- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-15
- Bylos Nr.
- 2S-378-278/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00208-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- L. T.-B.
- Atsakovas
- E. B.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-378-278/2013
Teisėja Nida Solovjovienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00208-2013-7
N U T A R T I S
2013 m. gegužės 15 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. T.-B. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-297-434/2013 pagal ieškovės L. T.-B. ieškinį atsakovui E. B. dėl santuokos nutraukimo, esant atsakovo kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. T.-B. prašė teismą nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, nustatyti dukters E. B. gyvenamąją vietą su motina, priteisti išlaikymą dukrai bei padalinti santuokoje įgytą turtą. Be to, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 Lt nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei įpareigoti atsakovą E. B. gyventi skyrium nuo jos ir nepilnametės dukters.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai E. B. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-03-22 iki teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo priėmimo dienos. Ieškovės prašymą įpareigoti atsakovą E. B. gyventi skyrium nuo sutuoktinės (ieškovės) ir nepilnamečio vaiko atmetė. Priteisdamas laikiną išlaikymą, teismas atsižvelgė į ginčo šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių ir poreikius, šalių galimybę teikti išlaikymą bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus bei darė išvadą esant pakankamu laikinam išlaikymui iš atsakovo priteisti vaiko išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį. Nurodė, jog ieškovės prašymą įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo sutuoktinės ir nepilnamečio vaiko, nesant pateiktų pagrįstų duomenų, tenkinti nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė L. T.-B. prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartį pakeisti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti visiškai. Nurodo, jog teismas nepagrįstai priteisė mažą laikinąjį išlaikymą dukrai, nes buvo pateikti duomenys, jog vaikui prašomas priteisti išlaikymas iš esmės nežymiai viršija minimalią vaiko poreikiams tenkinti skirtiną sumą. Teismui išsprendus iš esmės vaikui teiktino išlaikymo dydį, jei jis būtų mažesnis nei taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sumokėtos išlaikymo sumos vykdymo procese gali būti įskaitytos. Teigia, jog teismas nepagrįstai atmetė prašymą įpareigoti atsakovą gyventi skyrium. Nurodo, jog ji laukiasi kūdikio, nėštumo anamnezė yra nepalanki ir bet kokie konfliktai šeimoje sukelia grėsmę būsimo vaiko saugumui. Be to, atsakovas kelia grėsmę ir nepilnametės dukros psichinei ir dvasinei gerovei, nes jam yra išsivysčiusi priklausomybė alkoholiui. Mano, jog skundžiama teismo nutartis pažeidžia vaiko teises, neužtikrina vaiko asmeninių neturtinių interesų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas E. B. prašo ieškovės skundą atmesti. Nurodo, jog su ieškove ir dukra gyvena viename name, ūkio išlaidas dalinasi į lygias dalis. Teigia, jog prie dukros išlaikymo prisideda po lygiai kartu su ieškove, nekonfliktuoja, rūpinasi šeima. Nurodo, jog įpareigojimas gyventi skyrium neigiamai paveiktų jo santykius su dukra, o didesnio išlaikymo priteisimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Teigia, kad kitos gyvenamosios vietos neturi, lankosi pas psichologą, be to, ieškovė nepateikė naujų motyvų, dėl ko reikėtų jį įpareigoti gyventi atskirai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Pagal CPK 375 straipsnį teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje, atsižvelgdamas į vaikų interesus. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laiko išlaikymo priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus motyvus. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus, bus išspręsti ieškinio reikalavimai. Byloje nustatyta, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių ir poreikius bei šalių galimybes teikti išlaikymą, apeliantės prašymą priteisti dukrai laikiną išlaikymą po 600 Lt patenkino iš dalies, išlaikymo dydį sumažindamas iki 300 Lt, o prašymą įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir jų dukters, atmetė kaip neįrodytą (b. l. 7-8). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis – 300 Lt – atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.3 str. 1 d., 3.65 str. 2 d. 4 p.; CPK 185 str.). Sprendžiant laikino išlaikymo priteisimą, atsižvelgiama į Lietuvos teismų suformuotą praktiką, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu sudaro 1 000 Lt. Tačiau priteisiant išlaikymą, būtina įvertinti ir tėvų galimybes teikti išlaikymą vaikui. Iš bylos duomenų matyti, jog šalių dukrai yra 5 metai (b. l. 1-6). Apeliantė nepateikė duomenų kokio dydžio lėšos per mėnesį yra reikalingos dukters išlaikymui, įrodymų apie atsakovo galimybes mokėti didesnį laikiną išlaikymą nei teismo priteistas bei duomenų, jog dėl vaiko sveikatos sutrikimų yra reikalingos papildomos lėšos nei įprastai tokio amžiaus vaikams (CPK 178 str.). Dėl nurodytų motyvų keisti nutartį minėtoje dalyje apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, teismas gali įpareigoti, esant galimybei, vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Sutuoktinio įpareigojimas gyventi atskirai nuo šeimos galimas tuo atveju jeigu sutuoktinis vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą ir todėl bendras gyvenimas gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Ieškovė L. T.-B. nurodė, kad atsakovas kelia grėsmę nepilnametės dukters psichinei ir dvasinei gerovei, nes jam yra priklausomybė alkoholiui, atsakovas nuolat konfliktuoja su ieškove dukters akivaizdoje, jos atžvilgiu naudoja smurtą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė laukiasi kūdikio ir nėštumo anamnezė nėra palanki, todėl neabejotina, kad bet kokie konfliktai kelia grėsmę ieškovės, tiek būsimo ir esamo vaikų sveikatai, jų saugumui. L. T.-B. teiginių dėl netinkamo sutuoktinio elgesio jos atžvilgiu atsakovas nepaneigė. Iš byloje esančios Panevėžio apygardos teismo 2013-02-22 nutarties matyti, kad E. B., dėl fizinio smurto ieškovės atžvilgiu, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l. 28-29). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog, siekiant apsaugoti ieškovės, būsimo vaiko bei nepilnametės dukters interesus, tikslinga įpareigoti atsakovą E. B. gyventi skyrium nuo sutuoktinės ir jų nepilnamečio vaiko (CPK 185 str.). Atsakovas teigia, jog neturi kitos gyvenamosios vietos, tačiau nurodytos laikinosios apsaugos priemonės taikymas nėra besąlygiškai siejamas su kito sutuoktinio realiomis galimybėmis gyventi skyrium – teismas gali įpareigoti sutuoktinį gyventi skyrium ir nevertindamas jo galimybės susirasti kitą gyvenamąjį būstą. Be to, iš aukščiau minėtos Panevėžio apygardos teismo 2013-02-22 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-227-350/2013 matyti, jog atsakovas turi galimybę gyventi pas savo tėvus (CPK 179 str. 3 d.). Teiginiai, jog taikyta priemonė apribos jo galimybę bendrauti su dukra, nėra pakankama atmesti ieškovės prašymą dėl įpareigojimo atsakovą gyventi skyrium.
Dėl paminėtų motyvų, nutartis dalyje dėl įpareigojimo atsakovą gyventi skyrium, keistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartį iš dalies pakeisti.
Įpareigoti atsakovą E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyventi skyrium nuo ieškovės L. T.-B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukters E. B. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.