- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- e2S-1838-221/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10821-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- N. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui N. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, akcinė bendrovė, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. B. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui N. B. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šalies argumentai
2. Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės, uždraudžiant atsakovui lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
3. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad pakartotinai kreipiasi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes 2018 m. birželio 30 d. atsakovas nebe pirmą kartą grįžo namo neblaivus, toliau namuose girtavo, vidurnaktį atėjo į ieškovės kambarį, kuriame ji miegojo su nepilnamete dukra P. B., prižadino dukrą ir dukros akivaizdoje ieškovę išvadino necenzūriniais žodžiais. Po šio įvykio dukra P. B. ilgai negalėjo užmigti, nerimavo, kad ieškovė verkė, miegojo neramiai. Ieškovė negali gyventi ramaus, saugaus ir komfortiško gyvenimo, kadangi dėl tokio atsakovo elgesio nėra užtikrinama psichologinė ir emociškai stabili namų aplinka, o atsakovo elgesys ieškovės ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu negali būti laikomas tinkamu, moraliu, užtikrinančiu ramią ir saugią ieškovės ir nepilnamečių vaikų aplinką, atitinkančiu vaikų interesus. Netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, išsikelti iš namų teko būtent ieškovei su dukra, taip suteikiant prioritetą ne vaikų teisių apsaugai, o atsakovo teisėms. Dėl nuolatinės įtampos ieškovei ir nepilnametei dukrai P. B. pašlijo sveikata, jos kreipėsi į gydytojus, joms skirti raminamieji vaistai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 30 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė pareiškimą Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pateikė tik 2018 m. liepos 16 d. (gautas 2018 m. liepos 20 d.), t. y. vėliau negu pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau ir šis ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas neįrodo, jog šiuo metu atsakovo elgesys jos ir šalių nepilnamečių vaikų atžvilgiu yra netinkamas ar keliantis grėsmę ieškovės ar šalių nepilnamečių dukterų sveikatai, netinkamas teisės ir moralės požiūriu. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokio kito oficialaus įrodymo, patvirtinančio amoralų ar ydingą atsakovo elgesį. Ieškovės ir atsakovo pateikti įrodymai – susirašinėjimai trumposiomis žinutėmis, garso įrašai, fotonuotraukos, kaimynų pareiškimai, receptai dėl paskirtų vaistų – nėra tie įrodymai, kuriais teismas galėtų remtis, spręsdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Kiti ieškovės argumentai – dėl atsakovo bendravimo su dukterimis, požiūrio į jų auklėjimą, sveikatą, ieškovės ir atsakovo neištikimybės, bendravimo su kitomis moterimis/vyrais, elgesio, bendravimo su kaimynais neįrodo ieškovės minimų aplinkybių dėl netinkamo atsakovo elgesio, tai yra tik ieškovės subjektyvi nuomonė, požiūris, tarp šalių esančios situacijos vertinimas, neparemtas jokiais oficialių institucijų sprendimais. Spręsdamas klausimą dėl ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo, teismas vertino ir laikė reikšmingu įrodymu šioje byloje institucijos, duodančios išvadą byloje, nuomonę ir motyvus bei argumentus, kuriuose taip pat nurodyta, jog institucija nemato būtinybės taikyti ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas padarė išvadą, kad, nesant oficialių įrodymų, patvirtinančių ydingą atsakovo elgesį ieškovės ir jų nepilnamečių dukterų atžvilgiu, šiuo metu nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, prioritetas buvo suteiktas ne vaikų, o atsakovo interesams.
1.2. Nesivadovauta aukštesnės instancijos teismų suformuota praktika. Aukštesnės instancijos teismai (pvz., Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-378-278/2013, Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1608-221/2016, Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-640-267/2015), spręsdami laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium klausimą esant nutrauktiems ikiteisminiams tyrimams, pasisakė, kad dėl tokios priemonės taikymo galima spręsti iš byloje esančių kitų duomenų visumos. Dėl to teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje esantys įrodymai nėra tie įrodymai, kuriais teismas galėtų remtis spręsdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė dar 2014 m. kovo mėn. kreipėsi į policiją dėl atsakovo netinkamo elgesio – prieš ją naudojamo smurto, atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį. Taip pat atsakovo atžvilgiu buvo taikytas laikinas 48 val. sulaikymas, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Be to, ieškovė 2018 m. gegužės 17 d. kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu įvertinti netinkamą atsakovo elgesį su nepilnametėmis dukromis. 2018 m. gegužės 18 d. ieškovei su dukromis buvo išduotas siuntimas į VšĮ „Darnūs namai“ dėl psichologinės pagalbos suteikimo, kuris patvirtina, kad tarp šalių egzistuojantys disfunkciniai santykiai įtakojo ieškovės ir nepilnamečių dukrų psichologinę būklę. Kaimynių Ž. K. ir J. M. liudijimai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo girtavimo, triukšmavimo, necenzūrinių žodžių vartojimo ne tik savo, bet ir kitų vaikų akivaizdoje. Byloje esančių kitų duomenų (policijos pareigūnų 2014 m. kovo 8 d., 2014 m. kovo 9 d. tarnybiniai pranešimai, 2013 m. vasario 23 d., 2013 m. spalio 9 d., 2018 m. gegužės 9 d. garso įrašai, ieškovės 2018 m. liepos 16 d. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo, susirašinėjimai su seserimi, atsakovu, 2018 m. birželio 30 d. fotonuotrauka, garso įrašas su stenograma) visuma pagrindžia ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo naudojamo psichologinio smurto, jo konfliktiškumo, agresyvumo, elgesio amoralumo.
1.3. Dėl atsakovo elgesio spręsta formaliai, neįvertinta, kokias pasekmes ir psichologines traumas, žalą vaikams sukelia atsakovo elgesys. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. liepos 30 d. išvadoje, 2018 m. liepos 24 d. tarnybiniame pranešime dėl apsilankymo šeimoje užfiksuoti ne tik ieškovės, bet ir atsakovo, šalių nepilnamečių dukrų paaiškinimai. Dėl atsakovo sukeliamos nuolatinės įtampos, išgėrinėjimų, dėl kurių atsakovas tampa agresyvesnis, konfliktų ieškovė ir šalių nepilnametė dukra P. B. vartoja raminamuosius vaistus, jaučia įtampą, nebegali normaliai gyventi ir ilsėtis. Toks gyvenimas tapo nebeįmanomas, netinkamas nei ieškovei, nei dukrai, kenkia jų emocinei būklei ir sveikatai, todėl ieškovė su nepilnamete dukra P. B. buvo priverstos palikti namus. Situacija, kai dėl šalių negalėjimo gyventi kartu, iš įprastos gyvenamosios aplinkos adresu: (duomenys neskelbtini), turėjo išsikelti ieškovė su nepilnamete dukra, neatitinka teisėtų nepilnamečio vaiko interesų. Nors šiuo metu ieškovė su nepilnamete dukra P. B. negyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau artimiausiu metu ieškovė su dukra bus priverstos sugrįžti, nes rugsėjo mėn. šalių nepilnametė dukra P. B. pradės lankyti mokyklą, kuri buvo parinkta atsižvelgiant ir į gyvenamąją vietą. Atsakovo įpareigojimas gyventi skyrium nepakenks ir šalių nepilnametės dukros A. B. interesams, nes ji ir dabar gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovo įpareigojimas gyventi skyrium užtikrins abiejų nepilnamečių dukrų interesus gyventi įprastoje aplinkoje ir kartu.
Atsiliepimas
7. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Ieškovės pateiktame garso įraše girdėti tik dalis barnio. Ieškovė nepateikia konflikto pradžios garso įrašo, nes tai jai būtų nenaudinga ir įrodytų, kad konfliktus ji provokuoja pati. Atsakovas taip pat yra pateikęs teismui garso įrašą, kuriame girdėti, kad ieškovė grasina iškeldinti atsakovą iš jų bendrų namų.
7.2. Atsiliepimo teikimo momentu atsakovui nėra žinoma, kad jo atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam nėra skambinęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas dėl kvietimo į apklausą, jis nėra gavęs šaukimo atvykti į apklausą.
7.3. Ieškovei manant, kad atsakovas netinkamai elgiasi su savo nepilnametėmis dukromis, ji neleistų toliau joms bendrauti su atsakovu ar tuo labiau gyventi. Atsiliepimo teikimo momentu vyresnioji dukra A. B. gyvena su atsakovu. P. B. ieškovė leidžia bendrauti su atsakovu nutartyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo terminais ir tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
7.4. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-640-267/2015 ir Kauno apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1608-221/2016 taikė laikinąją apsaugos priemonę – gyvenimą skyrium, nes faktinės bylos aplinkybės buvo visai kitokios negu ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo byloje. Atsakovas, siekdamas išvengti bet kokių konfliktų su ieškove, prasidėjus santuokos nutraukimo procesui, miegodavo ne kartu su ieškove vienoje lovoje, kad nebūtų kuo nors apkaltintas. Šeimos būstas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ne tik ieškovės, bet ir atsakovo gyvenamoji vieta, kurioje ieškovė nenakvoja nuo 2018 m. liepos 1 d. Atsakovas neturi kito būsto, todėl, pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, jis netektų vienintelės gyvenamosios vietos, nepilnametė dukra A. B. taip pat netektų gyvenamosios vietos, nes ji nenori gyventi su ieškove, yra išreiškusi norą gyventi su atsakovu. Visą laiką, kai ieškovė nesirūpina vyresne dukra, ja nepertraukiamai rūpinasi atsakovas.
7.5. Tai, kad šiuo metu šalių santykiai yra pašliję, namuose vyrauja emocinė įtampa, dėl kurios šalys gali pakelti balso toną, konfliktuoti, neįrodo, kad tik atsakovas tarpusavio bendravime naudoja psichologinį smurtą. Priešingai, atsakovas taip pat patiria psichologinį spaudimą, diskomfortą, nes vyksta abipusiai konfliktai.
7.6. Atsakovas yra pateikęs rašytinius įrodymus, kad neturi priklausomybės nuo alkoholio, jam nėra nustatytas nestabilus psichologinis elgesys, atsakovo darbdavys yra patvirtinęs, kad atsakovas yra kultūringas, gerbiamas kolektyvo narių ir pacientų, yra ramaus būdo, nė karto nėra gauta nusiskundimų dėl jo elgesio, kaip žmogus yra jautrus, nestokojantis humoro jausmo, kilusias problemas stengiasi išspręsti abiem pusėms priimtinu būdu.
7.7. Ieškovė neįrodė jos paminėtų aplinkybių dėl netinkamo atsakovo elgesio, tai yra tik ieškovės subjektyvi nuomonė, neparemta oficialių institucijų sprendimais.
Šalies argumentai
7.8. Ieškovė neteisingai nurodo, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes toks tyrimas nebuvo pradėtas. Po atsakovo sulaikymo ieškovė nesikreipė į psichologus, į psichologus ji kreipėsi dėl vykstančio santuokos nutraukimo proceso.
7.9. Kaimynių Ž. K. ir J. M. liudijimai nėra oficialūs įrodymai, kuriais remiantis teismas galėtų taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Tuo tarpu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. liepos 30 d. teismui pateiktoje išvadoje pažymėta, kad ieškovė, išeidama iš namų, norėjo pasiimti kartu ir dukrą A. B., tačiau ši atsisakė išeiti su mama, šalių dukra A. B. šiuo metu gyvena su atsakovu šalių šeimos būste, kur jai sudarytos tinkamos ir saugios sąlygos gyventi, nėra pakankamai duomenų, kurie patvirtintų būtinybę taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
8. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
9. Ieškovė pateikė prašymą bylą pagal jos atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi, kokia forma vyks apeliacijos procesas yra skundus nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis ieškovės atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstas teisingai.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, būtina atsižvelgti ir į prašomų priimti naujų įrodymų įtaką nagrinėjamo klausimo išsprendimui.
11. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kurie jau yra pateikti į bylą su patikslintu ieškiniu ir pirmosios instancijos teismo priimti 2018 m. rugsėjo 17 d. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos pakartotinai priimti. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus, tačiau neprašo jų priimti, neargumentuoja naujų įrodymų priėmimo būtinybės, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti. Ieškovė 2018 m. spalio 16 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą vienai savaitei tam, kad ieškovė galėtų pateikti papildomus įrodymus. Ieškovei nenurodžius, kokius konkrečius įrodymus ji rengiasi pateikti, kodėl jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, kokias konkrečias aplinkybes tie įrodymai gali pagrįsti, apeliacinės instancijos teismas netenkina bylos nagrinėjimo dieną pateikto ieškovės prašymo.
Dėl ieškovės atskirojo skundo
12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, įpareigojant vieną sutuoktinį gyventi skyrium.
14. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria netenkintas jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės, uždraudžiant atsakovui lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atskirąjį skundą argumentuodama tuo, kad prioritetas buvo suteiktas ne vaikų, o atsakovo interesams, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aukštesnės instancijos teismų suformuota praktika, formaliai vertino atsakovo elgesį.
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė yra pareiškusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovo, atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2018 m. liepos 3 d. nutartimi nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2018 m. birželio 29 d. iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-1751-221/2018 iš dalies tenkindamas atsakovo atskirąjį skundą panaikino 2018 m. liepos 3 d. nutarties dalį, kuria nustatyta laikina nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamoji vieta kartu su ieškove, iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui A. B. po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2018 m. birželio 29 d. iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo, ieškovė paskirta A. B. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, ir perdavė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo A. B. atžvilgiu klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2S-1751-221/2018, nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra A. B. gyvena su atsakovu šalių bendruose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ieškovė iš šių namų išsikėlė su šalių nepilnamete dukra P. B. ir šiuo metu gyvena atskirai nuo atsakovo bei šalių nepilnametės dukros A. B. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. liepos 30 d. išvadoje nurodoma, kad aplankymo atsakovo gyvenamojoje vietoje metu šalių nepilnametė dukra A. B. patvirtino, kad niekieno neverčiama priėmė sprendimą gyventi su atsakovu, nes jaučia artimą ryšį, atsakovas tinkamai ja rūpinasi. Prie šios išvados pridėtas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mobiliosios komandos psichologės tarnybinis pranešimas dėl apsilankymo šeimoje, iš kurio nustatyta, kad su šalių nepilnamete dukra A. B. psichologė bendravo 2018 m. liepos 24 d., pokalbio metu šalių nepilnametė dukra A. B. išreiškė norą gyventi su atsakovu, kadangi jų santykiai geri, A. B. jaučia atsakovo palaikymą ir paramą, atsakovas bendrauja su ja, kalbasi apie problemas, kartu lanko sporto klubą. Nors šiuo metu šalių nepilnametės dukros A. B. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimas nėra išspręstas, byloje nesant duomenų, kad ji persikėlė gyventi pas ieškovę, sutinka su ja gyventi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, prioritetas buvo suteiktas atsakovo interesams. Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojus atsakovą išsikelti iš šalių bendrų namų, esančių (duomenys neskelbtini), šalių nepilnametei dukrai A. B. nesutinkant gyventi su ieškove, ji taip pat turėtų išsikelti, o tai neatitiktų šalių nepilnametės dukros A. B. interesų.
16. Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesniosios instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesniosios instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Tai reiškia, kad teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, šioms byloms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju, t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesniosios instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus tam tikrą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2011, 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2014).
17. Šiuo atveju atskirajame skunde yra apeliuojama Panevėžio apygardos teismo, Kauno apygardos teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis, kurių faktinės aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamoje byloje nustatytoms. Kadangi ieškovės nurodytos nutartys nagrinėjamai bylai neturi precedento galios, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jomis nesivadovavo.
18. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažįsta atskirojo skundo argumentą dėl formalaus atsakovo elgesio vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. liepos 30 d. išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad tarp šalių susiklostę itin konfliktiški santykiai tęsiasi ilgą laiką, abi šalys nevengia į konfliktus įtraukti savo nepilnamečių dukrų, jų akivaizdoje aiškintis tarpusavio santykius, namuose tvyro įtampa, vaikų akivaizdoje šalys vartoja nepagarbius ir amoralius kreipinius. Tai reiškia, kad ne tik atsakovas, bet ir pati ieškovė šalių nepilnamečių vaikų akivaizdoje tinkamai elgiasi ne visada, taigi ne tik dėl atsakovo, bet ir dėl ieškovės netinkamo elgesio šalių nepilnametės dukros patiria neigiamas emocijas, nuo kurių šalys turėtų saugoti savo nepilnametes dukras. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esančių duomenų pagrindu negalima daryti išvados, kad išimtinai tik atsakovas kaltas dėl įtemptų šalių santykių, tik dėl atsakovo elgesio tarp šalių kyla konfliktai, ir, kaip teigia ieškovė, šalių bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas.
19. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. liepos 30 d. išvadoje taip pat nurodyta, kad Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi pakankamai duomenų, kurie patvirtintų būtinybę taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium, uždraudžiant atsakovui lankytis ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia išvadą duodančios institucijos pozicija. Nors ieškovė teikia įvairius įrodymus, jos nuomone patvirtinančius netinkamą atsakovo elgesį ieškovės ir nepilnamečių dukrų atžvilgiu, tačiau Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. liepos 30 d. išvadoje pažymėta, jog ieškovė yra nurodžiusi, kad yra labai nustebusi, susijaudinusi ir liūdna dėl dukros A. B. pasirinkimo gyventi su atsakovu, kadangi myli abi savo dukras ir jomis rūpinasi, tačiau teigia, kad priima tokį dukros pasirinkimą, jai svarbiausia dukros gerovė, todėl nesistengia dukros nuteikinėti prieš tėvą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės sutikimas šalių nepilnametei dukrai A. B. bent laikinai leisti likti gyventi su atsakovu, nors tuo metu šalių nepilnametės dukros A. B. laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, leidimas atsakovui bendrauti su šalių nepilnamete dukra P. B., pasiimant ją nustatytiems savaitgaliams, paneigia ieškovės teiginius apie atsakovo elgesio neatitikimą šalių nepilnamečių vaikų interesams. Šalių nepilnametė dukra A. B. išvadą duodančios institucijos specialistams taip pat nenurodė, kad atsakovas jos atžvilgiu elgiasi netinkamai, priešingai, teigė, kad atsakovas ja rūpinasi tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės pateikti įrodymai ir argumentai neįrodo ieškovės minimų aplinkybių dėl netinkamo atsakovo elgesio, tai yra tik ieškovės subjektyvi nuomonė, požiūris, tarp šalių esančios situacijos vertinimas, neparemtas oficialių institucijų sprendimais, dėl to nėra pagrindo remiantis šiais įrodymais taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, ieškovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.