus neleistinus veiksmus, turint omenyje tai, jog neleistini veiksmai baudžiamosios bylos metu būtų reiškę ieškovo išteisinimą, todėl abejotina ar ieškovas, žinodamas apie tokius veiksmus, nebūtų apie tai informavęs teisės aktų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo nenurodė jokių veiksmų, kurie buvo atlikti nepagrįstai ar neteisėtai ieškovo atžvilgiu.

46. Ieškovo pateikti dokumentai dėl nekokybiško vaizdo įrašo neįrodo jokios civilinės atsakomybės sąlygos, yra pateikti nevalstybine kalba, todėl neturėtų būti priimti. Kita vertus, pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje yra informacija apie tai, jog sumontuota technika sugedo (2015 m. gegužės 7 d. tarnybinis raštas, b.b. 23 t. 66 l), o pačioje išvadoje apie vaizdo įrašą nėra nieko konstatuoto apie tai, kas rodytų ieškovo patirtą žalą ar pareigūnų neteisėtus veiksmus.

47. Mano, kad ieškovo pateiktame ieškinio pagrindo papildyme nurodytos aplinkybes ir argumentai negali būti laikomi bylos dalimi ir jų vertinti nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškovas tiesiog papildomai pakomentavo savo poziciją nagrinėjamoje civilinėje byloje tiesiog perpasakodamas savo jau dėstytus argumentus baudžiamojoje byloje. Ieškovo nurodomos aplinkybės dėl tariamų pažeidimų ir neteisėtų veiksmų yra visiškai nepagrįstos, nes iš esmės jau buvo tinkamai įvertintos baudžiamojoje byloje. Nagrinėjama civilinė byla nėra pakartotinis ieškovo pozicijos baudžiamojoje byloje vertinimas, todėl nėra jokių pagrįstų teisinių argumentų, kurie leistų įsiteisėjusius sprendimus vertinti kaip neteisėtus. Nėra jokių aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų buvęs negalimas. Tokių aplinkybių nesant, tyrimas yra teisėtai pradėtas ir atliktas, kadangi tik jį pradėjus ir vykdant buvo galima patikrinti pirminius nurodytus faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Ieškovo atžvilgiu vykdytas baudžiamasis procesas vyko derinant veiksmingumą, funkcionalumą ir žmogaus teisių apsaugą, atitiko protingumo ir proporcingumo reikalavimus ir užtikrino tinkamą proceso dalyvių teisių apsaugą. Atlikti veiksmai yra tinkamai dokumentuoti, atitinkantys teisės aktų reikalavimus, teismai nagrinėdami baudžiamąją bylą nenustatė jokių esminių padarytų klaidų.

48. Iš Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio išvadų bei motyvų darytina išvada, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir vykdomas teisėtai, nėra jokių duomenų, kurie bylotų priešingai. Kriminalinės žvalgybos veiksmai, liudytojų parodymai, apžiūros, buhalteriniai dokumentai ir kita bylos medžiaga buvo gauta teisėtai, todėl nėra jokių objektyvių priežasčių spręsti dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar kitokių pažeidimų. Ieškovo nurodomos aplinkybės, susijusios su tuo, jog jam buvo pasiūlyta „truputį prisipažinti“, atsiųsti rašteliai su neminimo advokato pavarde ir mobilaus telefono numeriu, kvietimus į STT per tarpininkus, yra nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, neturi jokios realaus ar kitokio objektyvaus pagrindimo ir yra tik ieškovo keliamos premisos dėl tariamų neteisėtų veiksmų. Ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo susitikimais su STT pareigūnais ir tariamu neoficialiu bendravimu yra visiškai nesusijusios su nagrinėjama byla ir nėra jokių duomenų, jog šie veiksmai būtų buvę neteisėti ir (ar) nepagrįsti. Nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, jog ieškovo atžvilgiu būtų buvę vykdomi neteisėti veiksmai, apklausos neatitiktų teisės aktų reikalavimų ar yra pagrindo laikyti, jog STT pareigūnų veiksmai neatitiko jiems keliamų reikalavimų. Ieškovas nepagrįstai tapatina galutinį baudžiamosios bylos rezultatą su ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrįstumu, nors turimo įtarimo tikslas ir yra nustatyti jo pagrįstumą BPK nustatyta tvarka. Įstatymai numato, kad kriminalinės žvalgybos subjektai turi teisę užmegzti ryšius su asmenimis, tapusiais kriminalinės žvalgybos objektais, taip pat specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas turi teisę gauti iš asmenų informacijos ar paaiškinimų apie rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus. Kreiptis į kriminalinės žvalgybos pareigūną nėra neįprasta ar teisės aktus pažeidžianti praktika.

Šalies argumentai

49. Ieškovo nurodomi pažeidimai, susiję su liudytojo L. P. apklausa ir telefoniniais pokalbiais yra visiškai nesusiję su ieškovu, šio liudytojo apklausa neturi jokios įtakos ieškovo teisinei padėčiai – apklausa, turint omenyje, jog minimas asmuo laisvai galėjo keisti savo parodymus, nėra susijusi su atsakovo pareigomis, taip pat nėra susijusi su ieškovo atžvilgiu pareikštų kaltinimų pagrįstumu, nerodo jokių esminių STT pareigūnų klaidų, kurios galėjo lemti ieškovo teisių pažeidimą. O buvusio STT pareigūno S. G. kaip liudytojo išsakyta nuomonė dėl jos aplinkybių yra vertintina kritiškai dėl galimos neigiamos psichologinės aplinkos ir galimo asmeninio suinteresuotumo negatyviai pasisakyti apie buvusį darbdavį.

50. Ieškovas taip pat nepagrįstai teigia, jog baudžiamoji byla turėjo būti nutraukta, nes tam nebuvo jokių teisinių prielaidų. Atlikus teisės aktuose nustatytus veiksmus nebuvo surinkta pakankamai duomenų, jog būtų įrodyta pilna nusikalstamos veikos sudėtis, todėl apeliacinės instancijos teismas nematė pagrindo bylą nutraukti, nes nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios rodytų, jog baudžiamasis procesas būtų buvęs negalimas (BPK 3 str.). Be to, ikiteisminio tyrimo pagrįstumą taip pat patvirtina ir 2019 m. sausio 4 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, kuriuo ieškovas buvo kaltu.

Šalies argumentai

51. Ieškovo nurodomos aplinkybės, susijusios su tarnybiniais pranešimais, tariamu vaizdo įrašo klastojimu, informacijos nebuvimu baudžiamojoje byloje yra deklaratyvios, neparemtos jokiais teisiniais pagrindais, neturi jokios reikšmės ieškovo teisinei padėčiai ir yra nepagrįstos. Pateikti kriminalinės žvalgybos protokolai ir kiti duomenys atitiko teisės aktų reikalavimus, STT yra sudaryta Specialiųjų ekspertų komisija, kuri veikė teisės aktų nustatyta tvarka, informacija apie sugadintą techniką buvo tinkamai užfiksuota (pridedama), o ieškovo nurodomi teiginiai apie tariamus pažeidimus yra akivaizdžiai nepagrįsti ir deklaratyvūs.

Žemesnės instancijos teismas

52. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinio argumentus, prašė ieškinį tenkinti.

Šalies argumentai

53. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai nesutiko su ieškiniu, prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

54. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (1-7-531/2019) ieškovas A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje (pagal patikslinimą 2019 m. sausio 15 d. nutartimi). Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-616/2021 A. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį nurodant, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos numatytos šiame straipsnyje.

55. Ieškovas A. K. grindžia ieškinį ir byloje įrodinėja jo patirtą turtinę bei neturtinę žalą tokiais atsakovės atstovų veiksmais: ieškovo atžvilgiu vykdytu nepagrįstu baudžiamuoju persekiojimu (kriminalinė žvalgyba, ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas dvejose instancijose), po kurio paaiškėjo ne tik kad ieškovas neatliko veiksmų, draudžiamų BK (nėra nusikalstamų veikų sudėties), bet ir tai, kad ikiteisminį tyrimą atlikę ir organizavę STT pareigūnai ir prokurorai neturėjo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad buvo atlikta nusikalstama veika.

56. Detalizuojant aplinkybes, ieškovas nurodo, kad nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2014 m. spalio 8 d. ieškovo atžvilgiu buvo vykdoma kriminalinė žvalgyba. Jos metu ieškovo atžvilgiu buvo taikomas visas kriminalinės žvalgybos veiksmų kompleksas – techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, o būtent slapta A. K. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas, slaptas patekimas į (duomenys neskelbtini) A. K. tarnybines, kitas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), jų apžiūra, taip pat daiktų, dokumentų, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimas tirti, apžiūrėti ir (ar) juos pažymėti ir techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka. Teigia, kad rašant įtarimus ir vėliau kaltinimus ieškovui, buvo ignoruojami akivaizdūs faktai, kaip antai 2013 m. lapkričio 12 d. vykęs telefoninis pokalbis tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų L. P. ir R. V., kurio metu L. P. net tris kartus pasakė R. V., kad jam buvo pateiktas prašymas dėl stogo. Nepaisant užfiksuotų objektyvių domenų, siekiant suteikti ieškovo veiksmams nusikalstamą pobūdį (pademonstruoti ieškovo veiksmus kaip neteisėtus), pradžioje STT pareigūnai įtarimuose, o vėliau prokuroras kaltinimuose ieškovą kaltino pareikalavus L. P. neatlygintinai suremontuoti D. Ž. gyvenamąjį namą. Panevėžio apygardos teismas 2019 m, sausio 4 d. nuosprendyje neištaisė šių pažeidimų, pripažindamas ieškovą kaltu dėl to, kad jis „...davė nurodymą (pavedė) L. P. suremontuoti D. Ž. gyvenamojo namo stogą“, nors tokius teiginius taip pat akivaizdžiai paneigė baudžiamojoje byloje dar ikiteisminio tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys. Nurodo, kad prokuroro surašytame kaltinamajame akte ieškovo atžvilgiu, pažeidžiant BPK 219 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nebuvo nurodyta jokių duomenų, kuriais būtų grindžiamas kaltinimas A. K. šioje dalyje. BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikuojančios aplinkybės – siekimo asmeninės naudos nebandė viso proceso metu įrodinėti ir valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras. Pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas, tenkindamas ieškovo apeliacinį skundą ir visiškai išteisindamas ieškovą, pažymėjo, kad ieškovo veikoje nėra nusikalstamos veikos sudėties.

57. Kalbant apie antrąjį ieškovui inkriminuotą kaltinimą, ieškovas nurodo, kad dar iš kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų, o būtent ieškovo ir liudytojos D. S. susitikimo pas ieškovą kabinete 2015 m. sausio 14 d. vaizdo ir garso įrašo buvo neginčijamai matyti, kad ieškovas nepriėmė jokio kyšio. Priešingai, A. K. dar pačioje minėto susitikimo pradžioje, kai D. S. išsitraukė maišelį, kuriame buvo brendžio „Torres“ butelis, ir įkyriai siūlė paimti butelį, net kelis kartus tą daryti atsisakė, teigdamas: „D., taip negalima. D., taip negalima“; „Prie ko čia padėjot, aš tam ir priimtas žmogus...“; „Neprovokuok čia tokių dalykų.“ Baigiantis minėtam susitikimui, ieškovas dar kartą aiškiai, nedviprasmiškai ir akivaizdžiai išreiškė savo atsisakymą priimti D. S. atneštą butelį, teigdamas: „O šitą, man šitą tikrai klausyk“; „Man šitą tikrai pasiimk, aš jau tą pasilieku, šitą, būk gera...“; „D., nu bet taip negalima“.Tačiau minėto susitikimo vaizdo ir garso įrašas, iki tol daugiau nei valandą laiko ėjęs be jokių trukdžių, ieškovui šeštą kartą pareikalavus interesantės pasiimti atneštą brendžio butelį, staiga užstringa net šešioms sekundėms ir atsinaujina, kai ieškovas su interesante jau stovi vidury kabineto, o D. S. rankinė yra užsegta ir nematyti, ar joje yra įdėtas minėtas butelis. Teigia, kad nepaisant visų ieškovo pastangų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant dvejose teismo instancijose, nepavyko pasiekti, kad BPK nustatyta tvarka būtų atlikta minėto vaizdo ir garso įrašo ekspertizė ir atsakyta į klausimą, ar šis įrašas nėra suklastotas, paveiktas išorinių jėgų, specialiai iškerpant jo dalį, kurioje užfiksuota kaip D. S. įsideda brendžio butelį į savo rankinę ir išsineša iš ieškovo kabineto. Prokuroras ir baudžiamąją bylą nagrinėję teismai atsisakė paskirti užduotį specialistui ar teismo ekspertizę šio įrašo ištyrimui net ir tada, kai ieškovas privačiai kreipėsi į Didžiosios Britanijos teismo fonoskopijos ekspertą (Lietuvoje privatūs asmenys neturi galimybės kreiptis į teismo ekspertą dėl fonoskopinio tyrimo atlikimo, nes tokius tyrimus atlieka tik Lietuvos teismo ekspertizės centras, kuris neatlieka fonoskopijos srities tyrimų pagal privačių asmenų kreipimusis) ir savo lėšomis apmokėjo minėto vaizdo ir garso įrašo kopijos ekspertinį tyrimą bei pateikė į baudžiamąją bylą išvadą, kad aptariamas vaizdo ir garso įrašas galimai nėra vientisas ir autentiškas, galimai specialiai iškarpytomis vietomis. Net ir esant akivaizdiems įrodymams, kad ieškovas neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti kvalifikuojami kaip BK 226 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, ir šioms aplinkybėms esant aiškioms jau iš kriminalinės žvalgybos tyrimo, STT pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ieškovui įtarimą priėmus kyšį – brendžio butelį, o prokuroras pateikė dėl šio epizodo kaltinimą, palaikė jį pirmosios instancijos teisme, o Panevėžio apygardos teismui 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžiu ieškovą išteisinus dėl šios veikos padarymo, Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pripažinti ieškovą kaltu ir paskirti jam kriminalinę bausmę, palaikė šį nepagrįstą apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas buvo išteisintas visoje jam reikštų kaltinimų apimtyje, nustačius (įrodžius) tai, kad ieškovas nepadarė nusikalstamos veiklos požymių turinčių veikų.

58. Ieškovas nurodo, kad ieškovo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai: ieškovo atžvilgiu vykdytas ikiteisminis tyrimas buvo perduotas su kaltinamuoju aktu pirmos instancijos teismui, nors byloje surinkti įrodymai objektyviai neleido daryti išvados, kad ieškovas galimai padarė nusikalstamas veikas; dalis ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų buvo gauti naudojant perteklines priemones, darant spaudimą liudytojams, todėl ikiteisminis tyrimas buvo paremtas nepatikimais duomenimis. Nepaisant to, byla vis tiek buvo perduota teismui su kaltinamuoju aktu; buvo pažeista ieškovo teisė į gynybą.

59. Konstitucijos 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinti teisės principai: žmogaus asmuo neliečiamas, žmogaus orumą gina įstatymas; pagal 22 straipsnio 3 ir 4 dalis, informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą; įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas.

60. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal CK 6.272 straipsnio 3 dalį, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių veiksmų teisėtumas vertintinas ir Konvencijos garantuojamų teisių apsaugos kontekste.

61. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl žalos atlyginimo asmeniui už baudžiamojo persekiojimo veiksmus: ikiteisminio tyrimo pradėjimą, jo atlikimo (ne) tinkamumą (ieškovas įrodinėja neleistiną poveikį liudytojams, per ne lyg ilgą proceso trukmę, nei teisiškai nei faktiškai nepagrįstą bylos perdavimą teismui, ieškovo teisės į gynybą pažeisimu) ir tokių veiksmų sukeltas neigiamas pasekmes asmeniui dėl jo teisių suvaržymo ir dėl asmeninių turtinių ir neturtinių praradimų.

62. Baudžiamasis persekiojimas reglamentuojamas viešosios teisės, joje dominuoja imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl ikiteisminio tyrimo institucijų ir pareigūnų atliekama baudžiamojo persekiojimo veikla turi atitikti įstatymuose įtvirtintus teisės principus ir teisės normas, reglamentuojančias tam tikrą tvarką ir konkrečias procedūras. Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarime pažymėta, kad Konstitucijos preambulėje įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis suponuoja kiekvieno žmogaus ir visos visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi. Įstatymų normomis siekiama sudaryti sąlygas teisėtomis priemonėmis greitai išaiškinti nusikaltimus, įkaltinti kaltininkus ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad kiekvienas nusikaltimą padaręs asmuo būtų teisingai nubaudžiamas ir nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiamas (BPK 2 straipsnis). Baudžiamojo proceso normomis siekiama sudaryti sąlygas teisėtomis priemonėmis ginti visuomenę nuo nusikalstamų veikų. Kartu pažymėtinas ir kitas ne mažiau svarbus baudžiamojo proceso tikslas – užtikrinti ir asmens, įtariamo, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisių bei laisvių apsaugą, išvengti nepagrįsto asmens baudžiamojo persekiojimo, neteisingos bausmės. Vykdant baudžiamąjį persekiojimą įstatymais yra suteikiamos teisės taikyti įvairias specifines priemones. Jos turi būti veiksmingos, šiuolaikinės. Pažymėtina, kad kova su nusikalstamumu turi vykti teisėtomis priemonėmis, jos negali pažeisti konstitucinių asmens teisių ir laisvių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020).

63. Konstitucinio Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarime pažymėta, be kita ko, kad įstatyme nustatant baudžiamajame procese taikytinų procesinių prievartos priemonių taikymo tvarką turi būti paisoma ir konstitucinio proporcingumo principo: šios priemonės turi būti taikomos tik siekiant greitai atskleisti ir išsamiai ištirti nusikalstamas veikas, taip pat užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, jos turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir nevaržyti asmens, kuriam taikomos, teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Per ikiteisminį tyrimą priimamų sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi, inter alia (be kita ko), teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą garantija. Asmens teisė į tinkamą ir teisingą teisinį procesą baudžiamajame procese suponuoja, be kita ko, aktyvų subjektų, įgaliotų priimti sprendimus dėl baudžiamajame procese taikytinų procesinių prievartos priemonių, inter alia, teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, vaidmenį užtikrinant asmens, kuriam baudžiamajame procese taikomos šios priemonės, teisių apsaugą.

64. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, nurodytus CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, 34 punktas).

65. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktą).

66. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas. Turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimą (BPK 166 straipsnis), ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir buvo kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 35 punktas).

67. BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pagal BPK 2 straipsnį prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

68. Taigi ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnai organizuoja ir vykdo ikiteisminį tyrimą, siekdami greitai, išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamas veikas bei nustatyti jas padariusius asmenis, kartu užtikrinant, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šios minėtų pareigūnų funkcijos ir pareigos yra itin reikšmingos, nes būtent jų tinkamas vykdymas užtikrina žmogaus teises ir interesus ir visos visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Teisėsaugos pareigūnams būtent dėl jų atliekamų pareigų specifikos ir svarbos ir yra keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019, 54 punktas).

69. Kasacinis teismas dėl tyrimo teisėtumo patikrinimo yra pasisakęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015 ir kt.).

70. Sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės klausimą dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų veiksmų teisėtumo, esant išteisinimui nustačius, kad nebuvo nusikaltimo įvykio, vertinama, ar atliktas įrodomųjų duomenų rinkimas ir vertinimas iki teismo atitiko baudžiamajame procese nustatytus įstatymo reikalavimus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009). Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007).

71. Kasacinės instancijos teismas yra pateikęs išaiškinimą, kuriame nurodoma, kad jeigu įtariamam nusikaltimo padarymu asmeniui pareiškiamas kaltinimas, tai pareikštą kaltinimą baudžiamojo proceso tvarka nagrinėjantis teismas teikia teisinį atliktų ikiteisminio tyrimo (įskaitant operatyvinę veiklą) pareigūnų, prokurorų veiksmų įvertinimą. Jis pasisako, ar nusikaltimas buvo padarytas, ar įtariamasis jį padarė, ar tai patvirtina įrodymai, ar jie surinkti teisėtai. Tai yra baudžiamuosius kaltinimus nagrinėjančio teismo kompetencija, su kuria nekonkuruoja civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020).

72. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (BPK 168 straipsnis). Taigi, inicijuojant ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, pakanka turėti pagrįstų duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas ar ketinimą jas padaryti, nes baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; EŽTT 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Merabishvili prieš Gruziją, 2017 m. vasario 28 d. sprendimas byloje Bivolaru prieš Rumuniją).

73. Baudžiamąją bylą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžio 14 punkte nurodė, kad teisinio pagrindo atlikti KŽĮ 10, 11, 15 straipsniuose numatytus kriminalinės žvalgybos veiksmus buvimas nagrinėjamoje byloje abejonių nekelia. Šis teismas nustatė (nuosprendžio 17 p.), kad kriminalinės žvalgybos tyrimas A. K. atžvilgiu buvo pradėtas ir dėl pirminių kriminalinės žvalgybos veiksmų jo atžvilgiu sankcionavimo 2013 m. spalio mėnesį į Panevėžio apygardos teismą buvo kreiptasi, turint informaciją, kad (duomenys neskelbtini) A. K. bei kiti asmenys, būdami tiesiogiai ir netiesiogiai atsakingi už (duomenys neskelbtini) turto valdymą, naudojimą ir disponavimą, įvairių (duomenys neskelbtini) ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamų projektų ir programų rengimą ir įgyvendinimą, viešųjų pirkimų organizavimą, vykdymą ir kontrolę, galimai veikdami bendrininkų grupėje, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, piktnaudžiauja tarnybine padėtimi - pasinaudodami tarnybine padėtimi bei veikdami priešingai (duomenys neskelbtini) interesams, pažeisdami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas, (duomenys neskelbtini) administracijos vykdomuose viešųjų pirkimų ir turto nuomos konkursuose priėmė (-a) suinteresuotiems asmenims naudingus sprendimus, neteisėtai juos paskelbdami šių konkursų laimėtojais, tuo padarant valstybei, savivaldybei didelę žalą, t. y. jie galimai rengia, daro, darė korupcines nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje. Bei teismas padarė apibendrinamąją išvadą, kad buvo faktinis pagrindas Panevėžio apygardos teismui tiek sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus, tiek ir sankcionuoti tokių veiksmų taikymo pratęsimus, taip pat buvo faktinis pagrindas ir kriminalinės žvalgybos subjekto vadovui, prokurorui sankcionuoti sekimo atlikimą. Teismas nurodė, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-00419-14 neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės A. K. atžvilgiu buvo taikomos taip pat esant tiek teisiniam, tiek ir faktiniam pagrindui (nuosprendžio 20 punktas).

74. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo išteisintas, nustačius, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau, nepaisant ieškovo išteisinimo, teismas vertina, kad ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo buvo pradėtas pagrįstai, nes įtarimai ieškovui buvo grindžiami įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų visuma, ir kaip nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje ikiteisminis tyrimas pradėtas esant tiek faktiniam, tiek teisiniam pagrindui.

75. Dėl ieškovo nurodomo aplinkybių dėl poveikio liudytojams pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendžio 47 punkte nurodė, kad procesinių įvykių bei procesinių veiksmų seka, jų metu užfiksuoti duomenys, vertinant juos pirmiau išdėstytų liudytojų parodymų kontekste, tame tarpe apie galimą pareigūnų panaudotą baudžiamajame procese uždraustą poveikį, kelia pagrįstų abejonių dėl šių duomenų gavimo teisėtumo bei jų turinio patikimumo, todėl jais vadovautis nėra pagrindo. Kartu nurodytų aplinkybių kontekste pažymėta ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų) parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai gali būti perskaitomi, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai tik byloje esantiems įrodymams patikrinti. Tokie parodymai savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi, jie gali būti reikšmingi tikrinant ir vertinant kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo teisme duotus parodymus, kitus byloje ištirtus duomenis.

76. Taigi, aptarta Lietuvos apeliacinio teismo išvada yra apie tai, kad abejones dėl duomenų gavimo sukėlė liudytojų paaiškinimai, tačiau konkrečių pareigūnų ikiteisminiame padarytų veiksmų neteisėtumo teismas nekonstatavo, dar daugiau teismas pažymėjo, kad tokie ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams duoti parodymai neturi savarankiškos įrodomosios reikšmės. Ši aplinkybę, kaip neteisėti pareigūnų veiksmai, teismo vertinimu, byloje taip pat neįrodyta.

77. Ieškovas byloje įrodinėja aplinkybę, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos teisme nagrinėjimas truko ypatingai ilgą laiko tarpą.

78. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per įmanomai trumpiausią laiką. EŽTT pabrėžia, kad siekis apsaugoti asmenį nuo pernelyg ilgai besitęsiančios netikrumo būsenos ypač svarbus baudžiamajame procese, kai sprendžiamas asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas (pvz., 1969 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Stögmüller prieš Austriją). Užtikrinant, kad asmens, dėl kurio vyksta baudžiamasis procesas, netikrumo dėl savo likimo būsena būtų kiek įmanoma greičiau nutraukta, išsprendžiant jam pareikštų baudžiamųjų kaltinimų klausimą (atitinkamai ir su tuo susijusių civilinių teisių ir pareigų klausimą), įgyvendinamas tiek asmens, tiek bendrasis teisinio tikrumo ir proceso ekonomiškumo interesas. Pažymėtina, kad asmens teisė į įmanomai trumpesnį procesą suponuoja valstybės atitinkamų institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje.

79. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. Sprendžiant, buvo ar ne pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą, vadovaujamasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; pareiškėjo elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Asmuo, kuriam yra pranešta apie įtarimus, kad jis padarė nusikalstamą veiką, bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali prašyti apginti jo teisę į įmanomai trumpesnį bylos nagrinėjimą, jeigu jis mano, kad yra nepateisinamo delsimo požymių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015; EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Grauslys prieš Lietuvą; 2001 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Šleževičius prieš Lietuvą; 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Girdauskas prieš Lietuvą).

80. Termino pradžia, nuo kada ieškovo atžvilgiu buvo atliekami jo teises varžantys veiksmai, skaičiuotina nuo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pranešimo apie pradėtą ikiteismini tyrimą 2014 m. spalio 7 d. iki 2021 m. vasario 25 d., kaip buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis (6 metus ir 4 mėn.), trukmę sudarė ikiteisminis tyrimas ir nagrinėjimas dviejų instancijų teismuose.

81. Tokia proceso trukmė gali atitikti įmanomai trumpiausio laiko reikalavimą ir būti pateisinama tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad procesas užsitęsė dėl svarbių aplinkybių. Dėl šios priežasties šioje byloje teismas turi nustatyti, kokios aplinkybės sąlygojo tokią baudžiamojo proceso trukmę, ir įvertinti, ar šios aplinkybės objektyviai gali ją pateisinti ir eliminuoti atsakovės atsakomybę.

82. Ištyrus baudžiamosios bylos duomenis nenustatyta, laikotarpio, kurio metu nebūtų buvę atliekami jokie procesiniai veiksmai, ar kokie nors veiksmai būtų atliekami per ilgai. Minėta, kad baudžiamojo proceso trukmę sudarė ikiteisminis tyrimas, kuris truko nuo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pranešimo apie pradėtą ikiteismini tyrimą 2014 m. spalio 7 d. iki 2017 m. vasario 17 d., kai buvo surašytas kaltinamasis aktas ir kartu ikiteisminio tyrimo byla buvo perduoti pirmosios instancijos teismui. Teismo vertinimu, tokia ikiteisminio tyrimo trukmė šiuo konkrečiu atveju laikytina optimalia, atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo du kaltinamieji, jiems pareikšti kaltinimai pagal šešis baudžiamojo kodekso straipsnius, baudžiamą bylą sudaro dvidešimt keturi tomai, t. y. bylos apimtis yra didelė, tai yra daugiatomė bylą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis baudžiamoji byla perduota teisiamajam posėdžiui 2017 m. balandžio 26 d., posėdis atidėtas šioje byloje ieškovo A. K. prašymu. 2017 m. gegužės 5 d. įvyko teisiamasis posėdis, kurio pertrauka paskelbta iki 2017 m. gegužės 17 d., po šio posėdžio paskelbta pertrauka iki 2017 m. gegužės 30 d. Pagal 2017 m. gegužės 30 d. teisiamojo posėdžio protokolą matyti, kad posėdžių datos derinamas atsižvelgiant į bylos dalyvių, tame tarpe ir kaltinamojo gynėjo užimtumą. Kiti posėdžiai po pertraukos vyko: 2017 m. birželio 13 d., rugsėjo 13 d., spalio 18 d. lapkričio 9 d., gruodžio 7 d., 2018 m. sausio 24 d., vasario 6 d., 27 d., kovo 8 d., kovo 22 d., gegužės 3 d., 24 d. birželio 27 d., rugsėjo 11 d., lapkričio 15 d., taigi byloje nuolat vyko teismo posėdžiai, jų metų buvo atliekamos proceso dalyvių apklausos ir kiti būtini baudžiamojo proceso veiksmai. Pažymėtina, kad pagal teismų formuojamą praktiką vertinant baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumą posėdžių skaičius per kuriuos atliekami procesiniai veiksmai yra reikšmingas kriterijus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-217-450/2023).

83. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 25 d. nuosprendyje nurodė, kad A. K. atžvilgiu kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo taikomi beveik metus laiko, o slapti BPK numatyti ikiteisminio tyrimo veiksmai dar beveik tiek pat laiko. Teisėjų kolegija sutinko su gynėju, kad tai pakankamai ilgas laiko tarpas. Kita vertus, paminėtų aplinkybių kontekste pažymėjo, kad pagal byloje pateiktus dokumentus, atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, kaip ir vėliau ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00419-14 metu, nurodytu laikotarpiu kriminalinės žvalgybos veiksmai, slapto pobūdžio procesinės prievartos priemonės buvo sankcionuotos ir atliekamos ne tik prieš A. K., bet ir prieš dar keliolika asmenų, be kita ko, buvo siekiama surinkti duomenų apie galimai rengiamas, daromas, padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, taip pat ir nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, kurių padaryme galimai dalyvavo tie patys asmenys, dalyje jų galimai ir A. K.. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu sankcionuojant ir atliekant KŽĮ 10, 11, 15 straipsniuose numatytus kriminalinės žvalgybos veiksmus, tuose pačiuose straipsniuose numatyti sankcionavimo ir pratęsimo terminai nebuvo pažeisti. Užsitęsę kriminalinės žvalgybos ir neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai A. K. atžvilgiu šiuo atveju atitiko baudžiamojo proceso tikslus ir netraktuotini kaip neproporcingi, pertekliniai ir skatinantys daryti naujas nusikalstamas veikas, jie nevaržė A. K. laisvės pasirinkti teisingą elgesio variantą. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad priešingai nei teigia gynėjas, pirmosios instancijos teismas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu bei slaptų procesinių prievartos priemonių taikymo metu gautus duomenis pagrįstai pripažino įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus (nuosprendžio 22 punktas).

84. Šioje byloje teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad aptariami baudžiamojo proceso etapai buvo nepagrįstai vilkinami. Ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas ir didelės apimties tiek dėl jame tiriamų nusikalstamų veikų, tiek ir dėl atliekamų veiksmų apimčių. Procesinių veiksmų skaičius ir apimtis bylą nagrinėjant teisme taip pat buvo ypatingai didelis. Aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamasis procesas buvo nepagrįstai ilgas ir dėl to buvo pažeistos ieškovo teisės.

85. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas, išanalizavęs konkrečius baudžiamosios bylos duomenis, įvertinęs tai, kad baudžiamojoje byloje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes nenustatyta, kad įtarimas, kaltinimas buvo pareikšti akivaizdžiai neteisėtai ir nepagrįstai, sprendžia, jog Lietuvos apeliacinio teismo išteisinamasis nuosprendis ieškovo atžvilgiu nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir žemesnės grandies teismo veiksmus, taip pat neleidžia konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir/ar teismo bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimo, todėl ieškovo argumentai ir nurodytos aplinkybės dėl žalos atsiradimo remiantis jo atžvilgiu priimtu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu savaime nesuponuoja valstybei žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį pagrindų, dėl to ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo (neturtinės ir turtinės, dalyje dėl negautų pajamų) dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

86. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsirasti būtinos visos trys anksčiau šiame sprendime minėtos sąlygos, teismas, nenustatęs neteisėtų atsakovės veiksmų, dėl kitų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, kaip neturinčių reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui, plačiau nepasisako ir ieškovo argumentų nevertina.

Dėl išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti baudžiamajame procese

87. Minėta, kad ieškovas A. K. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžiu buvo išteisintas.

88. Byloje nustatyta, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, nurodė, jog jis baudžiamosios bylos metu patyrė 55 762 Eur teisinių išlaidų, kurias prašė priteisti iš atsakovės.

89. BPK 106 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. balandžio 30 d.) buvo nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Minėto straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

90. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą Nr. KT45–A–N3/2021, kuriame pripažino, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos jo būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis teismas išaiškino, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Kai asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, jokiais atvejais nėra atlyginamos jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas.

91. Taigi Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui konstatavus, kad galiojęs teisinis reguliavimas, kuris nenumatė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo asmenį išteisinus, yra ydingas, toks teisinis reguliavimas įstatymo leidėjo vėliau buvo pakeistas (žr. BPK 106 straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2022 m. gegužės 1 d.). Šiuo metu galiojančios BPK 106 straipsnio redakcijos 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka

92. Nagrinėjamu atveju, ieškovo atžvilgiu išteisinamasis nuosprendis priimtas 2021 m. vasario 25 d., t. y. dar iki Konstitucinio teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo priėmimo ir iki BPK 106 straipsnio 3 dalies, nustatančios advokato išlaidų atlyginimą, įsigaliojimo (2022 m. gegužės 1 d.), todėl advokato išlaidų atlyginimo klausimas priimant nuosprendį nebuvo sprendžiamas. Tačiau ši aplinkybė, nėra pagrindas nenagrinėti ieškovo reikalavimo priteisti patirtas advokato išlaidas baudžiamojoje byloje civilinio proceso tvarka, nes baudžiamojoje byloje ieškovas negalėjo ir neturėjo teisinio pagrindo prašyti priteisti tokias jo patirtas išlaidas. Tokia praktika formuojamas Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-217-450/2023. Teisėjų kolegija minėtoje byloje pateikė išaiškinimą, atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu nustatė BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatų prieštaravimą Konstitucijai, tinkamo teisinio reguliavimo nebuvimą, kuris šios nutarties priėmimo dieną jau yra išspręstas pakeitus BPK 106 straipsnį, pagal kurį advokato išlaidos išteisinimo atveju yra atlyginamos nepriklausomai nuo valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimo, nesiejant jų su civilinės atsakomybės visų sąlygų nustatymu. Taigi CK 6.249 straipsnio prasme turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu, yra laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu baudžiamoji byla nebūtų buvusi keliama, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į šiuo metu nustatytą BPK 106 straipsnio 3 dalyje teisinį reguliavimą, kuriame tokių išlaidų atlyginimas nesiejamas su pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu, siekiant koncentruotai, racionaliai ir teisingai išspręsti šalių ginčus, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškovui priteisė jo turėtas realias išlaidas advokato pagalbai baudžiamojoje byloje, nesiedamas šių išlaidų priteisimo nei su pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtų veiksmų nustatymu, nei su BPK 106 straipsnio 3 dalies normos galiojimu laike.

93. Apibendrinant, kad nurodyta konstatuotina, kad šiuo atveju, įvertinus baudžiamojo persekiojimo rezultatą (ieškovą išteisinus), tokiam asmeniui turi būti atlygintos jo patirtos pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė baudžiamajame procese, realizuodamas teisę ginant savo teises turėti advokatą, nepriklausomai nuo atsakovės veiksmų teisėtumo vertinimo.

94. Baudžiamajame procese ieškovas patyrė 55 762 Eur teisinių išlaidų, kuris grindžia sąskaitomis bei ataskaitomis apie atliktus veiksmus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ir advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti 4 punkte nurodoma, kad atlygintinų išlaidų dydis teismo nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

95. Kaip jau minėta šiame sprendime, baudžiamasis procesas pradėtas 2014 m., baigtas 2021 m. Proceso metu buvo nuolat atliekami procesiniai veiksmai (atliktų veiksmų detalizacija bei apskaičiuojant išlaidas taikyti koeficientai pateikti su ieškiniu), pagal pateiktus duomenis gynėją byloje A. K. turėjo nuo 2015 m. lapkričio 4 d., t.y., gynėjas dalyvavo procese iki 2021 m. vasario 25 d. ir atliekant baudžiamojo proceso veiksmus, daugiau nei penkerius metus. Veiksmų procese apimtis (vien teisiamųjų posėdžių byloje buvo 19), baudžiamosios bylos apimtis, gynėjo aktyvus dalyvavimas procese (šią aplinkybę patvirtinta detalizacijoje dėl bylinėjimosi išlaidų nurodyti gynėjo atlikti teisniai veiksmai), aplinkybė, jog buvo būtina vykti į kitą vietovę nei registruota advokato darbo vieta, paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad A. K. baudžiamajame procese patirtos išlaidos atitinka būtinumo, realumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 55 762 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Dėl procesinių palūkanų.

96. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl 55 762 Eur teisinių išlaidų patirtų baudžiamajame procese, tenkintas ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl ieškinio senaties.

97. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas Specialiųjų tyrimų tarnyba prašo taikyti ieškinio senatį ta apimtimi, kiek tai susiję su ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir kriminalinės žvalgybos pareigūnų tariamai neteisėtais veiksmais.

98. CK 1.125 straipsnyje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą.

99. Ieškiniai dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnį pasižymi ypatumu, kad turi būti specifiškai nustatyti neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas. Neteisėtumas šiais atvejais pasireiškia kaip pareigūnų ar institucijos veiksmų neatitiktis įstatymams, o ne vien tai, kad veiksmais gali būti asmeniui daroma žala ar atliekama intervencija į jo teises (klausomasi pokalbių, kontroliuojama komunikacija ar taikomos procesinės prievartos priemonės). Baudžiamasis persekiojimas gali pasibaigti arba tyrimo nutraukimu, arba teisminiu pareikšto kaltinimo nusikaltimo padarymu išnagrinėjimu ir teismo padarytu galutiniu baudžiamojo persekiojimo procedūrose atliktų veiksmų teisėtumo įvertinimu. Jeigu įtariamam nusikaltimo padarymu asmeniui pareiškiamas kaltinimas, tai pareikštą kaltinimą baudžiamojo proceso tvarka nagrinėjantis teismas teikia teisinį atliktų ikiteisminio tyrimo (įskaitant operatyvinę veiklą) pareigūnų, prokurorų veiksmų įvertinimą. Jis pasisako, ar nusikaltimas buvo padarytas, ar įtariamasis jį padarė, ar tai patvirtina įrodymai, ar jie surinkti teisėtai. Tai yra baudžiamuosius kaltinimus nagrinėjančio teismo kompetencija, su kuria nekonkuruoja civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas. Paprastai kol baudžiamąja tvarka nėra išnagrinėtas asmeniui pareikštas kaltinimas, tai nėra nustatyta, ar prieš asmenį buvo atlikti neteisėti veiksmai baudžiamojo persekiojimo procese. Atitinkamai asmens reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų priešlaikinis. Iki nėra išnagrinėtas asmeniui pareikštas kaltinimas, asmuo neturi pagrindo patikimai svarstyti, kad prieš jį buvo atlikti neteisėti veiksmai, kuriais jam yra padaryta žala ir kad jis turi teisę į teisminę pažeistų interesų gynybą pareikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020).

100. Tik užbaigus visą baudžiamąjį procesą, t. y. Lietuvos apeliaciniam teismui 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-616/2021, išteisinus ieškovą A. K. ieškovas galėjo spręsti apie jo teisių pažeidimą baudžiamojo proceso metu, todėl ieškinio senaties terminas (taip pat ir atskirai vertinant Specialiųjų tyrimų tarnybos veiksmus šiame procese) skaičiuotinas nuo 2021 m. vasario 26 d., taigi ieškovui A. K. į teismą kreipusis 2023 m. vasario 20 d. šis terminas nepraleistas. Toks senaties taikymo aiškinimas nurodomas ir minėtoje kasacinio teismo nutartyje Nr. 3K-3-210-695/2020.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

101. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

102. Ieškovas prašo priteisti byloje 3 484, 80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

103. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomendacijų, ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 742, 40 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą pirmosios instancijos teisme.

104. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, 111105555, 55 762 Eur turtinę žalą, 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 742, 40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Skaistė Cinkutė