Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų L. J. ir R. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2998-652/2014 pagal pareiškėjų L. J. ir R. J. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Mindveka“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2014 m. birželio 9 d. Alytaus rajono apylinkės teisme gautas UAB ,,Mindveka“ prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1661-90/2014, panaikinti pareiškėjų sudarytą taikos sutartį ir teismo nutartį, kuria ji buvo patvirtinta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Nutarties motyvuojamoje dalyje nurodžius aplinkybes, nepakomentuotas jų tarpusavio sąsajumas, nemotyvuota, kokias teisines pasekmes sukelia nustatytos aplinkybės, kaip taikoma teisė nustatytų aplinkybių kontekste, nenurodyta, kaip nustatytos faktinės aplinkybės įtakoja vaiko teisę gauti išlaikymą, nes palikus nenegrinėtą pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo, iš esmės atsisakyta nagrinėti vaiko išlaikymo klausimą.

Nepasisakyta, kaip kreditoriaus UAB „Mindveka“ buvimas įtakoja (šiuo atveju panaikina) vaiko teisę į išlaikymą iš tėvo, kuris yra skolingas UAB „Mindveka“. Materialinės ir procesinės teisės normos numato vaiko prioritetinių teisių apsaugą prieš trečiosios eilės kreditorius, todėl vaiko išlaikymo klausimas negali būti nesprendžiamas, jei išlaikymo pareigą turintis tėvas turi kreditorių. Ydinga teismo pozicija, jog vien tik kreditoriaus egzistavimas neleidžia tėvams spręsti vaiko išlaikymo klausimo, taikos sutartimi teisme išspręsti teisinio ginčo dėl vaiko išlaikymo. Kreditorių teisių apsauga yra užtikrinama informuojant kreditorių apie sprendžiamą klausimą dėl vaiko išlaikymo, o ne ribojant tėvų procesinę teisę teisme nustatyti išlaikymo dydį vaikui.

Nevertinta L. J. turtinė padėtis. L. J. priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas viršija jo prievolę UAB „Mindveka“, tačiau vertintos tik L. J. pajamos iš vienos darbovietės.

Nepagrįstai vaiko poreikiai sutapatinti su ypatingaisiais vaiko poreikiais, paneigiant elementarius žmogiškuosius vaiko poreikius, kurie laikytini neįrodinėtinomis aplinkybėmis iki 1 MMA sumos (CPK 182 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 1.10 p.). Taip pat nevertintas teismui pateiktas vaiko poreikių paskaičiavimas.

Nevertinta, kad taikos sutartis gali būti netvirtinama, jeigu ji nuo sudarymo momento yra niekinis arba negaliojantis sandoris dėl įstatyme numatytų sandorio negaliojimo pagrindų (CK IV skyrius), tačiau tokie pagrindai nebuvo nenustatyti, jų nenurodė ir UAB „Mindveka“.

Nagrinėjamoje byloje, atnaujinus procesą, buvo sprendžiamas ne taikos sutarties pripažinimo negaliojančia klausimas, o nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, panaikinimo, pakeitimo ar palikimo galioti klausimas (CPK 371 str.), todėl nebuvo teisinio pagrindo vadovautis CK 6.986 straipsnio nuostatomis.

Nepagrįstai spręsta, kad patvirtinta taikos sutartis turi įtakos UAB „Mindveka“ teisėms ir pareigoms. Ši aplinkybė buvo priežastimi atnaujinti procesą, tačiau, atnaujinus procesą, UAB „Mindveka“ buvo įtraukta į bylą. UAB „Mindveka“ įtraukus į bylą, byla privalėjo būti nagrinėjama iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo, kadangi nebuvo nustatyta kitų asmenų, dėl kurių interesų procesinio sprendimo priėmimas būtų negalimas.

Netinkamai aiškintos ir taikytos materialinės ir procesinės teisės normos, pareiškėjams neužtikrinta LR Konstitucijos ir CPK 5 straipsnyje suteikta teisė į kompetentingą teisminę gynybą. CPK 296 straipsnyje numatyti atvejai, kada pareiškimas gali būti paliktas nenagrinėtas, o to paties straipsnio 12 punkte numatyta, kad pareiškimas gali būti paliktas nenagrinėtas tada, kai tokia procesinė situacija numatyta ne CPK 296 straipsnio 1 dalies 1–11 punktuose, bet kitoje CPK ar CK normoje. Šiuo atveju pagrindu pareiškimą palikti nenagrinėtą nurodytas CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas, tačiau šioje teisės normoje nurodomi ne pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai, o tik numatyta teisė teismui priimti naują sprendimą po to, kai byla buvo atnaujinta. Taigi teismas privalėjo priimti nutartį ir palikti taikos sutartį galioti arba netenkinti prašymo patvirtinti taikos sutartį, jeigu tam yra įstatyme numatyti teisiniai pagrindai (CPK 42 str., CK IV, LII skyrius).

Nevertinta, kad, atnaujinus procesą, UAB „Mindveka“ nedalyvavo teismo posėdžiuose, neįrodinėjo, dėl kokių konkrečių teisės normų nutartis patvirtinti taikos sutartį turi būti panaikinta. UAB „Mindveka“ argumentai apie teismingumą, actio Pauliana ir pan., yra teisiškai nereikšmingi, kadangi jie nepaneigia L. J. prievolių jo mažamečiui vaikui.

Neteisėtai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant UAB „Mindveka“ išlaidas už advokato pagalbą. Šioje byloje nebuvo priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės (CPK 94 str.), todėl, skirstant bylinėjimosi išlaidas, turėjo būti atliktas procesinio elgesio vertinimas, įvertintos priežastys, dėl kurių atsirado bylinėjimosi išlaidos. UAB „Mindveka“ byloje pateikė tik prašymą dėl proceso atnaujinimo. Šis prašymas buvo patenkintas vieninteliu pagrindu, t. y. tik dėl to, kad UAB „Mindveka“ yra L. J. kreditorius. Nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą nėra laikoma sprendimu, priimtu šalies naudai (CPK 93 str. 1 d.), o laikoma pagrindu bylai pasibaigti nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 str.). Netgi klaidingai laikant, kad buvo priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, kartu su CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis privalėjo būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis. Pareiškėjams nebuvo pateiktas motyvuotas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas su jų apskaičiavimu ir pagrindimu, o nutartyje nebuvo motyvuotas jų priteisimas pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Prašo panaikinti nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir atmesti suinteresuoto asmens UAB „Mindveka“ prašymą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutarties panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas pareiškimas dėl taikos sutarties patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 str.) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa abiejų jos šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (pvz., CK 1.80, 1.81, 1.84, 1.86, 6.228, 6.984, 6.986 str., CPK 42 str. 2 d., 293 str. 5 p., 296 str. 1 d. 2–4 p.).

Alytaus rajono apylinkės teismas, nenustatęs aplinkybių, dėl kurių pareiškėjų pateikta taikos sutartis dėl išlaikymo vaikui teikimo negalėjo būti tvirtinama, 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi ją patvirtino.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 16 d. nutartimi patenkino UAB „Mindveka“ prašymą ir, remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atnaujino procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjų prašymą patvirtinti taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs taikos sutarties tekstą, sutiko su UAB „Mindveka“ argumentais ir sprendė, kad dėl šio asmens (kreditoriaus) neįtraukimo į bylą buvo eliminuota procesinė galimybė jam apginti savo pažeistas teises.

Vadovaujantis CPK 370 straipsnio 4 dalimi, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

Byla pagal pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo nagrinėjama CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į tai, kad ginčas kyla dėl teisės, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus (CPK 582 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas, žodinio proceso tvarka pakartotinai išnagrinėjęs bylą pagal pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo, nutarė pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo palikti nenagrinėtą. Šį procesinį sprendimą pagrindė CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame numatyta teismo teisė, atnaujinus bylos procesą ir išnagrinėjus bylą priimti naują sprendimą (nutartį), ir 296 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindus, 12 punktu, numatančiu, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą kitais CPK ir CK numatytais atvejais. Apylinkės teismas nenurodė konkretaus CPK ar CK numatyto atvejo, sudarančio pagrindą pareiškimą palikti nenagrinėtą remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad tam nebuvo teisinio pagrindo.

Remiantis CK 6.986 straipsniu, taikos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia dėl esminės jos šalių nelygybės, kitais sandorių negaliojimo pagrindais (1 dalis), taip pat šio straipsnio 2-4 dalyse numatytais pagrindais. Savo teisių gynimui pareiškėjo L. J. kreditorė UAB „Mindveka“ pasirinko civilinės bylos, kurioje priimta teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo būdą. Proceso atnaujinimo klausimas šioje civilinėje byloje yra išspręstas, proceso atnaujinimo pagrįstumas nėra šios apeliacijos dalykas, todėl dėl jo nepasisakytina. Atnaujinęs bylos procesą, teismas privalo vadovautis CPK 371 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią, išnagrinėjęs bylą, teismas turi teisę prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti; teismo sprendimą ar nutartį pakeisti; priimti naują sprendimą (nutartį).

Kad galėtų priimti vieną iš minėtų procesinių sprendimų, pirmosios instancijos teismas privalėjo atlikti šalių pasirašytos taikos sutarties turinio kontrolę. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad teismas patvirtintų taikos sutartį byloje, ji turi atitikti bendrąsias ir specialiąsias sandorių galiojimo sąlygas – sutarties šalys turi turėti teisnumą ir veiksnumą; sutarties turinys neturi prieštarauti įstatymų reikalavimams; ji turi būti sudaroma raštu; neturi būti nei vieno sutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto bendrosiose sandorių pripažinimo negaliojančiais teisės normose (CK 1.80–1.91 str.) ir specialiosiose taikos sutarties ypatumus reglamentuojančiose normose (CK 6.984 str., 6.986 str. 1–5 d.); sutartis neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Nustatęs, kad egzistuoja bet kuris pagrindas, kuriam esant taikos sutartis laikoma niekine, teismas turi konstatuoti, jog taikos sutartis konkrečiu atveju apskritai negali būti sudaryta, nes tai draudžia teisės imperatyvas (CK 1.80–1.81 str., 1.86–1. 87 str., 6.984 str., 6.986 str. 2–5 d., CPK 42 str. 2 d.). Niekinė taikos sutartis negalioja ab initio (nuo jos sudarymo momento), tad akivaizdu, jog teismas neturi teisės patvirtinti ir ateityje netvirtins to, ko nėra. Paprastai teismas neturi duomenų, ar egzistuoja konkretus pagrindas, kuriam esant taikos sutarties gali būti nuginčyta. Tačiau ypatinga teismui priskirta funkcija tvirtinti sandorį byloje lemia ir jam suteiktus platesnius įgalinimus procese. Atlikdamas tam tikrą teisinį tyrimą dėl taikos sutarties atitikties teisės reikalavimams, teismas turi būti aktyvus net ir dispozityviose bylose ir, esant abejonėms, reikalauti šalis pagrįsti, kad nėra jokių teisinių kliūčių tvirtinti sandorį. Nustatęs, jog egzistuoja bent vienas taikos sutarties nuginčijimo pagrindas ar yra kitų šio sandorio negaliojimo sąlygų, teismas turi atsisakyti tvirtinti taikos sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje AB „City Service“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisija, bylos Nr. 2-185/2009, 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje E. I., A. I. v. R. P., bylos Nr. 2-1218/2009).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi patvirtino pareiškėjų sudarytą taikos sutartį, kuria jie susitarė dėl pareiškėjo sūnui teiktino išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo sumos. Taigi apylinkės teismas, spręsdamas, ar pareiškėjų sudaryta taikos sutartis galėjo būti patvirtinta, turėjo vertinti ne tik taikos sutarties procedūrines sąlygas, tačiau ir atsižvelgti į tai, dėl ko šalys susitarė, į teisingumo principą, kuris reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens ar asmenų teisės, jo ar jų pažeidžiamų teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Elkara“ v. V. O., bylos Nr. 3K-3-552/2008).

Kadangi pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjų sudarytos taikos sutarties, nesprendė, ar ji teisėtai buvo patvirtinta 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi, be teisinio pagrindo paliko nenagrinėtą pareiškėjų prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paliktas nenagrinėtas pareiškėjų prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo, panaikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, nepasisakytina dėl kitų atskirojo skundo argumentų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.