- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-09
- Bylos Nr.
- e2S-1751-221/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10821-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- N. B.
- Ieškovas
- A. B.
- Kategorijos
- 2.3.1.2.4Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas
- 3.1.18.2.11Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui N. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, akcinė bendrovė, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. B. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui N. B. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šalies argumentai
2. Ieškovė su ieškiniu pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir P. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo, įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės, uždraudžiant atsakovui lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.
3. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad dukros gyvena su ieškove, atsakovas nededa pastangų rūpintis dukromis, leidžia vyresniajai dukrai neiti į mokyklą, grįžti namo po vidurnakčio, yra agresyvus, prie vaikų inicijuoja konfliktus, piktnaudžiauja alkoholiu, keikiasi necenzūriniais žodžiais. Atsakovas neprisideda prie vaikų išlaikymo, ieškovės finansinė padėtis yra sunki, o bylos nagrinėjimas gali ilgai užtrukti. Atsakovas prieš ieškovę naudoja psichologinį smurtą, yra naudojęs ir fizinį smurtą. Dėl atsakovo nuolatinio psichologinio smurto ieškovė su dukromis negali gyventi bendrame būste su atsakovu, šalių dukroms gali kilti grėsmė dėl atsakovo elgesio. Atsakovo turtinė padėtis yra gera, jis gauna stabilias pajamas, todėl gali išsinuomoti laikiną būstą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 3 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiams vaikams A. B. ir P. B. kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2018 m. birželio 29 d. iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo, paskyrė ieškovę A. B. ir P. B. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, nustatė laikiną nepilnamečių vaikų A. B. ir P. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, atmetė kitą prašymo dalį.
5. Teismas sprendė, kad, neužtikrinus reikalavimo, bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Nesant duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, atsižvelgęs į suformuotą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, prigimtinę tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, laikinųjų apsaugos priemonių tikslą ir paskirtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas iš atsakovo priteisė kiekvienam vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus priimtas teismo sprendimas, pradedant mokėti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018 m. birželio 29 d.). Atsižvelgęs į šalių nepilnamečių dukterų interesus ir būtinumą užtikrinti joms kuo saugesnę, stabilesnę aplinką iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, teismas sprendė esant tikslinga tenkinti ieškovės prašymą ir nustatyti šalių nepilnamečių vaikų A. B. ir P. B. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos. Nesant oficialių įrodymų, patvirtinančių ydingą atsakovo elgesį ieškovės ir jų nepilnamečių dukterų atžvilgiu, teismas sprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium, uždraudžiant atsakovui lankytis ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nutarties dalį dėl A. B., nustatant laikiną nepilnametės dukters A. B. gyvenamąją vietą kartu su atsakovu, priteisti nepilnametei dukrai A. B. laikiną išlaikymą iš ieškovės po 200 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos nuo ieškinio padavimo dienos, paskiriant atsakovą A. B. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pažeistas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, kadangi neatsižvelgta į šalių nepilnametės dukters A. B. interesus. Šalių nepilnametė dukra A. B. yra išreiškusi pageidavimą gyventi kartu su atsakovu. Teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo išsiaiškinti šalių nepilnametės dukters A. B. nuomonę dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo dalyvaujant psichologui, vaiko teisių specialistui ir/ar kitam specialistui.
1.2. Nepagrįstai spręsta, kad, neužtikrinus reikalavimo dėl nepilnamečių dukrų išlaikymo, bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Atsakovas išlaiko abi savo dukras. Kadangi dukrai A. B. yra 15 metų, jai atidaryta sąskaita banke, taip pat atsakovas moka už dukters A. B. telefoną ir paslaugas, perka maistą, vežasi atostogauti ir pan. P. B. lėšas atsakovas skiria pirkdamas maistą, mokėdamas už gimnastiką, vežiodamas ją, kur reikia, leisdamas kartu laisvalaikį.
1.3. Nustatant šalių nepilnametės dukters A. B. gyvenamąją vietą su ieškove, neįsigilinta į konkrečias šios bylos aplinkybes, ieškovės ir atsakovo požiūrį į dukters A. B. auklėjimą, vystymąsi, patikėta tik ieškovės teiginiais. Nors ieškovė pateikė prašymą nustatyti A. B. gyvenamąją vietą su ja, tačiau, išvažiavusi su dukra P. B., A. B. nepasiima kartu, A. B. gyvena su atsakovu, jis ja nepertraukiamai rūpinasi.
1.4. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, nuolat vartoja psichologinį ar fizinį smurtą prieš ieškovę. Vienas iš garso įrašų, pridėtas prie ieškinio, yra darytas atsakovui iš dukters A. B. sužinojus apie tai, kad jau pusantrų metų ieškovė yra neištikima atsakovui su kitu vyru. Atsakovas nesusivaldė, o ieškovė įrašė tai ir pateikė teismui. Pažyma iš Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo patvirtina, kad atsakovas neturi priklausomybių nuo alkoholio. Pažyma iš Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus įrodo, kad atsakovui nėra nustatytas nestabilus psichologinis elgesys. UAB (duomenys neskelbtini) charakteristikoje darbdavys patvirtina, kad atsakovas yra kultūringas, gerbiamas kolektyvo narių ir pacientų, ramaus būdo, nė karto nėra gauta nusiskundimų dėl jo elgesio, kaip žmogus yra jautrus, nestokojantis humoro jausmo, kilusias problemas stengiasi išspręsti abiem pusėms priimtinu būdu. Ieškovė tik deklaratyviai nurodo, kad atsakovas leidžia vyresniajai dukrai elgtis netinkamai, atsakovas visuomet abi dukras auklėja pagal visuomenėje nusistovėjusias moralės normas ir netoleruoja jų netinkamo elgesio. Atsakovas myli dukras, jomis rūpinasi, tarp jo ir dukterų yra susiformavęs toks pats glaudus emocinis ryšys, kaip ir tarp mergaičių su ieškove. Nustačius dukters A. B. laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, iš ieškovės priteistinas laikinas išlaikymas dukrai A. B. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kadangi A. B. yra gerokai vyresnė už seserį P. B. ir jos poreikiai yra didesni.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. A. B. noras gyventi su atsakovu yra sąlygotas netinkamo atsakovo elgesio, jo įtakos ir noro, atsakovo pavaldumo, jo nereiklumo A. B. mokslams, leidimo jai elgtis kaip nori, kitų aplinkybių (atsakovo siekio „papirkti“ dukrą daiktais, pažadas nupirkti jai automobilį ir t. t.). Neatmetama galimybė, kad atsakovas siekia nustatyti A. B. gyvenamąją vietą su juo, kad pats neliktų be gyvenamosios vietos. Nustačius dukros A. B. gyvenamąją vietą su atsakovu, jis nebūtų įpareigotas gyventi kitame būste.
7.2. Iš prie ieškinio pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, garso įrašų, prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridedamų įrodymų galima spręsti, jog atsakovas yra agresyvus, konfliktiškas, nepaiso dukrų norų ir prašymų, piktnaudžiauja alkoholiu, nepasižymi aukštomis moralinėmis ir dvasinėmis savybėmis, dėl ko atsakovo gyvenimo būdas negali būti pavyzdžiu paauglei dukrai ir kelia pagrįstų abejonių vaikui užaugti sveika, intelektualia, dorovinga asmenybe saugioje ir ramioje aplinkoje.
7.3. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovė neprižiūri dukrų, girtauja, smurtauja, naktimis nebūna namie, nesirūpina dukromis, netinkamai elgiasi ir pan. Ieškovei buvo sunku išeiti iš savo namų, pakeisti nusistovėjusią ir vaikui įprastą aplinką, kurioje P. B. augo ir gyveno. Dėl nuolatinės įtampos ieškovei ir P. B. pašlijo sveikata, joms teko kreiptis į gydytojus, yra paskirtas gydymas, jos vartoja raminamuosius vaistus.
7.4. Atsakovas tik prasidėjus ištuokos procesui pradėjo rodyti ypatingą dėmesį ir rūpestį dukroms, norėti leisti laiką su dukromis ar vežti į kirpyklą. Ir nors atsakovas turi dvi dukras, tačiau išskirtinį rūpestį ir dėmesį skiria tik vienai iš dukrų – A. B. Atsakovas nuteikinėja A. B. prieš ieškovę, apkalba ir šmeižia ją, o tai neigiamai įtakoja A. B. požiūrį į ieškovę, o tuo pačiu ir nusistatymą ieškovės atžvilgiu, dėl to A. B. nepersikėlė gyventi su ieškove.
7.5. A. ir P. B. nuo gimimo gyveno kartu, dėl to tarp jų neabejotinai yra susiformavęs emocinis ryšys, jos yra prisirišusios viena prie kitos. A. B. laikinos gyvenamosios vietos nustatymas atskirai nuo ieškovės ir su ja gyvenančios sesers prieštarauja šalių vaikų interesams gyventi drauge, neatitinka abiejų dukrų geriausių interesų užtikrinimo ir nesuderinamas su kasacinio teismo suformuota praktika. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog seserų atskyrimas viena nuo kitos geriausiai užtikrintų abiejų seserų interesus, A. B. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.
7.6. Atsakovo aplinka, jo asmeninės savybės nėra tinkami, kad ieškovės dukra užaugtų psichologiškai stabili, pilnavertiška ir dorovinga asmenybė. Atsakovas, būdamas nelojalus šeimai ir neištikimas ieškovei, siekia nepagrįstai apkaltinti ieškovę neištikimybe atsakovui, teigdamas, kad būtent pridedamas ieškovės susirašinėjimas su draugėmis yra akivaizdus, aiškus ir net pakankamas pagrindas spręsti ir konstatuoti ieškovės neištikimybės faktą, tačiau tokio susirašinėjimo nepakanka spręsti dėl ieškovės neištikimybės.
7.7. Iš atsakovo prie atskirojo skundo pridėtų pirkimo kvitų matyti, kad išlaidos abiems dukroms sudaro preliminariai apie 50 Eur.
7.8. Teismas nutartyje detaliai ir išsamiai paaiškino, kodėl abiems vaikams yra priteista ne po 250 Eur laikino išlaikymo, bet po 150 Eur. Nuo rugsėjo mėnesio atsirasiančios papildomos išlaidos P. B., neskaitant išlaidų, tenkančių suruošti ją į pirmą klasę, sudarys apie 435 Eur per mėnesį. Dėl to negalima sutikti su atsakovu, kad A. B. poreikiai vien dėl amžiaus yra didesni ir jai tenkančios išlaidos yra didesnės nei P. B.
8. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, būtina atsižvelgti ir į prašomų priimti naujų įrodymų įtaką nagrinėjamo klausimo išsprendimui.
10. 2018 m. spalio 5 d. ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė kaimynių, kaip nurodo ieškovė, Ž. K., J. M., J. V. ir L. M. liudijimus. Kadangi šie įrodymai jau yra pateikti į bylą su patikslintu ieškiniu ir pirmosios instancijos teismo priimti 2018 m. rugsėjo 17 d., apeliacinės instancijos teismas atsisako juos pakartotinai priimti. Dėl tos pačios priežasties atsisakytina priimti atsakovo su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus – fotonuotraukas, pažymos iš Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo kopiją, pažymos iš Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus kopiją, UAB (duomenys neskelbtini) charakteristiką, ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus – fotonuotrauką, garso įrašą ir jo stenogramą, vaistų receptus. Šie įrodymai buvo pateikti su kitais šalių procesiniais dokumentais ir pirmosios instancijos teismo jau yra priimti. Kiti šalių pateikti įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų, skundžiamos nutarties pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas priima šalių su procesiniais dokumentais pateiktus naujus įrodymus ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo 2018 m. spalio 9 d. pateiktus naujus įrodymus, kadangi šie buvo pateikti civilinės bylos nagrinėjimo dieną, nesudarant galimybės ieškovei su jais susipažinti ir pareikšti dėl jų savo nuomonę.
Dėl atsakovo atskirojo skundo
11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ši laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis neturėtų būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą, nes teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas taip pat tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.
13. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Dėl to taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė yra pareiškusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovo, atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2018 m. birželio 29 d. iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Atsakovas atskirajame skunde nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria šalių nepilnametės dukros A. B. laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai A. B. Iš atsakovo atskirojo skundo nustatyta, kad pagrindinis atsakovo nesutikimo su nurodyta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi argumentas – šalių nepilnametė dukra A. B. šiuo metu gyvena ne su ieškove, o su atsakovu, kuris apmoka A. B. išlaikymo išlaidas. Dėl to atsakovas atskiruoju skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nutarties dalį dėl A. B., nustatant laikiną nepilnametės dukros A. B. gyvenamąją vietą kartu su atsakovu, priteisti nepilnametei dukrai A. B. laikiną išlaikymą iš ieškovės po 200 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos nuo ieškinio padavimo dienos, paskiriant atsakovą A. B. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Pažymėtina, kad atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria šalių nepilnametės dukros P. B. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai P. B. Tai reiškia, kad atsakovas iš esmės sutinka su tuo, jog jo teikiamas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai P. B. nėra pakankamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo su atskiruoju skundu pateikti pirkimo kvitai, byloje esančios fotonuotraukos taip pat nepatvirtina tinkamo išlaikymo šalių nepilnametei dukrai P. B. teikimo, todėl kaip nepagrįsti atmestini atsakovo atskirojo skundo argumentai apie abiem šalių nepilnametėms dukroms tinkamai teikiamą išlaikymą.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2, 4 punktuose numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra ne tik grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bet ir konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai. CPK 376 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai; teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimą, vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Ši įstatymo nuostata yra viena iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir gali būti aiškinama kaip suteikianti teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Taip teismas įgalinamas siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nurodytų asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. Pagal CPK 376 straipsnio 1–4 dalis aktyvus teismas reiškia ne tik teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, tačiau ir pareigą imtis priemonių sutaikyti šalis (CK 3.64 straipsnis, CPK 384 straipsnio 3 dalis), teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones, įvardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2012). Nagrinėjamu atveju būtinybė taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones siejama išskirtinai su šiuo metu 16 metų amžiaus šalių nepilnametės dukros A. B. interesu gyventi su tuo iš tėvų, su kuriuo ji nori, todėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje iš esmės yra galimas, net atsakovui nepareiškus savarankiškų reikalavimų nagrinėjamoje byloje.
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pati ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą patvirtina atsakovo atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kad šalių nepilnametė dukra A. B. šiuo metu gyvena su atsakovu, ieškovei prašant, šalių nepilnametė dukra A. B. nesutiko persikelti gyventi su ieškove. Ieškovės teigimu, šalių nepilnametės dukros A. B. noras gyventi su atsakovu neatitinka jos interesų, kadangi atsakovas yra agresyvus, konfliktiškas, nepaiso dukrų norų ir prašymų, piktnaudžiauja alkoholiu, nepasižymi aukštomis moralinėmis ir dvasinėmis savybėmis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. liepos 30 d. išvadoje nurodoma, kad aplankymo atsakovo gyvenamojoje vietoje metu šalių nepilnametė dukra A. B. patvirtino, kad niekieno neverčiama priėmė sprendimą gyventi su atsakovu, nes jaučia artimą ryšį, atsakovas tinkamai ja rūpinasi. Prie šios išvados pridėtas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mobiliosios komandos psichologės tarnybinis pranešimas dėl apsilankymo šeimoje, iš kurio nustatyta, kad su šalių nepilnamete dukra A. B. psichologė bendravo 2018 m. liepos 24 d., pokalbio metu šalių nepilnametė dukra A. B. išreiškė norą gyventi su atsakovu, kadangi jų santykiai geri, A. B. jaučia atsakovo palaikymą ir paramą, atsakovas bendrauja su ja, kalbasi apie problemas, kartu lanko sporto klubą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartimi buvo iš dalies tenkintas ieškovės prašymas ir, be kita ko, šalių nepilnametės dukros A. B. laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai A. B., tačiau pastaroji tebegyvena su atsakovu šalių bendruose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), o ieškovė iš šių namų išsikėlė su šalių nepilnamete dukra P. B. ir šiuo metu gyvena atskirai nuo atsakovo bei šalių nepilnametės dukros A. B.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nuolatinės šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama išspręsti klausimą dėl laikinos šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su viena iš šalių, laikino išlaikymo priteisimo iki teismo sprendimo priėmimo. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovo atskirajame skunde ir ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytų argumentų, susijusių su šalių neištikimybės vienas kitam klausimu, kitų su tuo susijusių aplinkybių.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
19. Vadovaudamasis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti (net ir laikinai) vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas.
20. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl to, kad gyvenamoji vieta, esanti (duomenys neskelbtini), šalių nepilnametei dukrai A. B. yra įprasta jos gyvenamoji aplinka. Kaip minėta, šiuo metu ji nurodytu adresu gyvena su atsakovu, 2018 m. liepos 24 d. pokalbio su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mobiliosios komandos psichologe metu šalių nepilnametė dukra A. B. išreiškė norą gyventi su atsakovu, nors ieškovės teigimu, toks šalių nepilnamečio vaiko noras neatitinka jo interesų. Šalių nepilnametė dukra A. B. 2018 m. liepos 24 d. pokalbio metu nurodė, kad atsakovas ja tinkamai rūpinasi, o ieškovė teikia teismui įrodymus, kurie, jos nuomone, patvirtina atsakovo netinkamą elgesį, kenkiantį nepilnamečio vaiko interesams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tinkamam išnagrinėjimui, būtina išsiaiškinti, ar šalių nepilnametės dukros A. B. nuomonė dėl apsisprendimo gyventi su atsakovu nėra pasikeitusi, ar 2018 m. liepos 24 d. pokalbio su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mobiliosios komandos psichologe metu ji nebuvo paveikta atsakovo, jeigu šalių nepilnametės dukros A. B. nuomonė nepasikeitusi, ar ji atitinka jos interesus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šalių nepilnametės dukros A. B. nuomonė gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu klausimu nėra lemiama, o teisingam prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui yra reikšmingi ir kiti veiksniai, tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą iš esmės jų nesiaiškino ir nenagrinėjo, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė net neišklausęs atsakovo (kaip priešingos šalies) nuomonės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad gali būti kilusi grėsmė nepilnamečio vaiko prioritetiniais laikomiems interesams, turėjo imtis visų priemonių, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas būtų išspręstas išsiaiškinus visas su šio klausimo teisingu išsprendimu susijusias aplinkybes, tačiau to nepadarė.
21. Pirmosios instancijos teismui nenustačius visų teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, apeliacine tvarka vertinama nutarties dalis panaikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šalių nepilnametės dukros A. B. atžvilgiu perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 3 d. nutarties dalį, kuria nustatyta laikina nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamoji vieta kartu su ieškove A. B., iš atsakovo N. B. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui A. B. po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2018 m. birželio 29 d. iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo, ieškovė A. B. paskirta A. B. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, ir perduoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo A. B. atžvilgiu klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.