Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-1174-517/2021

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-25
Bylos Nr.: e2-1174-517/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-49-3-01537-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rinaldas Adamonis
Ieškovas: A. M.
Atsakovas: V. M., D. Š.
Trečiasis asmuo: UAB „Legal Balance“

Kategorijos

2.6.29.4Kiti su paskola susiję klausimai
2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
2.1.2.4.1.3Tariamas sandoris
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-1174-517/2021Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01537-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.4; 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.3; 2.6.10.5.1; 3.2.6.5 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 25 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,dalyvaujant ieškovei A. M., jos atstovei pagal įgaliojimą E. M. D.,atsakovui V. M.,atsakovui D. Š.,trečiojo asmens UAB „Legal Balance“ atstovei T. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. patikslintą ieškinį atsakovams V. M. ir D. Š., trečiasis asmuo byloje – UAB „Legal Balance“, dėl nuostolių atlyginimo ir sandorių pripažinimo niekiniais (negaliojančiais).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) priteisti jai iš atsakovo V. M. 4462,96 Eur nuostolių atlyginimą; 2) pripažinti sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, sudarytą tarp V. M. ir D. Š., niekine Lietuvos Respublikos CK 1.86 straipsnio pagrindu; 3) pripažinus sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, sudarytą tarp V. M. ir D. Š., niekine CK 1.86 straipsnio pagrindu, pripažinti niekine ir 2018 m. birželio 6 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2018-06/36, sudarytą tarp D. Š. ir UAB „Legal Balance“; 4) teismui padarius išvadą, kad nėra pagrindo ginčijamą sandorį, sudarytą tarp V. M. ir D. Š., pripažinti niekiniu CK 1.86 straipsnio pagrindu, ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.

Ieškinyje nurodė, kad Anykščių rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1179-266/2010 nutraukė ieškovės A. M. ir atsakovo V. M. santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys pasidalijo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – trijų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 65,78 kv. m. ploto su 8,04 kv. m. rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), po ½ dalį, įsipareigojo kreditinę prievolę AB DnB NORD bankui pagal kreditavimo sutartį Nr. K- 3100-2007-23 minėtam nekilnojamajam turtui įgyti vykdyti abu pareiškėjai ir numatė, kad kreditinė prievolė AB DnB NORD bankui yra solidari abiejų šalių, t. y. neįvykdžius prievolės vienai šaliai, prievolė yra vykdoma kitos šalies. Anykščių rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22-786/2012 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė šį turtą ieškovei A. M., o atsakovui V. M., iš ieškovės A. M. už jo turėtą dalį bendroje dalinėje nuosavybėje priteisė 29000,00 litų (8398,98 Eur) piniginę kompensaciją. 2012 m. spalio 31 d. nutartimi iš ieškovės priteistos 29000,00 litų kompensacijos atsakovui V. M. mokėjimą išdėstė dalimis, mokant po 1000,00 litų kas mėnesį. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis palikta nepakeista. Anykščių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-20-266/2015 pagal ieškovės AB DnB NORD banko ieškinį atsakovei A. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V. M., priteisė ieškovei AB DnB NORD bankui, iš A. M. (laiduotojos, užtikrinusios tinkamą trečiojo asmens V. M. prievolės pagal kreditavimo sutartį Nr. K-3100-2007-23 įvykdymą) 7004,25 Eur negrąžinto kredito dalį, 184,31 Eur procesinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo, t.y. 2014 m. rugpjūčio 8 d. iki 2015 m. balandžio 17 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 210,00 Eur žyminio mokesčio. 2015 m. kovo 30 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi V. M. neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido naujajam kreditoriui D. Š. visas iš 2012 m. rugpjūčio 20 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-22-786/2012, 2012 m. spalio 31 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-22-786/2012, 2012 m. gruodžio 27 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-881-544/2012, kylančias ar su jomis susijusias kreditoriaus teises, įskaitant tačiau neapsiribojant, kreditoriaus teisę reikalauti ir gauti iš skolininko su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus bei visas susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius, ir kitas su skolos išieškojimu susijusias išlaidas, jei tokių būtų. 2018 m. birželio 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2018-06/36 kreditorius D. Š. perleido naujajam kreditoriui UAB „Legal Balance“ reikalavimo teisę į A. M.. Reikalavimo suma – 8398,98 Eur, pagrindas – 2016 m. sausio 20 d. vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-22-786/2012.

Be to, ieškinyje nurodė, kad tarp AB DnB NORD banko ir kredito gavėjo atsakovo V. M. 2007 m. gegužės 30 d. buvo pasirašyta kreditavimo sutartis Nr. K-3100-2007-23, kurios pagrindu kredito gavėjui V. M. buvo suteiktas 30000,00 litų kreditas būsto įsigijimui su kintama palūkanų norma terminui iki 2032 m. balandžio 30 d. Grafike buvo numatyti tarpiniai kredito grąžinimo terminai ir sumos. Prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui tą pačią dieną buvo sudaryta laidavimo sutartis tarp banko ir laiduotojos – ieškovės A. M., kuria laiduotoja įsipareigojo atsakyti solidariai ta pačia apimtimi kaip V. M. visu savo turtu, jei kredito gavėjas V. M. neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievoles bankui. A. M. laidavimas galiojo iki visiško V. M. prievolių įvykdymo. Atsakovas V. M. kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, nesilaikė kreditavimo sutarties nustatytų tarpinių kredito grąžinimo terminų, dėl to kreditorė AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu priteisti iš laiduotojos A. M. negrąžinto kredito dalį. Anykščių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-20-266/2015 kreditorės ieškinį tenkino ir iš A. M. priteisė 7004,25 Eur negrąžinto kredito dalį, 184,31 Eur procesinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo, t. y. 2014 m. rugpjūčio 8 d. iki 2015 m. balandžio 17 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 210,00 Eur žyminio mokesčio. 2015 m. rugsėjo 21 d. ieškovė A. M., parduodama jai nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai įvykdė V. M. prievolę kreditorei AB DnB NORD bankui, todėl įgijo teisę į nuostolių atlyginimą atgręžtinio reikalavimo būdu. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė yra visiškai įvykdžiusi atsakovo V. M. prievolę kreditoriui AB DnB NORD bankui pagal kreditavimo sutartį Nr. K-3100-2007-23, vadovaudamasi CK 6.83 straipsnio 1 dalimi ir 7 punkte nurodyta teismų praktika, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo V. M. ieškovės patirtus nuostolius sumoje 4462,96 Eur, t. y. pusę sumos (8925,92 Eur), kurią atlygino ieškovė kreditoriui AB DnB NORD bankui. Nuostolius sudaro 7119,93 Eur skola, 379,11 Eur palūkanos ir 1426,88 Eur skola AB DnB NORD bankui.. Pažymi, kad ieškovės patirto nuostolio dydis yra paskaičiuotas ir padalintas į lygias dalis tarp ieškovės ir atsakovo V. M. atsižvelgiant į tai, kad santuokos nutraukimo metu šalys įsipareigojo prievolę pagal kreditavimo sutartį vykdyti abu.

Be to, ieškinyje nurodė, kad kaip jau minėta aukščiau, 2015 m. kovo 30 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi V. M. neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido naujajam kreditoriui D. Š. visas iš 2012 m. rugpjūčio 20 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-22-786/2012, 2012 m. spalio 31 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-22-786/2012, 2012 m. gruodžio 27 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-881-544/2012, kylančias ar su jomis susijusias kreditoriaus teises, įskaitant, tačiau neapsiribojant, kreditoriaus teisę reikalauti ir gauti iš skolininko su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus bei visas susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius, ir kitas su skolos išieškojimu susijusias išlaidas, jei tokių būtų. 2018 m. birželio 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2018-06/36 kreditorius D. Š. perleido naujajam kreditoriui UAB „Legal Balance“ reikalavimo teisę į ieškovę – A. M.. Reikalavimo suma – 8398,98 Eur, pagrindas – 2016 m. vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-22-786/2012. Ieškovė nesutinka su reikalavimo teisės perleidimu, kadangi minėti sandoriai pažeidžia jos (ieškovės), kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus. Prašo sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, sudarytą 2015 m. kovo 30 d. tarp atsakovo V. M. ir D. Š., pripažintina niekine kaip tariamas sandoris, kuris buvo sudarytas siekiant atsakovui V. M. išvengti ieškovės ir atsakovo priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, t.y. atsakovas V. M. turėjo reikalavimo teisę į ieškovę dėl piniginės kompensacijos priteisimo už jo turėtą dalį bendroje dalinėje nuosavybėje, o ieškovė, įvykdžiusi atsakovo prievolę kreditorei AB DnB NORD bankui, įgijo reikalavimo teisę į atsakovą V. M.. Be to, pažymi ir tai, kad atsakovas V. M. nevykdo prievolės išlaikyti savo nepilnametį sūnų J. M. nuo pat prievolės atsiradimo dienos, t. y. Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės A. M. ir atsakovo V. M., kuria nepilnamečio sūnaus J. M., gim. 2004 m. sausio 18 d., gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina A. M. ir atsakovas įsipareigojo teikti savo sūnui materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 litų nuo 2014 m. vasario 18 d. iki sūnaus pilnametystės. 2020 m. gruodžio 1 d. išlaikymo įsiskolinimas sudaro 5979,03 Eur. Taigi, ir šiuo aspektu, ieškovė, uzufrukto teise valdydama nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas lėšas, turi reikalavimo teisę į atsakovą. Be to, pažymi, kad pagal ginčijamą sandorį naujasis kreditorius yra atsakovo V. M. geras pažįstamas. Jis niekada realiai neįgyvendino savo, kaip naujojo kreditoriaus, teisių. Ieškovės manymu, ginčijamas sandoris buvo sudarytas neatlygintinai. Pažymi ir tai, kad atsakovas V. M. oficialiai niekur nedirba, jei įsidarbina, pradėjus priverstinį išieškojimą iš jo gaunamų pajamų, darbo santykius nutraukia, taip užkirsdamas kelią išieškoti pinigines sumas. Ginčijamo sandorio tariamumą ir atsakovo V. M. siekį išvengti neigiamų pasekmių patvirtina ir tai, kad kreditorius AB DnB NORD bankas į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės A. M. kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 8 d., teismo sprendimas priimtas 2015 m. balandžio 27 d., reikalavimo teisė į A. M. perleista 2015 m. kovo 30 d. Be to, pažymi ir tai, kad D. Š., perleisdamas reikalavimo teisę į A. M., naujajam kreditoriui UAB „Legal Balance“ pateikė 2016 m. sausio 20 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-22-786/2012. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad ginčijamas sandoris tarp V. M. ir D. Š. galimai sudarytas vėliau nei nurodyta sutartyje, o tai neabejotinai patvirtina atsakovo V. M. siekį išvengti atsiskaitymų, pabloginti savo finansinę padėtį. Ieškovės manymu, atsakovas V. M., sudarydamas ginčijamą sandorį, siekė išvengti savo finansinių prievolių ieškovei, sudarė galimai neatlygintiną tariamą sandorį, tuo pažeisdamas ieškovės teises ir teisėtus interesus, naujasis kreditorius D. Š. pagal ginčijamą sandorį jokių teisių realiai neįgyvendino, todėl toks sandoris pripažintinas niekiniu nuo pat jo sudarymo momento.

Be to, ieškinyje nurodė, kad teismui padarius išvadą, kad nėra pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti niekiniu CK 1.86 straipsnio pagrindu, ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Teigia, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti po prievolės atsiradimo, tai yra ieškovei įvykdžius atsakovo V. M. prievolę kreditorei AB DnB NORD bankui 2015 m. rugsėjo mėnesį ir po 2014 m. kovo 14 d. nutarties priėmimo, kurios pagrindu atsakovui atsirado prievolė teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Dėl to, ieškovė mano, jog ginčijamo sandorio metu ieškovė turėjo galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovą V. M.. Teigia, jog teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčijamo sandorio pagrindu yra perleistas pakankamai didelės vertės turtas (8398,98 Eur reikalavimo teisė). Tikėtina, kad ginčijamo sandorio, sudaryto tarp atsakovo V. M. ir D. Š. pagrindu atsakovas V. M. negavo jokios ekonominės naudos. Priešingu atveju, antstolė Nijolė Jutkienė, vykdydama priverstinį išieškojimą pagal ieškovės pateiktą vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui išieškojimo iš atsakovo V. M., būtų išieškojusi pagal ginčijamą sandorį gautas pinigines lėšas. Tai patvirtina faktą, kad buvo sudarytas tariamas sandoris. Vertinant tai, ar ginčijami sandoriai pažeidė ieškovės teises, pažymėtina ir tai, kad atsakovas V. M. jokio nekilnojamojo turto neturi, pajamų negauna, o tai akivaizdžiai apsunkina ieškovės galimybes bent dalinai patenkinti savo reikalavimus. Ieškovės nuomone, ginčijami sandoriai pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, todėl toks sandoris yra pripažintinas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Ieškovės manymu, atsakovas ir trečiasis asmuo D. Š. laikytini nesąžiningais asmenimis, kuriems buvo žinoma ir suprantama, kad sudaromas sandoris pažeis ieškovės, kaip kreditorės, teises. Akivaizdu, kad sudaromu sandoriu buvo tyčia siekiama apsunkinti ieškinio reikalavimų patenkinimą (įskaitymą). Išreikalavus ginčijamą sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, sudarytą tarp atsakovo V. M. ir D. Š., įvertinus atsiskaitymo sąlygas už įsigyjamą reikalavimo teisę, bus galima daryti išvadą, ar, sudardamas ginčijamą sandorį, atsakovas neapsunkino ieškovės galimybės patenkinti bent dalį savo reikalavimų, ar užkirto kelią bet kokiam reikalavimų patenkinimui. Pažymi ir tai, kad atsakovas V. M. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Pripažinus niekine ir (ar) negaliojančia actio Pauliana pagrindu reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo V. M. ir D. Š., pripažintina negaliojančia ir 2018 m. birželio 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2018-06/36, sudaryta tarp D. Š. ir UAB „Legal Balance“, kadangi iš neteisės teisė negali atsirasti. Be to, pažymi, kad pagal sudarytą ginčijamą sandorį D. Š. nėra įgijęs jokios materialinės naudos, todėl restitucijos taikymas nepažeis UAB „Legal Balance“ interesų.

Ieškovė A. M. ir jos atstovė E. M. D. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

Ieškovė A. M. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad ji nemokėjo buvusiam sutuoktiniui V. M. piniginės kompensacijos, kuri teismo buvo priteista už jai atitekusį visą santuokoje įgytą butą, nes neturėjo lėšų. Po ko, 2015 metais bankas pareikalavo iš jos, kaip laiduotojos, skolos už suteiktą minėto buto įsigijimui kreditą. Ji pardavė minėtą butą ir atidavė bankui skolą. Jos skola bankui su atsakovu buvo solidari, todėl prašo iš atsakovo priteisti pusę sumokėtos bankui sumos. Pageidauja atlikti įskaitymą, nes ji skolinga atsakovui piniginę kompensaciją, o atsakovas jai skolingas pusę bankui jos sumokėto kredito sumos bei susidaręs išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimas. Tačiau negali to padaryti, nes atsakovas V. M. savo reikalavimo teisę perleido kitiems asmenims. Apie ketinamą atlikti įskaitymą buvusio sutuoktinio neinformavo, nes po ištuokos jie tarpusavyje nebendravo. Prašo reikalavimo teisių perleidimo sutartis pripažinti negaliojančiomis. Apie tai, jog buvęs sutuoktinis – atsakovas V. M. perleido reikalavimo teises kitam asmeniui – D. Š. jai tapo žinoma 2020 metų gruodžio mėnesį, kai gavo laišką iš anglų kompanijos, kuri išieško skolas. Ji nežinojo, kad dar anksčiau vyko teismo procesas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese.

Ieškovės atstovė E. M. D. papildomai nurodė, kad reikalavimo teisės perleidimo sandoris yra tariamas, nes jis sudarytas tarp dviejų draugų – atsakovų V. M. ir D. Š.. Be to, D. Š. teigia, jog negalėjo išieškoti perleistos skolos iš užsienyje gyvenančios ieškovės, tačiau tuo metu (2015 metais) ieškovė Lietuvoje turėjo nekilnojamąjį turtą (butą), į kurį galėjo būti nukreiptas skolos išieškojimas. To nepadarius, 2015 m. rugsėjo 21 d. pabaigoje, šis butas buvo parduotas, nes bankas pateikė reikalavimą dėl skolos už šio buto įsigijimą. Atkreipia dėmesį, kad ginčijama reikalavimo teisių perleidimo sutartis buvo sudaryta tuomet, kai bankas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš ieškovės, kaip laiduotojos. Šios bylos nagrinėjimo metu, kurioje atsakovas V. M. buvo patrauktas trečiuoju asmeniu, įvyko reikalavimo teisių perleidimas. Mano, kad tai buvo padaryta siekiant išvengti galimo skolinių įsipareigojimų įskaitymo. Tvirtina, jog ginčo sandoris buvo tariamas.

Atsiliepimas

Atsakovas V. M. atsiliepimų į ieškovės ieškinį bei patikslintą ieškinį nepateikė, pranešimai dėl atsiliepimų pateikimo jam buvo įteikti tinkamai.

Šalies argumentai

Atsakovas V. M. teismo posėdžio metu su ieškiniu iš dalies sutiko. Nurodė, kad sutinka, jog yra skolingas ieškovei nuostolius dėl ieškovės padengtos skolos bankui. Tačiau nesutinka padengti kitus nuostolius, nes mokėjo mokesčius kol butas priklausė abiem. Tuomet kai butas tapo asmenine ieškovės nuosavybe, jis neprivalo mokėti mokesčių. Taip pat prieštarauja dėl Reikalavimo teisių perleidimo sutarties panaikinimo. Paaiškina, jog reikalavimo teises perleido D. Š., nes jį pažinojo, juo pasitikėjo. Jie yra vaikystės draugai, kartu ėjo į mokyklą. Jis (V. M.) nebuvo skolingas D. Š.. Patikslina, kad buvo skolingas gal tik 200,00 Eur. Susitarė, kad jei pavyks išieškoti, dalį pinigų jam grąžins. Jis buvo įsitikinęs, nes taip pasakė antstolė, kad išieškoti iš ieškovės nepavyks, todėl perleido draugui reikalavimo teisę. Neprisimena teismo proceso, vykusio 2015 metais, kuomet bankas prisiteisė skolą už suteiktą kreditą iš jo buvusios sutuoktinės – ieškovės, kaip laiduotojos.

Atsiliepimas

Atsakovas D. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškovės A. M. ieškiniu nesutinka, nes jame išdėstytos aplinkybės visiškai neatitinka faktinių su sandoriu susijusių aplinkybių. 2015 m. kovo 30 d. tarp jo, D. Š., ir atsakovo V. M. buvo sudaryta Reikalavimo teisės perleidimo sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius, t.y. V. M. neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido naujajam kreditoriui (D. Š.) visas iš Anykščių rajono apylinkės teismo bei Panevėžio apygardos teismo sprendimų kilusias kreditoriaus teises. Iš to seka, kad atsakovas V. M. turėjo teisėtą teisę reikalauti iš skolininkės, t.y. ieškovės A. M. prievolių/skolų vykdymo ir akivaizdu, kad ieškovė šios pareigos nevykdė, nors turėjo tam pareigą. Tarp jo (D. Š.) ir V. M. iki ginčo sutarties sudarymo buvo susiklostę tam tikri prievoliniai santykiai, nes jis (D. Š.) buvo paskolinęs V. M. pinigines sumas, o dėl finansinių sunkumų pastarasis neturėjo galimybių grąžinti skolos. Ieškovė klaidina teismą teigdama, kad apie ginčo sutartį, sudarytą 2015 m. kovo 30 d., sužinojo tik gavusi pranešimą iš trečiojo asmens UAB „Legal Balance“. Pati ieškovė ieškinyje nurodo, kad reikalavimas buvo perleistas dėl ieškovės turėtos sumokėti atsakovui piniginės kompensacijos, kuri buvo priteista teismo sprendimu. Ieškovė buvo informuota apie reikalavimo teisės perleidimą, pastarajai išsiunčiant pranešimus dviem adresais – adresu užsienyje ir adresu Lietuvoje, kurį pati ieškovė vėliau nurodė teismui, teikdama atskirąjį skundą. Be to, 2015 m. spalio 7 d. Anykščių rajono apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1355-786/2015 tenkino jo (D. Š.) prašymą ir pakeitė pradinį išieškotoją V. M. pastarojo teisių perėmėju – juo (D. Š.) ir jam buvo išduotas vykdomasis raštas. 2016 m. sausio 14 d. Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-62-227/2016 išnagrinėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarties ir A. M. atskirojo skundo netenkino. Akivaizdu, jog ieškovė klaidina teismą teigdama, kad iki šiol nieko nežinojo apie reikalavimo teisių perleidimą, nes į nurodytą bylą buvo pateikta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, o ieškovė, kaip šalis, turėjo teisę susipažinti su visa bylos medžiaga ir iš jos atskirojo skundo akivaizdu, kad ji tikrai buvo susipažinusi su šia sutartimi. Teigia, jog gavęs vykdomąjį raštą ir tikėdamasis pateikti vykdomąjį raštą vykdymui, susidūrė su sunkimais dėl išieškojimo, nes antstoliai atsisakė priimti vykdomąjį raštą dėl išieškojimo iš asmens, gyvenančio užsienio valstybėje. Tuomet ieškojo galimybių išieškoti skolą per privačias skolų išieškojimo institucijas ir taip pradėjo bendrauti su trečiuoju asmeniu UAB „Legal Balance“, o vėliau sudarė susitarimą dėl reikalavimo teisės perleidimo. Nurodo, jog 2015 m. kovo 30 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis, sudaryta tarp atsakovo V. M. ir jo (D. Š.) bei 2018 m. birželio 11 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis, sudaryta tarp jo (D. Š.) ir trečiojo asmens UAB „Legal Balance“, atitiko teisės aktų reikalavimus, o ieškovė nenurodo nei vienos objektyvios aplinkybės dėl kurios sutartys turėtų prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms. Ieškovės pozicija, kad ji sutinka su iš jos atsakovui V. M. priteista pinigine kompensacija ir su tuo, kad V. M. turėjo reikalavimo teisę, tačiau nesutinka su tuo, kad teisė galėjo būti perleista, prieštarauja CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 6.101 str. reguliavimui bei yra nelogiška. Ginčijamomis sutartimis nebuvo perleista daugiau teisių, nei V. M. bei jis (D. Š.) turėjo. Pasirašydami atskiras reikalavimo perleidimo sutartis, perleido reikalavimo teises į teismo sprendimais priteistas pinigines sumas dėl kurių ginčo jau nebuvo, nes visi teismo sprendimai buvo įsiteisėję.

Atsakovas D. Š. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad reikalavimo teisę į skolą jam V. M. perleido sąžiningai ir teisingai. Nemano, kad buvo pažeisti kieno nors interesai. Jie buvo vaikystės draugai. Baigę mokyklą, tapo pažįstami. Jokie verslo reikalai jų nesieja. Tačiau V. iš jo buvo pasiskolinęs kelis kartus pinigų. Kiek kartų ir kokią sumą – neprisimena, tačiau mažiau nei 1000,00 litų. Jie buvo pasirašę skolos lapelį pagal kurį kaupėsi delspinigiai. Neprisimena, kokiomis sąlygomis šis skolos lapelis buvo sudarytas. Jis paklausė V., kada grąžins skolą, o šis jam pasiūlė perleisti reikalavimo teisę į ieškovės skolą. Dar V. sakė, kad išreikalauti skolą yra sudėtinga. Jis (D. Š.) sutiko perimti reikalavimo teisę ir ją perėmė. Pasiskolinta V. M. iš jo suma yra mažesnė nei reikalavimu jam perleista suma. Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodė, kad apmokėjimas už reikalavimo teisės perleidimą nustatomas atskira sutartimi. Turėjo omenyje minėtos skolos, pasirašytos tarp jo ir V., sutartį, tačiau šiuo metu jos nėra išsaugojęs. Patikslina, kad su V. konkrečių sumų, kaip bus atsiskaityta už reikalavimo perleidimą, jie nebuvo sutarę. Buvo kalbėję, jog jei jam (D. Š.) pavyks išieškoti skolą iš ieškovės A. M., tai kažkiek šios sumos grąžins V. M.. Tapęs išieškotoju, gavo iš V. M. vykdomąjį raštą. Tuomet kreipėsi į teismą dėl išieškoto pakeitimo vykdymo procese, dėl vykdomojo rašto išdavimo. Negali pasakyti, kada gavo iš teismo vykdomąjį raštą. Skambino telefonu antstolei, kuri sakė, kad iš užsienyje gyvenančio asmens išieškoti yra sudėtinga. Jis nepateikė vykdomojo rašto antstolei, o savo reikalavimo teisę perleido UAB „Legal Balance“. Į teisininką nesikreipė dėl išieškojimo, nes žino, kad tai tvarko antstolis. Jam (D. Š.) UAB „Legal Balance“ nieko nesumokėjo už tai, kad jis perleido skolos reikalavimo teisę į ieškovę. Patikslina, jog kažkiek pinigų jis sumokėjo UAB „Legal Balance“, kad būtų vykdomas skolos išieškojimas iš ieškovės.

Trečiasis asmuo UAB „Legal Balance“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė A. M. savo patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia atsakovo V. M. ir D. Š. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria perleistas reikalavimas į ieškovės 8398,98 Eur skolą. Vienas iš argumentų, kuriais grindžiamas šis prašymas yra tariamas nesąžiningumas remiantis aplinkybe, kad trečiasis asmuo ir atsakovas palaiko draugiškus ryšius, apie ko buvimą ieškovė jokių įrodymų nepateikia. Pažymi, kad sandorio šalių draugiški santykiai nedaro jų veiksmų nesąžiningais ar neteisėtais. Be to, ieškovė teigia, kad atsakovo ir D. Š. sandoris nebuvo vykdomas, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikia. Atsakovas D. Š. nėra nurodęs, kokiu būdu yra sumokėjęs atsakovui V. M. už reikalavimo perleidimą. Mano, kad galėjo sumokėti grynais pinigais. Kitaip tariant, ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis rėmėsi. Teigia, jog trečiasis asmuo D. Š. akivaizdžiai naudojosi savo reikalavimo teise ieškovės atžvilgiu. Pastarasis, kaip atsakovo teisių perėmėjas, Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1355-786/2015, pakeistas išieškotoju ir jam išduotas vykdomasis raštas ieškovės atžvilgiu. Mano, jog ši aplinkybė akivaizdžiai liudija, kad D. Š. savo teises pagal sutartį įgyvendino. Kita vertus, trečiajam asmeniui galimai turėjo būti sunku įgyvendini pilnai savo teises, nes ieškovė Lietuvoje negyvena. Tuo tarpu šioje situacijoje trečiasis asmuo UAB „Legal Balance“, pasitelkęs savo užsienio partnerius, rado ieškovę. Nesutinka su ieškovės teiginiu, jog reikalavimo teisių perleidimo sutartis pažeidžia ieškovės interesus, nes ieškovė turi įskaitymo teisę į atsakovo skolą. Pažymi, kad skolos įskaitymui yra taikomos būtinosios sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.131 str. – įskaitymas yra daromas pranešus kitai prievolės šaliai apie tai. Be to, galima įžvelgti ieškovės piktnaudžiavimą savo teisėmis, nes atsakovas pirmas įgijo jos atžvilgiu reikalavimo teisę, tačiau ji vengė su juo atsiskaityti ir atitinkamai atsakovui negalint atsiskaityti su AB DnB NORD banku, jai pačiai teko pareiga sumokėti pagal kreditavimo sutartį Nr. K-3100-2007-23. Galimai to buvo galima išvengti, jei ieškovė būtų laiku ir tinkamai vykdžiusi savo prievoles sumokėti atsakovui 29000,00 litų (8398,98 Eur), todėl prisidėjo prie nuostolių dydžio (bylinėjimosi išlaidos, vykdymo išlaidos). Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res iudicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Kitaip tariant, yra susidariusi situacija, kurioje ieškovės reikalavimas negalėjo būti įskaitytas, nes jis nelygiavertis atsakovo V. M. perleistam reikalavimui, kuris yra įtvirtintas vykdomajame dokumente, nes ieškovė savo ieškiniu prašo priteisti tik 4390,52 Eur, todėl jos interesai dėl įskaitymo negalėjo būti pažeisti reikalavimo perleidimu. Kitas ieškovės argumentas yra tai, kad ji turi teisę į įskaitymo teisę atsakovo atžvilgiu kaip uzufrukto teise valdydama nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas lėšas. Tvirtina, jog ieškovė neteisingai supranta savo asmenines teises ir jai kylančias teises pagal įstatymą kaip vaiko atstovei. Įskaitymas galimas tik pagal ieškovės asmenines teises, o ne atstovaujamo vaiko teises.

Be to, nurodė, kad ieškovės prašymas taikyti actio Pauliana, remiasi aplinkybe, kad ieškovė turi teisę ginčyti reikalavimą, kurio atsakovas neprivalėjo sudaryti, jeigu jie pažeidžia jos teises, o atsakovas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Kaip aptarta aukščiau, ieškovė neturėjo teisės į įskaitymą, todėl jos interesai nėra pažeidžiami. Argumentai dėl turtinės padėties pabloginimo yra nepagrįsti, nes reikalavimas buvo pačios ieškovės atžvilgiu, todėl nebuvo galimybės jai suteikti kaip Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 6.66 str. 1 d. numatyta pirmenybės teisės, nes ji pati ir yra skolininkė. Pažymi, kad atsakovo perleistas reikalavimas yra didesnis nei jos ir yra aiškiai nelygiavertis vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu ieškovės reikalavimui. Be to, ieškovė galimai nepaliko atsakovui kitos išeities kaip perleisti reikalavimo teisę, nes jam esant sunkioje finansinėje padėtyje, kaip ji pati grindžia savo ieškinyje, jam tapo sunku įgyvendinti jos atžvilgiu reikalavimo teisę, nes ieškovė pati ilgą laiką vengė atsiskaityti su atsakovu ir kaip jau minėta gyvena užsienyje, kas apsunkina išieškojimo iš jos galimybes.

Be to, nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Legal Balance“ yra sąžiningas reikalavimo teisių perėmėjas ieškovės atžvilgiu pagal Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2018-06/36. Sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2018-06/36, atsakovas D. Š. pateikė UAB „Legal Balance“ su reikalavimu susijusius dokumentus: vykdomąjį dokumentą ir 2015 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1355-786/2015, iš kurių buvo pakankamai aišku apie pagrįstą ir teisėtą reikalavimo teisę ieškovės atžvilgiu, todėl buvo sudaryta sutartis. Tokie veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 str. 1 d. – kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu, jei teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir suvaržyti labiau prievolės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės interesai nėra pažeisti, nepagrįsta ir nesąžininga būtų UAB „Legal Balance“ atžvilgiu pripažinti Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2018-06/36 negaliojančia ar ginčyti actio Pauliana pagrindu.

Trečiojo asmens UAB „Legal Balance“ atstovė T. Š. teismo posėdžio metu ieškinį dėl reikalavimo teisų perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis prašė atmesti, dėl kitų reikalavimų nepasisakė. Palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad skolininkė gyveno užsienyje, jos gyvenamoji vieta apie 9 metus buvo nežinoma, todėl įmonė UAB „Legal Balance“ pasiūlė D. Š. paslaugą – surasti užsienyje gyvenančio asmens gyvenamosios vietos adresą. Dėl to, D. Š. sumokėjo UAB „Legal Balance“ simbolinį mokestį, apie 90,00 Eur. Paaiškina, jog skolų išieškojimo įmonė daugiau nei 500,00 Eur už ieškovės skolą nepasiūlytų, nes išieškoti iš ieškovės skolą yra labai maža galimybė. Taip yra dėl to, kad ieškovė A. M. gyvena užsienyje, tuo metu kai D. Š. gavo vykdomąjį raštą, ieškovė jokio nekilnojamojo turto neturėjo. Buvęs reikalavimo teisės turėtojas – atsakovas V. M. skolos iš nekilnojamojo turto taip pat neturėjo galimybės išieškoti, nes aptariamas butas buvo įkeistas bankui. Bankui taip pat buvo susidariusi skola. Be to, pati ieškovė patvirtino, jog niekada nepasiūlė atsakovui atlikti skolų tarpusavio įskaitymą. Taigi, jos interesai pažeisti nebuvo. Taip pat ieškovė neturi jokios pripažintos skolos atsakovo atžvilgiu. Tik šiuo teismo procesu ieškovė pašo priteisti iš atsakovo nuostolius už jos, kaip laiduotojos, sumokėtą bankui kreditą. Nesant teismo sprendimo, ieškovė nėra kreditorė atsakovo atžvilgiu. Be to, tiek trečiasis asmuo UAB „Legal Balance“, tiek atsakovai V. M. ir D. Š. yra sąžiningi. Nėra įrodyta, kad šie asmenys būtų nesąžiningi. Tuo tarpu ieškovė 9 metus nevykdė prievolių, nebendravo su atsakovu, nebandė padengti jam skolos. Apie teisės perleidimą D. Š. žinojo, tačiau rinkosi su juo nebendrauti. Darytina išvada, kad ieškovė galimai nenori mokėti skolos. Aktyvių veiksmų ėmėsi tik tuomet kai UAB „Legal Balance“, pasitelkęs savo partnerius užsienyje, ją surado. Ieškovė A. M. yra įvykdžiusi savo reikalavimus trečiajam asmeniui dėl skolos iš jos išieškojimo, tai yra sumokėjusi 100,00 Eur patirtų išlaidų. Jokių papildomų išlaidų įmonė nėra patyrusi. Įmonė siūlė nutraukti reikalavimo teisės perleidimo sutartį, tačiau D. Š. atsisakė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl nuostolių pagal laidavimo sutartį atlyginimo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2007 m. gegužės 30 d. tarp AB DnB NORD banko ir atsakovo V. M. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. K-3100-2007-23, kurios pagrindu kredito gavėjui V. M. buvo suteiktas 30000,00 litų kreditas būsto įsigijimui su kintama palūkanų norma terminui iki 2032 m. balandžio 30 d., bei tarp AB DnB NORD banko ir ieškovės A. M. buvo sudaryta laidavimo sutartis prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui, kuria laiduotoja įsipareigojo atsakyti solidariai ta pačia apimtimi kaip V. M. visu savo turtu, jei kredito gavėjas V. M. neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievoles bankui. Ieškovės A. M. laidavimas galiojo iki visiško V. M. prievolių įvykdymo.

Ieškovės A. M. ir atsakovo V. M. santuoka nutraukta Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-1179-266/2010. Šiuo teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys pasidalijo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – trijų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 65,78 kv. m. ploto su 8,04 kv. m. rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), po ½ dalį, įsipareigojo kreditinę prievolę AB DnB NORD bankui pagal kreditavimo sutartį Nr. K- 3100-2007-23 minėtam nekilnojamajam turtui įgyti vykdyti abu pareiškėjai ir numatė, kad kreditinė prievolė AB DnB NORD bankui yra solidari abiejų šalių, t. y. neįvykdžius prievolės vienai šaliai, prievolė yra vykdoma kitos šalies.

Žemesnės instancijos teismas

Anykščių rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-22-786/2012, atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė šį turtą ieškovei A. M., o atsakovui V. M. iš ieškovės A. M. už jo turėtą dalį bendroje dalinėje nuosavybėje priteisė 29000,00 litų (8398,98 Eur) piniginę kompensaciją. Anykščių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-22-786/2012, iš ieškovės A. M. priteistos 29000,00 litų kompensacijos atsakovui V. M. mokėjimą išdėstė dalimis, mokant po 1000,00 litų kas mėnesį. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis palikta nepakeista.

Anykščių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-20-266/2015, pagal ieškovės AB DnB NORD banko ieškinį atsakovei A. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V. M., priteisė ieškovei AB DnB NORD bankui, iš A. M. (laiduotojos, užtikrinusios tinkamą trečiojo asmens V. M. prievolės pagal kreditavimo sutartį Nr. K-3100-2007-23 įvykdymą) 7004,25 Eur negrąžinto kredito dalį, 184,31 Eur procesinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo, t.y. 2014 m. rugpjūčio 8 d. iki 2015 m. balandžio 17 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 210,00 Eur žyminio mokesčio. Be to, Anykščių rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 12 d. papildomu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-20-266/2015, pagal ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį atsakovei A. M., trečiasis asmuo V. M., priėmė papildomą sprendimą ir priteisė ieškovui AB DnB NORD bankas iš atsakovės A. M. 1426,88 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Anykščių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 16 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-20-266/2015 dėl 7004,25 Eur negrąžintos kredito dalies, 184,31 Eur procesinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų bei 210,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų išieškojimo iš skolininkės A. M. išieškotojui AB DnB NORD bankui. Be to, Anykščių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 16 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-20-266/2015 dėl 1426,88 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti išieškojimo iš skolininkės A. M. išieškotojui AB DnB NORD bankui. Antstolė Nijolė Jutkienė kreipėsi į ieškovę A. M. dėl priverstinio skolos AB DnB NORD bankui išieškojimo (2015 m. rugpjūčio 3 d. Raginimai įvykdyti sprendimus Nr. S-6022, Nr. S-6026).

Ieškovės teigimu, atsakovas V. M. kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, nesilaikė kreditavimo sutarties nustatytų tarpinių kredito grąžinimo terminų, dėl to kreditorius AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu priteisti iš jos (laiduotojos A. M.) negrąžinto kredito dalį. Kaip jau buvo pažymėta, Anykščių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu bei papildomu sprendimu, priimtais civilinėje byloje Nr. 2-20-266/2015, kreditorės ieškinį tenkino ir iš A. M. priteisė 7004,25 Eur negrąžinto kredito dalį, 184,31 Eur procesinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo, t. y. 2014 m. rugpjūčio 8 d. iki 2015 m. balandžio 17 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 210,00 Eur žyminio mokesčio, 1426,88 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Pasak ieškovės, ji, pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, visiškai įvykdė V. M. prievolę kreditoriui AB DnB NORD bankui, todėl įgijo teisę į nuostolių atlyginimą atgręžtinio reikalavimo būdu. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina 2015 m. rugsėjo 21 d. pirkimo – pardavimo sutartis, iš kurios matyti, jog A. M. pardavė jai nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat šias aplinkybes patvirtina antstolės Nijolės Jutkienės 2021 m. vasario 10 d. pažyma Nr. S-21-92-2113, iš kurios matyti, kad antstolės Nijolės Jutkienės kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. 0092/15/01349 dėl 7119,93 Eur skolos ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų solidariai išieškojimo iš A. M. ir V. M. pagal Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-20-266 AB DnB NORD bankas naudai. 2015 m. rugpjūčio 28 d. už A. M. (mokėtojas K. Š.) sumokėjo 7119,93 Eur skolą, 379,11 Eur palūkanų AB DnB NORD bankui. Taip pat apmokėta skola pagal vykdomąją bylą Nr. 0092/15/01350. Iš anstolės Nijolės Jutkienės 2015 m. rugsėjo 3 d. pažymos Nr. 0092/15/001459/S-6984 matyti, kad A. M. skola AB DnB NORD bankui pilnai apmokėta.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo V. M. ieškovės patirtus nuostolius sumoje 4462,96 Eur, t. y. pusę sumos (8925,92 Eur), kurią atlygino ieškovė kreditoriui AB DnB NORD bankui. Ieškovės teigimu, nuostolius sudaro 7119,93 Eur skola, 379,11 Eur palūkanos ir 1426,88 Eur skola, kurą ji sumokėjo AB DnB NORD bankui.

CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 6.83 straipsnio 2 dalimi, jeigu laidavimas atsirado skolininko prašymu ar sutikimu, tai prievolę įvykdęs laiduotojas turi teisę papildomai reikalauti iš pagrindinio skolininko atlyginti visus su laidavimu susijusius nuotolius, taip pat reikalauti palūkanų už kreditoriui sumokėtą sumą, nors pagrindinė prievolė palūkanų ir nenumato.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė kaip laiduotoja įvykdė atsakovo V. M. prievolės dalį jo kreditoriui – AB DnB NORD bankui sumokėjo iš viso 8925,92 Eur sumą, todėl ieškovei perėjo visos kreditoriaus teisės atsakovui V. M., taip pat teisė prašyti padengti visas su šių prievolių įvykdymu turėtas išlaidas bei teisė į palūkanas (CK 6.83 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovas V. M. iš esmės šio reikalavimo neginčijo, nesutikdamas mokėti palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog, kaip jau buvo nurodyta, prievolę įvykdęs laiduotojas turi teisę papildomai reikalauti iš pagrindinio skolininko atlyginti visus su laidavimu susijusius nuostolius, taip pat reikalauti palūkanų už kreditoriui sumokėtą sumą. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 4462,96 Eur nuostolių atlyginimas (1/2 dalis ieškovės patirtų nuostolių).

Dėl sandorio pripažinimo niekiniu CK 1.86 straipsnio pagrindu

Kaip jau buvo pažymėta, iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Anykščių rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomens neskelbtini), atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomens neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė šį turtą ieškovei A. M., o atsakovui V. M. iš ieškovės A. M. už jo turėtą dalį bendroje dalinėje nuosavybėje priteisė 29000,00 litų (8398,98 Eur) piniginę kompensaciją. Anykščių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-22-786/2012, iš ieškovės A. M. priteistos 29000,00 litų kompensacijos atsakovui V. M. mokėjimą išdėstė dalimis, mokant po 1000,00 litų kas mėnesį. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis palikta nepakeista.

Be to, iš 2015 m. kovo 30 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties matyti, kad atsakovas V. M. (pradinis kreditorius) neatšaukiamai ir besąlygiškai perleidžia naujajam kreditoriui (atsakovui D. Š.) visas iš Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-22-786/2012, Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-22-786/2012, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-881-544/2012 kylančias ar su jomis susijusias kreditoriaus teises, įskaitant, tačiau neapsiribojant, kreditoriaus teisę reikalauti ir gauti iš skolininko su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus bei visas susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius ir kitas su skolos išieškojimu susijusias išlaidas, jei tokių būtų. Šios sutarties 1.4 punktu šalys susitarė, jog apmokėjimas už šia sutartimi perleidžiamą reikalavimo teisę nustatomas atskira sutartimi, sudaryta tarp pradinio kreditoriaus ir naujojo kreditoriaus. Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1355-786/2015, atsakovo V. M. prašymas tenkintas, pradinis išieškotojas V. M. pakeistas jo teisių perėmėju D. Š. ir išduotas vykdomasis raštas teisų perėmėjo D. Š. vardu. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-62-227/2016, išnagrinėjus ieškovės A. M. atskirąjį skundą, Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis palikta nepakeista. Šioje nutartyje konstatuota, jog: „A. M. teigimu, V. M. negalėjo perleisti visos skolos D. Š., nes ji yra įvykdžiusi kreditorinį įsipareigojimą bankui“. Be to, šioje nutartyje nurodyta, jog: „į bylą pateiktas 2015 m. kovo 31 d. pranešimas dėl reikalavimo teisės perleidimo patvirtina, kad D. Š. informavo A. M. apie sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį <....> Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ji yra įvykdžiusi V. M. prievolę bankui ir kad V. M. nevykdo geranoriškai sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nesudaro pagrindo spręsti, jog reikalavimo perleidimas buvo negalimas, kadangi tai nesusiję su nagrinėjama byla. Paaiškinama, kad tuo atveju, jei ji grąžino įsipareigojimą bankui už V. M., tai turi teisę reikšti jam, kaip bendraskoliui, atgręžtinį reikalavimą kitoje byloje, taip pat teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo dėl vaiko išlaikymo vykdymo”. Taigi, priešingai nei teigia ieškovės atstovė, Panevėžio apygardos teismas pasisakė ne vien procesiniais klausimais, tačiau ir dėl ginčo Reikalavimo perleidimo sutarties galimumo.

Iš 2018 m. birželio 11 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2018-06/36 matyti, kad atsakovas D. Š. perleidžia naujajam kreditoriui UAB „Legal Balance“, o naujasis kreditorius priima iš pradinio kreditoriaus visas pradinio kreditoriaus reikalavimo teises bei su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant, bet neapsiribojant, prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.). Šios sutarties 1.2. punktu nustatyta, kad už perleidžiamą reikalavimą naujasis kreditorius įsipareigoja atsiskaityti priede prie šios sutarties nustatyta tvarka. Iš 2018 m. birželio 11 d. priedo prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2018-06/36 matyti, kad naujasis kreditorius įsipareigoja sumokėti pradiniam kreditoriui 88 procentus skolos ar faktiškai išieškotos jos dalies kainą.

Ieškovė prašo panaikinti aptariamas reikalavimo teisių perleidimo sutartis CK 1.86 straipsnio pagrindu.

CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamojo sandorio institutas skirtas reguliuoti situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą – atlieka formaliai sandorio formą atitinkančius veiksmus, kuriais realiai nesiekiama sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014). Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kuo tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).

Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tokiu atveju, kai nė viena šalis jokių teisių ir pareigų pagal sandorį neįgyja, o išorinė sandorio forma panaudojama tik tam, kad viena šalis iš kitos gautų lėšų, nėra pagrindo konstatuoti, kad sandoris buvo įvykdytas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-372-798/2021).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog 2015 m. kovo 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi V. M. savo reikalavimo teises perleido D. Š., kuris realiai perleistomis teisėmis naudojosi, tai yra kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, gavo vykdomąjį dokumentą savo vardu. Po ko, pasak atsakovo D. Š., skambino antstolei, o sužinojęs, kad antstoliai nevykdo skolos išieškojimo iš užsienyje gyvenančių asmenų, kreipėsi į įmonę – UAB „Legal Balance“, kuri pasitelkusi savo parnerius užsienyje surado ten gyvenančią ieškovę A. M.. Atkreiptinas dėmesys, jog nors D. Š. savo reikalavimo teisę gavęs 2015 metais, ją perleido kitam kreditoriui (UAB „Legal Balance“) tik 2018 metais, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nesuteikia pagrindo teigti, jog pastarasis sandorio nevykdė. Byloje nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2016 m. vyko procesas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese. Pasak trečiojo asmens UAB „Legal Balance“ atstovės, skolininkė A. M. gyveno užsienyje, jos gyvenamoji vieta apie 9 metus buvo nežinoma, Lietuvoje nekilnojamojo turto neturėjo, ieškovę surasti užsienyje pavyko tik pasitelkus užsienio parnerius. Taigi, byloje nustatyta, jog reikalavimo teisę į ieškovės skolą perėmę asmenys – D. Š. ir UAB „Legal Balance“ atliko aktyvius veiksmus šią teisę įgyvendindami.

Taip pat pažymėtina, jog, priešingai nei teigia ieškovė, apie pirmą reikalavimo teisių perleidimo sutartį jai buvo žinoma anksčiau nei 2020 metų gruodžio mėnesį. Pati ieškovė skundė teismo sprendimą pakeisti kreditorių vykdymo procese, todėl neabejotinai apie pirminį reikalavimo perleidimą žinojo. Informavimą apie reikalavimo teisių perleidimą įmonei UAB „Legal Balance“ patvirtina byloje esantis 2018 m. liepos 4 d. pranešimas siųstas A. M. dėl kreditoriaus pasikeitimo.

Priešingai nei teigia ieškovė bei jos atstovė, tai, kad atsakovai V. M. ir D. Š. buvo vaikystės draugai nesudaro pagrindo nagrinėjamoje byloje pripažinti, kad Reikalavimų perleidimo sutartį jie ketino sudaryti tik dėl akių. Be to, priešingai nei teigia ieškovės atstovė, atsakovus siejantys skolos teisiniai santykiai, nors ir ženkliai mažesnio dydžio, nei perleista reikalavimo teisių perleidimo sutartimi suma, nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo sudarytas tariamas sandoris. Tuo labiau, kad trečiojo asmens UAB „Legal Balance“ atstovė, turinti patirtį skolų išieškojimo srityje, teismo posėdžio metu nurodė, jos ieškovės skolos nepirktų daugiau nei už 500,00 Eur, nes ją išieškoti galimybės yra nedidelės.

Atkreiptinas dėmesys, jog reikalavimo perleidimui skolininko sutikimas nėra reikalingas. Teismo vertinimu, tai, kad reikalavimas yra perleistas, ieškovės A. M., kaip skolininkės, teisių nepažeidžia. Nors ieškovė A. M. turi galiojantį reikalavimą atsakovui V. M. dėl skolos vaiko išlaikymui, ši aplinkybė, teismo vertinimu, taip pat perleidimo sandorio nedaro negaliojančiu. Tuo labiau, kad pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pageidauja atlikti įskaitymą, nes ji skolinga atsakovui piniginę kompensaciją, o atsakovas jai skolingas pusę bankui jos sumokėto kredito sumos bei susidariusį išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą, tačiau apie ketinamą atlikti įskaitymą buvusio sutuoktinio neinformavo, nes po ištuokos jie tarpusavyje nebendravo.

Be to, perleidimo sutarties sudarymo metu (2015 m. kovo 30 d.) ieškovė A. M. neturėjo galiojančio kreditorinio reikalavimo į atsakovą V. M., nes patvarkymas dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo antstolės Nijolės Jutkienės priimtas 2020 m. gruodžio 3 d., kreditas AB DnB NORD bankui ieškovės sumokėtas 2015 m. rugsėjo mėnesį, tai yra po 2015 m. kovo 30 d. Todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovas V. M. nesąžiningai sudarė reikalavimo perleidimo susitarimą, siekdamas išvengti priešpriešinio reikalavimo įskaitymo.

Taigi, teismo vertinimu, ieškovė A. M. byloje neįrodė esminio tariamojo sandorio požymio, t. y. jog reikalavimo perleidimo sutarties šalys nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas netenkina ieškovės A. M. reikalavimų dėl 2015 m. kovo 30 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties, sudarytos tarp V. M. ir D. Š., bei 2018 m. birželio 6 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2018-06/36, sudarytos tarp D. Š. ir UAB „Legal balance“, pripažinimo negaliojančiomis.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas, 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-687-2019, 33 punktas).

Ieškovė prašymą pripažinti reikalavimo teisių perleidimo sutartis negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu motyvuoja tuo, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti po prievolės atsiradimo, tai yra ieškovei įvykdžius atsakovo V. M. prievolę kreditorei AB DnB NORD bankui 2015 m. rugsėjo mėnesį ir po 2014 m. kovo 14 d. nutarties priėmimo, kurios pagrindu atsakovui atsirado prievolė teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Dėl to, ieškovė mano, jog ginčijamo sandorio metu ieškovė turėjo galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovą V. M..

Byloje nustatyta, jog atsakovas ginčo sandorį sudarė 2015 m. kovo 30 d., o ieškovė nuostolius bankui, kurių dalis iš atsakovo priteisiama tik šiuo sprendimu, sumokėjo 2015 m. rugsėjo mėnesį, tai yra po ginčo sandorio sudarymo. Be to, nors išlaikymas vaikui kasmėnesinėmis išmokomis iš atsakovo buvo priteistas 2014 m. kovo 14 d., tačiau priverstinis išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas pradėtas tik 2020 m. gruodžio 1 d. Taigi, teismo vertinimu, priešingai nei teigia ieškovė ir jos atstovė, reikalavimo teisių perleidimo metu ieškovė A. M. neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą V. M..

Kita vertus, Reikalavimo teisų perleidimo sutartimi buvo perleistas ne atsakovo turtas, kas galėtų pabloginti kreditorių interesus, o pačios ieškovės skola atsakovui, kurios iki šiol iš ieškovės išieškoti nepavyko, tad ginčo sandoris atsakovo materialinės padėties nepakeitė. Galimybės mokėti išlaikymą vaikui niekaip neįtakojo. Sutiktina su trečiojo asmens UAB „Legal Balance“ pozicija, jog ieškovės argumentai dėl atsakovo turtinės padėties pabloginimo yra nepagrįsti, nes reikalavimas buvo pačios ieškovės atžvilgiu, todėl nebuvo galimybės jai suteikti, kaip Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje numatyta, pirmenybės teisės, nes ji pati ir yra skolininkė.

Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad: ginčo sandorio sudarymo metu ji turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui, ginčijamas sandoris pažeidė jos teises, atsakovas V. M. bei reikalavimo teises perėmę D. Š. bei UAB „Legal Balance“ buvo nesąžiningi.

Kaip jau buvo pažymėta, atsakovas V. M. ginčo sandoriu perleido ne savo turtą, iš kurio būtų galimybė išieškoti, bet pačios ieškovės skolą atsakovui, kuri iki šiol nėra išieškota. Taigi, atsakovo turtinė padėtis ginčo sandoriu nepakito, įtakos kreditorės galimybei realiai išieškoti skolą neturėjo. Kaip jau buvo nurodyta, ieškovė posėdžio metu paaiškino, kad neinformavo atsakovo, jog ketina atlikti tarpusavio skolų įskaitymą, todėl atsakovas nelaikytinas nesąžiningu, nes nežinojo, kad jo sudaromas sandoris pažeidžia kitų kreditorių teises.

Be to, pagal 6.66 straipsnio 2 dalies nuostatas, dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Kaip jau buvo pažymėta, byloje nėra jokių duomenų, jog reikalavimo teisę perėmę D. Š. ar UAB „Legal Balance“ buvo nesąžiningi, tai yra žinojo ar galėjo žinoti apie ieškovės ketinimą įskaityti skolinius įsipareigojimus.

Taigi, vertintina, jog byloje nenustatytos visos actio Pauliana pagal CK 6.66 straipsnį pripažinti sandorį negaliojančiu būtinos sąlygos.

Kita vertus, byloje nustatyta, jog ieškovė apie ginčo sandorį neabejotinai žinojo 2016 metais, kuomet teikė skundą Panevėžio apygardos teismui dėl pradinio išieškotojo vykdymo procese pakeitimo, todėl yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui pareikšti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu yra atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė byloje patyrė 174,00 Eur žyminio mokesčio išlaidas.

Ieškinys patenkintas iš dalies, tenkinant ieškinio reikalavimą dėl 4462,96 Eur nuostolių išieškojimo iš atsakovo V. M., todėl bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 100,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už šį ieškinio reikalavimą, iš atsakovo V. M. priteistinas ieškovės A. M. naudai CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Byloje patirtos 24,27 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos paskirstytinos proporcingai ieškiniu patenkintų reikalavimų daliai, tai yra po 12,13 Eur iš ieškovės A. M. ir atsakovo V. M..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės A. M. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 4462,96 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 96 centų) nuostolius ir 100,00 Eur (vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti Lietuvos valstybei iš ieškovės A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po 12,13 Eur (dvylika eurų 13 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Informuoti ieškovę ir atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis