- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-12
- Bylos Nr.
- eA2-1201-324/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24911-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- L. S., G. K.
- Ieškovas
- K. P.
- Atsakovas
- J. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. S. ir G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-8470-615/2018 pagal pareiškėjų L. S. ir G. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovui J. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3892-528/2018 patenkino šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Patvirtino ieškovės K. P. ir atsakovo J. P. 2018 m. vasario 6 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:
Šalys sutaria, kad nepilnamečių vaikų – dukros J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukros J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina K. P..Šalys sutaria, kad atsakovas J. P. moka nepilnamečiams vaikams išlaikymą kiekvienam po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. gruodžio 20 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.Atsakovas J. P. nepilnamečiams vaikams sumoka 20 520 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d., šią sumą pervedant į ieškovės K. P. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą. Šalys sutaria paskirti K. P. nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.Ieškovė prašo grąžinti jai 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Šalys susitaria, kad šalių turėtos atstovavimo išlaidos nekompensuojamos ir lieka šalims.Šalys susitaria, kad teismo turėtas dokumentų siuntimo išlaidas padengia atsakovas.Šalys patvirtina ir garantuoja, kad išsamiai išnagrinėjo ir suprato taikos sutarties sąlygas bei sudaro taikos sutartį savo valia.Ši sutartis įsigalioja, įsigaliojus Kauno apylinkės teismo nutarčiai dėl šios sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo.Ši sutartis sudaryta trimis vienodos juridinės galios egzemplioriais – po vieną egzempliorių kiekvienai šaliai ir vienas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Nutraukė civilinę bylą Nr. e2-3892-528/2018.
Suinteresuoti asmenys L. S. ir G. K. pateikė prašymą atnaujinti šios bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, panaikinti 2018 m. vasario 13 d. nutartį ir įtraukti jas dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis. Nurodė, kad bylos šalys susitarė, jog atsakovas sutinka ieškovei išmokėti 20520 Eur išlaikymo įsiskolinimą. K. P. išdavus vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų nevykdymo – išlaikymo įsiskolinimo nesumokėjimo, ieškovė įgyja pirmumo teisę prieš kitus kreditorius išsiieškoti įsiskolinimą iš atsakovui priklausančio turto, taip sumažindama trečiųjų asmenų galimybes išieškoti anksčiau atsiradusį įsiskolinimą. Kreditorės G. K. ir L. S. nebuvo įtrauktos dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis ir neturėjo galimybių ginti savo kaip kreditorių interesų. Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi išsiaiškinti, ar taikos sutartyje nustatytos sąlygos nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių. Teismui formaliai patvirtinus taikos sutartį, neišsiaiškinus trečiųjų asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi, pažeistos trečiųjų asmenų teisės, procesinio lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principai. Ieškovo ir atsakovės negalima laikyti sąžiningomis proceso šalimis. Jos neprašė nutraukti santuokos, siekia bet kokiomis priemonėmis perleisti atsakovo turtines teises tam, kad išvengtų prievolės vykdymo kreditorėms. Atsakovo nesąžiningumą įrodo tai, kad jis buvo užvedęs keletą bylų, kuriomis siekė sustabdyti išieškojimo veiksmus, atsakovui priklausančias turtines teises perleisti motinos ir/ ar sesers naudai bei siekdamas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Šioje byloje atsakovas, akivaizdžiai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, siekia prievolių kreditoriams išvengimo, suteikiant prioritetą tariamam išlaikymo įsiskolinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą baigtoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3892-528/2018.Teismas sprendė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo byloje nėra. 2018 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjoms nenustatyta pareigų, kurias jos turėtų vykdyti, taip pat nėra panaikinta ar paneigta nei viena iš pareiškėjų turimų civilinių teisių. Byloje priimta nutartis pareiškėjoms nenustatė jokių naujų, nebuvusių iki nurodytos civilinės bylos iškėlimo, pareigų ir nepanaikino jokių iki nurodytos civilinės bylos iškėlimo pareiškėjų turėtų teisių. Kreditorių teisėms apsaugoti nustatyta galimybė išreikšti savo sutikimą ar nesutikimą tik dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatų turto ir prievolių pasidalijimo klausimais tvirtinimo. Ieškovė į teismą kreipėsi dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Šeimos bylose kreditoriaus teisės negali peržengti jam pagal įstatymus priklausančių reikalavimų ribų – kreditorius gali nurodyti savo reikalavimus dėl prievolės pobūdžio, jos padalijimo tarp sutuoktinių, tačiau negali pažeisti kitų kreditorių ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų teisių ir interesų. Byloje nebuvo spręsta dėl santuokos nutraukimo, sutuoktinių turto ar jų bendrų skolų padalijimo, skolos pareiškėjoms grąžinimo. Argumentas, kad nepilnamečiai šalių vaikai turės pirmumo teisę į jiems priklausantį išlaikymą, nesudaro pagrindo atnaujinti proceso su nepilnamečių vaikų teisėmis ir teisėtais interesais susijusioje užbaigtoje šeimos civilinėje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjos prašo panaikinti nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nukrypo nuo teismų išaiškinimų analogiško pobūdžio bylose, kuriose konstatuota, kad taikos sutarties patvirtinimas sprendžiant vaikų išlaikymo klausimus turi tiesioginės reikšmės kreditoriaus materialiosioms teisėms ir pareigoms (Šiaulių apygardos teismo 2016-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-691-569/2016, Kauno apygardos teismo 2015-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-593-324/2015, 2015-09-09 nutartis Nr. 2S-1745-436/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-27 nutartis civilinėje byloje nr. 2S-1511-513/2016), nesivadovavo teismų praktika dėl tvirtinimui pateiktų taikos sutarčių vertinimo vadovaujantis teisingumo principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-04 nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-552/2008). Nepaisant to, kad šalys byloje nesprendė klausimo dėl santuokos nutraukimo ir turto bei prievolių pasidalinimo, jų sudaryta taikos sutartis daro įtaką trečiųjų asmenų materialinėms teisėms ir interesams. Atsakovo įsiskolinimo suma L. S. ir G. K. sudaro 94 634,31 Eur. Taikos sutartimi dėl išlaikymo įsiskolinimo sumos (20 520,00 Eur) atsakovas sumažino pareiškėjų galimybes patenkinti savo kreditorinius reikalavimus. Atsakovas jokio kito turto, išskyrus turimas turtines teises į mirusio V. P. palikimą, neturi, todėl taikos sutartimi suteikus prioritetą ieškovės reikalavimui dėl išlaikymo įsiskolinimo, yra nepagristai pažeidžiamos atsakovo kreditorių G. K. ir L. S. teisės išieškoti esamus įsiskolinimus iš jo turto. Šalių teisė sudaryti taikos sutartį nėra absoliuti – ji neturi prieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pareiškėjos yra suinteresuotos civiline byla, todėl turėjo teisę prašyti atnaujinti procesą bei būti įtrauktos į jos nagrinėjimą, kadangi kitų galimybių ginti savo pažeistų interesų neturi. Teismas įteisino ydingą situacija, kuri sudaro galimybes skolininkams, prisidengiant nepilnamečių vaikų interesais, pažeisti savo mokumą ir taip išvengti arba apriboti savo prisiimtų prievolių vykdymą kreditoriams. Šalys taikos sutartimi nesiekė nutraukti santuokos. Tai reiškia, jog sudarytos taikos sutarties sąlygoms galioja nesąžiningumo prezumpcija, įtvirtinta CK 6.67 straipsnio 1 punkte. Ieškovė apie savo tariamai pažeistas teises dėl išlaikymo įsiskolinimo sužinojo prieš tris metus, tačiau neaišku, kodėl ieškinį pareiškė tik dabar.Teismas neatsižvelgė į pareiškėjų pateiktus papildomus įrodymus, kurie patvirtino ieškovės ieškinio nesąžiningumą ir reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo fiktyvumą. Atsakovas prisidėjo prie šeimos ir nepilnamečių vaikų išlaikymo, tai įrodinėjo savo fizinio asmens bankroto byloje Nr. e2FB-5191-713/2016. Atsakovo nesąžiningumą taip pat patvirtina eilė jo arba jo giminaičių iškeltų bylų, kuriose jis siekė perleisti turtą tretiesiems asmenims (pvz., civilinėje byloje Nr. e2-1657-435/2018, bandydamas išvengti prievolių kreditoriams, atsakovas su motina R. B. sudarė taikos sutartį, kuria atsisakė savo dalies turtinių teisių į V. P. palikimą motinos naudai, nutartis panaikinta civilinėje byloje Nr. e2S-1393-273/2017; inicijavo tėvo palikimo dalies atsisakymą, kai G. K. pradėjo išieškojimą iš atsakovui priklausančių turtinių teisių į palikimą).Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo teisiniai santykiai sieja tik ieškovę ir atsakovą. Pareiškėjos nurodo, kad ieškovė įgaus pirmumo teisę išieškoti įsiskolinimą, tačiau būtina atsižvelgti į išnagrinėtos civilinės bylos pobūdį ir specifiką. Kreditorių teisėms apsaugoti nustatyta galimybė išreikšti sutikimą/ nesutikimą tik dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatų turto ir prievolių pasidalijimo klausimais tvirtinimo. Ieškovė į teismą kreipėsi dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Kreditorius negali pažeisti kitų kreditorių, tarp jų nepilnamečių vaikų ar kito sutuoktinio, kuriam yra reikalingas išlaikymas, teisių ir interesų. Byloje nespręsta dėl santuokos nutraukimo, sutuoktinių turto ar jų bendrų skolų padalijimo, skolos grąžinimo pareiškėjoms. Šalys sudarė taikos sutartį, o prioritetas buvo skiriamas trims mažamečiams vaikams. Pareiškėjos nenurodė aplinkybių, dėl kurių nutartimi patvirtinta taikos sutartis galėtų būti pripažintina negaliojančia CK 1.78-1.93 straipsnių pagrindu. Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjoms nenustatė pareigų, kurias jos turėtų vykdyti, taip pat nepanaikino, nepaneigė nei vienos iš pareiškėjų turimų civilinių teisių. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Kreditoriai į bylą privalo būti įtraukti tuo atveju, kai ginčas kyla dėl su kreditoriaus reikalavimu susijusios bendro turto dalies. Kreipdamasi į teismą neturėjo pareigos nurodyti atsakovo kreditorių, nes vaikų išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas su kreditorių reikalavimais nesusijęs. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas yra išvykęs ir Lietuvoje nedirba, trims mažamečiams vaikams išlaikymo ilgą laiką neskyrė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, jog tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nepakanka nustatyti, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, būtina nustatyti, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Nepagrįstas pareiškėjų argumentas, kad atsakovas, sudaręs taikos sutartį, sumažino pareiškėjų kaip kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus. Šeimos bylose kreditoriaus teisės negali peržengti jam pagal įstatymus priklausančių reikalavimų ribų – kreditorius gali nurodyti savo reikalavimus dėl prievolės pobūdžio, jos padalijimo tarp sutuoktinių, tačiau negali pažeisti kitų kreditorių ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų teisių ir interesų. Pareiškėjos nurodo, kad ieškovė turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius, tačiau pirmumo teisę turi jos trys mažamečiai vaikai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino bylos proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu byloje, kurioje patvirtinta sutuoktinių taikos sutartis dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šeimos bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis materialinės ir procesinės teisės normomis, teisingai nurodė, jog įstatymai nenumato kreditorių teisės dalyvauti sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, taip pat kad baigtoje byloje priimtu teismo procesiniu sprendimu pareiškėjoms, kaip atsakovo kreditorėms, nėra nustatyta jokių pareigų, kurias jos turėtų vykdyti, nėra panaikinta ar paneigta nei viena iš jų turimų civilinių teisių. Visgi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tuo motyvuota pirmosios instancijos teismo išvada neatnaujinti bylos proceso nėra pagrįsta, nes teismas nevertino, jog bylą užbaigęs teismo procesinis sprendimas yra nutartis dėl šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad teismas patvirtintų taikos sutartį byloje, ji turi atitikti bendrąsias ir specialiąsias sandorių galiojimo sąlygas – sutarties šalys turi turėti teisnumą ir veiksnumą; sutarties turinys neturi prieštarauti įstatymų reikalavimams; ji turi būti sudaroma raštu; neturi būti nei vieno sutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto bendrosiose sandorių pripažinimo negaliojančiais teisės normose (CK 1.80–1.91 str.) ir specialiosiose taikos sutarties ypatumus reglamentuojančiose normose (CK 6.984 str., 6.986 str. 1–5 d.); sutartis neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Nustatęs, kad egzistuoja bet kuris pagrindas, kuriam esant taikos sutartis laikoma niekine, teismas turi konstatuoti, jog taikos sutartis konkrečiu atveju apskritai negali būti sudaryta, nes tai draudžia teisės imperatyvas (CK 1.80–1.81 str., 1.86–1. 87 str., 6.984 str., 6.986 str. 2–5 d., CPK 42 str. 2 d.). Niekinė taikos sutartis negalioja ab initio (nuo jos sudarymo momento), tad akivaizdu, jog teismas neturi teisės patvirtinti ir ateityje netvirtins to, ko nėra. Paprastai teismas neturi duomenų, ar egzistuoja konkretus pagrindas, kuriam esant taikos sutarties gali būti nuginčyta. Tačiau ypatinga teismui priskirta funkcija tvirtinti sandorį byloje lemia ir jam suteiktus platesnius įgalinimus procese. Atlikdamas tam tikrą teisinį tyrimą dėl taikos sutarties atitikties teisės reikalavimams, teismas turi būti aktyvus net ir dispozityviose bylose ir, esant abejonėms, reikalauti šalis pagrįsti, kad nėra jokių teisinių kliūčių tvirtinti sandorį. Nustatęs, jog egzistuoja bent vienas taikos sutarties nuginčijimo pagrindas ar yra kitų šio sandorio negaliojimo sąlygų, teismas turi atsisakyti tvirtinti taikos sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje AB „City Service“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisija, bylos Nr. 2-185/2009, 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje E. I., A. I. v. R. P., bylos Nr. 2-1218/2009).Šios nuostatos reiškia, kad tvirtindamas taikos sutartį teismas negali apsiriboti vien tik šalių nurodytomis aplinkybėmis, o spręsdamas klausimą dėl šeimos byloje sudarytos taikos sutarties įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, formaliai remtis teisės normomis, nenustatančiomis kreditorių teisės dalyvauti bylose dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Apeliantės pagrįstai vadovaujasi atskirajame skunde nurodoma teismų praktika, pagal kurią teismas, kaip teisingumą vykdanti valstybės institucija, privalo ne tik pats laikytis įstatymo, bet ir užtikrinti, kad įstatymas nebūtų pažeidžiamas į jo nagrinėjimo sritį patenkančiuose teisiniuose santykiuose. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens ar asmenų teisės, jo ar jų pažeidžiamų teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Elkara“ v. V. O., bylos Nr. 3K-3-552/2008).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, spręsdamas prašymą dėl taikos sutartimi baigtos bylos proceso atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas nutarties 11-12 punktuose nurodytų nuostatų nesilaikė, neįvertino ginčo specifikos, šalių suinteresuotumo bylos baigtimi. Konstatavęs, kad įstatymai nereglamentuoja šalių kreditorių dalyvavimo civilinėje byloje dėl išlaikymo tų šalių vaikams priteisimo, nepagrįstai nepatikrino, ar teismo nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis tiesiogiai ar netiesiogiai nepažeidžia trečiųjų asmenų – šalių kreditorių – interesų. Byloje pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, kad su atsakovu daugiau kaip treji metai negyvena po vienu stogu, atsakovas tiek pat laiko vaikams nebeteikia jokio išlaikymo, todėl prašė priteisti jų išlaikymui po 190 Eur kiekvienam ir trejų metų išlaikymo įsiskolinimą (190x3)x36), atsakovo gyvenamąją vietą nurodė Vokietijoje. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad turi daug finansinių įsipareigojimų kreditoriams, jo atžvilgiu yra pradėtas ne vienas priverstinis išieškojimas kreditorių naudai, tačiau kas trys mėnesiai grįžta į Lietuvą, vaikams atveža įvairių daiktų, drabužių bei pinigų bent po 50 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, tačiau su ieškovės reikalavimais besąlygiškai sutiko. Nei viena šalis nepateikė jokių duomenų apie savo uždarbį Lietuvoje nei Vokietijoje, įrodymų apie kitą materialinę padėtį, 2018 m. sausio 7 d. pateikė prašymą patvirtinti ieškinio reikalavimus atitinkančią taikos sutartį. Tokiu būdu informaciją apie trečiuosius asmenis, kuriems yra skolingas, teismui suteikė pats atsakovas. Abiejų šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodyta, kad jie nebeveda bendro ūkio ir nepalaiko kitų šeiminių santykių (vertinant protingumo principu, vieno iš sutuoktinių darbas užsienyje reguliariai sugrįžtant į šeimą, kurios gyvenamojoje vietoje yra deklaruota ir jo gyvenamoji vieta, nereiškia šeimos iširimo, juolab kai to neteigia patys sutuoktiniai).Be to, tikrindamas, ar taikos sutartis nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, naudodamas duomenis iš teismų informacinės sistemos Liteko teismas turėjo matyti ir informaciją apie baigtas civilines bylas, kuriose iš atsakovo priteistos skolos jo kreditoriams (CPK 179 straipsnio 3 dalis), taip pat duomenis apie tai, kad 2016 m. sausio 22 d. atsakovas kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Be kita ko, pareiškime jis nurodė, jog privalo išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, pateiktoje būtinų poreikių lentelėje pažymėdamas 300 Eur išlaikymą (civilinė byla Nr. eFB2-4759-475/2016). Civilinėje byloje Nr. eFB2-5191-713/2016 dėl to paties dalyko 2016 m. gegužės 6 d. pateiktame atskirajame skunde dėl 2016 m. balandžio 28 d. teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, J. P. nurodė Vokietijoje uždirbantis 1050,00 Eur ir kad jam ypatingai sunkus sprendimas dėl darbo užsienyje kuriam laikui nesimatyti su savo sutuoktine ir trimis vaikais, kad su sutuoktine bando vystyti vilnos pardavimo verslą siekiant daugiau užsidirbti tiek išlaikant daugiavaikę šeimą, tiek atsiskaityti su kreditoriais. Nurodomoje byloje yra 2016 m. lapkričio 21 d. J. P. prašymo su priedais kopija, patvirtinanti, kad jis mokėjo už šeimos būsto komunalinius patarnavimus, pervedė sutuoktinei 2016 m. spalio–lapkričio mėn. 550 Eur, už jo pagalbą vystant ūkį šeimai buvo skiriama visokeriopa parama įvairiais produktais iš veislinės avininkystės ūkio, kurio identifikavimo kodas 7274781. Civilinėje byloje Nr. eFB2-25950-1043/2016 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi teismas atsisakė patenkinti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Be kita ko, nutartyje nurodyti pareiškėjo teiginiai, kad jo būtinųjų poreikių tenkinimui yra reikalinga 715 Eur per mėnesį suma, nes pareiškėjo sutuoktinė nedirba, šeima augina tris nepilnamečius vaikus, kuriuos jis privalo išlaikyti. 2017 m. vasario 2 d. pateiktame atskirajame skunde dėl šios nutarties pareiškėjas nurodė, kad jis 715,00 Eur per mėnesį skiria savo šeimos išlaikymui, pateikė šeimos išlaidas patvirtinančius įrodymus.Nurodyti faktai sudaro pakankamą pagrindą suabejoti, ar šalių susitarimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo atitinka ieškovės nurodytas ir atsakovo iš dalies pripažintas aplinkybes, įtvirtintas taikos sutartimi, kad atsakovas vaikų gera valia neišlaiko ir yra susidaręs trejų metų išlaikymo įsiskolinimas. Šią abejonę siejant su duomenimis apie atsakovo skolas kreditoriams ir pirmenybine nepilnamečių jo vaikų teise kitų kreditorių atžvilgiu išieškoti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovui priklausančio turto, darytina išvada apie pagrįstą pareiškėjų teiginį, jog šioje byloje patvirtinta taikos sutartimi pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų– atsakovo kreditorių – teisių ir pareigų.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
Nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti į bylą asmenų teisių ir pareigų kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Civilinėje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, patvirtinta taikos sutartis, suteikdama atsakovo nepilnamečiams vaikams pirmenybės teisę prie kitus kreditorius, turi įtaką atsakovo kreditorių įgyvendinamo skolų išieškojimo padariniams. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, kad pareiškėjų prašymas atnaujinti bylos procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra nepagrįstas, todėl nutartis panaikintina. Klausimas išspręstinas iš esmės, bylos procesas atnaujintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti.
Klausimą išspręsti iš esmės. Pareiškėjų prašymą patenkinti.
Atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-3892-528/2018 pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovui J. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.