Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. B. 2020 m. vasario 28 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas J. K. priklausančią kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas trečiąja eismo juosta link Naujosios-Putinų-Kalniškės gatvių sankryžos, pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 23, 30, 127, 129 punktų reikalavimus, nesilaikė kelyje visų būtinų atsargumo priemonių, savitarpio pagarbos ir atsargumo kitų eismo dalyvių atžvilgiu bei sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas didesnį nei 50 km/h važiavimo greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, viršijo gyvenvietėse leidžiamą ne didesnį kaip 50 km/h greitį, lenktyniavo kelyje su antrąja eismo juosta važiavusiu automobiliu „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. B., ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo, kad galėtų praleisti į jo eismo juostą perėjoje įžengusius pėsčiuosius Ž. U. ir D. R., ėjusius jam iš kairės į dešinę, jų nepraleido, partrenkė pėsčiąją Ž. U. bei kliudė pėsčiąjį D. R., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai Ž. U. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl kairio žastikaulio gumburo lūžimo, odos nubrozdinimo dešinėje plaštakoje ir dešinės plaštakos V delnakaulio bazės lūžimo, kairio šlaunikaulio apatinio trečdalio spiralinio lūžimo nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, o D. R. nežymiai sutrikdyta sveikata dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešinėje blauzdoje.

Kaltinamasis V. B. kaltę pripažino visiškai. Duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad 2020 m. vasario 28 d. po 20 val. jis Alytaus mieste vairavo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šis automobilis priklauso jo motinai J. K., ji leido jam naudotis automobiliu. Teisę vairuoti transporto priemones jis turi nuo 2016 m. vasaros. Nuvažiavęs prie prekybos centro „Rimi“, aikštelėje sutiko pažįstamą A. B., kuris irgi buvo su automobiliu „Seat Ibiza“. Jie pasikalbėjo, o po to sėdo į savo automobilius ir, sankryžoje apsisukę, abu važiavo Naująja gatve nuo centro link Putinų gatvės. Kaltinamasis buvo blaivus, važiavo vienas. Jis judėjo trečia eismo juosta, o A. B. važiavo beveik greta, antra, t. y. vidurine, eismo juosta. Kai jie pravažiavo šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją, abu padidino greitį ir ėmė lenktyniauti. Noras lenktyniauti jiems kilo spontaniškai, dėl to iš anksto nesitarė. Kaltinamasis nežiūrėjo į spidometrą, todėl tiksliai nežino kokiu greičiu jis važiavo, bet jis tikrai viršijo nustatytą 50 km/h greitį, jo greitis galėjo būti apie 70-90 km/h ar net ir didesnis. Naująja gatve kaltinamasis važiavo ne pirmą kartą, jis žinojo, kad šioje gatvėje yra kelios pėsčiųjų perėjos. Artėdamas prie šviesoforu nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kaltinamasis staiga pamatė, kad užsidegė A. B. vairuojamo automobilio „Seat Ibiza“ stabdžių šviesos ir tą pačią akimirką jis pastebėjo prieš save du pėsčiuosius – merginą ir vaikiną. Iki pėsčiųjų atstumas buvo 5–10 metrų. Kaltinamasis nuspaudė stabdžius, bet sustoti nespėjo, jo automobilis slydo ir kairiuoju sparnu kliudė merginą, ją partrenkė. Sustabdęs automobilį, jis nubėgo prie nukentėjusiosios, matė, kad ji nesikėlė, nejudėjo, tada kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Kad eismo įvykio metu nukentėjo ir vaikinas, ėjęs su mergina, kaltinamasis sužinojo tik iš tyrėjo. Dėl padaryto nusikaltimo jis nuoširdžiai gailisi, suvokia, kad nevykdė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nes viršijo leistiną greitį, privalėjo prieš perėją sustoti, praleisti pėsčiuosius. Keletą kartų bendravo su nukentėjusia mergina, jos atsiprašė, kai buvo nuėjęs aplankyti į ligoninę. Nukentėjusiems padarytą žalą atlygino draudikas ADB „Gjensidige“, kuris buvo privalomuoju draudimu apdraudęs transporto priemonės „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę. Kaltinamasis pats savo lėšomis neprisidėjo prie žalos atlyginimo, nes jo gaunamos pajamos yra minimalios.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, kuriuos teismas, esant Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, ištyrė sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. vasario 28 d. 20.30 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. B., partrenkė pėsčiąją Ž. U., kuri ėjo pėsčiųjų perėja, nukentėjusioji išvežta į ligoninę. Vairuotojas eismo įvykio metu buvo blaivus (1 t., b. l. 1).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose (nuotraukose, plane) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų perėjoje. Eismas įvykio vietoje reguliuojamas kelio ženklais. Apžiūros metu asfaltuota kelio danga šlapia. Važiuojamosios kelio dalies plotis 11 m, skiriamosios juostos plotis 3,4 m. Eismo įvykio vietoje pagal automobilio „Renault Laguna“ važiavimo kryptį nuo Alytaus miesto centro pusės, pravažiavus sankryžą su Ūdrijos gatve, galioja kelio ženklai: 703 (degalinė), 507 (eismo kryptys sankryžoje), abiejose kelio pusėse ženklas 533 (pėsčiųjų perėja), ant šio ženklo yra oranžinės spalvos spec. žibintai, bet kairės pusės ženkle žibintai nėra aktyvūs (neveikia), be to, kelio dangoje yra įmontuoti žybsintys oranžinės spalvos žibintai, bet kairėje kelio pusėje jie neaktyvūs. Tamsiu paros metu įjungus artimųjų šviesų žibintus, matomumas yra 50 m. Eismo įvykio vietoje gatvė yra trijų eismo juostų. Įvykio vietoje rastos sulūžusios automobilio plastikinių detalių liekanos. Už 16,95 m nuo numanomos susidūrimo vietos matoma automobilio dešinės pusės ratų stabdymo pėdsako pradžia. Kairės pusės ratų stabdymo pėdsako pradžia nuo numanomos susidūrimo vietos nutolusi 19,25 m. Stabdymo pėdsakų ilgis 44,8 m ir 42,5 m. Už pėsčiųjų perėjos, trečioje eismo juostoje, stovi automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio priekinė ašis nuo numanomos susidūrimo vietos nutolusi 61,75 m. Po apžiūros iš įvykio vietos paimtos dvi plastiko detalių liekanos, kurios perduotos saugoti Alytaus apskrities VPK (1 t., b. l. 11–30).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti jo sugadinimai: kairysis sparnas įlenktas, nulenktas kairės pusės šoninis veidrodėlis, kairė priekinė padanga be oro (1 t., b. l. 33–34).

Dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad kaltinamasis V. B. pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. 01236093, kuris patvirtina, kad V. B. 2016 m. birželio 8 d. įgijo teisę vairuoti transporto priemones (1 t., b. l. 49, 51–52).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra J. K. (1 t., b. l. 53).

Tyrėjo 2020 m. kovo 5 d. nutarimu automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas savininkei J. K. (1 t., b. l. 46–47).

Specialisto išvada Nr. T-N 602/2020(01) patvirtina, kad V. B. kraujyje ir šlapime (mėginiai paimti 2020 m. vasario 28 d. 22.15 val.) etilo alkoholio, psichotropinių ar narkotinių medžiagų nerasta (1 t., b. l. 57).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu fiksuota, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius pateikė vaizdo stebėjimo kameromis fiksuotus vaizdo įrašus (1 t., b. l. 94, 97).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad ištyrus Alytaus mieste įrengtų stebėjimo kamerų vaizdo įrašą, kuriame fiksuoti 2020 m. vasario 28 d. įvykiai Naujosios - Raudonkalnio - Žuvinto gatvių sankryžoje nuo 20:30:11 val., nustatyta, kad 20:30:58 val. nuo Naujosios gatvės pabaigos važiuojantys automobiliai „Seat Ibiza“ ir „Renault Laguna“, degant žaliam šviesoforo signalui, iš trečios eismo juostos suka į kairę, į Naująją gatvę, t. y. apsisuka, ir nuvažiuoja šia gatve tiesiai. Pagal automobilių išsidėstymą kelyje jiems išvažiuojant iš sankryžos, galima spręsti, kad automobilis „Seat Ibiza“ judėjo antra eismo juosta, o automobilis „Renault Laguna“ – trečia eismo juosta. Iš vaizdo įrašų matyti, kad tai tamsus paros metas, dega gatvių apšvietimo žibintai, kelio danga asfaltas galimai drėgnas (1 t., b. l. 98–101).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 267/2020(06) nurodyta, kad nukentėjusiajai Ž. U. kliniškai nustatyta kairio žastikaulio gumburo lūžimas, odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje ir dešinės plaštakos V delnakaulio bazės lūžimas, kairio šlaunikaulio apatinio trečdalio spiralinis lūžimas. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais ar atsitrenkiant į juos, sužalojimai galėjo būti padaryti autoįvykio metu, kontaktuojant su judančio automobilio kėbulo dalimis. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio žastikaulio gumburo lūžimo, dešinės plaštakos V delnakaulio bazės lūžimo, kairio šlaunikaulio apatinio trečdalio spiralinio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 155–156).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 230/2020(06) nurodyta, kad D. R. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje dešinėje blauzdoje; sužalojimas galėjo būti padarytas eismo įvykio metu, jis kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 177).

Nukentėjusioji Ž. U., apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įvykio dieną apie 20.30 val. ji su draugu D. R. ėjo nuo prekybos centro „Rimi“ link parduotuvės „Maxima“. Jiems reikėjo pereiti Naująją gatvę. Jie ėjo per pėsčiųjų perėją, kuri buvo apšviesta. Kai perėjo pusę gatvės, skirtos važiuoti automobiliams link Alytaus miesto centro, reikėjo pereiti kitą gatvės pusę, skirtą važiuoti automobiliams nuo Alytaus centro. Įsitikino, kad atvažiuojančių automobilių nėra ir žengė į gatvę pėsčiųjų perėjos ribose. Spėjo nueiti gal pusantro žingsnio nuo saugumo salelės, kai išgirdo dviejų artėjančių mašinų gausmą, jos važiavo su šviesomis ir judėjo labai dideliu greičiu. Kai pamatė mašinas, atstumas iki jų galėjo būti apie 7 m. Matė, kad viena iš tų mašinų lyg pradėjo stabdyti, o antroji nestabdė. Nukentėjusioji sutriko, nežinojo kaip toje situacijoje pasielgti – ar eiti į priekį, ar atgal. Ji žengė atgal, bet viena iš tų mašinų ją kliudė, ji nukrito prie pėsčiųjų perėjos ženklo, krisdama dar į jį trenkėsi. Kiek atsimena, atsitrenkė kaire ranka, nes stengėsi apsaugoti galvą. Įvykio metu ji vilkėjo ilga striuke, kurios užtrauktukai atspindi šviesą. Be to, ji buvo su kuprine, ant kurios buvo atšvaitas. Draugas paprastai nešiojasi atšvaitą, bet ar tuo metu jį turėjo, neatsimena. Jokių šviečiančių daiktų rankose neturėjo (telefonų, prožektorių). Vakaras buvo labai tylus, ramus; eidama su draugu, nesiklausė muzikos, kas būtų kliudę išgirsti atvažiuojančius automobilius. Buvo tamsus paros metas, bet veikė gatvių apšvietimas, be to, ir pėsčiųjų perėja buvo apšviesta (1 t., b. l. 105–106).

Nukentėjusysis D. R., apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. vasario 28 d. apie 20 val. jis su drauge Ž. U. ėjo per Naująją gatvę nuo „Rimi“ link parduotuvės „Maxima“. Ėjo per pėsčiųjų perėją, kuri yra apšviesta, ji nereguliuojama šviesoforu, bet yra įrengti mirksintys signalai. Einant per eismo juostas, skirtas automobiliams vykti link Alytaus miesto centro, automobilių nebuvo, tada priėjo saugumo salelę. Apsidairė, matė, kad per perėją eiti saugu, mašinų nebuvo. Nebuvo ir artėjančių automobilių ar jų keliamo garso. Jau įžengus į perėją, išgirdo didžiulį artėjančių automobilių garsą, tada pažiūrėjo į dešinę ir pamatė maždaug ties Naujosios - Ūdrijos gatvių sankryža link jų Naująja gatve važiuojančius du automobilius, kurie lenktyniavo vienas su kitu, jie važiavo trečiąja ir antrąja eismo juostomis, lygiagrečiai, jų greitis galėjo būti 150 km/h, gal ir daugiau. D. R. su drauge žengė dar žingsnį į antrą eismo juostą, bet buvo matyti, kad atlekiantys automobiliai nesiruošia stabdyti, suprato, kad jie kelia akivaizdų pavojų. Tuo momentu nesumetė kaip elgtis – ar sustoti, ar grįžti, bet kadangi automobiliai važiavo labai arti vienas kito, D. R. šoko atgal, o paskui jį atgal žengė ir Ž. U.. Prieš pat perėją abu automobiliai pradėjo stabdyti, antrąja eismo juosta važiavęs automobilis lyg sustojo prieš perėją (jei gerai atsimena), o gal tik pristabdė, o trečiąja eismo juosta važiavęs automobilis pradėjo stabdyti likus metrui iki perėjos. Tą automobilį sumėtė ir jis sukdamasis užkabino ir nutrenkė Ž. U., nubloškė ją apie 2,5–3 metrus į pėsčiųjų salelę, ji trenkėsi į pėsčiųjų perėjos ženklo stovą. Pralėkdamas automobilis D. R. kliudė dešinės kojos blauzdą. Iš pradžių jis nejautė skausmo, tik sekančią dieną pradėjo skaudėti abi kojas, tada pamatė, kad dešinės kojos blauzdoje yra mėlynė. Tą vakarą tiek jis, tiek Ž. U. turėjo atšvaitus. Kai Ž. U. partrenkęs automobilis sustojo, iš jo išlipęs vairuotojas priėjo prie jų, bet nepaaiškino kaip viskas įvyko. Gi antrasis automobilis nuvažiavo Naująja gatve tolyn, paskui apsisuko ir grįžo, sustojo prie pėsčiųjų perėjos, bet po kiek laiko, dar neatvažiavus GMP, policijai, ta mašina vėl nuvažiavo link centro. D. R. pasakius, kad tas automobilis bėga, šalia buvęs vyriškis paaiškino, kad tai jis vairavo tą automobilį, tik kažkas nuvažiuoja tuo automobiliu tolyn. Tas automobilis taip ir negrįžo, D. R. spėjo užsirašyti jo numerius (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo sutemę, bet įvykio vieta apšviesta gatvės žibintais bei žybsi „blyksiukai“. Oro sąlygos buvo geros – nelijo, nesnigo (1 t., b. l. 161–166).

Liudytojas A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. vasario 28 d. apie 20.30 val. Alytuje, Naujojoje gatvėje, važiavo automobiliu „Seat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo miesto centro link Putinų g. Jo pažįstamas V. B. važiavo greta automobiliu „Renault“, jis judėjo trečia eismo juosta. Kai pravažiavo šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją, A. B. padidino greitį, nes tą patį padarė V. B.. Pravažiavus įsukimą į Ūdrijos gatvę, A. B. važiavo ketvirta pavara ir buvo pasiekęs apie 80-90 km/h greitį, panašiu greičiu važiavo ir V. B., nes jo automobilis važiavo gretimoje eismo juostoje visai šalia. Jiems artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuri yra ties parduotuve „Maxima“, kurioje yra įrengti įspėjamieji mirkčiojantys signalai, matė, kad tie signalai veikia, mirkčioja. Iki perėjos likus apie 10-15 m jis šiek tiek pristabdė ir pradėjo dairytis ar nėra pėsčiųjų. Likus apie 5 m iki perėjos, pamatė iš dešinės į kairę per perėją einančius du asmenis, kurie buvo jau perėję pusę važiuojamosios dalies ir buvo šalia trečiosios eismo juostos. Tada jis staigiai stabdė, tuo pat metu išgirdo slystančių padangų cypimą ir, pasukęs galvą į kairę pusę, pamatė, kaip V. B. vairuojamas automobilis kliudė per perėją ėjusią merginą. Jis iš karto nestojo ir važiavo toliau, per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kad V. B. automobilis sustojo skersai važiuojamosios kelio dalies. Tada ir jis sankryžoje apsisuko ir grįžo į įvykio vietą (1 t., b. l. 180–181).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. P. parodė, kad 2020 m. vasario 28 d. apie 20.28 val. važiavo Naująja gatve, Alytuje. Ties parduotuve „Maxima“ (duomenys neskelbtini), prieš įvažiavimą iš Naujosios gatvės į „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelę, jį aplenkė du automobiliai. Prieš tai jų artėjančių nematė. Jis tuo metu važiavo maždaug 50-60 km/h greičiu, o jį aplenkę automobiliai važiavo žymiai greičiau, jų greitis galėjo būti 100–110 km/h. Vienas tų automobilių buvo „Renault Laguna“, o kitas – „Seat Ibiza“. Abu šie automobiliai lenktyniavo, jie važiavo vienas šalia kito, lygiagrečiai. Matė, kad automobilyje „Renault Laguna“ važiavo vienas žmogus, o automobilyje „Seat“ – trys žmonės. Dar prieš tai, kai tie automobiliai jį aplenkė, matė kitoje kelio pusėje per perėją, kuri kerta Naująją gatvę, einančius du pėsčiuosius. Ties perėja mirksėjo įspėjantys šviesos signalai. Kai tie du automobiliai jį aplenkė, jis pradėjo stebėti ir automobilius, ir pėsčiuosius, nes dėl automobilių greičio pagalvojo, kad jie gali nespėti sustoti praleisti pėsčiųjų. Bežiūrint, tie pėstieji įžengė į pėsčiųjų perėją per juostas, kuriomis važiavo tie du automobiliai. Abu pėstieji spėjo nueiti maždaug iki antrosios eismo juostos vidurio, ir tik ten jie pastebėjo atvažiuojančius automobilius. Mano, kad pėstieji tuos automobilius pastebėjo, kai šie pradėjo stabdyti, išgirdo jų garsą, pasimetė, matė, kad mergina lyg dvejojo, ar bėgti į priekį, ar atgal, o vaikinas iš karto bėgo atgal, gi mergina atgal pasidavė po kelių akimirkų. Vaikinas spėjo pasitraukti nuo važiuojamosios kelio dalies, o merginą kliudė automobilis „Renault Laguna“. Kai tie du automobiliai stabdė, jie pradėjo čiuožti asfaltu, nes kelias dėl drėgmės buvo slidokas, buvo girdėti padangų žviegimas. Partrenkęs merginą, automobilis „Renault Laguna“ sustojo. P. P. irgi sustojo ir paskambino 112. Automobilis „Seat“ po įvykio iš karto nuvažiavo tolyn, tačiau paskui apsisuko ir grįžo, sustojo įvykio vietoje, vairuotojas išlipo, o jo mašiną kažkas kitas nuvairavo, bet pėstysis užsirašė to automobilio numerį (1 t., b. l. 184–187).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. K. parodė, kad kaltinamasis V. B. yra jos sūnus. Automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuodamas sūnus sukėlė eismo įvykį, priklauso jai. Ji leido sūnui vairuoti jos automobilį, nes sūnus turi vairuotojo pažymėjimą. Automobilis buvo tvarkingas, techninė apžiūra galiojo iki 2021 m. kovo ar tai balandžio mėn., draustas vairuotojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (1 t., b. l. 192).

Civilinis atsakovas akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ 2020 m. kovo 27 d. ir 2020 m. gegužės 6 d. pranešimuose nurodė, kad nukentėjusiems asmenims išmokėtos draudimo išmokos: D. R. 2020 m. kovo 10 d. išmokėta 200 Eur draudimo išmoka, Ž. U. 2020 m. balandžio 7 d. išmokėta 3 465,18 Eur (3 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, 120 Eur už sugadintus drabužius, 145,18 Eur už gydymo išlaidas) (1 t., b. l. 69, 75).

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas kitas žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kaltininko veikoje būtina nustatyti visų trijų aukščiau nurodytų požymių buvimą. Esminę reikšmę turi tai, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-73/2011, 2K-35-895/2017 ir kt.).

Byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai, įvertinus juos visumoje, patvirtina, kad kaltinamasis V. B., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas transporto priemonę „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9, 23, 30, 127, 129 punktų reikalavimų, kas nulėmė eismo įvykio kilimą ir nusikalstamų padarinių atsiradimą. KET 4, 9 punktuose numatytos bendrosios eismo dalyvių pareigos laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, KET 23 punktas draudžia vairuotojams vairuoti transporto priemones neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; KET 30 punktas imperatyviai nurodo, kad vairuotojas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį; tamsiuoju paros metu vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti; KET 127, 129 punktuose nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Kaltinamasis V. B. tiek tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, kad jis pažeidė pirmiau nurodytus KET reikalavimus, t. y. vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis nevykdė bendrųjų eismo dalyvių pareigų, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nes važiuodamas Alytaus miesto Naująja gatve jis sąmoningai viršijo leistiną greitį, lenktyniaudamas su kita greta jo važiavusia transporto priemone „Seat Ibiza“, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos jis nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo ir neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, nepraleido pėsčiųjų perėja ėjusių nukentėjusiųjų Ž. U. ir D. R. ir partrenkė Ž. U. ant kelio bei kliudė D. R.. Būtent dėl šių kaltinamojo padarytų KET 23, 30, 127 ir 129 punktų pažeidimų kilo eismo įvykis, kurio metu nukentėjo du pėstieji, nukentėjusiąjai Ž. U. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajam D. R. nežymus sveikatos sutrikdymas, šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojo P. P. parodymai, specialisto išvados apie nukentėjusiems pėstiesiems padarytus sveikatos sužalojimus. Byloje nėra duomenų, kad pėsčiųjų elgesys galėjo turėti įtakos eismo įvykiui kilti. Pėsčiųjų perėja Naujojoje gatvėje apšviesta, pažymėta ne tik kelio ženklais, bet ir kelio dangoje įrengtais mirksinčiais šviesos signalais. Kaltinamasis nurodė iki įvykio ne kartą važiavęs Naująja gatve, jis žinojo, kad šioje gatvėje įrengtos kelios pėsčiųjų perėjos. Taigi, byloje nustatyta, kad būtent kaltinamojo veiksmai, pasireiškę sąmoningu KET draudimų ignoravimu, šiuo atveju buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes, būdamas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, galėjo ir turėjo tai numatyti, tačiau jis elgėsi nusikalstamai nerūpestingai, dėl ko ir kilo eismo įvykis. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. B. veiksmuose yra visi BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis V. B. ir jo motina J. K. pateikė teismui rašytinius prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojos J. K. atsakomybei (2 t., b. l. 77–81). Prašymuose nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis labai išgyvena dėl padaryto nusikaltimo, jis visiškai pripažįsta kaltę, nusikalto pirmą kartą gyvenime, anksčiau jam nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, jis atsiprašė nukentėjusiųjų, žalą jiems atlygino draudikas. Kaltinamojo teigimu, jis dėl motinos J. K. teigiamos įtakos pradėjo iš esmės keisti savo gyvenimo įpročius, iš naujo lankė vairuotojų kursus, mokėsi KET, tobulino vairavimo įgūdžius. J. K. nurodė, kad ji gerai sutaria su kaltinamuoju, žino jo problemas, jis labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, ateityje tokių klaidų nekartos, nes iš prigimties yra drausmingas ir atsakingas žmogus. Ji įtikino kaltinamąjį patobulinti savo kaip vairuotojo žinias ir įgūdžius, kad jis taptų atsakingu vairuotoju. Ji pati nėra teista, bausta administracinėmis nuobaudomis, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai kaip pareiginga ir atsakinga darbuotoja. Ji turi visas galimybes daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad šis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos įtvirtintos BK 40 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Be to, teismas, priimdamas sprendimą dėl galimybės taikyti laidavimo institutą, privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant, ar asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali būti laiduotoju, turi būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2015).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. B. padarė neatsargų nusikaltimą. Jis nusikalto pirmą kartą. Nuo įvykio tyrimo pradžios kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir teigė, kad gailisi dėl padarytos veikos. Tačiau kaltinamojo pareiškimas, kad jis nuoširdžiai gailisi, teismo vertinimu yra tik deklaratyvus. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. B. vieną kartą aplankė ligoninėje nukentėjusiąją Ž. U. ir jos atsiprašė, tačiau jis nerodė jokių pastangų bent iš dalies atlyginti nukentėjusiąjai padarytą žalą ir taip sušvelninti savo nusikalstamo elgesio žalingus padarinius. Kaltinamajam buvo žinoma apie Ž. U. padarytą turtinę ir neturtinę žalą, apie byloje pareikštą jos civilinį ieškinį, bet jis nesiėmė jokių veiksmų savo noru atlyginti žalą ar susitarti su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo vėliau. Teismo posėdžio išvakarėse kaltinamasis telefonu paprašė pas nukentėjusiąją banko sąskaitos numerio, paaiškindamas, kad ketina pervesti kažkiek pinigų, bet nukentėjusioji atsisakė suteikti duomenis, nes toks pasiūlymas jai buvo netikėtas ir jai reikėjo pasitarti šiuo klausimu su savo atstovu. Su nukentėjusiuoju D. R. kaltinamasis iki teismo posėdžio apskritai nekontaktavo. Toks kaltinamojo elgesys nerodo jo nuoširdžios atgailos. Taigi, teismas sprendžia, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos nėra. Be to, nėra šio straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatytų sąlygų, nes žala nukentėjusiąjai Ž. U. nėra visiškai atlyginta, draudimo įmonė atlygino tik dalį žalos, nukentėjusiosios reikalavimus ginčija, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad žala bus visiškai atlyginta. Be to, teismo vertinimu, kaltinamojo motina J. K. nėra tinkamas laiduotojas, vertas teismo pasitikėjimo. Kaltinamasis gyvena šeimoje kartu su tėvais, bet jis jau suaugęs žmogus, jo asmenybė yra susiformavusi, jis geba savarankiškai priimti sprendimus ir už juos atsakyti. J. K. leido kaltinamajam vairuoti jai priklausantį automobilį. Kaltinamasis Alytaus mieste, vienoje iš pagrindinių gatvių, lenktyniavo su kitu automobiliu, jis sąmoningai važiavo didžiuliu greičiu, taip keldamas realų pavojų visiems aplinkiniams, visiškai nemažino greičio prieš pėsčiųjų perėją. Kaltinamojo padaryti KET pažeidimai yra ypatingai šiurkštūs. Savo elgesiu kaltinamasis pademonstravo nepagarbą visuomenėje priimtinoms elgesio normoms, ydingą požiūrį į teisės saugomas vertybes. Pažymėtina, kad ir iki nusikaltimo V. B. buvo du kartus baustas administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus, tame tarpe ir už tai, kad 2019 m. lapkričio 24 d. vairuodamas automobilį pravažiavo šviesoforą degant raudonam signalui (2 t., b. l. 35–37). Taigi, jei kaltinamojo motina J. K. iki nusikaltimo padarymo negebėjo įdiegti kaltinamajam, kad eismo dalyvių elgesys turi būti grindžiamas savitarpio pagarba ir atsakingumu, tai teismui kyla abejonės, kad ji tai padarys ateityje ir garantuos, kad kaltinamasis įstatymų daugiau nepažeis, juo labiau, kad teismo posėdžio metu J. K. nenurodė savo būsimos teigiamos įtakos pobūdžio. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis 2020 m. liepos 14 d., t. y. praėjus daugiau kaip penkiems mėnesiams po eismo įvykio, sudarė vairavimo įgūdžių tobulinimo B kategorijos mokymo paslaugų sutartį (2 t., b. l. 136–137), patvirtina kaltinamojo pasiryžimą įgyti papildomus praktinio vairavimo įgūdžius, bet niekaip neįrodo, kad tai J. K. teigiamos įtakos rezultatas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nėra visų sąlygų atleisti kaltinamąjį V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. B. už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, taip pat vadovaujasi BK 55 straipsnio nuostatomis. Teismas atsižvelgia į tai, kad V. B. padarė neatsargų nusikaltimą, yra teisiamas pirmą kartą (2 t., b. l. 39). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimu padaryta žala yra iš dalies atlyginta. Kaltinamasis dirba (2 t., b. l. 42), ankstesnėje darbovietėje jis charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 46). Nėra įrašytas priklausomybės ligų ir psichiatro įskaitoje (2 t., b. l. 34). Įvertinus nustatytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. B. sankcijoje numatytą bausmę – baudą, mažesnę, negu šios bausmės rūšies vidurkis (BK 47 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

BK 67 straipsnis numato baudžiamojo poveikio priemones, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės tikslus, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos asmeniui kartu su bausme, viena iš jų – uždraudimas naudotis specialia teise.

Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis gali būti skiriamas nuo vienerių iki penkerių metų. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai yra padarytas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014). Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui draudimą vairuoti kelių transporto priemones, teismas atsižvelgia tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-252-677/2015, 2K-207-139/2016, 2K-25-489/2017 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. B. nusikaltimą padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Kaltinamasis vairavo blaivus, tačiau jis, būdamas dar jaunas vairuotojas (teisę vairuoti įgijo 2016 m. birželio 8 d.), bet jau baustas už KET pažeidimus, labai šiurkščiai pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus, dėl jo kaltės kilo eismo įvykis, dėl kurio pėsčiųjų perėja ėjusiai nukentėjusiai Ž. U. atsirado ilgalaikės neigiamos pasekmės. Taigi, teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytų KET pažeidimų pobūdį, kurie rodo didelį vairuotojo lengvabūdiškumą, nepateisinamą nerūpestingumą, atsainų požiūrį į kitus eismo dalyvius, taip pat kilusius padarinius, kaltinamojo asmenybę, sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, kuri šiuo konkrečiu atveju nėra pernelyg griežta poveikio priemonė, ji neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, tai prevencinė priemonė, kuri padės įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus, todėl kaltinamajam uždraustina naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės paskyrimo – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 14 d. (2 t., b. l. 27–28).

Dėl nukentėjusiosios Ž. U. civilinio ieškinio

Nukentėjusioji Ž. U. bylos ikiteisminio tyrimo metu pareiškė baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti jai iš civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (toliau – ir Draudikas) 2 136,77 Eur turtinės žalos ir 1 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 300 Eur atstovavimo išlaidų (1 t., b. l. 117–121). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ieškinį patikslino. Nurodė, kad Draudikas atlygino jai turtinę žalą už eismo įvykio metu sugadintus drabužius 120 Eur, 1 292,38 Eur už negautas pajamas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2020 m. rugsėjo 24 d., 168,59 Eur už medikamentus ir vaistus bei higienos priemones, tačiau liko neatlyginta 9,21 Eur už maisto papildą balkšvųjų gysločių sėklų luobeles bei vaistus nuo skausmo Nospa 3,07 Eur ir 21,61 Eur už gerąsias bakterijas Bifoval, Bifolac ir Ambio lakto-bifidobakterijas (6,99+5,04+9,58), iš viso neatlyginta turtinė žala yra 33,89 Eur. Be to, nukentėjusioji prašė priteisti iš Draudiko 500 Eur už išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 1 800 Eur neturtinės žalos, nes nukentėjusioji patirtą neturtinę žalą įvertino 5 000 Eur suma, Draudikas atlygino 3 200 Eur, taigi, liko neatlyginta 1 800 Eur. Nukentėjusioji nurodė, kad autoįvykio metu jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinės plaštakos V delnakaulio pamato lūžio, kairio žastikaulio gumburo lūžimo, kairės kojos šlaunikaulio kūno lūžio, ji nuo 2020 m. vasario 28 d. iki 2020 m. kovo 9 d. buvo gydoma VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, ten jai buvo atlikta sudėtinga operacija, kurios metu buvo atlikta kairio šlaunikaulio atvira lūžgalių repozicija, o lūžęs kaulas užrakintas plokštele ir sraigtais, kaulo skeveldros dar fiksuotos papildomais sraigtais; kairysis petys buvo imobilizuotas skarele ir įdėtas į ortopedinį Dezo tipo įtvarą, o dešinė plaštaka imobilizuota gipso langete, vėliau pritaikytas ortopedinis įtvaras iš termoplastinės medžiagos. Iš ligoninės ją išleido į namus gydytis ambulatoriškai ir gydymas tęsiasi iki šios dienos. Dėl eismo įvykio metu patirtos traumos ji patyrė daug išlaidų. Eismo įvykio metu buvo sugadinta vilkėta striukė, o kiti jos drabužiai buvo medikų sukarpyti, suteikiant jai medicininę pagalbą tiek įvykio vietoje, tiek ligoninėje. Dėl drabužių sugadinimo patyrė 120 Eur turtinę žalą, kurią Draudikas atlygino 2020 m. balandžio 7 d. Tiek gydantis stacionare, tiek ir ambulatoriškai, kai mėnesį laiko reikėjo gulėti lovoje tik ant nugaros ir jai į pilvą buvo leidžiami vaistai nuo krešulių ir antibiotikai, sutriko virškinimas, atsirado spazminiai skausmai, todėl teko papildomai pirkti ne tik įtvarus, pleistrus, bintus ir pan., bet ir maisto papildus, medikamentus ir vaistus nuo krešulių susidarymo, virškinimo trakto spazmų bei sutrikimų. Dėl žarnyno sutrikimų jai buvo perkamas maisto papildas balkšvųjų gysločių sėklų luobelės, taip pat vaistas nuo skausmo Nospa, gerosios bakterijos Bifoval, Bifolac ir Ambio lakto. Už šiuos vaistus ir papildus, kurie kainavo iš viso 33,89 Eur, Draudikas neatlygino. Dešinės plaštakos ir kairės rankos žastikaulio lūžiai sugijo per tris mėnesius, o šlaunikaulio lūžis gijo pusę metų. Ateityje laukia dar viena operacija, nes reikia pašalinti iš kairės kojos metalinę plokštelę ir sraigtus, kuriais sutvirtintas lūžęs kaulas. Dėl būsimos operacijos nukentėjusioji išgyvena, jai kelia nerimą ir mintys apie nepageidautinas pasekmes, nes pooperaciniai randai bus akivaizdžiai matomi ir atrodys labai neestetiškai, galimai reikės dar vienos kosmetinės randų šalinimo operacijos, kas susiję su būsimomis išlaidomis. Nuo eismo įvykio dienos iki dabar nukentėjusioji negali dirbti savo tiesioginio darbo UAB (duomenys neskelbtini), kur ji dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinis darbo užmokestis 690,19 Eur. Nedarbingumas jai pratęstas nuo 2020 m. vasario 28 d. iki 2020 m. spalio 12 d. ir tikėtina bus tęsiamas toliau, nes ji nepasveiko. Jai buvo mokama ligos išmoka, kuri tik iš dalies kompensavo jos uždarbį, tačiau Draudikas sumokėjo 1 292,38 Eur už negautas pajamas nuo 2020 m. kovo mėn. iki rugsėjo 24 d. bei žada ir ateityje toliau mokėti draudimo išmoką negautoms pajamoms laikinojo nedarbingumo laikotarpiu kompensuoti. Be to, nukentėjusioji patyrė 500 Eur dydžio išlaidas advokato V. K. pagalbai apmokėti. Taigi, neatlyginta turtinė žala iš viso yra 533,89 Eur. Dėl eismo įvykio nukentėjusioji patyrė ir neturtinę žalą, kurią įvertino 5 000,00 Eur dydžio suma. Dėl patirtos traumos buvo sutrikdyta sveikata: lūžo dešinės rankos plaštakos kaulas, kairio peties žastikaulis, kairės kojos šlaunikaulis, dėl šių sužalojimų nukentėjusioji kentė didelius fizinius skausmus. Dėl sveikatos sužalojimo ji labai išgyveno, taip pat patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, nes ilgą laiką gulėjo lovoje, nejudėjo, pati savimi negalėjo pasirūpinti, jai padėjo artimieji, toks priklausomumas nuo kitų ir nepilnavertiškas gyvenimas ją žeidė, nukentėjo jos išvaizda, ant kairės kojos matomoje vietoje neabejotinai liks randai, dėl kurių bus nepatogu rodytis viešumoje, tai kelia nepasitikėjimą savimi, bus apribotos jos galimybės ateityje, dėl to ji yra nuolatinėje emocinėje depresijoje, nes ji jauno amžiaus, netekėjusi ir jai labai svarbi jos išvaizda. Be to, dėl traumos ji labai pergyveno psichologiškai, jos gydymas užsitęsė ilgiau kaip šešis mėnesius ir dar nematyti jo pabaigos. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytų neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 4.2. punktą orientacinis neturtinės žalos dydis, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui bei atsižvelgus į tai, kad sveikatos sutrikdymas tęsis virš 6 mėnesių, yra iki 8 MMA, kas šiuo metu yra 4848,00 Eur. Draudikas atlygino 3 200 Eur. Liko neatlyginta 1 800 Eur, šią sumą nukentėjusioji prašė priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“.

Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ (toliau – ir Draudikas) pateikė atsiliepimus į civilinį ieškinį (2 t., b. l. 111–116, 123), kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad 2020 m. vasario 28 d. eismo įvykio metu bendrovėje „Gjensidige“ buvo apdrausta transporto priemonės „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. B. atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir tuo pagrindu Draudikas, pripažinęs eismo įvykį draudžiamuoju, išmokėjo Ž. U. draudimo išmokas: 120 Eur už sugadintus drabužius, 177,78 Eur (172,67 Eur +5,11 Eur) už vaistus ir higienos priemones, 921,91 Eur (183,38 +559,81 +178,72 Eur) negautų pajamų už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 29 d. iki 2020 m. liepos 14 d., 29 Eur už kuro išlaidas, iš viso sumokėta 1 248,69 Eur turtinei žalai atlyginti. Taip pat Draudikas atlygino 3 200 Eur už neturtinę žalą. Kita žalos dalis, kurios reikalauja nukentėjusioji, yra neįrodyta. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Draudikas atlygino Ž. U. visą įrodymais pagrįstą žalą, todėl nesutinka atlyginti už maisto papildus (balkšvųjų gysločių sėklų luobeles, Bifoval, Ambio lacto (gerosios bakterijos)) ir sumokėti dar 1 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes sumokėta 3 200 Eur draudimo išmoka yra pakankama, adekvati patirtai neturtinei žalai, atitinka teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos atlyginimo principus ir dydžius. Be to, Draudikas nesutinka atlyginti teisinės pagalbos išlaidas, nes šios išlaidos yra nepriskiriamos prie turtinės žalos, jos gali būti išieškomos iš eismo įvykio kaltininko.

Nukentėjusiosios Ž. U. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Ši teisė realizuojama pareiškiant baužiamajame procese civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys pareiškiamas įtariamajam ar kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Baudžiamajame procese pareikštas civilinis ieškinys įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

BPK nereglamentuoja nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratos ir jos nustatymo pagrindų bei kriterijų, tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismo funkcija yra kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios paprastai nebūna tapačios, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018). Pagal teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 iki 2 900 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-232-507/2015, 2K-95-22/2017, 2K-35-895/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-870/2019), tačiau yra atvejų, kai nukrypstant nuo minėtos praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai ir jie svyruoja nuo 4 344 iki 6 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-386/2009, 2K-141/2013, 2K-551/2013, 2K-168-511/2018, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-71-245/2016, 1A-187-238/2019, Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-12-255/2018, 1A-82-462/2019). Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-243-648/2015 ir kt.)

Iš Ž. U. civiliniame ieškinyje nurodytų aplinkybių ir nukentėjusiosios paaiškinimų teismo posėdžio metu, teismo medicinos specialisto išvados, įrašų nukentėjusiosios ligos istorijose (1 t., b. l. 122–123) matyti, kad 2020 m. vasario 28 d. kaltinamojo V. B. sukelto eismo įvykio metu nukentėjusiajai Ž. U. buvo padaryti sužalojimai – kairio šlaunikaulio kūno lūžis, kairio žastikaulio didžiojo gumburo lūžimas, dešinės plaštakos V delnakaulio bazės lūžimas su fragmentų dislokacija, be to, diagnozuota potrauminė anemija; dėl traumos nukentėjusioji stacionarizuota VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje skubos tvarka operaciniam gydymui, paskirta antibiotikų terapija, analgetikai; 2020 m. vasario 29 d. Ž. U. atlikta kairio šlaunikaulio operacija, lūžęs kaulas užrakintas plokštele ir sraigtais, kaulo skeveldros dar fiksuotos papildomais sraigtais; iki 2020 m. kovo 9 d. Ž. U. buvo gydoma ligoninėje, vėliau išleista į namus gydytis ambulatoriškai ir gydymas tęsiamas iki šiol, taigi, nukentėjusioji laikinai nedarbinga jau daugiau kaip septynis mėnesius. Pirmą mėnesį po operacijos Ž. U. turėjo gulėti lovoje tik ant nugaros, buvo visiškai nesavarankiška ne tik dėl šlaunikaulio lūžio, bet ir dėl to, kad buvo traumuotos abi rankos, ir kol nesugijo abiejų rankų kaulų lūžiai (ortopediniai įtvarai 6 savaites), ji negalėjo pati atsikelti iš lovos, nes negalėjo naudotis ramentais. Pusę metų negalėjo minti kaire koja, atrofavosi raumenys, iki šiol nukentėjusioji nesulenkia kairės kojos per kelio sąnarį, vaikšto su lazdele. Pasikeitė jos gyvenimo kokybė, iki traumos ji buvo sveika, sportavo, dirbo, o dabar daugiau kaip pusę metų nedarbinga, nutrūko jos bendravimas su kolegomis darbe. Nukentėjusioji išgyvena dėl savo sveikatos ateityje, dėl to, kad trauma gali neigiamai atsiliepti jos darbinei karjerai, taip pat ir estetinei išvaizdai, kas jaunai merginai be abejonės yra reikšminga. Be to, Ž. U. po pusantrų metų teks dar kartą gulti į ligoninę operacijai, nes būtina pašalinti iš kojos metalinę plokštelę. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nekyla abejonių, jog dėl eismo įvykio metu patirtos traumos buvo padaryta reikšminga žala Ž. U. sveikatai, nes gydymas buvo ilgalaikis, nukentėjusioji ilgą laiką kentė skausmus, be to, patyrė išgąstį, baimę, nerimą, neigiamas emocijas, nepatogumus, šlaunies išoriniame paviršiuje liko pooperacinis randas, nukentėjusiosios mobilumas buvo ribotas, dėl to ji buvo nesavarankiška, jai buvo būtina artimųjų pagalba buityje, dėl šių aplinkybių patyrė nepatogumų, neigiamų emocinių išgyvenimų. Nukentėjusioji dėl užsitęsusio nedarbingumo negalėjo pilnavertiškai dalyvauti darbinėje veikloje, gilinti profesines žinias, siekti karjeros, sumažėjo jos bendravimo galimybės. Nerimas ir išgyvenimai dėl sveikatos ateityje, kai tai susiję su būsimomis intervencijomis žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), yra vienas iš esminių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų. Kartu teismas atsižvelgia ir į tai, kad padarytas sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, lūžę kaulai sugijo, nukentėjusioji palaipsniui grįžta prie įprasto gyvenimo. Įvertinama ir tai, kad kaltinamasis V. B. padarė neatsargų nusikaltimą, taigi, jis tiesiogiai nusikalstamos veikos padarinių nesiekė, vairavo blaivus, nors antra vertus kaltinamojo padaryti KET pažeidimai yra susiję su itin dideliu kaltinamojo neatsargumu ir teismas jau minėjo, kad kaltinamojo elgesį vertina kaip šiurkštų KET nesilaikymą. Teismas, įvertinęs visas pirmiau nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, taip pat teismų praktika panašiose bylose, sprendžia, jog Ž. U. reikalaujama 5 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti vis tik yra neadekvati eismo įvykio metu kilusiems padariniams. Teismo vertinimu, 4 200 Eur suma yra pakankama kompensuoti nukentėjusiosios patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, atitiktų įstatyme numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktiką. Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai Ž. U. yra atlyginęs 3 200 Eur (1 t., b. l. 79), taigi, likusi neatlyginta 1 000 Eur suma priteistina iš civilinio atsakovo (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys, 6.254, 6.987, 6.997 straipsniai, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 1, 3 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Be to, iš civilinio atsakovo nukentėjusiajai priteistina 33,89 Eur turtinei žalai atlyginti, nes teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios patirtos išlaidos, įsigyjant maisto papildus balkšvųjų gysločių sėklų luobeles, vaistą nuo skausmo „Nospa“ bei probiotikus, buvo būtinos, susijusios su trauma, nes dėl kaulų lūžimų nukentėjusiajai buvo skirti antibiotikai, ilgas gulimas režimas, kas tikrai galėjo turėti neigiamą poveikį žarnynui, todėl kilusiems sutrikimams šalinti, normaliai medžiagų apykaitai užtikrinti, kas būtina žmogaus gyvybinei veiklai, buvo reikalingi minėti vaistiniai preaparatai. Pagal 2020 m. kovo 15 d. Norfos vaistinės kvitą už balkšvųjų gysločių sėklų luobeles sumokėta 3,91 Eur, už vaistą „Nospa“ – 3,07 Eur, už „Bifolac“ – 5,04 Eur (1 t., b. l. 130); pagal 2020 m. kovo 12 d. Benu vaistinės kvitą už „Bifolac“ sumokėta 6,99 Eur, pagal 2020 m. kovo 19 d. Gintarinės vaistinės kvitą sumokėta 9,58 Eur už Ambio lacto (gerosios bakterijos) ir 5,30 Eur už balkšvųjų gysločių sėklų luobeles (2 t., b. l. 128), taigi, iš viso sumokėta 33,89 Eur (12,02 Eur +21,87 Eur), ši suma priteistina iš civilinio atsakovo Ž. U. turtinei žalai atlyginti.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiąją Ž. U. atstovavo advokatas V. K.. Sąskaitos už teisines paslaugas ir nurodymai pervesti pinigines lėšas (1 t., b. l. 142, 143, 2 t., b. l. 164, 154) patvirtina, kad Ž. U. už byloje dalyvavusio advokato paslaugas sumokėjo iš viso 500 Eur. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios prašoma priteisti už advokato paslaugas suma yra proporcinga ir nelaikytina per didele. Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiosios atstovas dalyvavo procese tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme, buvo aktyvus proceso dalyvis, rengė civilinį ieškinį, jį tikslino, teikė nukentėjusiajai konsultacijas. Teismas, įvertinęs byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, nukentėjusiosios atstovo advokato V. K. atliktų veiksmų apimtis ir aktyvumą užtikrinant nukentėjusiosios interesus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad 500 Eur dydžio advokato atstovavimo išlaidų suma nelaikytina neproporcinga ar nepagrįstai didele, todėl patirtos išlaidos priteistinos iš kaltu pripažinto V. B. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 51 MGL dydžio (2 550 Eur) bauda. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 34 MGL dydžio, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad paskirtą baudą V. B. privalo sumokėti per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 14 d.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Nukentėjusiosios Ž. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti Ž. U. iš akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (į. k. 110057869) 33,89 Eur (trisdešimt tris eurus 89 ct) turtinės žalos ir 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų ) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti Ž. U. iš kaltinamojo V. B. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Alytaus apskrities VPK pagal 2020 m. gegužės 18 d. kvitą Nr. 004227 saugomas dvi automobilio plastiko detalių nuolaužas, paimtas įvykio vietos apžiūros metu, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.