Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-71-245/2016

Teisėjas Raimundas Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-36-1-00282-2014-0

2016 m. vasario 24 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei, nuteistojo H. S. gynėjui advokatui Renui Bradūnui, nukentėjusiųjų E. D., R. D. atstovui advokatui Kęstučiui Gudynui, civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui advokatui Dariui Butvilavičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovo advokato Dariaus Butvilavičiaus ir nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų R. D. ir E. D. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

H. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d., ir jam paskirta 24 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 16 MGL t. y. 602,56 Eur (šešių šimtų dviejų eurų 56 ct) dydžio bauda.

H. S. skirta kardomoji priemonė - 1449, 27 Eur (5000 Lt) užstatas, paliktas galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Nuketėjusiųjų bei civilinių ieškovų R. D. ir E. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista:

- iš civilinio atsakovo ERGO Insuranse SE Lietuvos filialo nukentėjusiesiems R. D. bei E. D. bendrai 5000 Eur neturtinės žalos ir 10 542,47 Eur turtinės žalos;

- iš civilinio atsakovo Baltarusijos Respublikos privačios unitarinės transporto įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiesiems R. D. bei E. D. bendrai 5000 Eur neturtinės žalos.

Iš H. S. priteista valstybei teismo turėtos proceso išlaidos - 1296,61 Eur.

Iš H. S. priteista nukentėjusiesiems R. D. bei E. D. jų turėtos advokato atstovavimo išlaidos - 724,05 Eur.

Civilinis ieškinys prieš atsakovą Baltarusijos Respublikos uždarąją akcinę draudimo bendrovę „T.“ atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. S. nuteistas už tai, kad jis vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvykio eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nustatyta, jog 2014 m. rugsėjo 6 d., apie 9.00 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kelio K. – M. – S. 86,944 kilometre, H. S., neatsargiai vairuodamas krovininį automobilį „Volvo FH 4x2 T“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Kogel SN24“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p., 134 p. (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) reikalavimus, t. y., vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neįvertino eismo intensyvumo, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o kelyje atsiradus kliūčiai – dešinėje eismo juostoje stovinčiai transporto priemonių kolonai, nesulėtino vairuojamo automobilio greičio, laiku jo nesustabdė, dėl ko atsitrenkė į priekyje, ta pačia eismo juosta važiavusio ir sustojusio automobilio „Citroen Xsara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo E. D., kėbulo galinę dalį. Dėl smūgio šis automobilis, veikiamas inercinės jėgos, atsitrenkė į priekyje stovėjusio automobilio „Mercedes Benz Atego 918“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo R. A., kėbulo galinę dalį, o šis automobilis, veikiamas inercijos, atsitrenkė į priekyje stovėjusio automobilio „Huyndai Getz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo A. G., kėbulo galinę dalį, o šis automobilis, veikiamas inercijos, atsitrenkė į priekyje stovėjusio automobilio „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabės „Schmitz SKO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo M. K., galinę dalį, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti automobilio „Citroen Xsara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas E. D., kuriam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir šio automobilio keleivė R. D., kuriai taip pat padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Atsikirtime į civilinio atsakovo apeliacinį skundą nukentėjusiųjų R. D. ir E. D. atstovas advokatas K. G. prašo civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo apeliacinį skundą atmesti, kadangi žalos priteisimo klausimas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra išspręstas teisingai.

Civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovo advokato Dariaus Butvilavičiaus apeliacinis skundas atmetamas; nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų R. D. ir E. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Analizuojamu atveju nuteistojo kaltės įrodytumo bei jam parinktos bausmės rūšies ir jos dydžio klausimai nekeliami. Byloje kilęs ginčas dėl tinkamo civilinio atsakovo nustatymo ir jo įtraukimo į procesą, t. y. kas turėtų atlyginti žalą, sukeltą eismo įvykio metu, kai avarijos kaltininkas yra užsienio valstybės pilietis, šiuo atveju Baltarusijos Respublikos pilietis. Taip pat ginčijami nukentėjusiesiems priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžiai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas pateiktų apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Motyvuojamoji dalis

Dėl civilinio atsakovo

Vadovaujantis BPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Šioje byloje civiliniu atsakovu pripažintas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas nėra eismo įvykį sukėlusios Baltarusijos Respublikos piliečio H. S. vairuotos transporto priemonės draudikas. H. S. vairuota transporto priemonė yra drausta Baltarusijos Respublikos draudimo bendrovės „T.“, o ERGO Insurance SE Lietuvos filialas veikia kaip UADB „T.“ sutarties pagrindu skirtas korespondentas, UADB „T.“ vardu administruojantis ir atlyginantis eismo įvykio metu nukentėjusiųjų patirtą žalą. Vis dėlto, ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovo teigimu, korespondentas negali būti prilyginamas draudikui, su kaltinamuoju sudariusiam civilinės atsakomybės draudimo sutartį, ar tapti jo įstatyminiu atstovu ir jį atstovauti teismuose, todėl ERGO Insurance SE Lietuvos filialas negali įgyti civilinio atsakovo statuso. Su tokiu aiškinimu teisėjų kolegija nesutinka.

Korespondentas žaloms administruoti – tai pagal žaliosios kortelės sistemą koordinuojančio organo - Biurų tarybos - Bendradabiavimo nuostatus skiriamas užsienio draudimo bendrovės atstovas administruoti ir atlyginti eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims patirtas žalas konkrečioje žaliosios kortelės sistemos valstybėje, kai žala yra padaryta transporto priemonės valdytojo, turinčio tos užsienio draudimo bendrovės išduotą žaliąją kortelę. Jeigu asmuo nukentėjo eismo įvykio Lietuvoje metu, o už jį atsakingas asmuo yra užsienietis, dėl patirtos žalos atlyginimo šis asmuo gali kreiptis į kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo bendrovę arba į šios bendrovės paskirtą korespondentą žaloms administruoti Lietuvoje. Jei draudimo bendrovė Lietuvoje nėra paskyrusi savo korespondento žaloms administruoti pagal jos išduotas žaliąsias korteles, tuomet reikia kreiptis į Lietuvos Biurą, o tiksliau - į bet kurią iš draudimo bendrovių – Biuro narių, kurios Biuro vardu administruos patirtą žalą.

Pažymėtina, jog ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus priimtomis nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-474/2011 ir Nr. 3K-3-499/2012, kuriose konstatuota, kad atsakingo draudiko atstovas žalų sureguliavimo reikalams, nors ir turi pakankamai įgaliojimų kitoje valstybėje narėje atstovauti draudikui prieš nukentėjusiuosius, tačiau nevertintinas kaip draudiko filialas ar draudimo įmonės įstaiga, todėl, kilus ginčui, procese netraukiamas atsakovu. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtose bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakingo už padarytą žalą transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudiko atstovo žalų sureguliavimo reikalams galimybės būti atsakovu byloje pagal kito draudiko pareikštą subrogacinį reikalavimą, t. y. ne pagal nukentėjusiojo reikalavimą. O atstovų žalos atlyginimo reikalams paskyrimo tikslas – padaryti paprastesnį ir taip palengvinti pretenzijų dėl žalos, atsiradusios dėl transporto priemonių, kurių valdytojų civilinė atsakomybė apdrausta kitoje valstybėje narėje, nei ta, kurioje gyvena nukentėjusysis, atlyginimo nagrinėjimą būtent nukentėjusiam asmeniui. Taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą priimtose nutartyse, išnagrinėtose baudžiamosiose, taip pat ir civilinėse bylose, yra pasisakęs, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi būti vadovaujamasi ne a priori, bet atsižvelgiant į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą, t. y. teismo sprendimą galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais teisės aiškinimais ratio decidendi, kurie suformuluoti faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas, bylose (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2013). Kadangi apelianto nurodyta kasacinio teismo praktika nėra analogiška nagrinėjamai situacijai, todėl aukštesnės instancijos teismas ja nesivadovauja.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (atsakingam draudikui), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. Sutinkamai Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 69 punktas numato, kad su žalos nustatymu ir draudimo išmokos mokėjimu susijusios šių taisyklių nuostatos atitinkamai taikytinos ir tais atvejais, kai klausimus dėl žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo sprendžia Biuro arba atsakingų draudikų atstovai pretenzijoms nagrinėti. Taigi nors ERGO Insurance SE Lietuvos filialas nėra prilyginamas draudikui, tačiau jis turi pakankamus įgaliojimus atstovauti draudimo įmonei jos santykiuose su žalą patyrusiomis šalimis ir visiškai patenkinti jų reikalavimus. Todėl nukentėjusiesiems R. D. ir E. D. pareiškus pretenziją būtent ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, pastarojo neįtraukus baudžiamajame procese civiliniu atsakovu būtų paneigta žaliosios kortelės sistemos esmė, t. y. užtikrinti, kad šiai struktūrai priklausančioje valstybėje eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui padaryta žala būtų atlyginta nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykį sukėlęs asmuo yra toje šalyje registruotos, ar iš užsienio atvykusios transporto priemonės vairuotojas. Kaip proceso metu yra nurodęs ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovas, draudimo bendrovę „T.“ ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialą sieja sutartiniai santykiai, todėl būtent sudarytos sutarties pagrindu bei sąlygomis ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, išmokėjęs priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, galės kreiptis su atitinkamais reikalavimais dėl sumokėtos pinigų sumos susigrąžinimo.

Remiantis išdėstytu, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas civiliniu atsakovu byloje įtrauktas teisėtai ir pagrįstai.

Dėl nukentėjusiesiems priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Nukentėjusieji R. D. ir E. D., pateikdami civilinį ieškinį, prašė priteisti 20 983 Eur tiesioginių išlaidų turtinei žalai atlyginti ir bendroje sumoje 125 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (75 000 Eur priteisiant R. D. ir 50 000 Eur priteisiant E. D.) (t. 3, b. l. 1-6). Teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusioji R. D. patvirtino, kad 5868,18 Eur išlaidos dėl patirtų sužalojimų jai buvo apmokėtos Europos Komisijos, todėl nurodė mažinti priteistinos turtinės žalos dydį minėta suma, t. y. priteisti 15 114,82 Eur turtinės žalos atlyginimo. Apylinkės teismas šį reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė 10 542,47 Eur turtinei žalai kompensuoti. Priteistinos turtinės žalos dydis buvo sumažintas atsižvelgiant į tai, kad R. D. dėl patirtų sužalojimų ir traumų nutraukė pastojimo programą Briuselio Saint Pierre universitetinėje ligoninėje, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog po šios programos atlikimo nukentėjusiosios pastojimo galimybė (tikimybė) būtų išreikšta tam tikrais procentais ar ji taptų šimtaprocentinė. Todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, apylinkės teismas išlaidas, sumokėtas pastojimo programai vykdyti, sumažino perpus. Nukentėjusieji apeliaciniame skunde prašo priteisti šią sumažintą turtinės žalos atlyginimo sumą, t. y. 4 572,55 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis prašymas yra pagrįstas.

Už procedūras, susijusias su šeimos planavimu, nukentėjusieji iš viso sumokėjo 9 144,71 Eur, tai sudaro tiek konsultacijos su ginekologu-akušeriu, tiek įvairių tyrimų atlikimas, gydymo plano sudarymas, vaistų pirkimas. Atkreiptinas dėmesys, kad gydymas jau buvo pradėtas, atliktos pirmosios procedūros, tačiau nukentėjusiajai R. D. eismo įvykio metu patyrus sužalojimus, suplanuota pastojimo programa buvo nutraukta. Tai reiškia, jog visos procedūros turi būti pradedamos iš naujo, taigi vėl mokamos tos pačios pinigų sumos. Sutiktina su nukentėjusiųjų advokato teiginiais, kad procedūrų sėkmingumas šiuo atveju neturi būti vertinamas, t. y. nesvarbu, ar po visos vaisingumo programos atlikimo R. D. būtų pastojusi ar ne, svarbu tai, kad nutraukus gydymą dėl H. S. kaltų veiksmų buvo patirta tiesioginių išlaidų, kadangi Briuselio Saint Pierre universitetinė ligoninė nėra įsipareigojusi grąžinti sumokėtos sumos pacientei nutraukus gydymą. Taigi, vertindamas nukentėjusiosios pastojimo galimybę, pirmosios instancijos teismas išėjo už civilinio ieškinio nagrinėjimo ribų. Teismas neturi nei objektyvių, patikimų duomenų, nei reikiamos kompetencijos įvertinti medicininių procedūrų veiksmingumo ar efektyvumo, todėl ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo turėjo būti tenkinama visiškai.

R. D. ir E. D. pirmosios instancijos teismas taip pat bendrai priteisė 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nukentėjusieji apeliaciniame skunde savo patirtus išgyvenimas vertina 125 000 Eur, vis dėlto, tokios sumos priteisimas prieštarautų suformuotai teismų praktikai.

Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į sukeltas pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

Analizuojamu atveju E. D. klinikiniais duomenimis konstatuota plėštinės žaizdos ir odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, dešinės plaštakos V delnakaulio lūžimas, krūtinės dešinės pusės sumušimas, odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, muštinė žaizda kairės akies voke, visa tai įvertinta kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 29). R. D. klinikiniais duomenimis konstatuota dešinės pėdos III, IV, V padikaulių lūžimai, krūtinės sumušimas, krūtinkaulio lūžimas, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, dubens sumušimas ir tai įvertinta kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 31). Nukentėjusieji savo patirtos neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą grindė tuo, kad dėl patirtų sužalojimų buvo sukurta ilgalaikio nepatogumo atmosfera. R. D. negalėjo grįžti į darbą Briuselyje, neteko galimybės pereiti į kitas pareigas Europos Komisijos struktūrose, be to, dėl išsivysčiusios dešinės kojos giliųjų venų trombozės jai bus reikalingas gydymas visą gyvenimą. Nukentėjusieji ypatingą svarbą suteikia tam, jog sužlugo jų šeimos planavimo medicininės procedūros, vykdytos Briuselio Saint Pierre ligoninėje, dėl patirtų sužalojimų atsirado priverstinė pertrauka gydyme ir neaišku, kaip tai atsilieps moters organizmui ir tolesnei apvaisinimo procedūrai. Teisėjų kolegija sutinka, kad paminėtos aplinkybės nukentėjusiesiems sukėlė dvasines kančias, nepatogumus, tačiau apylinkės teismas klausimą dėl civilinio ieškinio priteisiant neturtinę žalą išsprendė tinkamai, neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatė atsižvelgęs į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Konstatuoti, kad priteistos neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per mažas nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 281 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai įvertino įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė.

Pažymėtina, kad baudžiamosiose bylose, kuriose nukentėjusieji būna patyrę nesunkius sveikatos sutrikdymus, priteistinos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1000 Lt (579,24 Eur) (pvz., LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2009; 2K-372-942/2015) iki 10 000 Lt (2896,20 Eur) (pvz., LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-461/2010, 2K-200/2010, 2K-64/2009), tačiau patyrus daugybinius sužalojimus – kaulų lūžius, smegenų sukrėtimus ir pan., taip pat atsižvelgiant į itin neigiamus liekamuosius reiškinius, minėtos sumos gali būti didinamos, tačiau teismų praktika rodo, kad ši suma vis tiek neviršija 20 000 – 30 000 Lt (5792,40 Eur – 8688,60 Eur) (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-320/2009; 2K-386/2009; 2K-252-677/2015; Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-326-468/2013). Taigi bendroje sumoje priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra adekvatus ir proporcingas, kadangi neturtinės žalos priteisimas negali virsti siekiu pagerinti savo turtinę padėtį.

Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems R. D. ir E. D., nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir priteista neturtinės žalos atlyginimo suma užtikrino protingo balanso tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusių asmenų teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovo advokato Dariaus Butvilavičiaus apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) R. D. ir E. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendį pakeisti.

Iš civilinio atsakovo ERGO Insuranse SE Lietuvos filialo nukentėjusiesiems R. D. ir E. D. bendrai priteisti 15 115 Eur (penkiolika tūkstančių šimtą penkiolika eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.