Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-49-907/2016 ieškovės I. R. ieškinį atsakovei D. R., trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus atsakovės pusėje, R. R. dėl skolos priteisimo bei pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. R. savarankišką reikalavimą atsakovei D. R. dėl reikalavimo teisės į dalį paskolintų lėšų pripažinimo ir skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.1. Teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, sudarytą jau po sprendimo priėmimo, ir nenusprendęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 256 str. atnaujinti bylos nagrinėjimo iš esmės, turėjo remtis tik byloje esančiais ir jau ištirtais įrodymais, o ne reikalauti naujų įrodymų iš antstolės dėl įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams dydžio. Šios bylos nagrinėjimo dalykas visiškai nėra susijęs su išlaikymu nepilnamečiams vaikams, jų dydžiu, išieškojimu. Taip pat teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas tikimybe, jog mažai tikėtina, kad susidarius tokio dydžio įsiskolinimui R. R. sugebėtų jį padengti.

5.2. Teismas, surinkęs naujus duomenis iš antstolės apie įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams dydį 2016-05-11 dienai, turėjo trečiajį asmenį R. R. ir atsakovę D. R. supažindinti su naujai gautais duomenimis, kad taikos sutarties šalys galėtų įgyvendinti galimybę pakoreguoti taikos sutarties nuostatas, atsižvelgiant į naujai teismo gautus įrodymus.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas, vadovaudamasis aukštesniojo teismo nurodymais - prieš tvirtinant taikos sutartį išsiaiškinti apie išlaikymo įsiskolinimą - užklausė antstolę apie išlaikymo įsiskolinimą. Antstolė patei9kė pažymą, iš kurios matyti, kad R. R. savo vaikams D. R. ir R. R. išlaikymo nėra mokėjęs, išlaikymo įsiskolinimas abiem vaikams 2016-05-01 dienai yra 11 719,76 Eur.

6.2. Neaišku, kokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis, jau po teismo sprendimo priėmimo buvo sudaryta ši taikos sutartis, o ne anksčiau, atleidžiant skolininkę nuo skolos dalies sumokėjimo, kuri (skola) turi būti skirta nepilnamečių vaikų išlaikymui. Ieškovės nuomone, tikruosius taikos sutarties šalių – atsakovės ir trečiojo asmens ketinimus atskleidžia aplinkybė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu parduoda savo nekilnojamąjį turtą – sodo namelį, kuris antstolio dar neareštuotas, taip galimai siekdama išvengti turto arešto, o kartu ir išieškojimo iš turto ieškovės ir trečiojo asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria prašymas dėl taikos patvirtinimo atmestas CPK 42 straipsnio 2 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

6. CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį šalys gali baigti bylą bet kurioje proceso stadijoje, ši bylos šalių teisė negali būti paneigta. Pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

7. Apeliacinės instancijos teismas vertina nepagrįstais apelianto argumentus, jog teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, sudarytą jau po sprendimo priėmimo, ir nenusprendęs CPK 256 str. atnaujinti bylos nagrinėjimo iš esmės, turėjo remtis tik byloje esančiais ir jau ištirtais įrodymais, o ne reikalauti naujų įrodymų.

8. Teismas, kaip teisingumą vykdanti valstybės institucija, privalo ne tik pats laikytis įstatymo, bet ir užtikrinti, kad įstatymas nebūtų pažeidžiamas į jo nagrinėjimo sritį patenkančiuose teisiniuose santykiuose. Ši teismo pareiga yra bendra ir galioja visoje teismo veikloje; kai kuriais atvejais teismo pareiga užtikrinti teisėtumą ir viešojo intereso apsaugą įstatyme įtvirtinta tiesiogiai. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Tai reiškia jog šalių teisė sudaryti taikos sutartį nėra absoliuti – ji neturi prieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Ši teisės norma reiškia civilinių santykių dalyvių elgesio dispozityviškumo ribojimą tiek materialiniuose, tiek procesiniuose teisiniuose santykiuose ir atitinkamą teismo pareigą užtikrinti, kad jo priimamais procesiniais sprendimais, kuriais patvirtinama proceso dalyvių valia, nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Šalių pasiektos taikos sutarties sąlygas bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti jų atitikties imperatyviajame įstatyme įtvirtintam reglamentavimui ir viešajam interesui požiūriu. Taigi teismas, esant šalių sudarytai taikos sutarčiai, prieš tvirtindamas ją, privalo įsitinkinti, ar taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Spręsdamas klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ginčo specifiką ir kiekvieno iš dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi, o taip pat turėjo patikrinti, ar ši taikos sutartis tiesiogiai ar netiesiogiai nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai pirmosios instancijos teismas ir padarė.

9. Pirmosios instancijos teismas iš antstolės pateiktos 2016-05-11 pažymos nustatė, kad R. R. savo vaikams D. R. ir R. R. išlaikymo nėra mokėjęs, išlaikymo įsiskolinimas abiem vaikams 2016-05-01 dienai yra 11 719,76 Eur. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismo priteista 15 494,67 Eur suma galimai vienintelis trečiojo asmens oficialiai žinomas turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, o atsisakęs savo dalies atsakovės atžvilgiu, jis pažeidžia trečiųjų asmenų – savo nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Nustačius, kad teismui tvirtinti pateikta taikos sutartis prieštarauja viešajam interesui, pažeidžia trečiųjų asmenų (nepilnamečių vaikų) teises bei teisėtus interesus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė ją tvirtinti.

10. Apeliantas teigia, jog teismas surinkęs naujus duomenis iš antstolės apie įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams dydį 2016-05-11 dienai, turėjo trečiąjį asmenį R. R. supažindinti su naujai gautais duomenimis, kad taikos sutarties šalys galėtų įgyvendinti galimybę pakoreguoti taikos sutarties nuostatas, atsižvelgiant į naujai teismo gautus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo gauti duomenys iš antstolės apie trečiojo asmens R. R. 11 719,76 Eur išlaikymo įsiskolinimą abiem vaikams 2016-05-01 dienai turi būti žinomi pačiam trečiajam asmeniui R. R., kadangi jis žino apie priteistą išlaikymą, apie pareigą jį mokėti ir nesumokėtas sumas. Tai nėra trečiajam asmeniui R. R. nežinomos aplinkybės. Taip pat pažymėtina, jog ir vykdymo procese šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį, tokia galimybė reglamentuota CPK 595 straipsnyje.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų (CPK 178, 185 straipsniai), apylinkės teismas teisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kurią atskirojo skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.