- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-12
- Bylos Nr.
- 2S-640-267/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00033-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- G. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2‑149‑457/2015 pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Joniškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui A. B., išvadą teikiančiai institucijai Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
Teismo posėdyje atsakovas prašė skirti terminą susitaikymui, manydamas, kad dar yra galimybių išsaugoti šeimą. Nurodė, kad su ieškove gyvena kartu, su ja veda bendrą ūkį, nuo 2015 m. balandžio mėn. pradėjo dirbti darbininku, uždirbtus pinigus žadėjo skirti šeimai ir pasižadėjo dėti visas pastangas, kad šeima būtų išsaugota.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad su atsakovu gyvena kartu, veda su juo bendrą ūkį, tačiau nesutiko, kad byloje būtų skirtas terminas susitaikymui, nes su sutuoktiniu paskutiniu metu nesugyvena, jis ją žemina, vartoja jos atžvilgiu psichologinį ir fizinį smurtą, nuo jo kenčia mažametė dukra ir jos nepilnametis sūnus. Manė, kad tolimesnis bendras gyvenimas yra neįmanomas. Be to, jei būtų skirtas terminas susitaikymui, prašė įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo jos, nes jai ir vaikams reikalingos saugios gyvenimo sąlygos. Nurodė, kad atsakovas turi kur gyventi, nes (duomenys neskelbtini) gyvena jo tėvai, kurie turi nuosavą gyvenamąjį namą.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutiko su ieškovės prašymu gyventi atskirai, nurodydamas, kad neturės kur išsikelti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2015-04-14 nutartimi nustatė sutuoktiniams A. B. ir G. B. 4 mėnesių terminą susitaikymui, civilinę bylą sustabdė ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovą A. B. gyventi skyrium nuo ieškovės G. B., uždraudžiant jam lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje – gyvenamajame name ir sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad ieškovės prašymas įpareigoti atsakovą A. B. gyventi skyrium nuo ieškovės yra pagrįstas, nes, ieškovės teigimu, atsakovas ją žemina, vartoja jos atžvilgiu psichologinį ir fizinį smurtą. Teismas laikė, kad ši taikoma laikinoji apsaugos priemonė nepažeis atsakovo teisėtų interesų bei geriausiai atitiks ieškovės ir mažametės dukros teisėtus interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė
Atskiruoju skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – G. B. prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę atmesti. Apelianto teigimu, ieškovė nurodė, jog atsakovas ją žemina ir naudoja smurtą, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 str.). Vien ieškovės paaiškinimas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas ieškovės prašymą dėl įpareigojimo atsakovą gyventi skyrium patenkinti. Atsakovo nuomone, ieškovės ar nepilnamečių vaikų interesai nėra pažeidžiami, kad juos reikėtų ginti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o būtent uždraudžiant atsakovui lankytis šeimos gyvenamojoje vietoje. Įpareigojimas jam gyventi skyrium nuo ieškovės G. B. yra nepagrįstas ir užkertantis kelią jam išsaugoti šeimą, bendrauti su šalių mažamete dukra, dalyvauti jos auginime, per teismo nustatytą 4 mėnesių terminą bandyti su ieškove susitaikyti, nes be bendravimo su ieškove atsakovas neturi galimybės rasti būdų išspręsti santuoką ardančius konfliktus. Atsakovo teigimu, jis suinteresuotas išsaugoti šeimą ir stengiasi tai daryti – dirba, žalingų įpročių neturi, todėl teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė neproporcingai suvaržė jo teises.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė G. B. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad šalių ginčai perauga į konfliktus, psichologinę ir emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, kurie itin veikia mažamečius vaikus auginančią motiną, gyvenimo sąlygos jau ilgą laiką yra emociškai įtemptos ir sunkiai pakeliamos. Nurodo, kad 2015-04-12 atsakovas grubia forma ir panaudodamas fizinę jėgą ir psichologinį smurtą (įžeidinėdamas ir žemindamas) bandė siekti lytinių santykių. Minėtos aplinkybės rodo, kad teismas turėjo pakankamą faktinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be to, šiuo metu padėtis nesikeičia ir atsakovas nedaro nieko santykiams normalizuoti. Jo elgesys ir gyvenimo būdas nepasikeitė, teismo įpareigojimo dėl gyvenamosios vietos pakeitimo jis nevykdo, teigdamas, jog nutartis neįsigaliojo. Apylinkės inspektorė kelis kartus lankėsi pas atsakovą ir įtikinėjo jį vykdyti teismo nutartį, tačiau jis į tuos raginimus nereaguoja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo santuokos nutraukimo byloje, įpareigojant vieną iš sutuoktinių gyventi skyrium, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ieškovė prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė teismo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium, kadangi atsakovas ją žemina, vartoja jos atžvilgiu psichologinį ir fizinį smurtą, nuo jo kenčia mažametė dukra ir jos nepilnametis sūnus. Teismas ieškovės prašymą tenkino, tačiau atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad tokiu būdu jam užkertamas kelias išsaugoti šeimą, bendrauti su ieškove ir dukra, mano, kad teismas negalėjo tenkinti ieškovės prašymo remdamasis vien tik jos žodiniais paaiškinimais.
Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Minėto straipsnio 2 dalyje išdėstytas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, kurias gali taikyti teismas CPK 144 straipsnio pagrindu. Viena iš prašomų pritaikyti priemonių – vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium (CK 3.65 str. 2 d. 1 p.). Ši norma yra taikoma visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.
Byloje nustatyta, kad ieškovė, pateikusi atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, taip pat pateikė ir ŠAVPK Joniškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, kad 2015-04-16 apklausiamas A. B. pripažino kilus konfliktui su žmona griebęs ją už kojos ir trenkęs per veidą. Atsakovas tyrėjai taip pat nurodė, kad teismo sprendimą dėl išsikraustymo vykdys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien šios aplinkybės pagrindžia tiek ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek pirmosios instancijos teismo išvadas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo šalių santuokos nutraukimo byloje. Nors atsakovas teigia, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės užkerta kelią jam išsaugoti šeimą, bendrauti su ieškove ir dukra, pažymėtina, kad taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovui nėra draudžiama bendrauti nei su sutuoktine, nei su nepilnamečiu vaiku. Atsakovas, būdamas suinteresuotas išsaugoti santuoką, privalo dėti pastangas ir rasti kitų būdų bendravimui su ieškove. Kadangi apeliantas įrodymų, pagrindžiančių, jog teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė iš esmės pažeidžia jo teises, teisėtus interesus, nepateikė, pripažinti ją neproporcinga siekiamiems tikslams šioje byloje nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą santuokos nutraukimo bylose, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.