Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. Ieškovas P. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2013 m. liepos 24 d. ieškovo P. J. (tėvo) ir atsakovo P. J. (sūnaus) sudarytą 2/5 dalių pastato – gyvenamojo namo ir 2/5 dalių žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, dovanojimo sutartį; taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui 2/5 dalis pastato – gyvenamojo namo ir 2/5 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. liepos 24 d. šalys sudarė dovanojimo sutartį, kurios pagrindu atsakovui atiteko 2/5 dalys pastato – gyvenamojo namo ir 2/5 dalys žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Aiškino, jog sutartis sudaryta šalims žinant, kad ji sudaroma tikslu į namų valdą įrengti du įvažiavimus ir kad už antro įvažiavimo įrengimą nereikėtų mokėti. Ieškovas tvirtino turtą sūnui padovanojęs laikinai. 2015 metais įvyko teisminis ginčas, kurio metu ieškovas ginčijo šią dovanojimo sutartį, civilinė byla buvo baigta taikos sutartimi, o sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia. Ieškovas paaiškino, jog po to teisminio proceso atsakovas – apdovanotasis, ėmė vykdyti tokius veiksmus, kuriuos įstatymas apibrėžia kaip neabejotinai griežtai smerktinus geros moralės požiūriu. Ieškovo nuomone, vien ta aplinkybė, jog ieškovui reikėjo kreiptis į teismą dėl sūnaus (atsakovo) nesąžiningumo – duoto žodžio nesilaikymo – neatitinka geros moralės ir visuomenėje nusistovėjusių normų. Ieškovas taip pat nurodė, kad po teisminio proceso kartkartėmis skambindavo sūnui, prašė jį elgtis sąžiningai, tačiau atsakovas jį iškoneveikdavo, vadino neįgaliu ir nemokytu. Be to, atkreipė dėmesį, jog atsakovas jį apšmeižė tvirtindamas, esą ieškovas Palangoje šaudė šunis. Atsakovas grasino ieškovui. Dėl nuolatinių įžeidinėjimų labai pablogėjo ieškovo sveikata. Ieškovas akcentavo, jog nebepakėlęs tokio atsakovo elgesio, du kartus kreipėsi į policiją. Nurodė, kad 2016 metų policijos nutarimuose pažymima, jog atsakovo veiksmuose galima įžvelgti nusikalstamos veikos požymių, o pagal įstatymą policijos nutarimų įrodomoji galia pripažįstama prima facie. Ieškovo vertinimu, tokiu elgesiu atsakovas pažeidė ieškovo teisę į orią bei garbingą senatvę. Ieškovo teigimu, egzistuoja sąlygos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu ir tvarka panaikinti dovanojimą.

3. Atsakovas P. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė CK 6.472 straipsnyje įtvirtintų pagrindų dovanojimui panaikinti, be to, ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Atsakovas paaiškino, kad ieškovas ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia pareiškė pakartotinai. Pirmajame teisminiame procese ieškovas neįrodė, kad dovanojimo sutartis buvo fiktyvi. Tas teisminis procesas buvo baigtas taikos sutartimi. Atsakovo vertinimu, ieškovas nesilaiko taikos sutartimi prisiimto įsipareigojimo nebereikšti pretenzijų dėl šalių sudarytos dovanojimo sutarties, nauju pagrindu vėl pareiškė ieškinį, nors ankstesnė byla buvo nutraukta. Nurodė esąs dėkingas ieškovui už dovaną, tačiau ieškovo argumentai dėl sandorio neteisėtumo nepagrįsti. Pažymėjo, jog niekada nejautęs ieškovo atžvilgiu pykčio, neturėjęs jo atžvilgiu blogų ketinimų, niekada nevartojęs psichologinio ar fizinio smurto, nežeminęs jo orumo. Nurodė, kad po ieškovo kreipimosi į policiją, tyrėja atsakovui pasiūlė nebendrauti su tėvu siekiant išvengti konfliktinių situacijų. Atsakovas tvirtino su ieškovu nebendraujantis nuo 2016 metų.