Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovui P. J. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės 2-asis notarų biuras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. sausio 2 d. ieškovas P. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2013 m. liepos 24 d. tarp P. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. J., gim. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2/5 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 2/5 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį; taikyti restituciją – įpareigoti P. J., gim. (duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovui P. J., gim. (duomenys neskelbtini), 2/5 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 2/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad:2013 m. liepos 24 d. tarp šalių buvo sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kurią atsakovui atiteko 2/5 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 2/5 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Teigia, jog sutartis sudaryta šalims susitarus bei žinant, kad ji sudaroma tik dėl to, jog į namų valdą būtų įrengti du įvažiavimai, o už antro įvažiavimo įrengimą nereikėtų mokėti. Ieškovas pažymėjo, jog turtą padovanojo laikinai.Atkreipė dėmesį, kad po 2015 metais vykusio teisminio proceso atsakovas, kaip apdovanotasis, ėmė vykdyti tokius veiksmus, kuriuos įstatymo nuostatos apibrėžia kaip neabejotinai griežtai smerktinus geros moralės požiūriu. Teigia, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovui reikėjo kreiptis į teismą dėl sūnaus (atsakovo) nesąžiningumo – dėl jo duoto žodžio nesilaikymo – neatitinka geros moralės ir visuomenėje nusistovėjusių normų.Ieškovas taip pat nurodė, kad po teisminio proceso 2015 metais kartkartėmis skambindavo sūnui, prašė jį elgtis sąžiningai, tačiau atsakovas jį iškoneveikdavo, vadino neįgaliu ir nemokytu. Be to, atkreipė dėmesį, jog atsakovas jį apšmeižė, kad ieškovas yra medžiotojas ir Palangoje šaudė šunis. Teigia, jog tam, kad būtų labiau įtikinama, įkalbėjo ir savo brolį tą kartoti, kuris jam tai ir papasakojo. Ieškovas taip pat teigia, jog atsakovas jam net grasino – „aš atvažiuosiu, bus tau galas“.Pažymėjo, jog nebepakėlęs tyčinių įžeidinėjimų, grasinimo susidoroti, ieškovas du kartus kreipėsi į policiją. Ieškovo vertinimu, tokiu elgesiu atsakovas pažeidė jo teisę į orią bei garbingą senatvę. Dėl atsakovo veiksmais sukeltų neišmatuojamų išgyvenimų, atskyrimo nuo artimųjų, dėl tokių sūnaus (apdovanotojo) veiksmų yra priverstas kreiptis teisminės gynybos, nes toks elgesys neatitinka gerų papročių ar visuomenės moralės principų, o atsakovo (apdovanotojo) veiksmai pripažintini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, jog yra pagrindas ginčo šalių sudarytą dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškovo P. J. ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti, nes jis neįrodė aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti CK 6.472 str., taip pat ieškinys pateiktas akivaizdžiai praleidus ieškinio senaties terminą. Atsiliepimų pagrindu nurodo aplinkybes, kad:Ieškovas į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu dėl 2013 m. liepos 24 d. dovanojimo sutarties panaikinimo kreipiasi jau antrą kartą. Teigia, jog pirmą kartą jis kreipėsi 2014 m. lapkričio 4 d., nurodydamas, kad sutartis neva buvusi fiktyvi, tačiau teismas, išsamiai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, 2015 m. kovo 2 d. sprendimu jo ieškinį atmetė. Pažymėjo, kad 2015 m. kovo 13 d. ieškovo iniciatyva buvo sudaryta taikos sutartis, kurią teismas 2015 m. kovo 30 d. nutartimi patvirtino. Atsakovo vertinimu, tolesni įvykiai parodė, kad ieškovas nė neketino laikytis tų įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė pagal taikos sutartį, – nebereikšti jam jokių pretenzijų dėl 2013 m. liepos 24 d. sudarytos dovanojimo sutarties ir nereikalauti to turto grąžinti. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismas ieškovui išaiškino, jog patvirtinus taikos sutartį vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, tačiau ieškovas vėl kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti dovanojimo sutartį. Teigia, jog ieškovas vėl kartoja, kad tai buvusi laikinai sudaryta dovanojimo sutartis, taip pat sugalvojo naują pagrindą, kad atsakovas prieš ieškovą neva atlieka tokius veiksmus, kurie neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.Nurodė, kad yra dėkingas tėvui (ieškovui) už gautą dovaną. Nesupranta ieškinyje nurodytų jam metamų priekaištų ir kaltinimų logikos – gavo dovaną ir po to už tai ieškovui pradeda grasinti, įžeidinėti, siekia pabloginti jo sveikatą. Teigia, kad dėl ieškovo neatliko jokių veiksmų, kurie neabejotinai turėtų būti smerktini geros moralės požiūriu. Pažymėjo, jog niekada neturėjo ir šiuo metu neturi dėl ieškovo jokių pykčių ir kitų blogų ketinimų, niekada nevartojo psichologinio ar fizinio smurto, nežemino jo orumo ir pan. Teigia, jog ieškovo nurodytos aplinkybės yra abstrakčios, nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais.Pažymėjo, kad ieškovas dėl jam vienam žinomų priežasčių pradėjo reikalauti, kad atsakovas jam grąžintų dovanotą turtą. Teigia, jog pasirašius taikos sutartį tikėjosi, kad jis liausis tai daryti. Tačiau skambučiai į jo mobilųjį telefoną ir reikalavimai nesiliovė. Mano, jog supratęs, kad atsakovas jam dovanoto turto negražins, ieškovas nusprendė į pagalbą pasitelkti teisėsaugos institucijas. Nurodė, kad po pareiškimo surašymo buvo iškviestas į policiją, kur tyrėja jam pasiūlė nebendrauti su tėvu siekiant išvengti konfliktinių situacijų ir kitų pareiškimų rašymo. Teigia, jog šio patarimo paklausė ir nuo 2016 metų vasario mėnesio su tėvu nebebendrauja. Teismo posėdžių metu ieškovo atstovė advokatė Marija Ulbienė ieškinį palaikė bei papildomai nurodė, kad šalių bendravimas pasiekė tokį lygmenį, jog buvo kreiptasi į policiją, o 2016 metų policijos nutarimuose pažymima, jog atsakovo veiksmuose galima įžvelgti nusikalstamos veikos požymius, numatytus Baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje. Atkreipia dėmesį, jog pagal Civilinio proceso kodekso 197 straipsnį minėtų policijos nutarimų įrodomoji galia pripažįstama prima facie. Taip pat nurodė, kad vien susipažinus su atsiliepimu į ieškinį yra matyti, jog atsiliepime yra ir toliau įžeidinėjamas ieškovas, yra nepagrįstai siekiama gintis ieškinio senatimi.Teismo posėdžių metu ieškovas P. J. ieškinį palaikė bei papildomai nurodė, kad po 2015 metais vykusio teisminio proceso atsakovas ėmė skambinti ir išplūdo ieškovą, dėl to jis kreipėsi į policiją. Paaiškino, kad policija jam pasiūlė kreiptis į teismą, bet jis į teismą nesikreipė, nes tikėjosi, kad atsakovas pasitaisys. Pažymėjo, kad atsakovas taip pat 2017 metų pabaigoje apšmeižė ieškovą, jog jis neva šaudė šunis, todėl ir dėl šio įvykio buvo kreiptasi į policiją. Teigia, jog dėl nuolatinių įžeidinėjimų labai pablogėjo jo sveikata, mirguliavo akyse, bet į medikus nesikreipė. Atsakydamas į teisėjos klausimus nurodė, kad J. B. gyvena kartu su juo, padaro jam valgyti ir padeda tvarkytis namuose. Teigia, jog J. B. su ieškovu gyvena jau 14 metų, jis jai už tai, kad ji tvarkosi namuose, nieko nemoka, bet leidžia gyventi Palangoje jo namuose. Atsakydamas į teisėjos klausimą, ieškovas nurodė, kad visą savo turtą testamentu yra palikęs J. B., ji žino, jog ieškovas jai testamentu yra palikęs visą savo turtą. Teismo posėdžių metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei papildomai nurodė, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2013 metų liepos mėnesį ir iki 2015 metų dėl to nebuvo jokio konflikto. Teigia, jog konfliktas buvo pakurstytas svetimų asmenų, konkrečiai J. B.. Pažymėjo, jog minimuose policijos nutarimuose nurodomi visi negražūs žodžiai yra perrašyti iš tėvo pareiškimo ir tai nėra jokia tyrimo medžiaga, kadangi joks tyrimas nebuvo atliekamas. Policijoje jam iš karto buvo pasakyta, kad ginčas yra dėl dovanojimo sutarties. Teigia, jog po metų, pamačius, kad pirmas pareiškimas rezultatų nedavė, buvo parašytas antras pareiškimas. Pažymėjo, kad tą kartą policija atsakovo nebekvietė, tik paskambino ir pasakė, kad nereikia skambinti tėvui ir klausti apie sveikatą ar kaip jis gyvena, nes kiekvienas toks skambutis yra pretekstas rašyti pareiškimus policijai. Teigia, jog atsakovas šiuo patarimu pasinaudojo ir nuo 2016 metų su tėvu nebendrauja. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas yra iš 4 vaikų šeimos. Jo broliai ir sesuo nuvažiuoja pas tėvą ir jį aplanko, todėl jis bendraudamas su savo broliais ir seserimi sužino apie tėvo sveikatą, kaip jis gyvena ir kas pas jį vyksta. Atsakovas nurodė, kad ginčų su tėvu kilti negali, nes jis su juo nebendrauja, su savo šeima gyvena kitame mieste, o tėvas gyvena Palangoje, naudojasi visu namu. Teigia, jog dovanojant ginčo namo dalį, buvo susitarta, jog ieškovas ir toliau naudosis visu namu, jis to daryti netrukdo. 2018 m. balandžio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja J. B. paaiškino, kad su ieškovu susipažino po to, kai atvyko ilsėtis į Palangą. Nurodė, kad ieškovas paprašė jos padėti tvarkytis buityje. Teigia, jog ieškovas paaiškino, kad jis gyvena vienas, todėl liudytoja sutiko jam padėti tvarkytis. Pažymėjo, kad atsakovas atvykdavo pas tėvą ir su juo bendraudavo, o paskutinį kartą buvo atvykęs pas tėvą prieš 3 metus. Teigia, kad atsakovas pas tėvą nebeatvažiuodavo, nes su juo pykdavosi, kadangi negražino jam dovanoto turto. Paaiškino, jog šias aplinkybes jai pasakojo ieškovas. Taip pat paaiškino, kad girdėjo, kaip atsakovas telefonu pasakė, jog J. turtas svetimai „bobai“ neatiteks. Teigia, jog girdėjo, kaip atsakovas telefonu įvairiais žodžiais iškoneveikė savo tėvą ir ją pačią. Liudytoja pažymėjo, jog ji ieškovui yra kaip samdoma darbuotoja, kuriai atlygis – leidimas atostogų ar kitu metu gyventi Palangoje. Teigia, jog jai joks turtas perrašytas nėra. Teigia, jog nežino, kodėl ieškovas nori atsiimti dovanojimo sutartį. Liudytoja nurodė, kad į policiją dėl įžeidinėjimų ieškovas kreipėsi du kartus.