Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų G. K. ir L. S. atstovo advokato G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-623-848/2017 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams J. P. ir M. K. dėl dalinės nuosavybės teisės pripažinimo, tretieji asmenys L. S. ir G. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams J. P. ir M. K., kuriuo prašoma: 1) pripažinti ieškovei dalinės nuosavybės teisę į 1/5 dalį atsakovės M. K. vardu įregistruoto pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/5 dalį atsakovės M. K. vardu įregistruotų kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti ieškovei dalinės nuosavybės teisę į 1/5 dalį V. P. vardu įregistruoto, tačiau atsakovo J. P. turinčio teisę paveldėti, pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/5 dalį V. P. vardu įregistruotų, tačiau atsakovo J. P. turinčio teisę paveldėti, kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 20 d. šalys pateikė prašymą patvirtinti jų 2017 m. kovo 17 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.

2. Taikos sutartimi atsakovai sutiko su ieškinio reikalavimais, ieškovė pareiškė, kad nereikalaus iš atsakovų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o valstybės patirtas išlaidas atlygins ieškovė. Šalys nurodė, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir byla nutraukta – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalies nuostatas bylos šalys bet kurioje proceso stadijoje turi teisę baigti bylą taikos sutartimi. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Iš dispozityvumo principo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, laikoma, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, neišsiaiškina, ar byloje nėra pažeidžiamos dalyvaujančių trečiųjų asmenų teisės, arba patvirtina taikos sutartį nedalyvaujant teismo posėdyje trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir kuris nebuvo informuotas apie sudarytos taikos sutarties sąlygas, toks procesinės teisės normos pažeidimas pripažintinas pažeidžiančiu viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-697/2010). Taikos sutartimi yra baigiamas bylos nagrinėjimas teisme, todėl apie taikos sutarties sudarymą visi byloje dalyvaujantys asmenys turėtų būti informuojami įstatymų nustatyta tvarka prieš ją patvirtinant. Teismas turi teisę taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka, tačiau tokiu atveju apie bylos nagrinėjimą turi būti skelbiama specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2014).

12. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir taikos sutartis pirmosios instancijos teismui buvo pateikti 2017 m. kovo 20 d. Šalių taikos sutartis rašytinio proceso tvarka patvirtinta 2017 m. kovo 21 d. skundžiama nutartimi. Nepaisant to, kad taikos sutartis teismui buvo pateikta per Elektroninių priemonių portalą (EPP) ir taikos sutarties turinys trečiųjų asmenų atstovui galėjo būti žinomas iki taikos sutarties patvirtinimo, tačiau ši aplinkybė neatleidžia teismo nuo pareigos paskelbti apie klausimo dėl taikos sutarties nagrinėjimą CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje.

13. Tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, pirmosios instancijos teismas nutartyje išdėstė tik abstrakčius motyvus. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino dėl sutarties sąlygų reikšmės trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, situacijos, kuri gali atsirasti patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys yra artimi giminaičiai - ieškovė yra atsakovų motina. Ieškovė, reikšdama ieškinį dėl dalinės nuosavybės teisės pripažinimo, siekia, kad dalis atsakovų turto, jų paveldėto po atsakovų tėvo V. P. mirties, atitektų ieškovei. Ieškinio dalykas yra susijęs su atsakovų turtinėmis teisėmis į ginčo nekilnojamąjį turtą. Atsakovei M. K. priklauso 1/5 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/5 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), o atsakovui J. P. priklauso turtinė teisė paveldėti aukščiau nurodytą nekilnojamojo turto dalį. Tretieji asmenys G. K. ir L. S. yra atsakovo J. P. kreditorės. Bendra atsakovo įsiskolinimo tretiesiems asmenims suma sudaro 89 206,62 Eur. Atsakovas J. P. kito turto, išskyrus turimas turtines teises į mirusiojo V. P. palikimą, neturi, todėl atsakovui taikos sutartimi atsisakius minėtų turtinių teisių ieškovės naudai, būtų pažeistos trečiųjų asmenų G. K. ir L. S. teisės – joms sumažėtų galimybė patenkinti savo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje šalių sudaryta taikos sutartis, kuri pažeidžia trečiųjų asmenų teises, negali būti tvirtinama.

14. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepranešdamas tretiesiems asmenims CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apie klausimo dėl taikos sutarties patvirtinimo nagrinėjimą, nesudarė galimybės tretiesiems asmenims pareikšti savo nuomonę dėl taikos sutarties, netinkamai įvertino taikos sutarties sąlygas ir patvirtino taikos sutartį, kuria pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės (CPK 140 str. 3 d.). Toks pirmosios instancijos teismo nurodytų procesinių teisės normų pažeidimas pripažintinas pažeidžiančiu viešąjį interesą, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – šalių prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

15. Patenkinus atskirąjį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos jam atlyginamos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1, 3 d., 98 str.). Trečiųjų asmenų atstovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašė priteisti iš ieškovės trečiajam asmeniui G. K. 455,59 Eur advokato pagalbos parengiant atskirąjį skundą išlaidoms atlyginti. Iš prie prašymo pridėtų 2017 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. GK00682, 2017 m. kovo 23 d. suteiktų paslaugų ataskaitos ir banko sąskaitos išrašo matyti, kad trečiasis asmuo G. K. advokatų profesinei bendrijai „K. ir partneriai“, kurios advokatas G. K. atstovavo tretiesiems asmenims apeliacinėje instancijoje, sumokėjo 455,59 Eur už atskirojo skundo parengimą. Teismų praktikoje pripažįstama trečiųjų asmenų teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2005; 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2009-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2009). Trečiojo asmens G. K. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.), tačiau išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8.15 punkte už atskirąjį skundą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį 317,32 Eur (0,4x793,30), kur 793,30 Eur - Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2016 m. trečio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), todėl reikalaujamų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma sumažintina iki 317,32 Eur. Atsižvelgiant į šalių ir trečiųjų asmenų priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d.), sprendžiama, jog trečiojo asmens G. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme šalys turi atlyginti lygiomis dalimis, todėl trečiajam asmeniui G. K. priteistina iš kiekvienos iš šalių po 105,77 Eur advokato pagalbos parengiant atskirąjį skundą išlaidoms atlyginti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - netenkinti ieškovės R. B., atsakovų M. K. ir J. P. prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Priteisti trečiajam asmeniui G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 105,77 Eur (vieną šimtą penkis eurus 77 centus) iš kiekvieno advokato pagalbos parengiant atskirąjį skundą išlaidoms atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.