- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2S-1612-912/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17453-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- T. K.
- Atsakovas
- M. K.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Kiti su atskirųjų skundų nagrinėjimu susiję klausimai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės T. K. ieškinį atsakovui M. K. (M. K.) dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovė prašo: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovo 2 500 Eur dydžio išlaikymo nepilnamečiams vaikams skolą; 5) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 6) po santuokos nutraukimo palikti šalims esamas pavardes; 7) padalyti šalių santuokos metu įgytą turtą; 7) priteisti iš ieškovės atsakovui kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę bendro turto dalį; 8) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimą kreditoriui Swedbank, AB, šalys vykdo solidariai; 9) priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų; priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą po 277,50 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nustatant, kad šias lėšas uzufrukto teisėmis tvarkys ieškovė; įpareigoti atsakovą perduoti ieškovei automobilį „Volvo S80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi tenkino iš dalies ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatė šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, mokamą po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. birželio 10 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo, mokant jį į ieškovės asmeninę sąskaitą; paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise ir įpareigojo atsakovą netrukdyti naudotis transporto priemone „VOLVO S80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. Kitoje dalyje prašymo netenkino.
4. Teismas, spręsdamas klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, vadovavosi prioritetiniais nepilnamečių vaikų interesais. Vienas svarbiausių nepilnamečių vaikų interesų – saugi aplinka. Teismas nurodė, kad tėvai privalo vaikams užtikrinti tokią aplinką, kurioje, jų vaikas jaustųsi saugus, būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai, nebūtų pažeidinėjami vaikų interesai.
5. Teismas vertino byloje esančius duomenis, ieškovės paaiškinimus ir išvadą byloje teikiančios institucijos nuomonę, t. y., jog šalių santykiai yra itin konfliktiški, nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena kartu su ieškove ir byloje nėra įrodymų, jog ieškovė netinkamai rūpinasi savo vaikais ar negali sudaryti jiems tinkamų sąlygų vystytis ir augti, ir padarė išvadą, jog yra pagrindas taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę nustatyti šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą kartu su motina.
6. Teismas atsižvelgė, kad šioje proceso stadijoje (nesurinkus ir neištyrus rašytinių įrodymų ir neišklausius šalių paaiškinimų) nėra galimybės išsamiai nustatyti reikšmingas šalių turtinę būklę ir vaikų poreikius patvirtinančias aplinkybes, į tai, kad nepilnamečių vaikų laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, taip pat į teismų praktikoje suformuotą orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio. Teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo ir paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje sprendžiamas transporto priemonės „Volvo S80“, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo klausimas. Teismas atsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas trukdo ieškovei naudotis nurodyta transporto priemone, kuria ieškovė naudojasi šeimos poreikiams tenkinti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas galbūt pažeidžia ieškovės teisę naudotis automobiliu, todėl taikė laikinąją apsaugos priemonę, nustatytą CK 3.65 straipsnio 1 dalies 3 punkte – įpareigojo sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis automobiliu, t. y. perduoti ieškovei automobilio raktelius ir nurodyti jo buvimo vietą.
8. Teismas nurodė, kad įpareigojimas vieną sutuoktinį gyventi skyrium ir uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose taikomas visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai yra tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių naudoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, todėl lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Teismas pažymėjo, jog toks pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.
9. Teismas nurodė, kad ieškovė teigia, kad atsakovas 2019 m. gegužės 13 d. viešoje vietoje, matant vaikams, panaudojo fizinį smurtą prieš ją, todėl ji nukrito ant žemės, vaikai iš išgąsčio pradėjo verkti. Teismas vertino, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) nėra pagrindas manyti, kad atsakovas kelia grėsmę ieškovės ar vaikų teisėms ir interesams. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų ir patvirtintų ieškovės išdėstytas aplinkybes apie tai, kad atsakovo veiksmai sukėlė grėsmę ieškovei ar šalių nepilnamečiams vaikams (pvz.: įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutarimas) (CPK 178 straipsnis).
10. Teismas pažymėjo, kad byloje yra įrodymų, patvirtinančių, kad vaikai nori leisti laiką su atsakovu, tėvo nebijo, nori gyventi kartu su abiem tėvais. Tarnybos 2019 m. rugpjūčio 5 d. išvadoje nurodyta, kad abu vaikai specialistams tvirtino, jog jiems patinka gyventi senelio bute, patinka eiti pas tėtį į svečius. Vaikai nurodė, kad lieka pas atsakovą nakvoti, kartu važinėja dviračiais, žaidžia žaidimus, tėtis kartais pasiima juos iš darželio, dovanoja dovanas.
11. Teismas vertino, kad šalių santykiai konfliktiški, butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovė nurodė, kad šį butą paliko savo noru dėl atsakovo sukelto konflikto, smurto. Nepilnamečiai vaikai išreiškė norą bendrauti su tėvu, gyventi kartu su abiem tėvais. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad, atsakovui pasiėmus vaikus iš motinos bendrauti, jie patirtų psichologinę įtampą, tai darytų žalos vaikų psichologinei būklei ar kitaip pažeistų jų interesus.
12. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog šalių santykiai, ieškovei su vaikais gyvenant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kenkia vaikų psichologinei būklei, socialinei raidai, kyla grėsmė nepilnamečių vaikų teisei gyventi ramioje, pastovioje ir saugioje aplinkoje.
13. Teismas vertino, kad laikinoji apsaugos priemonė (tėvo įpareigojimas gyventi skyrium) ne tik neproporcingai suvaržytų atsakovo turtines teises, bet taip pat ir apribotų vaikų bendravimą su tėvu, kuris, ieškovei išsikrausčius iš šalių buto, tapo retesnis. Be to, gali būti pažeisti turtiniai ar asmeniniai neturtiniai ieškovės ar jos nepilnamečių vaikų interesai. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo jos ir nepilnamečių vaikų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
14. Ieškovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties dalį, kutria atmestas ieškovės prašymas ir tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikiną apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų, t. y. kitoje gyvenamojoje vietoje negu (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Ieškovė nurodo, kad šalių santykiai yra konfliktiški. Į tarpusavio ginčus įtraukiami nepilnamečiai vaikai, kurie priversti ne tik matyti konfliktuojančius tėvus, tėvo smurto prieš mamą naudojimą, bet ir dalyvauti tėvams sprendžiant tarpusavio santykius. Šalims gyvenant kartu ir esant itin konfliktiškiems santykiams, nėra užtikrinama šalių nepilnamečių vaikų teisė gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje. Dėl konfliktiškų sutuoktinių santykių ieškovė ir atsakovas negali gyventi kartu. Jiems gyvenant kartu didėja tiek fizinės, tiek moralinės žalos abiem šalims atsiradimo (padidėjimo) tikimybė. Taip pat gyvenant viename bute būtų pažeidžiami skirtingų lyčių vaikų interesai, tėvai neužtikrintų vaikų galimybės gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje.
14.2. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai nenuoseklūs – teismas iš esmės pripažįsta, kad prima facie ieškovė pagrindė, kad atsakovas prieš ją smurtauja. Dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teismo motyvai, kad nepilnamečiai vaikai leidžia ar nori leisti laiką su atsakovu, nepaneigia aplinkybių, kad atsakovas pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus – gyventi jiems saugioje aplinkoje, nematyti konfliktuojančių tėvų, bei nepatirti psichologinio smurto.
14.3. Ieškovė teigia, kad nepilnamečių vaikų interesai pažeidžiami, nes ji su vaikais negali gyventi įprastoje patalpoje – šeimos būste, yra priversti glausti pas ieškovės tėvus – dviejų kambarių bute, kuriame šiuo metu gyvena 5 žmonės. Vaikai skirtingų lyčių, priversti gyventi kartu su mama viename kambaryje, nors galėtų gyventi keturių kambarių bute.
14.4. Ieškovė buvo priversta išsikelti su vaikais iš šeimos būsto, nes atsakovas fiziškai smurtavo, jam buvo agresijos priepuolių. Atsakovas smurtavo ne pirmą kartą. Tai patvirtina su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai. Antstolio 2019 m. birželio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra nuotraukų, kuriose matyti kūno mėlynės, sumušimai, atsiradę po atsakovo smurto prieš ieškovę, vykusio 2018 m. gruodžio 22 d. Po šio įvykio ieškovė išėjo iš namų.
14.5. Vaikai šiais metais pradės lankyti mokymo įstaigą. Jie turės būti išsimiegoję ir pasirengę ugdymui. Jiems turės būti suteiktas tinkamos ugdymosi sąlygos namuose.
14.6. Ieškovės mama ir senelis priversti dalytis vienu kambariu, o ieškovė su dviem vaikais – kitu kambariuku. Penki asmenys gyvena 52 kv. m ploto bute. Atsakovas gyvena vienas 82,54 kv. m ploto bute.
Atsiliepimas
15. Atsakovas atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teisingai nusprendė netaikyti ginčijamų laikinųjų apsaugos priemonių, nes ieškovė savo noru paliko jai nuosavybės teise priklausantį šeimos būstą.
Atsiliepimas
15.2. Ieškovė ne kartą turėjo nesantuokinių ryšių. Ieškovė pati paliko šeimą, norėdama gyventi asmeninį gyvenimą su kitu asmeniu, pablogindama vaikų gyvenamąją aplinką.
15.3. Konfliktiniai santykiai nepatvirtina, kad atsakovas nuolat smurtavo. Ieškovė remiasi ikiteisminiu tyrimu, jis pradėtas dėl galbūt įvykusio konflikto praėjus pusei metų po momento, kai ieškovė pasielgė neatsakingai, neatsižvelgė į vaikų interesus ir paliko šeimą, siekdama kurti asmeninį gyvenimą.
15.4. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas netinkamai bendrautų su vaikais, piktnaudžiautų tėvo valdžia ar kitaip pažeistų jų interesus. Atsakovas nesmurtavo prieš sutuoktinę, šeimos narius. Vaikai gali gyventi kartu su tėvu aplinkoje, kurioje jie augo ir kurioje gyveno iki ieškovė nepaliko šeimos.
15.5. Ieškovė paliko šeimą 2018 m. gruodžio 22 d., bet ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl tariamo konflikto, įvykusio 2019 m. gegužės 13 d., t. y. ne santuokos metu, o ieškovei ir atsakovui beveik pusę metų gyvenant skyrium. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad sutuoktinis prieš ją smurtavo.
15.6. Prasidėjus ištuokos procesui (2019 m. birželio 10 d. pateiktas ieškinys), ieškovė kreipėsi į antstolį. Šis konstatavo faktines aplinkybes pagal ieškovės pateiktą mobilųjį telefoną ir atminties laikmeną. Toks faktinių aplinkybių konstatavimas negali būti vertinamas kaip paliudijimas, kad santuokos metu atsakovas smurtavo ieškovės atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus naujus rašytinius įrodymus (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopiją, vaikų mokymų sutarčių kopijas, pranešimo apie ikiteisminį tyrimą pabaigimą kopiją), sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl atsakovo atskirojo skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas civilinėje byloje, kurioje šalių ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių. Tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus, todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos (CPK 376 straipsnis).
17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo įpareigojimo gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti nurodytą priemonę.
18. Nustatyta, kad šalys gyvena skyrium nuo 2018 m. gruodžio 22 d., kai atsakovė su dviem nepilnamečiais vaikais išsikraustė iš šeimos gyvenamosios vietos (keturių kambarių buto), į ieškovėms tėvams priklausantį dviejų kambarių butą. Kartu su ieškove gyvena jos motina ir senelis. Atsakovas liko vienas gyventi šeimos būste.
19. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
20. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka įrodymų, susijusių su ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo vertinimu, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
21. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas kitam sutuoktiniui gyventi skyrium – taikoma siekiant užtikrinti kito sutuoktinio ar šalių vaikų turtinius ir asmeninius neturtinius interesus. Ieškovė prašymą taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę grindžia tuo, kad atsakovas smurtauja, todėl pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų (pranešimo apie ikiteisminį tyrimą pabaigos), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo veiksmų yra baigtas, baudžiamoji byla perduota teismui.
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas manyti, kad atsakovas kelia grėsmę ieškovei ar vaikams. Teismas neturi duomenų apie aplinkybes, kaip padaryta nusikalstama veika. Nėra pateiktų kitų ikiteisminio tyrimo duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog prieš ieškovę fiziškai smurtauta ir tai matė vaikai, arba kad jiems ikiteisminio tyrimo veiksmai sukelia stresą, neigiamai veikia jų psichologinę būklę. Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu ar baudžiamąją bylą, kurioje pareikšti kaltinimai atsakovui, pradėjus nagrinėti teisme, buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo gyvenimo skyrium, draudimo bendrauti su ieškove ar šalių vaikais.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės pateikta antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopija nepagrindžia smurto fakto. Antstolio protokole užfiksuota, kad ieškovės pateiktuose telefone ir USB jungtyje yra nuotraukų, pokalbių įrašų, susirašinėjimų. Vis dėlto jie nepagrindžia būtinumo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium.
24. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių santykiai konfliktiniai, bet nėra duomenų, kad atsakovo elgesys kelia grėsmę šalių vaikams. Pažymėtina, kad išvadą teikianti institucija nurodė, jog abiems vaikams patinka gyventi senelio bute, eiti pas tėtį į svečius. Vaikai pas atsakovą lieka nakvoti, važinėja dviračiais, žaidžia žaidimus. Atsakovas kartais vaikus pasiima iš darželio, dovanoja jiems dovanas. Dėl to darytina išvada, kad tėvo ir vaikų ryšys artimas, vaikai neturi baimių dėl tėvo elgesio.
25. Ieškovė teigia, kad iš namų išėjo dėl atsakovo elgesio. Ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad ji išėjo iš namų dėl smurto, kurį matė vaikai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad šalių santykiai, ieškovei su vaikais gyvenant kitame bute, kenkia vaikų psichologinei būklei, socialinei raidai, yra grėsmės nepilnamečių vaikų teisei gyventi ramioje, pastovioje ir saugioje aplinkoje. Aplinkybė, kad vaikai pradės lankyti ugdymo įstaigą, nereiškia, kad vaikams reikalingi atskiri kambariai. Ieškovė nurodo, kad vaikai turės būti išsimiegoję ir pasirengę mokyklai, jiems turės būti suteiktos tinkamos ugdymosi sąlygos namuose. Vis dėlto ieškovė nepateikia įrodymų, kodėl dabartinė vaikų gyvenamoji vieta, kurioje jie jaučiasi saugūs, yra netinkama.
26. Šalių vaikai noriai bendrauja su atsakovu, pasilieka kartu su juo. Vaikai nori gyventi kartu su abiem tėvais. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad sutinka, jog vaikai gyventų šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas ne tik neproporcingai suvaržytų atsakovo turtines teises, bet taip pat ir apribotų vaikų bendravimą su tėvu.
27. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad šioje proceso stadijoje teismas neturi galimybių visapusiškai ištirti byloje esančius duomenis ir patikrinti ieškovės išdėstytas aplinkybes, todėl negalima daryti išvados, kad, nepritaikius ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės (neįpareigojus atsakovo gyventi skyrium), gali būti pažeisti turtiniai ar asmeniniai neturtiniai ieškovės ar vaikų interesai.
28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, todėl išsamiau teismo motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
29. Kiti šalių argumentai išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.
30. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, ieškovės atskirasis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti ieškovės T. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį.