- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-31
- Bylos Nr.
- 2S-1608-221/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08368-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- J. D.
- Ieškovas
- J. D.
- Trečiasis asmuo
- P. D.
- Kreditorius
- uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui J. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, atsakovo J. D. priešieškinį ieškovei J. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, turto ir prievolių padalijimo, trečiasis asmuo – P. D., kreditorius – uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui J. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, atsakovo J. D. priešieškinį ieškovei J. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, turto ir prievolių padalijimo.
Su ieškiniu ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), A. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), J. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo, ieškovę paskiriant vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės, uždraudžiant jam lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašymą grindė tuo, kad atsakovas neteikia dukroms išlaikymo, dėl atsakovo netinkamo elgesio, naudojamo smurto ji su dukromis negali gyventi savo namuose.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams P. D., A. D., J. D. po 100 Eur kiekvienam vaikui nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-12829-944/2016, ieškovę paskyrė priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir uždraudė atsakovui lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) iki sprendimo byloje priėmimo.
Teismas ieškovės nurodytų aplinkybių pagrindu manė, kad, neužtikrinus reikalavimo ir nepriteisus iš atsakovo šalių nepilnametėms dukroms laikino išlaikymo, galbūt būtų neužtikrinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatos priežiūrai, ugdymui, nes atsakovas, kaip nurodyta ieškinyje, finansiškai neprisideda prie nepilnamečių dukrų išlaikymo. Sprendė, kad, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų, amžių, minimaliems vaikų poreikiams patenkinti pakankama išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų, yra 100 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Nustatė, kad atsakovas Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje – atsakovas grasino savo sutuoktinei, kad ją nušaus, rodydamas, jog jo grasinimai realūs, rankoje laikydamas revolverį, dėjosi į jį šovinius, 2016 m. sausio 29 d. ieškovė parašė pareiškimą policijoje dėl atsakovo naudojamo psichologinio smurto prieš jos nepilnamečius vaikus, tačiau 2016 m. vasario 9 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, ieškovei Kauno apskrities moterų krizių centre buvo suteiktos psichologo ir teisininko konsultacijos. Padarė išvadą, kad šie duomenys tikėtinai pagrindžia ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo naudojamo psichologinio smurto, dėl to tikslinga taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas J. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo atsakovui gyventi skyrium nuo ieškovės ir draudimo atsakovui lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12829-944/2016 priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad įvykis, už kurį atsakovas buvo nubaustas 2014 m. vasario 6 d. baudžiamuoju įsakymu, įvyko daugiau kaip prieš 2 metus, šalys po šio incidento susitaikė, nusprendė toliau tęsti santuokinį gyvenimą, todėl prieš kelerius metus įvykęs atsitikimas negali būti pagrindas šiuo metu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui gyventi ir lankytis šeimos būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Tai, kad šiuo metu šalių santykiai yra pašliję, namuose vyrauja emocinė įtampa, dėl kurios šalys gali pakelti balso toną, konfliktuoti, neįrodo, kad tik atsakovas tarpusavio bendravime naudoja psichologinį smurtą. Priešingai, atsakovas taip pat patiria psichologinį spaudimą, diskomfortą, nes vyksta abipusiai konfliktai. Atsakovas viliasi išsaugoti šeimą, todėl teismo nutartis, įpareigojanti jį gyventi skyrium nuo šeimos, tik dar labiau atitolintų sutuoktinius, akivaizdžiai pažeistų šalių interesų pusiausvyros principą ir pažeistų atsakovo teisę į būstą. Nors ieškovė 2016 m. sausio mėn. parašė pareiškimą policijoje dėl atsakovo neva naudojamo smurto prieš nepilnamečius vaikus, tačiau ši informacija neatitinka tikrovės. Tai pagrindžia aplinkybė, jog 2016 m. vasario 9 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės pareiškimą. Kauno apskrities moterų krizių centro pažyma dėl suteiktų konsultacijų ieškovei negali pagrįsti faktinių atsakovo veiksmų – psichologinio smurto. Pažymoje minima, jog ieškovė pageidavo teisininko ir psichologo konsultacijų dėl sudėtingų santykių šeimoje, artėjančių skyrybų, tačiau atsižvelgtina į tai, kad santykių griūtis neigiamai paveikia abi puses, jų emocinę būklę ir tokiu atveju streso neišvengia nei viena santykių šalis. Be to, teismas įpareigojo atsakovą gyventi skyrium, nors šiuo metu šalys jau gyvena skyrium, kadangi ieškovė su dukromis yra išsikrausčiusi iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Dėl to teismo nutartis yra netikslinga. Atsakovas neturi kito būsto, todėl, vykdydamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį, jis netektų vienintelės gyvenamosios vietos.
Atsiliepimas
Ieškovė J. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutarties nekeisti. Atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad atsakovas yra teistas dėl ieškovės atžvilgiu išreikštų grasinimų nužudyti. Atsakovas yra linkęs į fizinį ir psichologinį smurtą ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Atsakovo polinkis į smurtą ir sąlygojo laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą. Dėl atsakovo neprognozuojamo elgesio ieškovė bijo dėl savo ir nepilnamečių vaikų sveikatos ar net gyvybės. Atsakovas, teigdamas, jog patiria iš ieškovės psichologinį spaudimą, nepateikia šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės prevenciškai užtikrina psichologinio ir fizinio smurto nenaudojimą ieškovės ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Kauno apskrities moterų krizių centro 2016 m. vasario 17 d. pažyma Nr. 1.5-312 yra vienas iš pateiktų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nuolatinį psichologinį smurtą ieškovės ir šalių vaikų atžvilgiu. Dėl atsakovo smurtavimo ieškovė buvo priversta išsikraustyti iš šalių bendrų namų, kadangi ieškovė bijo dėl savo ir dukrų sveikatos ar netgi gyvybės. Ieškovei, kuri yra bedarbė, dėl atsakovo psichologinio smurto reikia glaustis pas svetimus žmones su trimis nepilnamečiais vaikais, ji neturi galimybių grįžti į savo namus, kur dukros jaustųsi saugiai. Tuo atveju, jei ieškovę laikinai priglaudę svetimi žmonės nebepageidaus ieškovei padėti, ji su trimis nepilnamečiais vaikais turės gyventi gatvėje. Atsakovas turi artimų giminaičių, gauna pajamas, todėl turi galimybę laikinai persikelti į kitą būstą, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla, o ieškovei būtų sudaryta galimybė su dukromis grįžti į namus, esančius (duomenys neskelbtini).
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pagrįstai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo įpareigojimas gyventi skyrium nuo ieškovės ir draudimas atsakovui lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iki sprendimo byloje priėmimo.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktus teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, įpareigojant vieną sutuoktinį gyventi skyrium, uždraudžiant vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovės prašymu pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo įpareigojimą gyventi skyrium nuo ieškovės ir draudimą atsakovui lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) iki sprendimo byloje priėmimo, minėtas teisės normas pritaikė tinkamai.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsakovas įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės ir jam uždrausta lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) iki sprendimo byloje priėmimo, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad ieškovės pateikti duomenys nepatvirtina atsakovo netinkamo elgesio, šiuo metu ieškovė negyvena nurodytame bute, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra netikslingas.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažįsta atskirojo skundo argumentą, kad byloje nėra įrodymų apie ieškovės netinkamu įvardintą atsakovo elgesį šeimoje, dėl kurio ieškovei ir nepilnamečiams vaikams yra būtina laikinoji apsauga.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – atsakovas grasino savo sutuoktinei, kad ją nušaus, rodydamas, jog jo grasinimai realūs, rankoje laikydamas revolverį, dėjosi į jį šovinius. Nors nusikaltimas, dėl kurio atsakovas buvo pripažintas kaltu, buvo padarytas prieš daugiau nei dvejus metus, tačiau Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą labiau tikėti ieškovės teiginiais apie atsakovo polinkį į smurtą, nei atsakovo įrodymais nepagrįstais teiginiais apie ieškovės jam daromą psichologinį spaudimą. 2016 m. sausio 29 d. ieškovė pateikė pareiškimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariatui dėl atsakovo naudojamo psichologinio smurto prieš ją ir šalių nepilnamečius vaikus. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2016 m. vasario 9 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau iš šio nutarimo matyti, kad šalių nepilnametės dukros P. D. ir A. D. paaiškino, jog tėvas dažnai vartoja alkoholį, daug išgėręs jis tampa piktas, agresyvus, tėvas nenaudoja prieš jas fizinio smurto, tačiau jas gąsdina agresyvus tėvo elgesys. 2016 m. sausio 27 d. ieškovė kreipėsi į Kauno apskrities moterų krizių centrą dėl teisininko ir psichologo konsultacijų suteikimo (Kauno apskrities moterų krizių centro 2016 m. vasario 17 d. pažyma), o tai leidžia spręsti apie disfunkcinius šalių santykius ir jų įtaką ieškovės psichologinei būklei. Aplinkybę, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški patvirtina ir pats atsakovas atskirajame skunde, teigdamas, kad sutuoktinių santykiai yra pašliję, namuose vyrauja emocinė įtampa, dėl šalių konfliktų ir atsakovas patiria diskomfortą. Nors tėvai turi paisyti vaikų interesų ir siekti užtikrinti jų teises į saugią aplinką, sudarančią galimybes jiems visapusiškai vystytis, šalių konfliktus neabejotinai mato jų nepilnamečiai vaikai. Dėl to šalių nepilnamečiai vaikai gali patirti psichologinius išgyvenimus ir sukrėtimus, kurie gali neigiamai įtakoti jų psichologinę būseną ir raidą.
Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliacine tvarka vertinama nutartis šių tikslų įgyvendinimą užtikrina.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioms principinėms nuostatoms nenusižengė, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstas, prioritetiniais pripažįstant nepilnamečių vaikų interesus ir užkertant kelią tolimesniam galimam jų teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui. Pirmosios instancijos teismas, gindamas vaikų interesus gyventi saugioje, stabilioje aplinkoje, tinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir nepažeidė teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principų.
Atsakovo argumentas, kad šiuo metu ieškovė su nepilnamečiais vaikais negyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o pritaikytomis laikinosiomis priemonėmis suvaržoma atsakovo teisė naudotis jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu turtu, nėra teisiškai reikšmingas, nes šis apribojimas yra laikinas ir pritaikytas siekiant užtikrinti ne tik ieškovės, bet ir šalių nepilnamečių vaikų interesų apsaugą bei jų saugumą. Šalims negalint gyventi kartu, pirmiausiai turi būti užtikrinami šalių nepilnamečių vaikų interesai, tarp jų ir teisė į saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką. Situacija, kai dėl šalių negalėjimo gyventi viename būste iš jo turėjo išsikelti ieškovė su trimis nepilnamečiais vaikais, įvertinus tai, kad šalys neturi kito jiems nuosavybės teise priklausančio būsto, o nepilnamečiams vaikams įprasta gyvenamoji aplinka yra adresu: (duomenys neskelbtini), neatitinka teisėtų nepilnamečių vaikų interesų. Atsakovo teisės, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, yra mažiau pažeistos, nei priešingu atveju šalių nepilnamečių vaikų, kadangi šalių nepilnamečių vaikų teises geriau užtikrina jų gyvenimas jiems įprastoje aplinkoje, nematant šalių konfliktų ir netinkamo atsakovo elgesio.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.