- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-202-430/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Atsakovas
- S. G.
- Ieškovas
- R. G.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.5Kiti ginčai dėl vaikų
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9278-424/2019 pagal ieškovės R. G. patikslintą ieškinį atsakovui S. G. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, ir atsakovo S. G. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė Luminor Bank AS bankas, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. G. patikslintą ieškinį atsakovui S. G. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, ir atsakovo S. G. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės. 2019 m. lapkričio 26 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo ieškovė prašė teismo: 1) įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų; 2) uždrausti atsakovui lankytis ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje – name (duomenys neskelbtini); 3) nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką tokiu būdu: tėvas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį (neporinėmis metų savaitėmis) nuo penktadienio, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 17 val. ir gražindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val.; tėvas bendrauja su vaikais pasirinktinai dvi darbo dienas per savaitę, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val., apie konkrečią pageidaujamą bendrauti su vaikais dieną įspėjęs vaikų motiną trumpąja SMS žinute ne vėliau, kaip likus 2 kalendorinėms dienoms iki numatomo vaikų pasiėmimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi Nr. e2-9278-424/2019 ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkintas iš dalies.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9278-424/2019 patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš dalies, t. y. taikytos laikinosios apsaugos priemonės: 1) įpareigojimas atsakovui gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų; 2) uždrausta atsakovui lankytis ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje – name (duomenys neskelbtini). Kita ieškovės prašymo dalis atmesta.
2. Teismas nustatė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė kreipėsi į policiją dėl netinkamo atsakovo elgesio šeimoje. 2019 m. spalio 22 d. apie 16 val. atsakovas S. G. kėlė konfliktus namuose, garsiai rėkavo, nedavė ramybės ieškovei R. G. ir vaikams. 2019 m. spalio 29 d. Vilniaus apskrities VPK nutarimu administracinė teisena atsakovo atžvilgiu nutraukta, tačiau atsakovas oficialiai įspėtas dėl neleistino priešingo elgesio ir dėl to, jog nekonfliktuotų su R. G. ir vaikais.
3. Teismas pažymėjo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažįsta faktines aplinkybes dėl nuolatinių šalių konfliktinių situacijų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kurios, teismo vertinimu, daro neigiamą įtaką šalių nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas pabrėžė, kad nors atsakovas turi teisę naudotis jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau naudojimasis šia teise negali pažeisti ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų interesų. Nurodė, kad nuolatiniai šalių konfliktai daro neigiamą įtaką ne tik šalių nepilnamečių vaikų teisėms ir interesams, bet neigiamai veikia pačias proceso šalis, dėl to nors atsakovas nenaudoja fizinio smurto, bet buvo oficialiai įspėtas dėl netinkamo elgesio ieškovės atžvilgiu, todėl šalių gyvenimas kartu toje pačioje gyvenamoje vietoje tapo nesuderinamas.
4. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir siekdamas to, kad šalių nepilnamečiai vaikai nepatirtų psichologinių išgyvenimų ir sukrėtimų, kurie galėtų neigiamai įtakoti jų psichologinę būseną ir raidą, sprendė iš dalies tenkinti ieškovės prašymą, t. y. įpareigojimą atsakovui gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų ir uždrausti atsakovui lankytis ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje.
5. Teismas atmetė ieškovės reikalavimo dalį dėl atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, įgyvendindamas savo kaip tėvo teises savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, turi teisę auklėti, rūpintis nepilnamečiais vaikais. Tai atskirai gyvenančio tėvo teisė, sąlygojanti su vaikais gyvenančio tėvo pareigą netrukdyti tokiam bendravimui. Atsakovas, kurio atskiro gyvenimo nuo vaikų siekia ieškovė, nekelia klausimo dėl jo teisės bendrauti su vaikais pažeidimo, neteigia, kad ieškovė jam trukdo realizuoti šią jo teisę, dėl to laikinos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas pagal ieškovės pasiūlytą tvarką, kai tarp šalių nėra tokio ginčo, šioje bylos stadijoje būtų perteklinė procesinė priemonė. Be to, pati ieškovė siekia minimalaus tėvo bendravimo su vaikais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovas S. G. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9278-424/2019, prašydamas panaikinti nutartį ir atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog tarp šalių kylą ieškovės ir nepilnamečių vaikų interesus pažeidžiantys konfliktai, ir tai yra pagrindas uždrausti atsakovui gyventi gyvenamajame name, netinkamai vertino ieškovės pateiktus duomenis ir paaiškinimus, iškraipė atsakovo nurodytas aplinkybes ir neatsižvelgė į teismų praktiką, aiškinančią įpareigojimo gyventi skyrium pagrindus.
8. Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011) praktikoje pripažįstama, kad kilę nesutarimai ar konfliktai tarp sutuoktinių, ar kiti nepatogumai gyvenant kartu, nėra pagrindas taikyti laikiną apsaugos priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium, o leidimas sutuoktinei vienai naudotis visu namu, kuriame faktiškai gyvena atsakovas, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1673-392/2019, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1838-221/2018).
Žemesnės instancijos teismas
9. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs objektyvių aplinkybių, nustatė atsakovui draudimą gyventi gyvenamajame name vien dėl to, kad šalių santykiai yra konfliktiški, nors atsakovas pabrėžia, jog šalių santykiai nėra tokie konfliktiški, kad dėl jų būtų pagrindas riboti atsakovo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, kadangi atsakovas neatliko ieškovės prašyme teismui ir pareiškimuose policijai nurodytų veiksmų. Pabrėžia, kad atsakovas pradėjo gyventi ginčo name dar 2018 m. rugsėjo mėn., o prieš tai ieškovė ir atsakovas gyveno nuomojame bute (duomenys neskelbtini). Atsakovas pradėjo gyventi skyrium nuo šeimos ieškovės iniciatyva, kai ieškovė perkraustė atsakovo daiktus į tuo metu dar neįrengtą gyvenamąjį namą, teigdama, jog jai reikia erdvės. Gyvenamasis namas tuo metu nebuvo tinkamas gyvenimui, dėl to atsakovas, su draugų ir giminaičių pagalba, jį sutvarkė ir padarė tinkamu gyvenimui. Vėliau ieškovė, be atsakovo žinios, kai atsakovo nebuvo namuose, apsigyveno gyvenamajame name kartu su kitu vyru O. K. (O. K.). Atsakovas grįžo gyventi į ginčo namą ir pareikalavo, kad O. K. išsikraustytų iš jam priklausančio gyvenamojo namo, dėl to tarp šalių vyko konfliktai, kadangi O. K. geranoriškai atsisako išsikelti, o ieškovės nurodytos aplinkybės apie atsakovą yra melagingos. Atsakovo vertinimu, vien tarp šalių kylantys konfliktai, nėra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo įpareigojimą gyventi skyrium.
10. Pasisako, kad ieškovės pareiškimai policijai ir Vilniaus apskrities VPK nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo įrašyta pastaba, kad atsakovas buvo įspėtas dėl neleistino elgesio, negali būti laikomi įrodymais, pagrindžiančiais jo netinkamą elgesį ieškovės ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Pabrėžia, kad teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-338-330/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1612-912/2019), tokius pareiškimus policijai su vienos šalies kaltinimais, pradėtą ikiteisminį tyrimą, vertindavo kaip neturinčius prejudicinės galios ir įrodomosios reikšmės. Be to, ginčo atveju atsakovo atžvilgiu nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas ar taikyta administracinė atsakomybė. Apelianto vertinimu, šiuo atveju ieškovė siekia realiai užtikrinti ne šalių nepilnamečių vaikų interesus, o siekia sudaryti sąlygas ginčo name gyventi kartu su O. K., dėl to toks prašymas turi būti atmestas.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeista, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
12. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės, nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte (vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyriumi), taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, ar lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Ši priemonė taikoma, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium (turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti). Ieškovės vertinimu, ginčo atveju teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė išvadą, jog tarp šalių vyksta nuolatiniai ginčai, o tokia situacija prasidėjo po atsakovo persikėlimo į ginčo namus. Pabrėžia, kad ieškovė, dėl 2019 m. spalio 22 d. vykusio šalių konflikto, kreipėsi į policiją, po kurio, nors tyrimas buvo nutrauktas, atsakovas buvo oficialiai įspėtas. Ieškovė sutinka ir pritaria, pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog tokios aplinkybės (nuolatiniai ginčai) daro neigiamą įtaką šalių nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams, jie gali patirti psichologinius išgyvenimus ir sukrėtimus, o taip pat neigiamai veikia pačias proceso šalis, dėl to teismas turėjo tenkinti ieškovės prašymą.
13. Ieškovės vertinimu, teismas šiuo atveju pagrįstai prioritetiniu laikė ne siekį aiškintis, kiek labai šalių santykiai yra konfliktiniai, o vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Pabrėžia, kad kuo dažniau nepilnamečiai vaikai girdi piktus, garsius ginčus, tarpusavio įžeidimus, arba tiesiog mato, jog tėvai nustoja kalbėtis, tuo didesnė tikimybė, kad tai neigiamai paveiks jų raidą. Be to, laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik laikinai, tačiau jomis nėra sprendžiamas šalių ginčas.
Šalies argumentai
14. Ieškovė nesutinka, kad 2018 m. rugsėjo mėn. atsakovas buvo iškraustytas ieškovės iniciatyva, nes jau tuo metu šalys intensyviai konfliktavo, dėl to ieškovė, neapsikentusi netinkamo atsakovo elgesio – nuolatinio alkoholio gėrimo, melo ir svetimoteriavimo, pareiškė, jog atsakovas turi išsikraustyti. Atsakovas tam neprieštaravo. Nors atsakovas norėjo toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą, tačiau ieškovė atsisakė jį priimti atgal į namus. Nuo 2018 m. spalio 23 d. šalių bendras gyvenimas visiškai nutrūko, sutuoktiniai gyveno skyrium, o nepilnamečiai vaikai liko gyventi su motina nuomojamame bute, o atsakovas gyveno ginčo name. Nuo 2019 m. pavasario atsakovas apsigyveno pas kitą moterį ir išsikraustė iš ginčo namo, dėl to nuo 2019 m. birželio 15 d. ieškovė su nepilnamečiais vaikais pati persikraustė gyventi į ginčo namą. Tokiu būdu, atsakovas pats pasirinko gyventi su nauja drauge kitoje gyvenamojoje vietoje, nors turėjo ir tebeturi galimybę apsigyventi kitame šeimai priklausančiame name, kuriame šiuo metu niekas negyvena. Tačiau atsakovas pradėjo vėl nakvoti ginčo name nuo 2019 m. lapkričio 19 d., kuriame gyveno ieškovė su vaikais, o išsikėlė iš karto po skundžiamos teismo nutarties priėmimo. Ieškovės manymu, šios aplinkybės pagrindžia, kad įpareigojus atsakovą gyventi atskirai, nebuvo pažeista atsakovo teisė į gyvenamąją vietą ir nuosavybė, o buvo užtikrintas šalių interesų pusiausvyros principas ir nepilnamečių vaikų teisės ir interesai.
15. Teigia, kad priešingai nei nurodo atsakovas, 2018 m. rudenį, kai atsakovas apsigyveno ginčo name, šis namas jau buvo beveik įrengtas, nebuvo įrengta tik vonia ir tualetas, tačiau atsakovas beveik nesilankė šeimos nuomojame bute, nebelankė vaikų, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, be to, užmezgė artimus santykius su kaimyne. Ieškovė teikia papildomai į bylą papildomus turimus įrodymus dėl atsakovo neištikimybės. Taip pat pabrėžia, kad dėl vaikų ir tėvo susilpnėjusio ryšio, kaltas yra pats atsakovas, o ne ieškovės draugas, nes pats atsakovas savo elgesiu nutolo nuo nepilnamečių vaikų.
16. Teigia, kad nei atsakovo argumentai, nei cituojama teismų praktika šioje konkrečioje situacijoje nepagrindžia atsakovo teisės grįžti gyventi į namą, ginant jo nuosavybės teises, nes pirmiausia turi būti ginami nepilnamečių vaikų, o taip pat neatsiejamai ieškovės, su kuria nustatyta vaikų laikina gyvenamoji vieta, interesai. Be to, atsakovo minėtų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo ginčo bylos, dėl to tokia praktika netaikoma.
Atsiliepimas
17. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia vaizdo įrašus, darytus 2019 m. lapkričio 29 d., kai atsakovas kraustėsi iš buto, vykdydamas teismo nutartį, iš kurio matyti agresyvus ir netinkamas atsakovo elgesys vaikų akivaizdoje ginčo name, dėl to, ieškovės vertinimu, toks atsakovo elgesys prieštarauja įprastoms moralės normoms ir nėra tinkamas, toks elgesys sudaro tiesioginę grėsmę nepilnamečių vaikų psichinei ir fizinei sveikatai.
18. Nesutinka su apelianto argumentais, jog ieškovės pareiškimai ir Vilniaus apskrities VPK nutarime įrašyta oficiali pastaba atsakovui neturi įrodomosios reikšmės, kadangi pats atsakovas ikiteisminio tyrimo pripažino aplinkybes dėl konfliktų, dėl to buvo oficialiai įspėtas. Šios aplinkybės turi reikšmės ir leidžia spręsti apie konfliktiškus šalių santykius, darančius įtaką šalių nepilnamečiams vaikams ir būtinybę taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
19. Ieškovės manymu, šiuo atveju atsakovas tiek siekia pakenkti ieškovei, tuo pačiu neatsiejamai ir nepilnamečiams vaikams, o vienintelis atsakovo interesas yra kovoti dėl namo, nepaisant nieko, tame tarpe ir nepilnamečių vaikų, interesų.
Šalies argumentai
20. Ieškovė prašo prijungti prie atsiliepimo pateiktus naujus įrodymus, kurie gali būti reikšmingi teismui sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų ir skundžiamos nutarties pagrįstumo. Šie papildomi įrodymai buvo pateikti dėl atsakovo veiksmų (melo), dėl to ieškovė buvo priversta atskleisti tikrąsias faktines aplinkybes. Taip pat prašo ieškovė atsižvelgti į tai, kad ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, dėl to tokiose bylose vyrauja viešasis interesas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
22. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
23. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
24. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9278-424/2019, kuria teismas tenkino iš dalies ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos byloje (įpareigojimo vieną sutuoktinį gyventi skyrium ir uždraudimo lankytis gyvenamajame name), pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
25. Dėl naujų įrodymų pateikimo CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2019 m. lapkričio 27 d. pažymos, (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelio-darželio 2019 m. lapkričio 26 d. pranešimo dėl informacijos pateikimo, 2019 m. lapkričio 27 d. elektroninį laišką su pretenzija, 2019 m. lapkričio 29 d. atsakymo į pretenziją, 2019 m. lapkričio 30 d., 2019 m. gruodžio 4 d. elektroninių laiškų kopijas, vaizdo ir garso įrašus, minimus atsiliepime į atskirąjį skundą, įrašytus USB laikmenoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, ir sprendžiant procesinius klausimus tokio pobūdžio bylose atsižvelgiama į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo atveju pateikti nauji įrodymai galėtų turėti įtakos (reikšmės) paties bylos ginčo (dėl santuokos nutraukimo) išsprendimui, tačiau ne ginčijam klausimui pagal atskirąjį skundą, dėl to nenustačius, kad šie įrodymai galėtų daryti įtaką šalių ginčo klausimo pagal atskirąjį skundą išsprendimui, pateiktus papildomus įrodymus atsisakoma prijungti.
26. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta galima laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas vieną sutuoktinį gyventi skyrium, o CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta galima laikinoji apsaugos priemonė – uždraudimas vienam sutuoktiniui lankytis tam tikrose vietose.
27. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, tai yra kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo, be kita ko, saugią aplinką. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Be to, šios apsaugos priemonės taikomos, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-797-730/2019, 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-655-1092/2019).
28. Ieškovės pagrindiniai motyvai (argumentai) taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones buvo tai, jog tarp šalių ginčo name vyksta nuolatiniai konfliktai, kurie gali turėti neigiamos įtakos nepilnamečių vaikų teisėms ir interesams, raidai, taip pat kenkia pačioms ginčo šalims. Pasak ieškovės, kuri šiuo metu gyvena ginčo name su vaikais ir kitu vyru, apelianto elgesys, ją ir jos nepilnamečius vaikus priverčia jaustis ir gyventi nuolatinėje įtampoje ir ginčuose. Be to, ieškovė pažymėjo, kad atsakovas ilgą laiką gyveno kitoje vietoje, o šiuo metu šeima turi dar kitą gyvenamąjį namą, kuriame galėtų gyventi atsakovas. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymo reikalavimus dalyje dėl gyvenimo skyriumi ir uždraudimo lankytis gyvenamojoje vietoje.
29. Iš bylos įrodymų nustatyta, kad tarp šalių Vilniaus regiono apylinkės teisme Teismo rūmuose vyksta civilinis ginčas dėl santuokos nutraukimo. Šios bylos ypatumas yra tas, kad, kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų, to neginčijant ir pačioms šalims, tarp nepilnamečių vaikų L. G. ir N. G. tėvų yra susiklostę konfliktiški santykiai, vyksta nuolatiniai tarpusavio ginčai, į gyvenamąją vietą buvo kviečiami ir policijos pareigūnai. Vilniaus apskrities VPK Trakų r. policijos komisariato 2019 m. spalio 29 d. nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną buvo nustatytos aplinkybės (tai paaiškino policijai ir pats atsakovas), jog atsakovui atvykstant į ginčo namus, tarp ginčo šalių prasideda nuolatiniai konfliktai ir barniai, dėl to, nors įvykio situacijoje nebuvo nustatytas galimas administracinio nusižengimo padarymas, tačiau prevenciškai S. G. buvo oficialiai įspėtas dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio, o būtent dėl to, kad nekonfliktuotų su R. G. ir vaikais, o visas iškilusias problemas spręstų įstatymo nustatyta tvarka. Be to, šie faktiniai duomenys patvirtina, kad į šalių tarpusavio konfliktines situacijas įtraukiami ir nepilnamečiai vaikai, kurie priversti ne tik matyti konfliktuojančius tėvus, bet ir dalyvauti jiems sprendžiant tarpusavio ginčus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konfliktinių situacijų tikimybė, ieškovei gyvenant su kitu vyru, šalių nepilnamečiais vaikais ir atsakovu viename name, gali tik padidėti. Tokiu būdu kyla reali grėsmė nepilnamečių vaikų teisei gyventi ramioje pastovioje ir saugioje aplinkoje. Nepritaikius atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ne tik padidėja tiek fizinės, tiek moralinės žalos abiem šalims atsiradimo (padidėjimo) tikimybė, bet ir ginčo name esant abiem tėvams ir (arba) tretiesiems asmenims būtų pažeidžiami vaikų interesai, tėvai neužtikrintų vaikų galimybių gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje.
30. Atsižvelgdamas į nustatytas byloje faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti teisinius santykius laikinai sureguliuojančias laikinąsias apsaugos priemones, sudarančias sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, o būtent – įpareigoti vieną sutuoktinį (atsakovą) gyventi skyriumi ir lankytis ginčo name, dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks apelianto nuosavybės teisių į namą suvaržymas (kol vyksta šalių ginčas) pateisinamas anksčiau minėtais prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos motyvais, taip pat konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis. Be to, nagrinėjamoje byloje yra duomenų, kad ginčo šalys tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), turi ne tik gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau ir kitą gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl to atsakovas gali gyventi ir lankytis jame. Be to, apeliantas nepateikė skunde argumentų ir įrodymų, kad jo finansinė padėtis būtų bloga ir jis negalėtų susirasti kitą gyvenamąjį vietą, kol vyksta šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo.
32. Pažymėtina, kad apelianto skunde pacituotos ir nurodytos kitų teismų sprendimai (nutartys), kuriais prašoma vadovautis, yra neaktualūs šiai bylai, nes iš esmės skiriasi bylų faktinės aplinkybės nuo nagrinėjamos bylos, dėl to apeliacinės instancijos teismas jomis nesivadovauja, o vadovaujasi anksčiau nurodyta aktualia (2019 m.) apygardos teismų praktika tokio pobūdžio bylose.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą šioje ginčo situacijoje teikė būtent vaikų interesams, tačiau kartu išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo. Šalių argumentai, susiję dėl santuokos nutraukimo, bus įvertinti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o teismas šiuo atveju sprendė klausimą tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Todėl spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šalių argumentų, kas, ieškovas ar atsakovė, minėtus tarpusavio konfliktus pradeda, pradėjo ir yra dėl jų kaltas, nes tai nagrinėjamu atveju neturi lemiamos reikšmės. Šie klausimai, esant poreikiui, bus sprendžiami bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
34. Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
35. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais, dėl to ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirasis skundas atmetamas. Vis dėlto pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje ne visiškai tiksliai (aiškiai) nurodė gyvenamąjį namą, kuriame atsakovui uždrausta lankytis, t. y. nenurodytas gyvenamojo namo unikalus numeris, nors tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), yra ne tik ginčo gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau yra ir kitas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė 2019 m. lapkričio 26 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyke buvo suformulavusį reikalavimą – reikalavimą uždrausti atsakovui lankytis ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), tačiau pagal bylos duomenis, nurodytas unikalus numeris yra žemės sklypo, tačiau ne ginčo gyvenamojo namo ir kuriame gyvena ieškovė su nepilnamečiais vaikais. Ginčo gyvenamojo namo unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovė pateiktame prašyme nurodė, jog neprieštarauja, jog atsakovas galėtų apsigyventi ar lankytis kitame sutuoktiniams priklausančiame gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dėl to, atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis turi būti patikslinta, t. y. nurodant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovui uždrausta lankytis unikalų numerį ((duomenys neskelbtini)).
36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y., kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia šioje byloje, kurioje išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-9278-424/2019 palikti nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9278-424/2019 rezoliucinę dalį – įrašant papildomai gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovui uždrausta lankytis, unikalų numerį ((duomenys neskelbtini)).