- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-1673-392/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02284-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- M. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria išnagrinėtas ieškovės M. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui S. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo ir santuokos nutraukimo pasekmių.
2. Ieškovė taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pareikštų reikalavimų užtikrinimui, tai yra: 1) areštuoti: a) 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „IMPLAMEDICA“ (į. k. 300588617, adresas Kalvarijų g. 272A, Vilnius) akcijų; b) butą/patalpą - butą, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 48,92 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini); c) butą/patalpą - butą, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 40,80 kv. m, adresu Vilnius(duomenys neskelbtini); d) 21734/1727400 dalis žemės sklypo, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,7274 ha, adresu (duomenys neskelbtini); f) 2/21 kitų inžinerinių statinių - automobilių stovėjimo aikštelės, aprašymas/pastabos: B5 plotas - 609,00 kv. m, esančios (duomenys neskelbtini), parkavimo vietos P10 ir P11; g) kilnojamuosius daiktus (baldus, buitinę techniką ir kt.), esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 2) taikyti įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, įrašą padarant prie reikalavimų 1 a-f punktuose nurodyto turto; 3) areštuoti atsakovui S. B. priklausančias pinigines lėšas esančias jo banko sąskaitose arba priklausančias atsakovui ir esančias pas trečiuosius asmenis, pareikštų reikalavimų, t. y. 1 584 994,87 Eur sumoje; 4) įpareigoti atsakovą S. B. netrukdyti M. B. naudotis gyvenamuoju būstu adresu (duomenys neskelbtini), pagal paskirtį, t. y. šiame būste gyventi; 5) uždrausti atsakovui S. B. lankytis ir gyventi gyvenamajame būste adresu (duomenys neskelbtini); 6) įpareigoti atsakovą S. B. perduoti M. B., gyvenamojo būsto (duomenys neskelbtini), raktus; 7) įpareigoti atsakovą S. B. perduoti M. B. gyvenamųjų būstų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), raktus. Ieškovė nurodo, kad UAB „IMPLAMEDICA“ akcijos priklauso tik atsakovui, nors ieškovės teigimu, įmonę šalys įkūrė ir plėtojo kartu, tačiau atsakovas laiko, kad tai yra jo įmonė ir ieškovės indėlio nepripažįsta. Atsakovas yra pakeitęs butų (duomenys neskelbtini), durų spynas, ir ieškovės savavališkai neįleidžia į šalių bendrą namą, įgytą santuokoje, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuo metu tik atsakovas gali naudotis šiuo nekilnojamuoju turtu, laisvai į jį patekti, taip pat gali naudotis šiuose gyvenamuosiuose būstuose esančiu kilnojamuoju turtu. Atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu yra itin neigiamas, jai daromas psichologinis spaudimas, ieškovės teigimu, ji yra nuolat žeminama ir pan. Ieškovė mano, kad yra grėsmė, jog atsakovas nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), gali perleisti tretiesiems asmenims arba papildomai jį apsunkinti. Šis turtas yra registruotas tik atsakovo vardu, todėl atsakovui nutarus turtą perleisti, kad jis nebūtų dalinamas nutraukiant santuoką, ieškovė tam negalėtų niekaip sutrukdyti ir net apie tai nežinotų. Ieškovės nuomone, atsakovas taip pat gali paslėpti ar parduoti šalių įsigytus kilnojamuosius daiktus, tuo labiau, kad šalių bendrai įgytų kilnojamųjų daiktų vertė yra didelė, kai kurie daiktai yra itin brangūs. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas turi ir valdo banko sąskaitas užsienyje, tai patvirtina ir pateiktas ieškovės banko sąskaitos išrašas. Dėl šios priežasties atsakovui nebūtų sudėtinga už turto pardavimą gautas lėšas pervesti į užsienį. Ieškovė teigia, kad ji turi teisę gyventi tiek gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), tiek naudotis butais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), kurie buvo įgyti šalims vedant bendrą ūkį ir faktiškai gyvenant kaip santuokoje. Teismo nutartis ar sprendimas, kuris draustų ieškovei naudotis butais arba namu nėra priimta, todėl, atsakovas negali savavališkai apriboti ieškovei galimybių naudotis šiuo turtu ir/ar jame gyventi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Ieškovės M. B. reikalavimams užtikrinti iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą VĮ Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į atsakovui S. B. priklausantį turtą: butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 21734/1727400 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 2/21 dalis kitų inžinerinių statinių - automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje prašymo netenkino.
4. Teismas spręsdamas klausimą dėl paprastųjų vardinių UAB „IMPLAMEDICA“ akcijų arešto, nustatė, jog UAB „IMPLAMEDICA“ vienintelė akcininkė nuo 2019 m. balandžio 12 d. yra R. B., tuo tarpu atsakovas yra tik įmonės vadovas. Kadangi atsakovui UAB „IMPLAMEDICA“ akcijos nepriklauso, tai jų areštas pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus bei jų faktinį pagrindą būtų nepagrįstas, todėl teismas prašymo šioje dalyje netenkino.
5. Vykstant teisminiam procesui dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe (ieškiniu ieškovė reikalauja nustatyti faktinę aplinkybę, kad šalys nuo 2005 m. spalio 1 d. vedė bendrą ūkį ir pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą - du butus su žemės sklypo dalimi bei automobilių aikštelėmis, atsakovo vardu įgytą iki santuokos sudarymo), būtina užtikrinti, kad ginčo objektu esantis turtas išlaikytų esamą padėtį – ginčo turto ir jo vertės stabilumą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas sprendė, kad atsakovo vardu registruotam turtui nepritaikius laikinosios apsaugos ir atsakovui jį realizavus, gali pasunkėti bylos nagrinėjimas ar pasidaryti neįmanomas galutinio teismo sprendimo įvykdymas. Prašoma taikyti laikinoji apsauga yra tiesiogiai susijusi su ieškinio reikalavimais, ginčo objektu esančio turto (butų su žemės sklypo dalimi bei automobilių aikštelėmis) perleidimas teismo sprendimo įvykdymą apsunkintų arba padarytų neįmanomu, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas riboti disponavimą minėtu turtu. Tačiau atsakovui priklausančio turto areštas nėra būtinas. Ieškinio reikalavimus visiškai užtikrintų CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos prevencinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymas – įrašo viešajame registre padarymas dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą perleidimo draudimo, todėl teismas ieškovės reikalavimą dalyje dėl įrašo viešame registre padarymo uždraudžiant perleisti atsakovo vardu registruotus butus bei dalį žemės sklypo su automobilių aikštelėmis, esančius (duomenys neskelbtini), tenkino, o prašymą dėl minėto turto arešto atmetė.
6. Teismas, įvertinęs ieškovės prašymą areštuoti kilnojamuosius daiktus, sprendė, jog šis prašymas yra nekonkretus, t. y. nėra įvardinti prašomi areštuoti daiktai, todėl nėra galimybės pasisakyti dėl jo pagrįstumo. Kita vertus, ieškovė nepateikė jokių įtikinamų argumentų, kad tam tikrus kilnojamuosius daiktus (buities daiktus, baldus) atsakovas ketina perleisti, ar juos perleidęs neturėtų pakankamai lėšų atlyginti jų vertę. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, jog prašymas dėl kilnojamųjų daiktų arešto atmestinas kaip nepagrįstas.
7. Savo prašymą, areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, ieškovė grindžia aplinkybe, jog atsakovas turi ir valdo banko sąskaitas užsienyje, todėl jam būtų nesunku nuslėpti pinigines lėšas, taip pat tuo, kad prasidėjus šalių nesutarimams atsakovas ne kartą pabrėžė, jog skyrybų atveju ieškovė nieko negaus, nes jis yra ne Lietuvos pilietis. Teismas pažymėjo, jog vien aplinkybė dėl banko sąskaitų užsienyje turėjimo ar asmens pilietybė nesuponuoja išvados dėl asmens nesąžiningumo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Ieškovė patikslintu ieškiniu nepateikė papildomų įrodymų dėl įmonės vertės, todėl teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad ieškovės reikalavimas dėl 1 584 994,87 Eur priteisimo yra visiškai pagrįstas. Teismo vertinimu, prašymo areštuoti atsakovo pinigines lėšas remiantis iš esmės tik ieškovės prielaidomis ir jos procesine pozicija dėl reikalavimo pagrįstumo neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, be to, prieštarautų teisingumo, protingumo principams, nes be pakankamo pagrindo būtų suvaržytos asmens teisės disponuoti jam priklausančiomis lėšomis, t. y. gyventi įprastinį gyvenimą, vykdyti veiklą ir pan., todėl ieškovės prašymas dėl piniginių lėšų arešto atmestas kaip nepagrįstas.
8. Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas pakeitė gyvenamojo namo spynas, tačiau raktų nuo naujų spynų ieškovei neperdavė taip apribodamas jos galimybes patekti į namus. Teismo vertinimu situacija kai ieškovė negali patekti į jai jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, pažeidžia ieškovės interesus, tačiau nagrinėjamu atveju matyti, kad santykiai tarp šalių yra konfliktiški, ieškovė jau ilgą laiką negyvena name esančiame (duomenys neskelbtini), todėl skubus (nepranešant atsakovui) laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų atsakovo teises. Kita vertus, namas yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, taigi, juo turi teisę naudotis tiek ieškovė, tiek atsakovas, todėl ieškovės prašymas taikant laikinąsias apsaugos priemones leisti tik jai naudotis visu namu negali būti tenkintinas, nes būtų pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas. Leidus ieškovei naudotis visu namu, kuriame faktiškai gyvena atsakovas, tai yra nenustačius konkrečių patalpų, kuriomis kiekviena iš šalių galėtų naudotis, būtų sudarytos sąlygos kilti papildomiems konfliktams. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės prašymas atmetamas kaip nepagrįstas ir išaiškino, jog ieškovė turi teisę teikti naują prašymą nurodant, kokiomis namo patalpomis ji nori naudotis, kuris vėliau būtų spręstinas pranešus atsakovui.
9. Ieškovė teismo taip pat prašė įpareigoti atsakovą perduoti ieškovei gyvenamųjų būstų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), raktus. Teismas pažymėjo, kad, pagal byloje esančius duomenis, šis turtas, įgytas dar iki santuokos sudarymo, priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, šioje proceso stadijoje nėra sprendžiama dėl ieškovės nuosavybės teisių į butus, (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo išvadai, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti pažeisti ieškovės turtiniai arba neturtiniai interesai.
Žemesnės instancijos teismas
10. Įvertinus ieškovės prašymą, darytina išvada, jog ji prašo taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovui gyventi skyriumi. Teismų praktikoje minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas siejamas su realia grėsme kito sutuoktinio interesams, tačiau duomenų apie atsakovo naudotą smurtą ieškovės atžvilgiu bei galimai jį pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė. Vien aplinkybė, jog atsakovas pakeitė šalims bendrąja jungine nuosavybės teise priklausančio namo spynas nesudaro pagrindo taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę. Vien kilę nesutarimai ar konfliktai tarp sutuoktinių, ar kiti nepatogumai gyvenant kartu nėra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi. Ieškovė jau ilgą laiką negyvena šalių gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), nagrinėjamu atveju pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų iš esmės pažeistos atsakovo teisės ir teisėti interesai, nes būtų uždrausta atsakovui lankytis ir gyventi šalių gyvenamajame name, kuriame šiuo metu gyvena atsakovas. Tokiu būdu būtų pažeista atsakovo teisė į gyvenamąją vietą, jos stabilumą, pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje dalyje netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė (apeliantė) M. B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dalį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – padaryti įrašą VĮ Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teise į atsakovui priklausantį turtą, palikti nepakeistą; Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dalį, kuria kita prašymo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesta, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nutartį – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti pilna apimtimi. Atskirojo skundo argumentai:
11.1. Apeliantės nuomone, atsakovas žinodamas, jog ji renka dokumentus, ruošia ieškinį dėl santuokos nutraukimo, perleido UAB „IMPLAMEDICA“ akcijas savo seseriai 2019 m. balandžio 12 d., tuo pačiu sąmoningai apsunkino galimybes ginčyti šį sandorį, nes naujoji akcijų savininkė gyvena ne Lietuvoje, o Libano Respublikoje, realiai nėra galimybės pareikšti ieškinio dėl sandorio ginčijimo, nes akcijų savininkui nei dokumentų įteikti, nei pranešti apie bylos nagrinėjimą galimybių nebus. Teismas nustatęs šią aplinkybę, turėjo ją įvertinti kaip atsakovo nesąžiningumą, siekiant slėpti turtą, kad nebūtų galimybės jo padalinti.
11.2. Apeliantė nesutinka su teismo išvada dėl atsisakymo taikyti areštą kilnojamiesiems daiktams. Skundžiamojoje nutartyje konstatuota, kad ieškovės teisės yra pažeidžiamos, nes ji negali patekti į jai ir atsakovui jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą bei juo naudotis. Tai reiškia, kad šiuo metu ieškovė neturi ir jokių galimybių disponuoti kilnojamaisiais daiktais, kurie yra įgyti santuokoje arba vedant bendrą ūkį nesudarius santuokos. Taigi, visas kilnojamasis turtas išimtinai yra atsakovo dispozicijoje ir jis su turtu gali elgtis kaip tinkamas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog apeliantė neturi galimybės pateikti papildomų duomenų apie kilnojamąjį turtą. Kita vertus, tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje yra pateiktas kilnojamųjų daiktų sąrašas, daiktai aprašyti pagal turėtas galimybes. Taip pat pateikti du antstolio sudaryti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, kuriuose nurodyti ir užfiksuoti visi butuose adresu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), faktiškai buvę kilnojamieji daiktai. Apeliantės nuomone, teismas visapusiškai ir objektyviai neįvertino visų reikšmingų duomenų, pateiktų dokumentų, nustatytų aplinkybių, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje dalyje buvo išspręstas nenurodant jokių aiškių ir pagrįstų motyvų.
11.3. Apeliantė nesutinka su teismo padaryta išvada dėl atmesto prašymo įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis nekilnojamuoju turtu, uždrausti atsakovui lankytis ir gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, net ir konstatavęs, kad ieškovės, kaip bendrasavininkės, taip pat ir sutuoktinės teisės yra pažeidžiamos, jai yra kliudoma naudotis bendru turtu, vis tik į pareikštą prašymą pažiūrėjo formaliai, neįvertino visų aplinkybių bei suteikė pranašumą atsakovui. Be to, 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje pateikti argumentai šiuo aspektu, suponuoja išankstinį teismo suformuotą požiūrį į situaciją, demonstruoja nenorą išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą bei ginti silpnesniąją šalį, kurios teisėti interesai pažeisti.
11.4. Apeliantės nuomone, atsakovui yra suteikiamas didesnis pranašumas byloje, nes tik jam yra suteikta galimybė naudotis bendru turtu, todėl atsakovas galimai galės daryti ieškovei spaudimą. Atsakovui žinoma, jog ieškovė neturi kitos gyvenamosios vietos, kai tuo tarpu atsakovas turi – jo vardu yra registruoti butai, kuriuose šalys gyveno iki santuokos, tiek sudarius santuoką ir kuriuos ieškovė laiko bendru turtu. Todėl užtikrinus ieškovei gyvenamąją vietą name, atsakovo interesai nenukentėtų, nes jis turi kitą gyvenamąją vietą, kuria gali naudotis.
11.5. Pirmosios instancijos teismo taikoma praktika yra ydinga, pažeidžianti sutuoktinių lygiateisiškumo principą, nors pažeisti interesai turėtų būti ginami, siekiant sureguliuoti ginčo situaciją ir apsaugoti nukentėjusį sutuoktinį. Nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo būti atsižvelgiama į teisinių santykių specifiką bei siekiama užtikrinti abiejų šalių teisėtų interesų apsaugą, be to tik tokiu būdu, kai yra siekiama derinti skirtingus priešingų šalių interesus, gali būti išlaikoma pareiga laikytis pamatinių teisės principų – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, bei tuo pačiu siekti objektyvaus teisingumo.
Atsiliepimas
12. Atsakovas S. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovės skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutinka su atskirajame skunde nurodytais teiginiais dėl ginčijamos nutarties nepagrįstumo ir laikosi nuomonės, kad teismas visapusiškai įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus ir vadovaudamasis interesų pusiausvyros principu, pagrįstai konstatavo, jog ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės didžiąja dalimi yra neproporcingos byloje siekiamiems tikslams, todėl negali būti taikomos pilna apimtimi. Šiuo atveju neegzistavo nei viena būtina sąlyga, leidžianti varžyti atsakovo teises visomis ieškovės reikalautomis ir reikalaujamomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Ieškovė savo procesiniais veiksmais klaidino teismą, nuslėpė nuo teismo esminius faktus, t. y. ieškovė savo noru, neverčiama ir nieko nepaaiškinusi atsakovui paliko šeimos namus adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas ne iš karto pakeitė namo durų spynas, o vėliau, kai pastebėjo, jog ieškovė slapta lankosi šeimos namuose, kai atsakovas yra darbe, išsiveža savo asmeninius daiktus ir iš namų pradėjo dingti asmeniniai atsakovo daiktai. Be to, ieškovė išėjusi iš namu, visai nesirūpina bendru šeimos turtu, neprisideda prie kreditų už namą ir žemės sklypą mokėjimų, nemoka komunalinių ir kitų turto išlaikymo mokesčių. Ieškovė melagingai teigia, jog neturi kur gyventi, nes jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė įsigijo iki santuokos sudarymo. Ieškovė melagingai ir visiškai nepagrįstai teigia, jog atsakovas neva yra konfliktiškas, prieš ją naudoja psichologinį ir ekonominį smurtą. Ieškovės viena iš galimų negrįžimo į šeimą priežasčių yra artimų santykių su kitu vyru palaikymas, t. y. neištikimybė. Be to, ieškovė vienasmeniškai neteisėtai užvaldė ieškovei ir atsakovui jungtinės nuosavybės teise priklausančias UAB „MIR GLOBAL“ akcijas. Atsakovo nuomone, nurodytos faktinės aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai akivaizdžiai parodo, jog ieškovės atskirajame skunde dėstomi itin deklaratyvūs teiginiai, jog neva ieškovė yra šioje byloje silpnesnioji šalis, neva patyrusi psichologinį, ekonominį smurtą, visiškai neatitinka tikrovės. Ieškovė yra patyrusi verslininkė, puikiai išmananti verslo aplinką, apgavusi ne vieną vyrą ir net valstybę, tad savo nesąžiningais bei melagingais pareiškimais bando palenkti teismą į savo pusę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą pareikšdama ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo ir santuokos nutraukimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatavo, jog netaikius laikinosios apsaugos priemonės atsakovo vardu registruotam turtui ir atsakovui jį realizavus gali pasunkėti bylos nagrinėjimas ar pasidaryti neįmanomas galutinio teismo sprendimo įvykdymas. Tuo tarpu atmesdamas prašymą dėl UAB „IMPLAMEDICA“ akcijų, kilnojamųjų daiktų, atsakovui priklausančių lėšų, esančių jo banko sąskaitose, arešto bei įpareigojimo atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis būstu, esančiu (duomenys neskelbtini), raktų perdavimo, uždraudimo atsakovui lankytis ir gyventi šiame būste, teismas sprendė, jog taikyti šių laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo, jos neatitiktų savo paskirties, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo bei proporcingumo principus.
16. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria jos prašymas atmestas, argumentuoja tuo, kad teismas skundžiama nutartimi pažeidė šalių interesų pusiausvyrą, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, kurias patvirtino byloje esantys duomenys, o būtent duomenys apie atsakovo nesąžiningumą, ieškovės turimų teisių naudotis bendru turtu pažeidimą. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl skundžiamos nutarties dalies.
17. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas prašymą areštuoti kilnojamuosius daiktus, konstatavo, jog šis prašymas yra nekonkretus, nėra įvardinti prašomi areštuoti daiktai, todėl nėra galimybės pasisakyti dėl jo pagrįstumo, ieškovė nepateikė jokių įtikinamų argumentų, jog tam tikrus kilnojamuosius daiktus atsakovas ketina perleisti, ar juos perleidus neturėtų pakankamai lėšų atlyginti jų vertę. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad šiuo metu negali patekti į jai ir atsakovui jungtinės nuosavybės teise priklausantį būstą bei juo naudotis, dėl šių priežasčių neturi galimybių disponuoti kilnojamaisiais daiktais, kurie yra įgyti santuokoje arba vedant bendrą ūkį nesudarius santuokos, visas kilnojamasis turtas yra atsakovo dispozicijoje ir jis su tuo turtu gali elgtis kaip tinkamas.
18. CPK 147 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys teismo nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Vadinasi, ieškovė prašydama areštuoti kilnojamąjį turtą, neprivalo teismui nurodyti visų areštuotinų daiktų. Kaip minėta, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su kilnojamuoju turtu, nutartyje išsamių duomenų gali nenurodyti. Tokiais atvejais surasti ir aprašyti turtą pavedama antstoliui.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog ginčas yra dėl turto padalinimo, areštavus ir aprašius kilnojamąjį turtą, nustačius jo vertę, bus aišku kokia yra tikroji turto masė ir bylą nagrinėti taps paprasčiau, sprendžia, jog yra pagrindas taikyti kilnojamojo turto areštą, pavedant aprašyti areštuojamą turtą antstoliui. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje keistina.
20. Apeliantė skunde nurodo ir tai, jog atsakovo akcijų perleidimas seseriai iš esmės parodo atsakovo nesąžiningumą, siekimą slėpti turtą, kad nebūtų galimybės jo padalinti. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, atsakovo nesąžiningus veiksmus, susijusius su turimų akcijų perleidimu. Apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovės argumentus vertina kaip deklaratyvius. Tu atveju, jei ieškovė nori, kad akcijos būtų areštuotos, ji turi iškelti bylą dabartiniam jų savininkui ir pareikšti jam ieškinį.
21. Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas ieškovės pareikštų reikalavimų ribose, motyvuodama tuo, kad UAB „IMPLAMEDICA“ vertės pokytis buvo paskaičiuotas pagal turimus įmonės finansinius dokumentus, duomenų, jog įmonės vertės pokytis turėtų būti mažesnis, negu nurodyta, nėra, todėl teismas ieškovės vertės pokyčio paskaičiavimą turėtų laikyti pagrįstu ir pakankamu. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta. Pirmosios instancijos teismas ieškovei pasiūlė pateikti papildomų įrodymų, kurie pagrįstų jos reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo dydžio, tačiau ieškovė papildomų įrodymų nepateikė. Ieškovė savo reikalavimą grindė aplinkybėmis, jog banko sąskaitos yra užsienyje, atsakovas nėra Lietuvos pilietis, tačiau tai neleidžia daryti išvados, jog asmuo nesąžiningas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog remiantis tik ieškovės prielaidomis dėl reikalavimo pagrįstumo, suvaržyti asmens teisę disponuoti jam priklausančiomis lėšomis nebūtų pakankamas pagrindas.
22. Apeliantė nurodo, kad teismas į prašymą leisti ieškovei naudotis nekilnojamuoju turtu, pažiūrėjo formaliai, neįvertino visų aplinkybių, suteikė pranašumą atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Nustatyta, kad gyvenamasis būstas adresu (duomenys neskelbtini), yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Vadinasi tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę šį turtą valdyti ir juo disponuoti nepažeidžiant kito sutuoktinio teisės naudotis bendru turtu. Ieškovė nurodė, jog atsakovas pakeitė gyvenamojo namo spynas, tačiau raktų nuo naujų spynų neperdavė, todėl ji negali patekti į jai jungtinės nuosavybės teise priklausančius namus. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog namo durų spynas pakeitė po to, kai pastebėjo, jog ieškovė slapta lankosi šeimos namuose, išsiveža savo asmeninius daiktus ir iš namų pradėjo dingti asmeniniai atsakovo daiktai. Nagrinėjamu atveju, santykiai tarp šalių yra konfliktiški, o ieškovė jau kurį laiką negyvena minėtame name. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidimas ieškovei vienai naudotis visu namu, kuriame faktiškai gyvena atsakovas, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą. Nors šis ieškovės prašymas netenkintas, tačiau tai nereiškia, jog ieškovė neturi teisės laisvai naudotis šiuo turtu, taip pat kaip ir atsakovas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog siekiant išvengti papildomų konfliktų, ieškovė turėtų konkrečiai nurodyti kokiomis patalpomis ji nori naudotis, kadangi atsakovas taip pat turi teisę gyventi jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiame name. Tai padarius, pirmosios instancijos teismas (kaip ir nurodė) ieškovės prašymą šioje dalyje spręs pakartotinai.
23. Apeliantės argumentas, jog ji neturi kitos gyvenamosios vietos, atmestinas, nes iš pateikto Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, draudimas atsakovui lankytis ir gyventi gyvenamajame būste adresu (duomenys neskelbtini), pažeistų atsakovo teises ir teisėtus interesus, nes šiuo metu jis gyvena šalių gyvenamajame name. Teismų praktikoje minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas siejamas su realia grėsme kito sutuoktinio interesams. Šiuo atveju ieškovė nepateikė jokių duomenų, apie atsakovo naudotą smurtą prieš ieškovę. Vien kilę nesutarimai ar konfliktai tarp sutuoktinių bei kiti nepatogumai gyvenant kartu nėra pagrindas uždrausti atsakovui lankytis ir gyventi jam priklausančiame gyvenamajame name.
25. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas ieškovės prašymas areštuoti kilnojamuosius daiktus, keistina, ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti kilnojamuosius daiktus (baldus, buitinę techniką ir kt.), esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tenkintinas. Kitoje dalyje nutartis paliktina nepakeista.
26. Atsakovas prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šalių patirtos šioje byloje bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne atlikus atskirus atskirus procesinius veiksmus, todėl atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje proceso stadijoje netenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį pakeisti.
Ieškovės M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) reikalavimams užtikrinti taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti kilnojamuosius daiktus (baldus, buitinę techniką ir kt.), esančius butuose adresu (duomenys neskelbtini), ir namų valdoje (duomenys neskelbtini).
Nutarties vykdymą pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui.
Nutarties nuorašus išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui - Centrinei hipotekos įstaigai bei šalims susipažinti.
Išaiškinti ieškovei, kad dėl atsakovės turto suradimo ir aprašymo ji turi per 14 dienų kreiptis į antstolį. Antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per 14 dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Po pirminio patikslinimo areštuoto turto duomenys keičiami ar papildomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Per 14 dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per 14 dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti.
Nutartis vykdoma skubiai.
Kitą skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą.